• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Prasidėjus vasarai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vis dažniau gauna paklausimų, susijusių su kasmetinėmis atostogomis. Todėl VDI specialistai primena pagrindines nuostatas.

Pirmiausiai dera žinoti, kad Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama (nebent darbo santykiai pasibaigė ir darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį).

Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas jau minėtu darbo kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tam tikrais atvejais (už atostogų dalį, viršijančią minėtų 20 ar 24 darbo dienų, ar 4 savaičių trukmę) atostoginiai darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tačiau tam darbuotojas per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų turi pateikti prašymą.

Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti), ar jam suteikiamos Darbo kodeksu nustatytos nemokamos atostogos, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos.

Dažnai teiraujamasi dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų. Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, iškilus būtinumui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, kadangi tai įmanoma tik pačiam darbuotojui sutinkant (turint jo raštišką sutikimą).

Taip pat, vadovaujantis Darbo kodekso nuostata, kuri įtvirtina, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, atšaukimo iš atostogų procedūros ir atvejai gali būti reglamentuoti įstaigos vidaus teisės aktuose.

Paminėtina, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojų padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.

Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Karščio pavojai dažniausiai siejami su darbu lauke, tačiau nemažiau jis pavojingas ir dirbantiems uždarose patalpose. O skundų, prasidėjus karštajam metų laikui, dėl netinkamų darbo sąlygų VDI dažniausiai sulaukia iš prekybos centrų darbuotojų.

Dirbant karštoje, nekondicionuojamoje aplinkoje kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Patalpų mikroklimatą sukuria jų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Visus šiuos parametrus galima reguliuoti oro kondicionieriais. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Todėl rekomenduojamas temperatūros skirtumas turėtų būti ne didesnis kaip 6–8° C. Jeigu iš kondicionieriaus oro srovė pučia tiesiai į žmogų, oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę: odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.

Dirbantiems lauke

Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.

Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir jo išgertų 2-4 stiklines per valandą.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

  

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. (8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių sričių įmonėms. Ši įdarbinimo praktika naudinga tiek verslininkams, tiek jauniems žmonėms.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, jog įdarbinant jaunus asmenis yra taikomi specialūs reikalavimai jų darbo laikui, darbuotojų saugai ir sveikatai.

Įdarbinami jauni asmenys iki 18 metų skiriami į dvi grupes: vaikai (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ir paaugliai (asmenys nuo 16 iki 18 metų). Vaikams ir paaugliams taikomi skirtingi reikalavimai bei apribojimai juos įdarbinant.

Tačiau, kokio amžiaus jaunasis darbuotojas bebūtų, svarbiausia, kad jis įsidėmėtų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises dėl darbo ir poilsio laiko, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.

Pradėti dirbti galima kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis. Be to, prieš pradedant dirbti, darbdavys turi informuoti apie galinčius kilti pavojus darbe ir priemones jiems išvengti. Apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo turi informuoti jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus. Be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Tokio amžiaus vaiką darbdavys gali įdarbinti, jeigu:

  • yra gavęs vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštišką sutikimą dėl vaiko darbo;
  • asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą;
  • mokslo metų laikotarpiu yra gavęs mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo.

Jauni asmenys iki 18 metų, pagal įstatymus, įsidarbinę turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki 18 metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki 18 metų nepakankamos socialinės brandos.

Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu; darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt. Taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas.

Konkrečiau apie darbo sutarties sudarymą, apie vaiko ar paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką, ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ar norinčius įdarbinti jaunus asmenis darbdavius kviečiame konsultuotis su darbo inspektoriais telefonu Vilniuje (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Naudinga informacija pateikiama ir VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui”.

VDI taip pat kreipiasi į jaunuosius darbuotojus, ragindama juos pranešti apie galimus pažeidimus pirmajame darbe: neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą jų darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu (8 5) 213 9750 arba užpildžius internetinę formą.


Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Šiais metais Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena balandžio 28-oji pirmą kartą pažymima kaip oficiali atmintina Lietuvoje data.

„Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nėra tuščiai suformuluoti – jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Deja, tai patvirtina ir skaudūs skaičiai. Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja. Mūsų šalyje 1992–2017 metais darbe žuvo ir sužalota apie 83 tūkst. Žmonių, šiais metais per itin trumpą laikotarpį darbe žuvo net 12 žmonių.

Tačiau – kalbėdami apie skaičius, mes dažnai užmirštame ar net neįsivaizduojame, kad kiekvienas iš jų reiškia suluošintą konkretaus žmogaus ir jo artimųjų likimą. Juk ir tie, kurie išgyveno po sunkios traumos, jos padarinius jaus visą gyvenimą.“ Pasak VDI vadovo, teoriškai pritardami, kad darbo sąlygos būtų saugios ir sveikos, darbdaviai dar dažnai neatlieka savo pareigos tuo pasirūpinti. Vienos iš VDI tikrinimo akcijų metu kas septintoje įmonėje nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo. „Kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, nežinantis pavojų darbe darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą – jis tarsi siunčiamas į žūtį“, – pabrėžia J. Gricius.

Savo ruožtu, darbuotojai irgi ne visada suvokia būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Pavyzdžiui, pernai apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Todėl VDI nuolatos ragina įmonėse abipusiai bendradarbiauti tiek darbdavius, tiek darbuotojų atstovus, kad darbas būtų organizuojamas, kaip įmanoma saugiau.

Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena yra proga kuo plačiau skleisti žinią, kad saugus darbas – neatsiejama visaverčio ir oraus darbo dalis.

Šia proga jau dvyliktus metus Valstybinė darbo inspekcija (VDI) organizuoja įvairius renginius.  Viena iš 50 Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai VDI skirtų veiklų – nacionalinis e. testas apie saugų darbą. Šis konkursas skirtas plačiajai visuomenei, klausimai pateikiami populiariai. Testas jau paskelbtas šiandien ir nuoroda bus aktyvi iki 24 val. VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. VDI ragina kiekvieną drąsiai įsijungti į sprendėjų gretas, pasitikrinti žinias apie saugų darbą, kurios gyvenime tikrai bus naudingos (ir kartu laimėti prizų)!

Taip pat ištisą savaitę vyksta VDI Pavasario konsultacijos, kurių metu inspektoriai lankosi įvairiose vietovėse, savivaldybėse, susitinka su įmonių, padalinių vadovais, specialistais, darbuotojais, profesinių sąjungų atstovais, konsultuoja darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Baigiantis savaitei, darbo inspektoriai ves daug saugaus darbo pamokų šalies mokyklose, gimnazijose.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. (8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Daugelis dirbančiųjų, to nežinodami, nuolat susiduria su pavojingomis medžiagomis ir tinkamai nuo jų nesisaugo. Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“.

„Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos, kaip įvairios dulkės, ar biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros  (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.

Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.

Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.

„Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o  patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos rimtų sveikatos problemų gali sukelti, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų.“, – pabrėžė mokslų daktaras.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.

„Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas. 

„Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją –  pirmą kartą oficialiai pažymėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių.  

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.

„Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą. “, – sakė jis.

J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.

„Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ – visose ES šalyse įgyvendinama Europos informacinė kampanija, prie kurios aktyviai prisidėti kviečiami dirbantieji bei darbdaviai. Daugiau informacijos apie kampaniją  www.healthy-workplaces.eu/lt.

 

Daugiau informacijos:
VDI Komunikacijos skyrius, tel. 8 5 2651628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šių metų vasario – kovo mėnesiais Vilniaus mieste buvo patikrinta 12 naktinių klubų. Daugelyje iš jų nustatyti įdarbinimo bei neteisėtos komercinės veiklos pažeidimai.

Keturiuose klubuose vakaro vedėjai – didžėjai dirbo be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Už šiuos pažeidimus jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Nustatyti penki asmenys, dirbę be darbo sutarties, tai yra – nelegaliai. Darbo inspektoriai taip pat nustatė ir darbo bei poilsio laiko režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimų. Visa tai taip pat įvertinta administracinių nusižengimų protokolais, kurie surašyti įstaigų vadovams pagal atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.

Dviejuose striptizo klubuose 5 striptizo šokėjos dirbo pagal autorines sutartis. Dėl galimo darbo santykių slėpimo (šiais atvejais egzistuoja darbo santykių požymiai: pavaldumas, atlygintinumas ir panašiai), VDI Vilniaus skyriuje dar vyksta tyrimas.

Administracinių nusižengimų protokolą teko surašyti ir vieno naktinio klubo apsaugos darbuotojui – už kliudymą VDI inspektoriams atlikti tarnybines pareigas.

„Tikrinimai parodė, kad ne tik statybos sektoriuje populiari nedeklaruoto darbo forma, šioje, pramogų sferoje, taip pat apstu pažeidimų, – apibendrina rezultatus VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Manome, jog tokius patikrinimus yra tikslinga tęsti ir ateityje.“

VDI atlieka nelegalaus darbo prevenciją bei kontrolę: teikia konsultacijas, atlieka tam tikslui skirtus inspektavimus, dalyvauja bendrose institucijų veiklose. Kviečiame nelikti abejingais ir pranešti apie nelegaliai vykdomą darbinę veiklą. Tai padaryti galima ir anonimiškai, užpildžius specialią formą interneto svetainėje www.vdi.lt arba paskambinus pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad po išsamaus pasiruošimo kovo pradžioje pagal pilotinį projektą buvo atliktas Jungtinių operacijų centro (JOC) organizuotas patikrinimas statybos objekte Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Patikrinime dalyvavo VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai, Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, taip pat Vilniaus apskrities Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai.

Prie tikrintojų prisijungė ir Norvegijos darbo inspekcijos atstovai. Tai jau ne pirmas kartas, kai bendradarbiaujama atliekant tikrinimus tiek Norvegijos, tiek Lietuvos įmonėse.

Inspektavimo metu nustatyta 11 individualiai dirbančių asmenų, iš jų 5 dirbo pažeisdami ūkinę / komercinę veiklą. Beje, net 2 iš šių 5 jau yra bausti už tokį pat pažeidimą. Asmenims bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.)

Tikrinant trys asmenys, nušokę iš antro aukšto, mėgino pasišalinti iš statybos objekto, tačiau policijos pareigūnai juos sulaikė. Dar vienam nenustatytos tapatybės asmeniui pavyko dingti. UAB „Bronzita“ vadovas Mindaugas Radžius buvo sulaikytas policijos pareigūnų už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Pareigūnai operatyviai aptarė veiksmus ir nutarė papildomai patikrinti dar vieną netoliese statomą vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą. Čia nelegaliai dirbančiųjų nenustatyta. Nustatyti 5 juridiniai subjektai, kurių darbuotojai komandiruoti asmenys dirbo objekte, tarp jų – dirbantys Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai; dėl šių asmenų tyrimai tęsiami. Patikrinimo metu vienam iš užsieniečių, kuris, beje, gyvena pačioje statybvietėje, patikrinus blaivumą, užfiksuotas 2,47 promilės girtumas. Už darbuotojo nenušalinimą nuo darbo atsakingi asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn.

Tikrintojai taip pat atkreipė dėmesį ir aplinkos teršimo atvejus (atliekų krūvos, statybinės medžiagos neišvežamos, bet deginamos statybvietėje). Ši informacija bus persiųsta pagal kompetenciją.

Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, JOC įkūrimo praktika pradėta diegti remiantis Norvegijos patyrimu kovoje su nusikaltimais, susijusiais su darbu. Jos esmė – išplėsti regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą. Šiam pasiūlymui buvo pritarta Nelegalaus darbo reiškinių atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinės koordinavimo grupės posėdyje. JOC sudarytų VDI, VMI, FNTT, Policijos, Migracijos tarnybos, Sodros atstovai. Pagrindiniai tikrinimo objektai: prekyba žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais, nelegalus/nedeklaruotas darbas, užsieniečių nelegalus darbas, darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose, kiti mokestiniai pažeidimai, susiję su darbu. Pilotinius projektus numatyta vykdyti Vilniaus ir Klaipėdos regionuose, tačiau centrų veiklos turinys gali apimti visą Lietuvą. J. Gricius akcentuoja, kad kova su šešėliu, ekonominės vergovės požymių turinčia veikla, trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimu bus tęstinė, nuosekli ir sisteminga.

 


Nuotraukoje: Jungtinis inspektavimas su kitomis institucijomis statybos objekte

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

„Metų pradžioje netekome iš viso net 8 gyvybių darbe ir penkių per itin trumpą laiko tarpą, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. Jau iš pirminių įvykių aprašymų matyti, kad darbai buvo atliekami pagal įprastus nustatytus technologinius procesus. Tačiau būtent pagal tokius procesus, kurie, jei neapgalvoti ir nėra tinkamai planuojami, kelia darbuotojams pavojų.“

VDI jau pranešė, kad vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius) Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės.

Vasario 11 d. AB „Aksa“ formavimo ceche, statant gelžbetoninę plokštę į laikino sandėliavimo vietą, gretimai stovinti gelžbetoninė plokštė (sverianti apie 9 tonas) atsilaisvino iš tvirtinimo elementų ir virsdama prispaudė tiltinio krano operatorių. Taip pat, kaip paaiškėjo, nukentėjusysis dirbo neblaivus. Bendrovė savo svetainėje prisistato kaip ilgametę patirtį gelžbetonio konstrukcijų gamyboje turinti įmonė, kurioje įdiegta sertifikuota ISO kokybės valdymo sistema, suformuota patikima kvalifikuotų darbuotojų komanda.

Vasario 11 d. žuvo UAB „Geoinžinerija“ darbuotojas. Šios įmonės operatorius mirtinai sužalotas, kai Vilniuje, atliekant geologinio tyrinėjimo darbus, besisukantis žemės gręžimo agregato darbinis įrenginys (grąžtas) įtraukė jį tarp nejudančių mechanizmo dalių.

Vasario 24 d. UAB „Apasteel“ dažymo ceche (Tauragės r.) stumiamas transportavimo vežimėlis pasviro, ant jo (apie 1 m aukštyje) uždėta metalinė sija (sverianti apie 200 kg) krito ir prispaudė įmonės metalinių gaminių dažytoją. Nuo patirtų sužalojimų darbuotojas mirė.

Mėnesiui baigiantis gautas pranešimas apie darbuotojo žūtį įmonėje „Žvalguva“. Iškraunant iš vagono trąšas, 27 metų darbuotojas, įlipęs į vagoną, turėjo išvalyti trąšų likučius išbyrėjimo angų link. Iš paskutinės angos byrant trąšoms kartu pastebėta ir darbuotojo, prasmegusio į trąšas, koja. Bendradarbiai ištraukė darbuotoją, suteikė pirmąją pagalbą, tačiau atvykę medikai konstatavo mirtį.

S. Balčiūnas taip pat primena ir ankstesnes, kone kasmet įvykusias nelaimes „Žvalguvoje“. Prieš pora metų, įjungiant žirnių talpykloje sraigtinį transporterį nebuvo įsitikinta, kad visi darbuotojai pasišalino. Pradėjus veikti sraigtui, vasarai įsidarbinęs jaunuolis buvo įtrauktas į žirnių talpyklą. Kol įmonės darbuotojams pavyko sustabdyti įrenginį, septyniolikmetis jau buvo palaidotas gyvas po žirniais.

Toje pačioje bendrovėje dar metais anksčiau buvo nelaimingas atsitikimas, kai išvežus grūdus iš vieno sandėlio, greta esančio pilno grūdų sandėlio pertvara neišlaikė ir užgriuvo darbininką, valiusį jau tuščią sandėlį. Darbdavys visiškai neįvertino, kad menka plytų pertvara negali išlaikyti sandėliuojamų grūdų svorio, spaudimo ir grius. „Belieka pridurti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas šioje įmonėje atlieka žinoma ir pripažinta įmonė“, – pastebi ekspertas.

Pasak S. Balčiūno, vasario mėnesio žūtys darbe kelia klausimus – kodėl įvyksta šie nelaimingi atsitikimai ir kaip planuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų darbas. Bei kodėl, ypač įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nėra padaromos atitinkamos išvados.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad VDI teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos praėjusiais metais gavo 6,7 tūkst. prašymų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2016 m.

Kaip ir anksčiau, absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Palyginti su 2016 m., pernai beveik penktadaliu daugiau gauta reikalavimų dėl žalos atlyginimo (materialinės atsakomybės).

„Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją. Taigi, šiuo laikotarpiu gauta ir naujo pobūdžio prašymų, kurių nagrinėjimas iki tol nebuvo priskirtas darbo ginčų komisijoms. Pagal naujus darbo ginčų komisijų įgaliojimus, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Gauti pirmieji reikalavimai dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties dėl darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių. Taip pat sulaukta reikalavimų dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo bei kolektyvinių teisių gynimo“, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Vertinga bylų baigtis, pasak J. Griciaus, kai ginčo šalys susitaria tarpusavyje – sudaroma taikos sutartis. Tai ekonomiškiausias ir efektyviausias sprendimas. 2017 m. net 63 proc. nagrinėtų ginčų baigėsi reikalavimų patenkinimu arba taikos sutarčių tarp ginčo šalių sudarymu.

„Raginame, – sako VDI vadovas J. Gricius, – kuo aktyviau naudotis galimybe ginti savo pažeistas teises tiek darbuotojus, tiek darbdavius ir kreiptis į darbo ginčų komisijas. Paslauga teikiama nemokamai, ji nėra apsunkinta daugeliu formalumų, darbo ginčų nagrinėjimo laikas įprastai trunka iki vieno mėnesio.“

Darbo ginčų komisijos ginčą nagrinėja trišaliu principu – dalyvauja VDI atstovas ir socialiniai partneriai (t. y. darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai), kurie, atsižvelgę į visas bylai reikšmingas aplinkybes, priima sprendimą. Šitaip užtikrinamas proceso nešališkumas, objektyvumas ir skaidrumas.

Reaguojant į didėjantį prašymų skaičių darbo ginčų komisijoms, taip pat į naujuosius šių komisijų įgaliojimus, pernai įsteigtos dar keturios darbo ginčų komisijos. Dabar Lietuvoje veikia 18 darbo ginčų komisijų. Su prašymais asmenys gali kreiptis į VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje veikiančias darbo ginčų komisijas (jų yra 6), į VDI Kauno ir Klaipėdos skyrius – čia dirba po 3 darbo ginčų komisijas. Po 2 darbo ginčų komisijas dirba VDI Šiaulių ir Panevėžio teritoriniuose skyriuose, Alytuje ir Telšiuose – po vieną. VDI Utenos, Marijampolės ir Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Sinoptikams įspėjant apie galimas šalčio bangas, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena reikalavimus ir pavojus atitinkamose darbo vietose.

Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių.

Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20°C).

VDI įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose – dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan.

Atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.

Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad prieššventinė savaitė, deja, tapo ypatingai paženklinta netektimis darbe – viena po kitos netekome trijų gyvybių.

Vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius) elektrikui ir vyr. dispečeriui Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės. Pirminiais duomenimis, darbuotojai nebuvo informuoti, kad yra nutrūkęs atitinkamos dalies izoliatoriaus tvirtinimas.

Vasario 11 d. AB „Aksa“ formavimo ceche, statant gelžbetoninę plokštę į laikino sandėliavimo vietą, gretimai stovinti gelžbetoninė plokštė (sverianti apie 9 tonas) atsilaisvino iš tvirtinimo elementų ir virsdama prispaudė tiltinio krano operatorių. Įvykio metu darbuotojas mirtinai traumuotas.

Kitą dieną žuvo UAB „Geoinžinerija“ darbuotojas. Pirminiais duomenimis, šios įmonės operatorius mirtinai sužalotas, kai Vilniuje, atliekant geologinio tyrinėjimo darbus, besisukantis žemės gręžimo agregato darbinis įrenginys (grąžtas) įtraukė jį tarp nejudančių mechanizmo dalių. Operatorių gelbėjęs kitas darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos pakenkimą.

„Akivaizdu, kad visų šių tragedijų šaknys iš esmės tos pačios, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kiekvienos gyvybės saugumas buvo aplaidžiausiai patikėtas vien žmogiškajam veiksniui. Tuo tarpu darbų organizavimas, techninės priemonės tam ir yra būtinos, kad žmogiškojo veiksnio riziką sumažintų iki minimumo.

Tiriant žūtis teks atsakyti į daugelį klausimų. Ar saugus buvo plokščių sandėliavimo būdas, kuris užkodavo tokią baigtį? Kaip buvo organizuojami darbai? Kas juos ir kaip kontroliavo? O juk yra labai paprasta prevencijos taisyklė. Reikia prisiminti, kad, jei yra rizika nukristi kroviniui, daiktui; rizika, kad darbuotoją tiesiog suniokios technika ar panašiai – taip vieną kartą tikrai ir atsitiks.

Pasikliauti tikėjimu, paremtu nuostata „kaip nors“ – yra tiesiog nusikalstama. Darbuotojų sauga ir sveikata nėra formalus žodžių junginys. Norisi dar kartą pabrėžti, kad tai būtent tam tikra vadybos rūšis. Su visomis vadybai būdingomis funkcijomis, kaip antai vadovavimu, planavimu, kontrole ir panašiai. Tik nuo jos dar priklauso ir žmogaus gyvybė.“

„Manykime, kad ką tik itin garsiai nuskambėjo pavojaus varpai. Kreipiamės ragindami, kad šių varpų gaudesį, vaizdžiai tariant, išgirstų kiekviena įmonė. Išgirstų ir dar sykį įvertintų, kur darbe gali slypėti pavojai gyvybei, – „juodąją savaitę“ apibendrina S. Balčiūnas.

 

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Šis skaičius patvirtina, kad jau keletą metų iš eilės žūčių darbe stabiliai mažėja. 2014 metais nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių darbuotojo mirtimi, buvo 56, 2016 m. – 45 žuvusieji darbe. Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek – statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.

Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta netinkamai organizuojant darbus, įmonėje trūkstant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo patys rizikuodami savo sveikata ar gyvybe.

„Jau ne vienerius metus viena iš opiausių problemų ir dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis yra netinkamas naujų darbuotojų paruošimas, – pabrėžia VDI vadovas Jonas Gricius – Sudėtingiausias laikotarpis yra pirmosios darbuotojo savaitės, mėnesiai. Didžiausia rizika iš esmės išlieka iki pirmųjų metų. Praėjusiais metais ir sunkiai sužalotųjų, ir žuvusiųjų darbe daugiau nei trečdalį sudarė mažą stažą turintys darbuotojai. Iš įvykių, per kuriuos buvo mirtinai sužaloti turintieji stažą iki 1 metų, pusė žuvo antrą darbo savaitę.“

Pasak jo, įmonėse šiems darbuotojams vis dar skiriama per mažai dėmesio. Darbuotojai nėra tinkamai išmokomi, jiems nepriskiriamas patyręs darbuotojas, galintis padėti ugdyti ir tobulinti profesinius įgūdžius. Taip pat dažnai jie nesupažindinami ar supažindinami nepakankamai su tos srities saugaus darbo specifika ir reikalavimais. Kas septintoje įmonėje nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo. „Būtent tokios aplinkybės, kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, neįtvirtinęs saugos žinių darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą, kartais gali būti panašus į jo siuntimą į žūtį“, – apibendrina J. Gricius.

Pasak VDI vadovo, atroji sritis, kuri šiais metais bus viena iš VDI prioritetinių krypčių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, yra kritimai iš aukščio. Nelaimių darbe tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis darbuotojų žuvo darbo vietoje ir tiek pat sunkiai susižalojo nukritę iš aukštai.

„Net jei darbuotojas išgyvena, dažnai padariniai būna itin sunkūs. Tokių nelaimingų atsitikimų galima išvengti, galima numatyti situacijas. Kiekvienos įmonės vadovas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas turi suprasti, kad profesinės rizikos vertinimas yra būtina prevencinė priemonė. Bendromis pastangomis nebeturi likti tokių nelaimingų atsitikimų darbe, kurių buvo galima išvengti tinkamai planuojant ir organizuojant darbus“ – pabrėžia J. Gricius.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Lapkričio mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai fiksavo 24 nelegalaus užsieniečių darbo atvejus. Įvertinus didėjantį VDI patikrinimų metu nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių trečiųjų šalių piliečių skaičių, prognozuojama, kad nelegaliai dirbančių užsienio piliečių bei prekybos žmonėmis aukų priverstiniam darbui skaičius gali augti.

Atsižvelgdama į šio meto nelegalaus darbo aktualijas, VDI visą mėnesį vykdė plataus masto nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės akciją. Per šį laikotarpį atlikta 750 inspektavimų, nustatyta beveik 300 asmenų, dirbusių nelegaliai, taip pat ir nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą arba asmenims nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį bei naktinį darbą) arba vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą. Nustatyti ir 24 neteisėtai dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų 15 vykdė neregistruotą individualią veiklą. Pažeidėjams surašyta 240 administracinių nusižengimų protokolų.

„Matome, kad darbo jėgos migracija kelia papildomų grėsmių. Jos susijusios su darbuotojų pažeidžiamumu: ar tai būtų užsieniečių išnaudojimas Lietuvos įmonėse, ar komandiruotųjų iš Lietuvos įmonių darbas, tarkime, Norvegijoje, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Kaip institucija mes siekiame ir sieksime, taip pat ir įvairiais lygiais bendradarbiaudami su užsienio kolegomis, kad būtų apgintos darbo migrantų teisės bei socialinės garantijos.“

2009-2013 m. darbo inspektoriai kasmet nustatydavo apie 20 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių. 2014 m. nustatyti 66 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai, 2015 m. – 170 tokių asmenų. Tuo laikotarpiu, VDI tikrinimų duomenimis, jų daugiausiai dirbo žuvininkystės ekonominės veiklos sektoriuje. Net 127 Rusijos Federacinės Respublikos piliečiai dirbo nelegaliai su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančiuose dviejuose laivuose.

Iš praėjusiais metais darbo inspektorių nustatytų 60 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsieniečių, net 47 buvo Ukrainos piliečiai (beveik 80 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių). Per nepilnus šiuos metus iš 90 nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsieniečių, Ukrainos piliečiai sudarė 70 proc. Beveik visi nelegaliai (neteisėtai) dirbę Ukrainos piliečiai nustatyti statybos sektoriuje.

Pastaruosius dvejus metus statybų sektoriuje stebima tendencija, kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio. Užfiksuotas ir sunkus darbuotojo sužalojimas, kai Lietuvos įmonė ne tik nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bet ir nesirūpino, kad būtų dirbama saugiai. Be to, darbo inspektoriai nustato atvejų, kada Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti ar užsiimti kita veikla.

Pasak VDI vadovo, siekiant stiprinti tarpusavio santykius, įvairiomis formomis bendradarbiauti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų laikymosi srityje, prieš metus buvo pasirašytas VDI ir Ukrainos Respublikos valstybinės darbo tarnybos bendradarbiavimo protokolas. Šį rudenį Lietuvoje viešėjo Ukrainos valstybinės darbo tarnybos atstovai, vyko diskusijos ir dalijimasis informacija. Šių metų gruodį buvo susitikta su Ukrainos ambasadoriumi ir ambasados darbuotojais, aptarti glaudesni bendradarbiavimo tarp institucijų ryšiai ginant darbuotojų iš Ukrainos teises. Užkertant kelią Lietuvos darbuotojų diskriminacijai užsienyje ir mūsų šalyje taip pat sėkmingai vykdomi bendri tikrinimai su Norvegijos darbo inspektoriais.
„Tačiau, – pabrėžia J. Gricius, – ginant ir įtvirtinant oraus darbo sąlygas migrantams, kurie laikinai nori dirbti ne savo šalyje, reikia plataus masto priemonių. Tai, be jokios abejonės, ir teisinė apsauga valstybių lygiu, ir mūsų kiekvieno pilietiškumas. Kreipiuosi ir raginu Lietuvos darbdavius išlikti garbingais mūsų šalies atstovais, nežeminančiais jos autoriteto užsienio šalių piliečių išnaudojimu. Taip  pat raginu ir kiekvieną Lietuvos pilietį, pastebėjusį nelegalaus darbo ar žmonių išnaudojimo apraiškas, pranešti apie tai Valstybinei darbo inspekcijai.“

Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonas (8 5) 213 9750.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, statybos ekonominėje veikloje šiais metais, palyginti su ankstesniais, galima tikėtis žymesnio žūčių sumažėjimo. Nuo 2014 m., kai šioje veikloje netekome 12 darbuotojų, vėlesniais metais – 14 bei 8 gyvybių, šiemet (gruodžio 18 d. duomenimis) netekčių sumažėjo iki 5 darbuotojų.

Tačiau statybos, statybos remonto ir kiti susiję darbai yra atliekami įvairiose ekonominėse veiklose ir tokių darbų pavojai čia vertinami toli gražu nepakankamai. Šiais metais mirtinai susižalojusių, atliekant minėtus darbus, skaičius išaugo. Pernai žuvo 6 darbuotojai, šiemet – 8. Vieno iš pastarųjų įvykių metu Darginių ŽŪB (Joniškio r.) darbuotojas iš maždaug 2 m aukščio iškrito iš autokrautuvo kaušo ir sunkiai susižalojo. Po kurio laiko nuo patirtų sužalojimų darbuotojas ligoninėje mirė.

„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai sudaro pagrindą manyti, jog labai dažnai neįvertinama, kad statybos, statybos remonto ir panašūs darbai yra labai pavojingi, nesvarbu, kokioje veikloje jie atliekami, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Jei įmonės pagrindinė veikla yra visai kita (pvz., žemės ūkis, prekyba, nekilnojamojo turto operacijos, netgi administracinė ir aptarnavimo veikla), pagrindinis dėmesys šiai veiklai ir sutelkiamas. Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ar organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama nemažiau dėmesio.“

Šiemet iš 5 žuvusiųjų statybose net 3 mirė nukritę iš aukščio. Tačiau, pasak J. Griciaus, pavojai turi būti vertinami atliekant bet kokią veiklą, susijusią su aukščiu. Tebėra tiriamas įvykis UAB „Palska“, kurios pagrindinė veikla nėra statyba. Jos darbuotojas, atliekant pastato vidaus apdailos darbus, nenustatytomis aplinkybėmis nukrito, patyrė galvos traumą ir ligoninėje mirė.

Šiais metais fiksuota ir daugiau panašiomis aplinkybėmis įvykusių nelaimingų atsitikimų. Remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo. Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas: jis, kopėčiomis lipdamas žemyn, nukrito iš maždaug 2,5 m aukščio. Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas pavyzdys, kai parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų pakabinamų lubų viršaus, o joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbuotojai nemokomi saugiai atlikti darbų aukštyje. Labai dažnai sunkūs susižalojimai ar net žūtys liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, darbuotojai savavališkai imasi atlikti darbus, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.

„Todėl, – pabrėžia VDI vadovas, – mes norime atkreipti dėmesį, kad nėra visiškai nepavojingų darbų. Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių ir pačių darbuotojų požiūris, tinkamas darbų organizavimas, kontrolė ir specialistų tinkamas parengimas.“

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Gruodžio 14 d. įsigaliojo įstatymas, kuriuo Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena įteisinta kaip Lietuvos Respublikos atmintina diena. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyva Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta prieš 16 metų. Šia diena diegiama nuostata, kad negalima darbo laikyti visaverčiu, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove.

Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 – žūsta arba sunkiai susižaloja. Mūsų šalyje 1992-2017 metais darbe žuvo ir sužalota apie 80 tūkst. žmonių. Ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome – beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus.

Žūčių darbe skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. darbuotojų, vidurkis ES yra 1,81, o Lietuvoje – 3,7. „Žinoma, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, – jei prisimintume, kad šis rodiklis Lietuvoje 1995 m. buvo 8,6, vėliau – 2003 m. šoktelėjo vos ne iki 10, tai Lietuva saugaus darbo srityje pastaraisiais metais gerokai ūgtelėjo. Tačiau iki šiol ES ekonominėje erdvėje pagal šį koeficientą Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje.“

TDO duomenimis, pasaulyje kasmet du milijonai vyrų ir moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, susijusių su darbu. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus.

„Tai, kad Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena Lietuvoje oficialiai pripažinta atmintina diena, tikimės, paskatins darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją ir ją įtvirtinti įvairiais lygiais. Ji suteiks galimybę dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į tą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia abejingumas darbo sąlygoms bei siekti, kad ir darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Juk saugant gyvybes darbe veiksmingas tik bendras darbas komandoje: darbdavys-darbuotojas-valstybė“, – pabrėžia J. Gricius.

Oficialiai minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, pasak VDI vadovo, padės dar plačiau skleisti ir įtvirtinti nuostatas, kad jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis – darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama. Ši diena primins, kad reikia dar sykį įvertinti, kas darbo vietose nesaugu, ką galima padaryti, kad išvengtumėme nelaimių.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo iniciatyva inicijuoja Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos minėjimą jau daugiau nei dešimt metų. Šios dienos proga VDI vadovo laiškais kreipiamasi į socialinius partnerius, į šalies įmonių vadovus, rengiami susitikimai, pasitelkiama žiniasklaida. Tradiciškai organizuojama Pavasario konsultavimų savaitė. Jos metu visose apskrityse, savivaldybėse ir seniūnijose inspektoriai kviečia konsultuotis esamus ir būsimus darbdavius, darbuotojus, visus piliečius. Šalies mokyklose, gimnazijose darbo inspektoriai, taip pat ir bendradarbiaudami su įmonių atstovais, veda saugaus darbo pamokas. Siekdama sudominti saugaus darbo klausimais kuo daugiau įvairaus amžiaus, įvairių profesijų bei užsiėmimų asmenų, Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga VDI jau trejus metus organizavo nacionalinį e. testą, skirtą plačiajai visuomenei – ką žinote apie saugų darbą.

Tačiau konsultuotis bei bendradarbiauti VDI kviečia nuolat: ir pasikviečiant į įmonę konsultacijai VDI inspektorių, ir tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.

Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).

Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.

Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

Turint klausimų kviečiame pasikonsultuoti su VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vakar sužalotas vienas iš darbo inspektorių, atlikusių tikrinimą Kauno rajone.

Pagal gautą anoniminę informaciją dėl Vainatrakio kaime vykdomo galimai nelegalaus darbo dviem VDI Kauno skyriaus darbo inspektoriams buvo pavesta atlikti patikrinimą. Patikrinimą tuo pačiu adresu dėl neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos VDI Kauno skyriaus inspektoriai buvo atlikę anksčiau. Tikrinti besirengiančius kolegas jie įspėjo apie jau patirtą galimai neteisėtą veiklą vykdančio asmens konfliktišką elgesį. Todėl į vakarykštį tikrinimą buvo pasitelkti ir policijos pareigūnai.

Pasak patikrinimą atlikusių inspektorių, atvykę į nurodytą vietą jie pamatė, kad čia iš tiesų vyksta gamybinė veikla, kaip ir buvo nurodyta anoniminiame pranešime. Tai liudijo teritorijoje esantys angarai darbo vietoms, betono gaminiai ir keletas dirbančių asmenų. Inspektoriai prisistatė ir paprašė jų pateikti dokumentus. Tuomet automobiliu atvyko trečiasis asmuo, kuris darbuotojams liepė pasišalinti, su darbo inspektoriais nebendravo, paprašytas jiems neprisistatė, o stengdamasis uždaryti angaro duris, puolė darbo inspektorių ir jį sužalojo. Galimai neteisėtą veiklą vykdantis asmuo vėliau užsirakino name, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo pareigūną. Inspektorių užpuolęs asmuo ir nukentėjęs VDI inspektorius policijoje apklausti. Smurtautojui pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ („Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“).
Angare dirbę asmenys, jų teigimu, gyveno tiesiog darbo vietoje, o atlyginimą gaudavo maistu. Kaip buvo rašoma anoniminiame pranešime, be kita ko, darbuotojui, kurį prispaudė betoninis šulinio dangtis, „darbdavys“ neleido kreiptis į ligoninę, grasino susidoroti, jei kur nors kreipsis.

Šiuo metu dėl patikrinimo metu nustatytos situacijos VDI inspektoriai atlieka tyrimą.

Primename, kad šių metų pradžioje pagal anoniminį pranešimą apie nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus tikrinant statybos objektą prieš VDI Vilniaus skyriaus inspektorius taip pat buvo panaudotas smurtas. Inspektoriams paprašius galimai nelegaliai dirbusiuosius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas; keli iš jų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu vienam iš užpuolusių asmenų skirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Atvejų, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą, yra buvę ir ankstesniais metais. Įmonės patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius. Buvo sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris. Kitu atveju, dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo įmonės vadovas grasino fiziniu susidorojimu.

VDI primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.

Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

 

 


Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Spalio 11 d. statybvietės darbų vadovas eilinę savo darbo dieną lipo ant įrenginėjamos sandėlio pagalbinių patalpų aikštelės. Joje didžioji dalis grindų jau buvo išklotos cemento drožlių plokštėmis, padėtomis ant metalinio karkaso. Pakilęs laiptais suklotomis plokštėmis jis nuėjo iki įrenginėjamos aikštelės galo, atsistojo ant cemento drožlių plokštės, kurios buvo padėtas tik vienas sluoksnis ir, plokštei lūžus, nukrito iš 3,2 m aukščio ant betoninių grindų. Įvykio metu patyrė sunkią traumą, nuo kurios ligoninėje kitą dieną mirė.

Tai – gana tipinė mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo statybvietėje situacija. VDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.

70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.

Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.

Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.

„Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.

„Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.

Jo manymu, naudingiausia, kai įmonėse profesinės rizikos vertinimas atliekamas įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būtina sustabdyti ir riziką vertinti iš naujo.

„Tai sudėtingas ir laikui imlus darbas, tačiau privalome saugoti žmonių gyvybes ir sveikatą. Darbuotojo sauga ir sveikata turėtų būti kiekvieno darbdavio prioritetas. Tuo pačiu noriu priminti, kad mūsų, Valstybinės darbo inspekcijos, specialistai yra pasirengę suteikti profesionalią pagalbą ir bendradarbiauti. Įmonės, norinčios gauti metodinę pagalbą darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų vykdymo klausimais, visada gali pasikviesti į įmonę konsultacijai VDI inspektorių“, – priminė J. Gricius.

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Šią savaitę, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams vykdant akciją nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prevencijai, vienas iš patikrinimų organizuotas Maišiagalos bei Širvintų rajonuose. Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.

„Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.

Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.

Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.

foto1
Nuotraukoje: Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šių metų devynis mėnesius 1 gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas.
„Matome, nors ir nežymų, situacijos gerėjimą. Tačiau kai kurie sektoriai ir darbai išlaiko savo rizikingumą. Pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai. Atliekant šiuos darbus šalyje per 9 mėnesius įvyko pusė mirtinų ir kiek mažiau nei pusė sunkių nelaimingų atsitikimų. Tiesa, lyginant 2016 m. tris ketvirčius su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – 7 atvejais – ženkliai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse“, – saugos darbe situaciją Lietuvos įmonėse komentavo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
S. Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta žymiai rečiau. O trečdalis mirtinų ir ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų.
Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai per šių metų tris ketvirčius nutiko užkritus/užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms bei eismo įvykių metu. Penktadalis atvejų nutiko darbuotojams nukritus iš aukščio. Sunkius pakenkimus sveikatai darbuotojai patyrė nugriuvę. 3 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko neblaiviems darbuotojams.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Dažnai, atlikdami darbus, darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.
„Pastebime, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai vis dar tik teoriškai supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbuotojai nėra tinkamai apmokomi ir instruktuojami, o taip pat netinkamai įrengiamos ir darbo vietos, apsaugos priemonės“, – dažniausias sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis vardino S. Balčiūnas.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

________________________

1 Išankstiniais duomenimis

Penktadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais vyko tikrinti vieno iš sostinės kinų restoranų. Čia buvo įtariamas išnaudojimo priverstiniam darbui atvejis.

Tikrinamame restorane dirbo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, su kuriuo pareigūnai bendravo vertėjo pagalba. Žmogus teigė, kad iš jo buvo atimtas asmens dokumentas. Pareigūnams jis taip pat pasakojo, kad dirbo be laisvų dienų po maždaug 13 valandų per parą nuo gegužės mėnesio.

„Dėl šio atvejo VDI Vilniaus teritorinis skyrius vykdo nelegalaus darbo tyrimą. Kol kas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatyta nebuvo – darbuotojas turi vizą, leidimą dirbti ir darbo sutartį. Tačiau aiškinamės kaip jam buvo mokamas atlyginimas ir ar išvis tokį gavo. Taip pat – kaip buvo planuojamas jo darbo laikas. Galiu užtikrinti – bendradarbiaudami su kitomis institucijomis darome ir darysime viską, kad kartu užkirstume kelią išnaudojimui priverstiniam ir nelegaliam darbui“, – sakė Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Reide dalyvavę pareigūnai teigia: „Atliekamas pirminis tyrimas, tačiau šiuo metu turimais duomenimis nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokie patikrinimai yra labai reikšmingi, nes nelegalus darbas dažniausiai siejamas su ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, laikomomis vergovės forma ir pripažįstamomis vienu pagrindinių žmogaus teisės pažeidimų“.

Informaciją apie galimą išnaudojimą priverstiniam darbui ir nelegalų darbą VDI gavo iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) specialistų. „Noriu asmeniškai padėkoti neabejingam ir pilietiškam žmogui informavusiam apie šį atvejį. Turime netoleruoti tokių atvejų, netylėti ir kreiptis pagalbos, stengtis padėti kitiems, būti aktyviais visuomenės nariais – tai viena iš geriausių priemonių kovoje su prekyba žmonėmis, priverstiniu ir nelegaliu darbu“, – sakė Kristina Mišinienė, KOPŽI vadovė.

Dėl šio įvykio VDI ir Policijos pareigūnai vykdo tyrimą.

Šiandien ryte Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išvyko į vieną iš Vilniaus statybviečių tikrinti, ar joje nedirbama nelegaliai.

„Tikrinamą statybos objektą pasirinkome neatsitiktinai. Tai viena iš vadinamųjų probleminių statybviečių, kuriose darbo inspektoriai, atsižvelgdami į VDI pasitikėjimo telefonu, taip pat iš žiniasklaidos gautą informaciją, jau buvo nustatę pažeidimų, – sako VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Tikrintas objektas yra nemažas, jame dirba daugiau nei keletas skirtingų įmonių rangos ir subrangos sutartimis. Tad šį kartą pasirinkome taktiką tikrinti sutelktomis jėgomis, siųsdami tiek reide dalyvaujančius mūsų inspektorius, tiek policijos ekipažus.“

VDI tikrinimų akcijos kartu su policija jau turi gerą įdirbį. Jos organizuojamos šalies mastu, vienu metu visuose regionuose, taip pat ir atskirose apskrityse. Įprastai toks bendradarbiavimas pasižymi itin geru rezultatyvumu.

„Veikti išaiškinant nelegalų darbą – mūsų bendras siekis. Esame patenkinti galimybe prisidėti prie Valstybinės darbo inspekcijos rengiamų patikrinimų veiksmingumo ir sklandumo. Policijos pareigūnų dalyvavimas patikrinimuose padeda užtikrinti, kad darbo inspektorių teisėti reikalavimai būtų deramai vykdomi“, – teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai.

Reido metu dėmesys buvo skiriamas ir neblaivumo darbe prevencijai, ir užfiksuoti akivaizdžius saugos darbe pažeidimus.

Patikrinus numatytą statybvietę, nustatyti 4 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai, visi asmenys – Ukrainos piliečiai. Pastarieji negalėjo tiksliai pateikti juos su vienu iš subrangovų siejančių darbinių santykių detalių, vengė tiesių atsakymų. Šiuo metu darbo inspektoriai aiškinasi, kokiu pagrindu ir kokioje įmonėje jie dirba.

Taip pat vienam darbuotojui reido metu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Jis nušalintas nuo darbo, dėl šio atvejo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.


Nuotraukoje: Statybvietė

Vis plačiau taikant naujojo Darbo kodekso nuostatas, kai kurios iš jų traktuojamos skirtingai. Siekiant to išvengti, viešai skelbiami atskirų Darbo kodekso straipsnių išaiškinimai.

Jau pasirodė Darbo kodekso straipsnių, susijusių su darbo sutarties nutraukimo apribojimais, mokėjimais už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbuotojų komandiruotėmis išaiškinimai. Šie teisiniai išaiškinimai Valstybinės darbo inspekcijos specialistų bus nuolat pildomi.
Juos jau galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėse:
http://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=1214

Bei kiekvieną iš straipsnių atskirai:

Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, darbo ginčų komisijose, įsteigtose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.

Taip pat dažnėja atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, t. y. ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendė iki pirmojo posėdžio ir darbo ginčų komisijos nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.

„Taikos sutartys ar reikalavimų atsisakymas iki posėdžio rodo, kad darbo ginčų komisijos realizuoja esminę savo paskirtį – skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius bei vykdant tai teisiškai pagrįstai ir operatyviai“, – sako VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

I. Janukevičienė spėja, kad taikių susitarimų turėtų tik daugėti, kadangi naujuoju Darbo kodeksu skatinama diskusija ir susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, o darbo ginčų komisijos nėra išimtis.
Dažniausiai į darbo ginčų komisijas kreipiasi darbuotojai. Prašymai pateikiami dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio, darbo naktį, švenčių ar poilsio dienomis darbuotojai pirmąjį metų pusmetį kreipėsi kone 90 proc. atvejų.

Pagal darbuotojų prašymus pirmąjį 2017 m. pusmetį darbo ginčų komisijos nusprendė išieškoti jų naudai per 2 milijonus eurų darbo užmokesčio skolų. Materialinei žalai atlyginti darbdavių naudai nuspręsta išieškoti apie 78 tūkst. eurų.

„Darbo ginčų komisijų svarba, atsakomybė ir, be abejo, darbo apimtys ypač išauga dabar, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Išplėtus darbo ginčų komisijų funkcijas, joms pavesta nagrinėti beveik visus individualius darbo ginčus. Įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie pagal seno darbo kodekso nuostatas buvo nagrinėjami tiesiogiai teisme, taip pat kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės“, – pabrėžia I. Janukevičienė.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus šiais metais įsteigtos dar trys darbo ginčų komisijos. Taigi, šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose veikia 17 darbo ginčų komisijų: Vilniaus teritoriniame skyriuje – 6, Kauno ir Klaipėdos – po 3, Šiaulių – 2, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos. Nuo 2013 m. veikiančiose darbo ginčų komisijose, išsprendus darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio, nukentėjusioms pusėms nuspręsta išieškoti beveik 18 milijonų eurų.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Bendruoju konsultacijų telefonu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą dėl galimo šaunamojo ginklo panaudojimo darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Posėdis, kurio metu bus nagrinėjamas darbo ginčas tarp žemės ūkio bendrovės „Aušra“ ir buvusio šios įmonės darbuotojo, vyks VDI Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijoje, liepos 27 d., 11 val.

„Į pranešimą reagavome iškart – susisiekėme su atitinkama teritorine policijos įstaiga, bus imtasi reikiamų saugumo priemonių. Negalime rizikuoti ir sieksime, kad posėdžio metu būtų taikomos maksimalios prevencinės priemonės ir užtikrinamas posėdžio dalyvių saugumas“, – situaciją komentavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės pažeidžiamos. Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šių metų pirmą pusmetį gauta 20 pranešimų apie žuvusiuosius darbe ir 73 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbe netekome 6 gyvybėmis mažiau, o sunkių sužalojimų skaičius išliko toks pat.

„Lygindami kelių metų pirmojo pusmečio statistiką, galime konstatuoti gana stabilią žūčių darbe mažėjimo tendenciją, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. – Šiais metais taip pat sumažėjo mirtinų nelaimių pavojingiausių ekonominių veiklų srityse: statybos, miškininkystės įmonėse, nežuvo darbuotojų žemės ūkio įmonėse. Manytina, kad tam turėjo įtakos ir bendra VDI bei socialinių partnerių prevencinė veikla: konsultacijos, seminarai, tikrinimai, tiksliniai reidai.“

Tačiau, primena R. Rakauskas, savo įmonės darbuotojų gyvybių išsaugojimu kiekvienam darbdaviui būtina rūpintis nuolat. Ypač reikėtų kreipti dėmesį į pasikartojančias, nelaimių jau ne kartą primintas grėsmes. Štai antrasis pusmetis prasidėjo žūtimi statybvietėje Klaipėdoje: darbuotojui statinio perdangoje užlipus ant angą dengusių lentų, jos prasiskyrė, darbuotojas krito iš 7 metrų aukščio ir žuvo. O būtent neuždengtos angos, ertmės grindyse, perdengimuose nuolat yra linksniuojamos kaip viena iš didžiausių grėsmių statybvietėse.

„Sunkių ir mirtinų nelaimingų įvykių darbe statistikoje tarp nuolat iškylančių itin probleminių sričių yra kritimų iš aukščio problema. Taip pat – darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus. Jie yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė, – atkreipia dėmesį R. Rakauskas. – Tačiau šiemet, palyginti su praėjusiu metų tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, procentas sumažėjo. Sumažėjo ir žuvusiųjų, kurie dirbo įmonėje pirmus metus, dalis bendrame mirtinai sužalotųjų skaičiuje.“

Tačiau pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia darbas su krautuvais, nes šį darbą atlikdami per pusmetį žuvo net šeši darbuotojai: nukrito nuo keliamo konteinerio (UAB „Dominari logistika“), prispaudė nuo krautuvo šakių krisdamas krovinys (UAB „Baltic Home“), prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“), atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“), keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“), užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“). O liepos pradžioje, apsivertus UAB „Grigeo Recycling“ įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus nesuvaldytam krautuvui, sunkiai sužalotas darbuotojas.

Tarp sunkiai ir mirtinai sužalotųjų šiemet buvo trys neblaivūs darbuotojai (pernai tuo pačiu metu – penki). Dviem atvejais neblaivūs darbuotojai žuvo ar patyrė sunkią traumą įtraukti veikiančių mechanizmų, vienas – nukritęs iš aukštai. Nukentėjusiųjų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,45 iki 1,12 promilės etilo alkoholio. Pastebėtina, kad statybos įmonėse neblaiviems darbuotojams mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko. Nebuvo ir sužalotų jaunų darbuotojų (iki 18 metų amžiaus).

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad bus pildomos darbuotojų, įmonėje dirbančių pirmus metus, apklausos anketos. Anketos padės įvertinti, ar įmonėje tinkamai organizuojamas šių darbuotojų mokymas, instruktavimas, ar jie pasirengę saugiai vykdyti darbus. Anketos bus pildomos tiriant įvykius darbe, kurių metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas ar žuvo. Tai viena iš VDI prevencinių priemonių, vykdomų prieš nelaimingus atsitikimus darbe, įvykstančius darbuotojams, dirbantiems įmonėje pirmus metus.

Praėjusių metų pabaigoje VDI organizavo patikrinimus, kuriais buvo siekiama nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojams, turintiems darbo stažą įmonėje iki vienerių metų, esmines prielaidas ir priežastis. Dažniausios nelaimių priežastys, kurios kartojasi metų metus: darbdavys netinkamai organizavo darbus, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų.

„Visos šios priežastys iš esmės liudija neatsakingą darbdavių požiūrį į jaunus asmenis ar pirmus metus įmonėje dirbančiuosius, kurie neturi įgūdžių, pakankamo profesinio pasirengimo. Galima tvirtinti, kad dalis darbdavių įmonėse, kuriose įvyko nelaimės, tinkamai nesirūpino darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo mokymų, neteikė būtinos informacijos, išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, nevertino profesinės rizikos. Tiesa, apie trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų, rizikavo savo sveikata ar gyvybe“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas.

VDI duomenimis, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Mirtinai sužalotieji darbe, turintys iki metų darbo įmonėje stažą, įprastai sudaro apie 40 proc. darbe žuvusiųjų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. (8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisoms, kurios teikiamos kartu su naujuoju Darbo kodeksu: darbdavių, jų įgaliotų asmenų bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nuo 2017 m. liepos 1 d. bus tikrinamos Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI).

Kaip ir iki šiol darbdaviai bei jų įgalioti asmenys (atskirų, esančių ne įmonės teritorijoje, struktūrinių padalinių vadovai) žinių tikrinimui galės pasirengti savarankiškai, vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. VDI interneto svetainėje registruotis darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimui bus galima nuo š. m. liepos 3 d., rubrikoje DSS mokymas ir žinių tikrinimaspasirenkant vietą viename iš dešimties VDI teritorinių skyrių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės), ir patogų laiką, pasirenkant iš tų variantų, kurie siūlomi žinių tikrinimo tvarkaraštyje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, mažų įmonių darbdaviai bei jų įgalioti asmenys, vykdantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimui VDI galės registruotis tik tada, kai baigs atitinkamą mokymą. Mokymai bus vykdomi pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintas neformaliojo profesinio mokymo programas. Iš viso – 9-ios mokymo programos pagal įmonių ekonominės veiklos rūšių grupes. Šių mokymo programų projektus, o vėliau ir patvirtintas mokymo programas, taip pat bus galima rasti rubrikoje DSS mokymas ir žinių tikrinimas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimą darbdaviams sudarys 30 testo klausimų, o asmenims, ketinantiems vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, – 40 klausimų. Asmenys, ateinantys į darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimą, privalės turėti asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (išsilavinimą patvirtinantis dokumentas reikalingas tiems, kuriems yra privalomas mokymas). Nesuprantantiems lietuviškai yra numatyta galimybė savo lėšomis pasinaudoti kvalifikuotų vertėjų paslaugomis.

Duomenys apie testą išlaikiusius asmenis bus saugomi VDI informacinėje sistemoje. Pažymėjimai, patvirtinantys darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimą, neprivalomi. Pageidaujantiems juos turėti, pažymėjimai bus išduodami per 3 darbo dienas.

Visą informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą ir žinių tikrinimą nuo š. m. liepos 1 d. bus galima rasti VDI interneto svetainės rubrikoje DSS mokymas ir žinių tikrinimas.

Konsultaciją bei informaciją telefonu ir / ar el. paštu gali suteikti VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus darbuotojai: Jolita Urbanavičienė, tel. (8 315) 74669, el. p. jolita.urbanaviciene@vdi.lt; Juozas Jucevičius, tel. (8 5) 260 3393, el. p. juozas.jucevicius@vdi.lt .

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. (8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad laikinojo įdarbinimo įmonės turi įsivertinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimų vykdymo būklę. Iki birželio 18 d. informaciją apie esamą būklę reikia e. būdu pateikti VDI.

Šių e. inspektavimų tikslas yra užtikrinti tinkamą įdarbinamų laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio režimą, darbo užmokesčio mokėjimą – ypač laikinojo įdarbinimo įmonių mokamą šiems darbuotojams darbo užmokestį tarp siuntimų dirbti.

Pateikdamos informaciją VDI apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimų vykdymo būklę laikinojo įdarbinimo įmonės turės įvertinti, ar laikomasi laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarkos, ar laikinojo darbo sutartys sudaromos bei keičiamos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat, kaip vykdo pareigas darbo naudotojas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir pan.

Įmonių vadovai turės užtikrinti, kad jų paskirti atsakingi asmenys darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimų vykdymo būklę jų vadovaujamoje laikinojo įdarbinimo įmonėje įvertintų pagal Laikinojo įdarbinimo įmonių, darbo naudotojų patikrinimo kontrolinį klausimyną. Klausimynas yra paskelbtas VDI interneto (www.vdi.lt) svetainės rubrikoje „Klausimynai“.

Informaciją laikinosios įmonės atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje, ir el. būdu atsakydamas į minėtą Klausimyną. Atkreiptinas dėmesys, kad pildomas būtent el. variantas; popieriniu būdu informacija neteikiama.

Elektroniniu būdu inspektuojamų Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašas yra paskelbtas VDI interneto svetainės rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Šiame sąraše esančios įmonės apie jų prievolę įvertinti bei deklaruoti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimų vykdymo būklę laikinojo įdarbinimo įmonėse VDI informuotos ir individualiai.

Įmonės, nespėjusios pačios įsivertinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų reikalavimų vykdymo būklės ir pateikti informaciją VDI iki birželio 18 d., nuo antrosios mėnesio pusės bus inspektuojamos VDI inspektorių.

Išsamesnė techninė konsultacija dėl Laikinojo įdarbinimo įmonių, darbo naudotojų patikrinimo kontrolinio klausimyno pildymo EPDS: Valerija Mačiulienė, VDI Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė tel. (8 5) 213 9763, el. paštas: valerija.maciuliene@vdi.lt.

VDI taip pat primena, kad laikinojo įdarbinimo įmonės nustatyta tvarka turi teikti VDI informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir kas pusmetį pateikti informaciją apie laikinųjų darbuotojų skaičių.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

2017 m. sausio - gegužės mėn. Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – VDI) iš viso gauti 18 pranešimų apie mirtinus ir 60 apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe. 2016 m. per tą patį laikotarpį įvyko 20 mirtinų ir 61 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Tai, kad beveik pasiektas 2016 m. žuvusiųjų darbe skaičius, lėmė net 4 mirtini nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias dvi savaites.

„Šių žūčių darbe išskirtinis bruožas – tai pasikartojančios nelaimės panašiomis aplinkybėmis. Tiriant nelaimingus įvykius darbe, vis dažniau pastebime, kad darbdaviai pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais supranta labai paviršutiniškai. Vietoj kompetentingo profesinės rizikos vertinimo, saugių darbo metodų, organizuojant pavojingus darbus, numatymo, prevencijos priemonių rizikai šalinti įgyvendinimo, darbuotojams dažnai tiesiog pateikiamos instrukcijos pasirašymui“, – pastebi VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

S. Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad saugos ir sveikatos instrukcija bei darbuotojo supažindinimas su jo pareigomis nėra ta prevencijos priemonė, kurią įgyvendinus darbdavys atleidžiamas nuo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Lapas popieriaus, ant kurio surašyti reikalavimai darbuotojui laikytis numatytų jam pareigų, nėra ir negali būti traktuojamas pakankama priemone bei pakankamai reikšminga riba, skiriančia darbuotojo gyvybę nuo mirties.

„VDI pagal savo galimybes siekia maksimaliai informuoti ir konsultuoti įmones bei jų darbuotojus apie saugą ir sveikatą darbe. Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe tai įmonei, o kartu ir kitoms tokios pačios ekonominės veiklos įmonėms, siunčiami VDI vadovo laiškai su faktinėmis aplinkybėmis ir rekomendacijomis. Kviečiame įmones ir pačias rodyti iniciatyvą bei konsultuotis su mumis darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. O ypač tų įmonių atstovus, kuriose įvyko pastarieji pasikartojantys mirtini nelaimingi atsitikimai“, – sako S. Balčiūnas.

Šiais metais įvykę pasikartojantys mirtini nelaimingi atsitikimai darbe

2017 m. sausio 27 d. UAB „Dominari logistika“ sandėlyje elektriniu šakiniu krautuvu pakėlus pusiau pripildytą latekso lapų konteinerį kartu su darbuotoju, darbuotojas nuslydo nuo latekso lapų, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo. Apie šio įvykio faktines aplinkybes Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus laišku buvo informuoti transporto ir sandėliavimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos ekonominių veiklos rūšių įmonių vadovai. Laiške taip pat buvo nurodyti saugūs krautuvų, keliant darbuotojus, naudojimo metodai.

2017 m. gegužės 21 d. analogiškomis aplinkybėmis, tai yra – pakėlus šakiniu krautuvu padėklą su statybinėmis medžiagomis bei darbuotoju į trijų metrų aukštį, praradęs pusiausvyrą nukrito ir 2017 m. gegužės 22 d nuo patirtų sužalojimų žuvo UAB „Makveža“ darbuotojas. Kitą darbuotoją, krautuvu kraunantį UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėlyje kalio trąšas į elevatoriaus bunkerį, 2017 m. gegužės 22 d. mirtinai sužalojo trąšų nuošliauža.

2017 m. kovo 17 d. iškasoje (tranšėjoje), atskilus žemių luitui, buvo prispaustas ir sunkius sužalojimus patyrė UAB „Liverus“ darbuotojas. Apie šio įvykio faktines aplinkybes Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus laišku buvo informuoti įmonių vadovai. Laiške išvardinti saugūs kasybos darbų atlikimo metodai. Taip pat nurodyta, kad dirbti tranšėjose, atitinkamai nesutvirtinus jų šlaitų – draudžiama.
2017 m. gegužės 18 d., atliekant nuotekų šulinio montavimo darbus maždaug 5 m gylio smėlio grunte, nuslinko iškasos šlaitas ir užvertė UAB „Žygesta“ darbuotoją. 2017 m. gegužės 24 d. nuo patirtų sužalojimų darbuotojas mirė. 2017 m. gegužės 21 d. statybvietėje, vykdant lietaus kanalizacijos įrengimo darbus 2 metrų gylio nesutvirtintoje tranšėjoje, atskilus tranšėjos šlaitui buvo traumuoti du Lenkijos įmonės, pagal sutartį atliekančios UAB „Detas“ darbus, darbuotojai. Vienas jų žuvo darbo vietoje.
Faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog darbai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Jos įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad darbinių funkcijų vykdymui darbuotojams būtų suteiktos tik darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančios darbo priemonės. Taip pat, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, kontroliuotų jų eigą ir pavaldžių darbuotojų veiksmus; laikytųsi Darboviečių įrengimo statybvietėse bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 normų.

foto1
Nuotraukoje: Saulius Balčiūnas

 

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius tel. (8 5) 213 9093

Artėjant vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: vaikai, paaugliai ir studentai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų. Kai kam tai – pirmasis darbas, darbinantis gali kilti daug klausimų. Todėl Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais pradėjo konsultacijų ciklą visoje Lietuvoje, skirtą informuoti jaunuosius darbuotojus apie jų teises ir pareigas. Konsultacijų grafikas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Kiekvienam jaunajam darbuotojui svarbu atsiminti, kad darbinantis būtina pasirašyti darbo sutartį – ji yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju. Sutartis taip pat suteiks galimybes apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.

Jaunimas, jų tėvai ar norintys įdarbinti jaunus asmenis darbdaviai su darbo inspektoriais gali pasikonsultuoti telefonu Vilniuje 85 213 9772, elektroniniu paštu (info@vdi.lt) arba VDI „Facebook“paskyroje. Naudinga informacija taip pat pateikiama VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui“.

Kaip ir kasmet, VDI pateikia dažniausiai užduodamus klausimus bei atmintinę naujokams darbe.

  • Kas yra jaunas asmuo?

Tai asmuo iki aštuoniolikos metų. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Vaikas– jaunas asmuo iki šešiolikos metų.

  • Nuo kelerių metų galima įsidarbinti?

Įsidarbinti galima nuo keturiolikos metų. Net ir tokio amžiaus asmens darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

  • Kas yra darbo sutartis?

Tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų (kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai, kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir pan.). Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.

  • Ar keturiolikmetis gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį?

Ne. Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.

  • Kokius darbus gali dirbti vaikai?

Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra, pvz., uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose; laikraščių ir žurnalų pardavimas; smulkių ir lengvų prekių priėmimas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose; švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje ir t.t.

  • Ar nustatyti ir kiti apribojimai, susiję su jaunų asmenų darbais?

Minėtame Vyriausybės nutarime taip pat išvardyti jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai (pvz., kur galimas konstrukcijų griūties pavojus; darbas, keliantis aukštos įtampos elektros poveikio pavojų; darbas, kurio spartą lemia mechanizmai ir pan.) ir darbai, kuriuos dirbdami jauni asmenys gali būti paveikti jų sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (tam tikrų fizikinių, biologinių, cheminių, psichofiziologinių veiksnių).

  • Kada galima pradėti dirbti?

Kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis ir kai darbdavys informavo apie galinčius kilti pavojus ir priemones jiems išvengti, pasirašytinai supažindino su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktavo, kaip saugiai atlikti pavestą darbą.

  • Kokia gali būti vaiko darbo laiko trukmė?

Vaikas gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.

  • Koks nustatytas poilsio laikas?

Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val. paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto. Jauniems asmenims, kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., dar privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Savaitės poilsis turi trukti ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų – sekmadienį.

  • Kokios jauniems asmenims dar yra papildomos lengvatos?
  • Draudžiama skirti dirbti naktį.
  • Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
  • Negalima skirti budėti įmonėje ar namuose.
  • Poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus.
  • Negali būti nustatytas išbandymas darbdavio iniciatyva sudarant darbo sutartį.
  • Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas.
  • Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.
  • Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
  • Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotes.
  • Negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Naujoko darbe atmintinė
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų tinkamai neapmokė, kaip ją vykdyti.
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.
• Jei ko nors tikrai nežinote – paklauskite jus prižiūrinčio vyresnio asmens ar bendradarbio.
• Drąsiai sakykite, kai jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite tinkamas asmenines apsaugines priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate su kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan.
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo darbų vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos atstovui, jei toks yra, praneškite apie visus nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius tel. (8 5) 213 9093

Kaip Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo anksčiau, įsibėgėjant statybų sezonui, kovo-balandžio mėnesiais inspektoriai intensyviau tikrino statybvietes nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Per šį intensyvių tikrinimų laikotarpį darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų daugiau nei 200 statybviečių. Darbdaviams buvo surašytas 61 privalomai vykdytinas reikalavimas bei 41 administracinių nusižengimų protokolas. Statybvietėse nustatyta ir apie 100 galimai nelegaliai dirbusių asmenų.

Nors apie būsimus patikrinimus VDI iš anksto viešai pranešė, atliktų inspektavimų duomenimis, nesaugiai, pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, rizikuodami gyvybe ar sveikata dirbo daugiau nei 100 asmenų. Didžioji dalis – apie 80 proc. šalintinų pažeidimų užfiksuota dėl darbdavių netinkamai įrengtų darbo vietų.

„Ypač neramina tai, kad statybvietėse net 16 proc. atvejų darbus organizuojantys statybos vadovai išvis neplanavo nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Statybos darbų technologijos projekte nebuvo numatytos priemonės, užtikrinančios saugų darbą statybos metu, arba toks projektas išvis nebuvo parengtas.

Tikrinimų metu darbo inspektoriai taip pat nustatė, kad daugiau nei trečdaliu atvejų statybos darbus organizuojantys vadovai nepasirūpino užtikrinti, kad pavojingos zonos statybvietėje (liftų šachtos, angos perdengimuose ir pan.) būtų aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

Beveik 40 proc. tikrintų statybviečių buvo didžiulė grėsmė darbuotojams susižaloti ar žūti nukritus iš aukštai. Tai yra – nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (aptvarai, apsauginiai tinklai), statybvietėse naudojami pastoliai buvo sumontuoti netinkamai (atskiros jų dalys buvo nestabilios, žiojėjo pavojingi plyšiai ir pan.). Tikrinant nustatyta, kad apie 20 proc. atvejų darbuotojai nesaugiai naudojo nešiojamas kopėčias, tiek pat – nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių.

Darbo inspektoriai grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, įsitikinti, kad jie pašalinti pagal ankstesnius reikalavimus ar rekomendacijas. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad, jei tikrintose įmonėse bus ir vėl nustatyti analogiški darbuotojų gyvybei ir sveikatai gresiantys pažeidimai, atsakomybės darbo inspektoriai reikalaus visu griežtumu”, – informuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas R. Rakauskas.

VDI primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 80 iki 880 eurų.

Už tiesioginę grėsmę darbuotojo gyvybei darbų vadovas nubaustas 500 eurų. Viena iš ANK naujovių: jeigu dėl aukščiau minėtų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių numatyta 500-2000 eurų bauda. Šią nuostatą teko pritaikyti ir pastarųjų tikrinimų statybose metu. Vienam iš Šiaulių apskrities įmonių statybos darbų vadovų, leidusiam darbuotojams dirbti iškasoje, kurios gylis 5,6 m, nenaudojant saugos priemonių, užtikrinančių, kad nevirstų gruntas ir neužspaustų ten dirbančių darbuotojų, skirta 500 eurų bauda. Pagal minėtą ANK nuostatą darbo inspektoriai surašė administracinių nusižengimų protokolą ir darbdaviui, vienoje iš Klaipėdos statybviečių naudojusiam stacionarų bokštinį kėlimo kraną, kuriam nėra atlikta techninė patikra, nėra įgaliotos įstaigos išvados apie krano tinkamumą naudoti. Šiuo atveju teismas sprendimo dėl baudos dydžio dar nėra priėmęs.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. (8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Rytoj, balandžio 28-ąją, Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekdama sudominti saugaus darbo klausimais kuo daugiau įvairaus amžiaus, įvairių profesijų bei užsiėmimų asmenų Valstybinė darbo inspekcija (VDI) trečius metus organizuoja Nacionalinį e. testą saugaus darbo tema. Konkursas skirtas plačiajai visuomenei, klausimai pateikiami populiariai.

Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos testo klausimai bus paskelbti VDI svetainės (www.vdi.lt) tituliniame puslapyje balandžio 28 d. nuo 6 val. (Testo nuoroda  http://testuojam.lt/)

Sprendėjai turės galimybę išsispausdinti savo atsakymus, su jų įvertinimu procentais. Po š. m. balandžio 28 d. 24 val. bus galima pasitikrinti teisingus atsakymus. Pirmiesiems 50 dalyvių, per trumpiausią laiką teisingai atsakiusiems į testo klausimus, bus įteikti specialūs pažymėjimai ir prizai.

Minėdama Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, jau vienuoliktus metus VDI įvairiais renginiais skatina darbuotojus ir darbdavius daugiau dėmesio skirti nelaimių darbe prevencijai, žinių apie saugų darbą sklaidai, taip pat visus aktyviau įsitraukti į darbo kultūros puoselėjimą. Nacionalinis testas yra viena iš 60 VDI organizuojamų veiklų, skirtų paminėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną.

Visą savaitę rengiamos tradicija tapusios VDI Pavasario konsultacijos, kurių metu inspektoriai vyksta į įvairias vietoves, savivaldybes, seniūnijas, susitinka su įmonių, padalinių vadovais, specialistais, darbuotojais, profesinių sąjungų atstovais, konsultuoja aktualiais darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės klausimais.

Balandžio 28-ąją, Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, vyks saugaus darbo pamokos, kurias darbo inspektoriai, įvertindami, kaip svarbu diegti saugaus darbo principus nuo mažų dienų, ves šalies mokyklose, gimnazijose.

Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta 2001 metais. Šios dienos ištakos susijusios su Tarptautine darbe žuvusiųjų ir sužalotųjų atminties diena, kurią 1989 m. balandžio 28 dieną pirmąkart paminėjo Amerikos ir Kanados dirbantieji.

Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992 – 2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių – palyginimui, tai beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičius kartu sudėjus.

Padidintos rizikos grupė – darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje yra iki vienerių metų; pastaraisiais metais jie sudaro apie 40 proc. sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų darbe. Papildomą riziką darbe kelia neblaivus darbuotojas: pernai beveik 10 proc. visų žuvusiųjų ir sunkai sužalotųjų darbe buvo neblaivūs.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Darbas negali būti visavertis, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove – net ir vienas žuvęs darbe yra per daug. Taip šiandien, kartu su Valstybine darbo inspekcija minėdamas Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena – tai sąmoningumo skatinimo diena. Sąmoningumas būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o tą pasiekti galima tik nuo mažens ugdant supratimą apie saugą darbe. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje. Todėl galima tvirtai teigti, kad atsakingi darbdaviai padeda stabdyti emigraciją, o neatsakingas požiūris, atvirkščiai, skatina darbuotojus išvykti ieškant tokios aplinkos, kur jų sveikata ir gyvybė bus labiau vertinami. Juk jokia kompensacija neprikels žuvusio darbe – turime eiti kitu keliu, prevencijos, švietimo keliu,“ – sakė ministras L. Kukuraitis.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 40 procentų žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka ne dėl atsitiktinių aplinkybių sutapimo, o dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti.

„1992–2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių. Palyginkime: ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome – turėjusių savo gyvenimus ir vardus – beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus”, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pervažiuotos galūnės, amputuoti pirštai, kūno nudegimai, daugybiniai lūžiai, plyšę plaučiai, apsinuodijimas smalkėmis, cheminėmis medžiagomis – taip atrodo darbo kasdienybė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresniajam gydytojui ortopedui traumatologui Artūrui Zubrickui. Esant sunkiems sužalojimams darbe tenka tiesiog kovoti dėl gyvybės, tačiau jos kartais išgelbėti nepavyksta net atlikus sudėtingą operaciją. „Deja, ir tie, kurie išgyveno po sunkios traumos, jos padarinius jaus visą gyvenimą. Net ir po ilgo gydymo dažniausiai išgirs, kad dirbti ankstesniojo darbo nebegali,“ – atkreipia dėmesį gydytojas. Jis pabrėžia, kad nukentėjusieji dažnai daro didžiulę klaidą, kai spaudžiami darbdavio bando nuslėpti nelaimės aplinkybes ir tvirtina, jog susižalojo buityje. Tai gali atsiliepti finansiniais praradimais dėl žalos atlyginimo. „Paprasta tiesa, kurią reikia išmokti ir atsiminti: lengviau traumos išvengti, nei gydyti jos padarinius,“ – apibendrina A. Zubrickas.

Pagal žūčių darbe skaičių, tenkantį 100 tūkst. darbuotojų, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje. ES šio koeficiento vidurkis yra 1,81, o Lietuvoje – 3,7. Garbingiausioje – viršutinėje lentelės eilutėje yra Nyderlandai. Čia žūčių, tenkančių 100 tūkst. darbuotojų, koeficientas – 0,64. „Tačiau šis rodiklis Lietuvoje 1995 m. buvo 8,6, taigi, Lietuva saugaus darbo srityje pastaraisiais metais gerokai ūgtelėjo,“ – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas Arūnas Lupeika. Jis akcentuoja, kad saugant gyvybes darbe veiksmingas tik bendras darbas komandoje: darbdavys-darbuotojas-valstybė. „Todėl galima pasidžiaugti, kad tokiame svarbiame valstybės lygiu institute – trišalėje LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje svarstant saugaus darbo klausimus niekuomet nekyla prieštaravimų. Diskutuojama tik ieškant geresnių sprendimų, siūlymų, kaip tobulinti teisės aktus, sudarant sąlygas deramam darbui,“ – sako A. Lupeika.

Psichologiniu aspektu traumas darbe vertino dr. Paulina Želvienė, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos viceprezidentė, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės mokslininkė. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra labai menkai rūpinamasi psichologine darbuotojų gerove. Priežasties-pasekmės grandinė čia paprasta – darbuotojai patiria daug streso, o tai gali prisidėti prie didesnio traumuojančių įvykių darbe skaičiaus. „Šiandien Lietuvoje įvykus nelaimingam įvykiui darbe įprastai labiau akcentuojama ir reglamentuojama medicininė pagalba, finansiniai žalos kompensavimo, teisiniai aspektai, tačiau nėra psichologinės žalos įvertinimo sistemos ir profesionalios specializuotos psichologinės pagalbos darbuotojams. O juk nelaimingi atsitikimai paveikia ne tik patį nukentėjusį, bet ir jo artimiausią aplinką. Tyrimai rodo, kad po nelaimingų atsitikimų kilę sunkumai gali labai sutrikdyti ne tik nukentėjusiojo, bet ir bendradarbių darbingumą, stipriai sukrėsti lieka šeimos nariai,“ – sako P. Želvienė.

Balandžio 28 d. minime Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. 60 renginių vyks visą savaitę. Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena visame pasaulyje siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos problemas, aktyviai skleisti saugaus darbo kultūros idėją. Visų VDI šią savaitę organizuojamų renginių, skirtų paminėti šiai dienai, grafiką galima rasti čia.

foto1
Nuotraukoje: Spaudos konfernecijoje. Iš kairės: gydytojas ortopedas traumatologas A. Zubrickas, Traumų psichologijos tyrimų grupės mokslininkė P. Želvienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. Lupeika

foto2
Nuotraukoje: Interviu televizijai po spaudos konferencijos – A. Lupeika.


 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad per vakar vykusius bendrus reidus darbo inspektoriai ir policijos pareigūnai patikrino apie 80 statybviečių. Tikrinimai vyko nelegalaus (neteisėto) darbo bei nelaimingų atsitikimų darbe, įvykstančių dėl darbuotojų neblaivumo, prevencijai.

Buvusios šventės pėdsakų užfiksuota kone visose apskrityse – negalutiniais duomenimis, iš viso statybose nustatyta apie 18 neblaivių, nenušalintų nuo darbo, kaip to reikalauja įstatymai, darbuotojų.

Pirmoji tikrintojų žinia atskriejo iš Marijampolės, kur vienos iš įmonių darbuotojas, atliekantis mineralinės vatos plokščių montavimo darbus, buvo apsvaigęs iki 1,03 promilės. Neblaivių darbuotojų statybvietėse skaičiumi, pagal tikrinimo rezultatus, pirmavo Telšių apskritis. Čia nustatytas labiausiai apsvaigęs darbuotojas – mažeikietis į alkotesterį „įpūtė“ 2,01 promilės. Statybvietėje Plungėje darbavosi visa neblaivių darbuotojų brigada, iš kurios girčiausias buvo brigadininkas. Po kelis neblaivius darbuotojus nustatyta dviejose Tauragės įmonėse, taip pat ir vienoje statybviečių Alytaus rajone. Užfiksuota atvejų, kai buvo neblaivūs individualią veiklą vykdantys asmenys, taip pat ir vienas praktikantas.

Dėl šių pažeidimų bus aiškinamasi, surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, atitinkamos sankcijos taikomos ir darbdaviams, ir darbuotojams.

„Rezultatai, galima sakyti, šokiruojantys, tuo labiau, kad apie tikrinimų akciją buvome paskelbę iš anksto, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Jie liudija, kad tokioje pavojingoje statybų veikloje į darbą žiūrima vis dar labai neatsakingai. Todėl tikrinimai, organizuojami kartu su policija, įgauna dar didesnę svarbą, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams“. Jis pabrėžė, kad VDI yra dėkinga Policijos departamentui, su kuriuo tradiciškai bendradarbiauja rengdama prevencinius patikrinimus ir kurie paprastai yra itin efektyvūs.

„Drauge galime labiau atkreipti dėmesį į problemą, kad darbe negali būti toleruojamas ir menkiausias girtumo lygis. Savo darbo praktikoje susiduriame su įvairiomis situacijomis, bet vis tiek stebina, kad reido statybose metu beveik pusei nustatytų neblaivių darbuotojų girtumas siekė nuo 1 iki 2 promilių“, –teigia policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas.

Tikrinimai buvo naudingi ir nelegalaus darbo prevencijai – negalutiniais duomenimis, nustatyti 6 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai ir tiek pat atvejų, kai paslaugas teikė asmenys, neturėdami verslo liudijimų.

VDI primena, kad darbdaviui, neblaivaus ar kitaip apsvaigusio darbuotojo nenušalinusiam nuo darbo, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gresia bauda 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų. Darbo vietoje esantis neblaivus darbuotojas, taip pat darbuotojas, vengiantis pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.

Šalies įmonėse šiais metais sunkiai sužalotas vienas neblaivus darbuotojas ir vienas žuvo.  

foto1
Nuotraukoje: Darbo inspektorių ir policijos pareigūnų reido Marijampolėje akimirka

Išsamesnė informacija:
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tel. (8 5) 271 9709, mob. tel. 8 686 72619

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad statybos įmonės, kuriose per paskutinius trejus metus (2014–2016 m.) įvyko mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, turės įvertinti darbuotojų saugos būklę savo statybvietėse (statybos objektuose). Iki gegužės 1 d. informaciją apie esamą būklę reikės e. būdu pateikti VDI.
Statybos – pats rizikingiausias nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektorius. Nelaimės dažniausiai įvyksta darbuotojui nukritus iš aukštai, užgriuvus gruntui ar nuvirtus įrenginiams, daiktams. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas statybos sektoriuje skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų yra 1,6 karto didesnis nei vidutinis šalyje.
Naujovė – e. inspektavimas. E. inspektavimas įteisintas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostata. Remiantis šia nuostata vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir vykdomos veiklos, galinčios kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, pobūdį, nustato kategorijas darbdavių, kurie teikia informaciją apie darbuotojų saugos būklę, bei šios informacijos pateikimo VDI tvarką.
E. inspektavimas sudaro galimybes informaciją apie darbų saugą teikti ir gauti operatyviau. Priemone taip pat siekiama mažinti fizinių patikrinimų naštą įmonėms.
„Tikiuosi, kad e. inspektavimas taps bendradarbiavimo būdu tarp mūsų, kaip priežiūros institucijos, ir ūkio subjektų. Svarbiausia – tai turi stiprinti nelaimingų atsitikimų prevenciją. Ši priemonė yra ir paskata darbdaviui pačiam sąžiningai ir kritiškai įvertinti darbuotojo saugumą ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Kokios statybos įmonės turės pateikti informaciją? Statybos ekonominės veiklos įmonių, kuriose per paskutinius trejus metus įvyko mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, sąrašas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt ), rubrikoje Elektroninis inspektavimas. Įmonių vadovai turės užtikrinti, kad jų paskirti atsakingi asmenys įvertintų, ar statybvietė, kurioje įmonė vykdo statybos darbus, atitinka saugumo reikalavimus nesvarbu, koks būtų atliekamų darbų pobūdis bei trukmė.
Kokiu būdu informaciją pateikti VDI? Informaciją apie darbuotojų saugos būklę statybvietėje statybos įmonės atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu užpildyti Elektroninio inspektavimo dėl kritimų / virtimų iš aukščio / į gylį, grunto užvirtimo rizikos klausimyną. Į šį klausimyną ir yra įtraukti pagrindiniai saugumo statybos darbams atlikti reikalavimai.
Klausimynu siūloma pasinaudoti visoms statybos įmonėms. Kaip VDI jau informavo, nuo kovo antros pusės ir balandžio mėnesį vyksta intensyvūs statybviečių tikrinimai. Jie skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Taigi, VDI rekomenduoja minėtu klausimynu papildomai pasinaudoti visoms statybos įmonėms ir pasitikrinti, ar darbo vietose – saugu.

 

Daugiau informacijos: VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 213 9093

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo kovo antros pusės ir balandžio mėnesį suintensyvinami statybviečių tikrinimai nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Apie būsimąjį vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
Iš anksto pranešdama apie būsimus patikrinimus VDI ragina visas statybos darbus vykdančias įmones dar kartą peržvelgti darbo vietas – ar jos yra saugios. Statybvietės bus tikrinamos pagal Prevencinio statybviečių patikrinimo kontrolinį klausimyną arba Statybviečių, kuriose atliekami statinių renovacijos darbai, patikrinimo kontrolinį klausimyną. Šie klausimynai paskelbti viešai, VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt) – taigi, pagal juos darbdaviai gali pasitikrinti, ar nėra pažeidimų.
Gegužės mėnesį darbo inspektoriai iš naujo grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, kontroliuodami, ar pažeidimai ištaisyti pagal ankstesnius darbo inspektorių reikalavimus ar rekomendacijas.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad tikrinimų metu nustatę šiurkščius pažeidimus, tiesiogiai gresiančius darbuotojų saugai ir gyvybei, darbo inspektoriai tikrai neapsiribos prevenciniais įspėjimais, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. – Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų. Tai numato Administracinių nusižengimų kodeksas ir tuo pačiu darbo inspektoriui suteikia teisę adekvačiai ir griežtai įvertinti nusižengimo sunkumą.“
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.
Tokius intensyvaus tikrinimo reidus statybvietėse darbo inspektoriai vykdo nuosekliai metai iš metų. Darbų mobilumas, besikeičiantys pavojai, darbų vykdytojų suderinamumo stoka, darbuotojų kaita ir patirtis, vidinės kontrolės darbe organizavimo ypatumai ir pan. lemia, kad statybos sektoriaus įmonėse nelaimingų atsitikimų darbe rizika yra vieną iš didžiausių.
Apie trečdalis visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojui nukritus iš aukštai. Todėl, lankydamiesi statybvietėse, darbo inspektoriai ypatingą dėmesį skirs pažeidimams, dėl kurių darbuotojams yra pavojus nukristi iš aukštai arba į gylį. Kaip rodo skaudi praktika, nukrentama nuo stogų ar kitų pastato konstrukcijų – nesinaudojant kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo įvairaus pobūdžio kritimų. Nereti pažeidimai, kai neaptveriamos arba netinkamai aptveriamos pavojingos zonos, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi (angos sienose, grindyse, laiptų aikštelės, liftų šachtos, iškasos), taip pat neaptveriamos ir pačios statybvietės. Naudojamos pavojingos savadarbės paaukštinimo priemonės, kurių konstrukcija neatitinka saugų darbą užtikrinančių reikalavimų. Krintantys, virstantys daiktai, ruošiniai, kroviniai statybvietėse taip pat dažnai traumuoja darbuotojus.
Pastebėtina, kad nors pernai, palyginti su 2015 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos sektoriuje sumažėjo, tačiau skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų jų dažnumas čia yra 1,6 karto didesnis negu vidutinis šalyje.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ragina labiau rūpintis pirmus metus įmonėje dirbančiųjų saugaus darbo įgūdžiais.
Jau ne vienerius metus VDI, remdamasi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo duomenimis, akcentuoja, kad didelę sunkiai ir mirtinai darbe sužalotųjų dalį sudaro darbuotojai, įmonėje dirbę pirmus metus. Tačiau pernai metų statistika pranoko 2014–2015 m. skaičius: daugiau nei 40 proc. darbe žuvusiųjų įmonėje dirbo pirmus metus, išaugo ir sunkiai sužalotųjų su tokiu darbo stažu procentas.
Pusė patyrusių mirtinas traumas pirmais darbo įmonėje metais darbuotojų žuvo dirbdami pirmą mėnesį, o iš jų pusė – pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.
Išskirtinas statybų sektorius: pernai čia net 5 darbuotojai iš 9 mirtinai sužalotų įmonėje dirbo pirmus metus. Iš šių 5 patyrusiųjų mirtinas traumas du žuvo pirmą darbo mėnesį, iš jų vienas – antrą darbo dieną.
Iš šiais metais 5 mirtinai sužalotų darbuotojų vienas įmonėje tebuvo išdirbęs 6 dienas.
„Didžiausia rizikos grupė – jauni, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai, taip pat darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, taip pat praradę saugaus darbo įgūdžius dėl ilgesnio nedarbo“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad analizuojant šių nelaimių darbe priežastis krinta į akis, jog daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo. Panašiai tiek pat darbuotojų nebuvo instruktuoti bei apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal atliekamų darbų pobūdį.
„Labai ragintume kiekvienos įmonės darbdavius, specialistus peržiūrėti nelaimingų atsitikimų prevenciją įmonėje būtent šiuo aspektu – įvertinant papildomą rizika, susijusią su jaunų asmenų ar kitų pirmus metus įmonėje dirbančių darbuotojų nepatyrimu, įgūdžių, profesinio pasirengimo stoka. Organizuojant vidinę kontrolę būtina atkreipti dėmesį, kad ši darbuotojų grupė linkusi nepaklusti darbų vadovo nurodymams, imtis savavališkų veiksmų, pažeisti darbo drausmę, nesirūpinti savo saugumu darbo vietoje“, – pabrėžia R. Rakauskas.
Išanalizavę nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių pirmus metus dirbantiesiems, aplinkybes bei priežastis, VDI specialistai parengė pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms nelaimėms.
VDI primena, kad pernai iš viso buvo gauti 45 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šiol kasybos ir karjerų eksploatavimo darbus vykdančios įmonės bei įmonės, atliekančios patalpų valymą, galės pačios paprasčiau ir patogiau vertinti profesinę riziką darbo vietose.
Lietuvoje pradėjo veikti dar dvi naujos interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės OiRA: „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ ir „Patalpų valymas“, taip pat atnaujinta anksčiau paskelbta OiRA priemonė „Automobilių remontas“.
Naujosios priemonės papildė Lietuvoje jau sukurtų internetinių rizikos vertinimo priemonių OiRA grupę: „Darbas biure“, „Medienos apdirbimas“, „Automobilių remontas“, „Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais“. Šiomis interaktyviomis priemonėmis siekiama, kad labai mažų ir mažų įmonių darbdaviai patys galėtų atlikti profesinės rizikos vertinimą. Tai itin svarbu, kadangi profesinės rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių.
VDI primena, kad OiRA – paprasta naudoti, nemokama ir laisvai prieinama interneto programa, kuri gali padėti nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją. OiRA suteikia įmonėms visą būtiną informaciją (trumpi aprašymai, teisės aktų nuorodos), kuri reikalinga rizikai vertinti. Daugelyje ES šalių OiRA priemonės taip pat naudojamos darbuotojams mokyti.
Naudotis OiRA priemonėmis galima nemokamai, užtenka turėti kompiuterį ir interneto prieigą, be to, nereikia specifinių žinių ir įgūdžių. Pradedant naudotis OiRA priemonėmis tiesiog užsiregistruojama OiRA svetainėje; tam būtinas galiojantis el. pašto adresas.
Visas paskelbtas OiRA priemones galima rasti www.vdi.lt tinklalapyje (skiltyje Interaktyvus rizikos vertinimas OiRA) arba OiRA projekto svetainėje http://www.oiraproject.eu/available-tools, kur OiRA priemonės yra surūšiuotos pagal ES šalis, todėl reikia rasti „Lietuva“ (angl. – Lithuania).
VDI interaktyvaus internetinio rizikos vertinimo projekte OiRA dalyvauja bendradarbiaudama su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA).
VDI kviečia įmones aktyviai naudotis OiRA priemonėmis ir paprastai bei patogiai pačioms vertinti profesinę riziką darbo vietose.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šiais metais jau gauti pranešimai apie 5 žūtis darbe – vos ne per pusę daugiau nei pernai tuo pačiu metu (3 žūtys).
Metų pradžioje UAB „Dominari logistika“ krautuvo vairuotojas nukrito nuo sandėliavimo konteinerio iš maždaug 5–6 m aukščio ir mirtinai susižalojo: žaliavų sandėlyje elektriniu krautuvu privažiavęs prie konteinerių krovėjas J. J. pakėlė konteinerį, pusiau pripildytą latekso lapų, kartu su jame esančiu krautuvo vairuotoju M. V. iki sandėliavimo konteinerio aukščio. Nuo šio konteinerio kraudamas latekso lapus į konteinerį, esantį ant elektrinio krautuvo, vairuotojas M. V. nuo latekso lapų nuslydo, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo.
Vos po kelių savaičių dėl saugos darbe pažeidimų, taip pat darbus atliekant krautuvu, žuvo UAB „Baltic home“ darbuotojas: pakeltas krautuvu pamatų blokas atsilaisvino, krito ir prispaudė po pakeltu bloku drožles valiusį pagalbinį darbininką.
Dar vienas darbuotojas – Eglės Navikaitės IĮ kvalifikuotas miško darbininkas žuvo dirbdamas VĮ Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje: darbuotojams kraunant sortimentus į krūvą po plynėje palikta drebule, jos šaka lūžo ir iš dešimties metrų aukščio krito ant vieno iš darbuotojų galvos. Nors darbuotojas buvo su šalmu, jis patyrė mirtiną sužalojimą. Manytina, kad ruošiniams krauti pasirinkta netinkama vieta, nes, esant ir silpnam vėjo gūsiui, papuvusi šaka galėjo lūžti.
Metų pradžioje taip pat mirtinai susižalojo darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvęs UAB „Vikšris“ virėjas; taip pat UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ autobuso vairuotojas, kai, esant blogoms eismo sąlygoms bei atsiradus netikėtai kliūčiai, kelyje Klaipėda–Kaunas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
„Pirminiais duomenimis, šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius Jonas Gricius. – Labai svarbu ir darbuotojo atsakomybė: kad dirbdamas nesielgtų savavališkai, neatsakingai, laikytųsi jam būtinų reikalavimų.“
Reaguodama į kiekvieną įvykusią skaudžią nelaimę darbe VDI rengia ir atitinkamos ūkinės veiklos įmonėms siunčia informacinius laiškus su patarimais, kaip išvengti tokių sunkių padarinių. „Patyrę darbų saugos specialistai sako, kad darbų saugos reikalavimai nėra tuščias formalumas – jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju, – akcentuoja VDI vadovas J. Gricius. – Todėl įmonių labai prašome atidžiai susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis ir jų laikytis.“
VDI primena, kad darbdavys įstatymiškai įpareigotas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisių aktų reikalavimų pažeidimus, sąlygojusius sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pernai gauti 44 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žūčių darbe skaičius liko nepakitęs, o sunkių sužalojimų 15 atvejų sumažėjo.
Mažėjimo tendencija? „Šie skaičiai, palyginti su ES nelaimingų atsitikimų darbe rodikliais (ypač įvertinant, kad mūsų šalies nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo įvertis bent du kartus viršija ES vidurkį), džiaugtis situacija ir nusiraminti bei apsiriboti vykdomos kontrolės, konsultavimo, švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje veiklos apimtimis pagrindo nesuteikia. Tačiau, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas, – jei prisimintume, kad pernai žūčių darbe, palyginti su 2014 m., buvo sumažėję daugiau nei trečdaliu, galima kalbėti apie nusistovinčią jų mažėjimo tendenciją.“ Tai patvirtina ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų – atitinkamai 3,6 ir 10,4 (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šie koeficientai buvo panašūs).
Pastebėtina, kad pernai sumažėjo nelaimių statybose: mirtinų – beveik 40 proc., sunkių – beveik per pusę. Tačiau daugiau darbuotojų žuvo žemės ūkyje – 4 darbuotojai (2015 m. – 2); miškininkystėje – 3 darbuotojai (2015 m. – 1). Sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir sandėliavimo įmonėse išaugo 65 proc. (nuo 17 sunkių sužalojimų 2015 m. iki 28 atvejų pernai).
Siekis – iki nulio žūčių darbe! Po 1 įvykį darbe, kuris baigėsi darbuotojo žūtimi, pernai įvyko informacijos ir ryšių; švietimo, meninės, pramoginės veiklos; administracinės ir aptarnavimo veiklos; profesinės, mokslinės ir techninės veiklos; kasybos įmonėse – o 2015 m. šių veiklų įmonėse nebuvo nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo. „Atrodo, tai tik pavieniai įvykiai. Tačiau, kai kalbame apie žmogaus gyvybę, vienetas nėra paprastas skaičius. Tai netektis daugeliui žuvusiojo artimųjų, slegiantis priekaištas aukštesnio ar žemesnio lygio vadovui dėl aplaidumo darbe, – pabrėžia R. Rakauskas. – Todėl VDI palaiko bei skatina jau ir Lietuvoje reiškiamą kai kurių įmonių iniciatyvą „Nulis žūčių darbe.“
Vieni – nekontroliavo, kiti – rizikavo. Kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.
Daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
Dažniausios nelaimių priežastys, kaip įprasta eilę metų: darbdavys netinkamai organizavo darbus neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Apie trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Didžiausios rizikos grupė. Beveik po 40 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. „Ne vienerių metų VDI statistikos duomenimis, – pastebi R. Rakauskas, – darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Siekdama išsiaiškinti šio reiškinio esmines prielaidas ir priežastis VDI praėjusių metų pabaigoje surengė prevencinius neplaninius patikrinimus; tikimės, kad tikrinimų rezultatų analizė padės išsiaiškinti, kas lemia nemažėjančią nelaimingų atsitikimų tokiems darbuotojams dalį, į ką įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad mažą darbo stažą įmonėje turintys darbuotojai taip dažnai nepatirtų sužalojimų.“
Deja, ir šių metų pradžia nedžiugina – VDI jau yra užregistruoti 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5)265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vakar prieš vieną iš darbo inspektorių, tikrinusių statybos objektą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, buvo panaudotas smurtas.

Grupė darbo inspektorių įmonės tikrinti išvyko VDI Vilniaus skyriui gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus. Bendraujant su UAB „Delorsa“ darbuotojais ir sutikrinus jų duomenis su Sodra paaiškėjo, kad ne visi šie darbuotojai yra Sodros apdraustųjų sąraše. Inspektoriams paprašius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas, vienas iš galimai nelegaliai dirbusiųjų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą.
Užpultas VDI inspektorius iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs darbuotojas ir nukentėjusysis policijoje apklausti. Dėl VDI inspektoriaus sužalojimo ir materialinio turto sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tokie agresyvūs ir protu nesuvokiami veiksmai, kada pareigūną užpuolė tariami darbuotojai, kurių teises šis pareigūnas gynė, yra už įstatymo ribų. Todėl bus atliktas išsamus tyrimas ir taikomos tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek administracinio poveikio priemonės visų atsakingų asmenų atžvilgiu,“ – situaciją įvertina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą. Pernai tokių atvejų buvo du: UAB „Aviera“ patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius, sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris; kitu atveju dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo MB „Remgeta“ vadovas grasino fiziniu susidorojimu. Iškvietus į pagalbą policijos pareigūnus, incidentas baigėsi be sveikatos pakenkimų ar materialinio turto sugadinimo.  
„Mūsų pareigūnai, tikrindami galimo nelegalaus, viršvalandinio darbo faktus, kitus pažeidimus dažnai dirba įtemptomis psichologinėmis sąlygomis, galinčiomis peraugti į agresiją. Labai norėtume, kad piliečiai dažniau suvoktų, kad savo darbo garantijas reikia teisiškai ginti – o būtent darbo inspektoriai, atlikdami savo pareigas, yra jų partneriai. Todėl, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – visus kviečiame bendradarbiauti su darbo inspektoriais, būti pilietiškais, ypač drauge įveikiant tikrą socialinį blogį – šešėlinį darbą: pranešti mums pasitikėjimo telefonu apie galimus nelegalaus darbo atvejus operatyviai, čia ir dabar. Savo ruožtu patikiname, kad VDI toliau visomis turimomis pajėgomis kovos su šiuo reiškiniu.“
Įvertindama smurto VDI inspektoriams tikrinant precedentus, VDI primena, kad pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Jau ketveri metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį jos gavo kone 22 tūkstančius piliečių prašymų; pagal juos darbo ginčų komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams – tai turėtų prisidėti ir gerinant šių darbuotojų šeimų finansinę padėtį.
Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausiai – apie 92 proc. atvejų.
Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc. Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
„Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai. Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingus polius – darbdavius, darbuotojus, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai. Tai rodo, kad socialinė partnerystė gali būti labai rezultatyvi.“
Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasak J. Griciaus, liudija teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Numatytas dar vienas svarbus žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į ANK įvardytus pažeidimus darbo srityje ir numatytus už juos skiriamų nuobaudų dydžius.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, minėtiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų.

Darbuotojo atsakomybė. Pavojingus darbus atliekančiam darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų.

Jei nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarka, darbdaviai ar juridinių asmenų vadovai gali būti nubausti nuo 90 iki 590 eurų, kiti atsakingi asmenys – nuo 20 iki 30 eurų. Nuslėpusiems nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams gresia bauda nuo 300 iki 1450 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 740 eurų.

Neblaivumas darbe irgi kainuoja. Jei neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat jei darbuotojas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jis gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.
Tokios būklės darbuotoją privalu nušalinti nuo darbo; už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų).
Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Darbo laiko slėpimas. Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį ANK numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Garantijos komandiruotiems darbuotojams.Informacijos apie komandiruotam darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą taikomas garantijas nepateikimas nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai – bauda nuo 240 iki 440 eurų.
Jei minėtame įstatyme nustatytos garantijos komandiruojamiems darbuotojams netaikomos, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymą bauda padidėja nuo 300 iki 560 eurų.

Už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 860 iki 1460 eurų).

Savarankiška veikla siekiant gauti pajamų. Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos, užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį tokį pat administracinį nusižengimą – baudą nuo 850 iki 1500 eurų.

Kliudymas pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.

VDI įspėja, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą, ypač pavojinga statybose dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17?C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20?C). Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

Ypač atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.

Šventiniu periodu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo bei kiti panašūs darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl kai kurių darbo laiko apmokėjimo ypatumų, darbo organizavimo.

Jei darbuotojas dirba prieššventinę dieną – darbo dienos (pamainos) trukmė trumpinama viena valanda. Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.

Viršvalandžiai galimi tik darbuotojui sutikus. Naktinis darbas ar darbas švenčių ir poilsio dienomis, taip pat viršvalandžiai galimi esant būtinybei ar vykdant nepertraukiamą darbo procesą. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Asmenims iki 18 metų skirti dirbti viršvalandinį darbą yra draudžiama.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta iki 180 valandų).
Darbo laikas privalo būti tinkamai organizuojamas, apskaitomas ir apmokamas. Neapskaitomas viršvalandinis darbas laikomas nedeklaruotu; už darbo laiko apskaitos pažeidimus darbdaviui gresia bauda nuo 144 iki 1448 eurų.

Apmokėjimas už viršvalandžius. Darbdavys privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Kiekvienas dirbtas viršvalandis turi būti apmokamas pusę karto daugiau nei valanda dirbtą dieną (pvz., jei darbuotojo valanda įvertinta 10 eurų, tai už darbo valandą virš nustatytos darbo laiko normos privalu mokėti 15 eurų). Jeigu darbuotojas dirba nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos), jam taip pat turi būti papildomai puse karto daugiau apmokėta ir už dirbtas valandas naktį.

Jei dirbama švenčių ar poilsio dieną. Darbą poilsio ir švenčių dienomis galima organizuoti, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
Už darbą švenčių (bet kokiu atveju) ar poilsio dieną (kai darbas poilsio dieną nenumatytas pagal darbo grafiką) turi būti apmokama dvigubai. Jeigu darbuotojas pageidauja, kad už darbą poilsio dieną jam per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena, ši suteikta poilsio diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai – turite įsigyti verslo liudijimą ar kitą dokumentą, leidžiantį vykdyti veiklą. Jei tokio dokumento nėra, už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus teisės aktai numato baudą nuo 144 eurų iki 289 eurų.

Šventinėmis dienomis gali kilti ir papildomų grėsmių saugai darbe. Jos susijusios su galimu alkoholio vartojimu, neblaiviais darbuotojais. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys teisiškai atsako už neblaivių darbuotojų nušalinimą nuo darbo; bauda numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

 

Pranešimų žiniasklaidai archyvas