2020 m. gegužės 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 72 1 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2944 (toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. (Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2020-06-04). Žemiau aptariami esminiai Įstatymu priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) pakeitimai:
Nediskriminavimas dėl darbuotojo sveikatos būklės. Be anksčiau DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų diskriminuoti darbuotoją pagrindų, šioje normoje įtvirtintas papildomas nurodymas, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas ar nurodymas diskriminuoti dėl darbuotojo sveikatos būklės yra draudžiami. Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys be kita ko, neatsižvelgdamas į darbuotojo sveikatos būklę, privalo priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas, taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, taip pat imtis visų priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos ir kt. (DK 26 straipsnio 2 dalis).
Konkursinės pareigybės. DK 41 straipsnis papildytas 4 dalimi, numatančia, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui. Taigi pagal šią normą, kai į pareigas turi būti rengiamas konkursas, iki konkursas įvyks į pareigas gali būti priimtas darbuotojas pagal terminuotą darbo sutartį, kuri gali būti ne ilgesnė kaip vieneri metai.
Nuotolinis darbas. Be anksčiau galiojusių DK 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų darbuotoją skirti dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 dalį darbo laiko normos numatyta ir dar vienu nauju pagrindu – kai darbuotojas pateikia prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada, apie jo sveikatos būklę.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. DK 55 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.Anksčiau galiojusioje normos redakcijoje darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių buvo galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, kuri sudaryta ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui. Tokio ribojimo darbuotojui nutraukti darbo sutartį, kai darbo sutarties terminas yra trumpesnis, nebeliko.
Išeitinė išmoka, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo sveikatos būklės. Keičiamas išeitinės išmokos dydis, kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios dėl to, kad darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra (pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą), ir 60 straipsnio 3 dalyje , numatoma, kad šiuo atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir nutraukimo ribojimo atvejai. DK 61 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Aptariama norma numato galimybę nurodytą darbuotoją atleisti, kai dėl bankroto ar likvidavimo pasibaigia darbdavys.
Taip pat yra pakeista DK 57 straipsnio 7 dalis, numatanti, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Aptariama norma leis įspėti ir nėščią darbuotoją apie būsimą atleidimą jos nėštumo metu, bet tik vienu atveju - jei nėščią darbuotoją ketinama atleisti, esant DK 61 straipsnio 1 dalies sąlygai, kai teismas ar darbdavio organas priėmė sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Nėščia darbuotoja turi būti įspėta apie būsimą atleidimą prieš tris mėnesius, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, arba prieš šešias savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau kaip vienerius metus.
DK 61 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Iki pakeitimo buvo draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaikus iki 3 metų bet kuriuo DK 57 straipsnio 1 dalies punktuose numatytu pagrindu. Po pakeitimo tai galima daryti, jei darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju (DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ar kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Laikinojo įdarbinimo įmonių veikla. DK 72 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik DK 72(1) straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Atitinkamai DK papildytas nauju DK 72(1) straipsniu, kuris numato kriterijus, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą tvarką.
Laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė, turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus:
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia VDI prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. VDI per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama darbdaviui:
1) darbdavys atitinka kriterijus ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;
2) darbdavys neatitinka kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą (DK 72(1) straipsnio 3 dalis). VDI, gavusi šį pranešimą, priima vieną iš aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kriterijaus, VDI nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui (DK 72(1) straipsnio 4 dalis).
Darbdavio atitiktį kriterijams nustato, jį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo VDI Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 72(1) straipsnio 5 dalis).
Pameistrystės darbo sutarties sudarymas. DK 83 straipsnio 3 dalis papildyta nauja nuostata, kad vieną pameistrystės sutartį galima sudaryti darbdaviams, kurie turi iki dešimt darbuotojų, numatančią išimtį iš bendros taisyklės, kad vieno darbdavio sudarytų tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Ši nuostata suteikia teisę pagal pameistrystės sutartį bent vieną darbuotoją įdarbinti ir mažoms įmonėms.
Projektinio darbo sutarties terminas. DK 89 straipsnio 3 dalies punkte nustatoma, kad sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Pagal šią nuostatą, sudaroma galimybė sudaryti projektinio darbo sutartį nebe dvejiems metams, o ilgesniam terminui, kuris gali būti siejamas su projekto trukme, bet ne daugiau kaip penkeriems metams.
Kasmetinių ir nemokamų atostogų suteikimas. DK 128 straipsnio 5 dalies 4 punktas papildytas nauju pagrindu, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas. Darbuotojams, pateikusiems prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę, darbdavys privalės suteikti atostogas, net jei darbuotojui tuo metu atostogos nenumatytos atostogų grafike (eilėje).
Taip pat DK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte darbuotojui numatyta papildoma teisė prašyti, o darbdaviui pareiga suteikti nemokamas atostogas, darbuotojui pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie darbuotojo sveikatos būklę, kuri patvirtina būtinybę suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dėl jo sveikatos būklės tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Dėl darbo, atliekamo lauko sąlygomis, apmokėjimo. DK 144 straipsnio 8 dalies numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Ligi šiol, nors DK nebuvo tiesiogiai įtvirtinta, kilnojamojo pobūdžio darbas buvo aiškinamas plečiamai, apimant ir darbą lauko sąlygomis. Pagal naują šios normos redakciją, darbdaviui įtvirtinta pareiga kompensuoti darbuotojo išlaidas, atsirandančias ir dėl darbo lauko sąlygomis.
Narystė darbo taryboje. Pagal DK 170 straipsnio 3 dalį darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. Taigi yra išplečiamas narystės darbo taryboje pasibaigimo pagrindų sąrašas DK 172 straipsnio 2 dalį papildant 7 punktu, kuris numato, kad darbo tarybos narys nebegali atlikti savo pareigų ir jo narystė darbo taryboje pasibaigia tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.