• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) primena, kad pagal aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja šios baudos:

  • Nuo lapkričio 1 d. darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1400 eurų. Pakartotinas darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 2000 eurų.
  • Dvigubai -  iki 60 eurų – padidinta minimali bauda darbuotojui už neblaivaus arba apsvaigusio buvimą darbo vietoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo.
  • Dvigubai -  iki 300 eurų – padidinta minimali bauda už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus.
  • Dvigubai -  iki 300 eurų padidinta minimali bauda už darbo laiko apskaitos pažeidimus.
  • Numatyta administracinė atsakomybė ir fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį. Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ir 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį  (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda. Pakartotinas administracinis nusižengimas užtrauks 720 – 1320 eurų administracinę baudą.
  • Dvigubai – iki 780 eurų padidinta minimali bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla (fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka arba įsiregistravus, bet nedeklaruojant pajamų arba deklaruojant mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.)

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Visų planinių ir neplaninių patikrinimų (išskyrus patikrinimus dėl nelegalaus darbo kontrolės) apdirbamosios gamybos, krovininio kelių transporto bei viešojo administravimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose metu VDI inspektoriai sieks nustatyti ar darbdavys įsitikina, kad darbuotojas turi Galimybių pasą arba kitą teisės aktų nustatytą  dokumentą dėl darbuotojo atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems reikalavimams.

Iš darbdavio arba jo įgalioto ar jam atstovaujančio asmens bus prašoma pateikti raštišką paaiškinimą dėl šių dokumentų pateikimo ir jų patikros atlikimo tvarkos, periodiškumo ir dažnumo bei kitų svarbių klausimų, taip pat darbuotojų, nepateikusių Galimybių paso arba kito teisės aktų nustatyto  dokumento dėl darbuotojo atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems reikalavimams,  jeigu tokių darbuotojų yra, bendro skaičiaus.

Darbdaviui arba jo įgaliotam ar jam atstovaujančiam asmeniui nepateikus VDI inspektoriaus nustatytais terminais raštiško paaiškinimo ar VDI inspektoriui nustačius, kad nurodyti veiksmai nėra atliekami, arba/ir VDI inspektoriui atsiradus kitų pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos žmonių
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimų ar/ir valstybės lygio  ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo
laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygų tinkamo įgyvendinimo, bus surašomas Patikrinimo aktas. Šis aktas per 1 (vieną) darbo dieną nuo atitinkamų aplinkybių nustatymo dienos bus išsiunčiamas oficialiuoju raštu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentui pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos vietą procedūriniams sprendimams pagal nurodytąjį įstatymą priimti.

Iki 2021 m. rugsėjo 12 d. šie klausimai bus tikrinami ir tiriami pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus ūkio subjektų, kurie anksčiau nei nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. pageidauja veikti su Galimybių pasu, sąrašus, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. - visose apdirbamosios gamybos, krovininio kelių transporto bei viešojo administravimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose VDI inspektoriai atliks planinį ar neplaninį patikrinimą arba tyrimą.

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Priimdama komandiruotą darbuotoją, kuris yra trečiosios šalies pilietis, Lietuvos įmonė tampa atsakinga, jei kitoje valstybėje šis darbuotojas yra įdarbintas nelegaliai.

Primename, kad nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio pakeitimas, numatantis, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, priėmusios laikinai dirbti trečiųjų šalių piliečius, komandiruotus iš užsienio įmonių, yra atsakingos už šių darbuotojų darbo Lietuvoje teisėtumą. Nelegalaus darbo kontrolę vykdančioms institucijoms nustačius, kad į Lietuvos įmonę komandiruotas užsienietis dirba nelegaliai (nėra įdarbintas siunčiančioje įmonėje), darbuotojus priimančiai Lietuvos įmonei skiriama nuo 868 iki 2 896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus. Be to, nustačius, kad komandiruotas trečiosios šalies pilietis dirba nelegaliai, jį priėmusi įmonė yra subsidiariai atsakinga už nelegaliai dirbusiam užsieniečiui sumokėtino darbo užmokesčio ir užsieniečio grąžinimo išlaidas.
Lietuvos įmonės, priimančios trečiosios šalies pilietį, komandiruotą iš trečiosios šalies, privalo pareikalauti šiam darbuotojui išduotos nacionalinės vizos ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje.

Trečiosios šalies pilietį, atsiųstą laikinai dirbti iš ES valstybėse narėse registruotų įmonių priimančios Lietuvos įmonės privalo pareikalauti iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi nuolatinės darbo vietos valstybėje narėje ar šios šalies nacionalinę vizą. Tokiu atveju, jeigu iš ES valstybės narės darbuotojas komandiruojamas ilgesniam nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui – priimanti komandiruotą darbuotoją Lietuvos įmonė turi pareikalauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Be to, visais atvejais visą užsieniečio komandiravimo laikotarpį Lietuvos įmonė turi turėti užsieniečio įdarbinimą patvirtinančius dokumentus – darbo sutartį (ar jos kopiją) ir pažymą dėl jo socialinio draudimo siunčiančioje šalyje.
Papildomai primename, kad iki šiol galioja tam tikri apribojimai priimti komandiruotus trečiųjų šalių piliečius dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos. Naudojantis beviziu režimu arba turint kitos valstybės nacionalinę vizą esant ekstremalios situacijos režimui trečiųjų šalių piliečiai atvykti į Lietuvos Respubliką ir dirbti joje komandiravimo pagrindu gali tik atlikę pilną vakcinaciją.

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Užsienio valstybėje registruotam darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikės teikti mažiau informacijos apie darbuotoją, lengvinamos dokumentų pateikimo procedūros. Tai numatoma nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojančiuose socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo pakeitimuose. Taip bus mažinama administracinė našta verslui, atsisakoma perteklinių reikalavimų, kurie nėra reikalingi faktinei kontrolei darbo vietoje vykdyti.
„Nuosekliai siekiame mažinti biurokratiją, todėl atsisakome perteklinės informacijos teikimo. Tai nesumažins darbuotojų apsaugos, nes pranešimai apie komandiruojamus darbuotoju lieka, tik nebereikės pildyti informacijos, kurią Valstybinė darbo inspekcija sužinos patikrinimo metu“– sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui, dirbti statybos darbų arba pateikiantis motyvuotą pranešimą dėl numatyto laikotarpio pratęsimo, pranešimus apie darbuotojus turės teikti Valstybinei darbo inspekcijai, ne jos teritoriniam skyriui.
Atsisakoma pareigos teikti informaciją apie komandiruotiems darbuotojams sudaromas darbo sąlygas  (maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę; minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę; darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis; laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas ir kt.) taip pat komandiruojamų darbuotojų įsipareigojimus ir darbo funkcijas. Nebus reikalaujama nurodyti komandiruojamų darbuotojų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir darbo funkciją, taip pat nebus prašoma pateikti informaciją apie paslaugų gavėją.

Siekiant vykdyti stebėseną, užsienio darbdavys turės pateikti informaciją apie ekonominės veiklos sektorių, į kurį komandiruotas darbuotojas.

Psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas yra nuolatinių Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) patikrinimų dalis, tačiau VDI, vykdydama psichologinio smurto ir/ar mobingo darbe prevenciją ir atstovaudama viešąjį interesą, siekia papildomai patikrinti beveik 2000 juridinių asmenų, vykdančių veiklą asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės globos sektoriuose, kuriuose, dėl atliekamų darbų bei vykdomos veiklos specifikos bei dėl VDI gautų pranešimų, skundų, paklausimų yra didžiausia psichologinio smurto ir mobingo grėsmė.
Elektroninis inspektavimas nėra naujiena, tokius inspektavimus VDI atlieka nuolat, siekdama patikrinti kuo didesnį skaičių ūkio subjektų. Į sąrašą įtrauktos įmonės turės pateikti informaciją apie psichosocialinės rizikos vertinimo bei mobingo darbe prevencijos atitiktį teisės aktuose nustatytus reikalavimus iki 2021m. rugsėjo 15 d. elektroniniu būdu atsakant į Teminės ataskaitos klausimus (viena įmonė – viena Teminė ataskaita, nepaisant įmonės padalinių skaičiaus bei kitų aplinkybių) tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos toliau–EPDS). Teminės ataskaitos popieriniai variantai negalioja.
Visi klausimai yra susiję su psichosocialinės aplinkos įmonėje įvertinimu bei mobingu, todėl tai yra ne tik inspektavimo priemonė, bet ir suteikiama galimybė įstaigų vadovams papildomai atkreipti dėmesį į problemas bei jas išspręsti. VDI vertindama gautus atsakymus laikosi sąžiningo pareiškėjo prezumpcijos, tačiau jeigu vėliau būtų gauti signalai, jog toje institucijoje yra sociopsichologinių problemų, kurios neatsispindėjo inspektavimo apklausos atsakymuose, VDI tose įmonėse vykdys aktyvią intervenciją ir bus taikomos įstatymu numatytos sankcijos už melagingos informacijos pateikimą.
Apibendrinta elektroninio inspektavimo informacija bus pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei naudojama tolesnei stebėsenai ar ūkio subjektai imasi priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
Šis elektroninis inspektavimas yra tik pradžia platesnio VDI užmojo tirti psichosocialinę aplinką įmonėse. Apibendrinus pirmojo patikrinimo rezultatus, inspektavimai bus išplėsti į kitas ekonominės veiklos sritis.

VDI primena: darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnis.).

Liepos 26 d. 10 val. Šakių rajone, žemės ūkio bendrovėje, atlikdami srutų rezervuaro siurblio remontą, žuvo trys žmonės. Tai itin skaudi nelaimė, todėl įvykį tiria Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – VDI) sudaryta komisija,kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Dėl darbuotojų žūties taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sparčiai auga. 2021 m. I pusmečio nelaimingų atsitikimų darbe, ypač žemės ūkyje, yra gerokai daugiau negu 2020 metais.
VDI per 2021 m. I pusmetį buvo gauta 20 pranešimų (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (5 iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimai), ir 66 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2020 m. per tokį pat laikotarpį buvo gauta 15 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 55 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai - tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m. palyginus su 2020 m. padidėjo 5 atvejais (arba 33 proc.), o sunkių – 11 atvejų (arba 20 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų), įvertis per 2021 m. I pusmetį buvo 1,6 o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 5,1. Šio rodiklio įverčiai 2020 m. I pusmetį buvo atitinkamai 1,2 ir 4,2.
“Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius,- sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Po ilgo karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypatingai atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu.”
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2021 m. I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) šių straipsnių reikalavimų pažeidimus: 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – 9 atvejais, 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) – 6 atvejais, 16 straipsnio („Darbo priemonės“) – 4 atvejais, 14 ir 15 straipsnių („Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 3 atvejais. Net 11 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 24 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų (pažeisti Įstatymo 33 straipsnyje „Darbuotojo pareigos“ įtvirtinti reikalavimai).
“Mes (VDI) jau ne kartą kreipėmės į žemės ūkio bendrovių vadovus, primindami, kad sezono metu ypač padaugėja nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje. Deja, suintensyvėjus sezoniniams darbams, darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, o juk žemės ūkio veikla - tai ne tik javų, augalų, galvijų auginimas, tai veikla apimanti savo srityje ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto darbus,“ - primena Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
2021 m. I pusmetį įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir 1 neblaivus sunkiai nukentėjo. Per atitinkamą 2020 m. periodą įvyko 1 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo neblaivus darbuotojas.
Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

 

VDI pasiektą  90 proc. kolektyvinį imunitetą lėmė keli faktoriai
Šalyje sulėtėjus visuotinio skiepijimo mastams, Valstybinė darbo inspekcija jaučiasi pasirengusi rudeniui –  iš 281 dirbančiojo pasiskiepijo ar yra persirgę Covid-19 liga 253 darbuotojai.
„Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų kolektyvinis imunitetas pasiekė 90 procentų. Didžiuojuosi VDI darbuotojų suvokimu, kad visuotinės mirtinos ligos ir jos platinimo galima išvengti tik skiepijantis. Raginu tai suprasti visus mūsų Lietuvos žmones. Būkime sveiki ir saugokime save ir kitus!“ –  kviečia nedelsti VDI vadovas Jonas Gricius, vienas pirmųjų inspekcijoje pasiskiepijęs nuo Covid-19 viruso.
Pasak VDI, iš viso 74 procentai darbuotojų yra pasiskiepiję (kiti – persirgę Covid-19 liga). Nemaža dalis pasiskiepijo per pastaruosius kelis mėnesius, dalis – per kasmetines atostogas. Pasiekti aukštą darbuotojų skiepijimo procentą padėjo keletas priežasčių. Pirmieji pasiskiepijo racionaliai įvertinę Covid-19 viruso grėsmes ir savo artimųjų rate susidūrę su jo lemtomis netektimis ar itin sunkiais ligos atvejais.
„VDI darbuotojų atsakomybės yra susijusios su saugiomis darbo sąlygomis, rizikų vertinimu, todėl natūralu, kad darbuotojai pasitiki mokslu grįstais įrodymais ir skiepijasi. Suveikė ir kiti faktoriai. Per pandemijos piką jautėme didelį sergančiųjų Covid-19 liga nerimą ir apgailestavimą, kad jų darbus teks atlikti kolegoms, kurie taip pat turi šeimas, mažų vaikų. Įsitikinome, kad asmeninė atsakomybė ir baimė būti atribotam nuo kolektyvo yra svari“, – vardija didelį pasiskiepijusiųjų procentą lėmusias priežastis VDI vadovas J. Gricius. – Ši baimė susijusi ir su kitu veiksniu – galimybe grįžti dirbti į biurą užuot dirbus nuotoliniu būdu, kas daugeliui, pasirodo, yra pranašumas. Tai įmanoma tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai testuojantis. Visą laiką nuo pandemijos pradžios intensyviai kalbėjome su darbuotojais – vardijome viruso rizikas ir ilgalaikes pasekmes kolektyvui, kiekvienam asmeniškai. Šis bendras darbas ir racionalus mūsų darbuotojų situacijos supratimas – pasirinkimas skiepytis tik patvirtina, kad einame teisingu keliu – kuriame atvirą, kalbančią ir motyvuojančią komandos dvasią.“
Nors institucija pasiekė itin aukštą kolektyvinį imunitetą, į VDI kreipiasi darbuotojai, kuriuos testuotis ar skiepytis verčia darbdaviai. Būdų, kaip paskatinti darbuotojų vakcinaciją ieško ir kitos institucijos, tačiau, pasak VDI vadovo J. Griciaus, pirmiausia, būtina kalbėtis su žmonėmis negąsdinant, nemenkinant jų dėl kitokio suvokimo, o rodant savo pavyzdį ar net išklausant nuogąstavimus apie skiepus ir pasaulį apėmusią pandemiją.

VDI primena, kad periodiniai testavimai, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privalomi tam tikrus darbus ir veiklas atliekantiems darbuotojams. Šių darbų ir profesijų sąrašą tvirtina LR Vyriausybė.

Kilus klausimams dėl darbo sąlygų ir darbo organizavimo, kai tai susiję su Covid-19 ligos prevencija darbo vietose, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Europos Komisija patvirtino 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą.

Naujoje strategijoje nustatomi pagrindiniai prioritetai ir veiksmai, kuriais siekiama gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą, spręsti sparčių ekonomikos, demografijos ir darbo modelių pokyčių klausimus.
Programoje taikomas trišalis požiūris, įtraukiant ES institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, ir orientuojamasi į tris pagrindinius prioritetus:

  1. pokyčių numatymą ir valdymą, pereinant prie žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos;
  2. apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje ir profesinių ligų stiprinimą, siekiant įgyvendinti „nulinę viziją“ dėl mirčių, susijusių su darbu;
  3. pasiruošimo, kaip reaguoti į dabartines ir būsimas sveikatos krizes, gerinimą.

 

Su visa 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategine programa galima susipažinti prisegtuke.

 

ES_DSS strateginė programa_2021-2027

 

Liepos pradžia paženklinta mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe proveržiu žemės ūkyje

2021 m. liepos 1 d. darbo vietoje buvo mirtinai traumuotas ūkininko ūkio (Alytaus r.) pagalbinis darbininkas. Nukentėjusysis rastas suspausta galva tarp krautuvo rėmo ir kaušo kėlimo mechanizmo. Liepos 9 d. ūkininko ūkyje darbuotojas žuvo įkritęs į neveikiantį pašaro dalytuvą. Dar vieno ūkininko darbuotojas gegužės 28 d. nukrito nuo vandens cisternos laiptelių ant betoninių dirbtuvių grindų ir dėl patirtos galvos traumos vėliau mirė. Dar 7 atvejais žemės ūkio darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai.
2020 m. per atitinkamą laikotarpį žemės ūkio ekonominės veiklos rūšių įmonėse buvo įvykęs 1 mirtinas ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimi darbe. Tai rodo, kad vasaros viduryje, padidėjus darbų apimtims darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą.
Deja, tai būdinga ne tik žemės ūkio, bet ir kitoms pavojingiausioms nelaimingiems atsitikimams darbe ekonominės veiklos rūšims. Palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant eismo įvykių, šiais metais išaugo net 30 procentų (nuo 13 iki 17 atvejų). Atvejų skaičius, kai buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, padidėjo 20 procentų.
“Toks mirtinų nelaimingų atitikimų darbe proveržis šalies įmonėse ypač neramina, - sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas. - Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė pandemijos metu sąlygotų aplinkybių išdavoje – apriboti kontaktai tarp asmenų ir jų grupių ženkliai sumažino darbuotojų veiksmų kontrolės apimtis, darbuotojai paliekami priimti savarankiškus sprendimus, o tokie sprendimai dažniausiai priimi taupant laiką saugos sąskaita. Situaciją dar labiau aštrina atšauktas karantinas, nes dar daugiau darbuotojų, jau praradusių saugaus elgesio įgūdžius, grįžta į darbo vietas, o darbdaviai nespėja adekvačiai atstatyti jų veiksmų kontrolės ir saugaus darbo organizavimo funkcijas, ir tai nuteikia pesimistinėms prognozėms – nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir toliau galimai išlaikys didėjimo tendencijas“.
Jau ir dabar pastebima, kad didžioji dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir ypač dėl vidinės kontrolės trūkumo įmonėse - šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai ragina darbdavius, kuo skubiau, ypač atvejais kai darbuotojai, atšaukus karantiną, grįžta į darbo vietas, imtis visų veiksmų, kad būtų įvykdytos darbuotoją saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavių pareigos, ir užtikrinti saugius darbo metodus bei atitinkamą darbuotojų kontrolę.

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruoju konsultacijų tel. 8 5 213 9772 arba tiesiogiai parašius žinutę VDI Facebook paskyroje.

Per pastaruosius penkerius metus sergamumas profesinėmis ligomis šalyje mažėjo, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. Tačiau pastebimi keli nauji pokyčiai.  

2020 m. užregistruotos 333 profesinės ligos – 9 proc. mažiau nei per 2019 metus. Lyginant su 2017 m., kai profesinių ligų skaičius per pastaruosius penkis metus buvo didžiausias – 536 profesinės ligos, 2020 m. profesinių ligų sumažėjo daugiau nei 1.5 karto, ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos Sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja.

Kaip ir kasmet per penkerių metų laikotarpį, 2020 m. dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuoti statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės, apdirbamosios gamybos sektoriuose – iš viso trys ketvirtadaliai visų diagnozuotų profesinių ligų. Per 2016–2020 m. profesinių ligų priežastys iš esmės nesikeitė – 98 proc. jų sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. Pagal darbo pobūdį dažniausiai profesiniai susirgimai nustatyti sunkiojo transporto ir mechanizmų vairuotojams, kurių susirgimus lėmė: vibracijos, triukšmo, krovinių tvarkymo rankomis, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos sutrikimai. Taip pat užfiksuota profesinių ligų susirgimų sveikatos apsaugos, prekybos sektoriuose, kuriuose dominuojančios ligų priežastys – kartotiniai judesiai, krovinių tvarkymas rankomis, darbo poza. Rečiausiai profesines ligas lėmė cheminiai ir biologiniai veiksniai (2 proc.). Dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims – 2020 m. vyrams nustatyta 70 proc. visų profesinių ligų, moterims – 30 procentų. Daugiau nei pusė asmenų (2016–2020 m. laikotarpiu) buvo dirbantys.

VDI stebi kelis pokyčius. Jau kelis metus (2019 m. ir 2020 m.) dažniausiai profesinės ligos nustatomos priešpensinio amžiaus (60–64 m.) asmenims, kai tuo tarpu 2018 m. dominavo 55–59 m. asmenys. Tai siejasi ir su kita, darbo stažo rodiklių linkme, kuri išryškėjo per 2020 m. – daugiausiai profesinių ligų nustatyta 40–44 metų darbo stažą turintiems asmenims. 2016–2019 m. pagal šį kriterijų daugiausiai profesinių ligų nustatyta turintiems mažesnį – 35–39 metų darbo stažą. 
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per dešimtmečius, VDI ragina darbdavius nuolat vertinti  rizikas ir įdiegti priemones, kurios padėtų išvengti kenksmingų veiksnių poveikio darbo aplinkoje.

Jei asmuo mano, kad jo susirgimas susijęs su esamomis ar buvusiomis darbo sąlygomis, jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas po konsultacijos gali siųsti darbuotoją darbo medicinos gydytojo konsultacijai, kuris ir priima galutinį sprendimą dėl profesinės ligos nustatymo. Visi pagal darbo sutartys dirbantys darbuotojai yra draudžiami privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl nustačius profesinę ligą, šiems asmenims būtų mokamos socialinės išmokos dėl profesinės ligos.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą  palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad bus vykdomas laikinojo įdarbinimo įmonių elektroninis inspektavimas. Numatyta patikrinti 281 įmonę.
Kaip ir kasmet, iki liepos 15 d. įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, turės VDI pateikti Pranešimą apie laikinojo įdarbinimo įmonės atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. Pranešimas yra pateikiamas tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) ir e. būdu atsakant į šio pranešimo klausimus.
Elektroniniu būdu inspektuojamų Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą yra informuotos ir individualiai.

Šis e. inspektavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašu. Laikinojo įdarbinimo įmonėms pareiga informuoti apie atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti veiklą numatyta kasmet. Įmonės, neketinančios tęsti laikinojo įdarbinimo veiklos, bus išbrauktos iš Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.

Daugiau informacijos prisijungimo prie EPDS ir techninio pranešimo formos pildymo klausimais:
Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė,
tel. (8 5) 2139763, el. p. valerija.maciuliene@vdi.lt;
Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Andrius Račkauskas,
tel. (8 5) 213 9758, el. p. andrius.rackauskas@vdi.lt
Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius,
tel. (8 5) 2139768; el. p. aras.petrevicius@vdi.lt.

Daugiau informacijos apie laikinąjį įdarbinimą: http://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=15

   Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

   Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma. Taikomą psichologinį smurtą ir mobingą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: tiesiogiai, t. y. kai smurtauja pats smurtautojas, ir netiesiogiai, t. y. smurtaujama kito asmens „pavedimu“. Esminis psichologinio smurto / mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

   Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Darbo santykiuose darbuotojas yra laikomas silpnesniąja šalimi, tačiau nepamiršti vykdyti savo pareigas privalo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas.

   Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti: asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą, patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į organizacijos vadovą. Tuo pačiu, reikia kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas.

Nepavykus išspręsti psichologinio smurto ar mobingo problemų organizacijos viduje, psichologinio smurto / mobingo auka gali kreiptis į:

  1. Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo, jeigu darbdavys, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neorganizuoja psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo;
  2. Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir panašiai;
  3. Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą;
  4. Bendrosios kompetencijos teismus (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).

   Skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo dažniausiai grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone bei įsitikinimais, todėl rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus (pvz., psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos ir kt.), išsaugoti SMS žinutes bei elektroninius laiškus, išsaugoti vaizdo ar garso įrašus ir panašiai.

 

Daugiau informacijos: http://www.vdi.lt/Forms/Naujienos1.aspx?Tekstai_ID=3352

 

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

VDI pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas. 

„Dažniausiai į VDI kreipiasi asmenys, manantys, kad darbdavys SODRAI galimai rodė mažesnį negu darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, ir dėl to jie gavę mažesnę ligos išmoką. Tokių situacijų pasitaiko, kai darbdavys sąmoningai piktnaudžiauja ir sutartyje įrašo, pavyzdžiui, kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, o darbuotojas, nežinodamas šio įrašo pasekmių, darbo sutartį pasirašo. Toks darbdavio nesąžiningas kompensacijos panaudojimas darbuotojui yra visiškai nenaudingas. Realiai nedirbantys kilnojamojo pobūdžio darbo arba darbo, susijusio su kelionėmis ar važiavimu, asmenys turėtų žinoti, kad nedarbingumo, motinystės atostogų ar kitais panašiais atvejais, kai yra skiriama valstybės išmoka, jų išmokos dydis bus apskaičiuotas pagal darbo užmokesčio dalį be minėtos kompensacijos. Todėl visais atvejais darbuotojo lėšos sumažėja, – paaiškina VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius. – Dažna s