• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Informacija
darbdaviams

Kokia yra šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo prasmė?

Pastebima, jog darbuotojai, kurie žymiai daugiau laiko praleidžia darbe, po darbo galvoja apie darbo klausimus, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata, kas lemia darbuotojo produktyvumo sumažėjimą, darbo rezultatų pablogėjimą.

Atsižvelgiant į šiuos aspektus, užsienio valstybių įmonėse yra skatinama, kad darbdaviai užtikrintų darbuotojų galimybę derinti šias dvi sritis, skatinant lankstesnį darbo laiko grafiką, suteikiant daugiau poilsio laiko, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, užtikrinant darbuotojui galimybę esant poreikiui išvykti iš darbovietės darbdavio leidimu ir panašiai.

Taigi reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėto principo įgyvendinimas užtikrina darbuotojo psichologinę sveikatą, kas lemia darbuotojo pasitenkinimą darbu bei jo produktyvumą ir aukštesnius darbo rezultatus.

Šeimos ir darbo derinimo prasmė

Kas yra suprantama kaip šeimos įsipareigojimai?

Visų pirma, pabrėžtina, kad DK 28 straipsnyje įtvirtintame darbo ir šeimos darnos principo kontekste pažymėtina, jog šiuo metu galiojančiame DK vyrauja sąvoka „šeimos nariai“, tačiau DK nepateikia paaiškinimo, kas priskiriami prie šeimos narių. Sistemiškai analizuojant atskiras DK normas, darytina išvada, kad šeimos nariams priskirtini sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką ar asmuo, paskirtas vaiko globėju, partneriai auginantys vaikus, vienas iš tėvų auginantis vaikus, asmenys turintys senyvo amžiaus/neįgalius artimuosius ir pan. Kitaip tariant, tai yra asmenys, susiduriantys su šeimos ir darbo derinimo problemomis. Be kita ko, Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijoje Nr. 156 „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“ 1 straipsnyje teigiama, jog ši konvencija taikoma moterims ir vyrams darbuotojams, turintiems pareigų savo išlaikomiems vaikams arba turintiems pareigų kitiems artimiausiems giminėms, kuriems akivaizdžiai reikalinga globa ir parama. Taigi, galima daryti išvadą, jog pagal TDO teisinį reglamentavimą šeima suprantama taip pat ne tik kaip sutuoktiniai ir jų vaikai, bet ir artimiausi giminės.

Nei DK 28 straipsnyje, nei kituose DK straipsniuose nėra nustatyta, kas apima darbuotojo šeiminius įsipareigojimus, todėl tiek tėvų pareigos vaikams ar sutuoktiniui (pvz., galimybė slaugyti sergantį vaiką ar nuvykti į jo šventę vaikų darželyje, mokykloje), tiek ir pareigos kitiems artimiesiems giminaičiams (pvz., poreikis slaugyti senyvo amžiaus sergančius tėvus, ar prižiūrėti kitą kartu gyvenantį artimąjį turėtų būti suprantamos kaip darbuotojo šeiminiai įsipareigojimai.

Šeimos įsipareigojimai

pareigos tėvams

pareigos vaikams

pareigos sutuoktiniams

pareigos kitiems giminaičiams

Kokias darbuotojo garantijas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse turi užtikrinti darbdavys?

Vadovaujantis DK 28 straipsnio 2 dalimi, šiame kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Be to, darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Taigi pavyzdžiui, susiklosčius situacijai, kad darbuotojas, auginantis mažametį vaiką pavėlavo į darbą, darbdavys turėtų vertinti tokio vėlavimo priežastis bei ar vėlavimas įvyko ne dėl tam tikrų šeiminių įsipareigojimų vykdymo, pavyzdžiui vaiko vežimo į mokyklą ir panašiai.

DK 28 str. 1 d. siekiama sudaryti realias sąlygas darbuotojams derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, greičiau grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, turėti lankstesnes darbo sąlygas ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK įtvirtina tam tikras lengvatas bei lankstesnes darbo sąlygas darbuotojams, auginantiems vaikus. Toliau trumpai bus aptariamos šios lengvatos/garantijos dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo.

DK 40 straipsnis numato tam tikras lengvatas vaikų turintiems darbuotojams, sutrumpinant jų darbo laiką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, jei darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Be to, pastebėtina, kad vadovaujantis DK 52 straipsnio 2 dalimi dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Šeiminių įsipareigojimų ir darbo derinimo principas suprantamas ir teisės į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas bei papildomo poilsio laiko kontekste. Remiantis DK 126 straipsnio 3 dalimi, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. DK 138 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. Tuo tarpu, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas principas įgyvendinamas ir sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų amžiaus

darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų amžiaus ar neįgalų vaiką iki 18 metų

darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų

darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų

darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus

Taip pat, pastebėtina, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas:

moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų

tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų

darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius

Be to, darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

DK užtikrina teisę į nemokamą laisvą laiką, be kita ko, šeimos poreikiams - darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus bei asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo. (DK 115 str. 3 d.)

Papildomai pastebėtina, kad DK 134 straipsnis užtikrina teisę pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti iki vaikui sukas 3 metai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės šių atostogų dalį, ne tik vaiko motinai, bet ir tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Garantijos darbuotojams, numatytos Darbo kodekse

Darbdavio motyvuotas atsakymas į darbuotojo prašymus dėl šeimos ir darbo derinimo)

Darbdavio pareiga suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu:
nėščioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms;
darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
darbuotojams, slaugantiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių mažamečius vaikus pirmenybės teisė sudarant atostogų grafiką.

Ilgesnės trukmės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Palankesnės galimybės pasinaudoti tėvystės atostogomis.

Darbuotojo teisė į nemokamą laisvą laiką

Darbdavio pareiga suteikti galimybę dirbti ne visą darbo laiką:
slaugantiems šeimos narį;
nėščioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms; darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbuotojo auginančio vaiką iki trejų metų arba iki septynerių metų (jeigu yra galimybė) teisė pasirinkti pamainą

Darbdavio pareiga tenkinti prašymą dėl atostogų suteikimo:
Nėščioms, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas;
Darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
Darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.

Papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus.

Atostogos vaikui prižiūrėti

Kokias darbuotojo garantijas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme turi užtikrinti darbdavys?

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnio 9 dalis numato, kad krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.

Pabrėžtina, kad šeiminių įsipareigojimų ir darbo derinimo principas turėtų būti suprantamas ne tik kaip tam tikrų lengvatų suteikimas ar garantijų užtikrinimas vaikus auginantiems darbuotojams, bet ir kaip tam tikras darbovietės pritaikymas darbuotojų vaikų buvimui joje.

Kaip įgyvendinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo principą?

Praktiškai įgyvendindami darbo ir šeimos derinimo principą, darbdaviai, pavyzdžiui, galėtų priimti vietinius norminius teisės aktus, kuriuose būtų numatytos priemonės ir būdai šeimos derinimo principo įgyvendinimui, o taip pat šios priemonės ir būdai galėtų būti apspręsti darbo sutartyse ir/arba kolektyvinėse sutartyse. Kalbant apie minėto principo praktinį įgyvendinimą, paminėtina ir TDO rekomendacija Nr. 165 „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“, kurioje pabrėžiami šie aspektai:

Įgyvendinant šeimos ir darbo suderinimo principą išskirtinis dėmesys turi būti teikiamas darbo valandų mažinimui, viršvalandžių mažinimui, lankstesnių darbo sąlygų sudarymui dėl darbo grafiko, poilsio laiko ir šventinių dienų (pvz., darbdaviai galėtų sudaryti grafiką šeiminių įsipareigojimų turintiems darbuotojams (ne tik tiems, kas augina vaikus) taip, kad pastarieji galėtų tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais);

Keičiant pareigų šeimai turinčio darbuotojo darbo vietą turi būti atsižvelgta į sutuoktinio darbo vietą bei vaikų mokymo įstaigos vietą (pvz., jeigu darbdavys ketina keisti darbo sąlygas, tai ypač aktualu, kai keičiama darbo funkcijų atlikimo vieta (teritorija), darbdavys esant galimybei (pvz., kai yra keli įmonės filialai ar padaliniai) galėtų numatyti darbuotojui, turinčiam šeiminių įsipareigojimų, teisę pasirinkti darbo vietą;

Tėvams turėtų būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vaikui (pvz., konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu);

Sudarant darbo sutartis dėl pamaininio ar naktinio darbo, turi būti atsižvelgta į pareigų šeimai turinčių darbuotojų specialius poreikius (pvz., darbuotojai turėtų būti aiškiai informuojami apie pamaininio ir naktinio darbo organizavimą dar iki pradedant darbo santykius, taip pat tokiems darbuotojams turėtų būti galimybė pasirinkti pamainą, jeigu jie to prašo);

Tam, kad būtų apsaugoti pareigų šeimai turinčių darbuotojų interesai, turi būti įtvirtinta atitinkama apsauga ir priežiūra sudarant ne viso darbo laiko darbo sutartis, laikinąsias darbo sutartis ir darbo iš namų darbo sutartis su šiais darbuotojais (pavyzdžiui, esant tam tikroms šeiminėms aplinkybėms (artimojo slauga ir pan.), darbdavys galėtų numatyti lankstesnę tvarką darbuotojui laikinai dirbti ne viso darbo laiko režimu arba nuotoliniu būdu);

Pareigų šeimai turintiems darbuotojams – tiek vyrams, tiek moterims – turi būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vienam iš šeimos narių, jei šiam reikia tiesioginės šio darbuotojo priežiūros bei pagalbos (pvz., konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu).

Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus neretai susiduria su darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo sunkumais, kai nepavyksta leisti vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat ir vasaros metu, kai šie nelanko ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigų, darbuotojai dažnai neturi kur palikti vaiko. Siekiant išspręsti šį klausimą VDI be kita ko rekomenduoja darbovietėje įsirengti vaikų kambarį, atitinkantį tokiems kambariams keliamus higienos reikalavimus, kuriame darbuotojai, esant poreikiui, galėtų palikti savo vaikus ir bet kuriuo metu užsukti pas savo vaiką darbo metu. Tokiu būdu tėvai, esantys atostogose vaikui prižiūrėti galėtų greičiau grįžti į darbą ir derinti jį su šeiminiais įsipareigojimais. Paminėtina, kad ne tik ne maža dalis privataus sektoriaus darbdavių tokią praktiką taiko darbovietėse, tačiau ir viešojo sektoriaus darbdaviai jau yra įrengę ar deda pastangas įrengti tokius kambarius.

Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo principo įgyvendinimas

lankstesnės darbo sąlygos ir lankstesnis darbo laikas

pamaininio ir naktinio darbo organizavimas, atsižvelgiant į darbuotojo šeiminius įsipareigojimus

darbo vietos keitimas atsižvelgiant į darbuotojo šeiminius įsipareigojimus

galimybė dirbti ne visą darbo laiką arba nuotoliniu būdu

papildomos atostogos šeiminių įsipareigojimų vykdymui

vaikų kambarių įrengimas darbovietėse

Darbo sutarties šalių komunikacija, įgyvendinant šį principą.

Visų prima, darbuotojas turėtų aktyviai komunikuoti su darbdaviu. Darbdavys, žinodamas apie tam tikrą darbuotojo situaciją turėtų suprasti, jog darbuotojas negalės nuolat dirbti ir turės nemažai dėmesio skirti savo vaikams ar kitiems šeimos nariams. Taip pat ir pats darbuotojas, siekdamas užtikrinti tinkamą savo darbą, turėtų apsibrėžti savo laiką skiriama šeimos poreikių įgyvendinimui. Taigi, siekiant, kad darbas būtų produktyvus, tačiau dėl to nenukentėtų ir darbuotojo šeiminiai įsipareigojimai darbo sutarties šalys turi tarpusavyje bendrauti, apsibrėžti abiejų sričių įgyvendinimo gaires bei laiką skiriama abiem sritims.

Šalių komunikacija, įgyvendinant šeimos ir darbo derinimo principą

Šeimos ir darbo derinimo principo įgyvendinimo nauda verslui

Atlikus analizę, pastebima, jog tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės vis labiau rūpinasi darbuotojų psichologine sveikata, kuri užtikrina darbuotojo pasitenkinimą darbu bei asmeniniu gyvenimu, kas lemia darbuotojo produktyvumą.

Pastebima, jog užsienio valstybių įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į darbo ir šeimos derinimo svarbą bei išskiria kelis aspektus, kuriais pasireiškia šis principas:

  • Laiko skirto darbui ir šeimai pusiausvyra;
  • Psichologinio įsitraukimo šeimoje ir darbe pusiausvyra;
  • Pasitenkinimo abiem sritimis balansas.

Vertinant šios aspektus pastebima, jog darbuotojai, kurie žymiai daugiau laiko praleidžia darbe, po darbo galvoja apie darbo klausimus, mažiau laiko skiria šeimai, laikui bėgant tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichologinė sveikata, kas lemia darbuotojo produktyvumo sumažėjimą, darbo rezultatų pablogėjimą.

Atsižvelgiant į šiuos aspektus, užsienio valstybių įmonėse yra skatinama, kad darbdaviai užtikrintų darbuotojų galimybę derinti šias dvi sritis, skatinant lankstesnį darbo laiko grafiką, suteikiant daugiau poilsio laiko, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, užtikrinant darbuotojui galimybę esant poreikiui išvykti iš darbovietės darbdavio leidimu ir panašiai.

Darbuotojai, sugebantys suderinti aptariamas sritis, jaučiasi labiau motyvuoti, pailsėję, todėl yra lojalesni darbdaviui, dirba produktyviau, gerėja jų darbo rezultatai.

Šeimos ir darbo derinimo principo įgyvendinimo nauda verslui:

Laiko skirto darbui ir šeimai pusiausvyra

Psichologinio įsitraukimo šeimoje ir darbe pusiausvyra

Pasitenkinimo abiem sritimis balansas

Motyvuoti, lojalūs darbuotojai

Produktyvesnis darbas

Aukštesni darbo rezultatai