• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

AKTUALI INFORMACIJA DĖL PRANEŠIMŲ APIE PASKELBTAS PRASTOVAS

Įsigaliojus Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) pakeitimams svarbu žinoti, kad nuo šiol atšaukus prastovas arba pasikeitus nustatyta tvarka jau pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (arba) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenys turi būti tikslinami pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, nurodant teisingus (aktualius) duomenis, pavyzdžiui, jeigu teiktame pranešime buvo nurodyta, kad prastova tęsis iki 2021 m. gegužės 21 d., o pasikeitus aplinkybėms 2021 m. gegužės 12 d. prastova yra atšaukiama, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną turi būti užpildomas naujas pranešimas, kuriame turi būti nurodoma prastovos pabaigos data 2021 m. gegužės 12 d. Darbdavio pasirinkimu pildoma forma dėl atskirų darbuotojų, kuriems paskelbta prastova arba forma dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos. Aktualiais laikomi vėliausiai pateikti duomenys.
Svarbu pažymėti, kad pranešimuose dėl paskelbtos prastovos turi būti nurodomos konkrečios priežastys, dėl kurių paskelbta prastova. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečių priežasčių nurodymas turi būti suprantamas taip, kad nepakanka nurodyti, jog prastova paskelbta dėl karantino ir (ar) ekstremaliosios situacijos, svarbu, kad nurodytos priežastys būtų paaiškinančios kokias pasekmes sukėlė karantinas ir (ar) ekstremalioji situacija ir jų sąsajas su galimybe suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygtą darbą, pavyzdžiui, apribota veikla, dėl ko darbuotojai negali teikti paslaugų ir atlikti darbo funkcijų ar kt.
Pakeista ir duomenų viešinimo tvarka – VDI interneto svetainėje viešai bus skelbiamas įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, einamąjį kalendorinį mėnesį pateikusių VDI pranešimus apie prastovas, sąrašas.
Svarbi informacija: darbdaviams, iki Aprašo pakeitimų įsigaliojimo pateikusiems pranešimus VDI apie paskelbtas pastovas pakartotinai naujų pranešimo formų pateikti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai prastova yra atšaukiama, pasibaigia (kai prastova bus tęsiama) arba yra keičiamas pranešime nurodytas prastovos laikotarpis arba keičiama prastovos rūšis.

Aprašo pakeitimai: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed749ad0af1811eba871a26c1fc3fbc1

Forma dėl atskirų darbuotojų, kuriems paskelbta prastova – https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfEJVU10EZ9PvQapA_9dwUo400QFhjppLshGxRR_c08sErclw/viewform

Forma dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos (formai pateikti būtina Google paskyra) – https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScc2eWgN3E_5lgzFF7TyGq2W4e06ZVGMEp8AOoA2mDRUjSyLQ/viewform

Išaiškinimas dėl formų pildymo - https://www.vdi.lt/PdfUploads/Del_formu_pildymo_2021.pdf

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė darbo inspekcija gavo 12 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2020 m. VDI gavo 10 pranešimų apie mirtinus ir 27 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe.

Pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams (NA) darbe įvykti pirmus tris šių metų mėnesius buvo šie sektoriai: transportavimo, saugojimo (4 mirtini, 6 sunkūs NA), statybos (3 mirtini, 7 sunkūs NA), apdirbamosios gamybos (3 mirtini, 5 sunkūs), miškininkystės (1 mirtinas), švietimo (4 sunkūs), žemės ūkio (2 sunkūs), administracinės ir aptarnavimo veiklos (3 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1 mirtinas eismo įvykis), meninės ir pramoginės veiklos (1 sunkus NA). Taigi mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe didėjimą 2021 m., palyginus su 2020 m., sąlygojo žūčių skaičaus augimas statybos bei transporto ir saugojimo ekonominės veiklos rūšies įmonėse.

Kaip ir pernai, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (15 atvejų (36 proc)., iš kurių 2 mirtini) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Dar 2 darbuotojus mirtinai traumavo virtę/nukritę konstrukcijų elementai, 1 – kritęs atliekamų miško darbų zonoje paliktas įstrigęs medis, 6 sunkūs ir 1 mirtinas NA įvyko darbuotojams paslydus ir / ar dėl neaiškių priežasčių pargriuvus darbo vietos teritorijoje.

„Mus neramina, kad apie 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir vidinės kontrolės nepakankamumo įmonėse, net 20 proc. – dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo. Kalbėdamiesi su įmonių darbų saugos specialistais mes turime akcentuoti keletą svarbiausių momentų darbų saugos užtikrinimo aspektu: 1) apie darbo aplinkos ypatumus ir sisteminį profesinės rizikos vertinimą kiekvienoje darbo vietoje; 2) apie darbuotojų elgseną, kuri priklauso nuo jų apmokymo, kvalifikacijos ir tinkamo darbų saugos taisyklių laikymosi; 3) bei ne mažiau svarbias darbuotojų asmenines ypatybes/savybes – saugos darbe psichologinę pusę. Labai skaudūs pavyzdžiai rodo, kad darbuotojų sauga šalies įmonėse yra nepatenkinama ir turi būti valdoma aktyviau, įtraukiant į šį procesą darbuotojus ir socialinius partnerius, stiprinant pasitikėjimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Kviečiame visus saugoti darbuotojų gyvybes, nes dėl jų dažnai beprasmės netekties kenčia mūsų artimiausieji – tėčiai, mamos, vaikai ir seneliai. Kenčia ir valstybė,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruoju konsultacijų tel. 8 5 213 9772 arba tiesiogiai parašius žinutę VDI Facebook paskyroje. 

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Darbo jėgos trūkumus sezoninių darbų laikotarpiui daugelis Lietuvos darbdavių ketina užpildyti darbuotojais iš kitų šalių. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Lietuvos įstatymai reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek kitų šalių piliečių įdarbinimą.

Užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, darbo santykius reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) ir kiti darbo teisės aktai;
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ);
Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-689 redakcija);

Sezoninių darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-142 redakcija).
Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių pilietis, norintis atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, turi turėti teisėtą buvimą patvirtinantį dokumentą. Informaciją dėl dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Aktualią informaciją šiais klausimais bei minėtos įstaigos kontaktus galima rasti interneto svetainėje www.migracija.lt.

Trečiųjų šalių piliečiai, kurie ketina dirbti sezoninį darbą, taip pat privalo gauti leidimą dirbti. Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.
Leidimą dirbti (prireikus – jo dublikatą) užsieniečiui išduoda, pratęsia leidimo dirbti galiojimą, atsisako išduoti ir panaikina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aktuali informacija šiais klausimais bei minėtos įstaigos kontaktai teikiami www.uzt.lt.

Trečiųjų šalių piliečiai turi teisę sudaryti sezoninio darbo sutartį, kuri atitiktų DK nuostatas bei UTPĮ įtvirtintų terminų tokį darbą vykdyti nustatytus reikalavimus (t.y., iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį).
Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį, neviršijant UTPĮ nustatyto maksimalaus 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį termino.
Paminėtina, kad darbuotojas turi teisę rašytiniu pareiškimu nutraukti sezoninio darbo sutartį, nepasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas.
Trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal sezoninio darbo sutartį, kaip ir kitiems Lietuvos Respublikoje dirbantiems darbuotojams, taikomos DK ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nuostatos ir taikomos šios darbo sąlygos, susijusios su:
darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą, atliekamą lauko sąlygomis. Minimalusis darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga, 2021 metais taikoma 642 Eur) ar darbo valandą (valandinis atlygis, 2021 metais taikomas 3,93 Eur) yra mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Paminėtina, kad darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

maksimaliojo darbo laiko reikalavimais. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip:
vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
minimaliojo poilsio laiko reikalavimais. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip:
per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose). Specialios pertraukos suteikiamos darbuotojams dirbantiems lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ? arba aukštesnė kaip +28 ?, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4?. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Specialios pertraukos tokiems darbuotojams turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
kasmetinių atostogų trukme. Darbuotojams, dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbuotojui priklausančių atostogų trukmė paskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į teisės normose nustatytą kasmetinių atostogų trukmę bei į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, darbuotojo tenkančių darbo dienų skaičių (pvz. darbuotojai, dirbantys 5 darbo dienas per savaitę ir išdirbę 6 mėnesius įgyja teisę į 10 darbo dienų kasmetines atostogas). Paminėtina, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip;
darbuotojų sauga ir sveikata;
draudimu diskriminuoti darbe;
darbo teisių gynimu darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Darbdaviui pažeidus darbuotojo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Darbo ginčų komisijų kontaktus bei prašymo darbo ginčų komisijai formą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://www.vdi.lt/Forms/DGK.aspx.;
darbo teisių gynimu administracine tvarka. Darbdaviui pažeidus darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, su rašytiniu skundu kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Skundo formą galima rasti paspaudus šią nuorodą: http://www.vdi.lt/PdfUploads/Skundo_forma.pdf.

Pažymima, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
VDI tinklapyje yra skelbiamos aktualios konsultacijos darbo įstatymų vykdymo klausimais, kurias galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, taip pat konsultacijos bei aktuali informacija numatyta skiltyje „DUK“. Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, darbuotojai gali kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.

 

Kontaktams: komunikacija@vdi.lt

Siekdama užkirsti kelią darbo vietose plisti užkrečiamoms ligoms, dėl kurių šalyje yra paskelbtas karantinas,  ir įvertinti situaciją, kaip įmonėse, teikiančiose viešas paslaugas, laikomasi privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vykdys  darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, elektroninį inspektavimą.

Elektroniniu būdu VDI planuoja patikrinti arti 1300 įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose dirbantys darbuotojai turi atlikti privalomas sveikatos patikras. Sąraše esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų atsakingi darbuotojai privalo įvertinti privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis įvertinimas atliekamas elektroniniu būdu užpildant VDI parengtą Privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams teminę ataskaitą (toliau – Teminė ataskaita). Teminę ataskaitą įmonės atsakingas darbuotojas turi pateikti VDI iki 2021 m. gegužės 14 dienos tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt) skyriuje „E. paslaugos“. Pateikiama viena Teminė ataskaita, nepaisant įmonės, įstaigos ar organizacijos padalinių ar (ir) teikiamų paslaugų skaičiaus bei kitų aplinkybių. Teminės ataskaitos popierinis (skenuotas) variantas negalioja. Teminė ataskaita ir kiti su elektroniniu inspektavimu susiję dokumentai paskelbti VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikos „Ūkio subjektų priežiūra“ skyriaus „Elektroninis inspektavimas“ poskyryje „Privalomų sveikatos tikrinimų galimais COVID-19 atvejais tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams elektroninis inspektavimas“.

Įmonių, inspektuojamų elektroniniu būdu dėl privalomų sveikatos patikrų, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.

Įmonės, elektroniniu būdu užpildžiusios ir pateikusios VDI Teminę ataskaitą iki šių metų gegužės 14 dienos, 2021 metais nebus tikrinamos planine tvarka, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje.

Kontaktai pasiteirauti: prisijungimo prie EPDS ir Teminės ataskaitos formos techninio pildymo klausimais – VDI Informacinių technologijų ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė, tel.: (8 5) 213 9763, 8 687 63374, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt; privalomų sveikatos tikrinimų klausimais skambinti bendruoju VDI konsultacijų telefonu, pasirinkus „2“ skyrių – darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai (bet kurią temą),  tel. (8 5) 213 9772.

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose. Viso to būtų galima išvengti, jeigu darbdaviai atsakingai pasirūpintų saugiomis darbo sąlygomis, o darbuotojai laikytųsi saugaus elgesio.
Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.
„Kasmet Lietuvoje apie 10 šeimų lieka be vieno iš maitintojų, jam žuvus darbe. Dar apie 30 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs. Į darbuotojų saugą ir sveikatą reikia žiūrėti atsakingai – tai gelbsti gyvybes.  Labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys įsitikintų, kad jų darbuotojai žino ir supranta, kaip elgtis, kad būtų ne tik atliktos kasdienės užduotys, bet ir laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Pastebimi atvejai, kai įmonės po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei. Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ar nepatikrinta jų techninė būklė gali lemti nelaimingus atsitikimus darbe.
Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno DARBDAVIO pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių.
Įvertinus įmonėje įvykusius mirtinus, sunkius nelaimingus atsitikimus darbe ir VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus darbdaviai-draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe įmokos tarifo grupei, t. y. kuo dažniau įmonėje pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tuo didesnę nelaimingų atsitikimų darbe įmoką moka.
Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe ir nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, gali būti sustabdomas statybos darbų vadovo atestatas.
Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones. Pavyzdžiui, naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant koronaviruso pandemijos sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tuo pačiu tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.

Kiekvieno DARBUOTOJO pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.
Tuo tarpu tinkamai organizuojant darbą, naudojant darbo priemones, kolektyvines apsaugos priemones, asmenines apsaugos priemones išvengiama traumų, sveikatos pakenkimų darbe, dėl kurių darbuotojas tampa nedarbingas, praranda dalį pajamų, o jei nedarbingumas nuolatinis – ir darbą. Taigi, kiekvienas darbuotojas turi kaip galima labiau rūpintis savo ir kolegų sveikata, kad išliktų sveikas, darbingas ir neprarastų pajamų.

Atsakomybė

Valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) dažnai sulaukia klausimo, kokia kalba turi būti sudaromos darbo sutartys, jei viena iš šalių nėra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba.
Darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 1 – 2 dalys).

Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis). Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (DK 5 straipsnio 3 dalis).

Darbo sutarties ir kitų, su darbo santykiais susijusių dokumentų, tikslas, be kita ko, yra supažindinti darbuotoją su šių dokumentų turiniu, todėl, atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisinio aiškumo ir teisingo informavimo principus bei DK nuostatas aiškinant sistemiškai, darbo sutartis ir darbo teisės normos užsienio šalies piliečiui privalo būti išdėstytos lietuvių kalba ir kita užsieniečiui priimtina ir suprantama kalba.
Akcentuotina, jog darbdavys negalėtų taikyti darbuotojui darbo teisės normose ir darbo sutartyje numatytos atsakomybės, jei paaiškėtų, kad buvo pažeista vidaus teisės akte nustatyta taisyklė ar nuostata, kurios darbuotojas nežinojo ar nesuprato dėl to, kad ji išdėstyta jam nesuprantama kalba.

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra parengusi  teisės akto projektą  ir ne kartą su socialiniais parteriais aptarė Trišalėje taryboje, šiandien savo siūlymus pristatys Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

„Ministerijos siūlomas reglamentavimas įneštų skaidrumo, darbuotojai būtų labiau apsaugoti, o sąžiningiems darbdaviams padėtų išvengti situacijų, kuomet kyla ginčas, ar darbo užmokestis iš tiesų buvo išmokėtas. Visos pusės turėtų neginčijamų įrodymų apie mokamą arba gaunamą atlyginimą. Darbuotojų kreipimųsi skaičius į darbo ginčų komisijas rodo, kad šią situaciją būtina spręsti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Tikimasi, kad siūloma tvarka prisidės prie šešėlio mažinimo ir padidins darbuotojų apsaugą. Darbo ginčų komisijas kasmet pasiekia beveik po 10 tūkst. reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Nors dažnu atveju darbo ginčų komisijos patenkina darbuotojų prašymus ir priteisia darbuotojams neišmokėtas sumas, bet kai kurie darbdaviai įrodinėja, kad viską išmokėjo grynaisiais pinigais ir pateikia kasos išlaidų orderius. Pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai teigia, kad jų parašai suklastoti. Tokiais atvejais darbo ginčų komisijos darbuotojus ragina kreiptis į prokuratūrą, bet darbuotojai neretai bijo.

Ministerijos siūloma bendra taisyklė, kad darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos, turėtų būti mokamos į darbuotojo sąskaitą ir tik tuo atveju, jeigu darbdavys ir darbuotojas susitaria kitaip, būtų mokama grynaisiais. Tačiau apie tokį darbuotojo pasirinktą mokėjimo būdą darbdaviai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai ne rečiau kaip kartą per metus. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi informaciją apie įmones, mokančias darbo užmokestį grynaisiais ir įvertinusi šią informaciją, atliktų tikslinius patikrinimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal LR Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį.
„Darbuotojai, patiriantys psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, ne visada žino savo teises, pavyzdžiui, kad pateikus tokį prašymą darbdaviui, jį galima per tris darbo dienas atsiimti. O vis dar pasitaikanti praktika – iš anksto darbdavio parengtas prašymas dėl darbo santykių nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, yra ydinga ir gali rodyti darbdavio nesąžiningumą. Toks, iš anksto parengtas prašymas, gali tapti vienu iš svarbių įrodymų kilus darbo ginčui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl kurio galima kreiptis į darbo ginčų komisijas, – teigia VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Viena iš priežasčių, kodėl taip elgiamasi – tai darbdavio siekis išvengti išeitinių išmokų mokėjimo darbuotojui. Pasitaiko atvejų, kai darbdavys, negalėdamas suteikti darbuotojui darbo, spaudžia jį pasirašyti prašymą išeiti savo noru, pažada  priimti atgal pagerėjus situacijai, bet to nepadaro. Todėl raginame darbuotojus išlikti budrius ir prireikus konsultuotis su VDI specialistais.“  

Terminai, kuriuos būtina žinoti nutraukiant darbo sutartį savo noru

 DK 55 straipsnis nustato, kad neterminuota ar terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti šį pareiškimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Darbuotojas, ketindamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu pagal DK 55 str., turi pateikti prašymą raštu ar informacinių technologijų priemonėmisrašyme nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą, prašymo surašymo datą bei darbo sutarties pageidaujamą nutraukimo datą. Prašymas turi būti patvirtintas darbuotojo parašu.

Ginčui nusikėlus į teismą, atsižvelgiama ir į darbuotojo valios pareiškimo aplinkybes

 Jei darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrosios darbuotojo valios, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir inicijuoti darbo ginčą dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Nustačius darbdavio piktnaudžiavimą, gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad svarbu, jog darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi.
Susidūrus su darbdavio taikomu psichologiniu spaudimu išeiti iš darbo savo noru, VDI kviečia konsultuotis telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir DGK teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www.vdi.lt.

Siekdama surinkti ir apibendrinti informaciją apie Lietuvos įmonėse naudojamus potencialiai pavojingus įrenginius (PPĮ) ir jų priežiūrą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vykdys PPĮ turinčių ir / ar juos naudojančių įmonių elektroninį inspektavimą.

Šis inspektavimas bus atliekamas elektroniniu būdu užpildant Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros vykdymo teminės ataskaitos (Teminė ataskaita) klausimyną. Į įmonių, įstaigų ir organizacijų, inspektuojamų elektroniniu būdu dėl potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros vykdymo, sąrašą įtraukta arti 1000 įmonių, turinčių ir / ar naudojančių PPĮ, kurių savininkai kviečiami iki balandžio 30 d. įvertinti, kaip atlieka savo PPĮ priežiūrą ir pateikti rezultatus VDI. 
„Netinkamai prižiūrimi potencialiai pavojingi įrenginiai gali kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai bei sutrikdyti ar visiškai sustabdyti įmonės veiklą, todėl būtina įsitikinti, ar nuolatinė PPĮ priežiūra atliekama pagal nustatytus reikalavimus. VDI kviečia PPĮ savininkams, prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) atsakyti į Teminės ataskaitos klausimus. Įmonės, įvertinusios pagal Teminę ataskaitą PPĮ nuolatinės priežiūros vykdymo atitiktį nustatytiems reikalavimams ir VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) užpildžiusios bei pateikusios Teminę ataskaitą, 2021 m. nebus tikrinamos planine tvarka, t. y. VDI inspektoriams apsilankant įmonėje“, – informuoja VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja Raimonda Sneigienė.

Norint įvertinti PPĮ nuolatinės priežiūros atitiktį teisės aktų reikalavimams, atsakingas įmonės darbuotojas, tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt), turės atsakyti į Teminės ataskaitos klausimus. Vienai įmonei skiriama viena Teminė ataskaita, nepaisant prižiūrimų PPĮ skaičiaus. Teminės ataskaitos popierinių variantų (skenuotų) siųsti nereikėtų. 
PPĮ savininkų, inspektuojamų elektroniniu būdu dėl potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.

Kontaktai pasiteirauti: prisijungimo prie EPDS ir Teminės ataskaitos formos techninio pildymo klausimais – VDI Informacinių technologijų ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė, tel.: (8 5) 213 9763, 8 687 63374, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt; potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros klausimais: VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja Raimonda Sneigienė, tel. 8 5 213 9777; e. p. raimonda.sneigiene@vdi.lt ir vyr. darbo inspektorius Gabrielius Sereika, tel. 8 5 213 9777, e. p. gabrielius.sereika@vdi.lt.

Elektroninis inspektavimas

Valstybinė darbo inspekcija ragina darbdavius, atnaujinančius veiklą,  skirti laiko darbuotojų ir klientų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui. Pastebimi atvejai, kai įmonės, teikiančios pramogų organizavimo ir kitas paslaugas, po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei.

„Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ir / ar nepatikrinta jų techninė būklė gali sąlygoti nelaimingus atsitikimus darbe. Todėl primygtinai raginame darbdavius pakartotinai supažindinti darbuotojus su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais įmonėse. Būtina patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius ir ragina į darbuotojų saugą ir sveikatą pažiūrėti neformaliai. – Darbdaviai turi įsitikinti, kad jų darbuotojai žino ir supranta keliamus reikalavimus. Rekomenduojame žinių atnaujinimui skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Tai daug nekainuoja, o nauda akivaizdi.“

Per pandemiją rizika užsikrėsti COVID-19 liga ypač padidėja dirbantiesiems klientų aptarnavimo srityje. Todėl atlaisvinus kai kuriuos karantino ribojimus vėl pradedančios dirbti prekybos ar paslaugų teikimo įmonės kviečiamos rūpintis ne tik klientų, bet ir darbuotojų sauga ir sveikata.

Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones, pvz., naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant „naujos realybės“ sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.
Kol karantino apribojimai dėl koronaviruso nėra visiškai atšaukti, toliau išlieka Sveikatos apsaugos ministerijos ir VDI pateiktos rekomendacijos, kaip reikia elgtis darbo vietose:  laikytis nustatyto saugaus  atstumo, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, dezinfekuoti paviršius, dėvėti apsaugines kaukes ar kitas veido apsaugos priemones.

VDI kviečia naudotis parengtomis rekomendacijomis dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Jos patalpintos VDI interneto svetainėje https://www.vdi.lt/AtmUploads/Darbdaviams.pdf. Į šias rekomendacijas įtraukti patarimai, kaip aptarnauti lankytojus, saugant juos ir darbuotojus nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Jei kyla klausimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 213 9771, 8 698 73 025

Pasaulinė pandemija ir valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija bei karantino režimo ribojimai neišvengiamai padarė įtaką darbo santykiams. Tai rodo ir statistika: 2020 metais Valstybinė darbo inspekcija sulaukė beveik dvigubai daugiau prašymų nei 2019 m. dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Todėl akivaizdu, kad darbdaviai susiduria su daugybe iššūkių: darbo vietų išsaugojimu, prastovomis, tinkamų, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimu bei atleidimais. Kaip darbdaviai turėtų elgtis, norėdami išvengti atleidimų, pataria Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Dažniausi skundų atvejai
VDI specialistas atskleidžia, kad didžioji dauguma priežasčių, dėl kurių asmenys skundžiasi ir kreipiasi į Darbo inspekciją, išlieka tos pačios kaip ir 2019 metais.
„Žmonės kreipiasi dėl įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, dėl nesumokėto darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimo, neteisėto darbo sutarties sąlygų (darbovietės, darbo funkcijų, darbo laiko normos ir režimo) keitimo, darbo sutarties nutraukimo, saugių darbo sąlygų neužtikrinimo, kasmetinių atostogų nesuteikimo ir kitų pažeidimų“, – sako Š. Orlavičius.
Kartu jis pastebi, kad pastaruoju metu asmenys dažniau kreipiasi dėl to, kad nėra suteikiamas darbo sutartyje sulygtas darbas, yra reikalaujama teikti prašymus išeiti nemokamų ar kasmetinių atostogų, nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl to, kad darbas nėra organizuojamas nuotoliniu būdu, kai darbo specifika leidžia tai daryti ir kt.
Daugiausia pranešimų dėl neteisėto atleidimo 2020 m. buvo gauta iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apdirbamosios gamybos, statybos ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektorių.

Kada atleidimas yra neteisėtas
Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad neteisėtais darbdavio veiksmais, siekiant nutraukti darbo santykius, galėtų būti laikomas darbuotojui teikiamas siūlymas ar reikalavimas pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva tuo atveju, kai nėra galimybės suteikti darbo ir darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė.

„Darbuotojas savo iniciatyva gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą be svarbių priežasčių, tačiau tai yra darbuotojo teisė, o ne pareiga. Pavyzdžiui, darbuotojas susiranda naują darbą ir nori nutraukti šiuo metu galiojančią darbo sutartį. Tuomet darbuotojas pateikia prašymą darbdaviui dėl sutarties nutraukimo. Darbdavys negali primesti savo valios ir nutraukti darbo sutarties negavęs darbuotojo prašymo“, – sako Š. Orlavičius. Specialistas pabrėžia, kad pagal sutarties nutraukimo pagrindą itin svarbu atkreipti dėmesį į terminus, prieš kiek laiko darbuotojai turi būti įspėjami apie atleidimą. Taip pat specialistas atskleidžia, kad Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.

Jeigu nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesilaikoma šių paminėtų reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir atleidimas galėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Tačiau, pasak Š. Orlavičiaus, kiekvieną atleidimo atvejį reikia vertinti individualiai, kadangi ir atleidimo pagrindai, ir tam tikros aplinkybės gali skirtis.

Veiksmai siekiant išsaugoti darbuotojus
Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius darbdaviams pataria išbandyti visus įmanomus būdus siekiant išsaugoti darbuotojus. Jis teigia, kad net ir sudėtingomis sąlygomis svarbu priimti racionalius sprendimus darbo santykiuose. Svarbu kalbėtis su darbuotojais, tartis bei ieškoti situacijos sprendimo būdų. Keletas specialisto patarimų, kaip vertėtų elgtis darbdaviams.

  1. Vykdyti darbą nuotoliniu būdu arba pasiūlyti kitą darbą. Darbdavys, prieš priimdamas sprendimą darbuotojui skelbti prastovą ar dalinę prastovą, privalo išnaudoti visus įmanomus kitus darbo organizavimo būdus – siūlyti darbuotojui atlikti darbo sutartyje sulygtas funkcijas nuotoliniu būdu arba tam tikram laikotarpiui darbuotojo sutikimu perkelti jį į kitas pareigas.
  2. „Nuomoti“ savo darbuotojus. Darbdaviams, patiriantiems neigiamą karantino įtaką, tais atvejais, kai jų veikla yra draudžiama arba ribojama dėl karantino, sudaryta galimybė pasinaudoti alternatyviais įdarbinimo sprendimais, t. y. gavus laikinojo įdarbinimo įmonės statusą „nuomoti“ savo darbuotojus ir taip juos išsaugoti bei sumažinti finansinius nuostolius.
  3. Išleisti atostogų. Darbdaviui laikinai negalint suteikti darbuotojui darbo, darbuotojo prašymu galėtų būti suteikiamos kasmetinės arba nemokamos atostogos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo, jų datos, trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali versti ar reikalauti pasinaudoti kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis, taip pat negali vienašališkai nuspręsti dėl jų suteikimo tvarkos ir išleisti darbuotoją atostogų konkrečiu metu.
  4. Skelbti prastovą. Tik tokiu atveju, kai dėl darbdavio veiklos arba atliekamų funkcijų pobūdžio nėra galimybės darbą organizuoti nuotoliniu būdu ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba tokio darbovietėje nėra, darbdavys gali priimti sprendimą darbuotojui skelbti prastovą (dalinę prastovą), o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 213 9771, 8 698 73 025.

Sausio 27 d. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Kaune statomo Kleboniškio tilto statybvietėje, kurio metu žuvo žmogus. Tai jau ketvirta tokia nelaimė šiais metais.
„Deja, turime konstatuoti nelaimingų atsitikimų darbe proveržį. Manome, kad jį lėmė per karantiną susidarančios aplinkybės: bendravimo tarp asmenų ribojimai galimai sąlygoja darbdavių taikomų organizacinių saugos ir sveikatos priemonių, tokių kaip instruktavimas, informavimas apie saugius darbo metodus, tiesioginės priežiūros bei saugaus elgesio kontrolės mažėjimo apimtis. Visa tai skatina darbuotojus savarankiškai priimti nepagrįstus, nesaugius darbų vykdymo sprendinius, bereikalingą skubėjimą greičiau įvykdyti užduotis. Įvykiai darbe įvyksta atliekant didžiausios rizikos darbus, kurių, nepaisant paskelbto karantino, apimtys nėra sumažėjusios, ir tai priveda prie skaudžių netekčių. Todėl raginame darbdavius kuo skubiau pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Mirtina nelaimė įvyko atliekant tilto statybos darbus, kurių metu buvo traukiama metalinė konstrukcija. Lūžus traukiamajai konstrukcijai buvo prispausti keturi ant pastolių dirbę darbuotojai, iš kurių vienas žuvo. 
Kitos trys šiemet įvykusios nelaimės taip pat siejamos su darbų saugos reikalavimų nesilaikymu. Pirma mirtina nelaimė darbe įvyko, kai direktorius ir darbuotojas atvyko remontuoti jų įmonės sumontuotus vartus. Bandydamas išsiaiškinti vartų neveikimo priežastį, įmonės direktorius užlipo metalinėmis kopėčiomis, prilaikomomis kartu atvykusio kolegos, į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs direktorius pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės poveikio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.  Antra nelaimė įvyko darbuotojams bandant įstumti neužsivedančią automašiną į garažą. Savo jėgomis mašinos nepajėgę įstumti darbuotojai nuėjo ieškoti kitų dirbančiųjų pagalbos, o vienas darbuotojas liko garaže šalia neužsivedančios mašinos, kuri  netikėtai pariedėjo atgal ir prispaudė darbuotoją prie kitos mašinos. Nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Dar vienas skaudus įvykis įvyko, kai įmonės patalpose telferio pagalba buvo keliamas apie 300 kg svorio skydas. Netinkamai užstropavus, stropai išsinėrė iš skydo ir skydas virto ant darbuotojų. Dėl patirtų sužalojimų vienas darbuotojas mirė.

Pasak VDI darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, tiriant panašius nelaimingus įvykius, jų aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai būtų atsakingai rūpinęsi saugiomis darbo sąlygomis: davę atitinkamus nurodymus darbuotojams, kaip atlikti darbus ir kontroliavę jų veiksmus. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.
Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat kilus klausimams dėl darbų saugos VDI ragina konsultuotis su specialistais telefonu 8 5 213 9772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Nuo šiandien, sausio 27 dienos, įsigalioja nauja pranešimų apie prastovas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) teikimo tvarka. Darbdaviai, skelbiantys prastovas nuo šios dienos, turės pateikti detalesnę informaciją apie kiekvieną darbuotoją, kuriam skelbiama prastova bei galės rinktis vieną iš dviejų pranešimo formų. 

„Nauja formų pranešimo tvarka siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, ypač skelbiant dalines prastovas. Gavę detalesnę informaciją apie kiekvieną į prastovas išleidžiamą darbuotoją, galėsime užtikrinti efektyvesnę kontrolę. Siekiama, kad valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti gautų tie, kuriems pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu iš tiesų reikia labiausiai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Nuo šiandien į prastovas darbuotojus išleidžiantys darbdaviai galės pildyti vieną iš dviejų pranešimo formų. Nors abiejose formose prašoma pateikti duomenis apie kiekvieną darbuotoją, tačiau mažinant administracinę naštą darbdaviams, kurie prastovas skelbia didesnei darbuotojų grupei, sudaryta galimybė pateikti vieną pranešimą. Šiuo atveju nereikia įvardinti kiekvieno darbuotojo, tačiau turi būti pridedamas dokumentas (įsakymas), kuriame išvardinti į prastovas išleidžiami darbuotojai; dalinės prastovos atveju – nurodytas jų darbo grafikas. Ši forma gali būti pateikiama tik prisijungus prie Google (Gmail) paskyros. Esant mažesniam darbuotojų skaičiui, galima rinktis pildyti pranešimus atskirai apie kiekvieną darbuotoją. Abiem atvejais darbdaviui paliekama teisė pačiam nuspręsti, kurią formą pildyti.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, kad dalinės prastovos atveju, pranešime (arba pridėtame įsakyme, jeigu pranešama apie grupei darbuotojų paskelbtą prastovą) turi būti nurodoma papildoma informacija: darbo ir dalinės prastovos laikas, nurodant paliekamų dirbti valandų skaičių, darbo pradžią ir pabaigą bei dalinės prastovos laiką, jeigu skelbiama dalinė prastova sumažinant darbo valandų skaičių per dieną (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Jeigu dalinė prastova skelbiama sumažinant darbo dienų skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis), turi būti nurodomos dienos, per kurias bus dirbama bei prastovos dienos.

Naujos pranešimo formos yra pateiktos VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, skiltyje ,,Formos“. Darbdaviai, pateikę pranešimus iki sausio 27 d., iš naujo jų pildyti neturės. Ši tvarka taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos paskelbtoms prastovoms. Pranešimo terminas apie prastovas išlieka toks pats: ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys nustatyta tvarka turi informuoti VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui.
Apie prastovų pranešimų pasikeitimus VDI kviečia konsultuotis telefonu 8 5 213 9772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, pasitaiko atvejų, kai, darbuotojui esant prastovose, darbdavys jo prašo vykdyti savo darbo funkcijas, ateiti į darbovietę ar dirbti nuotoliniu būdu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, esantys prastovose, dirbti neturėtų.

„Jeigu savo aplinkoje žinote atvejų, kai būdamas prastovose verčiamas dirbti jūsų pažįstamas, bendradarbis ar jūs pats, informuokite atsakingas institucijas. Pranešimas apie darbą prastovų metu – tai atsakingas ir pilietiškas elgesys. Siekis visų mokesčių mokėtojų, valstybės lėšas panaudoti sąžiningai ir skaidriai, skirti jas būtent tiems, kuriems pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu iš tiesų reikia labiausiai“, –  sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Apie savo, kolegų ar artimųjų darbą prastovų metu galima pranešti VDI. Tereikia pateikti skundą, užpildant skundo formą VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, arba anonimiškai paskambinti pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750.
VDI primena, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį, jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Valstybė darbdaviams kompensuoja visą (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotą ir išmokamą darbo užmokestį iki 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet mokama proporcingai mažiau.

Skelbdamas prastovą darbuotojui, darbdavys apie tai turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse. Be to, nesilaikant su prastovos paskelbimu susijusių reikalavimų, darbdaviui gresia bauda.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.

Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas ne trumpesnes kaip 10 minučių ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

VDI įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose – dėl apsnigtų ar apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus ir nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai.

Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, pvz., potencialiai pavojingais įrenginiais, kėlimo kranais. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20°C).

Turint konkrečių klausimų, galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio. Klausiama, ką daryti pastebėjus, kad į darbą ateina kolega, galimai turėjęs rizikingą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, arba kaip elgtis darbuotojui, jei jis turėjo rizikingą kontaktą su užsikrėtusiuoju, bet jam darbdavys vis tiek liepia ateiti į darbą?

Pasak VDI specialistų, jei kyla įtarimų dėl grėsmės užsikrėsti COVID-19 nuo bendradarbių, pirmiausia apie tokius atvejus darbuotojai turėtų pranešti tiesioginiam vadovui, darbdavio įgaliotam asmeniui arba atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą. Tačiau sprendimą dėl asmenų, turėjusių kontaktą su užsikrėtusiais COVID-19 liga, saviizoliacijos ir testų atlikimo priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Darbdaviui įtarus ar gavus informacijos iš kitų darbuotojų apie galimus kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis turėjusius darbuotojus, jis gali kreiptis į NVSC. Jei darbuotojui yra privaloma izoliacija (susirgus ar turėjus kontaktą su sergančiuoju), izoliacijos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Tokiu atveju administracinė atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Jei asmuo pats nesilaiko saviizoliacijos, eina į darbą, jam gresia bauda už ligos platinimą.

Darbdavys, bandydamas nenutraukti veiklos ir versdamas dirbti darbuotojus, kuriems privaloma saviizoliacija ar jie turi panašių simptomų į COVID-19, rizikuoja daugelio kitų darbuotojų ir jų šeimos narių saugumu bei kenkia savo verslui: kolektyvui užsikrėtus nuo tokio darbuotojo, bet kokiu atveju įmonės veikla būtų sutrikdyta arba kuriam laikui sustabdyta.

Protrūkiai įmonėse kyla dėl įvairių priežasčių – nuo žmogiškos pareigos, noro išsaugoti darbo vietą ar užsidirbti, iki vadovavimo kompetencijų trūkumo, karantino teisinio reglamentavimo nesilaikymo, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo rekomendacijų ignoravimo. Vienas iš riziką keliančių pavyzdžių, kai į darbo vietą vykstama įmonės transportu. Nepaisant to, kad dažniausiai tai vienos pamainos darbuotojai, vis tiek turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų, dėvimos veido kaukės.

"Visgi kaip vieną svarbiausių priemonių matytume žmonių sąmoningumą nuo žemiausios grandies iki vadovų. Kol patys neįsisąmoninsime, kokių pasekmių gali turėti mūsų veiksmas, nieko nebus. Darbdavys turėtų laikytis rekomendacijų, kaip elgtis nustačius užsikrėtimo atvejį įmonėje – stabdyti veiklą, nors tai sudėtingas sprendimas. Yra ne vienas pavyzdys, kai įmonė, nepaisydama visų neigiamų pasekmių verslui, stabdė veiklą pirmenybę teikdama darbuotojų saugumui, ir darbą tęsė tik suvaldžiusi rizikas. Dabar kaip niekad svarbu prireikus sugebėti operatyviai perorganizuoti įmonės darbą," – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI specialistai taip pat pastebi, kad padaugėjo ir į juos besikreipiančių darbdavių, kurie teiraujasi, ar jų pritaikytos priemonės yra pakankamos rizikai dėl viruso grėsmės valdyti. Jų imamasi įvairių: matuojama darbuotojų temperatūra prieš įeinant į pastatą, darbuotojams išdalinami pamainos vadovų kontaktai (operatyviai komunikacijai pajutus ligos simptomus), sudaromi išankstiniai pavaduojančių darbuotojų sąrašai, tinkamai prižiūrimos bendrosios patalpos, dažniau valomi ir keičiami ventiliacijos filtrai.

Tačiau kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie darbovietėse kylančius COVID-19 protrūkius, ne visi darbdaviai atsakingai vertina darbuotojų saugumą ir sveikatą. VDI primena, kad visuose darbo etapuose būtina taikyti pagrindines COVID-19 viruso prevencijos priemones: laikytis atstumo, dėvėti veido kaukes, rūpintis rankų higiena ir dezinfekcija. Darbdaviai turėtų užtikrinti (patariama pakabinti įspėjamuosius ženklus), kad būtų dėvimos kaukės ir laikomasi atstumo darbo persirengimo kambariuose, virtuvėlėse, vykstant į darbą bendruoju įmonės transportu.

Karantinas darbuotojams ir darbdaviams kelia vis naujų iššūkių. VDI kviečia pasikonsultuoti su VDI specialistais telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

20 ukrainiečių neva buvo įdarbinti Lenkijos įmonėse ir komandiruojami į Lietuvą atlikti įvairių statybos darbų. Šią fiktyvaus užsieniečių komandiravimo į Vilniaus statybvietes schemą išsiaiškino Vilniaus jungtinių operacijų centras (VJOC).
Operacija buvo pradėta šių metų pradžioje ir sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos bei Lenkijos institucijoms, buvo nustatyta, kad ukrainiečiai Lenkijos įmonėse nebuvo įdarbinti, jų komandiravimas fiktyvus ir Vilniaus statybvietėse jie dirbo nelegaliai.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe teikimo tvarka.

Pranešimus apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe bei apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ar iš darbo, darbdaviai turės pateikti tik VDI. Atskirai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų teikti nebereikės.
VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis. Šiuos aktus pildyti ir dokumentus pateikti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos, pasirašant elektroniniu parašu.

VDI primena, kad asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe metu, ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie tai nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui. Pastarasis pirmiausia turi užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.

Darbuotojo traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, t. y. jeigu trauma lengva, darbdavys sudaro nelaimingą atsitikimą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, privalo apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio vietą, apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis bei patį nukentėjusįjį, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą, surinkti informaciją, ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas, ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones, nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti. Apibendrinus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo tyrimu, surašomas nelaimingo atsitikimo formos aktas, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, įmonės vadovui pasirašius dokumentą, turi būti išsiųstas VDI teritoriniam skyriui, nukentėjusiajam asmeniui ar jo atstovui, draudimo įstaigai.
Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 10 darbo dienų nuo įvykio dienos.
2019 m. VDI gavo 4757 pranešimus apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe. Per 2020 m. gauti 3482 pranešimai.

Laiku nesumokėtas darbo užmokestis – dažniausias Lietuvos darbuotojų ginčas su darbdaviais. Dėl pandemijos įvesto karantino padaugėjo nesutarimų dėl neteisėto atleidimo. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbdaviai imasi iš darbuotojų reikalauti padarytos materialinės žalos atlyginimo. Būtent tokias dažniausias darbuotojų ir darbdavių ginčų priežastis įvardija Darbo ginčų komisija.

Per metus Darbo ginčų komisijos išnagrinėja apie 8 tūkst. darbo ginčų. Beveik kas 5 darbo ginčas išsprendžiamas šalims pasirašius taikos sutartį.
Lietuvos darbdavių konfederacijos deleguotas Darbo ginčų komisijų narys profesorius Gintautas Bužinskas atskleidžia, kad didžiąją dalį – net apie 75 proc. – kiekvienais metais nagrinėjamų darbo ginčų sudaro darbo užmokesčio pažeidimai. Ne išimtis ir šie metai.

G. Bužinskas atkreipia dėmesį, kad pandemija lėmė išaugusį ginčų dėl neteisėto atleidimo skaičių. Jie sudaro 7 proc. visų darbo ginčų. Jam antrina ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduoja Jovita Pretzsch.
„Dabar darbo ginčuose labai didelį vaidmenį suvaidino pandemija. Vis daugiau darbuotojų kreipiasi į mus dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Itin dažnai sulaukiame restoranų, kavinių, viešbučių darbuotojų prašymų nagrinėti kilusius darbo ginčus,“ –  sako profsąjungos atstovė.
Ji teigia, kad darbdaviai iš tiesų geranoriškai pripažįsta pažeidimą, neprieštarauja, tačiau įvardija pandemijos sukeltas problemas, dėl kurių ir tenka spręsti ginčus.

Dažniausiai darbo ginčą inicijuoja darbuotojai, o darbdaviai dažniausiai kreipiasi tik dėl materialinės žalos atlyginimo. Maždaug apie 260 tokių bylų buvo išnagrinėta per šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau galima pastebėti augimo tendenciją.
Pasak G. Bužinsko, jo ir kolegų pareiga – stengtis, kad šalys ginčus išspręstų taikiai ir abipusiu  nuolaidų būdu sudarytų taikos sutartį. 2020 metų I pusmetį tokiu būdu buvo išspręsta daugiau negu 700 bylų. Šią tendenciją patvirtina ir tie atvejai, kai ieškovas atsisako savo reikalavimų.

„Dažnas atvejis, kai darbuotojas kreipiasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o darbdavys, apie tai sužinojęs, paskuba atsiskaityti ir darbuotojas atsiima savo prašymą,“ – tvirtina Darbo ginčų komisijų narys. 
„Kai kalbame apie atleidimo iš darbo teisėtumą, neretai taikos sutartis baigiasi tuo, kad vienas sutarties punktų būna šalių susitarimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, pavyzdžiui, darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu vietoj to, kai pirminiame prašyme buvo atleistas už šiurkštų darbo funkcijų pažeidimą,“ – aiškina G. Bužinskas.
Specialisto teigimu, atleidimo priežastis turi didelės įtakos tiek darbuotojo finansinei situacijai, tiek jo reputacijai. Atleistas už šiukštų darbo teisių pažeidimą darbuotojas netenka teisės gauti socialinę išmoką, taip pat nukenčia jo reputacija. Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikus patvirtintą taikos sutartį, „Sodra“ leidžia pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir tuomet duomenų bazėje atsiranda naujas įrašas, kuris tenkina abi puses.

Dėl taikos sutarčių naudos šalims pritaria ir profsąjungos atstovė J. Pretzch. Jos teigimu, toks būdas palankus abiem pusėms, nes taikos sutartis įsigalioja tą pačią dieną, kai yra sudaroma, šalims nebereikia laukti, priimamas aiškus sprendimas, kuris užfiksuojamas raštišku dokumentu.
Per 8 darbo metus Darbo ginčų komisijose profesorius G. Bužinskas įžvelgia didelę darbo ginčų komisijų pažangą: „Tik apie 10 proc. komisijų sprendimų skundžiami teismams ir tik 10 proc. tų teismui pateiktų sprendimų yra naikinami. Tai geri rezultatai, kuriais galime džiaugtis. Jeigu manęs paklaustų, ar darbo ginčų komisijos vis dar tebevykdo savo misiją – manau, tikrai taip.“

Šiais metais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) įsteigtas „Saugiausios klasės 2020“ apdovanojimas atiteko Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 5b klasės ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos 6k klasės moksleiviams. Šis titulas įteikiamas VDI projekte „Dirbsiu saugiai“ geriausiai pasirodžiusiai penktai ir šeštai klasei.
Švietėjiška VDI iniciatyva apjungia saugaus darbo pamokas ir specialiai projektui skirtą viktoriną. Dėl ekstremaliosios situacijos šiemet pamokos vyko nuotoliniu būdu. Jose dalyvavo per 100 mokyklų, o viktorinoje varžėsi daugiau nei 3000 Lietuvos penktokų ir šeštokų.

„Nuotolines pamokas pradėjome vesti lapkričio pradžioje, kai mokinai jau mokėsi nuotoliniu būdu. Džiaugiamės, kad net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis pavyko sklandžiai pravesti visas suplanuotas pamokas. Ypatingai norime padėkoti mokytojams, kurie įdėjo daug pastangų, kad pamokos įvyktų ir jose nuotoliniu būdu dalyvautų kuo daugiau mokinių. Jautėme tiek mokytojų, tiek mokinių labai atsakingą požiūrį į šią iniciatyvą,“ – įspūdžiais dalijasi Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Dovilė Kondratienė.

Saugaus darbo pamokose moksleiviai buvo supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindais, su dažniausiai kylančiais pavojais darbe, namų, mokymosi aplinkoje ir būdais, kaip jų išvengti. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šią temą pristatyti 5–6 klasių mokiniams sudėtinga, tačiau ir projekto iniciatoriai, ir projekto partneriai stengiasi tai daryti ir informatyviai, ir žaismingai. Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Surblys sakosi buvęs nustebintas moksleivių įsitraukimu: „Nesitikėjau tokio moksleivių analitiškumo ir susidomėjimo. Vieni tamsoje pasišviečiančio telefonu skaitančiojo paveikslėlyje įžvelgdavo tik gadinamas akis, o kiti pamatydavo, kad kenčia ir žmogaus stuburas. Moksleiviai uždavinėjo daug klausimų, labai noriai ir betarpiškai diskutavo.“

Prie projekto prisijungė ir nuotolines pamokas kartu su VDI darbo inspektoriais vedė projekto partnerių – socialiai atsakingų įmonių – atstovai. Jie pamokose pasakojo, kokie pavojai galimi jų darbovietėse, kodėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai yra tokie svarbūs, demonstravo  įmonėse naudojamas apsaugos priemones.Antrus metus projekte dalyvaujančios įmonės „3M Lietuva“ atstovė, darbo saugos produktų specialistė Agnė Raudeliūnienė mokiniams pasakojo apie triukšmo poveikį žmogaus sveikatai. „Net ir nuotoliniu būdu vedant pamokas, buvo aiškiai matyti, kaip mokiniai nuščiuvę klausėsi ir kiek jie jau žino. Žino, kas yra decibelai, supranta, kas vyksta, tačiau kaip realiai triukšmas kenkia, daugeliui buvo naujiena,“ – teigia darbų saugos specialistė. Pasak jos, svarbu vaikus mokyti rūpintis ne tik savo, bet ir kitų sveikatos saugojimu.

Šiais metais projektą „Dirbsiu saugiai“ užbaigė viktorina. Joje dalyvavo 259 klasių iš 121 mokyklos moksleiviai. Geriausiai viktoriną išsprendę visų penktų klasių ir visų šeštų klasių moksleiviai pelnė „Saugiausios klasės 2020“ titulą. Taip pat išrinkta po tris geriausiai individuliai viktoriną išsprendusius moksleivius iš penktų ir šeštų klasių. Jiems bus įteiktos VDI atminimo dovanėlės ir diplomai.

VDI siekia ugdyti moksleivių saugaus darbo kultūrą ir įpročius jiems patrauklia forma nuo ankstyvo amžiaus. Tai vienas būdų ateityje išvengti nelaimingų atsitikimų tiek darbe, tiek privačioje  aplinkoje. Patirtis rodo, kad šiose saugiam darbui skirtose pamokose mokiniai visada aktyviai dalyvauja ir domisi pateikiama informacija. Tai, kad moksleiviams buvo įdomu ir naudinga, patvirtina gausybė mokytojų padėkų, jog nuotolinės saugaus darbo pamokos buvo prasmingos: „Mokiniai turėjo galimybę iš praktikų ir savo darbo profesionalų susipažinti su darbo saugos sąvokomis, pavojingais veiksniais ir pasekmėmis, su kuriomis gali susidurti vaikai, susipažinti su apsaugos priemonėmis.“ „Labai laukiame ir daugiau žmogaus saugos paskaitų, nes tai skatina suvokti žmogaus saugos esmę ne tik dėstomajame dalyke, bet ir kasdieniniame gyvenime,“ – savo laiškuose rašė mokytojai.
Toks susidomėjimas skatina projektą „Dirbsiu saugiai“ tęsti kitąmet.

Šių metų pabaiga darbo rinkoje neįprastai kontrastinga. Karantinas ir artėjantis šventinis laikotarpis skirtingai veikia ekonominių sektorių veiklą: vienur skelbiamos prastovos, kitur reikalingi papildomi darbuotojai, planuojama dirbti šventinėmis dienomis. Kaip visuomet prieš šventes Valstybinė darbo inspekcija sulaukia daugiau klausimų, susijusių su darbu šventiniu laikotarpiu.

Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui įmonėje ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos arba sezoninio darbo sutartys. Laikinai įsidarbinti tose srityse, kur išaugęs darbo jėgos poreikis, gali ir darbuotojai, esantys prastovose nuolatinėje darbovietėje.
Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Įstatymai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.
VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis mokamas ir už darbą švenčių dieną. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną mokamas visiems švenčių dieną dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (pavyzdžiui, darbuotojui dirbus švenčių dieną, šis laikas gali būti  padauginamas iš dviejų ir pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdavys turėtų gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus).
Darbas švenčių dienomis turi tam tikrų išlygų: šis laikas visais atvejais turi būti apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taikoma kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, reikalingi darbuotojų sutikimai. Už šių reikalavimų (kai nežymimi darbuotojų viršvalandžiai, darbo laikas švenčių ar poilsio dieną, naktį, papildomas darbas, arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys) pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė: bauda, pažeidus darbo įstatymus, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 150 iki 1450 eurų.
Turint konkrečių klausimų, galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Keletui verslo sektorių karantinas smogė labiausiai: ar dėl to nukentės darbuotojų atostogos tarpušvenčiu?

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje galiojančiose prastovose yra arti 32000 darbuotojų. Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI paaiškina, kaip jie gali pasinaudoti atostogomis.

Nukentėjusiųjų ketvertukas
Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 4530 įmonių darbuotojams yra paskelbtos prastovos. Šarūnas Orlavičius atskleidžia, kad griežti karantino ir ekstremalios situacijos ribojimai labiausiai paveikė apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Šiuo metu 973 šio sektoriaus įmonės yra paskelbusios prastovas, jų darbuotojai sudaro 38 proc. visų darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos.

Antrasis pagal paskelbtas prastovas – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Čia prastovas paskelbė 922 įmonės, jose dirba 14 proc. visų prastovose esančių darbuotojų.
Toliau rikiuojasi apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame 340 įmonių savo darbuotojams paskelbė prastovas. Šiame sektoriuje dirba 9,5 proc. visų darbo funkcijų dėl prastovų nevykdančių darbuotojų.
Labiausiai nukentėjusių sąraše atsiranda ir meninės, pramoginės bei poilsio organizavimo veiklos sektorius. Uždraudus gyvus renginius, daugelis šio sektoriaus darbuotojų nebegali vykdyti savo darbo funkcijų, todėl 289 įmonės yra priverstos skelbti prastovas.

Kaip išeiti atostogų per prastovas?
Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius sako, kad dėl paskelbtų prastovų neturi nukentėti darbuotojams mokami atostoginiai.

Darbo inspekcijos specialistas pabrėžia, kad prastovos periodu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis negu minimalus darbo atlygis. Valstybė subsidijuoja didžiąją dalį šio užmokesčio.
Darbuotojai susirūpinę, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje atostoginiai nesumažės. Šarūno Orlavičiaus teigimu, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

„Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas neįsiskaičiuos“, – atkreipia  dėmesį Valstybinės darbo inspekcijos specialistas.
Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturi mažėti. Prastovose esantys darbuotojai gali eiti atostogų, dėl to nenukenčiant jų finansinei situacijai.        
VDI taip pat primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – jos gali būti suteiktos tik darbuotojui prašant.

Valstybinė darbo inspekcija specialios akcijos metu atliko per 550 patikrinimų rizikingiausiose šalies statybvietėse. Inspektavimų metu buvo vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, taip pat tikrinta, kaip laikomasi kritimo iš aukščio prevencijos priemonių.

Per mėnesį trukusią akciją VDI darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis, iš kurių dauguma – 347 fiziniai asmenys, vykdę neregistruotą individualią veiklą.
Tendencijos dėl nelegalaus darbo statybų sektoriuje nesikeičia: vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai oficialiai neįregistravę veiklos: dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl patikrinimų metu nustatoma tiek daug nelegaliai dirbančių fizinių asmenų.
Neplaninių inspektavimų metu buvo nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis. Daugiau nei pusė jų dirbo pas fizinius asmenis, patys su jais susitarę dėl darbų atlikimo, tačiau oficialiai neįregistravę veiklos. Septyniose įmonėse nelegaliai dirbo 16 užsieniečių.

VDI darbo inspektoriai pažeidėjams surašė 352 administracinio nusižengimo protokolus. Už nustatytus pažeidimus VDI paskirtų baudų suma siekia 73949 eurų.
Vykdant specialią patikrinimų akciją tikrinta, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, ar saugiai vykdomi darbai aukštyje. Tai viena pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. Dažniausiai sunkias ir mirtinas traumas dėl nesaugaus darbo aukštyje patiria statybų sektoriaus darbuotojai.

Patikrintose statybvietėse už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus surašyta 12 administracinio nusižengimo protokolų, 23 reikalavimai pašalinti per 50 įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.
VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Už nedeklaruotą darbą, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai, darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Susidūrus su darbo teisių pažeidimu ir kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją, galima pateikti dviejų rūšių dokumentus – skundą dėl pažeidimų arba prašymą nagrinėti darbo ginčą. Šiedu dokumentai turi esminių skirtumų.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius paaiškina, kokiais atvejais kurį dokumentą reikėtų pateikti Darbo inspekcijai, nes blogai suformuluotas dokumentas gali neatnešti norimo rezultato.  

Kada vyksta darbo ginčas?

1. Darbo ginčas – tai darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nesuteiktų atostogų, dėl darbuotojo atleidimo ar nušalinimo nuo darbo teisėtumo, dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, darbo sutarties keitimo. Darbo ginčų komisija vertina, ar iš tikrųjų yra žalos atlyginimo sąlygos, kieno tai kaltė ir koks galėtų būti žalos dydis.
2. Į darbo ginčų komisiją gali kreiptis tas darbuotojas ar darbdavys, kurio teisės yra pažeistos. Jis turi suformuluoti aiškų reikalavimą, ko prašo iš komisijos: išieškoti pinigus, atlyginti žalą ar atleidimą iš darbo prpažinti neteisėtu ar kitą. Darbo ginčų komisijos sprendimu dažniausiai priteisiamos piniginės išmokos, kurias nukentėjusiai šaliai turi sumokėti pažeidėjas.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi vykdomojo dokumento galią, kuri lygi teismo sprendimui. Nukentėjusi šalis gali kreiptis į antstolius, prašyti areštuoti turtą, imtis visų priemonių, kad atgautų teisiškai priklausančius pinigus.

Kada teikiamas skundas?

1. Skundas teikiamas tada, kai pažeidžiamos tam tikros imperatyvios Darbo kodekso nuostatos ir taip yra pažeidžiamos asmens darbo teisės. Pavyzdžiui, darbuotojas parašo skundą, kad jam ar visam kolektyvui nesuteikta darbo pertrauka, tuomet inspektorius atlieka tyrimą ir pamato, kad iš tiesų jiems yra nesuteikiama darbo pertrauka, nors Darbo kodeksas aiškiai pasako, kad ne vėliau kaip po 5 darbo valandų turi būti suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti.
2. Skundą gali parašyti visi, kas mato, jog yra pažeidžiamas įstatymas. Pavyzdžiui, matote,  jog statybininkai dirba be šalmų, galite apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Teikiant skundą apie konkrečius darbo teisės ar darbo saugos pažeidimus, svarbu ne tik juos užfiksuoti, bet ir užkirsti jiems kelią, todėl reikia aiškiai suformuluoti prašymo tikslą – nuo jo priklauso ir rezultatas. Skundo atveju dažniausiai pažeidėjui skiriama bauda arba reikalavimas pašalinti pažeidimą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą dažniausiai būna nubaudžiami įmonių vadovai – jiems skiriama bauda, kuri privalo būti sumokėta ir papildo valstybės biudžetą.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, net 80% darbo ginčų kyla dėl nesumokėto darbo užmokesčio. O skundų institucija daugiausiai gauna dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų pakeitimams VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis.

Atskirai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų pateikti nereikia.

Taip pat VDI informuoja ir kviečia nuo 2021 m. sausio mėn. nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktus pildyti ir kitus dokumentus teikti prisijungus VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui pasirašant kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Pirmieji darbo metai ypač rizikingi – sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų

Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai. Trečdalis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe taip pat įvyko darbuotojams, kurių stažas įmonėje nesiekia vienerių metų.
Dažniausiai tokie darbuotojai sunkiai ar mirtinai nukenčia statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, žemės ūkio sektorių įmonėse. Šiais metais darbe žuvo 5 ir sunkias traumas patyrė 19 pirmus metus dirbančių darbuotojų iš minėtų sektorių.

Nereta priežastis – kontraktinis ar terminuotas statybos darbų pobūdis. Kituose sektoriuose – padidintas krūvis ir trumpesni terminai užduotims atlikti, viršvalandžiai. „Kai darbininkui mokama nuo pasiektų rezultatų, natūralu, kad jis stengiasi daugiau uždirbti. O taupant laiką ir jėgas didesniam rezultatui pasiekti, pradedama nepaisyti saugos reikalavimų. Ypač jei taip elgiantis kurį laiko nieko neatsitinka, tuo pradedama piktnaudžiauti ir toliau rizikuojama. Be to, pavargę darbuotojai ne visuomet tinkamai įvertina galimus pavojus ar grėsmes saugiam darbui,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Pirmus metus dirbantys darbuotojai mirtinas ir sunkias traumas dažnai patiria per pirmą darbo mėnesį. Žuvusiųjų per pirmą darbo mėnesį skaičius nuosekliai mažėja: nuo 8 žūčių 2016 m. iki 2 – 2019 m. Šiais metais per pirmą darbo mėnesį sunkius sužeidimus patyrė 7 darbuotojai, kurių stažas iki vienerių metų, o mirtinų atsitikimų neįvyko.
Nors pastarųjų kelerių metų duomenimis, pradedančių darbuotojų žūčių darbe mažėja, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, tačiau pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje. Atsitikus nelaimei darbe dažnai paaiškėja, kad daugumos profesinis pasirengimas ir kvalifikacija nebuvo tokie, kokių reikėjo atliekamam darbui. Atsižvelgiant į tai, darbdaviams reikėtų atsakingiau organizuoti darbus, daugiau dėmesio skirti darbuotojų mokymui, aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus nelaimėms išvengti, praktiškai įsitikinti, jog jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus.

Nelaimingų atsitikimų tyrimų analizė rodo, jog dalis darbdavių įmonėse, kuriose įvyko nelaimės, tinkamai nesirūpino darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo mokymų, neteikė išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, nevertino profesinės rizikos.

Didesnė rizika pirmus metus dirbantiems darbuotojams gali kilti ne tik dėl patirties stokos, bet ir dėl psichologinės adaptacijos naujoje darbo vietoje. Tik pradėję dirbti, dažnai jie nedrįsta paklausti, kaip saugiai atlikti skirtas užduotis, ką daryti ir į ką kreiptis, jei kyla neaiškumų ar pavojus atliekant kokį nors darbą, arba – jei atsitiktų nelaimė.
„Pagrindinė darbuotojo saugos taisyklė – elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukeltų pavojaus. Tai reiškia nesiimti jokių savavališkų veiksmų, nesiimti užduočių, kurių atlikti nebuvo apmokytas, – vardina S. Balčiūnas. – Nemažai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė darbo tvarkos taisyklių, nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ar tiesiog nepagalvojo, kad jų elgesys gali sukelti labai rimtas pasekmes.“
VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, skirtas nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai darbuotojams, kurių darbo stažas iki 1 metų. Rekomendacijose pateikiamos įvairios situacijos ir kaip jas reikėtų spręsti, taip pat patarimai, kaip geriau užtikrinti darbuotojų saugą, skatinti darbuotojų įsitraukimą. Rekomendacijas galima rasti VDI interneto svetainėje: https://www.vdi.lt/Mokymai2/story_html5.html.

VDI ragina darbuotojus rūpintis savo sauga darbe, o svarbiausia, jei trūksta informacijos apie saugų darbą, – nebijoti klausti. Apie tai daugiau šiame video: https://www.youtube.com/watch?v=O4-G2AfDxz4.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3846 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių.

Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI ir toliau skirs dėmesį prastovų kontrolei, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama.
Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Jei darbdavys verčia dirbti paskelbtos prastovos metu ar nesilaiko kitų prastovas reglamentuojančių reikalavimų, VDI ragina darbuotojus pranešti apie tokius atvejus.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo turi pranešti VDI, užpildydamas VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo formą. Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.
Darbdavys turi turėti visus reikiamus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma skelbiama VDI interneto svetainėje www.vdi.lt ir http://tiny.lt/cdnfw4r
Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas skelbimas čia: https://www.vdi.lt/Forms/Covid.aspx.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais.
Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, vakar prispaustas žemės nuošliaužos žuvo pagalbinis darbininkas. Nelaimė įvyko Pageižės kaime Zarasų rajone. Darbai buvo vykdomi 1,8 m gylyje, greta iškasos supiltos žemės siekė 1,15 m.

Pirmoji mirtina nelaimė darbe šiais metais taip pat įvyko statybininkams dirbant 5,5 m gylio iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, kai nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.
„Tiriant panašius nelaimingus įvykius, jų aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai atsakingai rūpintųsi saugiomis darbo sąlygomis, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais“.

Kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 m. trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų ir mirtinai juos traumavo.
Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie darbų iškasose saugaus vykdymo ypatumus galima rasti VDI interneto svetainėje, kur pateikiamos metodinės rekomendacijos: Darbai nesutvirtintose tranšėjoseSutvirtintos iškasosŠlaitinės iškasosDarbai sutvirtintose tranšėjoseRekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja padidėjusius skambučių srautus, susijusius su blogėjančia pandemijos situacija šalyje. Ir darbuotojams, ir darbdaviams vis dažniau kyla klausimų dėl darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos  užtikrinimo. Per pastarąjį mėnesį skambučių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais padaugėjo ketvirtadaliu, darbo teisės klausimais – išaugo kone dvigubai lyginant su rugsėju.
Darbuotojai kreipiasi į VDI dėl atvejų, kai darbdavių yra verčiami imti atostogas, dirbti per prastovas ar rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru.
VDI specialistai primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.
Darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. VDI atkreipia dėmesį, jog net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.
Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalau