• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

     Lietuvos Respublikoje galiojant ekstremalios situacijos režimui, darbdaviai, vadovaudamiesi Lietuvos  Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali skelbti darbuotojui ar darbuotojui grupei prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Akcentuotina, kad pasibaigus karantinui, tačiau vis dar esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, prastovos gali būti skelbiamos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau tik tuo atveju, jeigu aplinkybes, kad nėra galimybės suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygtą darbą tiesiogiai lemia šalyje paskelbta ekstremalioji situacija, t. y., ne bet kokios priežastys gali lemti prastovos paskelbimą šiuo pagrindu, o tik tie atvejai, kai objektyviai įvertinus darbo negalima suteikti dėl ekstremaliosios situacijos, pavyzdžiui, kai darbdaviams yra taikomi apribojimai, dėl kurių nėra galimybės vykdyti veiklą, suteikti darbuotojams darbą.
Paminėtina ir tai, kad nuo 2021 m. gegužės 7 d. buvo pakeistas Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kad skelbdami prastovą nurodytu pagrindu, darbdaviai privalo pateikti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie prastovos paskelbimą ir atšaukimą, o taip pat privalo nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių paskelbta prastova, paaiškinančias kokias pasekmes sukėlė karantinas ir (ar) ekstremalioji situacija ir/ar jų sąsajas su galimybe suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygtą darbą, pavyzdžiui, apribota veikla, dėl ko darbuotojai negali teikti paslaugų ir atlikti darbo funkcijos ar kt.
Informuojame, kad įmonėse, kuriose po 2021 m. liepos 1 d. paskelbtos prastovos, bus vykdomi neplaniniai patikrinimai, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl ekstremali situacija sudarė prielaidas prastovos paskelbimui ir siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui prastovomis ir valstybės teikiamomis subsidijomis. Kviečiame darbuotojus ir piliečius informuoti apie galimus pažeidimus Pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750 Vilniuje arba elektroniniu paštu info@vdi.lt, taip pat kreipiantis į artimiausią VDI teritorinį skyrių. Būkime pilietiški, anonimiškumas garantuojamas.

   

Neplaniniai patikrinimai vyks 2021 m. liepos – spalio mėnesiais.

VDI pasiektą  90 proc. kolektyvinį imunitetą lėmė keli faktoriai
Šalyje sulėtėjus visuotinio skiepijimo mastams, Valstybinė darbo inspekcija jaučiasi pasirengusi rudeniui –  iš 281 dirbančiojo pasiskiepijo ar yra persirgę Covid-19 liga 253 darbuotojai.
„Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų kolektyvinis imunitetas pasiekė 90 procentų. Didžiuojuosi VDI darbuotojų suvokimu, kad visuotinės mirtinos ligos ir jos platinimo galima išvengti tik skiepijantis. Raginu tai suprasti visus mūsų Lietuvos žmones. Būkime sveiki ir saugokime save ir kitus!“ –  kviečia nedelsti VDI vadovas Jonas Gricius, vienas pirmųjų inspekcijoje pasiskiepijęs nuo Covid-19 viruso.
Pasak VDI, iš viso 74 procentai darbuotojų yra pasiskiepiję (kiti – persirgę Covid-19 liga). Nemaža dalis pasiskiepijo per pastaruosius kelis mėnesius, dalis – per kasmetines atostogas. Pasiekti aukštą darbuotojų skiepijimo procentą padėjo keletas priežasčių. Pirmieji pasiskiepijo racionaliai įvertinę Covid-19 viruso grėsmes ir savo artimųjų rate susidūrę su jo lemtomis netektimis ar itin sunkiais ligos atvejais.
„VDI darbuotojų atsakomybės yra susijusios su saugiomis darbo sąlygomis, rizikų vertinimu, todėl natūralu, kad darbuotojai pasitiki mokslu grįstais įrodymais ir skiepijasi. Suveikė ir kiti faktoriai. Per pandemijos piką jautėme didelį sergančiųjų Covid-19 liga nerimą ir apgailestavimą, kad jų darbus teks atlikti kolegoms, kurie taip pat turi šeimas, mažų vaikų. Įsitikinome, kad asmeninė atsakomybė ir baimė būti atribotam nuo kolektyvo yra svari“, – vardija didelį pasiskiepijusiųjų procentą lėmusias priežastis VDI vadovas J. Gricius. – Ši baimė susijusi ir su kitu veiksniu – galimybe grįžti dirbti į biurą užuot dirbus nuotoliniu būdu, kas daugeliui, pasirodo, yra pranašumas. Tai įmanoma tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai testuojantis. Visą laiką nuo pandemijos pradžios intensyviai kalbėjome su darbuotojais – vardijome viruso rizikas ir ilgalaikes pasekmes kolektyvui, kiekvienam asmeniškai. Šis bendras darbas ir racionalus mūsų darbuotojų situacijos supratimas – pasirinkimas skiepytis tik patvirtina, kad einame teisingu keliu – kuriame atvirą, kalbančią ir motyvuojančią komandos dvasią.“
Nors institucija pasiekė itin aukštą kolektyvinį imunitetą, į VDI kreipiasi darbuotojai, kuriuos testuotis ar skiepytis verčia darbdaviai. Būdų, kaip paskatinti darbuotojų vakcinaciją ieško ir kitos institucijos, tačiau, pasak VDI vadovo J. Griciaus, pirmiausia, būtina kalbėtis su žmonėmis negąsdinant, nemenkinant jų dėl kitokio suvokimo, o rodant savo pavyzdį ar net išklausant nuogąstavimus apie skiepus ir pasaulį apėmusią pandemiją.

VDI primena, kad periodiniai testavimai, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privalomi tam tikrus darbus ir veiklas atliekantiems darbuotojams. Šių darbų ir profesijų sąrašą tvirtina LR Vyriausybė.

Kilus klausimams dėl darbo sąlygų ir darbo organizavimo, kai tai susiję su Covid-19 ligos prevencija darbo vietose, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Europos Komisija patvirtino 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą.

Naujoje strategijoje nustatomi pagrindiniai prioritetai ir veiksmai, kuriais siekiama gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą, spręsti sparčių ekonomikos, demografijos ir darbo modelių pokyčių klausimus.
Programoje taikomas trišalis požiūris, įtraukiant ES institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, ir orientuojamasi į tris pagrindinius prioritetus:

  1. pokyčių numatymą ir valdymą, pereinant prie žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos;
  2. apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje ir profesinių ligų stiprinimą, siekiant įgyvendinti „nulinę viziją“ dėl mirčių, susijusių su darbu;
  3. pasiruošimo, kaip reaguoti į dabartines ir būsimas sveikatos krizes, gerinimą.

 

Su visa 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategine programa galima susipažinti prisegtuke.

 

ES_DSS strateginė programa_2021-2027

 

Liepos pradžia paženklinta mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe proveržiu žemės ūkyje

2021 m. liepos 1 d. darbo vietoje buvo mirtinai traumuotas ūkininko ūkio (Alytaus r.) pagalbinis darbininkas. Nukentėjusysis rastas suspausta galva tarp krautuvo rėmo ir kaušo kėlimo mechanizmo. Liepos 9 d. ūkininko ūkyje darbuotojas žuvo įkritęs į neveikiantį pašaro dalytuvą. Dar vieno ūkininko darbuotojas gegužės 28 d. nukrito nuo vandens cisternos laiptelių ant betoninių dirbtuvių grindų ir dėl patirtos galvos traumos vėliau mirė. Dar 7 atvejais žemės ūkio darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai.
2020 m. per atitinkamą laikotarpį žemės ūkio ekonominės veiklos rūšių įmonėse buvo įvykęs 1 mirtinas ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimi darbe. Tai rodo, kad vasaros viduryje, padidėjus darbų apimtims darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą.
Deja, tai būdinga ne tik žemės ūkio, bet ir kitoms pavojingiausioms nelaimingiems atsitikimams darbe ekonominės veiklos rūšims. Palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant eismo įvykių, šiais metais išaugo net 30 procentų (nuo 13 iki 17 atvejų). Atvejų skaičius, kai buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, padidėjo 20 procentų.
“Toks mirtinų nelaimingų atitikimų darbe proveržis šalies įmonėse ypač neramina, - sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas. - Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė pandemijos metu sąlygotų aplinkybių išdavoje – apriboti kontaktai tarp asmenų ir jų grupių ženkliai sumažino darbuotojų veiksmų kontrolės apimtis, darbuotojai paliekami priimti savarankiškus sprendimus, o tokie sprendimai dažniausiai priimi taupant laiką saugos sąskaita. Situaciją dar labiau aštrina atšauktas karantinas, nes dar daugiau darbuotojų, jau praradusių saugaus elgesio įgūdžius, grįžta į darbo vietas, o darbdaviai nespėja adekvačiai atstatyti jų veiksmų kontrolės ir saugaus darbo organizavimo funkcijas, ir tai nuteikia pesimistinėms prognozėms – nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir toliau galimai išlaikys didėjimo tendencijas“.
Jau ir dabar pastebima, kad didžioji dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir ypač dėl vidinės kontrolės trūkumo įmonėse - šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai ragina darbdavius, kuo skubiau, ypač atvejais kai darbuotojai, atšaukus karantiną, grįžta į darbo vietas, imtis visų veiksmų, kad būtų įvykdytos darbuotoją saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavių pareigos, ir užtikrinti saugius darbo metodus bei atitinkamą darbuotojų kontrolę.

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruoju konsultacijų tel. 8 5 213 9772 arba tiesiogiai parašius žinutę VDI Facebook paskyroje.

Per pastaruosius penkerius metus sergamumas profesinėmis ligomis šalyje mažėjo, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. Tačiau pastebimi keli nauji pokyčiai.  

2020 m. užregistruotos 333 profesinės ligos – 9 proc. mažiau nei per 2019 metus. Lyginant su 2017 m., kai profesinių ligų skaičius per pastaruosius penkis metus buvo didžiausias – 536 profesinės ligos, 2020 m. profesinių ligų sumažėjo daugiau nei 1.5 karto, ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos Sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja.

Kaip ir kasmet per penkerių metų laikotarpį, 2020 m. dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuoti statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės, apdirbamosios gamybos sektoriuose – iš viso trys ketvirtadaliai visų diagnozuotų profesinių ligų. Per 2016–2020 m. profesinių ligų priežastys iš esmės nesikeitė – 98 proc. jų sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. Pagal darbo pobūdį dažniausiai profesiniai susirgimai nustatyti sunkiojo transporto ir mechanizmų vairuotojams, kurių susirgimus lėmė: vibracijos, triukšmo, krovinių tvarkymo rankomis, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos sutrikimai. Taip pat užfiksuota profesinių ligų susirgimų sveikatos apsaugos, prekybos sektoriuose, kuriuose dominuojančios ligų priežastys – kartotiniai judesiai, krovinių tvarkymas rankomis, darbo poza. Rečiausiai profesines ligas lėmė cheminiai ir biologiniai veiksniai (2 proc.). Dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims – 2020 m. vyrams nustatyta 70 proc. visų profesinių ligų, moterims – 30 procentų. Daugiau nei pusė asmenų (2016–2020 m. laikotarpiu) buvo dirbantys.

VDI stebi kelis pokyčius. Jau kelis metus (2019 m. ir 2020 m.) dažniausiai profesinės ligos nustatomos priešpensinio amžiaus (60–64 m.) asmenims, kai tuo tarpu 2018 m. dominavo 55–59 m. asmenys. Tai siejasi ir su kita, darbo stažo rodiklių linkme, kuri išryškėjo per 2020 m. – daugiausiai profesinių ligų nustatyta 40–44 metų darbo stažą turintiems asmenims. 2016–2019 m. pagal šį kriterijų daugiausiai profesinių ligų nustatyta turintiems mažesnį – 35–39 metų darbo stažą. 
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per dešimtmečius, VDI ragina darbdavius nuolat vertinti  rizikas ir įdiegti priemones, kurios padėtų išvengti kenksmingų veiksnių poveikio darbo aplinkoje.

Jei asmuo mano, kad jo susirgimas susijęs su esamomis ar buvusiomis darbo sąlygomis, jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas po konsultacijos gali siųsti darbuotoją darbo medicinos gydytojo konsultacijai, kuris ir priima galutinį sprendimą dėl profesinės ligos nustatymo. Visi pagal darbo sutartys dirbantys darbuotojai yra draudžiami privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl nustačius profesinę ligą, šiems asmenims būtų mokamos socialinės išmokos dėl profesinės ligos.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą  palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad bus vykdomas laikinojo įdarbinimo įmonių elektroninis inspektavimas. Numatyta patikrinti 281 įmonę.
Kaip ir kasmet, iki liepos 15 d. įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, turės VDI pateikti Pranešimą apie laikinojo įdarbinimo įmonės atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. Pranešimas yra pateikiamas tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) ir e. būdu atsakant į šio pranešimo klausimus.
Elektroniniu būdu inspektuojamų Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą yra informuotos ir individualiai.

Šis e. inspektavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašu. Laikinojo įdarbinimo įmonėms pareiga informuoti apie atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti veiklą numatyta kasmet. Įmonės, neketinančios tęsti laikinojo įdarbinimo veiklos, bus išbrauktos iš Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.

Daugiau informacijos prisijungimo prie EPDS ir techninio pranešimo formos pildymo klausimais:
Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė,
tel. (8 5) 2139763, el. p. valerija.maciuliene@vdi.lt;
Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Andrius Račkauskas,
tel. (8 5) 213 9758, el. p. andrius.rackauskas@vdi.lt
Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius,
tel. (8 5) 2139768; el. p. aras.petrevicius@vdi.lt.

Daugiau informacijos apie laikinąjį įdarbinimą: http://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=15

   Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

   Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma. Taikomą psichologinį smurtą ir mobingą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: tiesiogiai, t. y. kai smurtauja pats smurtautojas, ir netiesiogiai, t. y. smurtaujama kito asmens „pavedimu“. Esminis psichologinio smurto / mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

   Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Darbo santykiuose darbuotojas yra laikomas silpnesniąja šalimi, tačiau nepamiršti vykdyti savo pareigas privalo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas.

   Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti: asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą, patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į organizacijos vadovą. Tuo pačiu, reikia kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas.

Nepavykus išspręsti psichologinio smurto ar mobingo problemų organizacijos viduje, psichologinio smurto / mobingo auka gali kreiptis į:

  1. Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo, jeigu darbdavys, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neorganizuoja psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo;
  2. Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir panašiai;
  3. Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą;
  4. Bendrosios kompetencijos teismus (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).

   Skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo dažniausiai grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone bei įsitikinimais, todėl rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus (pvz., psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos ir kt.), išsaugoti SMS žinutes bei elektroninius laiškus, išsaugoti vaizdo ar garso įrašus ir panašiai.

 

Daugiau informacijos: http://www.vdi.lt/Forms/Naujienos1.aspx?Tekstai_ID=3352

 

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

VDI pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas. 

„Dažniausiai į VDI kreipiasi asmenys, manantys, kad darbdavys SODRAI galimai rodė mažesnį negu darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, ir dėl to jie gavę mažesnę ligos išmoką. Tokių situacijų pasitaiko, kai darbdavys sąmoningai piktnaudžiauja ir sutartyje įrašo, pavyzdžiui, kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, o darbuotojas, nežinodamas šio įrašo pasekmių, darbo sutartį pasirašo. Toks darbdavio nesąžiningas kompensacijos panaudojimas darbuotojui yra visiškai nenaudingas. Realiai nedirbantys kilnojamojo pobūdžio darbo arba darbo, susijusio su kelionėmis ar važiavimu, asmenys turėtų žinoti, kad nedarbingumo, motinystės atostogų ar kitais panašiais atvejais, kai yra skiriama valstybės išmoka, jų išmokos dydis bus apskaičiuotas pagal darbo užmokesčio dalį be minėtos kompensacijos. Todėl visais atvejais darbuotojo lėšos sumažėja, – paaiškina VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius. – Dažna situacija, kai darbo santykių šalys susitaria dėl tam tikro darbo užmokesčio dydžio, kuris darbuotojui ir yra išmokamas, tačiau dalis šio užmokesčio yra DK 144 str. 8 d. reglamentuojama kompensacija, dėl ko darbuotojų padėtis yra taip pat pabloginama, kadangi ši suma neįtraukiama skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Tai svarbu, pvz., kreipiantis į banką dėl finansinių paslaugų ar darbuotojams naudojantis socialinėmis garantijomis (susirgus gaus mažesnę nedarbingumo išmoką, nesikaupia senatvės pensijos stažas ir kt.). Atostogų atveju – darbuotojo atostoginiai būtų skaičiuojami neįtraukiant kompensacijos. Ši sisteminė žala visais atvejais yra nenaudinga darbuotojui.“

Netikslingas šių kompensacijų mokėjimas (neatsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir jų atlikimo vietą) galimai susijęs su siekiu išvengti mokesčių mokėjimo, kurie būtų mokami, jeigu išmokama suma būtų ne kompensacinio pobūdžio, o viena iš darbo užmokesčio dalių, nurodytų DK 139 str. 2 d. Ši Darbo kodekse numatyta kompensacija yra specialaus kompensacinio pobūdžio darbdavio darbuotojui mokama piniginė suma, kuri nepatenka į darbo užmokesčio apibrėžtį pagal DK 139 str. 2 d. Darbo santykių šalys turėtų suprasti, kad šios kompensacijos mokėjimo paskirtis – kompensuoti darbuotojui padidėjusias išlaidas, tačiau tie atvejai, kai iš esmės šia kompensacija mokamas darbo užmokestis darbuotojui, neatitinka šios kompensacijos tikslo ir dėl to nukenčia darbuotojai – visa kompensacinė suma nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis.

Kilus klausimams dėl darbo sutarties sąlygų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, VDI kviečia konsultuotis konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių, darbdavys arba darbuotojas, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai jaunųjų darbuotojų darbe yra nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, neišmokamas darbo užmokestis, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas jų darbo bei poilsio laiku.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. VDI specialistai pažymi, kad siekiant išvengti neteisėto darbdavių elgesio, kiekvienas pradedantis dirbti vaikas (nuo 14 metų iki 16 metų) ar paauglys (nuo 16 metų iki 18 metų) turi žinoti, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki18 metų.

Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų ar paauglių amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos bei darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas. Vaikui darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.

Pabrėžtina, kad vaikas gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Taip pat nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu (užsakymo priėmimas, pateikimas).

Jauniems asmenims svarbu žinoti, kokia gali būti jų darbo laiko trukmė. Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.

Vaikų darbas draudžiamas šiomis valandomis: nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais – nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. Paauglių darbas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto draudžiamas. Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.

 

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

AKTUALI INFORMACIJA DĖL PRANEŠIMŲ APIE PASKELBTAS PRASTOVAS

Įsigaliojus Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) pakeitimams svarbu žinoti, kad nuo šiol atšaukus prastovas arba pasikeitus nustatyta tvarka jau pateiktiems duomenims apie prastovos laikotarpį ir (arba) prastovos rūšį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną duomenys turi būti tikslinami pateikiant naują užpildytą pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, nurodant teisingus (aktualius) duomenis, pavyzdžiui, jeigu teiktame pranešime buvo nurodyta, kad prastova tęsis iki 2021 m. gegužės 21 d., o pasikeitus aplinkybėms 2021 m. gegužės 12 d. prastova yra atšaukiama, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną turi būti užpildomas naujas pranešimas, kuriame turi būti nurodoma prastovos pabaigos data 2021 m. gegužės 12 d. Darbdavio pasirinkimu pildoma forma dėl atskirų darbuotojų, kuriems paskelbta prastova arba forma dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos. Aktualiais laikomi vėliausiai pateikti duomenys.
Svarbu pažymėti, kad pranešimuose dėl paskelbtos prastovos turi būti nurodomos konkrečios priežastys, dėl kurių paskelbta prastova. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečių priežasčių nurodymas turi būti suprantamas taip, kad nepakanka nurodyti, jog prastova paskelbta dėl karantino ir (ar) ekstremaliosios situacijos, svarbu, kad nurodytos priežastys būtų paaiškinančios kokias pasekmes sukėlė karantinas ir (ar) ekstremalioji situacija ir jų sąsajas su galimybe suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygtą darbą, pavyzdžiui, apribota veikla, dėl ko darbuotojai negali teikti paslaugų ir atlikti darbo funkcijų ar kt.
Pakeista ir duomenų viešinimo tvarka – VDI interneto svetainėje viešai bus skelbiamas įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, einamąjį kalendorinį mėnesį pateikusių VDI pranešimus apie prastovas, sąrašas.
Svarbi informacija: darbdaviams, iki Aprašo pakeitimų įsigaliojimo pateikusiems pranešimus VDI apie paskelbtas pastovas pakartotinai naujų pranešimo formų pateikti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai prastova yra atšaukiama, pasibaigia (kai prastova bus tęsiama) arba yra keičiamas pranešime nurodytas prastovos laikotarpis arba keičiama prastovos rūšis.

Aprašo pakeitimai: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed749ad0af1811eba871a26c1fc3fbc1

Forma dėl atskirų darbuotojų, kuriems paskelbta prastova – https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfEJVU10EZ9PvQapA_9dwUo400QFhjppLshGxRR_c08sErclw/viewform

Forma dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos (formai pateikti būtina Google paskyra) – https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScc2eWgN3E_5lgzFF7TyGq2W4e06ZVGMEp8AOoA2mDRUjSyLQ/viewform

Išaiškinimas dėl formų pildymo - https://www.vdi.lt/PdfUploads/Del_formu_pildymo_2021.pdf

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė darbo inspekcija gavo 12 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2020 m. VDI gavo 10 pranešimų apie mirtinus ir 27 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe.

Pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams (NA) darbe įvykti pirmus tris šių metų mėnesius buvo šie sektoriai: transportavimo, saugojimo (4 mirtini, 6 sunkūs NA), statybos (3 mirtini, 7 sunkūs NA), apdirbamosios gamybos (3 mirtini, 5 sunkūs), miškininkystės (1 mirtinas), švietimo (4 sunkūs), žemės ūkio (2 sunkūs), administracinės ir aptarnavimo veiklos (3 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1 mirtinas eismo įvykis), meninės ir pramoginės veiklos (1 sunkus NA). Taigi mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe didėjimą 2021 m., palyginus su 2020 m., sąlygojo žūčių skaičaus augimas statybos bei transporto ir saugojimo ekonominės veiklos rūšies įmonėse.

Kaip ir pernai, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (15 atvejų (36 proc)., iš kurių 2 mirtini) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Dar 2 darbuotojus mirtinai traumavo virtę/nukritę konstrukcijų elementai, 1 – kritęs atliekamų miško darbų zonoje paliktas įstrigęs medis, 6 sunkūs ir 1 mirtinas NA įvyko darbuotojams paslydus ir / ar dėl neaiškių priežasčių pargriuvus darbo vietos teritorijoje.

„Mus neramina, kad apie 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir vidinės kontrolės nepakankamumo įmonėse, net 20 proc. – dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo. Kalbėdamiesi su įmonių darbų saugos specialistais mes turime akcentuoti keletą svarbiausių momentų darbų saugos užtikrinimo aspektu: 1) apie darbo aplinkos ypatumus ir sisteminį profesinės rizikos vertinimą kiekvienoje darbo vietoje; 2) apie darbuotojų elgseną, kuri priklauso nuo jų apmokymo, kvalifikacijos ir tinkamo darbų saugos taisyklių laikymosi; 3) bei ne mažiau svarbias darbuotojų asmenines ypatybes/savybes – saugos darbe psichologinę pusę. Labai skaudūs pavyzdžiai rodo, kad darbuotojų sauga šalies įmonėse yra nepatenkinama ir turi būti valdoma aktyviau, įtraukiant į šį procesą darbuotojus ir socialinius partnerius, stiprinant pasitikėjimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Kviečiame visus saugoti darbuotojų gyvybes, nes dėl jų dažnai beprasmės netekties kenčia mūsų artimiausieji – tėčiai, mamos, vaikai ir seneliai. Kenčia ir valstybė,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Taip pat VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruoju konsultacijų tel. 8 5 213 9772 arba tiesiogiai parašius žinutę VDI Facebook paskyroje. 

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Darbo jėgos trūkumus sezoninių darbų laikotarpiui daugelis Lietuvos darbdavių ketina užpildyti darbuotojais iš kitų šalių. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Lietuvos įstatymai reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek kitų šalių piliečių įdarbinimą.

Užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, darbo santykius reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) ir kiti darbo teisės aktai;
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ);
Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-689 redakcija);

Sezoninių darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-142 redakcija).
Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių pilietis, norintis atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, turi turėti teisėtą buvimą patvirtinantį dokumentą. Informaciją dėl dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Aktualią informaciją šiais klausimais bei minėtos įstaigos kontaktus galima rasti interneto svetainėje www.migracija.lt.

Trečiųjų šalių piliečiai, kurie ketina dirbti sezoninį darbą, taip pat privalo gauti leidimą dirbti. Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.
Leidimą dirbti (prireikus – jo dublikatą) užsieniečiui išduoda, pratęsia leidimo dirbti galiojimą, atsisako išduoti ir panaikina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aktuali informacija šiais klausimais bei minėtos įstaigos kontaktai teikiami www.uzt.lt.

Trečiųjų šalių piliečiai turi teisę sudaryti sezoninio darbo sutartį, kuri atitiktų DK nuostatas bei UTPĮ įtvirtintų terminų tokį darbą vykdyti nustatytus reikalavimus (t.y., iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį).
Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį, neviršijant UTPĮ nustatyto maksimalaus 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį termino.
Paminėtina, kad darbuotojas turi teisę rašytiniu pareiškimu nutraukti sezoninio darbo sutartį, nepasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas.
Trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal sezoninio darbo sutartį, kaip ir kitiems Lietuvos Respublikoje dirbantiems darbuotojams, taikomos DK ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nuostatos ir taikomos šios darbo sąlygos, susijusios su:
darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą, atliekamą lauko sąlygomis. Minimalusis darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga, 2021 metais taikoma 642 Eur) ar darbo valandą (valandinis atlygis, 2021 metais taikomas 3,93 Eur) yra mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Paminėtina, kad darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

maksimaliojo darbo laiko reikalavimais. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip:
vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
minimaliojo poilsio laiko reikalavimais. Darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, darbo laiko režimas negalėtų pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip:
per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose). Specialios pertraukos suteikiamos darbuotojams dirbantiems lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ? arba aukštesnė kaip +28 ?, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4?. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Specialios pertraukos tokiems darbuotojams turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
kasmetinių atostogų trukme. Darbuotojams, dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbuotojui priklausančių atostogų trukmė paskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į teisės normose nustatytą kasmetinių atostogų trukmę bei į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, darbuotojo tenkančių darbo dienų skaičių (pvz. darbuotojai, dirbantys 5 darbo dienas per savaitę ir išdirbę 6 mėnesius įgyja teisę į 10 darbo dienų kasmetines atostogas). Paminėtina, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija, išskyrus atvejus, jeigu DK ar kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip;
darbuotojų sauga ir sveikata;
draudimu diskriminuoti darbe;
darbo teisių gynimu darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose. Darbdaviui pažeidus darbuotojo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Darbo ginčų komisijų kontaktus bei prašymo darbo ginčų komisijai formą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://www.vdi.lt/Forms/DGK.aspx.;
darbo teisių gynimu administracine tvarka. Darbdaviui pažeidus darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, su rašytiniu skundu kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Skundo formą galima rasti paspaudus šią nuorodą: http://www.vdi.lt/PdfUploads/Skundo_forma.pdf.

Pažymima, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
VDI tinklapyje yra skelbiamos aktualios konsultacijos darbo įstatymų vykdymo klausimais, kurias galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, taip pat konsultacijos bei aktuali informacija numatyta skiltyje „DUK“. Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, darbuotojai gali kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.

 

Kontaktams: komunikacija@vdi.lt

Siekdama užkirsti kelią darbo vietose plisti užkrečiamoms ligoms, dėl kurių šalyje yra paskelbtas karantinas,  ir įvertinti situaciją, kaip įmonėse, teikiančiose viešas paslaugas, laikomasi privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vykdys  darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, elektroninį inspektavimą.

Elektroniniu būdu VDI planuoja patikrinti arti 1300 įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose dirbantys darbuotojai turi atlikti privalomas sveikatos patikras. Sąraše esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų atsakingi darbuotojai privalo įvertinti privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis įvertinimas atliekamas elektroniniu būdu užpildant VDI parengtą Privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams teminę ataskaitą (toliau – Teminė ataskaita). Teminę ataskaitą įmonės atsakingas darbuotojas turi pateikti VDI iki 2021 m. gegužės 14 dienos tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt) skyriuje „E. paslaugos“. Pateikiama viena Teminė ataskaita, nepaisant įmonės, įstaigos ar organizacijos padalinių ar (ir) teikiamų paslaugų skaičiaus bei kitų aplinkybių. Teminės ataskaitos popierinis (skenuotas) variantas negalioja. Teminė ataskaita ir kiti su elektroniniu inspektavimu susiję dokumentai paskelbti VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikos „Ūkio subjektų priežiūra“ skyriaus „Elektroninis inspektavimas“ poskyryje „Privalomų sveikatos tikrinimų galimais COVID-19 atvejais tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams elektroninis inspektavimas“.

Įmonių, inspektuojamų elektroniniu būdu dėl privalomų sveikatos patikrų, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.

Įmonės, elektroniniu būdu užpildžiusios ir pateikusios VDI Teminę ataskaitą iki šių metų gegužės 14 dienos, 2021 metais nebus tikrinamos planine tvarka, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje.

Kontaktai pasiteirauti: prisijungimo prie EPDS ir Teminės ataskaitos formos techninio pildymo klausimais – VDI Informacinių technologijų ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė, tel.: (8 5) 213 9763, 8 687 63374, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt; privalomų sveikatos tikrinimų klausimais skambinti bendruoju VDI konsultacijų telefonu, pasirinkus „2“ skyrių – darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai (bet kurią temą),  tel. (8 5) 213 9772.

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose. Viso to būtų galima išvengti, jeigu darbdaviai atsakingai pasirūpintų saugiomis darbo sąlygomis, o darbuotojai laikytųsi saugaus elgesio.
Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.
„Kasmet Lietuvoje apie 10 šeimų lieka be vieno iš maitintojų, jam žuvus darbe. Dar apie 30 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs. Į darbuotojų saugą ir sveikatą reikia žiūrėti atsakingai – tai gelbsti gyvybes.  Labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys įsitikintų, kad jų darbuotojai žino ir supranta, kaip elgtis, kad būtų ne tik atliktos kasdienės užduotys, bet ir laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Pastebimi atvejai, kai įmonės po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei. Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ar nepatikrinta jų techninė būklė gali lemti nelaimingus atsitikimus darbe.
Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno DARBDAVIO pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių.
Įvertinus įmonėje įvykusius mirtinus, sunkius nelaimingus atsitikimus darbe ir VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus darbdaviai-draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe įmokos tarifo grupei, t. y. kuo dažniau įmonėje pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tuo didesnę nelaimingų atsitikimų darbe įmoką moka.
Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe ir nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, gali būti sustabdomas statybos darbų vadovo atestatas.
Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones. Pavyzdžiui, naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant koronaviruso pandemijos sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tuo pačiu tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.

Kiekvieno DARBUOTOJO pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.
Tuo tarpu tinkamai organizuojant darbą, naudojant darbo priemones, kolektyvines apsaugos priemones, asmenines apsaugos priemones išvengiama traumų, sveikatos pakenkimų darbe, dėl kurių darbuotojas tampa nedarbingas, praranda dalį pajamų, o jei nedarbingumas nuolatinis – ir darbą. Taigi, kiekvienas darbuotojas turi kaip galima labiau rūpintis savo ir kolegų sveikata, kad išliktų sveikas, darbingas ir neprarastų pajamų.

Atsakomybė

Valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) dažnai sulaukia klausimo, kokia kalba turi būti sudaromos darbo sutartys, jei viena iš šalių nėra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba.
Darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 1 – 2 dalys).

Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis). Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius (DK 5 straipsnio 3 dalis).

Darbo sutarties ir kitų, su darbo santykiais susijusių dokumentų, tikslas, be kita ko, yra supažindinti darbuotoją su šių dokumentų turiniu, todėl, atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisinio aiškumo ir teisingo informavimo principus bei DK nuostatas aiškinant sistemiškai, darbo sutartis ir darbo teisės normos užsienio šalies piliečiui privalo būti išdėstytos lietuvių kalba ir kita užsieniečiui priimtina ir suprantama kalba.
Akcentuotina, jog darbdavys negalėtų taikyti darbuotojui darbo teisės normose ir darbo sutartyje numatytos atsakomybės, jei paaiškėtų, kad buvo pažeista vidaus teisės akte nustatyta taisyklė ar nuostata, kurios darbuotojas nežinojo ar nesuprato dėl to, kad ji išdėstyta jam nesuprantama kalba.

Kontaktams:
komunikacija@vdi.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra parengusi  teisės akto projektą  ir ne kartą su socialiniais parteriais aptarė Trišalėje taryboje, šiandien savo siūlymus pristatys Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

„Ministerijos siūlomas reglamentavimas įneštų skaidrumo, darbuotojai būtų labiau apsaugoti, o sąžiningiems darbdaviams padėtų išvengti situacijų, kuomet kyla ginčas, ar darbo užmokestis iš tiesų buvo išmokėtas. Visos pusės turėtų neginčijamų įrodymų apie mokamą arba gaunamą atlyginimą. Darbuotojų kreipimųsi skaičius į darbo ginčų komisijas rodo, kad šią situaciją būtina spręsti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Tikimasi, kad siūloma tvarka prisidės prie šešėlio mažinimo ir padidins darbuotojų apsaugą. Darbo ginč