• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Valstybinė darbo inspekcija ragina darbdavius, atnaujinančius veiklą,  skirti laiko darbuotojų ir klientų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui. Pastebimi atvejai, kai įmonės, teikiančios pramogų organizavimo ir kitas paslaugas, po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei.

„Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ir / ar nepatikrinta jų techninė būklė gali sąlygoti nelaimingus atsitikimus darbe. Todėl primygtinai raginame darbdavius pakartotinai supažindinti darbuotojus su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais įmonėse. Būtina patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius ir ragina į darbuotojų saugą ir sveikatą pažiūrėti neformaliai. – Darbdaviai turi įsitikinti, kad jų darbuotojai žino ir supranta keliamus reikalavimus. Rekomenduojame žinių atnaujinimui skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Tai daug nekainuoja, o nauda akivaizdi.“

Per pandemiją rizika užsikrėsti COVID-19 liga ypač padidėja dirbantiesiems klientų aptarnavimo srityje. Todėl atlaisvinus kai kuriuos karantino ribojimus vėl pradedančios dirbti prekybos ar paslaugų teikimo įmonės kviečiamos rūpintis ne tik klientų, bet ir darbuotojų sauga ir sveikata.

Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones, pvz., naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant „naujos realybės“ sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.
Kol karantino apribojimai dėl koronaviruso nėra visiškai atšaukti, toliau išlieka Sveikatos apsaugos ministerijos ir VDI pateiktos rekomendacijos, kaip reikia elgtis darbo vietose:  laikytis nustatyto saugaus  atstumo, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, dezinfekuoti paviršius, dėvėti apsaugines kaukes ar kitas veido apsaugos priemones.

VDI kviečia naudotis parengtomis rekomendacijomis dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Jos patalpintos VDI interneto svetainėje https://www.vdi.lt/AtmUploads/Darbdaviams.pdf. Į šias rekomendacijas įtraukti patarimai, kaip aptarnauti lankytojus, saugant juos ir darbuotojus nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Jei kyla klausimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 213 9771, 8 698 73 025

Pasaulinė pandemija ir valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija bei karantino režimo ribojimai neišvengiamai padarė įtaką darbo santykiams. Tai rodo ir statistika: 2020 metais Valstybinė darbo inspekcija sulaukė beveik dvigubai daugiau prašymų nei 2019 m. dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Todėl akivaizdu, kad darbdaviai susiduria su daugybe iššūkių: darbo vietų išsaugojimu, prastovomis, tinkamų, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimu bei atleidimais. Kaip darbdaviai turėtų elgtis, norėdami išvengti atleidimų, pataria Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Dažniausi skundų atvejai
VDI specialistas atskleidžia, kad didžioji dauguma priežasčių, dėl kurių asmenys skundžiasi ir kreipiasi į Darbo inspekciją, išlieka tos pačios kaip ir 2019 metais.
„Žmonės kreipiasi dėl įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, dėl nesumokėto darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimo, neteisėto darbo sutarties sąlygų (darbovietės, darbo funkcijų, darbo laiko normos ir režimo) keitimo, darbo sutarties nutraukimo, saugių darbo sąlygų neužtikrinimo, kasmetinių atostogų nesuteikimo ir kitų pažeidimų“, – sako Š. Orlavičius.
Kartu jis pastebi, kad pastaruoju metu asmenys dažniau kreipiasi dėl to, kad nėra suteikiamas darbo sutartyje sulygtas darbas, yra reikalaujama teikti prašymus išeiti nemokamų ar kasmetinių atostogų, nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl to, kad darbas nėra organizuojamas nuotoliniu būdu, kai darbo specifika leidžia tai daryti ir kt.
Daugiausia pranešimų dėl neteisėto atleidimo 2020 m. buvo gauta iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apdirbamosios gamybos, statybos ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektorių.

Kada atleidimas yra neteisėtas
Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad neteisėtais darbdavio veiksmais, siekiant nutraukti darbo santykius, galėtų būti laikomas darbuotojui teikiamas siūlymas ar reikalavimas pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva tuo atveju, kai nėra galimybės suteikti darbo ir darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė.

„Darbuotojas savo iniciatyva gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą be svarbių priežasčių, tačiau tai yra darbuotojo teisė, o ne pareiga. Pavyzdžiui, darbuotojas susiranda naują darbą ir nori nutraukti šiuo metu galiojančią darbo sutartį. Tuomet darbuotojas pateikia prašymą darbdaviui dėl sutarties nutraukimo. Darbdavys negali primesti savo valios ir nutraukti darbo sutarties negavęs darbuotojo prašymo“, – sako Š. Orlavičius. Specialistas pabrėžia, kad pagal sutarties nutraukimo pagrindą itin svarbu atkreipti dėmesį į terminus, prieš kiek laiko darbuotojai turi būti įspėjami apie atleidimą. Taip pat specialistas atskleidžia, kad Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.

Jeigu nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesilaikoma šių paminėtų reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir atleidimas galėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Tačiau, pasak Š. Orlavičiaus, kiekvieną atleidimo atvejį reikia vertinti individualiai, kadangi ir atleidimo pagrindai, ir tam tikros aplinkybės gali skirtis.

Veiksmai siekiant išsaugoti darbuotojus
Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius darbdaviams pataria išbandyti visus įmanomus būdus siekiant išsaugoti darbuotojus. Jis teigia, kad net ir sudėtingomis sąlygomis svarbu priimti racionalius sprendimus darbo santykiuose. Svarbu kalbėtis su darbuotojais, tartis bei ieškoti situacijos sprendimo būdų. Keletas specialisto patarimų, kaip vertėtų elgtis darbdaviams.

  1. Vykdyti darbą nuotoliniu būdu arba pasiūlyti kitą darbą. Darbdavys, prieš priimdamas sprendimą darbuotojui skelbti prastovą ar dalinę prastovą, privalo išnaudoti visus įmanomus kitus darbo organizavimo būdus – siūlyti darbuotojui atlikti darbo sutartyje sulygtas funkcijas nuotoliniu būdu arba tam tikram laikotarpiui darbuotojo sutikimu perkelti jį į kitas pareigas.
  2. „Nuomoti“ savo darbuotojus. Darbdaviams, patiriantiems neigiamą karantino įtaką, tais atvejais, kai jų veikla yra draudžiama arba ribojama dėl karantino, sudaryta galimybė pasinaudoti alternatyviais įdarbinimo sprendimais, t. y. gavus laikinojo įdarbinimo įmonės statusą „nuomoti“ savo darbuotojus ir taip juos išsaugoti bei sumažinti finansinius nuostolius.
  3. Išleisti atostogų. Darbdaviui laikinai negalint suteikti darbuotojui darbo, darbuotojo prašymu galėtų būti suteikiamos kasmetinės arba nemokamos atostogos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo, jų datos, trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali versti ar reikalauti pasinaudoti kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis, taip pat negali vienašališkai nuspręsti dėl jų suteikimo tvarkos ir išleisti darbuotoją atostogų konkrečiu metu.
  4. Skelbti prastovą. Tik tokiu atveju, kai dėl darbdavio veiklos arba atliekamų funkcijų pobūdžio nėra galimybės darbą organizuoti nuotoliniu būdu ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba tokio darbovietėje nėra, darbdavys gali priimti sprendimą darbuotojui skelbti prastovą (dalinę prastovą), o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 213 9771, 8 698 73 025.

Sausio 27 d. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Kaune statomo Kleboniškio tilto statybvietėje, kurio metu žuvo žmogus. Tai jau ketvirta tokia nelaimė šiais metais.
„Deja, turime konstatuoti nelaimingų atsitikimų darbe proveržį. Manome, kad jį lėmė per karantiną susidarančios aplinkybės: bendravimo tarp asmenų ribojimai galimai sąlygoja darbdavių taikomų organizacinių saugos ir sveikatos priemonių, tokių kaip instruktavimas, informavimas apie saugius darbo metodus, tiesioginės priežiūros bei saugaus elgesio kontrolės mažėjimo apimtis. Visa tai skatina darbuotojus savarankiškai priimti nepagrįstus, nesaugius darbų vykdymo sprendinius, bereikalingą skubėjimą greičiau įvykdyti užduotis. Įvykiai darbe įvyksta atliekant didžiausios rizikos darbus, kurių, nepaisant paskelbto karantino, apimtys nėra sumažėjusios, ir tai priveda prie skaudžių netekčių. Todėl raginame darbdavius kuo skubiau pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Mirtina nelaimė įvyko atliekant tilto statybos darbus, kurių metu buvo traukiama metalinė konstrukcija. Lūžus traukiamajai konstrukcijai buvo prispausti keturi ant pastolių dirbę darbuotojai, iš kurių vienas žuvo. 
Kitos trys šiemet įvykusios nelaimės taip pat siejamos su darbų saugos reikalavimų nesilaikymu. Pirma mirtina nelaimė darbe įvyko, kai direktorius ir darbuotojas atvyko remontuoti jų įmonės sumontuotus vartus. Bandydamas išsiaiškinti vartų neveikimo priežastį, įmonės direktorius užlipo metalinėmis kopėčiomis, prilaikomomis kartu atvykusio kolegos, į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs direktorius pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės poveikio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.  Antra nelaimė įvyko darbuotojams bandant įstumti neužsivedančią automašiną į garažą. Savo jėgomis mašinos nepajėgę įstumti darbuotojai nuėjo ieškoti kitų dirbančiųjų pagalbos, o vienas darbuotojas liko garaže šalia neužsivedančios mašinos, kuri  netikėtai pariedėjo atgal ir prispaudė darbuotoją prie kitos mašinos. Nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Dar vienas skaudus įvykis įvyko, kai įmonės patalpose telferio pagalba buvo keliamas apie 300 kg svorio skydas. Netinkamai užstropavus, stropai išsinėrė iš skydo ir skydas virto ant darbuotojų. Dėl patirtų sužalojimų vienas darbuotojas mirė.

Pasak VDI darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, tiriant panašius nelaimingus įvykius, jų aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai būtų atsakingai rūpinęsi saugiomis darbo sąlygomis: davę atitinkamus nurodymus darbuotojams, kaip atlikti darbus ir kontroliavę jų veiksmus. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.
Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat kilus klausimams dėl darbų saugos VDI ragina konsultuotis su specialistais telefonu 8 5 213 9772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Nuo šiandien, sausio 27 dienos, įsigalioja nauja pranešimų apie prastovas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) teikimo tvarka. Darbdaviai, skelbiantys prastovas nuo šios dienos, turės pateikti detalesnę informaciją apie kiekvieną darbuotoją, kuriam skelbiama prastova bei galės rinktis vieną iš dviejų pranešimo formų. 

„Nauja formų pranešimo tvarka siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, ypač skelbiant dalines prastovas. Gavę detalesnę informaciją apie kiekvieną į prastovas išleidžiamą darbuotoją, galėsime užtikrinti efektyvesnę kontrolę. Siekiama, kad valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti gautų tie, kuriems pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu iš tiesų reikia labiausiai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Nuo šiandien į prastovas darbuotojus išleidžiantys darbdaviai galės pildyti vieną iš dviejų pranešimo formų. Nors abiejose formose prašoma pateikti duomenis apie kiekvieną darbuotoją, tačiau mažinant administracinę naštą darbdaviams, kurie prastovas skelbia didesnei darbuotojų grupei, sudaryta galimybė pateikti vieną pranešimą. Šiuo atveju nereikia įvardinti kiekvieno darbuotojo, tačiau turi būti pridedamas dokumentas (įsakymas), kuriame išvardinti į prastovas išleidžiami darbuotojai; dalinės prastovos atveju – nurodytas jų darbo grafikas. Ši forma gali būti pateikiama tik prisijungus prie Google (Gmail) paskyros. Esant mažesniam darbuotojų skaičiui, galima rinktis pildyti pranešimus atskirai apie kiekvieną darbuotoją. Abiem atvejais darbdaviui paliekama teisė pačiam nuspręsti, kurią formą pildyti.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, kad dalinės prastovos atveju, pranešime (arba pridėtame įsakyme, jeigu pranešama apie grupei darbuotojų paskelbtą prastovą) turi būti nurodoma papildoma informacija: darbo ir dalinės prastovos laikas, nurodant paliekamų dirbti valandų skaičių, darbo pradžią ir pabaigą bei dalinės prastovos laiką, jeigu skelbiama dalinė prastova sumažinant darbo valandų skaičių per dieną (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Jeigu dalinė prastova skelbiama sumažinant darbo dienų skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis), turi būti nurodomos dienos, per kurias bus dirbama bei prastovos dienos.

Naujos pranešimo formos yra pateiktos VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, skiltyje ,,Formos“. Darbdaviai, pateikę pranešimus iki sausio 27 d., iš naujo jų pildyti neturės. Ši tvarka taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos paskelbtoms prastovoms. Pranešimo terminas apie prastovas išlieka toks pats: ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys nustatyta tvarka turi informuoti VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui.
Apie prastovų pranešimų pasikeitimus VDI kviečia konsultuotis telefonu 8 5 213 9772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, pasitaiko atvejų, kai, darbuotojui esant prastovose, darbdavys jo prašo vykdyti savo darbo funkcijas, ateiti į darbovietę ar dirbti nuotoliniu būdu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, esantys prastovose, dirbti neturėtų.

„Jeigu savo aplinkoje žinote atvejų, kai būdamas prastovose verčiamas dirbti jūsų pažįstamas, bendradarbis ar jūs pats, informuokite atsakingas institucijas. Pranešimas apie darbą prastovų metu – tai atsakingas ir pilietiškas elgesys. Siekis visų mokesčių mokėtojų, valstybės lėšas panaudoti sąžiningai ir skaidriai, skirti jas būtent tiems, kuriems pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu iš tiesų reikia labiausiai“, –  sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Apie savo, kolegų ar artimųjų darbą prastovų metu galima pranešti VDI. Tereikia pateikti skundą, užpildant skundo formą VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, arba anonimiškai paskambinti pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750.
VDI primena, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį, jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Valstybė darbdaviams kompensuoja visą (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotą ir išmokamą darbo užmokestį iki 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet mokama proporcingai mažiau.

Skelbdamas prastovą darbuotojui, darbdavys apie tai turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse. Be to, nesilaikant su prastovos paskelbimu susijusių reikalavimų, darbdaviui gresia bauda.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.

Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas ne trumpesnes kaip 10 minučių ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

VDI įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose – dėl apsnigtų ar apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus ir nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai.

Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, pvz., potencialiai pavojingais įrenginiais, kėlimo kranais. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20°C).

Turint konkrečių klausimų, galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio. Klausiama, ką daryti pastebėjus, kad į darbą ateina kolega, galimai turėjęs rizikingą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, arba kaip elgtis darbuotojui, jei jis turėjo rizikingą kontaktą su užsikrėtusiuoju, bet jam darbdavys vis tiek liepia ateiti į darbą?

Pasak VDI specialistų, jei kyla įtarimų dėl grėsmės užsikrėsti COVID-19 nuo bendradarbių, pirmiausia apie tokius atvejus darbuotojai turėtų pranešti tiesioginiam vadovui, darbdavio įgaliotam asmeniui arba atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą. Tačiau sprendimą dėl asmenų, turėjusių kontaktą su užsikrėtusiais COVID-19 liga, saviizoliacijos ir testų atlikimo priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Darbdaviui įtarus ar gavus informacijos iš kitų darbuotojų apie galimus kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis turėjusius darbuotojus, jis gali kreiptis į NVSC. Jei darbuotojui yra privaloma izoliacija (susirgus ar turėjus kontaktą su sergančiuoju), izoliacijos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Tokiu atveju administracinė atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Jei asmuo pats nesilaiko saviizoliacijos, eina į darbą, jam gresia bauda už ligos platinimą.

Darbdavys, bandydamas nenutraukti veiklos ir versdamas dirbti darbuotojus, kuriems privaloma saviizoliacija ar jie turi panašių simptomų į COVID-19, rizikuoja daugelio kitų darbuotojų ir jų šeimos narių saugumu bei kenkia savo verslui: kolektyvui užsikrėtus nuo tokio darbuotojo, bet kokiu atveju įmonės veikla būtų sutrikdyta arba kuriam laikui sustabdyta.

Protrūkiai įmonėse kyla dėl įvairių priežasčių – nuo žmogiškos pareigos, noro išsaugoti darbo vietą ar užsidirbti, iki vadovavimo kompetencijų trūkumo, karantino teisinio reglamentavimo nesilaikymo, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo rekomendacijų ignoravimo. Vienas iš riziką keliančių pavyzdžių, kai į darbo vietą vykstama įmonės transportu. Nepaisant to, kad dažniausiai tai vienos pamainos darbuotojai, vis tiek turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų, dėvimos veido kaukės.

"Visgi kaip vieną svarbiausių priemonių matytume žmonių sąmoningumą nuo žemiausios grandies iki vadovų. Kol patys neįsisąmoninsime, kokių pasekmių gali turėti mūsų veiksmas, nieko nebus. Darbdavys turėtų laikytis rekomendacijų, kaip elgtis nustačius užsikrėtimo atvejį įmonėje – stabdyti veiklą, nors tai sudėtingas sprendimas. Yra ne vienas pavyzdys, kai įmonė, nepaisydama visų neigiamų pasekmių verslui, stabdė veiklą pirmenybę teikdama darbuotojų saugumui, ir darbą tęsė tik suvaldžiusi rizikas. Dabar kaip niekad svarbu prireikus sugebėti operatyviai perorganizuoti įmonės darbą," – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI specialistai taip pat pastebi, kad padaugėjo ir į juos besikreipiančių darbdavių, kurie teiraujasi, ar jų pritaikytos priemonės yra pakankamos rizikai dėl viruso grėsmės valdyti. Jų imamasi įvairių: matuojama darbuotojų temperatūra prieš įeinant į pastatą, darbuotojams išdalinami pamainos vadovų kontaktai (operatyviai komunikacijai pajutus ligos simptomus), sudaromi išankstiniai pavaduojančių darbuotojų sąrašai, tinkamai prižiūrimos bendrosios patalpos, dažniau valomi ir keičiami ventiliacijos filtrai.

Tačiau kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie darbovietėse kylančius COVID-19 protrūkius, ne visi darbdaviai atsakingai vertina darbuotojų saugumą ir sveikatą. VDI primena, kad visuose darbo etapuose būtina taikyti pagrindines COVID-19 viruso prevencijos priemones: laikytis atstumo, dėvėti veido kaukes, rūpintis rankų higiena ir dezinfekcija. Darbdaviai turėtų užtikrinti (patariama pakabinti įspėjamuosius ženklus), kad būtų dėvimos kaukės ir laikomasi atstumo darbo persirengimo kambariuose, virtuvėlėse, vykstant į darbą bendruoju įmonės transportu.

Karantinas darbuotojams ir darbdaviams kelia vis naujų iššūkių. VDI kviečia pasikonsultuoti su VDI specialistais telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

20 ukrainiečių neva buvo įdarbinti Lenkijos įmonėse ir komandiruojami į Lietuvą atlikti įvairių statybos darbų. Šią fiktyvaus užsieniečių komandiravimo į Vilniaus statybvietes schemą išsiaiškino Vilniaus jungtinių operacijų centras (VJOC).
Operacija buvo pradėta šių metų pradžioje ir sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos bei Lenkijos institucijoms, buvo nustatyta, kad ukrainiečiai Lenkijos įmonėse nebuvo įdarbinti, jų komandiravimas fiktyvus ir Vilniaus statybvietėse jie dirbo nelegaliai.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe teikimo tvarka.

Pranešimus apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe bei apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ar iš darbo, darbdaviai turės pateikti tik VDI. Atskirai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų teikti nebereikės.
VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis. Šiuos aktus pildyti ir dokumentus pateikti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos, pasirašant elektroniniu parašu.

VDI primena, kad asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe metu, ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie tai nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui. Pastarasis pirmiausia turi užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.

Darbuotojo traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, t. y. jeigu trauma lengva, darbdavys sudaro nelaimingą atsitikimą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, privalo apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio vietą, apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis bei patį nukentėjusįjį, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą, surinkti informaciją, ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas, ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones, nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti. Apibendrinus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo tyrimu, surašomas nelaimingo atsitikimo formos aktas, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, įmonės vadovui pasirašius dokumentą, turi būti išsiųstas VDI teritoriniam skyriui, nukentėjusiajam asmeniui ar jo atstovui, draudimo įstaigai.
Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 10 darbo dienų nuo įvykio dienos.
2019 m. VDI gavo 4757 pranešimus apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe. Per 2020 m. gauti 3482 pranešimai.

Laiku nesumokėtas darbo užmokestis – dažniausias Lietuvos darbuotojų ginčas su darbdaviais. Dėl pandemijos įvesto karantino padaugėjo nesutarimų dėl neteisėto atleidimo. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai darbdaviai imasi iš darbuotojų reikalauti padarytos materialinės žalos atlyginimo. Būtent tokias dažniausias darbuotojų ir darbdavių ginčų priežastis įvardija Darbo ginčų komisija.

Per metus Darbo ginčų komisijos išnagrinėja apie 8 tūkst. darbo ginčų. Beveik kas 5 darbo ginčas išsprendžiamas šalims pasirašius taikos sutartį.
Lietuvos darbdavių konfederacijos deleguotas Darbo ginčų komisijų narys profesorius Gintautas Bužinskas atskleidžia, kad didžiąją dalį – net apie 75 proc. – kiekvienais metais nagrinėjamų darbo ginčų sudaro darbo užmokesčio pažeidimai. Ne išimtis ir šie metai.

G. Bužinskas atkreipia dėmesį, kad pandemija lėmė išaugusį ginčų dėl neteisėto atleidimo skaičių. Jie sudaro 7 proc. visų darbo ginčų. Jam antrina ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduoja Jovita Pretzsch.
„Dabar darbo ginčuose labai didelį vaidmenį suvaidino pandemija. Vis daugiau darbuotojų kreipiasi į mus dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Itin dažnai sulaukiame restoranų, kavinių, viešbučių darbuotojų prašymų nagrinėti kilusius darbo ginčus,“ –  sako profsąjungos atstovė.
Ji teigia, kad darbdaviai iš tiesų geranoriškai pripažįsta pažeidimą, neprieštarauja, tačiau įvardija pandemijos sukeltas problemas, dėl kurių ir tenka spręsti ginčus.

Dažniausiai darbo ginčą inicijuoja darbuotojai, o darbdaviai dažniausiai kreipiasi tik dėl materialinės žalos atlyginimo. Maždaug apie 260 tokių bylų buvo išnagrinėta per šių metų pirmąjį pusmetį, tačiau galima pastebėti augimo tendenciją.
Pasak G. Bužinsko, jo ir kolegų pareiga – stengtis, kad šalys ginčus išspręstų taikiai ir abipusiu  nuolaidų būdu sudarytų taikos sutartį. 2020 metų I pusmetį tokiu būdu buvo išspręsta daugiau negu 700 bylų. Šią tendenciją patvirtina ir tie atvejai, kai ieškovas atsisako savo reikalavimų.

„Dažnas atvejis, kai darbuotojas kreipiasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o darbdavys, apie tai sužinojęs, paskuba atsiskaityti ir darbuotojas atsiima savo prašymą,“ – tvirtina Darbo ginčų komisijų narys. 
„Kai kalbame apie atleidimo iš darbo teisėtumą, neretai taikos sutartis baigiasi tuo, kad vienas sutarties punktų būna šalių susitarimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, pavyzdžiui, darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu vietoj to, kai pirminiame prašyme buvo atleistas už šiurkštų darbo funkcijų pažeidimą,“ – aiškina G. Bužinskas.
Specialisto teigimu, atleidimo priežastis turi didelės įtakos tiek darbuotojo finansinei situacijai, tiek jo reputacijai. Atleistas už šiukštų darbo teisių pažeidimą darbuotojas netenka teisės gauti socialinę išmoką, taip pat nukenčia jo reputacija. Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikus patvirtintą taikos sutartį, „Sodra“ leidžia pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir tuomet duomenų bazėje atsiranda naujas įrašas, kuris tenkina abi puses.

Dėl taikos sutarčių naudos šalims pritaria ir profsąjungos atstovė J. Pretzch. Jos teigimu, toks būdas palankus abiem pusėms, nes taikos sutartis įsigalioja tą pačią dieną, kai yra sudaroma, šalims nebereikia laukti, priimamas aiškus sprendimas, kuris užfiksuojamas raštišku dokumentu.
Per 8 darbo metus Darbo ginčų komisijose profesorius G. Bužinskas įžvelgia didelę darbo ginčų komisijų pažangą: „Tik apie 10 proc. komisijų sprendimų skundžiami teismams ir tik 10 proc. tų teismui pateiktų sprendimų yra naikinami. Tai geri rezultatai, kuriais galime džiaugtis. Jeigu manęs paklaustų, ar darbo ginčų komisijos vis dar tebevykdo savo misiją – manau, tikrai taip.“

Šiais metais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) įsteigtas „Saugiausios klasės 2020“ apdovanojimas atiteko Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 5b klasės ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos 6k klasės moksleiviams. Šis titulas įteikiamas VDI projekte „Dirbsiu saugiai“ geriausiai pasirodžiusiai penktai ir šeštai klasei.
Švietėjiška VDI iniciatyva apjungia saugaus darbo pamokas ir specialiai projektui skirtą viktoriną. Dėl ekstremaliosios situacijos šiemet pamokos vyko nuotoliniu būdu. Jose dalyvavo per 100 mokyklų, o viktorinoje varžėsi daugiau nei 3000 Lietuvos penktokų ir šeštokų.

„Nuotolines pamokas pradėjome vesti lapkričio pradžioje, kai mokinai jau mokėsi nuotoliniu būdu. Džiaugiamės, kad net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis pavyko sklandžiai pravesti visas suplanuotas pamokas. Ypatingai norime padėkoti mokytojams, kurie įdėjo daug pastangų, kad pamokos įvyktų ir jose nuotoliniu būdu dalyvautų kuo daugiau mokinių. Jautėme tiek mokytojų, tiek mokinių labai atsakingą požiūrį į šią iniciatyvą,“ – įspūdžiais dalijasi Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Dovilė Kondratienė.

Saugaus darbo pamokose moksleiviai buvo supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindais, su dažniausiai kylančiais pavojais darbe, namų, mokymosi aplinkoje ir būdais, kaip jų išvengti. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šią temą pristatyti 5–6 klasių mokiniams sudėtinga, tačiau ir projekto iniciatoriai, ir projekto partneriai stengiasi tai daryti ir informatyviai, ir žaismingai. Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Surblys sakosi buvęs nustebintas moksleivių įsitraukimu: „Nesitikėjau tokio moksleivių analitiškumo ir susidomėjimo. Vieni tamsoje pasišviečiančio telefonu skaitančiojo paveikslėlyje įžvelgdavo tik gadinamas akis, o kiti pamatydavo, kad kenčia ir žmogaus stuburas. Moksleiviai uždavinėjo daug klausimų, labai noriai ir betarpiškai diskutavo.“

Prie projekto prisijungė ir nuotolines pamokas kartu su VDI darbo inspektoriais vedė projekto partnerių – socialiai atsakingų įmonių – atstovai. Jie pamokose pasakojo, kokie pavojai galimi jų darbovietėse, kodėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai yra tokie svarbūs, demonstravo  įmonėse naudojamas apsaugos priemones.Antrus metus projekte dalyvaujančios įmonės „3M Lietuva“ atstovė, darbo saugos produktų specialistė Agnė Raudeliūnienė mokiniams pasakojo apie triukšmo poveikį žmogaus sveikatai. „Net ir nuotoliniu būdu vedant pamokas, buvo aiškiai matyti, kaip mokiniai nuščiuvę klausėsi ir kiek jie jau žino. Žino, kas yra decibelai, supranta, kas vyksta, tačiau kaip realiai triukšmas kenkia, daugeliui buvo naujiena,“ – teigia darbų saugos specialistė. Pasak jos, svarbu vaikus mokyti rūpintis ne tik savo, bet ir kitų sveikatos saugojimu.

Šiais metais projektą „Dirbsiu saugiai“ užbaigė viktorina. Joje dalyvavo 259 klasių iš 121 mokyklos moksleiviai. Geriausiai viktoriną išsprendę visų penktų klasių ir visų šeštų klasių moksleiviai pelnė „Saugiausios klasės 2020“ titulą. Taip pat išrinkta po tris geriausiai individuliai viktoriną išsprendusius moksleivius iš penktų ir šeštų klasių. Jiems bus įteiktos VDI atminimo dovanėlės ir diplomai.

VDI siekia ugdyti moksleivių saugaus darbo kultūrą ir įpročius jiems patrauklia forma nuo ankstyvo amžiaus. Tai vienas būdų ateityje išvengti nelaimingų atsitikimų tiek darbe, tiek privačioje  aplinkoje. Patirtis rodo, kad šiose saugiam darbui skirtose pamokose mokiniai visada aktyviai dalyvauja ir domisi pateikiama informacija. Tai, kad moksleiviams buvo įdomu ir naudinga, patvirtina gausybė mokytojų padėkų, jog nuotolinės saugaus darbo pamokos buvo prasmingos: „Mokiniai turėjo galimybę iš praktikų ir savo darbo profesionalų susipažinti su darbo saugos sąvokomis, pavojingais veiksniais ir pasekmėmis, su kuriomis gali susidurti vaikai, susipažinti su apsaugos priemonėmis.“ „Labai laukiame ir daugiau žmogaus saugos paskaitų, nes tai skatina suvokti žmogaus saugos esmę ne tik dėstomajame dalyke, bet ir kasdieniniame gyvenime,“ – savo laiškuose rašė mokytojai.
Toks susidomėjimas skatina projektą „Dirbsiu saugiai“ tęsti kitąmet.

Šių metų pabaiga darbo rinkoje neįprastai kontrastinga. Karantinas ir artėjantis šventinis laikotarpis skirtingai veikia ekonominių sektorių veiklą: vienur skelbiamos prastovos, kitur reikalingi papildomi darbuotojai, planuojama dirbti šventinėmis dienomis. Kaip visuomet prieš šventes Valstybinė darbo inspekcija sulaukia daugiau klausimų, susijusių su darbu šventiniu laikotarpiu.

Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui įmonėje ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos arba sezoninio darbo sutartys. Laikinai įsidarbinti tose srityse, kur išaugęs darbo jėgos poreikis, gali ir darbuotojai, esantys prastovose nuolatinėje darbovietėje.
Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Įstatymai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.
VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis mokamas ir už darbą švenčių dieną. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną mokamas visiems švenčių dieną dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (pavyzdžiui, darbuotojui dirbus švenčių dieną, šis laikas gali būti  padauginamas iš dviejų ir pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdavys turėtų gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus).
Darbas švenčių dienomis turi tam tikrų išlygų: šis laikas visais atvejais turi būti apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taikoma kita darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, reikalingi darbuotojų sutikimai. Už šių reikalavimų (kai nežymimi darbuotojų viršvalandžiai, darbo laikas švenčių ar poilsio dieną, naktį, papildomas darbas, arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys) pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė: bauda, pažeidus darbo įstatymus, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali siekti nuo 150 iki 1450 eurų.
Turint konkrečių klausimų, galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Keletui verslo sektorių karantinas smogė labiausiai: ar dėl to nukentės darbuotojų atostogos tarpušvenčiu?

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje galiojančiose prastovose yra arti 32000 darbuotojų. Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI paaiškina, kaip jie gali pasinaudoti atostogomis.

Nukentėjusiųjų ketvertukas
Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 4530 įmonių darbuotojams yra paskelbtos prastovos. Šarūnas Orlavičius atskleidžia, kad griežti karantino ir ekstremalios situacijos ribojimai labiausiai paveikė apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Šiuo metu 973 šio sektoriaus įmonės yra paskelbusios prastovas, jų darbuotojai sudaro 38 proc. visų darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos.

Antrasis pagal paskelbtas prastovas – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Čia prastovas paskelbė 922 įmonės, jose dirba 14 proc. visų prastovose esančių darbuotojų.
Toliau rikiuojasi apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame 340 įmonių savo darbuotojams paskelbė prastovas. Šiame sektoriuje dirba 9,5 proc. visų darbo funkcijų dėl prastovų nevykdančių darbuotojų.
Labiausiai nukentėjusių sąraše atsiranda ir meninės, pramoginės bei poilsio organizavimo veiklos sektorius. Uždraudus gyvus renginius, daugelis šio sektoriaus darbuotojų nebegali vykdyti savo darbo funkcijų, todėl 289 įmonės yra priverstos skelbti prastovas.

Kaip išeiti atostogų per prastovas?
Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius sako, kad dėl paskelbtų prastovų neturi nukentėti darbuotojams mokami atostoginiai.

Darbo inspekcijos specialistas pabrėžia, kad prastovos periodu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis negu minimalus darbo atlygis. Valstybė subsidijuoja didžiąją dalį šio užmokesčio.
Darbuotojai susirūpinę, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje atostoginiai nesumažės. Šarūno Orlavičiaus teigimu, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

„Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas neįsiskaičiuos“, – atkreipia  dėmesį Valstybinės darbo inspekcijos specialistas.
Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturi mažėti. Prastovose esantys darbuotojai gali eiti atostogų, dėl to nenukenčiant jų finansinei situacijai.        
VDI taip pat primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – jos gali būti suteiktos tik darbuotojui prašant.

Valstybinė darbo inspekcija specialios akcijos metu atliko per 550 patikrinimų rizikingiausiose šalies statybvietėse. Inspektavimų metu buvo vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, taip pat tikrinta, kaip laikomasi kritimo iš aukščio prevencijos priemonių.

Per mėnesį trukusią akciją VDI darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis, iš kurių dauguma – 347 fiziniai asmenys, vykdę neregistruotą individualią veiklą.
Tendencijos dėl nelegalaus darbo statybų sektoriuje nesikeičia: vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai oficialiai neįregistravę veiklos: dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl patikrinimų metu nustatoma tiek daug nelegaliai dirbančių fizinių asmenų.
Neplaninių inspektavimų metu buvo nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis. Daugiau nei pusė jų dirbo pas fizinius asmenis, patys su jais susitarę dėl darbų atlikimo, tačiau oficialiai neįregistravę veiklos. Septyniose įmonėse nelegaliai dirbo 16 užsieniečių.

VDI darbo inspektoriai pažeidėjams surašė 352 administracinio nusižengimo protokolus. Už nustatytus pažeidimus VDI paskirtų baudų suma siekia 73949 eurų.
Vykdant specialią patikrinimų akciją tikrinta, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, ar saugiai vykdomi darbai aukštyje. Tai viena pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. Dažniausiai sunkias ir mirtinas traumas dėl nesaugaus darbo aukštyje patiria statybų sektoriaus darbuotojai.

Patikrintose statybvietėse už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus surašyta 12 administracinio nusižengimo protokolų, 23 reikalavimai pašalinti per 50 įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.
VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Už nedeklaruotą darbą, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai, darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Susidūrus su darbo teisių pažeidimu ir kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją, galima pateikti dviejų rūšių dokumentus – skundą dėl pažeidimų arba prašymą nagrinėti darbo ginčą. Šiedu dokumentai turi esminių skirtumų.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius paaiškina, kokiais atvejais kurį dokumentą reikėtų pateikti Darbo inspekcijai, nes blogai suformuluotas dokumentas gali neatnešti norimo rezultato.  

Kada vyksta darbo ginčas?

1. Darbo ginčas – tai darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nesuteiktų atostogų, dėl darbuotojo atleidimo ar nušalinimo nuo darbo teisėtumo, dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, darbo sutarties keitimo. Darbo ginčų komisija vertina, ar iš tikrųjų yra žalos atlyginimo sąlygos, kieno tai kaltė ir koks galėtų būti žalos dydis.
2. Į darbo ginčų komisiją gali kreiptis tas darbuotojas ar darbdavys, kurio teisės yra pažeistos. Jis turi suformuluoti aiškų reikalavimą, ko prašo iš komisijos: išieškoti pinigus, atlyginti žalą ar atleidimą iš darbo prpažinti neteisėtu ar kitą. Darbo ginčų komisijos sprendimu dažniausiai priteisiamos piniginės išmokos, kurias nukentėjusiai šaliai turi sumokėti pažeidėjas.
3. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi vykdomojo dokumento galią, kuri lygi teismo sprendimui. Nukentėjusi šalis gali kreiptis į antstolius, prašyti areštuoti turtą, imtis visų priemonių, kad atgautų teisiškai priklausančius pinigus.

Kada teikiamas skundas?

1. Skundas teikiamas tada, kai pažeidžiamos tam tikros imperatyvios Darbo kodekso nuostatos ir taip yra pažeidžiamos asmens darbo teisės. Pavyzdžiui, darbuotojas parašo skundą, kad jam ar visam kolektyvui nesuteikta darbo pertrauka, tuomet inspektorius atlieka tyrimą ir pamato, kad iš tiesų jiems yra nesuteikiama darbo pertrauka, nors Darbo kodeksas aiškiai pasako, kad ne vėliau kaip po 5 darbo valandų turi būti suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti.
2. Skundą gali parašyti visi, kas mato, jog yra pažeidžiamas įstatymas. Pavyzdžiui, matote,  jog statybininkai dirba be šalmų, galite apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Teikiant skundą apie konkrečius darbo teisės ar darbo saugos pažeidimus, svarbu ne tik juos užfiksuoti, bet ir užkirsti jiems kelią, todėl reikia aiškiai suformuluoti prašymo tikslą – nuo jo priklauso ir rezultatas. Skundo atveju dažniausiai pažeidėjui skiriama bauda arba reikalavimas pašalinti pažeidimą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą dažniausiai būna nubaudžiami įmonių vadovai – jiems skiriama bauda, kuri privalo būti sumokėta ir papildo valstybės biudžetą.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, net 80% darbo ginčų kyla dėl nesumokėto darbo užmokesčio. O skundų institucija daugiausiai gauna dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų pakeitimams VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis.

Atskirai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų pateikti nereikia.

Taip pat VDI informuoja ir kviečia nuo 2021 m. sausio mėn. nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktus pildyti ir kitus dokumentus teikti prisijungus VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui pasirašant kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Pirmieji darbo metai ypač rizikingi – sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų

Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai. Trečdalis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe taip pat įvyko darbuotojams, kurių stažas įmonėje nesiekia vienerių metų.
Dažniausiai tokie darbuotojai sunkiai ar mirtinai nukenčia statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, žemės ūkio sektorių įmonėse. Šiais metais darbe žuvo 5 ir sunkias traumas patyrė 19 pirmus metus dirbančių darbuotojų iš minėtų sektorių.

Nereta priežastis – kontraktinis ar terminuotas statybos darbų pobūdis. Kituose sektoriuose – padidintas krūvis ir trumpesni terminai užduotims atlikti, viršvalandžiai. „Kai darbininkui mokama nuo pasiektų rezultatų, natūralu, kad jis stengiasi daugiau uždirbti. O taupant laiką ir jėgas didesniam rezultatui pasiekti, pradedama nepaisyti saugos reikalavimų. Ypač jei taip elgiantis kurį laiko nieko neatsitinka, tuo pradedama piktnaudžiauti ir toliau rizikuojama. Be to, pavargę darbuotojai ne visuomet tinkamai įvertina galimus pavojus ar grėsmes saugiam darbui,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Pirmus metus dirbantys darbuotojai mirtinas ir sunkias traumas dažnai patiria per pirmą darbo mėnesį. Žuvusiųjų per pirmą darbo mėnesį skaičius nuosekliai mažėja: nuo 8 žūčių 2016 m. iki 2 – 2019 m. Šiais metais per pirmą darbo mėnesį sunkius sužeidimus patyrė 7 darbuotojai, kurių stažas iki vienerių metų, o mirtinų atsitikimų neįvyko.
Nors pastarųjų kelerių metų duomenimis, pradedančių darbuotojų žūčių darbe mažėja, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, tačiau pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje. Atsitikus nelaimei darbe dažnai paaiškėja, kad daugumos profesinis pasirengimas ir kvalifikacija nebuvo tokie, kokių reikėjo atliekamam darbui. Atsižvelgiant į tai, darbdaviams reikėtų atsakingiau organizuoti darbus, daugiau dėmesio skirti darbuotojų mokymui, aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus nelaimėms išvengti, praktiškai įsitikinti, jog jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus.

Nelaimingų atsitikimų tyrimų analizė rodo, jog dalis darbdavių įmonėse, kuriose įvyko nelaimės, tinkamai nesirūpino darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo mokymų, neteikė išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, nevertino profesinės rizikos.

Didesnė rizika pirmus metus dirbantiems darbuotojams gali kilti ne tik dėl patirties stokos, bet ir dėl psichologinės adaptacijos naujoje darbo vietoje. Tik pradėję dirbti, dažnai jie nedrįsta paklausti, kaip saugiai atlikti skirtas užduotis, ką daryti ir į ką kreiptis, jei kyla neaiškumų ar pavojus atliekant kokį nors darbą, arba – jei atsitiktų nelaimė.
„Pagrindinė darbuotojo saugos taisyklė – elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukeltų pavojaus. Tai reiškia nesiimti jokių savavališkų veiksmų, nesiimti užduočių, kurių atlikti nebuvo apmokytas, – vardina S. Balčiūnas. – Nemažai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė darbo tvarkos taisyklių, nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ar tiesiog nepagalvojo, kad jų elgesys gali sukelti labai rimtas pasekmes.“
VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, skirtas nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai darbuotojams, kurių darbo stažas iki 1 metų. Rekomendacijose pateikiamos įvairios situacijos ir kaip jas reikėtų spręsti, taip pat patarimai, kaip geriau užtikrinti darbuotojų saugą, skatinti darbuotojų įsitraukimą. Rekomendacijas galima rasti VDI interneto svetainėje: https://www.vdi.lt/Mokymai2/story_html5.html.

VDI ragina darbuotojus rūpintis savo sauga darbe, o svarbiausia, jei trūksta informacijos apie saugų darbą, – nebijoti klausti. Apie tai daugiau šiame video: https://www.youtube.com/watch?v=O4-G2AfDxz4.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3846 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių.

Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI ir toliau skirs dėmesį prastovų kontrolei, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama.
Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Jei darbdavys verčia dirbti paskelbtos prastovos metu ar nesilaiko kitų prastovas reglamentuojančių reikalavimų, VDI ragina darbuotojus pranešti apie tokius atvejus.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo turi pranešti VDI, užpildydamas VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo formą. Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.
Darbdavys turi turėti visus reikiamus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma skelbiama VDI interneto svetainėje www.vdi.lt ir http://tiny.lt/cdnfw4r
Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas skelbimas čia: https://www.vdi.lt/Forms/Covid.aspx.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais.
Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, vakar prispaustas žemės nuošliaužos žuvo pagalbinis darbininkas. Nelaimė įvyko Pageižės kaime Zarasų rajone. Darbai buvo vykdomi 1,8 m gylyje, greta iškasos supiltos žemės siekė 1,15 m.

Pirmoji mirtina nelaimė darbe šiais metais taip pat įvyko statybininkams dirbant 5,5 m gylio iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, kai nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.
„Tiriant panašius nelaimingus įvykius, jų aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai atsakingai rūpintųsi saugiomis darbo sąlygomis, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais“.

Kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 m. trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų ir mirtinai juos traumavo.
Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie darbų iškasose saugaus vykdymo ypatumus galima rasti VDI interneto svetainėje, kur pateikiamos metodinės rekomendacijos: Darbai nesutvirtintose tranšėjoseSutvirtintos iškasosŠlaitinės iškasosDarbai sutvirtintose tranšėjoseRekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja padidėjusius skambučių srautus, susijusius su blogėjančia pandemijos situacija šalyje. Ir darbuotojams, ir darbdaviams vis dažniau kyla klausimų dėl darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos  užtikrinimo. Per pastarąjį mėnesį skambučių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais padaugėjo ketvirtadaliu, darbo teisės klausimais – išaugo kone dvigubai lyginant su rugsėju.
Darbuotojai kreipiasi į VDI dėl atvejų, kai darbdavių yra verčiami imti atostogas, dirbti per prastovas ar rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru.
VDI specialistai primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.
Darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. VDI atkreipia dėmesį, jog net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.
Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbą. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti darbo užmokestį ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Darbdavys turi supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Visais minėtais atvejais prieš priimant sprendimus VDI ragina pasikonsultuoti su savo specialistais ir nepriimti skubotų sprendimų.
„Kaip ir pirmojo karantino metu, taip ir antrojo stengsimės nukreipti inspekcijos resursus konsultavimui ir informavimui, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise, pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.
Pastaruoju metu dažniausi nusiskundimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo susiję su saviizoliacijos pažeidimais, atstumų darbo vietose nesilaikymu, darbuotojų neaprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
VDI specialistai pastebi, kad padaugėjus užsikrėtimų darbo vietose, padaugėjo ir darbdavių paklausimų dėl reikalavimų, užtikrinant kitų darbuotojų saugą ir sveikatą darbe po užsikrėtimų COVID-19 atvejų, įvykdymo. Darbdaviai nori žinoti, ar atliko visus reikiamus veiksmus bei ėmėsi visų būtinų priemonių ligos plitimui užkirsti.
„Raginame ir darbdavius, ir darbuotojus griežtai laikytis visų reikalavimų ir rekomendacijų, neleidžiančių ligai plisti darbo vietose. Patikėkite, tikrai lengviau atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, darbo tvarkos taisykles, peržiūrėti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, ir laikytis apribojimų, dedant visas pastangas užkirsti kelią ligos plitimui, o ne esant su ja akistatoje“, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius. 
Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Šių požymių turinčiam darbuotojui, darbdavys privalo rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nuotoliniu būdu dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pažymėjimo.
Tuo atveju, jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.
Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomenduoja darbdaviui nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiu asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir DGK teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www.vdi.lt , taip pat http://tiny.lt/47t4gf ir http://tiny.lt/z3ynxfn.

VDI atkreipia dėmesį, kad remiantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
Šių požymių turinčiam darbuotojui, darbdavys privalo rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nuotoliniu būdu dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pažymėjimo.

Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Tuo atveju, jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.
Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.

Per 9 šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko daugiau nei 2600 patikrinimų dėl nelegalaus darbo ir nustatė 974 nelegalaus, nedeklaruoto darbo bei įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejus. Lyginant pastarųjų ketverių metų duomenis, nelegalaus darbo kontrolė kasmet tampa efektyvesnė.

„Prieš ketverius metus ambicingai prioritetu išsikėlėme stiprinti nelegalaus darbo kontrolę ir reikalavimą sau dirbti efektyviau. Nors ir anksčiau taikėme daug įvairių priemonių, siekdami veiksmingiau kontroliuoti nelegalų darbą, tokį rezultatų šuolį siejame su dviem pagrindinėmis priemonėmis: atnaujintais įmonių rizikingumo vertinimo kriterijais ir vidine inspektorių veiklos vertinimo kontrole. Nepadidinę inspektorių skaičiaus, siekėme įgalinti visus turimus žmogiškuosius resursus: kiekvienas inspektoriaus apsilankymas įmonėje tapo kryptingai pamatuotas, racionalus, dėl to per tą patį laiką su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pasiekėme daugiau“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas nuo 17 proc. 2017 m. išaugo iki 40 proc. 2020 m. (I šių metų pusmečio duomenimis). Tuo tarpu atliekamų inspektavimų skaičius per ketverius metus nuolat mažėjo: šiemet patikrinta per 2400 įmonių, o pernai per tą patį laikotarpį – daugiau nei 4700. Dar nesibaigus metams ir atsižvelgiant į 2019 m. duomenis, matyti, kad šiais metais nelegalaus darbo kontrolė jau išsiskyrė ypatingais rezultatais.
Pernai po VDI atliktų patikrinimų įdarbinta 11 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų. O per šiuos metus nelegaliai dirbusių asmenų įdarbinta 1,5 karto daugiau. Iš 1073 VDI nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų šiais metais įdarbinta per 420.
Kitas stipriai išaugęs nelegalaus darbo kontrolės naudingumo rodiklis – sumokėti mokesčiai valstybės ir „Sodros“ biudžetams. Per ketverius metus ši suma vidutiniškai išaugo nuo 233,7 tūkst. eurų iki 587,3 tūkst. eurų.
Per tris šių metų ketvirčius VDI už nelegalaus darbo pažeidimus surašė 887 protokolus, skirtų baudų suma siekia per 176 tūkst. eurų. 

VDI vadovo teigimu, norint pasiekti aukštų rezultatų, labai svarbus pažangus, komandinis darbas, todėl buvo nuspręsta investuoti į įrangą ir technologijas, kurios turėjo reikšmingo poveikio inspektorių darbo našumui – tai dronai, planšetės, nelegalaus darbo inspektavimų filmavimas bei prieigos prie kitų institucijų duomenų bazių.
Siekdama efektyviau kontroliuoti nelegalų darbą, VDI įgyvendina ir daugiau priemonių: bendradarbiauja su kitomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, Policijos komisariatais, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Užimtumo tarnybomis), prieš trejus metus inicijavo „Jungtinių operacijų grupių“ Vilniaus ir Klaipėdos regionuose centrus.
Rizikingiausi nelegaliam darbui išlieka šie sektoriai: statybos, transporto, žemės ūkio, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriai. Jiems ir toliau skiriamas ypatingas dėmesys.

Norėdama darbdaviams ir darbuotojams priminti apie saugios psichosocialinės darbo aplinkos svarbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui.
VDI rekomendacijose daug dėmesio skiriama psichologinio smurto darbe suvokimui, pateikiant paaiškinimus, kokie yra psichosocialiniai veiksniai, kaip apibrėžiamas psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti, nustatyti ir valdyti, kokias prevencijos priemones siūloma taikyti, pridedamos atmintinės darbdaviui ir darbuotojui.

Dažniausiai psichologinis smurtas darbe apibūdinamas kaip nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, riksmai, darbuotojo ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas žeminimas, noras išjuokti, pasiekimų nuvertinimas, grasinimas atleisti iš darbo ir pan., kurias lydi skiriamasis smurto darbe požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką. Patiriančius darbe psichologinį smurtą darbuotojus veikia nuolatinis stresas.

„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis darbe yra individualus. Nepaisant įvairių smurtinio elgesio apibūdinimų ir nesant teisiškai įtvirtinto vieningo apibrėžimo, psichologinio smurto apraiškas yra sunku ištirti ir įrodyti. Todėl pirmiausia raginame įmonių vadovus daugiau dėmesio skirti netoleruotino elgesio darbe prevencijai. Viena efektyviausių priemonių – problemos viešinimas. Darbuotojai turėtų nebijoti viešai kalbėti apie netoleruotiną kolegų, vadovų, ar trečiųjų asmenų – klientų, tiekėjų ir kitų – elgesį“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.

Daugiau specialių patarimų, kaip užkirsti kelią psichologiniam smurtui darbe, kaip spręsti situaciją, paaiškėjus tokiems atvejams, pateikiama VDI parengtose atmintinėse darbuotojams ir darbdaviams.
Darbuotojams skirtoje atmintinėje VDI pirmiausia pataria tartis su darbdaviu (esant būtinybei – reikalauti) dėl darbo sąlygų, apimančių ir psichosocialinius veiksnius, gerinimo. Rekomenduojama netoleruoti prieš darbuotojus ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto, o tai pastebėjus – rinkti bei saugoti netoleruotino elgesio įrodymus, teikti siūlymus darbdaviui, kaip išvengti nepageidaujamo elgesio ar smurto.  
Darbdaviai skatinami bendradarbiaujant su darbuotojais ar jų atstovais, parengti įmonės dokumentą, kuriame būtų aiškiai išvardytos tinkamo elgesio darbe normos ir gynybos galimybės esant netinkamam elgesiui, paaiškėjus psichologinio smurto atvejui. Rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, kuriuo darbuotojai pasitikėtų ir žinotų, jog į jį tokiais atvejais gali kreiptis. Taip pat patariama organizuoti psichologinio smurto darbo vietose vertinimą, mokymus.
VDI darbuotojams primena, kad patyrę psichologinį smurtą jie gali kreiptis į Darbo inspekciją. Jei kyla klausimų dėl darbe patiriamo psichologinio smurto (mobingo) ar kitų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Šiandien Vilniuje vykstanti VDI organizuojama konferencija „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ subūrė darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus iš visos Lietuvos. Ši konferencija – trejus metus truksiančios kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ dalis. Apskaičiuota, kad trečdalis darbuotojų dėl raumenų ir kaulų sutrikimų negalės dirbti iki pensinio amžiaus, todėl daug dėmesio skiriama su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijai bei valdymui. Kampaniją organizuoja Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA).

Trys iš penkių darbuotojų Europos Sąjungoje teigia patiriantys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, dažniausi jų – nugaros, rankų, pečių ir kitų viršutinių kūno dalių skausmai. Šie negalavimai stipriai paveikia darbo kokybę ir gali turėti skaudžių pasekmių darbuotojų sveikatai ateityje – net trečdalis žmonių, patiriančių profesinius raumenų ir kaulų sutrikimus mano, kad dėl jų nebegalės dirbti to paties darbo iki 60-ies.

„Ilgas sėdėjimas, pasikartojantys judesiai, sunkių krovinių tvarkymas, spartus darbo tempas – tai tik keletas rizikos veiksnių, su kuriais darbuotojai susiduria savo kasdienybėje. Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra pati dažniausia profesinės sveikatos problema Europoje“, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot.
Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai kelia susirūpinimą ne tik dėl jų poveikio darbuotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, bet ir įmonėms bei šalių ekonomikai. Tai labiausiai paplitusi negalios ir laikinojo nedarbingumo priežastis, o darbuotojų patiriamas  skausmas daro įtaką jų veiklos rezultatams ir produktyvumui.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai aktualūs ne tik vyresniems darbuotojams. Su kaklo, nugaros ar kitų viršutinių kūno dalių skausmais susiduria jau ir mokyklinio amžiaus vaikai. Net 33 proc. vaikų ir jaunų žmonių turi su laikysena susijusių sutrikimų. Pagrindinė to priežastis – nuolatinis sėdėjimas ir per mažas fizinis aktyvumas.

„Labai svarbu, kad sąmoningumas šiuo klausimu būtų skatinamas kuo anksčiau, kitaip darbo rinkoje ateityje ženkliai padaugės jaunų žmonių, turinčių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, kurie savo profesinę karjerą pradės jau turėdami rimtų sveikatos problemų“,  – sako N. Šot.
Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai šiuo metu yra dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema, apimanti visus veiklos sektorius, pradedant darbu gamyklose ir baigiant kirpyklose ar biuruose. Būtent šios kampanijos metu atkreipiamas dėmesys į ankstyvąją šių sveikatos problemų prevenciją. 

Daugiau informacijos apie su darbu susijusius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus 2020-2022 m. Saugių darbo vietų kampanijos svetainėje: www.healthy-workplaces.eu/lt.

Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) šiais metais norėdami pasikonsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimai kreipėsi per 140 tūkst. piliečių. Nors vis daugiau paslaugų VDI perkelia į skaitmeninę erdvę, tačiau išlaikydama tiesioginį kontaktą su interesantais, nuo šios savaitės priims juos atnaujintose ir moderniai įrengtose patalpose Vilniuje.
„Labai svarbu, kad piliečiai galėtų konsultuotis jiems prieinamiausiu ir patogiausiu būdu. Tam skiriame daug dėmesio –  nuolat analizuojame poreikį, atliekame vidinį konsultacijų kokybės vertinimą. Nors dažniausiai besikreipiantieji skambina telefonu ir kreipiasi elektroninėmis priemonėmis, kasmet vien tik Vilniuje gyvai konsultuojame apie 4 tūkst. žmonių, todėl džiaugiamės nuo ateinančio pirmadienio galėdami priimti interesantus moderniai įrengtoje vietoje Vilniaus centre. Vienoje vietoje sutelkėme geriausius darbo teisės specialistus tam, kad piliečiai gautų greitai ir išsamius atsakymus į rūpimus darbo teisės ir saugos klausimus“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Nuo spalio 19 d. Vilniuje VDI interesantai bus priimami adresu Algirdo g. 19. Čia atnaujintose patalpose bus galima ne tik pasikonsultuoti gyvai, bet ir pateikti skundus bei prašymus nagrinėti darbo ginčus. Įdiegtų skaitmeninių technologijų pagalba bus galima susipažinti su dokumentų pildymo tvarka, rasti prašymų (skundų) pavyzdines formas, susipažinti su darbo teisės aktualijomis. Čia perkeltas ir VDI skambučių centras, kuriame konsultacijos telefonu teikiamos visiems Lietuvos gyventojams. Technologiškai atnaujinta konsultacijų telefonu linija leis VDI specialistams konsultuoti interesantus iškilus nuotolinio darbo būtinybei. 

VDI „Facebook“ paskyroje teikiamos konsultacijos taip pat stipriai didina paslaugų prieinamumą. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet per 3 ketvirčius beveik pusantro karto šoktelėjo VDI „Facebook“ paskyroje teikiamų konsultacijų skaičius: jomis pasinaudojo  arti 7000 asmenų. VDI „Facebook“ paskyroje klausimus galima užduoti bet kurią savaitės dieną 24 val. per parą.
Praėjusiais metais VDI įvairiais būdais konsultavo beveik 145 tūkst. asmenų, iš jų didžioji dalis – daugiau nei 100 tūkst. buvo konsultuota bendruoju konsultacijų telefonu, per 13 tūkst. sudarė paklausimai elektroninei konsultantei, 8,2 tūkst. paklausimai atsakant raštu.
Dažniausiai piliečiai kreipiasi dėl darbo teisės klausimų, susijusių su įdarbinimu ir darbo sutartimi, dėl poilsio ir darbo laiko, darbo užmokesčio.

Stiprindama vieną pagrindinių savo funkcijų – konsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimais – VDI ne tik diegia naujas informacines technologijas, bet ir klientų aptarnavimo standartą.
VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Nuo spalio 19 d. Vilniuje konsultacijos gyvai teikiamos adresu Algirdo g. 19, pirmadienį–ketvirtadienį: 9–16 val., penktadienį 9–15 val., (prieššventinę dieną – valanda trumpiau), pietų pertrauka 12–13 valandą.

Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos šiais metais gavo beveik 6000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Priėmusi teigiamų sprendimų dėl 66 proc. visų reikalavimų, DGK nurodė išieškoti 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai.

Darbo ginčų komisijai pateiktuose prašymuose dominavo reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso jų pateikta daugiau nei 10,5 tūkstančio. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu DGK pateiktuose prašymuose reikalavimų skaičius išaugo kone 4 tūkstančiais.

Šiemet besikreipiantieji į Darbo ginčų komisiją pateikė dvigubai daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (2020 m. – 766 reikalavimai, 2019 m. – 381 reikalavimas), kartu su jais taip pat padvigubėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (2020 m.  – 269 reikalavimai, 2019 m. – 137 reikalavimai). Tačiau kaip ir kasmet reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro didžiąją dalį (74 proc.) gaunamų reikalavimų.

„Prašymų nagrinėti darbo ginčus kasmet daugėja. Šiais metais, susiklosčius ekstremaliajai situacijai dėl pandemijos bei karantino, prašymų skaičius dar išaugo. Vis tik sakyčiau, jog daugiau žmonių kreipiasi dėl to, kad didėja Darbo ginčų komisijos žinomumas, ir apskritai, piliečiai drąsiau kreipiasi į institucijas dėl savo pažeistų teisių. Šį rudenį Kaune pradėjo veikti nauja – 5-oji – darbo ginčų komisija. Esame pasiruošę priimti visus prašymus ir juos laiku išnagrinėti“, – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Patenkintų ieškovų reikalavimų šiais metais beveik pusantro karto daugiau nei per 2019 m. devynis mėnesius. Iš viso patenkintų, iš dalies patenkintų, pasibaigusių taikos sutartimis ar šalių susitarimais tarpusavyje per ar iki posėdžio reikalavimų bendras skaičius siekia beveik 7000.

Per tris šių metų ketvirčius DGK priėmė sprendimų dėl daugiau nei 7,8 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,7  mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Darbuotojų naudai nurodyta išieškoti net 7,7 mln. eurų, darbdavių – 88,5 tūkst. eurų.
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvos regionuose veikia 23 darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje, atsiųsti paštu el. paštu info@vdi.lt.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria abi pusės įsipareigoja bendradarbiauti vykdant laikinojo įdarbinimo ekonominės veiklos monitoringą, laikinojo įdarbinimo pažeidimų prevenciją bei tobulinant teisinę aplinką.

„Pastaruoju metu darbo rinkoje matome ypač didelį įmonių susidomėjimą laikinojo įdarbinimo veikla, vis daugiau įmonių kreipiasi į Darbo inspekciją dėl laikinojo įdarbinimo įmonės statuso suteikimo. Deja, gavusios šį statusą įmonės ne visuomet vykdo veiklą arba neteikia duomenų apie savo veiklą. Bendradarbiaudami su Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija tikimės „išgryninti“ šį sektorių, kad Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės būtų skaidrios ir socialiai atsakingos. Be to, Asociacijos įžvalgos dėl teisinės aplinkos mums yra itin aktualios tobulinant šio sektoriaus reglamentavimą“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės teigimu, ši sutartis taps pagrindu kuriant geranoriško bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principais paremtus Darbo inspekcijos ir Asociacijos ryšius.
VDI, siekdama sutartyje apibrėžtų bendradarbiavimo tikslų, įsipareigoja teikti Asociacijai turimą statistinę informaciją apie Lietuvoje registruotas laikinojo įdarbinimo įmones, laikinuosius darbuotojus bei VDI nustatomus laikinojo įdarbinimo veiklos pažeidimus, kviesti Asociacijos narius į seminarus, konferencijas, kitus VDI organizuojamus renginius, kuriuose bus aptariama laikinojo įdarbinimo veikla.

Asociacija įsipareigoja teikti informaciją, kuri galėtų būti naudinga vykdant VDI funkcijas ar tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius laikinojo įdarbinimo veiklą,  informuoti VDI apie jai žinomus laikinojo įdarbinimo įmonių daromus pažeidimus, skleisti VDI informaciją Asociacijos nariams.

Darbdaviams ir darbuotojams teiraujantis, kokiais atvejais, kaip ir kokio dydžio turi būti mokamos kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) apžvelgia su šiais klausimais susijusius aspektus. Tokia Darbo kodekso nuostata įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.
Darbuotojui, kurio darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.
VDI specialistai nurodo, kad dėl kompensacijos dydžio, kuris mokamas už faktiškai dirbtą minėto pobūdžio darbo laiką, darbuotojas ir darbdavys sutaria abipusiu susitarimu, tačiau kompensacijos dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Taip pat šios kompensacijos mokamos tik tuo atveju, jei darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

VDI specialistai rekomenduoja darbo sutarties šalims dėl kompensacijos dydžio susitarti darbo sutartyje, tačiau toks dydis gali būti įtvirtintas ir darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose.
Norint suskaičiuoti, kokia kompensacija priklauso konkrečiam darbuotojui, skaičiuojama pagal darbo sutartyje ar kituose teisės aktuose procentais nustatytą kompensacijos dydį ir darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Nustatant, ar darbas atliekamas lauko sąlygomis, atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei aplinkybes. Vienas reikšmingesnių kriterijų – faktinė darbo funkcijos atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbo funkciją vykdytų ne patalpoje (statiniuose), o už patalpų (statinių) ribų, kur darbo vietą supanti erdvė taptų atvira, toks darbas turėtų būti laikomas darbu lauko sąlygomis.

Taigi, darbdavys vertina darbuotojo atliekamo darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei nustatęs, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas lauko sąlygomis, turėtų darbuotojui mokėti kompensaciją.
Kilus klausimams dėl darbo lauko sąlygomis vertinimo, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių, darbdavys arba darbuotojas, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis (NAPPŽ) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė stiprinti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir šiuolaikinei vergovei prevenciją ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Abi pusės įsipareigojo keistis informacija nustatant priverstinio darbo atvejus: VDI pranešti asociacijai apie identifikuotas galimas prekybos žmonėmis priverstiniam darbui aukas socialinei, psichologinei pagalbai ar saugiam prieglobsčiui suteikti, NAPPŽ pranešti inspekcijai apie sužinomus darbinio išnaudojimo atvejus. Organizacijos nuolat keisis naujausia informacija, stiprins darbuotojų ekspertines žinias atpažįstant ir įrodant priverstinio darbo atvejus.
„Sustiprinome pajėgas, kad dar aktyviau kovotume su priverstinio darbo reiškiniu. Tikiu, kad bendras darbas su Nacionaline asociacija prieš prekybą žmonėmis padės įrodyti daugiau priverstinio darbo atvejų, suteikti pagalbą aukoms ir nubausti nesąžiningus darbdavius“, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius.

„Džiaugiamės, kad mūsų ir Valstybinės darbo inspekcijos požiūriai į naujas socialines problemas ir iššūkius sutampa. Šia sutartimi mes abipusiai parodome nuoširdų norą kartu užtikrinti labiausiai pažeidžiamų žmonių teises į žmoniškas darbo ir gyvenimo sąlygas,  padorų darbo užmokestį, taip pat į laiku suteiktą kompleksinę pagalbą šiuolaikinės vergovės aukoms. Manome, kad mūsų bendradarbiavimas bus geru valstybės ir civilinės visuomenės sinergijos pavyzdžiu. Tam numatome intensyvaus keitimosi informacija ir žiniomis kanalus, bendradarbiavimą mokant darbdavius ir darbuotojus, tarpusavio paramą planuojant ir įgyvendinant prevencines priemones“, – sako NAPPŽ vadovas Alvydas Šakočius, pasirašęs pirmąją bendradarbiavimo sutartį su valstybine institucija.

Anksčiau dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tapdavo moterys ir merginos, kurios būdavo išnaudojamos prostitucijai užsienyje. Didelę dalį sudarė tiek vyrai, tiek moterys, kurie buvo išnaudojami priverstiniam ir vergiškam darbui bei nusikaltimams daryti. Tačiau situacija sparčiai keičiasi – įvairių formų šiuolaikinė vergovė jau aptinkama ir mūsų šalyje. Vis daugiau darbininkų iš besivystančių šalių atvyksta į Lietuvą uždarbiauti transporto, statybų, gamybos, žemės ūkio ir kituose sektoriuose. Jie nekalba valstybine kalba, nežino savo teisių, nepasitiki valdžios institucijomis, todėl yra socialiai pažeidžiami ir neretai tampa lengvu grobiu gobšiems darbdaviams ir prekeiviams žmonėmis. 

Darbuotojai ir gyventojai raginami pranešti VDI apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. 8 5 2139768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.Taip pat galima pranešti Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis kiekvieną dieną, visą parą veikiančia telefono linija +370 616 91119.

Valstybinė darbo inspekcija tiria jau trečią šiais metais nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu žuvo miške dirbęs darbuotojas. Miškininkystės sektoriuje padažnėjusios nelaimės kelia nerimą – VDI ragina ir darbdavius, ir darbuotojus būti atidesnius dirbant miškuose.

Pirminiais VDI duomenimis, praėjusią savaitę įvykusios nelaimės metu žuvusysis savo porininkui padėjo tvarkyti nupjautas medžio šakas, kai tuo metu kitas pjūklininkas maždaug už 22 metrų atstumo nuo jo, pjovė juodalksnį. Nespėjus žuvusiajam pasitraukti iš medžio kritimo trajektorijos, šis jį mirtinai traumavo.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigia, kad šios ir kitų dviejų žūčių buvo galima išvengti: „Apmaudu, kad sunkiausios sužalojimų miške baigtys užvirtus medžiui kartojasi: nelaimių Klaipėdos bei Kėdainių rajonuose galėjo nebūti, jei ne kitų darbuotojų neatsakingai palikti pavojingai įpjauti medžiai, kuriems krentant buvo mirtinai sužaloti netoliese dirbę darbuotojai.“

Miško darbai yra tarp vienų pavojingiausių darbuotojų gyvybei, todėl jų organizavimui, priežiūrai ir vidinei kontrolei VDI nuolat skiria ypatingą dėmesį. VDI parengtose rekomendacijose dirbantiesiems miške primenama, kad organizuojant darbus biržėse darbų vadovai kartu su miško kirtėjais privalo įsitikinti darbo vietų saugumu, įvertinti tikėtinas medžių, šakų griūtis, jų kritimų riziką, nepamirštant ir atsargumo; darbuotojai darbo metu privalo būti su šalmais, privalo laikytis reikalavimų, kaip elgtis medyje įstrigus kitam medžiui  –  visus šiuos darbuotojų saugos ir sveikatos  vidinės kontrolės reikalavimus privalo užtikrinti vykdanti darbus įmonė.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams miške gali tik motyvuotas ir tikslingas darbdavių ir darbuotojų požiūris į darbų saugą, – tai reiškia, ir į savo, ir kitų gyvybę. Darbus vykdantys darbdaviai ar darbų vadovai privalo ne tik formaliai apmokyti darbuotojus ir sudėti reikiamus parašus, tačiau, pirmiausia, praktiškai parodyti ir patikrinti, ar darbuotojai suprato, kaip skirtingose situacijose saugoti savo ir kito gyvybę“, – sako Saulius Balčiūnas.
VDI parengtos Miško darbų saugos rekomendacijos, skirtos fiziniams bei juridiniams asmenims, patalpintos www.vdi.lt ir http://tiny.lt/tskashf.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis intelektas, virtualioji ir papildyta realybė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Ekspertai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti ir nelaimingų atsitikimų rizika. Naujausiame informacinių ryšių technologijų apžvalgos projekte Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) atskleidė, jog tiesioginis kontaktas su robotais arba jų naudojama įranga, ypač ankstyvose tobulėjimo stadijose, gali turėti neigiamų pasekmių, ypač darbo vietose.

„Robotai nuolat mokosi, tad jie gali elgtis nenuspėjamai. Darbuotojai, kuriems tektų stengtis neatsilikti nuo išmaniojo roboto darbo spartos ir lygio, gali patirti didelį su veiklos rezultatais susijusį spaudimą. Tai gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai – ypač psichologinei gerovei. Be to, daugiau dirbdami su robotais turėsime gerokai mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, o tai gali turėti itin reikšmingą neigiamą poveikį darbuotojų savijautai“, – sako Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė.

Tarptautinės duomenų korporacijos skaičiavimu, jau šiemet pasaulinės investicijos į robotiką išaugo iki 128.7 mlrd. JAV dolerių – beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Tai rodo, jog robotika sparčiai tobulinama ir per artimiausius keletą metų taps įprastu reiškiniu darbo vietose, nes itin pažangūs jutikliai sudaro galimybę žmonėms ir robotams dirbti kartu. „Amazon“ savo veikloje jau dabar naudoja per 100 tūkst. dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių robotų, tad didelė tikimybė, jog vos už kelerių metų robotus sutiksime aptarnaujančius klientus parduotuvėse ar bankuose.

EU-OSHA parengtas įžvalgų projektas apie naujai kylančią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai apžvelgia  plačiau ir kitas  naujausias skaitmenines technologijas bei jų įtaką tiek darbo vietoms,  tiek darbo organizavimui, tiek darbo pobūdžiui ir pačiam suvokimui apie darbą. Su visa tyrimo medžiaga galima susipažinti EU-OSHA interneto svetainėje.
Pasak EU-OSHA ekspertų, dalis skaitmeninių technologijų sukeliamų iššūkių atsiskleidė karantino laikotarpiu – žmonėms pradėjus dirbti iš namų tapo sunkiau atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Bendraujant nuotoliniu būdu atsirado izoliacijos jausmas, tad ženkliai padaugėjo depresiją ir nerimą jaučiančių žmonių.

„Svarbiausia suprasti šias naujas, dėl skaitmeninimo ir technologijų tobulėjimo atsirandančias rizikas, tuomet galima pasitelkti tinkamas priemones ir strategijas joms valdyti. Tuomet galima efektyviai išnaudoti technologijų galimybes nepakenkiant nei darbuotojams, nei darbo našumui“, – pažymi N.Šot.

Šalyje susiklosčiusi ekstremalioji situacija dėl pandemijos pastūmėjo darbdavius ir darbuotojus ieškoti lankstesnių darbo santykių formų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad be jau išpopuliarėjusio nuotolinio darbo, galima dar viena alternatyva – darbo vietos dalijimosi sutartis.

Šios sutarties esmė – leisti dviem darbuotojams naudotis viena fizine darbo vieta, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.

Kaip organizuojamas darbuotojų darbas pagal darbo vietos dalijimosi sutartį, aiškina VDI darbo teisės specialistai: du darbuotojai tarpusavyje pasiskirsto darbo laiką, kurį atliks fizinėje darbo vietoje. Jie tampa atskaitingi vienas kitam, o darbdavys apie tai yra tik informuojamas. Abiejų darbuotojų darbo sutartyse turi būti nurodyta tokios darbo sutarties rūšis, kito darbuotojo tapatybė ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valandų per savaitę skaičius). Laikoma, kad abiejų darbuotojų darbo laiko norma vienoda, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip. Susitarti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį.

Darbo vietos dalijimosi sutartis gali būti aktuali studentams, darbuotojams, auginantiems vaikus, prižiūrintiems senyvo amžiaus tėvus ar kitus artimuosius, planuojantiems ilgesnį laisvalaikį. Pagal šią sutartį dirbančiam darbuotojui nustatoma mažesnė nei 40 val. per savaitę norma: pvz., vienas darbuotojas dirba visą savaitę tik pirmą darbo dienos pusę, o kitas – tik antrą pusę.

Nors tokia darbo santykių forma yra sutartinė, t. y. laisvai pasirenkama darbuotojo ir darbdavio susitarimo būdu, tačiau jos raštu praprašius darbuotojui, auginančiam vaiką iki 7 m., darbdavys privalo apsvarstyti ir esant organizacinei bei gamybinei galimybei, tenkinti jo prašymą. Pagal šią sutartį darbuotojui leidžiama dirbti iki vaikui sukaks 7 metai. Darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš tai galiojusią darbo sutartį, įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites.
Tokia darbo forma pagerina darbuotojų bendravimo, laiko planavimo įgūdžius. Be šių privalumų, įžvelgiama ir kitų: darbuotojai patiria mažiau streso, gali laisviau derinti studijas ir darbą, todėl didėja jų motyvacija bei produktyvumas. Dėl lankstaus darbo grafiko sumažėja vėlavimų į darbą tikimybė, sumažėja kelionės ir laiko kaštai, atsiranda daugiau laisvo laiko kitai veiklai, kartu ir pusiausvyra tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai, sudarydami tokias darbo sutartis, gali lanksčiau organizuoti darbo funkcijų nepertraukiamumą.

Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, darbdavys per 1 mėnesį privalo surasti kitą darbuotoją arba pasiūlyti likusiam darbuotojui pakeisti galiojančios darbo sutarties rūšį.
Darbo vietos dalijimosi sutarties sudarymą, nutraukimą, sąlygas reglamentuoja Darbo kodekso 93–95 straipsniai.

Šiandien pirmą kartą Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kartu su kolegomis iš Belgijos vienu metu savo šalyse atliko tos pačios įmonės patikrinimą.

Lietuva tapo viena pirmųjų iš trijų Europos Sąjungos šalių, prisijungusių prie dvišalių tuo pačiu metu vykdomų inspektavimų iniciatyvos. Tokiais bendrais inspekciniais veiksmais ES šalys siekia kovoti su nedeklaruotu darbu visoje Europoje.
„Pajėgų suvienijimas ir suderinti veiksmai žymi lūžį atliekant patikrinimus visoje Europoje. Nepaprastai svarbu bendradarbiauti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, ypač kovojant su nedeklaruotu darbu. Kadangi Europos darbo rinka glaudžiai susieta, vienos šalies pastangų neužtenka norint mažinti nedeklaruoto darbo apraiškas, kurios susijusios ir su darbo teise, ir darbuotojų socialine apsauga, sveikata bei sauga, ir mokesčiais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Šis suderintas Lietuvos ir Belgijos inspektavimas – šiandien prasidėjusios Europos veiksmų savaitės ir  bendros europinės informacinės kampanijos „#EU4FairWork“ dalis. Europos kovos su nedeklaruotu darbu platformos inicijuotos kampanijos bei Europos veiksmų savaitės metu įvairiose ES šalyse organizuojami įvairūs renginiai, inspektavimai ir kitos veiklos, nukreiptos kovai su nedeklaruotu darbu.

Pirmąjį tokį bendrą Europoje vienu metu vykdytą patikrinimą dviejose skirtingose šalyse koordinavo Europos darbo institucija. Šios organizacijos sukurtos priemonės ir procedūros įgalino skirtingų ES šalių institucijas sėkmingai atlikti jungtinį patikrinimą. Šiandieninė Lietuvos ir Belgijos darbo inspektorių patirtis padės naujai ES organizacijai toliau plėtoti savo gebėjimus koordinuoti bendrus inspekcinius veiksmus.

2019 m. įsteigta Europos darbo institucija aktyviai įsitraukė į kovą su nedeklaruotu darbu, prisidėdama prie valdžios institucijų vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir stebėsenos,  didindama darbdavių ir darbuotojų informuotumą apie ES laisvo judėjimo nuostatas.

Nedeklaruotas darbas yra nuolatinis iššūkis, turintis neigiamos įtakos darbuotojams, įmonėms ir vyriausybėms visoje Europoje. Nedeklaruotas darbas nepaiso valstybių sienų, todėl bendri šalių veiksmai stipriai prisideda prie kovos su nedeklaruotu darbu.

Valstybinė darbo inspekcija, užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, daugiausia pažeidimų nustatė dėl įmonėse paskelbtų dalinių prastovų.

Liepos – rugsėjo mėnesiais VDI vykdė specialius prastovų teisėtumo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu aiškinosi, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Atlikus 193 patikrinimus, pažeidimų nustatyta 17 įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių. Surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų, 10 reikalavimų pašalinti pažeidimus bei 1 rekomendacija. Užfiksuotas 1 galimai nelegalaus darbo atvejis, kuris tiriamas toliau.
Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu, pvz., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas.

Per vasarą VDI nustatė per 300 nelegaliai dirbusių asmenų

Valstybinė darbo inspekcija po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs. 

Po karantino, birželio – rugpjūčio mėnesiais, daugiausiai nelegalaus darbo atvejų, atlikus 379 nelegalaus darbo patikrinimus, nustatyta statybų sektoriuje – 196, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje – 111 nelegaliai dirbusių asmenų. Tikrintos ir transporto sektoriaus, laikomo vienu rizikingiausiu, įmonės: 51 patikrinimo metu nustatytas 71 nelegaliai dirbęs asmuo. Apdirbamosios pramonės sektoriuje nustatyta mažiau nelegaliai dirbusių asmenų – 40.
„Atšaukus karantiną nemažai įmonių, siekdamos kaip galima greičiau atstatyti ikikarantininį finansinį gerbūvį, darbuotojus įdarbino nelegaliai. Visuomet pabrėžiu, kad toks taupymas darbuotojų sąskaita yra trumpalaikis. Per karantiną taip pat pastebėjome naują reiškinį, kai įmonėse paskelbus prastovas, jų darbuotojai, norėdami papildomai užsidirbti, vertėsi neregistruota individualia veikla, kuri taip pat yra viena iš nelegalaus darbo formų,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI duomenimis, minėti statybų, transporto, gamybos sektoriai neatsitiktinai buvo imliausi įdarbinant asmenis nelegaliai po karantino, kadangi tokią ydingą praktiką taikė ir per karantiną (išskyrus viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorių, kuriam per karantiną taikyti vieni griežčiausių veiklos apribojimai). Per karantiną, kovo – birželio mėnesiais, nelegalus darbas labiausiai buvo paplitęs taip pat statybų sektoriuje – 114 nelegaliai dirbusių asmenų, transporto sektoriuje – 70 ir apdirbamosios gamybos sektoriuje – 36 nelegaliai dirbę asmenys.

Iš viso per vasaros patikrinimus nustatyti 566 asmenys (per karantiną – 450), kurie dirbo nelegaliai, nedeklaruotą darbą, buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, iš jų: nelegaliai dirbo ir neregistruotą individualią veiklą vykdė 313 asmenų, 250 asmenų dirbo nedeklaruotą darbą, 3 buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Taip pat VDI atkreipia dėmesį, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Už tokio pobūdžio pažeidimą darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus patikrinimų metodus ir gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Mažinant nelegalaus darbo mastus, stipriai prisideda ir visuomenės požiūris, jog nelegalus darbas yra žalingas tiek valstybei, tiek darbdaviui, o labiausiai – pačiam darbuotojui. Todėl VDI ragina pranešti apie nelegalaus darbo atvejus pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750 (galima pranešti anonimiškai) arba el. paštu info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės  darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises.

Paminėtina, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str.). Tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Jei darbuotoją nusprendžia atleisti darbdavys, dauguma atvejų prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėjamas raštu. Įspėjime turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, pagal kurią siūloma nutraukti darbo sutartį, darbo santykių pasibaigimo diena (paskutinė darbuotojo darbo diena).
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri sprendžia ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, DGK priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo ginčų komisija prie VDI pastebi, kaddažniausiai prašymuose nagrinėti darbo ginčą dėl patirto psichologinio smurto darbuotojai nurodė, kad darbdavys jiems darė tiesioginį ( rašant SMS žinutes, kuriose ragino parašyti prašymą išeiti savo noru) ar netiesioginį (užuominomis arba grasinant atleisti darbuotoją dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, nesuteikiant jam darbo, atimant darbo priemones, neįleidžiant jo į darbo patalpas, ir tokiu būdu neatvykus į darbą, pažymint pravaikštas) spaudimą. Darbuotojai taip pat buvo skubinami pasirašyti susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nors darbuotojas turi teisę pasvarstyti, ar sutinka su darbdavio jam pateiktu pasiūlymu. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojas prašymo atleisti savo iniciatyva net nebuvo parašęs, o darbdavys atleido darbuotoją darbuotojo iniciatyva.

Apie 23 proc. bylų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, patyrus psichologinį smurtą, išsprendžiama darbuotojo naudai, apie 24 proc. – sudaromos taikos sutartys, apie 28 proc. reikalavimų atmetama.
Neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamos kompensacijos tam tikrais atvejais gali siekti net 13000 eurų, taip pat priteisiama turtinė bei neturtinė žala. Neturtinė žala dėl psichologinio spaudimo įvertinama įvairiai ir gali būti nuo 300 iki 2000 eurų.

Prieš pasirašant dokumentus, VDI rekomenduoja pasikonsultuoti su VDI darbo teisės specialistais. Jei darbuotojas jau pasirašė dokumentus, tačiau mano, kad jo kaip darbuotojo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai padaryti jis turi per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Jei kyla klausimų dėl neteisėto atleidimo, įspėjimo terminų ar kitų darbo teisės pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad šalyje fiksuojamas užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus didėjimas, o nauji atvejai siejami su židiniais, tarp kurių yra ir įmonės, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie parengtas rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu bei ragina jų laikytis, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas ir sveikata, o darbo vietos netaptų koronaviruso židiniais.
„Dar ir dar kartą noriu pabrėžti, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencinių priemonių įgyvendinimą, –sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Žinoma, darbuotojai taip pat turi elgtis atsakingai ir laikytis darbdavio nurodymų dėl saugumo reikalavimų. Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie visuomet gali kreiptis į Darbo inspekciją. Tokiems atvejams, kai yra grėsmė darbuotojų saugai ir sveikatai, skiriame ypač didelį dėmesį“.
Siekiant tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją, privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.
Atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo išvadas, VDI rekomendacijose siūloma taikyti tokias prevencijos priemones, kurios reikalingos susidariusios epidemiologinės situacijos metu užtikrinant būtinųjų funkcijų vykdymą, pvz., susijusias su darbuotojų srautų valdymu, darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmens higienos užtikrinimu bei patalpų dezinfekcija, darbuotojų sveikatos stebėsena, pavojaus, įmonės darbuotojui patvirtinus COVID-19 ligą, valdymu.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomendacijose nurodoma, jog darbdavys turi nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, užtikrinus darbuotojų saugą leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje https://www.vdi.lt/AtmUploads/Darbdaviams.pdf.

Į VDI rekomendacijas įtraukti patarimai, kaip aptarnauti lankytojus, saugant ir juos, ir darbuotojus nuo užsikrėtimo virusu, kaip nesukelti darbuotojų, esančių didesnėse rizikos susirgti sunkia COVID-19 liga grupėse, diskriminavimo.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje asmenims, auginantiems vieną ir daugiau vaikų.
Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Šiemet Rugsėjo 1-oji bus antradienį. Tėvai (ar kiti darbuotojai, faktiškai auginantys vaiką (-us)), ir norintys pasinaudoti minėta Darbo kodekso garantija bei palydėti vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę savo darbo dienos laisvo laiko (pavyzdžiui, jeigu šią dieną numatyta 12 valandų darbo dienos (pamainos) trukmė, suteikiama ne mažiau 6 valandų laisvo laiko).
Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti šia garantija, turi informuoti darbdavį iš anksto, prieš protingą terminą bei susitarti dėl konkretaus laisvo nuo darbo laiko.
Ši garantija turi būti taikoma abiem tėvams, tai reiškia, kad garantija taikoma darbuotojui, neatsižvelgiant į tai, ar ja naudosis ir kitas vaiko tėvas. Jei darbuotojai neturi teisės pasinaudoti minėta garantija ir nori dalyvauti vaiko(-ų) Rugsėjo 1-osios šventėje, iš anksto sutarę su darbdaviu Rugsėjo 1-ąją gali turėti laisvą dieną, pasinaudoję teise į „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Kadangi šiemet per Rugsėjo 1-ąją galios valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose rekomenduojama atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, kaip saugiai surengti Rugsėjo 1-osios šventę ir kaip joje dalyvauti, taip pat į sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Jei kyla klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Nors mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkyje pastaraisiais metais mažėja, žemės ūkis išlieka pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektorių penketuke. Valstybinė darbo inspekcija primena pagrindinius pavojus, kuriuos būtina įvertinti ir priminti darbuotojams, kaip jų išvengti, kad suintensyvėję derliaus nuėmimo darbai nepapildytų nukentėjusiųjų skaičiaus.
VDI duomenimis, per 2020 m. pirmąjį pusmetį žemės ūkio įmonėse 4 darbuotojai sunkiai susižalojo, 1 darbuotojas žuvo. Praėjusiais  metais iš viso žemės ūkio sektoriuje įvyko 3 mirtini ir 6 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Užregistruoti 136 nelaimingi atsitikimai darbe, kai žemės ūkio įmonėse darbuotojai nukentėjo nesunkiai.
Nelaimingus atsitikimus darbe žemės ūkio sektoriuje sąlygoja ir įvairūs veiksniai: darbuotojų kvalifikacijos trūkumas, išskirtinai platus atliekamų darbų spektras žemės ūkio įmonėse.
Žemės ūkyje naudojama daug techninių priemonių, įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, be to, dažnai atliekami sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto darbai, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių.
Dažnai nelaimės atsitinka dirbant su netvarkinga ar konkrečiam darbui nepritaikyta technika. Skaudžių pasekmių sukelia ir nevykdomi paprasčiausi saugaus darbo su įrenginiais reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų. Vienos apmaudžiausių nelaimių, kai darbuotojus dėl jų pačių nesaugių veiksmų įtraukia ir sunkiai ar mirtinai sužaloja besisukančios mechanizmų dalys. Ignoruojamas kategoriškas saugaus darbo reikalavimas – negalima apžiūrinėti neišjungto mechanizmo, tuo labiau šalinti gedimų. Žemės ūkyje nereti darbai, kuriuos atliekant yra pavojus nukristi iš aukščio. Pavojingas yra ir darbas su gyvūnais. Ne vienerius metus būna atvejų, kai darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai.
Dažniausiai sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe žemės ūkyje įvyko labai mažose ir mažose įmonėse (2019 m. 2 iš 3 mirtinų atvejų). Nepakankami labai mažų ir mažų įmonių tiek organizaciniai (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas), tiek finansiniai ištekliai mažina galimybes tinkamai užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėse.
VDI primena, kad darbymetis žemės ūkyje bus saugus, jei darbo vietose bus tinkamai įvertinta profesinė rizika, jei bus skiriama pakankamai dėmesio nepatyrusiems darbuotojams juos apmokant dirbti bei įsitikinant, jog jie žino ir geba atlikti darbus saugiai, darbo vietose laikosi saugos nurodymų.
Taip pat kiekviena žemės ūkio įmonė gali pati įvertinti, ar tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pagal VDI parengus klausimynus: „Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas“ ir „Saugaus žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbų vykdymo kontrolinis klausimynas“. Juos ir daugiau įvairios informacijos, kaip saugiai atlikti žemės ūkio darbus, naudoti techniką, galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atlikusi patikrinimus, nustatė beveik 1500 pažeidimų ir už juos skyrė daugiau nei 160 tūkst. eurų baudų. Didžiausia bauda – per 12 tūkst. eurų – skirta už nelegalų darbą.
Daugiausia pažeidimų per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo – daugiau nei 1000. Iš jų dažniausiai nustatyti pažeidimai susiję su netinkama darbuotojų saugos ir sveikatos vidine kontrole įmonėje (22 proc.), netinkamu darbo vietų įrengimu (22 proc.), netinkamai vykdomu darbuotojų instruktavimu (10 proc.), dėl nesaugių darbo priemonių (9 proc.), dėl darbuotojų neaprūpinimo saugos ir sveikatos priemonėmis (6 proc.).
Kaip rodo nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai, minėti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai yra dažnos žūčių ir sunkių susižalojimų darbe priežastys. Apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimai.
Darbo teisės pažeidimų daugiausiai padaryta dėl darbo užmokesčio, darbo laiko,  įdarbinimo, darbo sutarties, poilsio laiko reikalavimų nesilaikymo. 
VDI duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai pažeidimų nustatyta statybų sektoriuje – 377, apdirbamojoje gamyboje – 308 bei transporto ir saugojimo paslaugų sektoriuje – 235.
Nors VDI atliko perpus mažiau (iš viso 2236) inspektavimų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau susitelkusi į žmogiškųjų išteklių stiprinimą ir įmonių rizikos vertinimo metodikos atnaujinimą, pasiekė efektyvesnių rezultatų. Skirtų baudų suma išaugo kone perpus, o vidutinė bauda siekė 874 eurus (2019 m. – 750 eurų). Didesnę skirtų baudų sumą lėmė ir nuo šių metų balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.
Ne visiems ūkio subjektams paskirtos piniginės baudos. Kai kurioms įmonėms buvo nurodyta sustabdyti darbus. Didžioji dalis tokių atvejų nustatyta statybų sektoriuje dėl didelio pavojaus kristi iš aukščio bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų: dėl rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui, neaprūpinus darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis ar neišmokius jų dirbti saugiai.

VDI, darbo santykius prižiūrinti institucija, išskirtinai daug dėmesio skyrė pažeidimų prevencijai: pakonsultuota beveik 106 tūkst. asmenų (t. y. 3,4 tūkst. daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį). Taip pat gauta daugiau nei 8500 skundų ir paklausimų raštu – 2,2 tūkst. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti bei kelti darbo inspektorių kompetenciją prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje.
Nuo rugpjūčio 1 d. VDI įsteigta specializuota kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupė, kuri analizuos nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaups ir sistemins informaciją apie juos, rinks įrodymus, kuriuos perduos ikiteisminio tyrimo institucijai. Stiprinant VDI inspektorių ekspertines žinias bei patirtį, siekiama, kad užfiksuoti priverstinio darbo atvejai būtų išaiškinti iki galo, aukoms atlyginta, o nesąžiningi darbdaviai nubausti.
Nors VDI duomenimis, priverstinio ir privalomojo darbo atvejų užfiksuota vos keletas per pastaruosius kelerius metus, manoma, kad jų yra kur kas daugiau. Tačiau įrodymus, kai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, yra ypač sudėtinga surinkti.
Priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba asmenys iš trečiųjų užsienio šalių, kurie nemoka šalies kalbos ir nežino įstatymų. Jie ne tik nežino, kaip elgtis patekus į tokią padėtį ir į ką kreiptis, bet ir dėl patiriamo darbdavio spaudimo ar grasinimų, bijo kažkam prasitarti ir ieškoti pagalbos.
Priverstinis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.
Neretai priverstinio darbo atvejai išaiškėja, kai apie tai praneša žmonės, pastebėję įtartinus dalykus. Be to, tokios bylos dažnai apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, todėl VDI šias bylas tiria kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.
Bandomajam projektui pasiteisinus, tokios ekspertinės darbo grupės bus įsteigtos visuose VDI teritoriniuose skyriuose.
Darbuotojai ir gyventojai raginami pranešti VDI apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. 8 5 213 9768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.
Taip pat galima pranešti Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis tel. +370 686 16383. Ši organizacija įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir aukas. Jos tikslas – registruoti atvejus ir aukas, suteikti informaciją nukentėjusiems ir nukreipti juos į socialinę pagalbą teikiančias organizacijas, pranešti apie tokius atvejus atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybinė darbo inspekcija nustato vis daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų užfiksuota ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. „Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą Europos Sąjungoje duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.
Nedeklaruotu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau neįforminta atitinkamose valstybės institucijose ar kitaip neapskaitoma. Šis ydingas reiškinys turi įvairias formas. Tai gali būti nelegalus darbas arba darbas, kuris deklaruojamas iš dalies, t. y. dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o kitą dalį – grynaisiais, nevykdant visų socialinio draudimo ir mokestinių prievolių (pvz., apie įdarbinimą nepranešama „Sodrai“). Tai gali būti darbo laiko apskaitos pažeidimai, kada darbdavys neapmoka už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir darbą švenčių ar poilsio dienomis, kada tai nenustatyta pagal darbo grafiką. Tai gali būti ir savarankiškas darbas, kai asmuo savo veiklos neįregistruoja įstatymų nustatyta tvarka (pvz., dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos). Taip pat tai gali būti paslaugos, teikiamos kaimynams, šeimos nariams, draugams ar pažįstamiems (pvz., remonto, valymo darbai, vaikų arba vyresnio amžiaus žmonių priežiūra) už tam tikrą atlygį, bet neoficialiai.
Nors nedeklaruoto darbo mastą apskaičiuoti sudėtinga, kaip rodo atlikti tyrimai, jis Europos Sąjungoje gana plačiai paplitęs: 1 iš 10 europiečių teigia per praėjusius metus įsigiję prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu.
Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo šios:

  • maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.),
  • kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.),
  • remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.),
  • namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).

Dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).
Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).
Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.
Tačiau tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neretai mato tik „šviesiąją“ nedeklaruoto darbo pusę: darbdaviai sutaupo mokėdami mažesnius mokesčius ir tą „sutaupytą“ dalį neva primoka prie darbo užmokesčio. Darbuotojai suvilioti didesnio atlyginimo tenkinasi trumpalaike nauda. Vis gi žvelgiant plačiau ir ypač iš ilgalaikės perspektyvos, žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė.
Darbuotojas, mokėdamas mokesčius nuo mažesnio atlyginimo, atitinkamai mažiau lėšų sukaupia senatvės pensijai, gauna mažesnius atostoginius, praranda socialines garantijas (teisę į ligos, nedarbo išmokas). Nedeklaruotas darbas darbdaviui kelia riziką dėl darbo kokybės, įmonės reputacijos. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas praranda galimybes didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Nedeklaruotas darbas turi įtakos valstybės finansų stabilumui: biudžetui netenkant pajamų, mažiau lėšų skiriama kokybiškoms viešosioms paslaugoms, kurios reikalingos visiems šalies gyventojams, valstybė negali užtikrinti socialinio saugumo savo piliečiams.
„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad pasitikėjimas institucijomis, kovojančiomis su nedeklaruotu darbu yra gana aukštas: darbo inspekcija linkę pasitikėti 56 proc. šalies gyventojų ir 49 proc. ES piliečių. Kalbant apie riziką būti aptiktiems dirbant nedeklaruotą darbą, kaip didelę – nurodė 63 proc. lietuvių ir 39 proc. ES piliečių. 
Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus metodus, gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Šiais metais VDI patikrino perpus mažiau įmonių, o nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų nustatė tiek pat, kiek ir pirmą praėjusių metų dalį. Daug dėmesio VDI skiria ir visuomenės švietimui. Visuomenės požiūris, labiau nei atgrasymo priemonės, lemia nelegalaus darbo lygį, prisideda prie jo mažinimo, todėl svarbu keisti žmonių požiūrį į nelegalų darbą, paaiškinant legalaus ir deklaruoto darbo privalumus.

Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.
Nors gautų prašymų skaičius panašus lyginant su praėjusių metų pirmąja dalimi, prašymuose pateiktų reikalavimų skaičius išaugo trečdaliu (36 proc.).
Ypač padaugėjo reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu. Šie reikalavimai kasmet sudaro didžiąją dalį gaunamų reikalavimų, tačiau per 2020 m. pirmąjį pusmetį jų padaugėjo ketvirtadaliu. Tokių reikalavimų gauta 5225. Jie sudaro 75 proc. visų šiais metus gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
Darbo ginčų komisijoms (DGK) pateikta ir daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu: trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (2020 m. – 511 reikalavimų, 2019 m. – 329 reikalavimai). Daugiau nei dvigubai išaugo ir reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų.
„Karantinas stipriai paveikė daugelį šalies verslo įmonių, dėl to jos nepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, mažino darbo užmokestį ir dažniausiai vienašališkai keitė sutarties sąlygas. Fiksuota daugybė atvejų, kai darbdaviai dėl susiklosčiusios situacijos laiku nesumokėdavo darbo užmokesčio ir nenorėdami skelbti prastovų bei už jas mokėti minimalaus atlygio, bandydavo su darbuotojais nutraukti darbo sutartis neva jų noru,“ – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Patenkintų ieškovų prašymų šiais metais trečdaliu daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį. Bendrai teigiamų DGK sprendimų priimta dėl 68 proc. visų reikalavimų. Pusę visų išnagrinėtų prašymų darbo ginčų komisijos visiškai arba iš dalies patenkino, o dar penktadalį visų priimtų sprendimų sudarė taikos sutartys ar šalių susitarimai tarpusavyje, ginčą išsprendus iki pirmojo DGK posėdžio.
Darbo ginčų komisijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį priėmė sprendimų dėl daugiau nei 5,7 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,5 mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Arti 5,6 mln. eurų išieškota darbuotojų naudai.
Daugiau ieškovų per šiuos metus kreipėsi į darbo ginčų komisijas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 2020 m. buvo pareikšti 187 reikalavimai, o 2019 m. – 134. Pasak Irinos Janukevičienės, dažniausia priežastis kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo – neteisėtas atleidimas iš darbo. Šiais metais apie 24 proc. bylų dėl neteisėto atleidimo išspręsta taikos sutartimis, o DGK priėmė dar apie 23 proc. sprendimų tenkinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinei žalai atlyginti DGK nurodė sumokėti per 15 tūkst. eurų, tai yra trečdaliu daugiau nei  per tą patį laikotarpį 2019 m.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvos regionuose veikia 22 darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje, atsiųsti paštu arba info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo liepos 30 d. keičiasi darbuotojų komandiravimo į Lietuvą tvarka.

Pakeitimai aktualūs Lietuvoje įregistruotoms įmonėms, įdarbinančioms kitų šalių laikinuosius darbuotojus, bei juos komandiruojančioms į kitas valstybes.

Papildyti Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai apima pakeitimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio, apgyvendinimo bei išlaidų apmokėjimo, dienpinigių skaičiavimo, komandiruotės trukmės, ilgalaikių komandiruočių, komandiruojamų laikinųjų darbuotojų.
Supaprastinama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į Lietuvą darbuotoją tvarka: bus galima VDI interneto svetainėje užpildyti pranešimą apie komandiruotą darbuotoją anglų kalba (anksčiau – tik lietuvių k.). Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo Lietuvos teritorijoje pradžios.
Pranešti reikės ir apie dvigubą komandiravimą: kai į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas bus siunčiamas dirbti į kitą valstybę, jį siunčianti Lietuvos įmonė privalės informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę, iš kurios yra atvykęs komandiruotas darbuotojas, iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios. Pavyzdžiui, apie Ukrainos piliečio, komandiruoto dirbti į Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonę iš Ukrainos įmonės, perkomandiravimą dirbti į Norvegiją, Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonė privalo informuoti Ukrainos įmonę iki jo darbo Norvegijoje pradžios.

Po liepos 30 d. keičiasi laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygos: jos suvienodinamos kaip ir tą patį darbą dirbančių vietos darbuotojų, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandžius, už darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Iki šiol komandiruojamiems darbuotojams buvo taikomas minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas. Šis reikalavimas