• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Pirmieji darbo metai ypač rizikingi – sunkias ir mirtinas traumas patiria 30 proc. darbuotojų

Ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, iš gautų 24 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe – 6 atvejai, kai žuvo ilgesnio darbo stažo darbovietėje neturintys darbuotojai. Trečdalis sunkių nelaimingų atsitikimų darbe taip pat įvyko darbuotojams, kurių stažas įmonėje nesiekia vienerių metų.
Dažniausiai tokie darbuotojai sunkiai ar mirtinai nukenčia statybos, apdirbamosios gamybos, transporto, žemės ūkio sektorių įmonėse. Šiais metais darbe žuvo 5 ir sunkias traumas patyrė 19 pirmus metus dirbančių darbuotojų iš minėtų sektorių.

Nereta priežastis – kontraktinis ar terminuotas statybos darbų pobūdis. Kituose sektoriuose – padidintas krūvis ir trumpesni terminai užduotims atlikti, viršvalandžiai. „Kai darbininkui mokama nuo pasiektų rezultatų, natūralu, kad jis stengiasi daugiau uždirbti. O taupant laiką ir jėgas didesniam rezultatui pasiekti, pradedama nepaisyti saugos reikalavimų. Ypač jei taip elgiantis kurį laiko nieko neatsitinka, tuo pradedama piktnaudžiauti ir toliau rizikuojama. Be to, pavargę darbuotojai ne visuomet tinkamai įvertina galimus pavojus ar grėsmes saugiam darbui,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Pirmus metus dirbantys darbuotojai mirtinas ir sunkias traumas dažnai patiria per pirmą darbo mėnesį. Žuvusiųjų per pirmą darbo mėnesį skaičius nuosekliai mažėja: nuo 8 žūčių 2016 m. iki 2 – 2019 m. Šiais metais per pirmą darbo mėnesį sunkius sužeidimus patyrė 7 darbuotojai, kurių stažas iki vienerių metų, o mirtinų atsitikimų neįvyko.
Nors pastarųjų kelerių metų duomenimis, pradedančių darbuotojų žūčių darbe mažėja, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, tačiau pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje. Atsitikus nelaimei darbe dažnai paaiškėja, kad daugumos profesinis pasirengimas ir kvalifikacija nebuvo tokie, kokių reikėjo atliekamam darbui. Atsižvelgiant į tai, darbdaviams reikėtų atsakingiau organizuoti darbus, daugiau dėmesio skirti darbuotojų mokymui, aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus nelaimėms išvengti, praktiškai įsitikinti, jog jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus.

Nelaimingų atsitikimų tyrimų analizė rodo, jog dalis darbdavių įmonėse, kuriose įvyko nelaimės, tinkamai nesirūpino darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo mokymų, neteikė išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, nevertino profesinės rizikos.

Didesnė rizika pirmus metus dirbantiems darbuotojams gali kilti ne tik dėl patirties stokos, bet ir dėl psichologinės adaptacijos naujoje darbo vietoje. Tik pradėję dirbti, dažnai jie nedrįsta paklausti, kaip saugiai atlikti skirtas užduotis, ką daryti ir į ką kreiptis, jei kyla neaiškumų ar pavojus atliekant kokį nors darbą, arba – jei atsitiktų nelaimė.
„Pagrindinė darbuotojo saugos taisyklė – elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukeltų pavojaus. Tai reiškia nesiimti jokių savavališkų veiksmų, nesiimti užduočių, kurių atlikti nebuvo apmokytas, – vardina S. Balčiūnas. – Nemažai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė darbo tvarkos taisyklių, nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ar tiesiog nepagalvojo, kad jų elgesys gali sukelti labai rimtas pasekmes.“
VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, skirtas nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai darbuotojams, kurių darbo stažas iki 1 metų. Rekomendacijose pateikiamos įvairios situacijos ir kaip jas reikėtų spręsti, taip pat patarimai, kaip geriau užtikrinti darbuotojų saugą, skatinti darbuotojų įsitraukimą. Rekomendacijas galima rasti VDI interneto svetainėje: https://www.vdi.lt/Mokymai2/story_html5.html.

VDI ragina darbuotojus rūpintis savo sauga darbe, o svarbiausia, jei trūksta informacijos apie saugų darbą, – nebijoti klausti. Apie tai daugiau šiame video: https://www.youtube.com/watch?v=O4-G2AfDxz4.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3846 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių.

Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI ir toliau skirs dėmesį prastovų kontrolei, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama.
Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Jei darbdavys verčia dirbti paskelbtos prastovos metu ar nesilaiko kitų prastovas reglamentuojančių reikalavimų, VDI ragina darbuotojus pranešti apie tokius atvejus.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo turi pranešti VDI, užpildydamas VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo formą. Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.
Darbdavys turi turėti visus reikiamus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma skelbiama VDI interneto svetainėje www.vdi.lt ir http://tiny.lt/cdnfw4r
Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas skelbimas čia: https://www.vdi.lt/Forms/Covid.aspx.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais.
Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, vakar prispaustas žemės nuošliaužos žuvo pagalbinis darbininkas. Nelaimė įvyko Pageižės kaime Zarasų rajone. Darbai buvo vykdomi 1,8 m gylyje, greta iškasos supiltos žemės siekė 1,15 m.

Pirmoji mirtina nelaimė darbe šiais metais taip pat įvyko statybininkams dirbant 5,5 m gylio iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, kai nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.
„Tiriant panašius nelaimingus įvykius, jų aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai atsakingai rūpintųsi saugiomis darbo sąlygomis, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais“.

Kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 m. trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų ir mirtinai juos traumavo.
Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie darbų iškasose saugaus vykdymo ypatumus galima rasti VDI interneto svetainėje, kur pateikiamos metodinės rekomendacijos: Darbai nesutvirtintose tranšėjoseSutvirtintos iškasosŠlaitinės iškasosDarbai sutvirtintose tranšėjoseRekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja padidėjusius skambučių srautus, susijusius su blogėjančia pandemijos situacija šalyje. Ir darbuotojams, ir darbdaviams vis dažniau kyla klausimų dėl darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos  užtikrinimo. Per pastarąjį mėnesį skambučių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais padaugėjo ketvirtadaliu, darbo teisės klausimais – išaugo kone dvigubai lyginant su rugsėju.
Darbuotojai kreipiasi į VDI dėl atvejų, kai darbdavių yra verčiami imti atostogas, dirbti per prastovas ar rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru.
VDI specialistai primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.
Darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. VDI atkreipia dėmesį, jog net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.
Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbą. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti darbo užmokestį ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Darbdavys turi supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Visais minėtais atvejais prieš priimant sprendimus VDI ragina pasikonsultuoti su savo specialistais ir nepriimti skubotų sprendimų.
„Kaip ir pirmojo karantino metu, taip ir antrojo stengsimės nukreipti inspekcijos resursus konsultavimui ir informavimui, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise, pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.
Pastaruoju metu dažniausi nusiskundimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo susiję su saviizoliacijos pažeidimais, atstumų darbo vietose nesilaikymu, darbuotojų neaprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
VDI specialistai pastebi, kad padaugėjus užsikrėtimų darbo vietose, padaugėjo ir darbdavių paklausimų dėl reikalavimų, užtikrinant kitų darbuotojų saugą ir sveikatą darbe po užsikrėtimų COVID-19 atvejų, įvykdymo. Darbdaviai nori žinoti, ar atliko visus reikiamus veiksmus bei ėmėsi visų būtinų priemonių ligos plitimui užkirsti.
„Raginame ir darbdavius, ir darbuotojus griežtai laikytis visų reikalavimų ir rekomendacijų, neleidžiančių ligai plisti darbo vietose. Patikėkite, tikrai lengviau atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, darbo tvarkos taisykles, peržiūrėti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, ir laikytis apribojimų, dedant visas pastangas užkirsti kelią ligos plitimui, o ne esant su ja akistatoje“, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius. 
Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Šių požymių turinčiam darbuotojui, darbdavys privalo rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nuotoliniu būdu dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pažymėjimo.
Tuo atveju, jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.
Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomenduoja darbdaviui nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiu asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir DGK teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www.vdi.lt , taip pat http://tiny.lt/47t4gf ir http://tiny.lt/z3ynxfn.

VDI atkreipia dėmesį, kad remiantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
Šių požymių turinčiam darbuotojui, darbdavys privalo rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nuotoliniu būdu dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pažymėjimo.

Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Tuo atveju, jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.
Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

VDI lankytojų, įmonių, darbuotojų, darbdavių, kitų interesantų priėmimas ir konsultavimas jiems aktualiais klausimais, taip pat įvairių skundų, pranešimų, prašymų, dokumentų priėmimas bus vykdomas tik nuotoliniu būdu.
Darbo ginčų komisijos (DGK) posėdžius ir ginčų nagrinėjimą taip pat organizuos nuotoliniu būdu, su darbo ginčų komisijos nariais bendraujant bei sprendimus priimant elektroninių komunikacijos priemonių pagalba. Esant būtinybei posėdžio metu apklausti ginčo šalis, jų atstovus, kitus proceso dalyvius, bus naudojamasi  elektroninėmis komunikacijos priemonėmis. Jei dėl svarių objektyvių priežasčių nėra galimybių išnagrinėti bylą nuotoliniu būdu, bylos nagrinėjimas vyks užtikrinant visas nustatytas būtinas apsaugos nuo koronaviruso infekcijos sąlygas bei priemones.

Skundų ir pranešimų dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų tyrimai bus vykdomi nuotoliniu būdu neišvykstant į ūkio subjektą, vengiant tiesioginio kontakto ir užtikrinant asmens duomenų apsaugą dokumentų teikiant tyrimui atlikti būtinus dokumentus. Tačiau tais atvejais, kai bus gauti skundai, pranešimai ar informacija dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų, dėl tiesioginio pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai ar nelaimingo atsitikimo darbe, ūmaus apsinuodijimo ar susirgimo ūmia profesine liga grėsmės, taip pat apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, patikrinimai ir tyrimai bus atliekami išvykstant į patikros vietą.

Organizuojant patikras žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, žinių tikrinimo testo sprendimo laikas trumpinimas iki 60 minučių, mažinamas žinių tikrinime dalyvaujančių asmenų skaičius atitinkamai pagal galimybes atskiruose miestuose, užtikrinant visas nustatytas būtinas apsaugos nuo koronaviruso infekcijos sąlygas bei priemones.
VDI jau kurį laiką konsultacijas gyventojams, darbdaviams ir darbuotojams teikia nuotoliniu būdu. Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir DGK teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www,vdi.lt, taip pat http://tiny.lt/47t4gf ir http://tiny.lt/z3ynxfn.

Per 9 šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko daugiau nei 2600 patikrinimų dėl nelegalaus darbo ir nustatė 974 nelegalaus, nedeklaruoto darbo bei įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejus. Lyginant pastarųjų ketverių metų duomenis, nelegalaus darbo kontrolė kasmet tampa efektyvesnė.

„Prieš ketverius metus ambicingai prioritetu išsikėlėme stiprinti nelegalaus darbo kontrolę ir reikalavimą sau dirbti efektyviau. Nors ir anksčiau taikėme daug įvairių priemonių, siekdami veiksmingiau kontroliuoti nelegalų darbą, tokį rezultatų šuolį siejame su dviem pagrindinėmis priemonėmis: atnaujintais įmonių rizikingumo vertinimo kriterijais ir vidine inspektorių veiklos vertinimo kontrole. Nepadidinę inspektorių skaičiaus, siekėme įgalinti visus turimus žmogiškuosius resursus: kiekvienas inspektoriaus apsilankymas įmonėje tapo kryptingai pamatuotas, racionalus, dėl to per tą patį laiką su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pasiekėme daugiau“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas nuo 17 proc. 2017 m. išaugo iki 40 proc. 2020 m. (I šių metų pusmečio duomenimis). Tuo tarpu atliekamų inspektavimų skaičius per ketverius metus nuolat mažėjo: šiemet patikrinta per 2400 įmonių, o pernai per tą patį laikotarpį – daugiau nei 4700. Dar nesibaigus metams ir atsižvelgiant į 2019 m. duomenis, matyti, kad šiais metais nelegalaus darbo kontrolė jau išsiskyrė ypatingais rezultatais.
Pernai po VDI atliktų patikrinimų įdarbinta 11 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų. O per šiuos metus nelegaliai dirbusių asmenų įdarbinta 1,5 karto daugiau. Iš 1073 VDI nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų šiais metais įdarbinta per 420.
Kitas stipriai išaugęs nelegalaus darbo kontrolės naudingumo rodiklis – sumokėti mokesčiai valstybės ir „Sodros“ biudžetams. Per ketverius metus ši suma vidutiniškai išaugo nuo 233,7 tūkst. eurų iki 587,3 tūkst. eurų.
Per tris šių metų ketvirčius VDI už nelegalaus darbo pažeidimus surašė 887 protokolus, skirtų baudų suma siekia per 176 tūkst. eurų. 

VDI vadovo teigimu, norint pasiekti aukštų rezultatų, labai svarbus pažangus, komandinis darbas, todėl buvo nuspręsta investuoti į įrangą ir technologijas, kurios turėjo reikšmingo poveikio inspektorių darbo našumui – tai dronai, planšetės, nelegalaus darbo inspektavimų filmavimas bei prieigos prie kitų institucijų duomenų bazių.
Siekdama efektyviau kontroliuoti nelegalų darbą, VDI įgyvendina ir daugiau priemonių: bendradarbiauja su kitomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, Policijos komisariatais, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Užimtumo tarnybomis), prieš trejus metus inicijavo „Jungtinių operacijų grupių“ Vilniaus ir Klaipėdos regionuose centrus.
Rizikingiausi nelegaliam darbui išlieka šie sektoriai: statybos, transporto, žemės ūkio, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriai. Jiems ir toliau skiriamas ypatingas dėmesys.

Norėdama darbdaviams ir darbuotojams priminti apie saugios psichosocialinės darbo aplinkos svarbą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui.
VDI rekomendacijose daug dėmesio skiriama psichologinio smurto darbe suvokimui, pateikiant paaiškinimus, kokie yra psichosocialiniai veiksniai, kaip apibrėžiamas psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti, nustatyti ir valdyti, kokias prevencijos priemones siūloma taikyti, pridedamos atmintinės darbdaviui ir darbuotojui.

Dažniausiai psichologinis smurtas darbe apibūdinamas kaip nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, riksmai, darbuotojo ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas žeminimas, noras išjuokti, pasiekimų nuvertinimas, grasinimas atleisti iš darbo ir pan., kurias lydi skiriamasis smurto darbe požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką. Patiriančius darbe psichologinį smurtą darbuotojus veikia nuolatinis stresas.

„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis darbe yra individualus. Nepaisant įvairių smurtinio elgesio apibūdinimų ir nesant teisiškai įtvirtinto vieningo apibrėžimo, psichologinio smurto apraiškas yra sunku ištirti ir įrodyti. Todėl pirmiausia raginame įmonių vadovus daugiau dėmesio skirti netoleruotino elgesio darbe prevencijai. Viena efektyviausių priemonių – problemos viešinimas. Darbuotojai turėtų nebijoti viešai kalbėti apie netoleruotiną kolegų, vadovų, ar trečiųjų asmenų – klientų, tiekėjų ir kitų – elgesį“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.

Daugiau specialių patarimų, kaip užkirsti kelią psichologiniam smurtui darbe, kaip spręsti situaciją, paaiškėjus tokiems atvejams, pateikiama VDI parengtose atmintinėse darbuotojams ir darbdaviams.
Darbuotojams skirtoje atmintinėje VDI pirmiausia pataria tartis su darbdaviu (esant būtinybei – reikalauti) dėl darbo sąlygų, apimančių ir psichosocialinius veiksnius, gerinimo. Rekomenduojama netoleruoti prieš darbuotojus ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto, o tai pastebėjus – rinkti bei saugoti netoleruotino elgesio įrodymus, teikti siūlymus darbdaviui, kaip išvengti nepageidaujamo elgesio ar smurto.  
Darbdaviai skatinami bendradarbiaujant su darbuotojais ar jų atstovais, parengti įmonės dokumentą, kuriame būtų aiškiai išvardytos tinkamo elgesio darbe normos ir gynybos galimybės esant netinkamam elgesiui, paaiškėjus psichologinio smurto atvejui. Rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, kuriuo darbuotojai pasitikėtų ir žinotų, jog į jį tokiais atvejais gali kreiptis. Taip pat patariama organizuoti psichologinio smurto darbo vietose vertinimą, mokymus.
VDI darbuotojams primena, kad patyrę psichologinį smurtą jie gali kreiptis į Darbo inspekciją. Jei kyla klausimų dėl darbe patiriamo psichologinio smurto (mobingo) ar kitų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Šiandien Vilniuje vykstanti VDI organizuojama konferencija „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ subūrė darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus iš visos Lietuvos. Ši konferencija – trejus metus truksiančios kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ dalis. Apskaičiuota, kad trečdalis darbuotojų dėl raumenų ir kaulų sutrikimų negalės dirbti iki pensinio amžiaus, todėl daug dėmesio skiriama su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijai bei valdymui. Kampaniją organizuoja Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA).

Trys iš penkių darbuotojų Europos Sąjungoje teigia patiriantys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, dažniausi jų – nugaros, rankų, pečių ir kitų viršutinių kūno dalių skausmai. Šie negalavimai stipriai paveikia darbo kokybę ir gali turėti skaudžių pasekmių darbuotojų sveikatai ateityje – net trečdalis žmonių, patiriančių profesinius raumenų ir kaulų sutrikimus mano, kad dėl jų nebegalės dirbti to paties darbo iki 60-ies.

„Ilgas sėdėjimas, pasikartojantys judesiai, sunkių krovinių tvarkymas, spartus darbo tempas – tai tik keletas rizikos veiksnių, su kuriais darbuotojai susiduria savo kasdienybėje. Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra pati dažniausia profesinės sveikatos problema Europoje“, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot.
Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai kelia susirūpinimą ne tik dėl jų poveikio darbuotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, bet ir įmonėms bei šalių ekonomikai. Tai labiausiai paplitusi negalios ir laikinojo nedarbingumo priežastis, o darbuotojų patiriamas  skausmas daro įtaką jų veiklos rezultatams ir produktyvumui.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai aktualūs ne tik vyresniems darbuotojams. Su kaklo, nugaros ar kitų viršutinių kūno dalių skausmais susiduria jau ir mokyklinio amžiaus vaikai. Net 33 proc. vaikų ir jaunų žmonių turi su laikysena susijusių sutrikimų. Pagrindinė to priežastis – nuolatinis sėdėjimas ir per mažas fizinis aktyvumas.

„Labai svarbu, kad sąmoningumas šiuo klausimu būtų skatinamas kuo anksčiau, kitaip darbo rinkoje ateityje ženkliai padaugės jaunų žmonių, turinčių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, kurie savo profesinę karjerą pradės jau turėdami rimtų sveikatos problemų“,  – sako N. Šot.
Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai šiuo metu yra dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema, apimanti visus veiklos sektorius, pradedant darbu gamyklose ir baigiant kirpyklose ar biuruose. Būtent šios kampanijos metu atkreipiamas dėmesys į ankstyvąją šių sveikatos problemų prevenciją. 

Daugiau informacijos apie su darbu susijusius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus 2020-2022 m. Saugių darbo vietų kampanijos svetainėje: www.healthy-workplaces.eu/lt.

Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) šiais metais norėdami pasikonsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimai kreipėsi per 140 tūkst. piliečių. Nors vis daugiau paslaugų VDI perkelia į skaitmeninę erdvę, tačiau išlaikydama tiesioginį kontaktą su interesantais, nuo šios savaitės priims juos atnaujintose ir moderniai įrengtose patalpose Vilniuje.
„Labai svarbu, kad piliečiai galėtų konsultuotis jiems prieinamiausiu ir patogiausiu būdu. Tam skiriame daug dėmesio –  nuolat analizuojame poreikį, atliekame vidinį konsultacijų kokybės vertinimą. Nors dažniausiai besikreipiantieji skambina telefonu ir kreipiasi elektroninėmis priemonėmis, kasmet vien tik Vilniuje gyvai konsultuojame apie 4 tūkst. žmonių, todėl džiaugiamės nuo ateinančio pirmadienio galėdami priimti interesantus moderniai įrengtoje vietoje Vilniaus centre. Vienoje vietoje sutelkėme geriausius darbo teisės specialistus tam, kad piliečiai gautų greitai ir išsamius atsakymus į rūpimus darbo teisės ir saugos klausimus“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Nuo spalio 19 d. Vilniuje VDI interesantai bus priimami adresu Algirdo g. 19. Čia atnaujintose patalpose bus galima ne tik pasikonsultuoti gyvai, bet ir pateikti skundus bei prašymus nagrinėti darbo ginčus. Įdiegtų skaitmeninių technologijų pagalba bus galima susipažinti su dokumentų pildymo tvarka, rasti prašymų (skundų) pavyzdines formas, susipažinti su darbo teisės aktualijomis. Čia perkeltas ir VDI skambučių centras, kuriame konsultacijos telefonu teikiamos visiems Lietuvos gyventojams. Technologiškai atnaujinta konsultacijų telefonu linija leis VDI specialistams konsultuoti interesantus iškilus nuotolinio darbo būtinybei. 

VDI „Facebook“ paskyroje teikiamos konsultacijos taip pat stipriai didina paslaugų prieinamumą. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet per 3 ketvirčius beveik pusantro karto šoktelėjo VDI „Facebook“ paskyroje teikiamų konsultacijų skaičius: jomis pasinaudojo  arti 7000 asmenų. VDI „Facebook“ paskyroje klausimus galima užduoti bet kurią savaitės dieną 24 val. per parą.
Praėjusiais metais VDI įvairiais būdais konsultavo beveik 145 tūkst. asmenų, iš jų didžioji dalis – daugiau nei 100 tūkst. buvo konsultuota bendruoju konsultacijų telefonu, per 13 tūkst. sudarė paklausimai elektroninei konsultantei, 8,2 tūkst. paklausimai atsakant raštu.
Dažniausiai piliečiai kreipiasi dėl darbo teisės klausimų, susijusių su įdarbinimu ir darbo sutartimi, dėl poilsio ir darbo laiko, darbo užmokesčio.

Stiprindama vieną pagrindinių savo funkcijų – konsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimais – VDI ne tik diegia naujas informacines technologijas, bet ir klientų aptarnavimo standartą.
VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Nuo spalio 19 d. Vilniuje konsultacijos gyvai teikiamos adresu Algirdo g. 19, pirmadienį–ketvirtadienį: 9–16 val., penktadienį 9–15 val., (prieššventinę dieną – valanda trumpiau), pietų pertrauka 12–13 valandą.

Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos šiais metais gavo beveik 6000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Priėmusi teigiamų sprendimų dėl 66 proc. visų reikalavimų, DGK nurodė išieškoti 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai.

Darbo ginčų komisijai pateiktuose prašymuose dominavo reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso jų pateikta daugiau nei 10,5 tūkstančio. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu DGK pateiktuose prašymuose reikalavimų skaičius išaugo kone 4 tūkstančiais.

Šiemet besikreipiantieji į Darbo ginčų komisiją pateikė dvigubai daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (2020 m. – 766 reikalavimai, 2019 m. – 381 reikalavimas), kartu su jais taip pat padvigubėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (2020 m.  – 269 reikalavimai, 2019 m. – 137 reikalavimai). Tačiau kaip ir kasmet reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro didžiąją dalį (74 proc.) gaunamų reikalavimų.

„Prašymų nagrinėti darbo ginčus kasmet daugėja. Šiais metais, susiklosčius ekstremaliajai situacijai dėl pandemijos bei karantino, prašymų skaičius dar išaugo. Vis tik sakyčiau, jog daugiau žmonių kreipiasi dėl to, kad didėja Darbo ginčų komisijos žinomumas, ir apskritai, piliečiai drąsiau kreipiasi į institucijas dėl savo pažeistų teisių. Šį rudenį Kaune pradėjo veikti nauja – 5-oji – darbo ginčų komisija. Esame pasiruošę priimti visus prašymus ir juos laiku išnagrinėti“, – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Patenkintų ieškovų reikalavimų šiais metais beveik pusantro karto daugiau nei per 2019 m. devynis mėnesius. Iš viso patenkintų, iš dalies patenkintų, pasibaigusių taikos sutartimis ar šalių susitarimais tarpusavyje per ar iki posėdžio reikalavimų bendras skaičius siekia beveik 7000.

Per tris šių metų ketvirčius DGK priėmė sprendimų dėl daugiau nei 7,8 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,7  mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Darbuotojų naudai nurodyta išieškoti net 7,7 mln. eurų, darbdavių – 88,5 tūkst. eurų.
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvos regionuose veikia 23 darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje, atsiųsti paštu el. paštu info@vdi.lt.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria abi pusės įsipareigoja bendradarbiauti vykdant laikinojo įdarbinimo ekonominės veiklos monitoringą, laikinojo įdarbinimo pažeidimų prevenciją bei tobulinant teisinę aplinką.

„Pastaruoju metu darbo rinkoje matome ypač didelį įmonių susidomėjimą laikinojo įdarbinimo veikla, vis daugiau įmonių kreipiasi į Darbo inspekciją dėl laikinojo įdarbinimo įmonės statuso suteikimo. Deja, gavusios šį statusą įmonės ne visuomet vykdo veiklą arba neteikia duomenų apie savo veiklą. Bendradarbiaudami su Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija tikimės „išgryninti“ šį sektorių, kad Lietuvoje veikiančios laikinojo įdarbinimo įmonės būtų skaidrios ir socialiai atsakingos. Be to, Asociacijos įžvalgos dėl teisinės aplinkos mums yra itin aktualios tobulinant šio sektoriaus reglamentavimą“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės teigimu, ši sutartis taps pagrindu kuriant geranoriško bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principais paremtus Darbo inspekcijos ir Asociacijos ryšius.
VDI, siekdama sutartyje apibrėžtų bendradarbiavimo tikslų, įsipareigoja teikti Asociacijai turimą statistinę informaciją apie Lietuvoje registruotas laikinojo įdarbinimo įmones, laikinuosius darbuotojus bei VDI nustatomus laikinojo įdarbinimo veiklos pažeidimus, kviesti Asociacijos narius į seminarus, konferencijas, kitus VDI organizuojamus renginius, kuriuose bus aptariama laikinojo įdarbinimo veikla.

Asociacija įsipareigoja teikti informaciją, kuri galėtų būti naudinga vykdant VDI funkcijas ar tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius laikinojo įdarbinimo veiklą,  informuoti VDI apie jai žinomus laikinojo įdarbinimo įmonių daromus pažeidimus, skleisti VDI informaciją Asociacijos nariams.

Darbdaviams ir darbuotojams teiraujantis, kokiais atvejais, kaip ir kokio dydžio turi būti mokamos kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) apžvelgia su šiais klausimais susijusius aspektus. Tokia Darbo kodekso nuostata įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos.
Darbuotojui, kurio darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.
VDI specialistai nurodo, kad dėl kompensacijos dydžio, kuris mokamas už faktiškai dirbtą minėto pobūdžio darbo laiką, darbuotojas ir darbdavys sutaria abipusiu susitarimu, tačiau kompensacijos dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Taip pat šios kompensacijos mokamos tik tuo atveju, jei darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

VDI specialistai rekomenduoja darbo sutarties šalims dėl kompensacijos dydžio susitarti darbo sutartyje, tačiau toks dydis gali būti įtvirtintas ir darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose.
Norint suskaičiuoti, kokia kompensacija priklauso konkrečiam darbuotojui, skaičiuojama pagal darbo sutartyje ar kituose teisės aktuose procentais nustatytą kompensacijos dydį ir darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Nustatant, ar darbas atliekamas lauko sąlygomis, atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei aplinkybes. Vienas reikšmingesnių kriterijų – faktinė darbo funkcijos atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbo funkciją vykdytų ne patalpoje (statiniuose), o už patalpų (statinių) ribų, kur darbo vietą supanti erdvė taptų atvira, toks darbas turėtų būti laikomas darbu lauko sąlygomis.

Taigi, darbdavys vertina darbuotojo atliekamo darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei nustatęs, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas lauko sąlygomis, turėtų darbuotojui mokėti kompensaciją.
Kilus klausimams dėl darbo lauko sąlygomis vertinimo, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių, darbdavys arba darbuotojas, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Šiandien Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis (NAPPŽ) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė stiprinti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir šiuolaikinei vergovei prevenciją ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Abi pusės įsipareigojo keistis informacija nustatant priverstinio darbo atvejus: VDI pranešti asociacijai apie identifikuotas galimas prekybos žmonėmis priverstiniam darbui aukas socialinei, psichologinei pagalbai ar saugiam prieglobsčiui suteikti, NAPPŽ pranešti inspekcijai apie sužinomus darbinio išnaudojimo atvejus. Organizacijos nuolat keisis naujausia informacija, stiprins darbuotojų ekspertines žinias atpažįstant ir įrodant priverstinio darbo atvejus.
„Sustiprinome pajėgas, kad dar aktyviau kovotume su priverstinio darbo reiškiniu. Tikiu, kad bendras darbas su Nacionaline asociacija prieš prekybą žmonėmis padės įrodyti daugiau priverstinio darbo atvejų, suteikti pagalbą aukoms ir nubausti nesąžiningus darbdavius“, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius.

„Džiaugiamės, kad mūsų ir Valstybinės darbo inspekcijos požiūriai į naujas socialines problemas ir iššūkius sutampa. Šia sutartimi mes abipusiai parodome nuoširdų norą kartu užtikrinti labiausiai pažeidžiamų žmonių teises į žmoniškas darbo ir gyvenimo sąlygas,  padorų darbo užmokestį, taip pat į laiku suteiktą kompleksinę pagalbą šiuolaikinės vergovės aukoms. Manome, kad mūsų bendradarbiavimas bus geru valstybės ir civilinės visuomenės sinergijos pavyzdžiu. Tam numatome intensyvaus keitimosi informacija ir žiniomis kanalus, bendradarbiavimą mokant darbdavius ir darbuotojus, tarpusavio paramą planuojant ir įgyvendinant prevencines priemones“, – sako NAPPŽ vadovas Alvydas Šakočius, pasirašęs pirmąją bendradarbiavimo sutartį su valstybine institucija.

Anksčiau dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tapdavo moterys ir merginos, kurios būdavo išnaudojamos prostitucijai užsienyje. Didelę dalį sudarė tiek vyrai, tiek moterys, kurie buvo išnaudojami priverstiniam ir vergiškam darbui bei nusikaltimams daryti. Tačiau situacija sparčiai keičiasi – įvairių formų šiuolaikinė vergovė jau aptinkama ir mūsų šalyje. Vis daugiau darbininkų iš besivystančių šalių atvyksta į Lietuvą uždarbiauti transporto, statybų, gamybos, žemės ūkio ir kituose sektoriuose. Jie nekalba valstybine kalba, nežino savo teisių, nepasitiki valdžios institucijomis, todėl yra socialiai pažeidžiami ir neretai tampa lengvu grobiu gobšiems darbdaviams ir prekeiviams žmonėmis. 

Darbuotojai ir gyventojai raginami pranešti VDI apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. 8 5 2139768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.Taip pat galima pranešti Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis kiekvieną dieną, visą parą veikiančia telefono linija +370 616 91119.

Valstybinė darbo inspekcija tiria jau trečią šiais metais nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu žuvo miške dirbęs darbuotojas. Miškininkystės sektoriuje padažnėjusios nelaimės kelia nerimą – VDI ragina ir darbdavius, ir darbuotojus būti atidesnius dirbant miškuose.

Pirminiais VDI duomenimis, praėjusią savaitę įvykusios nelaimės metu žuvusysis savo porininkui padėjo tvarkyti nupjautas medžio šakas, kai tuo metu kitas pjūklininkas maždaug už 22 metrų atstumo nuo jo, pjovė juodalksnį. Nespėjus žuvusiajam pasitraukti iš medžio kritimo trajektorijos, šis jį mirtinai traumavo.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigia, kad šios ir kitų dviejų žūčių buvo galima išvengti: „Apmaudu, kad sunkiausios sužalojimų miške baigtys užvirtus medžiui kartojasi: nelaimių Klaipėdos bei Kėdainių rajonuose galėjo nebūti, jei ne kitų darbuotojų neatsakingai palikti pavojingai įpjauti medžiai, kuriems krentant buvo mirtinai sužaloti netoliese dirbę darbuotojai.“

Miško darbai yra tarp vienų pavojingiausių darbuotojų gyvybei, todėl jų organizavimui, priežiūrai ir vidinei kontrolei VDI nuolat skiria ypatingą dėmesį. VDI parengtose rekomendacijose dirbantiesiems miške primenama, kad organizuojant darbus biržėse darbų vadovai kartu su miško kirtėjais privalo įsitikinti darbo vietų saugumu, įvertinti tikėtinas medžių, šakų griūtis, jų kritimų riziką, nepamirštant ir atsargumo; darbuotojai darbo metu privalo būti su šalmais, privalo laikytis reikalavimų, kaip elgtis medyje įstrigus kitam medžiui  –  visus šiuos darbuotojų saugos ir sveikatos  vidinės kontrolės reikalavimus privalo užtikrinti vykdanti darbus įmonė.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams miške gali tik motyvuotas ir tikslingas darbdavių ir darbuotojų požiūris į darbų saugą, – tai reiškia, ir į savo, ir kitų gyvybę. Darbus vykdantys darbdaviai ar darbų vadovai privalo ne tik formaliai apmokyti darbuotojus ir sudėti reikiamus parašus, tačiau, pirmiausia, praktiškai parodyti ir patikrinti, ar darbuotojai suprato, kaip skirtingose situacijose saugoti savo ir kito gyvybę“, – sako Saulius Balčiūnas.
VDI parengtos Miško darbų saugos rekomendacijos, skirtos fiziniams bei juridiniams asmenims, patalpintos www.vdi.lt ir http://tiny.lt/tskashf.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis intelektas, virtualioji ir papildyta realybė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Ekspertai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti ir nelaimingų atsitikimų rizika. Naujausiame informacinių ryšių technologijų apžvalgos projekte Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) atskleidė, jog tiesioginis kontaktas su robotais arba jų naudojama įranga, ypač ankstyvose tobulėjimo stadijose, gali turėti neigiamų pasekmių, ypač darbo vietose.

„Robotai nuolat mokosi, tad jie gali elgtis nenuspėjamai. Darbuotojai, kuriems tektų stengtis neatsilikti nuo išmaniojo roboto darbo spartos ir lygio, gali patirti didelį su veiklos rezultatais susijusį spaudimą. Tai gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai – ypač psichologinei gerovei. Be to, daugiau dirbdami su robotais turėsime gerokai mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, o tai gali turėti itin reikšmingą neigiamą poveikį darbuotojų savijautai“, – sako Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė.

Tarptautinės duomenų korporacijos skaičiavimu, jau šiemet pasaulinės investicijos į robotiką išaugo iki 128.7 mlrd. JAV dolerių – beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Tai rodo, jog robotika sparčiai tobulinama ir per artimiausius keletą metų taps įprastu reiškiniu darbo vietose, nes itin pažangūs jutikliai sudaro galimybę žmonėms ir robotams dirbti kartu. „Amazon“ savo veikloje jau dabar naudoja per 100 tūkst. dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių robotų, tad didelė tikimybė, jog vos už kelerių metų robotus sutiksime aptarnaujančius klientus parduotuvėse ar bankuose.

EU-OSHA parengtas įžvalgų projektas apie naujai kylančią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai apžvelgia  plačiau ir kitas  naujausias skaitmenines technologijas bei jų įtaką tiek darbo vietoms,  tiek darbo organizavimui, tiek darbo pobūdžiui ir pačiam suvokimui apie darbą. Su visa tyrimo medžiaga galima susipažinti EU-OSHA interneto svetainėje.
Pasak EU-OSHA ekspertų, dalis skaitmeninių technologijų sukeliamų iššūkių atsiskleidė karantino laikotarpiu – žmonėms pradėjus dirbti iš namų tapo sunkiau atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Bendraujant nuotoliniu būdu atsirado izoliacijos jausmas, tad ženkliai padaugėjo depresiją ir nerimą jaučiančių žmonių.

„Svarbiausia suprasti šias naujas, dėl skaitmeninimo ir technologijų tobulėjimo atsirandančias rizikas, tuomet galima pasitelkti tinkamas priemones ir strategijas joms valdyti. Tuomet galima efektyviai išnaudoti technologijų galimybes nepakenkiant nei darbuotojams, nei darbo našumui“, – pažymi N.Šot.

Šalyje susiklosčiusi ekstremalioji situacija dėl pandemijos pastūmėjo darbdavius ir darbuotojus ieškoti lankstesnių darbo santykių formų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad be jau išpopuliarėjusio nuotolinio darbo, galima dar viena alternatyva – darbo vietos dalijimosi sutartis.

Šios sutarties esmė – leisti dviem darbuotojams naudotis viena fizine darbo vieta, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.

Kaip organizuojamas darbuotojų darbas pagal darbo vietos dalijimosi sutartį, aiškina VDI darbo teisės specialistai: du darbuotojai tarpusavyje pasiskirsto darbo laiką, kurį atliks fizinėje darbo vietoje. Jie tampa atskaitingi vienas kitam, o darbdavys apie tai yra tik informuojamas. Abiejų darbuotojų darbo sutartyse turi būti nurodyta tokios darbo sutarties rūšis, kito darbuotojo tapatybė ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valandų per savaitę skaičius). Laikoma, kad abiejų darbuotojų darbo laiko norma vienoda, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip. Susitarti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį.

Darbo vietos dalijimosi sutartis gali būti aktuali studentams, darbuotojams, auginantiems vaikus, prižiūrintiems senyvo amžiaus tėvus ar kitus artimuosius, planuojantiems ilgesnį laisvalaikį. Pagal šią sutartį dirbančiam darbuotojui nustatoma mažesnė nei 40 val. per savaitę norma: pvz., vienas darbuotojas dirba visą savaitę tik pirmą darbo dienos pusę, o kitas – tik antrą pusę.

Nors tokia darbo santykių forma yra sutartinė, t. y. laisvai pasirenkama darbuotojo ir darbdavio susitarimo būdu, tačiau jos raštu praprašius darbuotojui, auginančiam vaiką iki 7 m., darbdavys privalo apsvarstyti ir esant organizacinei bei gamybinei galimybei, tenkinti jo prašymą. Pagal šią sutartį darbuotojui leidžiama dirbti iki vaikui sukaks 7 metai. Darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš tai galiojusią darbo sutartį, įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites.
Tokia darbo forma pagerina darbuotojų bendravimo, laiko planavimo įgūdžius. Be šių privalumų, įžvelgiama ir kitų: darbuotojai patiria mažiau streso, gali laisviau derinti studijas ir darbą, todėl didėja jų motyvacija bei produktyvumas. Dėl lankstaus darbo grafiko sumažėja vėlavimų į darbą tikimybė, sumažėja kelionės ir laiko kaštai, atsiranda daugiau laisvo laiko kitai veiklai, kartu ir pusiausvyra tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai, sudarydami tokias darbo sutartis, gali lanksčiau organizuoti darbo funkcijų nepertraukiamumą.

Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, darbdavys per 1 mėnesį privalo surasti kitą darbuotoją arba pasiūlyti likusiam darbuotojui pakeisti galiojančios darbo sutarties rūšį.
Darbo vietos dalijimosi sutarties sudarymą, nutraukimą, sąlygas reglamentuoja Darbo kodekso 93–95 straipsniai.

Šiandien pirmą kartą Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kartu su kolegomis iš Belgijos vienu metu savo šalyse atliko tos pačios įmonės patikrinimą.

Lietuva tapo viena pirmųjų iš trijų Europos Sąjungos šalių, prisijungusių prie dvišalių tuo pačiu metu vykdomų inspektavimų iniciatyvos. Tokiais bendrais inspekciniais veiksmais ES šalys siekia kovoti su nedeklaruotu darbu visoje Europoje.
„Pajėgų suvienijimas ir suderinti veiksmai žymi lūžį atliekant patikrinimus visoje Europoje. Nepaprastai svarbu bendradarbiauti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, ypač kovojant su nedeklaruotu darbu. Kadangi Europos darbo rinka glaudžiai susieta, vienos šalies pastangų neužtenka norint mažinti nedeklaruoto darbo apraiškas, kurios susijusios ir su darbo teise, ir darbuotojų socialine apsauga, sveikata bei sauga, ir mokesčiais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Šis suderintas Lietuvos ir Belgijos inspektavimas – šiandien prasidėjusios Europos veiksmų savaitės ir  bendros europinės informacinės kampanijos „#EU4FairWork“ dalis. Europos kovos su nedeklaruotu darbu platformos inicijuotos kampanijos bei Europos veiksmų savaitės metu įvairiose ES šalyse organizuojami įvairūs renginiai, inspektavimai ir kitos veiklos, nukreiptos kovai su nedeklaruotu darbu.

Pirmąjį tokį bendrą Europoje vienu metu vykdytą patikrinimą dviejose skirtingose šalyse koordinavo Europos darbo institucija. Šios organizacijos sukurtos priemonės ir procedūros įgalino skirtingų ES šalių institucijas sėkmingai atlikti jungtinį patikrinimą. Šiandieninė Lietuvos ir Belgijos darbo inspektorių patirtis padės naujai ES organizacijai toliau plėtoti savo gebėjimus koordinuoti bendrus inspekcinius veiksmus.

2019 m. įsteigta Europos darbo institucija aktyviai įsitraukė į kovą su nedeklaruotu darbu, prisidėdama prie valdžios institucijų vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir stebėsenos,  didindama darbdavių ir darbuotojų informuotumą apie ES laisvo judėjimo nuostatas.

Nedeklaruotas darbas yra nuolatinis iššūkis, turintis neigiamos įtakos darbuotojams, įmonėms ir vyriausybėms visoje Europoje. Nedeklaruotas darbas nepaiso valstybių sienų, todėl bendri šalių veiksmai stipriai prisideda prie kovos su nedeklaruotu darbu.

Valstybinė darbo inspekcija, užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, daugiausia pažeidimų nustatė dėl įmonėse paskelbtų dalinių prastovų.

Liepos – rugsėjo mėnesiais VDI vykdė specialius prastovų teisėtumo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu aiškinosi, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Atlikus 193 patikrinimus, pažeidimų nustatyta 17 įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių. Surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų, 10 reikalavimų pašalinti pažeidimus bei 1 rekomendacija. Užfiksuotas 1 galimai nelegalaus darbo atvejis, kuris tiriamas toliau.
Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu, pvz., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas.

Per vasarą VDI nustatė per 300 nelegaliai dirbusių asmenų

Valstybinė darbo inspekcija po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs. 

Po karantino, birželio – rugpjūčio mėnesiais, daugiausiai nelegalaus darbo atvejų, atlikus 379 nelegalaus darbo patikrinimus, nustatyta statybų sektoriuje – 196, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje – 111 nelegaliai dirbusių asmenų. Tikrintos ir transporto sektoriaus, laikomo vienu rizikingiausiu, įmonės: 51 patikrinimo metu nustatytas 71 nelegaliai dirbęs asmuo. Apdirbamosios pramonės sektoriuje nustatyta mažiau nelegaliai dirbusių asmenų – 40.
„Atšaukus karantiną nemažai įmonių, siekdamos kaip galima greičiau atstatyti ikikarantininį finansinį gerbūvį, darbuotojus įdarbino nelegaliai. Visuomet pabrėžiu, kad toks taupymas darbuotojų sąskaita yra trumpalaikis. Per karantiną taip pat pastebėjome naują reiškinį, kai įmonėse paskelbus prastovas, jų darbuotojai, norėdami papildomai užsidirbti, vertėsi neregistruota individualia veikla, kuri taip pat yra viena iš nelegalaus darbo formų,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI duomenimis, minėti statybų, transporto, gamybos sektoriai neatsitiktinai buvo imliausi įdarbinant asmenis nelegaliai po karantino, kadangi tokią ydingą praktiką taikė ir per karantiną (išskyrus viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorių, kuriam per karantiną taikyti vieni griežčiausių veiklos apribojimai). Per karantiną, kovo – birželio mėnesiais, nelegalus darbas labiausiai buvo paplitęs taip pat statybų sektoriuje – 114 nelegaliai dirbusių asmenų, transporto sektoriuje – 70 ir apdirbamosios gamybos sektoriuje – 36 nelegaliai dirbę asmenys.

Iš viso per vasaros patikrinimus nustatyti 566 asmenys (per karantiną – 450), kurie dirbo nelegaliai, nedeklaruotą darbą, buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, iš jų: nelegaliai dirbo ir neregistruotą individualią veiklą vykdė 313 asmenų, 250 asmenų dirbo nedeklaruotą darbą, 3 buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Taip pat VDI atkreipia dėmesį, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Už tokio pobūdžio pažeidimą darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus patikrinimų metodus ir gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Mažinant nelegalaus darbo mastus, stipriai prisideda ir visuomenės požiūris, jog nelegalus darbas yra žalingas tiek valstybei, tiek darbdaviui, o labiausiai – pačiam darbuotojui. Todėl VDI ragina pranešti apie nelegalaus darbo atvejus pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750 (galima pranešti anonimiškai) arba el. paštu info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės  darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises.

Paminėtina, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str.). Tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Jei darbuotoją nusprendžia atleisti darbdavys, dauguma atvejų prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėjamas raštu. Įspėjime turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, pagal kurią siūloma nutraukti darbo sutartį, darbo santykių pasibaigimo diena (paskutinė darbuotojo darbo diena).
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri sprendžia ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, DGK priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo ginčų komisija prie VDI pastebi, kaddažniausiai prašymuose nagrinėti darbo ginčą dėl patirto psichologinio smurto darbuotojai nurodė, kad darbdavys jiems darė tiesioginį ( rašant SMS žinutes, kuriose ragino parašyti prašymą išeiti savo noru) ar netiesioginį (užuominomis arba grasinant atleisti darbuotoją dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, nesuteikiant jam darbo, atimant darbo priemones, neįleidžiant jo į darbo patalpas, ir tokiu būdu neatvykus į darbą, pažymint pravaikštas) spaudimą. Darbuotojai taip pat buvo skubinami pasirašyti susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nors darbuotojas turi teisę pasvarstyti, ar sutinka su darbdavio jam pateiktu pasiūlymu. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojas prašymo atleisti savo iniciatyva net nebuvo parašęs, o darbdavys atleido darbuotoją darbuotojo iniciatyva.

Apie 23 proc. bylų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, patyrus psichologinį smurtą, išsprendžiama darbuotojo naudai, apie 24 proc. – sudaromos taikos sutartys, apie 28 proc. reikalavimų atmetama.
Neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamos kompensacijos tam tikrais atvejais gali siekti net 13000 eurų, taip pat priteisiama turtinė bei neturtinė žala. Neturtinė žala dėl psichologinio spaudimo įvertinama įvairiai ir gali būti nuo 300 iki 2000 eurų.

Prieš pasirašant dokumentus, VDI rekomenduoja pasikonsultuoti su VDI darbo teisės specialistais. Jei darbuotojas jau pasirašė dokumentus, tačiau mano, kad jo kaip darbuotojo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai padaryti jis turi per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Jei kyla klausimų dėl neteisėto atleidimo, įspėjimo terminų ar kitų darbo teisės pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad šalyje fiksuojamas užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus didėjimas, o nauji atvejai siejami su židiniais, tarp kurių yra ir įmonės, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie parengtas rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu bei ragina jų laikytis, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas ir sveikata, o darbo vietos netaptų koronaviruso židiniais.
„Dar ir dar kartą noriu pabrėžti, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencinių priemonių įgyvendinimą, –sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Žinoma, darbuotojai taip pat turi elgtis atsakingai ir laikytis darbdavio nurodymų dėl saugumo reikalavimų. Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie visuomet gali kreiptis į Darbo inspekciją. Tokiems atvejams, kai yra grėsmė darbuotojų saugai ir sveikatai, skiriame ypač didelį dėmesį“.
Siekiant tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją, privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.
Atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo išvadas, VDI rekomendacijose siūloma taikyti tokias prevencijos priemones, kurios reikalingos susidariusios epidemiologinės situacijos metu užtikrinant būtinųjų funkcijų vykdymą, pvz., susijusias su darbuotojų srautų valdymu, darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmens higienos užtikrinimu bei patalpų dezinfekcija, darbuotojų sveikatos stebėsena, pavojaus, įmonės darbuotojui patvirtinus COVID-19 ligą, valdymu.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomendacijose nurodoma, jog darbdavys turi nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, užtikrinus darbuotojų saugą leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje https://www.vdi.lt/AtmUploads/Darbdaviams.pdf.

Į VDI rekomendacijas įtraukti patarimai, kaip aptarnauti lankytojus, saugant ir juos, ir darbuotojus nuo užsikrėtimo virusu, kaip nesukelti darbuotojų, esančių didesnėse rizikos susirgti sunkia COVID-19 liga grupėse, diskriminavimo.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje asmenims, auginantiems vieną ir daugiau vaikų.
Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Šiemet Rugsėjo 1-oji bus antradienį. Tėvai (ar kiti darbuotojai, faktiškai auginantys vaiką (-us)), ir norintys pasinaudoti minėta Darbo kodekso garantija bei palydėti vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę savo darbo dienos laisvo laiko (pavyzdžiui, jeigu šią dieną numatyta 12 valandų darbo dienos (pamainos) trukmė, suteikiama ne mažiau 6 valandų laisvo laiko).
Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti šia garantija, turi informuoti darbdavį iš anksto, prieš protingą terminą bei susitarti dėl konkretaus laisvo nuo darbo laiko.
Ši garantija turi būti taikoma abiem tėvams, tai reiškia, kad garantija taikoma darbuotojui, neatsižvelgiant į tai, ar ja naudosis ir kitas vaiko tėvas. Jei darbuotojai neturi teisės pasinaudoti minėta garantija ir nori dalyvauti vaiko(-ų) Rugsėjo 1-osios šventėje, iš anksto sutarę su darbdaviu Rugsėjo 1-ąją gali turėti laisvą dieną, pasinaudoję teise į „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Kadangi šiemet per Rugsėjo 1-ąją galios valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose rekomenduojama atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, kaip saugiai surengti Rugsėjo 1-osios šventę ir kaip joje dalyvauti, taip pat į sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Jei kyla klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Nors mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkyje pastaraisiais metais mažėja, žemės ūkis išlieka pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektorių penketuke. Valstybinė darbo inspekcija primena pagrindinius pavojus, kuriuos būtina įvertinti ir priminti darbuotojams, kaip jų išvengti, kad suintensyvėję derliaus nuėmimo darbai nepapildytų nukentėjusiųjų skaičiaus.
VDI duomenimis, per 2020 m. pirmąjį pusmetį žemės ūkio įmonėse 4 darbuotojai sunkiai susižalojo, 1 darbuotojas žuvo. Praėjusiais  metais iš viso žemės ūkio sektoriuje įvyko 3 mirtini ir 6 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Užregistruoti 136 nelaimingi atsitikimai darbe, kai žemės ūkio įmonėse darbuotojai nukentėjo nesunkiai.
Nelaimingus atsitikimus darbe žemės ūkio sektoriuje sąlygoja ir įvairūs veiksniai: darbuotojų kvalifikacijos trūkumas, išskirtinai platus atliekamų darbų spektras žemės ūkio įmonėse.
Žemės ūkyje naudojama daug techninių priemonių, įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, be to, dažnai atliekami sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto darbai, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių.
Dažnai nelaimės atsitinka dirbant su netvarkinga ar konkrečiam darbui nepritaikyta technika. Skaudžių pasekmių sukelia ir nevykdomi paprasčiausi saugaus darbo su įrenginiais reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų. Vienos apmaudžiausių nelaimių, kai darbuotojus dėl jų pačių nesaugių veiksmų įtraukia ir sunkiai ar mirtinai sužaloja besisukančios mechanizmų dalys. Ignoruojamas kategoriškas saugaus darbo reikalavimas – negalima apžiūrinėti neišjungto mechanizmo, tuo labiau šalinti gedimų. Žemės ūkyje nereti darbai, kuriuos atliekant yra pavojus nukristi iš aukščio. Pavojingas yra ir darbas su gyvūnais. Ne vienerius metus būna atvejų, kai darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai.
Dažniausiai sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe žemės ūkyje įvyko labai mažose ir mažose įmonėse (2019 m. 2 iš 3 mirtinų atvejų). Nepakankami labai mažų ir mažų įmonių tiek organizaciniai (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas), tiek finansiniai ištekliai mažina galimybes tinkamai užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėse.
VDI primena, kad darbymetis žemės ūkyje bus saugus, jei darbo vietose bus tinkamai įvertinta profesinė rizika, jei bus skiriama pakankamai dėmesio nepatyrusiems darbuotojams juos apmokant dirbti bei įsitikinant, jog jie žino ir geba atlikti darbus saugiai, darbo vietose laikosi saugos nurodymų.
Taip pat kiekviena žemės ūkio įmonė gali pati įvertinti, ar tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pagal VDI parengus klausimynus: „Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas“ ir „Saugaus žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbų vykdymo kontrolinis klausimynas“. Juos ir daugiau įvairios informacijos, kaip saugiai atlikti žemės ūkio darbus, naudoti techniką, galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atlikusi patikrinimus, nustatė beveik 1500 pažeidimų ir už juos skyrė daugiau nei 160 tūkst. eurų baudų. Didžiausia bauda – per 12 tūkst. eurų – skirta už nelegalų darbą.
Daugiausia pažeidimų per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo – daugiau nei 1000. Iš jų dažniausiai nustatyti pažeidimai susiję su netinkama darbuotojų saugos ir sveikatos vidine kontrole įmonėje (22 proc.), netinkamu darbo vietų įrengimu (22 proc.), netinkamai vykdomu darbuotojų instruktavimu (10 proc.), dėl nesaugių darbo priemonių (9 proc.), dėl darbuotojų neaprūpinimo saugos ir sveikatos priemonėmis (6 proc.).
Kaip rodo nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai, minėti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai yra dažnos žūčių ir sunkių susižalojimų darbe priežastys. Apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimai.
Darbo teisės pažeidimų daugiausiai padaryta dėl darbo užmokesčio, darbo laiko,  įdarbinimo, darbo sutarties, poilsio laiko reikalavimų nesilaikymo. 
VDI duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai pažeidimų nustatyta statybų sektoriuje – 377, apdirbamojoje gamyboje – 308 bei transporto ir saugojimo paslaugų sektoriuje – 235.
Nors VDI atliko perpus mažiau (iš viso 2236) inspektavimų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau susitelkusi į žmogiškųjų išteklių stiprinimą ir įmonių rizikos vertinimo metodikos atnaujinimą, pasiekė efektyvesnių rezultatų. Skirtų baudų suma išaugo kone perpus, o vidutinė bauda siekė 874 eurus (2019 m. – 750 eurų). Didesnę skirtų baudų sumą lėmė ir nuo šių metų balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.
Ne visiems ūkio subjektams paskirtos piniginės baudos. Kai kurioms įmonėms buvo nurodyta sustabdyti darbus. Didžioji dalis tokių atvejų nustatyta statybų sektoriuje dėl didelio pavojaus kristi iš aukščio bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų: dėl rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui, neaprūpinus darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis ar neišmokius jų dirbti saugiai.

VDI, darbo santykius prižiūrinti institucija, išskirtinai daug dėmesio skyrė pažeidimų prevencijai: pakonsultuota beveik 106 tūkst. asmenų (t. y. 3,4 tūkst. daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį). Taip pat gauta daugiau nei 8500 skundų ir paklausimų raštu – 2,2 tūkst. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti bei kelti darbo inspektorių kompetenciją prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje.
Nuo rugpjūčio 1 d. VDI įsteigta specializuota kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupė, kuri analizuos nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaups ir sistemins informaciją apie juos, rinks įrodymus, kuriuos perduos ikiteisminio tyrimo institucijai. Stiprinant VDI inspektorių ekspertines žinias bei patirtį, siekiama, kad užfiksuoti priverstinio darbo atvejai būtų išaiškinti iki galo, aukoms atlyginta, o nesąžiningi darbdaviai nubausti.
Nors VDI duomenimis, priverstinio ir privalomojo darbo atvejų užfiksuota vos keletas per pastaruosius kelerius metus, manoma, kad jų yra kur kas daugiau. Tačiau įrodymus, kai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, yra ypač sudėtinga surinkti.
Priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba asmenys iš trečiųjų užsienio šalių, kurie nemoka šalies kalbos ir nežino įstatymų. Jie ne tik nežino, kaip elgtis patekus į tokią padėtį ir į ką kreiptis, bet ir dėl patiriamo darbdavio spaudimo ar grasinimų, bijo kažkam prasitarti ir ieškoti pagalbos.
Priverstinis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.
Neretai priverstinio darbo atvejai išaiškėja, kai apie tai praneša žmonės, pastebėję įtartinus dalykus. Be to, tokios bylos dažnai apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, todėl VDI šias bylas tiria kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.
Bandomajam projektui pasiteisinus, tokios ekspertinės darbo grupės bus įsteigtos visuose VDI teritoriniuose skyriuose.
Darbuotojai ir gyventojai raginami pranešti VDI apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. 8 5 213 9768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.
Taip pat galima pranešti Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis tel. +370 686 16383. Ši organizacija įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir aukas. Jos tikslas – registruoti atvejus ir aukas, suteikti informaciją nukentėjusiems ir nukreipti juos į socialinę pagalbą teikiančias organizacijas, pranešti apie tokius atvejus atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybinė darbo inspekcija nustato vis daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų užfiksuota ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. „Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą Europos Sąjungoje duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.
Nedeklaruotu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau neįforminta atitinkamose valstybės institucijose ar kitaip neapskaitoma. Šis ydingas reiškinys turi įvairias formas. Tai gali būti nelegalus darbas arba darbas, kuris deklaruojamas iš dalies, t. y. dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o kitą dalį – grynaisiais, nevykdant visų socialinio draudimo ir mokestinių prievolių (pvz., apie įdarbinimą nepranešama „Sodrai“). Tai gali būti darbo laiko apskaitos pažeidimai, kada darbdavys neapmoka už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir darbą švenčių ar poilsio dienomis, kada tai nenustatyta pagal darbo grafiką. Tai gali būti ir savarankiškas darbas, kai asmuo savo veiklos neįregistruoja įstatymų nustatyta tvarka (pvz., dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos). Taip pat tai gali būti paslaugos, teikiamos kaimynams, šeimos nariams, draugams ar pažįstamiems (pvz., remonto, valymo darbai, vaikų arba vyresnio amžiaus žmonių priežiūra) už tam tikrą atlygį, bet neoficialiai.
Nors nedeklaruoto darbo mastą apskaičiuoti sudėtinga, kaip rodo atlikti tyrimai, jis Europos Sąjungoje gana plačiai paplitęs: 1 iš 10 europiečių teigia per praėjusius metus įsigiję prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu.
Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo šios:

  • maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.),
  • kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.),
  • remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.),
  • namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).

Dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).
Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).
Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.
Tačiau tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neretai mato tik „šviesiąją“ nedeklaruoto darbo pusę: darbdaviai sutaupo mokėdami mažesnius mokesčius ir tą „sutaupytą“ dalį neva primoka prie darbo užmokesčio. Darbuotojai suvilioti didesnio atlyginimo tenkinasi trumpalaike nauda. Vis gi žvelgiant plačiau ir ypač iš ilgalaikės perspektyvos, žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė.
Darbuotojas, mokėdamas mokesčius nuo mažesnio atlyginimo, atitinkamai mažiau lėšų sukaupia senatvės pensijai, gauna mažesnius atostoginius, praranda socialines garantijas (teisę į ligos, nedarbo išmokas). Nedeklaruotas darbas darbdaviui kelia riziką dėl darbo kokybės, įmonės reputacijos. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas praranda galimybes didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Nedeklaruotas darbas turi įtakos valstybės finansų stabilumui: biudžetui netenkant pajamų, mažiau lėšų skiriama kokybiškoms viešosioms paslaugoms, kurios reikalingos visiems šalies gyventojams, valstybė negali užtikrinti socialinio saugumo savo piliečiams.
„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad pasitikėjimas institucijomis, kovojančiomis su nedeklaruotu darbu yra gana aukštas: darbo inspekcija linkę pasitikėti 56 proc. šalies gyventojų ir 49 proc. ES piliečių. Kalbant apie riziką būti aptiktiems dirbant nedeklaruotą darbą, kaip didelę – nurodė 63 proc. lietuvių ir 39 proc. ES piliečių. 
Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus metodus, gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Šiais metais VDI patikrino perpus mažiau įmonių, o nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų nustatė tiek pat, kiek ir pirmą praėjusių metų dalį. Daug dėmesio VDI skiria ir visuomenės švietimui. Visuomenės požiūris, labiau nei atgrasymo priemonės, lemia nelegalaus darbo lygį, prisideda prie jo mažinimo, todėl svarbu keisti žmonių požiūrį į nelegalų darbą, paaiškinant legalaus ir deklaruoto darbo privalumus.

Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.
Nors gautų prašymų skaičius panašus lyginant su praėjusių metų pirmąja dalimi, prašymuose pateiktų reikalavimų skaičius išaugo trečdaliu (36 proc.).
Ypač padaugėjo reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu. Šie reikalavimai kasmet sudaro didžiąją dalį gaunamų reikalavimų, tačiau per 2020 m. pirmąjį pusmetį jų padaugėjo ketvirtadaliu. Tokių reikalavimų gauta 5225. Jie sudaro 75 proc. visų šiais metus gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
Darbo ginčų komisijoms (DGK) pateikta ir daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu: trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (2020 m. – 511 reikalavimų, 2019 m. – 329 reikalavimai). Daugiau nei dvigubai išaugo ir reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų.
„Karantinas stipriai paveikė daugelį šalies verslo įmonių, dėl to jos nepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, mažino darbo užmokestį ir dažniausiai vienašališkai keitė sutarties sąlygas. Fiksuota daugybė atvejų, kai darbdaviai dėl susiklosčiusios situacijos laiku nesumokėdavo darbo užmokesčio ir nenorėdami skelbti prastovų bei už jas mokėti minimalaus atlygio, bandydavo su darbuotojais nutraukti darbo sutartis neva jų noru,“ – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Patenkintų ieškovų prašymų šiais metais trečdaliu daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį. Bendrai teigiamų DGK sprendimų priimta dėl 68 proc. visų reikalavimų. Pusę visų išnagrinėtų prašymų darbo ginčų komisijos visiškai arba iš dalies patenkino, o dar penktadalį visų priimtų sprendimų sudarė taikos sutartys ar šalių susitarimai tarpusavyje, ginčą išsprendus iki pirmojo DGK posėdžio.
Darbo ginčų komisijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį priėmė sprendimų dėl daugiau nei 5,7 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,5 mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Arti 5,6 mln. eurų išieškota darbuotojų naudai.
Daugiau ieškovų per šiuos metus kreipėsi į darbo ginčų komisijas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 2020 m. buvo pareikšti 187 reikalavimai, o 2019 m. – 134. Pasak Irinos Janukevičienės, dažniausia priežastis kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo – neteisėtas atleidimas iš darbo. Šiais metais apie 24 proc. bylų dėl neteisėto atleidimo išspręsta taikos sutartimis, o DGK priėmė dar apie 23 proc. sprendimų tenkinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinei žalai atlyginti DGK nurodė sumokėti per 15 tūkst. eurų, tai yra trečdaliu daugiau nei  per tą patį laikotarpį 2019 m.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvos regionuose veikia 22 darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje, atsiųsti paštu arba info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo liepos 30 d. keičiasi darbuotojų komandiravimo į Lietuvą tvarka.

Pakeitimai aktualūs Lietuvoje įregistruotoms įmonėms, įdarbinančioms kitų šalių laikinuosius darbuotojus, bei juos komandiruojančioms į kitas valstybes.

Papildyti Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai apima pakeitimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio, apgyvendinimo bei išlaidų apmokėjimo, dienpinigių skaičiavimo, komandiruotės trukmės, ilgalaikių komandiruočių, komandiruojamų laikinųjų darbuotojų.
Supaprastinama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į Lietuvą darbuotoją tvarka: bus galima VDI interneto svetainėje užpildyti pranešimą apie komandiruotą darbuotoją anglų kalba (anksčiau – tik lietuvių k.). Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo Lietuvos teritorijoje pradžios.
Pranešti reikės ir apie dvigubą komandiravimą: kai į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas bus siunčiamas dirbti į kitą valstybę, jį siunčianti Lietuvos įmonė privalės informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę, iš kurios yra atvykęs komandiruotas darbuotojas, iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios. Pavyzdžiui, apie Ukrainos piliečio, komandiruoto dirbti į Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonę iš Ukrainos įmonės, perkomandiravimą dirbti į Norvegiją, Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonė privalo informuoti Ukrainos įmonę iki jo darbo Norvegijoje pradžios.

Po liepos 30 d. keičiasi laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygos: jos suvienodinamos kaip ir tą patį darbą dirbančių vietos darbuotojų, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandžius, už darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Iki šiol komandiruojamiems darbuotojams buvo taikomas minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas. Šis reikalavimas išlieka komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais. Jiems netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Darbo kodekso pakeitimais detalizuotas dienpinigių skaičiavimas: jie atskiriami nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų ir sudaro atskirą darbo užmokesčio dalį.

Gerinamos ir komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygos, kai nėra nuolatinės darbo vietos,  įpareigojant darbdavį apgyvendinti komandiruojamus darbuotojus (jei tai bus taikoma ir vietos darbuotojams). Taip pat bus privaloma kompensuoti vykimo į darbą ir iš jo kelionės išlaidas per komandiruotes Lietuvos teritorijoje ir užsienyje.
Naujovės suteikia daugiau garantijų komandiruojamiems laikiniesiems darbuotojams, įpareigojant laikinojo darbo naudotoją (faktinį darbdavį, kuris suteikia darbo funkcijas) informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį šiems darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Nuo liepos 30 d. ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms taikomos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos bei aukštesnių negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. 12 mėnesių terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių, jei darbdavys VDI elektroniniu būdu pateiks motyvuotą pranešimą.

Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai

Pranešimas apie komandiruotą darbuotoją

Motyvuotas pranešimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo

Nuo 2020-07-30 įsigalioja naujovės darbuotojų komandiravimo į Lietuvos Respublikos teritoriją srityje.

Komandiruotiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų srityje (Darbo kodekso 108 str.):

- bus taikomos privalomos darbo užmokestį nustatančios normos (vietoj anksčiau buvusio minimaliojo darbo užmokesčio); už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis;
- numatomos dvi naujos sąlygos, kurios turės būti taikomos komandiruotiems darbuotojams, jeigu bus numatytos ir taikomos vietos darbuotojams, – darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, bei išlaidų apmokėjimo (vykstant į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (ne paslaugų teikimo tikslu);
- dienpinigiai turės būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, siekiant, kad jie būtų įskaityti į darbo užmokestį;
- naujos nuostatas, skirtos ilgalaikėms komandiruotėms. Jeigu komandiruotės trukmė truks ilgiau nei 12 mėnesių, bus pradedamos taikyti visos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Galimas 12 mėnesių trukmės pratęsimas darbdavio motyvuotu pranešimu, pateiktu elektroniniu būdu VDI, tačiau šis pratęsimas negalės viršyti 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. Jeigu komandiruotas darbuotojas bus pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. Faktinė komandiruotės trukmė bus pradedama skaičiuoti nuo 2020-07-30.  Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki 2020-07-30, nebus įskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę;
- komandiruoti laikinieji darbuotojai. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo principo jiems taikymą, įtvirtinta laikinojo darbo naudotojo pareiga informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek tai susiję su Darbo kodekso 75 str. numatytomis nuostatomis (dėl nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; diskriminavimo uždraudimo; maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčiu? trukmės; darbo užmokesčio);
- dvigubo komandiravimo nuostatos. Jeigu į LR teritoriją komandiruotas laikinasis darbuotojas bus laikinojo darbo naudotojo paslaugų teikimo tikslais papildomai siunčiamas į kitą valstybę, tai bus laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į tos kitos valstybės teritoriją ir apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalės informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios;
- komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais, laikinai išlieka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas, netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Pranešimai VDI apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją

Keičiama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją teikimo tvarka. Nuo 2020-07-30 pranešimas VDI apie komandiruotą darbuotoją bus teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildžius VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Pranešimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo LR teritorijoje pradžios ir jį užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys galės pildyti ir teikti anglų kalba.

Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai

Pranešimas apie komandiruotą darbuotoją

Motyvuotas pranešimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo

New procedures for posting employees to Lithuania

Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę Valstybinė darbo inspekcija per pirmąjį šių metų pusmetį atliko 1391 inspektavimą. Jų metu nustatyti 1222 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, nedeklaruotą savarankišką veiką vykdę asmenys bei asmenys įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
„Karantinas ne tik nesutrukdė vykdyti vienos svarbiausių Darbo inspekcijos užduočių – kontroliuoti nelegalų ir nedeklaruotą darbą, dirbome gerokai rezultatyviau: darbo inspektoriai nustatė daugiau nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų, nors įmonių patikrino mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Darbo inspekcijos veikla tampa efektyvesnė, racionaliau naudojami žmogiškieji resursai,“ – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Šį pusmetį įmonių patikrinta 2 kartus mažiau nei per 2019 m. tą patį laikotarpį. Tačiau patikrinimų rezultatyvumas padidėjo: 848 inspektuotose įmonėse nustatyti 273 nelegalūs darbuotojai, tuo tarpu 2019 m. 1687 tikrintose įmonėse nelegalių darbuotojų rasta 288.

Nuo metų pradžios trečdalis – 186 – nelegaliai dirbusių asmenų po VDI patikrinimų įdarbinti oficialiai. Tai 33 procentais daugiau lyginant su 2019 m. Paskaičiuota, kad valstybei būtų sumokėta daugiau nei 0,5 milijono eurų mokesčių, jei po VDI patikrinimų įdarbinti asmenys dirbtų pusmetį.
VDI duomenys rodo, kad nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų daugėja: per pirmąjį šių metų pusmetį jų nustatyta 637, o per tą patį laikotarpį 2019 m. – 478. Nelegalų darbą vis dažniau keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Prie nedeklaruoto darbo galima priskirti ir atvejus, kai darbuotojai dirba per jiems paskelbtas prastovas. Keliasdešimt tokių pažeidimų darbo inspektoriai nustatė karantino metu.

Nelegalus darbas labiausiai paplitęs statybų sektoriuje. Jame nelegaliai dirbo ir daugiau nei pusė visų uždarbiaujančių užsieniečių, kuriuos per patikrinimus nustatė darbo inspektoriai. Iš viso nuo metų pradžios šalyje užfiksuoti 104 užsieniečiai, dirbę nelegaliai, įdarbinti nesilaikant jų įdarbinimo tvarkos.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 489 protokolai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.).
Per 2020 m. I pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12  sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs). Mirtinų atsitikimų taip pat įvyko žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

Lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų) įmonėse.
Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio: žuvo 6 darbuotojai ir smarkiai nukentėjo 19 darbuotojų sveikata. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.
Pavyzdžiui, atlikdamas montavimo darbus iš 12 metrų aukščio nukrito ir žuvo darbuotojas, įlūžus gegnei darbininkas nukrito nuo stogo iš 8 metrų aukščio, kitas darbuotojas, praradęs pusiausvyrą, įkrito į maždaug 2 metrų gylio lifto šachtos angą. Neretai pasitaiko, kad darbuotojai nukrinta virstant mobiliesiems pastoliams ar nuslydus kopėčioms. Traumas dėl kritimo iš aukščio patiria ir vairuotojai, pvz., tvirtindami krovinius, atlikdami tentavimo ir kitus darbus. Krisdami iš aukščio susižaloja ir ūkio darbininkai: vienas jų iš palėpės mesdamas šiaudus gyvuliams pro lubose esančią angą nukrito žemyn iš 3 metrų aukščio.
Taip pat darbuotojai dažnai mirtinai traumuojami užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui bei įjungus montuojamą įrenginį. Dėl šių priežasčių žuvo 3 darbuotojai.
Pagal gautus pranešimus šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, – darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.
„Darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos“.
Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. 17 proc. ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti www.vdi.lt.

Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo. Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“.

Nuo karantino pradžios VDI iš viso gavo daugiau nei 25 tūkstančius pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas. Padėtis įmonėse keičiasi kasdien, tačiau šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius siekia per 1300.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Dėl prastovų teisėtumo darbdaviai buvo tikrinami ir anksčiau. Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai per prastovas vis tiek dirba. Dalis gautų ir patikrintų skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų. Dar keletas tyrimų tebevykdomi.

Per pastaruosius penkerius sergamumas profesinės ligomis šalyje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė.  Tačiau ryškėja naujos profesinių ligų tendencijos.

2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).

Dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014–2019 m. diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei  pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad būtent labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.
Profesinėmis ligomis sergančių asmenų skaičius taip pat sumažėjo 32 proc. (nuo 278 asmenų 2014 m. iki 189 asmenų 2019 m.).

Darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys – priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris senais laikais vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 m. moterims teko 32 proc., vyrams – 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės. Pastebima, kad per 2014–2019 m. moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai, kaip vyrams, pvz. nuo  2017 m. iki 2019 m. moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams  nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net  39 proc.

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau – specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.
Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pvz., arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pvz., dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių užgedimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant  rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.
Daugiau informacijos apie profesines ligas galima rasti: https://www.vdi.lt/PdfUploads/PL_2019.pdf.

Prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos dažnam nepilnamečiui tampa darbinės patirties pradžia. Sezoniniai darbai traukia jaunuolius užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje, darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. Valstybė skatina jaunuolius lengviau įsitraukti į darbo rinką ir jiems suteikia papildomų garantijų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki 18 metų, ką turėtų žinoti jų tėvai bei darbdaviai. 
Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. 
Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.
VDI atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Yra sudarytas asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašas, kurį galima rasti čia.   
Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas 14  kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.
Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, jog negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. 
VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar  darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų. 

NAUJOKO DARBE ATMINTINĖ 
Šiuos patarimus būtų naudinga iškirpti ir įteikti kiekvienam pradedančiajam dirbti: jie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą.
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų nemokė, kaip ją saugiai vykdyti. 
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą instruktuodami jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikit už savo darbo vietos, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.
 • Jei ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite išduotas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų. 
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo tiesioginiam vadovui, darbuotojų atstovui saugos ir sveikatos, jei toks yra, praneškite apie visus incidentus, įvykius darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
• Laikykitės gautų patarimų ir instrukcijų.        
Detaliau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko ar paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Taip pat dažnai užduodamus klausimus nepilnamečių įdarbinimo tema galima rasti čia.
VDI taip pat ragina jaunuosius darbuotojus pranešti apie galimus pažeidimus jų darbe: neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą jų darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu (8 5) 213 9750.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. 
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino sprendimus dėl baudų už nelegalų darbą pagal Valstybinės darbo inspekcijos surašytus administracinio nusižengimo protokolus atlikus patikrinimus. Dviem įmonėms skirtos baudos už nelegaliai dirbusius darbuotojus siekia 3000 ir 1200 eurų.

VDI atlikus patikrinimus, vienoje maitino ir paslaugų sektoriaus įmonėje nustatyti 5 nelegaliai dirbę asmenys, kitoje pramogų sektoriaus įmonėje – taip pat 5 asmenys.

Naktinio klubo savininkas nubaustas už tai, kad nesudarė rašytinių darbo sutarčių su 5 asmenimis bei nepranešė „Sodrai“ apie jų įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Be to, ir po VDI patikrinimo darbdavys neteisėtų veiksmų nenutraukė ir leido dirbti nelegaliai kitiems asmenims.

Darbdavys teigė, kad buvo sudaręs paslaugų sutartis. Išnagrinėjus aplinkybes, apeliacinės instancijos  teismui nekilo abejonių, kad asmenys atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, o už atliktus veiksmus turėjo gauti atlygį priklausant nuo darbo laiko. Nors ir buvo sudarytos paslaugų sutartys, tarp šalių susiklostę santykiai atitiko darbo teisinius santykius, todėl turėjo būti įforminti taip kaip priklauso.

Kitas nubaustas darbdavys teigė, kad VDI patikrinimo metu dirbę asmenys, užfiksuoti kaip dirbę nelegaliai,  buvo atėję pabandyti dirbti, t. y. pademonstruoti savo gebėjimų ir kvalifikacijos. Tačiau siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, išbandymo laikotarpis aptariamas darbo sutartyje. Nė su vienu iš minėtų asmenų VDI patikrinimų metu darbo sutartys nebuvo sudarytos ir „Sodrai“ apie jų darbo pradžią nepranešta. Taigi susitarimai dėl išbandymo sąlygų neatitiko Darbo kodekso reikalavimų.
Išnagrinėjęs abi administracinio nusižengimo bylas, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirminės instancijos teismų sprendimus dėl baudų skyrimo pagal VDI surašytus administracinio nusižengimo protokolus ir  konstatavo, jog šių sprendimų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Valstybinė darbo inspekcija atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio finansų ir draudimo įstaigose priežastims nustatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis finansinės ir draudimo veiklos įmonėse buvo 37 proc.

Patikrinimų metu nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Atlikus dokumentų analizę bei gavus įstaigų paaiškinimus, nustatyta, kad darbo užmokesčių skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir susidaro dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip darbuotojo kvalifikacija, išsilavinimas, profesinė patirtis, dalykinės savybės ir elgsena, darbo kiekis ir kokybė, užduočių ir darbo įrankių bei metodų sudėtingumas bei kompleksiškumas, atskaitingumas, įstaigos veiklos rezultatų ir darbuotojų indėlis šiems rezultatams pasiekti.

Daugumoje tikrintų įstaigų vyrauja tam tikra vyrų ir moterų pasiskirstymo atskiruose įstaigų padaliniuose tendencija: moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje, kuriame paprastai nustatytas žemiausias  darbo užmokestis, tuo tarpu darbuotojų vyrų skaičius dažniausiai žymiai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų padaliniuose, kuriuose numatyti vieni didžiausių darbo užmokesčių.

Analizuojant surinktus duomenis, pastebėta, jog didelis atotrūkis tarp tam tikrose darbo apmokėjimo sistemose patvirtintų minimalių ir maksimalių darbo užmokesčių tai pačiai darbuotojų kategorijai ar pareigybei gali sudaryti prielaidas diskriminuoti lyties ar kitais pagrindais, kadangi sprendimą dėl darbo užmokesčio nustatymo priima vadovas, o tai gali reikšti subjektyvų konkretaus darbuotojo vertinimą.

Darbo kodeksas reglamentuoja, kad darbdavys turi taikyti ir naudoti vienodus atrankos bei vertinimo kriterijus ir sąlygas, tačiau neįpareigoja patvirtinti darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir darbuotojų darbo vertinimo kriterijų kaip atskirų dokumentų. Šias tvarkas reglamentuojančių dokumentų nebuvimas taip pat gali sudaryti prielaidas subjektyviam konkretaus atvejo vertinimui ir diskriminacijai lyties ir kitais pagrindais.

Visose patikrintose įstaigose patvirtintos bei paskelbtos lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės. Tačiau jos ne visada padeda efektyviai vykdyti darbuotojų lygių galimybių politiką, nes gana dažnai sudarytos formaliai bei deklaratyviai įgyvendinant įstatymų normas.

Vis dėl to patikrinimo metu nustatyta ir keletas geros praktikos pavyzdžių, naudojamų priemonių bei procesų, pasitelkiamų siekiant sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų. Viena išskirtiniausių priemonių – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica: vykdant atlygio peržiūrą yra atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiame pareigybių lygyje yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų. Kita priemonė, leidžianti objektyviai  įvertinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, –  darbo užmokesčio auditas bei nuolat atliekama darbo užmokesčio atotrūkio analizė, įtraukiant darbuotojų atstovus. Pažangia praktika laikytina ir įmonių vykdoma stebėsena, kiek vyrų ir kiek moterų pasinaudojo vertikalios karjeros galimybėmis, dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes, taip pat anoniminės apklausos, kurių pagalba siekiama išsiaiškinti, kokia yra pačių darbuotojų nuomonė ir darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų bei moterų, ir kitais diskriminacijos darbovietėje klausimais.

Veiksmingas priemones, mažinant darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų taiko šios įmonės: AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Apibendrinant atliktų patikrinimų rezultatus dėl didelio darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio finansų ir draudimo įstaigose, – tiesioginės  diskriminacijos požymių dėl darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo.

VDI toliau vykdys įstaigų stebėseną, kaip jos laikosi VDI rekomendacijų, įgyvendinant vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principą, kad būtų sumažintas ir galiausiai panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ne dėl objektyvių priežasčių.

VDI neplaninių patikrinimų finansų ir draudimo įstaigose apibendrinimas

Nuo birželio 1 d. Valstybinė darbo inspekcija savo veiklą vykdys įprasta tvarka: atnaujinami ūkio subjektų planiniai ir neplaniniai patikrinimai bei kiti inspekciniai veiksmai, darbo inspektoriams apsilankant patikros vietose.
Nors rekomendacijos esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu išlieka, sušvelninus karantino sąlygas, VDI grįžta prie įprasto veiklos organizavimo ir inspektavimai bus atliekami išvykstant į tikrinamą įmonę, laikantis rekomendacijų dėl saugos reikalavimų inspektuojant ūkio subjektus.  Taip pat darbo inspektoriai kitų priežiūros įstaigų kvietimu dalyvaus jų inicijuojamuose ūkio subjektų planiniuose ir neplaniniuose patikrinimuose.
„Darbo inspekcija planuoja užbaigti tirti pranešimus, prašymus, skundus, viešai skelbtą informaciją dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurių buvo neįmanoma ištirti neišvykstant į patikros vietą“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Tiriant pranešimus, prašymus, skundus dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų, dėl tiesioginio pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai ar nelaimingo atsitikimo darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, bus taikoma įprasta nagrinėjimo tvarka – vykstama į patikros vietą.
Nuo birželio 1 d. vėl bus organizuojamas VDI lankytojų ir interesantų priėmimas VDI patalpose, laikantis saugos reikalavimų.

Nuo birželio 1 d. atnaujinamas žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrų organizavimas. Siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją, vienu metu bus priimama mažiau asmenų, taip pat trumpinamas žinių tikrinimo testo sprendimo laikas. Į žinių tikrinimą bus priimami asmenys, neturintys virusinio susirgimo požymių (pvz., sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas), dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius), laikantis asmens higienos bei saugaus atstumo reikalavimų.
VDI organizuojami konsultaciniai renginiai ir seminarai esant galimybėms vyks nuotoliniu būdu, o neturint tokių galimybių – VDI patalpose griežtai laikantis nustatytų saugos reikalavimų renginių organizavimui.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šalyje paskelbus karantiną, laikinai sustabdė planinius inspektavimus, atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė ne tik nenutrūko, bet ir buvo dvigubai rezultatyvesnė. Kas antro patikrinimo metu nustatyti nelegalaus darbo faktai.
Nuo metų pradžios, įskaitant ir karantino laikotarpį, VDI atliko beveik 800 patikrinimų, kurių metu vykdyta nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veikos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų kontrolė. Nustatyta per 770 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šių metų pradžioje darbo inspektoriai atliko perpus mažiau patikrinimų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau nustatė daugiau neteisėtai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų. Kas antras atliktas patikrinimas buvo sėkmingas, o nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas išaugo nuo 25 iki 58 proc. Tai rodo, kad Darbo inspekcijos veikla tampa efektyvesnė, inspektoriai atsakingai ruošiasi inspektavimams: atliekant įmonių rizikos vertinimą atsirenkamos rizikingiausios tikrintinos įmonės“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Daugiausia asmenų nelegaliai dirbo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.  Dauguma nelegaliai dirbusių ar nesilaikant tvarkos įdarbintų užsieniečių taip pat nustatyta statybose. Iš viso jų skaičius metų pradžioje siekė 46.

Pastebima, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
Kaip rodo pirmojo šių metų ketvirčio patikrinimų duomenys, daugėja nustatomų nedeklaruoto darbo atvejų ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų skaičius: šiais metais rasta 456 tokių asmenų, o per tą patį laikotarpį  2019 m. – 311 asmenų.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 302 protokolai, skirtų baudų suma viršija 37 tūkst. eurų.
Po VDI atliktų nelegalaus darbo patikrinimų oficialiai buvo įdarbintas 81 darbuotojas.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata.

Saugiausiai ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, tačiau, jei būtina grįžti į biurą, pirmiausia reikėtų peržiūrėti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, nuotolinio darbo organizavimo tvarką bei įvertinus situaciją numatyti pakeitimus, pvz., ar ir kaip darbuotojai privalo naudoti darbdavio suteiktas asmenines apsaugos priemones; ar ir kaip bus vykdoma darbuotojų sveikatos stebėsena; kokie veiksmai bus atliekami, jei įmonės darbuotojui būtų nustatytas COVID-19.

Rekomendacijos darbo vietoms biuruose

  • Organizuokite darbą taip, kad tarp darbuotojų būtų įmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumą vienas nuo kito, išskyrus atvejus, jeigu tarp darbo vietų yra įrengtos pertvaros.
  • Trūkstamas darbo vietas įrenkite posėdžių salėse, poilsio zonose, kad kuo mažiau darbuotojų dirbtų toje pačioje patalpoje.
  • Apsvarstykite galimybę atnaujinti darbą etapais, pvz., kad pirmąsias dvi savaites biuro patalpose dirbtų ne daugiau kaip 50 procentų visų darbuotojų. Sudarykite grafiką, kurie darbuotojai, kuriomis dienomis ir valandomis dirbs fizinėse darbo vietose, o kurie – nuotoliniu būdu.
  • Susirinkimus organizuokite nuotoliniu būdu.
  • Pagal poreikį darbuotojus aprūpinkite vienkartinėmis pirštinėmis, vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, veido skydeliais, apsauginiais akiniais bei mokykite darbuotojus tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones.
  • Vėdinkite patalpas.
  • Pasirūpinkite, kad nuolatos būtų dezinfekcinių ir asmens higienos priemonių.
  • Stebėkite darbuotojų sveikatą ir užtikrinkite, kad biure dirbtų tik sveiki darbuotojai.
  • Informuokite darbuotojus apie pokyčius ir pasirūpinkite, kad prieš jiems sugrįžtant į darbą, šie būtų supažindinti su nauja tvarka.

Rekomendacijos lankytojų aptarnavimui

  • Informuokite lankytojus, kokių taisyklių jiems privalu laikytis norint apsilankyti Jūsų įstaigoje (pvz., dėvėti apsaugines veido priemones, laikytis asmens higienos).
  • Sudarykite galimybę lankytojams dezinfekuoti rankas, turėkite rankų dezinfekcijai skirtų priemonių.
  • Lankytojų aptarnavimui numatykite ir, jeigu reikia, įrenkite atskiras patalpas, kuriose būtų užtikrinamas saugus ne mažesnis kaip 10 kv. m. patalpos plotas arba vienu metu būtų aptarnaujamas vienas lankytojas.
  • Kontroliuokite, kad lankytojai laikytųsi saugaus atstumo vienas nuo kito (ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito).
  • Planuokite, kad vieno lankytojo aptarnavimas netruktų ilgiau kaip 20 min.
  • Planuokite susitikimus taip, kad po kiekvieno lankytojo apsilankymo būtų pakankamas laiko tarpas patalpoms išvėdinti, dezinfekuoti stalų ir kitus paviršius.
  • Užtikrinkite, jog darbuotojai, kurie aptarnauja lankytojus, dėvėtų medicinines veido kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, pirštines, išlaikytų bent 2 metrų atstumą tarp savęs ir lankytojų.

Nustatęs tokį darbo procesą, kad darbe būtų sumažinta COVID-19 ligos grėsmė, darbdavys turi ir efektyviai kontroliuoti, kaip nustatytų taisyklių laikomasi.
Visiems vienodų taisyklių nėra, tačiau minėtų rekomendacijų laikymasis padėtų saugiai ir sklandžiai grįžti į biurus bei saugiai vykdyti veiklą.

Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimus. Jų tikslas buvo įvertinti šių įstaigų pasirengimą galimam viruso plitimui bei darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Patikrinta 19 asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Patikrinimų metu nustatyta, kad daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir parengtas Prevencinių veiksmų planas, esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, tačiau pagrindine kliūtimi, užtikrinant medicinos darbuotojų apsaugą, buvo sutrikęs plane numatytų asmeninių apsaugos priemonių tiekimas arba tokio tiekimo netolygumas. Situacija ženkliai pagerėjo, kai Lietuvą pasiekė siuntos su šiomis priemonėmis.
Per patikrinimus nustatyta, jog ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos skiria pakankamą dėmesį medicinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Didesnį susirūpinimą kelia rajonuose esančios sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose medikų profesinė rizika dėl COVID-19 grėsmės įvertinta ar pradėta vertinti tik pareikalavus Darbo inspekcijai. Tuo tarpu didžiųjų miestų asmens sveikatos priežiūros įstaigose vangiai organizuojamas medicinos darbuotojų testavimas dėl COVID-19 ligos.

Tikrinant buvo atsižvelgta į gautus darbuotojų skundus bei viešoje erdvėje paskelbtą informaciją. VDI patikrinimuose galėjo dalyvauti darbuotojų ir juos vienijančių organizacijų atstovai, nuotoliniu būdu dėl darbo sąlygų kviestos pasisakyti visos suinteresuotos šalys.

Tarp dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. ir 28 str. bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimų pažeidimai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose nustatyti nežymūs neatitikimai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams, pateiktos rekomendacijos juos ištaisyti. Dalis informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus buvo perduota ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms.

Įsigaliojus Darbo kodekso reikalavimui informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie dėl karantino paskelbtas prastovas, inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi darbo teisės nuostatų dėl prastovų ir ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba. Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Patikrinus gautą informaciją, kad darbuotojai, kuriems yra paskelbta prastova, dirba vienoje Kauno įmonių, buvo užfiksuoti pažeidimai. Įmonės patikrinimo metu, dalis darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, įmonėje atliko darbo funkcijas. Už nustatytus pažeidimus įmonės vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už darbo įstatymų pažeidimus ir skirta bauda.
Tokios pačios administracinės atsakomybės priemonės skirtos ir vienai Mažeikių įmonei. Joje nuo karantino pradžios paskelbta prastova 13 darbuotojų. Patikrinimo metu dirbo 6 darbuotojai, kuriems buvo paskelbta prastova.
Bauda už darbo įstatymų pažeidimą siekia nuo 240 iki 880 eurų.

„Neteisėtas darbdavių elgesys nebus toleruojamas. Sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai karantino metu, neatleidžia jų nuo darbo įstatymų vykdymo. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikomos administracinės atsakomybės priemonės. Informacija bus perduodama institucijoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą, todėl tokie darbdaviai negalės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Šiuo metu VDI atlieka ir daugiau patikrinimų dėl galimai prastovų metu dirbančių darbuotojų.
Apie paskelbtas prastovas VDI yra pranešę 23809 darbdaviai.

Praėjusį šeštadienį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atliko patikrinimus Šiaulių mieste esančiose turgavietėse ir kavinėse.

Patikrinimų metu buvo nustatyti 5 fiziniai asmenys, vykdę prekybos maisto produktais veiklą, šiai veiklai vykdyti neturėję verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, ir 1 nelegaliai dirbęs darbuotojas.

Patikrinimus vykdė Šiaulių Jungtinių operacijų centras: VDI Šiaulių teritorinis skyriaus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento atstovai.

Šiandien minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekiama atkreipti dėmesį į saugą ir sveikatą darbe, kurių nepaisymas brangiai kainuoja visiems. Kvalifikuotų darbuotojų praradimas, susižalojus ar žuvus darbe, susirgus profesine liga sukelia neigiamus ir brangiai kainuojančius padarinius – produktyvumo smukimą, dideles gydymo išlaidas ir draudimo įmokas, jau nekalbant apie prarastus kokybiško gyvenimo metus darbuotojams.

„Žmogaus praradimas neturi kainos – ji visada yra per didelė. Turime eiti kitu keliu, skatinti ir darbdavių, ir darbuotojų sąmoningumą, diegti saugaus darbo kultūrą nuo mažens. Kiekvienas, išėjęs į darbą, privalo grįžti namo sveikas. Deja, dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai laikoma našta verslui. Tačiau neretai investicijų į saugą ir sveikatą grąža tinkamai neįvertinama. Taip pat neįvertinama ir dėl nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų patiriama finansinė žala, kuri tenka ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir valstybei.
Lietuvoje kasmet vidutiniškai per 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 – itin sunkiai ar mirtinai susižaloja, dar apie 200 – suserga profesinėmis ligomis.
2019 m. Lietuvoje 100 tūkst. darbuotojų teko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai. Šiais metais per itin trumpą laikotarpį darbe žuvo net 11 žmonių.

Specialistai pastebi, kad investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą naudingos ne tik darbuotojams. Jų dėka gali augti verslo našumas ir konkurencingumas. Aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, pasiekiami geresni darbo rezultatai, keliamas produktyvumas. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) vykdė projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“, kurio tikslas – sukurti ekonominį sąnaudų apskaičiavimo modelį, kad būtų galima rengti patikimas sąnaudų sąmatas.
Siekiant nustatyti dėl darbuotojų sužalojimų, ligų ir mirčių Europos lygmeniu patiriamų išlaidų dydį, parengti du išlaidų įvertinimo metodai: metodas „iš apačios į viršų“, pagal kurį apskaičiuojama tiesioginių, netiesioginių ir nematerialių išlaidų visuma, ir metodas „iš viršaus į apačią“, kuriame naudojami tarptautiniai duomenys apie ekonominę sužalojimų ir su darbu susijusių ligų naštą. Apskaičiavus darbe patirtų sužalojimų ir profesinių ligų sukeliamą finansinę naštą, paaiškėjo, jog didžiausia jos dalis tenka nukentėjusiems darbuotojams, darbdaviui tenkanti finansinė našta ES vidutiniškai siekia tik apie 14 proc., o visuomenei – kiek daugiau nei 17 proc.

Europos Sąjungoje darbe patiriamų sveikatos sutrikimų ir sužeidimų išlaidos siekia 3,3 proc. BVP ir tai kasmet tai sudaro 476 mlrd. eurų sumą, kurią būtų galima sutaupyti, įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos strategijas, veiklos kryptis ir praktikas.

VDI duomenimis, per 40 proc. žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti darbui. Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
„Kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, nežinantis pavojų darbe darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą – jis tarsi siunčiamas į žūtį, – sako Jonas Gricius. – Tačiau ir darbuotojai  ne visada suvokia būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Sunku suvokti, kad galima taip lengvabūdiškai elgtis“.
Daugiau nei 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl netinkamo darbų organizavimo (kai darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje.
Pasak Jono Griciaus, su pavojumi sveikatai ir saugai darbe gali susidurti kiekvienas, nuo kirpėjos iki biuro darbuotojo, todėl svarbu pačiam tuo rūpintis, žinoti galimas rizikas ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia – nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugų darbą. Apie tai – ir VDI informacinis vaizdo klipas: https://www.youtube.com/watch?v=11RYLQM8DUY.
Daugiau informacijos apie EU-OSHA projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“: https://osha.europa.eu/lt/themes/good-osh-is-good-for-business.

Nuo metų pradžios – 11 žuvusių darbe

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Be eismo įvykių, kurių metu 3 darbuotojai žuvo, per I-ąjį šių metų ketvirtį pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) bei statybos darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe). Atliekant elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo, miško kirtimo, techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių aptarnavimo darbus, medienos apdorojimo bei žemės ūkio darbus įvyko po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (36 proc.) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Tokių nelaimingų atvejų per tris mėnesius įvyko 10, 4 iš jų nusinešė gyvybes. Dar 3 darbuotojai darbo vietoje žuvo ant jų užkritus daiktams ir užvirtus birioms medžiagoms, 1 buvo mirtinai traumuotas veikiančio įrenginio.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių bei pačių darbuotojų požiūris. Jei ir vieni, ir kiti laikytųsi bazinių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisyklių, mirčių bei sužalojimų būtų išvengta. Nepakanka tik pasirašyti instruktažo lape, privalu patikrinti, ar darbuotojas iš tiesų suvokia esminius darbo saugos klausimus. Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos. Prie kiekvieno darbuotojo prižiūrėtojo nepastatysi, tačiau darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m. I ketvirtį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., VDI gavo 9 pranešimus apie mirtinus ir 32 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus: mirtinų įvykių skaičius padidėjo 2 atvejais, o sunkių – sumažėjo 2 atvejais.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 3 iki 1 atvejų), o sunkių nelaimingų atsitikimų – statybos (nuo 7 iki 4 atvejų) ir administracinės ir aptarnavimo veiklos (nuo 4 iki 1 atvejo) įmonėse. Tačiau ir mirtinų (nuo 1 iki 3 atvejų), ir sunkių nelaimingų (nuo 3 iki 6 atvejų) atsitikimų didėjo transporto ir saugojimo įmonėse.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną nemažai įmonių susidūrė su sunkumais, prisitaikant prie susiklosčiusios padėties. Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, valstybė priėmė sprendimą skirti subsidijas darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbuotojams, tų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.
Darbdaviai turi pranešti apie paskelbtas prastovas Valstybinei darbo inspekcijai ir kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų skyrimo.

Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojams paskelbtas prastovas pranešimus pateikė per 17,7 tūkst. įmonių. Tačiau tik apie 2,5 tūkst. darbdavių kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl valstybės subsidijų darbo vietoms išlaikyti.
Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.

Siekdama išsiaiškinti priežastis, kodėl neskubama kreiptis dėl subsidijų skyrimo, VDI parengė ir prašo darbdavius užpildyti trumpą anonimę anketą: ar dėl paskelbtų prastovų planuojama kreiptis į Užimtumo tarnybą siekiant gauti subsidijas, jeigu ne, dėl kokių priežasčių tai nebus daroma.

Apklausos rezultatai padėti optimizuoti procesus, jei paaiškėtų nenumatyti trikdžiai.
Apklausos forma paskelbta VDI interneto svetainėje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą dėl jos darbuotojams neužtikrinamų saugių darbo sąlygų.

VDI tyrimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtas ginant viešąjį interesą ir gavus Lietuvos medikus atstovaujančių organizacijų atstovų kreipimąsi į VDI, su prašymu patikrinti įstaigas dėl  pasiruošimo kovai su COVID-19 infekcija bei darbuotojų saugių darbo sąlygų užtikrinimo.

Patikrinimo metu surinkta medžiaga su nustatytais pažeidimais bus perduota atsakingoms institucijoms vykdomam ikiteisminiam tyrimui. Saugant ikiteisminio tyrimo paslaptį ir laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, ši tyrimo medžiaga neviešinama.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos toliau inspektuojamos, tikrinant ar jos laikosi VDI parengtų rekomendacijų, skirtų medicinos darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 viruso.  Jei nėra galimybių atlikti patikrinimo nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros įstaigos tikrinamos apsilankant patikros vietoje.

Prastovas darbuotojams dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbė 17 767 įmonės.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.

Nuo balandžio 8 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, jog darbdavys turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, VDI gavo per 28,8 tūkst. pranešimų.

Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.

Darbdavys turi turėti visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.

Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma: http://tiny.lt/46vcdmp.

Darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.
Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą (išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.
Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų. Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.
Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma: http://tiny.lt/46vcdmp.

VDI vykdo anoniminę darbdavių apklausą dėl prastovų, siekiant gauti subsidijas. Prašome skirti šiek tiek Jūsų laiko ir atsakyti, ar dėl paskelbtos prastovos planuojate kreiptis į Užimtumo tarnybą, siekiant gauti subsidiją; jeigu ne, dėl kokių priežasčių neketinate to daryti. Būsime dėkingi!

Apklausa: http://tiny.lt/m2mffft.

Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas

Darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdyta, sudaryta galimybė nuomoti savo darbuotojus gaunant laikinojo įdarbinimo įmonės statusą.

Karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu įmonės, kurios norėtų siųsti savo darbuotojus dirbti į kitas įmones, gali elektroniniu būdu kreiptis į VDI, nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo, kurį būtų galima dirbti nuotoliniu būdu, ir turi apriboti savo veiklą, bei prašyti įtraukti į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Prašyme turi būti nurodyti kontaktinio asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir interneto svetainės (jei ją turi) adresas.

Šiuo atveju VDI tikrins tik informaciją, ar nėra sustabdyta ar apribota įmonės vykdoma veikla, taip pat ar nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Įvertinusi kriterijus VDI per 1 darbo dieną priims sprendimą įtraukti ar ne įmonę į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir apie tai informuos prašymą pateikusią įmonę.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat gali prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.

Supaprastinta laikinojo įdarbinimo įmonės statuso suteikimo tvarka galioja tik karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu.
Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbdavį, kuris bus įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą supaprastinta tvarka, VDI per 1 darbo dieną nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo dienos išbrauks iš sąrašo.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai yra sustabdžiusi įmonių planinius ir neplaninius patikrinimus, tačiau atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė vykdoma.

Reaguojant į gautus pranešimus ir skundus, darbo inspektoriai vyksta į patikrinimus. Šiandien tokį patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo VDI atliko siuvykloje Lentvaryje. Inspektavimo metu nustatyti 7 nelegalūs darbuotojai. Trys iš jų užsieniečiai. Siuvyklos darbuotojai siuva kaukes.
Ir įmonės vadovui, ir pačiai įmonei gresia baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį minimali sankcija juridiniam asmeniui – 868 eurų. 

Karantino laikotarpiu į patikrinimus darbo inspektoriai vyksta tik išimtinais atvejais: pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, taip pat esant tiesioginiam pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, nelegalaus darbo apraiškoms. Tačiau VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo. Esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kasdien gauna per 1,5 tūkst. skambučių, apie šimtą žinučių į VDI „Facebook“ paskyrą, tiek pat užklausų elektroniniu paštu. Trečdaliu padidėjęs besikreipiančiųjų srautas susijęs su šalyje paskelbta ekstremaliąja situacija ir karantinu, kurie daro didelę įtaką darbo santykiams. VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo.

Paskelbus karantiną, nemažai įmonių susidūrė su sunkumais – ne visoms įmanoma prisitaikyti prie ekstremalios situacijos sąlygų. Siekdami tęsti veiklą, darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip spręsti ekonomines ir finansines pasekmes, tačiau ne visuomet sąžiningomis priemonėmis.

Karantino pradžioje didžioji dalis VDI gaunamų užklausų buvo dėl atostogų. Žmonės teiravosi, kada ir kaip gali būti suteikiamos nemokamos ir kasmetinės atostogos, taip pat klausė, ką jiems daryti, nes darbdaviai siūlo imti atostogas, ir neretai ne tik siūlo, bet ir primygtinai reikalauja tai daryti. Pastarosiomis dienomis  daugiau klausimų sulaukiama dėl prastovų, kai darbdavys negali suteikti darbo: kaip jos turėtų būti įforminamos, kaip darbdavys turėtų apie skelbiamą prastovą informuoti darbuotojus. Taip pat žmonės teiraujasi dėl darbo sutarčių nutraukimo. Jie nėra tikri, ar darbdavių sprendimai teisėti, ar priimdami jų pasiūlymus nepraras savo socialinių garantijų.

Nors VDI laikinai yra sustabdžiusi įmonių patikrinimus karantino laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, jog nereaguojamaį darbuotojų pranešimus bei skundus dėl galimų pažeidimų.

VDI įspėja, jog esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

„Suprantame, kad sudėtingoj situacijoje atsidūrę abi pusės – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Tačiau pirmiausia siekiame ne bausti, o suvaldyti situaciją, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Raginame darbdavius klausimus su darbuotojais spręsti teisėtais būdais ir sprendimus priimti nepažeidžiant jų teisių. Šiuo metu maksimalūs VDI resursai nukreipti konsultavimui ir informavimui.“

Siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, VDI įmones, kurioje fiksuojami galimi pažeidimai, įtraukia į sąrašą. Joms siunčiami įspėjamieji laiškai su informacija apie darbo santykių reglamentavimą šalyje paskelbus ekstremalią situaciją.
VDI gauna ir pranešimų dėl karantino metu vykdomos draudžiamos veiklos. Šią informaciją inspekcija nedelsdama ją perduoda policijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat įstaigoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą. Kaip jau ne kartą yra pabrėžta, darbdaviai, kurie naudodamiesi susidariusia situacija piktnaudžiaus savo teisėmis ar elgsis su darbuotojais neteisėtai, negalės pretenduoti į valstybės pagalbą.

VDI dar kartą primena, jog darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis atostogomis. Taip pat darbdavys negali atleisti darbuotojų, nesant įstatymuose numatytų pagrindų ir/ar daryti darbuotojams spaudimą nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva. Skelbdamas prastovą darbdavys turi vadovautis naujai priimtomis Darbo kodekso pataisomis.

Darbuotojams privaloma užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei aprūpinti darbuotojus būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Jeigu darbdavys nesudaro saugių darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti.

Darbo kodekse yra įteisintos kitokios darbo organizavimo formos, kurios gali būti naudingos šiuo metu. Tai  darbas nuotoliniu būdu, darbo keliems darbdaviams sutartis, susitarimas dėl ne viso darbo laiko, taip pat gali būti skelbiama prastova ar dalinė prastova, darbdavio priimtas sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo.
Daugiau informacijos VDI interneto svetainėje:
https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2775 https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2750

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai sustabdė įmonių patikrinimus, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje, tačiau siekdama užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų vykdymą karantino metu veikiančiose įmonėse, jas inspektuos nuotoliniu būdu.
Nuotoliniu būdu numatyta patikrinti daugiau nei 90 įmonių, kurių planiniai patikrinimai, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, buvo atšaukti dėl šalyje paskelbto karantino.

Iki balandžio 20 d. įmonės, įtrauktos į inspektuojamų nuotoliniu būdu karantino laikotarpiu, sąrašą, VDI turės pateikti informaciją apie darbuotojų darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės aktų reikalavimams elektroniniu būdu atsakant į atitinkamo kontrolinio klausimyno ar anketos klausimus.

Kiekviena įmonė, įtraukta į nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašą, iki kovo 27 d. individualiai gaus VDI pranešimą, kuriame bus nurodyta, kaip prisijungti prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) bei pagal kurį kontrolinį klausimyną ar anketą jai reikės įvertinti darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams. Taip pat šiame pranešime bus nurodyti VDI darbuotojų, į kuriuos įmonių atstovai galės kreiptis dėl konsultacijos, kontaktai.

Šių įmonių atsakingi darbuotojai, tiesiogiai prisijungę prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje, turės pateikti VDI užpildytą nurodytą kontrolinį klausimyną ar anketą, nurodytą VDI pranešime. Kontrolinių klausimynų ar anketų popieriniai variantai negalioja.
Nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“.

Įmonės, įvertinusios pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną ar anketą darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams, užpildžiusios ir pateikusios VDI atitinkamą ataskaitą per EPDS, 2020 m. nebus tikrinamos planine tvarka, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje.
Laikinai sustabdžius ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, į patikrinimus darbo inspektoriai vyks tik išimtinais atvejais pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo.

Kontaktai pasiteiravimui:
prisijungimas prie EPDS ir techninis pildymas:
Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt, 
Violeta Skersienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. violeta.skersiene@vdi.lt;
konsultacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
Saulius Balčiūnas, tel. (8 5) 2139759, 869539022, e. p. saulius.balciunas@vdi.lt;
Konsultacijos darbo teisės klausimais:
Šarūnas Orlavičius, tel. (8 5) 2603473, 869425878, e. p. sarunas.orlavicius@vdi.lt.

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų.

Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:

  • Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
  • Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
  • Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
  • Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.  
  • Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
  • Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
  • Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
  • Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  • Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
  • Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:
NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1.    Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
2.   Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų;
3.    Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
PRASTOVA. 
Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Pirmuoju atveju paskelbus prastovą neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.
Jeigu prastova paskelbta dėl antrosios priežasties, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka
DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Jeigu prastova skelbiama kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių, dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso  47 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
Antruoju atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (ne mažiau MMA) proporcingai.
ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams siūlome kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:

  • 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
  • 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
  • 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę.
  • 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.

Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.
SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį.  
Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.
Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų
Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.
ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:

  • 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.
Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.
Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

Pateikiame visą sąrašą priimtų sprendimų:

PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Valstybės subsidijų dydžiai:
- 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai buto.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo. 
Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.

MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).
Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio neįgaliojo iki 21 metų priežiūrai.
Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka sieks 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas.
Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia l