• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Šiandien pirmą kartą Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kartu su kolegomis iš Belgijos vienu metu savo šalyse atliko tos pačios įmonės patikrinimą.

Lietuva tapo viena pirmųjų iš trijų Europos Sąjungos šalių, prisijungusių prie dvišalių tuo pačiu metu vykdomų inspektavimų iniciatyvos. Tokiais bendrais inspekciniais veiksmais ES šalys siekia kovoti su nedeklaruotu darbu visoje Europoje.
„Pajėgų suvienijimas ir suderinti veiksmai žymi lūžį atliekant patikrinimus visoje Europoje. Nepaprastai svarbu bendradarbiauti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, ypač kovojant su nedeklaruotu darbu. Kadangi Europos darbo rinka glaudžiai susieta, vienos šalies pastangų neužtenka norint mažinti nedeklaruoto darbo apraiškas, kurios susijusios ir su darbo teise, ir darbuotojų socialine apsauga, sveikata bei sauga, ir mokesčiais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Šis suderintas Lietuvos ir Belgijos inspektavimas – šiandien prasidėjusios Europos veiksmų savaitės ir  bendros europinės informacinės kampanijos „#EU4FairWork“ dalis. Europos kovos su nedeklaruotu darbu platformos inicijuotos kampanijos bei Europos veiksmų savaitės metu įvairiose ES šalyse organizuojami įvairūs renginiai, inspektavimai ir kitos veiklos, nukreiptos kovai su nedeklaruotu darbu.

Pirmąjį tokį bendrą Europoje vienu metu vykdytą patikrinimą dviejose skirtingose šalyse koordinavo Europos darbo institucija. Šios organizacijos sukurtos priemonės ir procedūros įgalino skirtingų ES šalių institucijas sėkmingai atlikti jungtinį patikrinimą. Šiandieninė Lietuvos ir Belgijos darbo inspektorių patirtis padės naujai ES organizacijai toliau plėtoti savo gebėjimus koordinuoti bendrus inspekcinius veiksmus.

2019 m. įsteigta Europos darbo institucija aktyviai įsitraukė į kovą su nedeklaruotu darbu, prisidėdama prie valdžios institucijų vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir stebėsenos,  didindama darbdavių ir darbuotojų informuotumą apie ES laisvo judėjimo nuostatas.

Nedeklaruotas darbas yra nuolatinis iššūkis, turintis neigiamos įtakos darbuotojams, įmonėms ir vyriausybėms visoje Europoje. Nedeklaruotas darbas nepaiso valstybių sienų, todėl bendri šalių veiksmai stipriai prisideda prie kovos su nedeklaruotu darbu.

Moksleiviai kviečiami kurti socialinę reklamą apie legalaus darbo privalumus

Valstybinė darbo inspekcija kviečia vyresniųjų klasių moksleivius dalyvauti video darbų konkurse „Rinkis teisingai – dirbk legaliai!“, kuriuo skatina jaunuolius suprasti legalaus darbo naudą prieš įsiliejant į darbo rinką.

Šis konkursas – šiandien prasidedančios Europos veiksmų savaitės ir bendros europinės informacinės kampanijos „#EU4FairWork“ dalis.

„Jaučiame pareigą prisidėti ugdant savarankiškus ir atsakingus jaunuolius, kurie baigę pagrindinio ugdymo įstaigas, būtų tvirtai pasiryžę dirbti tik legalų darbą. Norime matyti jaunimo idėjas, drauge kalbėtis ir kurti pridėtinę vertę jų ateities darbo santykiams. Taip pat siekiame, kad moksleiviai žinotų Valstybinę darbo inspekciją ir prireikus drąsiai kreiptųsi patarimo darbo teisės, darbo saugos klausimais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.
Žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą ir skatindama netoleruoti nelegalaus darbo Europos kovos su nedeklaruotu darbu platforma inicijavo informacinę kampaniją, prie kurios prisijungė ir Lietuva.

VDI organizuojamo konkurso tikslas – skatinti jaunimą, pasitelkus kūrybiškumą ir meninę saviraišką, domėtis ir gilinti darbo teisės žinias: kuo legalus darbas skiriai nuo nelegalaus, kokie yra legalaus darbo pranašumai, kodėl legalus darbas svarbus ne tik dirbančiajam, bet ir jo artimiesiems, valstybei. 
Moksleiviai kviečiami sukurti socialinę reklamą, kuri atskleistų legalaus darbo privalumus, skatintų jaunimą rinktis dirbti tik legaliai, pasiūlytų idėjų ar būdų, kaip kovoti su nelegaliu darbu.
Vertindama konkurso darbus, komisija atsižvelgs į darbo idėjos originalumą, kūrybišką ir nuoseklų išpildymą, temos atskleidimą, technišką ir tvarkingą darbo pateikimą.

Nugalėtojų laukia vertingi prizai: išmanusis telefonas, išmanusis laikrodis, išmaniosios ausinės.
Norintys dalyvauti konkurse moksleiviai iki spalio 21 d. turi sukurti iki 2 min. trukmės video darbą ir, patalpinus jį interneto svetainėje www.youtube.com, atsiųsti nuorodą VDI bei užpildyti dalyvio registracijos formą.
Daugiau informacijos apie video darbų konkursą „Rinkis teisingai – dirbk legaliai!“ VDI skelbia savo interneto svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje „Jaunimui“.

Valstybinė darbo inspekcija, užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, daugiausia pažeidimų nustatė dėl įmonėse paskelbtų dalinių prastovų.

Liepos – rugsėjo mėnesiais VDI vykdė specialius prastovų teisėtumo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu aiškinosi, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Atlikus 193 patikrinimus, pažeidimų nustatyta 17 įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių. Surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų, 10 reikalavimų pašalinti pažeidimus bei 1 rekomendacija. Užfiksuotas 1 galimai nelegalaus darbo atvejis, kuris tiriamas toliau.
Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu, pvz., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas.

Per vasarą VDI nustatė per 300 nelegaliai dirbusių asmenų

Valstybinė darbo inspekcija po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs. 

Po karantino, birželio – rugpjūčio mėnesiais, daugiausiai nelegalaus darbo atvejų, atlikus 379 nelegalaus darbo patikrinimus, nustatyta statybų sektoriuje – 196, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje – 111 nelegaliai dirbusių asmenų. Tikrintos ir transporto sektoriaus, laikomo vienu rizikingiausiu, įmonės: 51 patikrinimo metu nustatytas 71 nelegaliai dirbęs asmuo. Apdirbamosios pramonės sektoriuje nustatyta mažiau nelegaliai dirbusių asmenų – 40.
„Atšaukus karantiną nemažai įmonių, siekdamos kaip galima greičiau atstatyti ikikarantininį finansinį gerbūvį, darbuotojus įdarbino nelegaliai. Visuomet pabrėžiu, kad toks taupymas darbuotojų sąskaita yra trumpalaikis. Per karantiną taip pat pastebėjome naują reiškinį, kai įmonėse paskelbus prastovas, jų darbuotojai, norėdami papildomai užsidirbti, vertėsi neregistruota individualia veikla, kuri taip pat yra viena iš nelegalaus darbo formų,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI duomenimis, minėti statybų, transporto, gamybos sektoriai neatsitiktinai buvo imliausi įdarbinant asmenis nelegaliai po karantino, kadangi tokią ydingą praktiką taikė ir per karantiną (išskyrus viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorių, kuriam per karantiną taikyti vieni griežčiausių veiklos apribojimai). Per karantiną, kovo – birželio mėnesiais, nelegalus darbas labiausiai buvo paplitęs taip pat statybų sektoriuje – 114 nelegaliai dirbusių asmenų, transporto sektoriuje – 70 ir apdirbamosios gamybos sektoriuje – 36 nelegaliai dirbę asmenys.

Iš viso per vasaros patikrinimus nustatyti 566 asmenys (per karantiną – 450), kurie dirbo nelegaliai, nedeklaruotą darbą, buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, iš jų: nelegaliai dirbo ir neregistruotą individualią veiklą vykdė 313 asmenų, 250 asmenų dirbo nedeklaruotą darbą, 3 buvo įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Taip pat VDI atkreipia dėmesį, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Už tokio pobūdžio pažeidimą darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus patikrinimų metodus ir gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Mažinant nelegalaus darbo mastus, stipriai prisideda ir visuomenės požiūris, jog nelegalus darbas yra žalingas tiek valstybei, tiek darbdaviui, o labiausiai – pačiam darbuotojui. Todėl VDI ragina pranešti apie nelegalaus darbo atvejus pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750 (galima pranešti anonimiškai) arba el. paštu info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės  darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises.

Paminėtina, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str.). Tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Jei darbuotoją nusprendžia atleisti darbdavys, dauguma atvejų prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėjamas raštu. Įspėjime turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, pagal kurią siūloma nutraukti darbo sutartį, darbo santykių pasibaigimo diena (paskutinė darbuotojo darbo diena).
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK), kuri sprendžia ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, DGK priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo ginčų komisija prie VDI pastebi, kaddažniausiai prašymuose nagrinėti darbo ginčą dėl patirto psichologinio smurto darbuotojai nurodė, kad darbdavys jiems darė tiesioginį ( rašant SMS žinutes, kuriose ragino parašyti prašymą išeiti savo noru) ar netiesioginį (užuominomis arba grasinant atleisti darbuotoją dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, nesuteikiant jam darbo, atimant darbo priemones, neįleidžiant jo į darbo patalpas, ir tokiu būdu neatvykus į darbą, pažymint pravaikštas) spaudimą. Darbuotojai taip pat buvo skubinami pasirašyti susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nors darbuotojas turi teisę pasvarstyti, ar sutinka su darbdavio jam pateiktu pasiūlymu. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojas prašymo atleisti savo iniciatyva net nebuvo parašęs, o darbdavys atleido darbuotoją darbuotojo iniciatyva.

Apie 23 proc. bylų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, patyrus psichologinį smurtą, išsprendžiama darbuotojo naudai, apie 24 proc. – sudaromos taikos sutartys, apie 28 proc. reikalavimų atmetama.
Neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamos kompensacijos tam tikrais atvejais gali siekti net 13000 eurų, taip pat priteisiama turtinė bei neturtinė žala. Neturtinė žala dėl psichologinio spaudimo įvertinama įvairiai ir gali būti nuo 300 iki 2000 eurų.

Prieš pasirašant dokumentus, VDI rekomenduoja pasikonsultuoti su VDI darbo teisės specialistais. Jei darbuotojas jau pasirašė dokumentus, tačiau mano, kad jo kaip darbuotojo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai padaryti jis turi per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Jei kyla klausimų dėl neteisėto atleidimo, įspėjimo terminų ar kitų darbo teisės pažeidimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad šalyje fiksuojamas užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus didėjimas, o nauji atvejai siejami su židiniais, tarp kurių yra ir įmonės, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie parengtas rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu bei ragina jų laikytis, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas ir sveikata, o darbo vietos netaptų koronaviruso židiniais.
„Dar ir dar kartą noriu pabrėžti, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencinių priemonių įgyvendinimą, –sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Žinoma, darbuotojai taip pat turi elgtis atsakingai ir laikytis darbdavio nurodymų dėl saugumo reikalavimų. Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie visuomet gali kreiptis į Darbo inspekciją. Tokiems atvejams, kai yra grėsmė darbuotojų saugai ir sveikatai, skiriame ypač didelį dėmesį“.
Siekiant tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją, privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.
Atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo išvadas, VDI rekomendacijose siūloma taikyti tokias prevencijos priemones, kurios reikalingos susidariusios epidemiologinės situacijos metu užtikrinant būtinųjų funkcijų vykdymą, pvz., susijusias su darbuotojų srautų valdymu, darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmens higienos užtikrinimu bei patalpų dezinfekcija, darbuotojų sveikatos stebėsena, pavojaus, įmonės darbuotojui patvirtinus COVID-19 ligą, valdymu.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomendacijose nurodoma, jog darbdavys turi nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, užtikrinus darbuotojų saugą leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje https://www.vdi.lt/AtmUploads/Darbdaviams.pdf.

Į VDI rekomendacijas įtraukti patarimai, kaip aptarnauti lankytojus, saugant ir juos, ir darbuotojus nuo užsikrėtimo virusu, kaip nesukelti darbuotojų, esančių didesnėse rizikos susirgti sunkia COVID-19 liga grupėse, diskriminavimo.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje asmenims, auginantiems vieną ir daugiau vaikų.
Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Šiemet Rugsėjo 1-oji bus antradienį. Tėvai (ar kiti darbuotojai, faktiškai auginantys vaiką (-us)), ir norintys pasinaudoti minėta Darbo kodekso garantija bei palydėti vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę savo darbo dienos laisvo laiko (pavyzdžiui, jeigu šią dieną numatyta 12 valandų darbo dienos (pamainos) trukmė, suteikiama ne mažiau 6 valandų laisvo laiko).
Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti šia garantija, turi informuoti darbdavį iš anksto, prieš protingą terminą bei susitarti dėl konkretaus laisvo nuo darbo laiko.
Ši garantija turi būti taikoma abiem tėvams, tai reiškia, kad garantija taikoma darbuotojui, neatsižvelgiant į tai, ar ja naudosis ir kitas vaiko tėvas. Jei darbuotojai neturi teisės pasinaudoti minėta garantija ir nori dalyvauti vaiko(-ų) Rugsėjo 1-osios šventėje, iš anksto sutarę su darbdaviu Rugsėjo 1-ąją gali turėti laisvą dieną, pasinaudoję teise į „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).
Kadangi šiemet per Rugsėjo 1-ąją galios valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose rekomenduojama atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, kaip saugiai surengti Rugsėjo 1-osios šventę ir kaip joje dalyvauti, taip pat į sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Jei kyla klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Nors mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkyje pastaraisiais metais mažėja, žemės ūkis išlieka pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektorių penketuke. Valstybinė darbo inspekcija primena pagrindinius pavojus, kuriuos būtina įvertinti ir priminti darbuotojams, kaip jų išvengti, kad suintensyvėję derliaus nuėmimo darbai nepapildytų nukentėjusiųjų skaičiaus.
VDI duomenimis, per 2020 m. pirmąjį pusmetį žemės ūkio įmonėse 4 darbuotojai sunkiai susižalojo, 1 darbuotojas žuvo. Praėjusiais  metais iš viso žemės ūkio sektoriuje įvyko 3 mirtini ir 6 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Užregistruoti 136 nelaimingi atsitikimai darbe, kai žemės ūkio įmonėse darbuotojai nukentėjo nesunkiai.
Nelaimingus atsitikimus darbe žemės ūkio sektoriuje sąlygoja ir įvairūs veiksniai: darbuotojų kvalifikacijos trūkumas, išskirtinai platus atliekamų darbų spektras žemės ūkio įmonėse.
Žemės ūkyje naudojama daug techninių priemonių, įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, be to, dažnai atliekami sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto darbai, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių.
Dažnai nelaimės atsitinka dirbant su netvarkinga ar konkrečiam darbui nepritaikyta technika. Skaudžių pasekmių sukelia ir nevykdomi paprasčiausi saugaus darbo su įrenginiais reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų. Vienos apmaudžiausių nelaimių, kai darbuotojus dėl jų pačių nesaugių veiksmų įtraukia ir sunkiai ar mirtinai sužaloja besisukančios mechanizmų dalys. Ignoruojamas kategoriškas saugaus darbo reikalavimas – negalima apžiūrinėti neišjungto mechanizmo, tuo labiau šalinti gedimų. Žemės ūkyje nereti darbai, kuriuos atliekant yra pavojus nukristi iš aukščio. Pavojingas yra ir darbas su gyvūnais. Ne vienerius metus būna atvejų, kai darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai.
Dažniausiai sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe žemės ūkyje įvyko labai mažose ir mažose įmonėse (2019 m. 2 iš 3 mirtinų atvejų). Nepakankami labai mažų ir mažų įmonių tiek organizaciniai (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas), tiek finansiniai ištekliai mažina galimybes tinkamai užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėse.
VDI primena, kad darbymetis žemės ūkyje bus saugus, jei darbo vietose bus tinkamai įvertinta profesinė rizika, jei bus skiriama pakankamai dėmesio nepatyrusiems darbuotojams juos apmokant dirbti bei įsitikinant, jog jie žino ir geba atlikti darbus saugiai, darbo vietose laikosi saugos nurodymų.
Taip pat kiekviena žemės ūkio įmonė gali pati įvertinti, ar tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pagal VDI parengus klausimynus: „Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas“ ir „Saugaus žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbų vykdymo kontrolinis klausimynas“. Juos ir daugiau įvairios informacijos, kaip saugiai atlikti žemės ūkio darbus, naudoti techniką, galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atlikusi patikrinimus, nustatė beveik 1500 pažeidimų ir už juos skyrė daugiau nei 160 tūkst. eurų baudų. Didžiausia bauda – per 12 tūkst. eurų – skirta už nelegalų darbą.
Daugiausia pažeidimų per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo – daugiau nei 1000. Iš jų dažniausiai nustatyti pažeidimai susiję su netinkama darbuotojų saugos ir sveikatos vidine kontrole įmonėje (22 proc.), netinkamu darbo vietų įrengimu (22 proc.), netinkamai vykdomu darbuotojų instruktavimu (10 proc.), dėl nesaugių darbo priemonių (9 proc.), dėl darbuotojų neaprūpinimo saugos ir sveikatos priemonėmis (6 proc.).
Kaip rodo nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai, minėti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai yra dažnos žūčių ir sunkių susižalojimų darbe priežastys. Apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimai.
Darbo teisės pažeidimų daugiausiai padaryta dėl darbo užmokesčio, darbo laiko,  įdarbinimo, darbo sutarties, poilsio laiko reikalavimų nesilaikymo. 
VDI duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai pažeidimų nustatyta statybų sektoriuje – 377, apdirbamojoje gamyboje – 308 bei transporto ir saugojimo paslaugų sektoriuje – 235.
Nors VDI atliko perpus mažiau (iš viso 2236) inspektavimų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau susitelkusi į žmogiškųjų išteklių stiprinimą ir įmonių rizikos vertinimo metodikos atnaujinimą, pasiekė efektyvesnių rezultatų. Skirtų baudų suma išaugo kone perpus, o vidutinė bauda siekė 874 eurus (2019 m. – 750 eurų). Didesnę skirtų baudų sumą lėmė ir nuo šių metų balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.
Ne visiems ūkio subjektams paskirtos piniginės baudos. Kai kurioms įmonėms buvo nurodyta sustabdyti darbus. Didžioji dalis tokių atvejų nustatyta statybų sektoriuje dėl didelio pavojaus kristi iš aukščio bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų: dėl rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui, neaprūpinus darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis ar neišmokius jų dirbti saugiai.

VDI, darbo santykius prižiūrinti institucija, išskirtinai daug dėmesio skyrė pažeidimų prevencijai: pakonsultuota beveik 106 tūkst. asmenų (t. y. 3,4 tūkst. daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį). Taip pat gauta daugiau nei 8500 skundų ir paklausimų raštu – 2,2 tūkst. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti bei kelti darbo inspektorių kompetenciją prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje.
Nuo rugpjūčio 1 d. VDI įsteigta specializuota kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupė, kuri analizuos nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaups ir sistemins informaciją apie juos, rinks įrodymus, kuriuos perduos ikiteisminio tyrimo institucijai. Stiprinant VDI inspektorių ekspertines žinias bei patirtį, siekiama, kad užfiksuoti priverstinio darbo atvejai būtų išaiškinti iki galo, aukoms atlyginta, o nesąžiningi darbdaviai nubausti.
Nors VDI duomenimis, priverstinio ir privalomojo darbo atvejų užfiksuota vos keletas per pastaruosius kelerius metus, manoma, kad jų yra kur kas daugiau. Tačiau įrodymus, kai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, yra ypač sudėtinga surinkti.
Priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba asmenys iš trečiųjų užsienio šalių, kurie nemoka šalies kalbos ir nežino įstatymų. Jie ne tik nežino, kaip elgtis patekus į tokią padėtį ir į ką kreiptis, bet ir dėl patiriamo darbdavio spaudimo ar grasinimų, bijo kažkam prasitarti ir ieškoti pagalbos.
Priverstinis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.
Neretai priverstinio darbo atvejai išaiškėja, kai apie tai praneša žmonės, pastebėję įtartinus dalykus. Be to, tokios bylos dažnai apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, todėl VDI šias bylas tiria kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.
Bandomajam projektui pasiteisinus, tokios ekspertinės darbo grupės bus įsteigtos visuose VDI teritoriniuose skyriuose.
Darbuotojai ir gyventojai raginami pranešti VDI apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. 8 5 213 9768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.
Taip pat galima pranešti Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis tel. +370 686 16383. Ši organizacija įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir aukas. Jos tikslas – registruoti atvejus ir aukas, suteikti informaciją nukentėjusiems ir nukreipti juos į socialinę pagalbą teikiančias organizacijas, pranešti apie tokius atvejus atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybinė darbo inspekcija nustato vis daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų užfiksuota ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. „Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą Europos Sąjungoje duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.
Nedeklaruotu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau neįforminta atitinkamose valstybės institucijose ar kitaip neapskaitoma. Šis ydingas reiškinys turi įvairias formas. Tai gali būti nelegalus darbas arba darbas, kuris deklaruojamas iš dalies, t. y. dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o kitą dalį – grynaisiais, nevykdant visų socialinio draudimo ir mokestinių prievolių (pvz., apie įdarbinimą nepranešama „Sodrai“). Tai gali būti darbo laiko apskaitos pažeidimai, kada darbdavys neapmoka už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir darbą švenčių ar poilsio dienomis, kada tai nenustatyta pagal darbo grafiką. Tai gali būti ir savarankiškas darbas, kai asmuo savo veiklos neįregistruoja įstatymų nustatyta tvarka (pvz., dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos). Taip pat tai gali būti paslaugos, teikiamos kaimynams, šeimos nariams, draugams ar pažįstamiems (pvz., remonto, valymo darbai, vaikų arba vyresnio amžiaus žmonių priežiūra) už tam tikrą atlygį, bet neoficialiai.
Nors nedeklaruoto darbo mastą apskaičiuoti sudėtinga, kaip rodo atlikti tyrimai, jis Europos Sąjungoje gana plačiai paplitęs: 1 iš 10 europiečių teigia per praėjusius metus įsigiję prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu.
Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo šios:

  • maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.),
  • kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.),
  • remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.),
  • namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).

Dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).
Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).
Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.
Tačiau tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neretai mato tik „šviesiąją“ nedeklaruoto darbo pusę: darbdaviai sutaupo mokėdami mažesnius mokesčius ir tą „sutaupytą“ dalį neva primoka prie darbo užmokesčio. Darbuotojai suvilioti didesnio atlyginimo tenkinasi trumpalaike nauda. Vis gi žvelgiant plačiau ir ypač iš ilgalaikės perspektyvos, žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė.
Darbuotojas, mokėdamas mokesčius nuo mažesnio atlyginimo, atitinkamai mažiau lėšų sukaupia senatvės pensijai, gauna mažesnius atostoginius, praranda socialines garantijas (teisę į ligos, nedarbo išmokas). Nedeklaruotas darbas darbdaviui kelia riziką dėl darbo kokybės, įmonės reputacijos. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas praranda galimybes didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Nedeklaruotas darbas turi įtakos valstybės finansų stabilumui: biudžetui netenkant pajamų, mažiau lėšų skiriama kokybiškoms viešosioms paslaugoms, kurios reikalingos visiems šalies gyventojams, valstybė negali užtikrinti socialinio saugumo savo piliečiams.
„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad pasitikėjimas institucijomis, kovojančiomis su nedeklaruotu darbu yra gana aukštas: darbo inspekcija linkę pasitikėti 56 proc. šalies gyventojų ir 49 proc. ES piliečių. Kalbant apie riziką būti aptiktiems dirbant nedeklaruotą darbą, kaip didelę – nurodė 63 proc. lietuvių ir 39 proc. ES piliečių. 
Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus metodus, gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Šiais metais VDI patikrino perpus mažiau įmonių, o nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų nustatė tiek pat, kiek ir pirmą praėjusių metų dalį. Daug dėmesio VDI skiria ir visuomenės švietimui. Visuomenės požiūris, labiau nei atgrasymo priemonės, lemia nelegalaus darbo lygį, prisideda prie jo mažinimo, todėl svarbu keisti žmonių požiūrį į nelegalų darbą, paaiškinant legalaus ir deklaruoto darbo privalumus.

Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.
Nors gautų prašymų skaičius panašus lyginant su praėjusių metų pirmąja dalimi, prašymuose pateiktų reikalavimų skaičius išaugo trečdaliu (36 proc.).
Ypač padaugėjo reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu. Šie reikalavimai kasmet sudaro didžiąją dalį gaunamų reikalavimų, tačiau per 2020 m. pirmąjį pusmetį jų padaugėjo ketvirtadaliu. Tokių reikalavimų gauta 5225. Jie sudaro 75 proc. visų šiais metus gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
Darbo ginčų komisijoms (DGK) pateikta ir daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu: trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (2020 m. – 511 reikalavimų, 2019 m. – 329 reikalavimai). Daugiau nei dvigubai išaugo ir reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų.
„Karantinas stipriai paveikė daugelį šalies verslo įmonių, dėl to jos nepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, mažino darbo užmokestį ir dažniausiai vienašališkai keitė sutarties sąlygas. Fiksuota daugybė atvejų, kai darbdaviai dėl susiklosčiusios situacijos laiku nesumokėdavo darbo užmokesčio ir nenorėdami skelbti prastovų bei už jas mokėti minimalaus atlygio, bandydavo su darbuotojais nutraukti darbo sutartis neva jų noru,“ – sako Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Patenkintų ieškovų prašymų šiais metais trečdaliu daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį. Bendrai teigiamų DGK sprendimų priimta dėl 68 proc. visų reikalavimų. Pusę visų išnagrinėtų prašymų darbo ginčų komisijos visiškai arba iš dalies patenkino, o dar penktadalį visų priimtų sprendimų sudarė taikos sutartys ar šalių susitarimai tarpusavyje, ginčą išsprendus iki pirmojo DGK posėdžio.
Darbo ginčų komisijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį priėmė sprendimų dėl daugiau nei 5,7 mln. eurų išieškojimo. Tai beveik 1,5 mln. eurų daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Arti 5,6 mln. eurų išieškota darbuotojų naudai.
Daugiau ieškovų per šiuos metus kreipėsi į darbo ginčų komisijas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 2020 m. buvo pareikšti 187 reikalavimai, o 2019 m. – 134. Pasak Irinos Janukevičienės, dažniausia priežastis kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo – neteisėtas atleidimas iš darbo. Šiais metais apie 24 proc. bylų dėl neteisėto atleidimo išspręsta taikos sutartimis, o DGK priėmė dar apie 23 proc. sprendimų tenkinti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinei žalai atlyginti DGK nurodė sumokėti per 15 tūkst. eurų, tai yra trečdaliu daugiau nei  per tą patį laikotarpį 2019 m.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvos regionuose veikia 22 darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje, atsiųsti paštu arba info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad nuo liepos 30 d. keičiasi darbuotojų komandiravimo į Lietuvą tvarka.

Pakeitimai aktualūs Lietuvoje įregistruotoms įmonėms, įdarbinančioms kitų šalių laikinuosius darbuotojus, bei juos komandiruojančioms į kitas valstybes.

Papildyti Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai apima pakeitimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio, apgyvendinimo bei išlaidų apmokėjimo, dienpinigių skaičiavimo, komandiruotės trukmės, ilgalaikių komandiruočių, komandiruojamų laikinųjų darbuotojų.
Supaprastinama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į Lietuvą darbuotoją tvarka: bus galima VDI interneto svetainėje užpildyti pranešimą apie komandiruotą darbuotoją anglų kalba (anksčiau – tik lietuvių k.). Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo Lietuvos teritorijoje pradžios.
Pranešti reikės ir apie dvigubą komandiravimą: kai į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas bus siunčiamas dirbti į kitą valstybę, jį siunčianti Lietuvos įmonė privalės informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę, iš kurios yra atvykęs komandiruotas darbuotojas, iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios. Pavyzdžiui, apie Ukrainos piliečio, komandiruoto dirbti į Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonę iš Ukrainos įmonės, perkomandiravimą dirbti į Norvegiją, Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonė privalo informuoti Ukrainos įmonę iki jo darbo Norvegijoje pradžios.

Po liepos 30 d. keičiasi laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygos: jos suvienodinamos kaip ir tą patį darbą dirbančių vietos darbuotojų, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandžius, už darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Iki šiol komandiruojamiems darbuotojams buvo taikomas minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas. Šis reikalavimas išlieka komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais. Jiems netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Darbo kodekso pakeitimais detalizuotas dienpinigių skaičiavimas: jie atskiriami nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų ir sudaro atskirą darbo užmokesčio dalį.

Gerinamos ir komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygos, kai nėra nuolatinės darbo vietos,  įpareigojant darbdavį apgyvendinti komandiruojamus darbuotojus (jei tai bus taikoma ir vietos darbuotojams). Taip pat bus privaloma kompensuoti vykimo į darbą ir iš jo kelionės išlaidas per komandiruotes Lietuvos teritorijoje ir užsienyje.
Naujovės suteikia daugiau garantijų komandiruojamiems laikiniesiems darbuotojams, įpareigojant laikinojo darbo naudotoją (faktinį darbdavį, kuris suteikia darbo funkcijas) informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį šiems darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Nuo liepos 30 d. ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms taikomos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos bei aukštesnių negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. 12 mėnesių terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių, jei darbdavys VDI elektroniniu būdu pateiks motyvuotą pranešimą.

Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai

Pranešimas apie komandiruotą darbuotoją

Motyvuotas pranešimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo

Nuo 2020-07-30 įsigalioja naujovės darbuotojų komandiravimo į Lietuvos Respublikos teritoriją srityje.

Komandiruotiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų srityje (Darbo kodekso 108 str.):

- bus taikomos privalomos darbo užmokestį nustatančios normos (vietoj anksčiau buvusio minimaliojo darbo užmokesčio); už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis;
- numatomos dvi naujos sąlygos, kurios turės būti taikomos komandiruotiems darbuotojams, jeigu bus numatytos ir taikomos vietos darbuotojams, – darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, bei išlaidų apmokėjimo (vykstant į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (ne paslaugų teikimo tikslu);
- dienpinigiai turės būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, siekiant, kad jie būtų įskaityti į darbo užmokestį;
- naujos nuostatas, skirtos ilgalaikėms komandiruotėms. Jeigu komandiruotės trukmė truks ilgiau nei 12 mėnesių, bus pradedamos taikyti visos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Galimas 12 mėnesių trukmės pratęsimas darbdavio motyvuotu pranešimu, pateiktu elektroniniu būdu VDI, tačiau šis pratęsimas negalės viršyti 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. Jeigu komandiruotas darbuotojas bus pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. Faktinė komandiruotės trukmė bus pradedama skaičiuoti nuo 2020-07-30.  Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki 2020-07-30, nebus įskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę;
- komandiruoti laikinieji darbuotojai. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo principo jiems taikymą, įtvirtinta laikinojo darbo naudotojo pareiga informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek tai susiję su Darbo kodekso 75 str. numatytomis nuostatomis (dėl nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; diskriminavimo uždraudimo; maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčiu? trukmės; darbo užmokesčio);
- dvigubo komandiravimo nuostatos. Jeigu į LR teritoriją komandiruotas laikinasis darbuotojas bus laikinojo darbo naudotojo paslaugų teikimo tikslais papildomai siunčiamas į kitą valstybę, tai bus laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į tos kitos valstybės teritoriją ir apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalės informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios;
- komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais, laikinai išlieka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas, netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Pranešimai VDI apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją

Keičiama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją teikimo tvarka. Nuo 2020-07-30 pranešimas VDI apie komandiruotą darbuotoją bus teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildžius VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Pranešimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo LR teritorijoje pradžios ir jį užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys galės pildyti ir teikti anglų kalba.

Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai

Pranešimas apie komandiruotą darbuotoją

Motyvuotas pranešimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo

New procedures for posting employees to Lithuania

Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę Valstybinė darbo inspekcija per pirmąjį šių metų pusmetį atliko 1391 inspektavimą. Jų metu nustatyti 1222 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, nedeklaruotą savarankišką veiką vykdę asmenys bei asmenys įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
„Karantinas ne tik nesutrukdė vykdyti vienos svarbiausių Darbo inspekcijos užduočių – kontroliuoti nelegalų ir nedeklaruotą darbą, dirbome gerokai rezultatyviau: darbo inspektoriai nustatė daugiau nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų, nors įmonių patikrino mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Darbo inspekcijos veikla tampa efektyvesnė, racionaliau naudojami žmogiškieji resursai,“ – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Šį pusmetį įmonių patikrinta 2 kartus mažiau nei per 2019 m. tą patį laikotarpį. Tačiau patikrinimų rezultatyvumas padidėjo: 848 inspektuotose įmonėse nustatyti 273 nelegalūs darbuotojai, tuo tarpu 2019 m. 1687 tikrintose įmonėse nelegalių darbuotojų rasta 288.

Nuo metų pradžios trečdalis – 186 – nelegaliai dirbusių asmenų po VDI patikrinimų įdarbinti oficialiai. Tai 33 procentais daugiau lyginant su 2019 m. Paskaičiuota, kad valstybei būtų sumokėta daugiau nei 0,5 milijono eurų mokesčių, jei po VDI patikrinimų įdarbinti asmenys dirbtų pusmetį.
VDI duomenys rodo, kad nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų daugėja: per pirmąjį šių metų pusmetį jų nustatyta 637, o per tą patį laikotarpį 2019 m. – 478. Nelegalų darbą vis dažniau keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Prie nedeklaruoto darbo galima priskirti ir atvejus, kai darbuotojai dirba per jiems paskelbtas prastovas. Keliasdešimt tokių pažeidimų darbo inspektoriai nustatė karantino metu.

Nelegalus darbas labiausiai paplitęs statybų sektoriuje. Jame nelegaliai dirbo ir daugiau nei pusė visų uždarbiaujančių užsieniečių, kuriuos per patikrinimus nustatė darbo inspektoriai. Iš viso nuo metų pradžios šalyje užfiksuoti 104 užsieniečiai, dirbę nelegaliai, įdarbinti nesilaikant jų įdarbinimo tvarkos.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 489 protokolai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.).
Per 2020 m. I pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12  sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs). Mirtinų atsitikimų taip pat įvyko žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

Lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų) įmonėse.
Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio: žuvo 6 darbuotojai ir smarkiai nukentėjo 19 darbuotojų sveikata. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.
Pavyzdžiui, atlikdamas montavimo darbus iš 12 metrų aukščio nukrito ir žuvo darbuotojas, įlūžus gegnei darbininkas nukrito nuo stogo iš 8 metrų aukščio, kitas darbuotojas, praradęs pusiausvyrą, įkrito į maždaug 2 metrų gylio lifto šachtos angą. Neretai pasitaiko, kad darbuotojai nukrinta virstant mobiliesiems pastoliams ar nuslydus kopėčioms. Traumas dėl kritimo iš aukščio patiria ir vairuotojai, pvz., tvirtindami krovinius, atlikdami tentavimo ir kitus darbus. Krisdami iš aukščio susižaloja ir ūkio darbininkai: vienas jų iš palėpės mesdamas šiaudus gyvuliams pro lubose esančią angą nukrito žemyn iš 3 metrų aukščio.
Taip pat darbuotojai dažnai mirtinai traumuojami užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui bei įjungus montuojamą įrenginį. Dėl šių priežasčių žuvo 3 darbuotojai.
Pagal gautus pranešimus šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, – darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.
„Darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos“.
Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. 17 proc. ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti www.vdi.lt.

Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo. Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“.

Nuo karantino pradžios VDI iš viso gavo daugiau nei 25 tūkstančius pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas. Padėtis įmonėse keičiasi kasdien, tačiau šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius siekia per 1300.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Dėl prastovų teisėtumo darbdaviai buvo tikrinami ir anksčiau. Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai per prastovas vis tiek dirba. Dalis gautų ir patikrintų skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų. Dar keletas tyrimų tebevykdomi.

Per pastaruosius penkerius sergamumas profesinės ligomis šalyje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė.  Tačiau ryškėja naujos profesinių ligų tendencijos.

2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).

Dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014–2019 m. diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei  pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad būtent labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.
Profesinėmis ligomis sergančių asmenų skaičius taip pat sumažėjo 32 proc. (nuo 278 asmenų 2014 m. iki 189 asmenų 2019 m.).

Darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys – priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris senais laikais vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 m. moterims teko 32 proc., vyrams – 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės. Pastebima, kad per 2014–2019 m. moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai, kaip vyrams, pvz. nuo  2017 m. iki 2019 m. moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams  nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net  39 proc.

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau – specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.
Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pvz., arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pvz., dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių užgedimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant  rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.
Daugiau informacijos apie profesines ligas galima rasti: https://www.vdi.lt/PdfUploads/PL_2019.pdf.

Prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos dažnam nepilnamečiui tampa darbinės patirties pradžia. Sezoniniai darbai traukia jaunuolius užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje, darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. Valstybė skatina jaunuolius lengviau įsitraukti į darbo rinką ir jiems suteikia papildomų garantijų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki 18 metų, ką turėtų žinoti jų tėvai bei darbdaviai. 
Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. 
Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.
VDI atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Yra sudarytas asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašas, kurį galima rasti čia.   
Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas 14  kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.
Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, jog negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. 
VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar  darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų. 

NAUJOKO DARBE ATMINTINĖ 
Šiuos patarimus būtų naudinga iškirpti ir įteikti kiekvienam pradedančiajam dirbti: jie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą.
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų nemokė, kaip ją saugiai vykdyti. 
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą instruktuodami jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikit už savo darbo vietos, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.
 • Jei ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite išduotas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų. 
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo tiesioginiam vadovui, darbuotojų atstovui saugos ir sveikatos, jei toks yra, praneškite apie visus incidentus, įvykius darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
• Laikykitės gautų patarimų ir instrukcijų.        
Detaliau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko ar paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Taip pat dažnai užduodamus klausimus nepilnamečių įdarbinimo tema galima rasti čia.
VDI taip pat ragina jaunuosius darbuotojus pranešti apie galimus pažeidimus jų darbe: neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą jų darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu (8 5) 213 9750.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. 
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino sprendimus dėl baudų už nelegalų darbą pagal Valstybinės darbo inspekcijos surašytus administracinio nusižengimo protokolus atlikus patikrinimus. Dviem įmonėms skirtos baudos už nelegaliai dirbusius darbuotojus siekia 3000 ir 1200 eurų.

VDI atlikus patikrinimus, vienoje maitino ir paslaugų sektoriaus įmonėje nustatyti 5 nelegaliai dirbę asmenys, kitoje pramogų sektoriaus įmonėje – taip pat 5 asmenys.

Naktinio klubo savininkas nubaustas už tai, kad nesudarė rašytinių darbo sutarčių su 5 asmenimis bei nepranešė „Sodrai“ apie jų įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Be to, ir po VDI patikrinimo darbdavys neteisėtų veiksmų nenutraukė ir leido dirbti nelegaliai kitiems asmenims.

Darbdavys teigė, kad buvo sudaręs paslaugų sutartis. Išnagrinėjus aplinkybes, apeliacinės instancijos  teismui nekilo abejonių, kad asmenys atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, o už atliktus veiksmus turėjo gauti atlygį priklausant nuo darbo laiko. Nors ir buvo sudarytos paslaugų sutartys, tarp šalių susiklostę santykiai atitiko darbo teisinius santykius, todėl turėjo būti įforminti taip kaip priklauso.

Kitas nubaustas darbdavys teigė, kad VDI patikrinimo metu dirbę asmenys, užfiksuoti kaip dirbę nelegaliai,  buvo atėję pabandyti dirbti, t. y. pademonstruoti savo gebėjimų ir kvalifikacijos. Tačiau siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, išbandymo laikotarpis aptariamas darbo sutartyje. Nė su vienu iš minėtų asmenų VDI patikrinimų metu darbo sutartys nebuvo sudarytos ir „Sodrai“ apie jų darbo pradžią nepranešta. Taigi susitarimai dėl išbandymo sąlygų neatitiko Darbo kodekso reikalavimų.
Išnagrinėjęs abi administracinio nusižengimo bylas, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirminės instancijos teismų sprendimus dėl baudų skyrimo pagal VDI surašytus administracinio nusižengimo protokolus ir  konstatavo, jog šių sprendimų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Valstybinė darbo inspekcija atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio finansų ir draudimo įstaigose priežastims nustatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis finansinės ir draudimo veiklos įmonėse buvo 37 proc.

Patikrinimų metu nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Atlikus dokumentų analizę bei gavus įstaigų paaiškinimus, nustatyta, kad darbo užmokesčių skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir susidaro dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip darbuotojo kvalifikacija, išsilavinimas, profesinė patirtis, dalykinės savybės ir elgsena, darbo kiekis ir kokybė, užduočių ir darbo įrankių bei metodų sudėtingumas bei kompleksiškumas, atskaitingumas, įstaigos veiklos rezultatų ir darbuotojų indėlis šiems rezultatams pasiekti.

Daugumoje tikrintų įstaigų vyrauja tam tikra vyrų ir moterų pasiskirstymo atskiruose įstaigų padaliniuose tendencija: moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje, kuriame paprastai nustatytas žemiausias  darbo užmokestis, tuo tarpu darbuotojų vyrų skaičius dažniausiai žymiai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų padaliniuose, kuriuose numatyti vieni didžiausių darbo užmokesčių.

Analizuojant surinktus duomenis, pastebėta, jog didelis atotrūkis tarp tam tikrose darbo apmokėjimo sistemose patvirtintų minimalių ir maksimalių darbo užmokesčių tai pačiai darbuotojų kategorijai ar pareigybei gali sudaryti prielaidas diskriminuoti lyties ar kitais pagrindais, kadangi sprendimą dėl darbo užmokesčio nustatymo priima vadovas, o tai gali reikšti subjektyvų konkretaus darbuotojo vertinimą.

Darbo kodeksas reglamentuoja, kad darbdavys turi taikyti ir naudoti vienodus atrankos bei vertinimo kriterijus ir sąlygas, tačiau neįpareigoja patvirtinti darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir darbuotojų darbo vertinimo kriterijų kaip atskirų dokumentų. Šias tvarkas reglamentuojančių dokumentų nebuvimas taip pat gali sudaryti prielaidas subjektyviam konkretaus atvejo vertinimui ir diskriminacijai lyties ir kitais pagrindais.

Visose patikrintose įstaigose patvirtintos bei paskelbtos lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės. Tačiau jos ne visada padeda efektyviai vykdyti darbuotojų lygių galimybių politiką, nes gana dažnai sudarytos formaliai bei deklaratyviai įgyvendinant įstatymų normas.

Vis dėl to patikrinimo metu nustatyta ir keletas geros praktikos pavyzdžių, naudojamų priemonių bei procesų, pasitelkiamų siekiant sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų. Viena išskirtiniausių priemonių – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica: vykdant atlygio peržiūrą yra atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiame pareigybių lygyje yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų. Kita priemonė, leidžianti objektyviai  įvertinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, –  darbo užmokesčio auditas bei nuolat atliekama darbo užmokesčio atotrūkio analizė, įtraukiant darbuotojų atstovus. Pažangia praktika laikytina ir įmonių vykdoma stebėsena, kiek vyrų ir kiek moterų pasinaudojo vertikalios karjeros galimybėmis, dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes, taip pat anoniminės apklausos, kurių pagalba siekiama išsiaiškinti, kokia yra pačių darbuotojų nuomonė ir darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų bei moterų, ir kitais diskriminacijos darbovietėje klausimais.

Veiksmingas priemones, mažinant darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų taiko šios įmonės: AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Apibendrinant atliktų patikrinimų rezultatus dėl didelio darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio finansų ir draudimo įstaigose, – tiesioginės  diskriminacijos požymių dėl darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo.

VDI toliau vykdys įstaigų stebėseną, kaip jos laikosi VDI rekomendacijų, įgyvendinant vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principą, kad būtų sumažintas ir galiausiai panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ne dėl objektyvių priežasčių.

VDI neplaninių patikrinimų finansų ir draudimo įstaigose apibendrinimas

Nuo birželio 1 d. Valstybinė darbo inspekcija savo veiklą vykdys įprasta tvarka: atnaujinami ūkio subjektų planiniai ir neplaniniai patikrinimai bei kiti inspekciniai veiksmai, darbo inspektoriams apsilankant patikros vietose.
Nors rekomendacijos esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu išlieka, sušvelninus karantino sąlygas, VDI grįžta prie įprasto veiklos organizavimo ir inspektavimai bus atliekami išvykstant į tikrinamą įmonę, laikantis rekomendacijų dėl saugos reikalavimų inspektuojant ūkio subjektus.  Taip pat darbo inspektoriai kitų priežiūros įstaigų kvietimu dalyvaus jų inicijuojamuose ūkio subjektų planiniuose ir neplaniniuose patikrinimuose.
„Darbo inspekcija planuoja užbaigti tirti pranešimus, prašymus, skundus, viešai skelbtą informaciją dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurių buvo neįmanoma ištirti neišvykstant į patikros vietą“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Tiriant pranešimus, prašymus, skundus dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų, dėl tiesioginio pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai ar nelaimingo atsitikimo darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, bus taikoma įprasta nagrinėjimo tvarka – vykstama į patikros vietą.
Nuo birželio 1 d. vėl bus organizuojamas VDI lankytojų ir interesantų priėmimas VDI patalpose, laikantis saugos reikalavimų.

Nuo birželio 1 d. atnaujinamas žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrų organizavimas. Siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją, vienu metu bus priimama mažiau asmenų, taip pat trumpinamas žinių tikrinimo testo sprendimo laikas. Į žinių tikrinimą bus priimami asmenys, neturintys virusinio susirgimo požymių (pvz., sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas), dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius), laikantis asmens higienos bei saugaus atstumo reikalavimų.
VDI organizuojami konsultaciniai renginiai ir seminarai esant galimybėms vyks nuotoliniu būdu, o neturint tokių galimybių – VDI patalpose griežtai laikantis nustatytų saugos reikalavimų renginių organizavimui.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šalyje paskelbus karantiną, laikinai sustabdė planinius inspektavimus, atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė ne tik nenutrūko, bet ir buvo dvigubai rezultatyvesnė. Kas antro patikrinimo metu nustatyti nelegalaus darbo faktai.
Nuo metų pradžios, įskaitant ir karantino laikotarpį, VDI atliko beveik 800 patikrinimų, kurių metu vykdyta nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veikos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų kontrolė. Nustatyta per 770 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šių metų pradžioje darbo inspektoriai atliko perpus mažiau patikrinimų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau nustatė daugiau neteisėtai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų. Kas antras atliktas patikrinimas buvo sėkmingas, o nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas išaugo nuo 25 iki 58 proc. Tai rodo, kad Darbo inspekcijos veikla tampa efektyvesnė, inspektoriai atsakingai ruošiasi inspektavimams: atliekant įmonių rizikos vertinimą atsirenkamos rizikingiausios tikrintinos įmonės“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Daugiausia asmenų nelegaliai dirbo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.  Dauguma nelegaliai dirbusių ar nesilaikant tvarkos įdarbintų užsieniečių taip pat nustatyta statybose. Iš viso jų skaičius metų pradžioje siekė 46.

Pastebima, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
Kaip rodo pirmojo šių metų ketvirčio patikrinimų duomenys, daugėja nustatomų nedeklaruoto darbo atvejų ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų skaičius: šiais metais rasta 456 tokių asmenų, o per tą patį laikotarpį  2019 m. – 311 asmenų.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 302 protokolai, skirtų baudų suma viršija 37 tūkst. eurų.
Po VDI atliktų nelegalaus darbo patikrinimų oficialiai buvo įdarbintas 81 darbuotojas.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata.

Saugiausiai ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, tačiau, jei būtina grįžti į biurą, pirmiausia reikėtų peržiūrėti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, nuotolinio darbo organizavimo tvarką bei įvertinus situaciją numatyti pakeitimus, pvz., ar ir kaip darbuotojai privalo naudoti darbdavio suteiktas asmenines apsaugos priemones; ar ir kaip bus vykdoma darbuotojų sveikatos stebėsena; kokie veiksmai bus atliekami, jei įmonės darbuotojui būtų nustatytas COVID-19.

Rekomendacijos darbo vietoms biuruose

  • Organizuokite darbą taip, kad tarp darbuotojų būtų įmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumą vienas nuo kito, išskyrus atvejus, jeigu tarp darbo vietų yra įrengtos pertvaros.
  • Trūkstamas darbo vietas įrenkite posėdžių salėse, poilsio zonose, kad kuo mažiau darbuotojų dirbtų toje pačioje patalpoje.
  • Apsvarstykite galimybę atnaujinti darbą etapais, pvz., kad pirmąsias dvi savaites biuro patalpose dirbtų ne daugiau kaip 50 procentų visų darbuotojų. Sudarykite grafiką, kurie darbuotojai, kuriomis dienomis ir valandomis dirbs fizinėse darbo vietose, o kurie – nuotoliniu būdu.
  • Susirinkimus organizuokite nuotoliniu būdu.
  • Pagal poreikį darbuotojus aprūpinkite vienkartinėmis pirštinėmis, vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, veido skydeliais, apsauginiais akiniais bei mokykite darbuotojus tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones.
  • Vėdinkite patalpas.
  • Pasirūpinkite, kad nuolatos būtų dezinfekcinių ir asmens higienos priemonių.
  • Stebėkite darbuotojų sveikatą ir užtikrinkite, kad biure dirbtų tik sveiki darbuotojai.
  • Informuokite darbuotojus apie pokyčius ir pasirūpinkite, kad prieš jiems sugrįžtant į darbą, šie būtų supažindinti su nauja tvarka.

Rekomendacijos lankytojų aptarnavimui

  • Informuokite lankytojus, kokių taisyklių jiems privalu laikytis norint apsilankyti Jūsų įstaigoje (pvz., dėvėti apsaugines veido priemones, laikytis asmens higienos).
  • Sudarykite galimybę lankytojams dezinfekuoti rankas, turėkite rankų dezinfekcijai skirtų priemonių.
  • Lankytojų aptarnavimui numatykite ir, jeigu reikia, įrenkite atskiras patalpas, kuriose būtų užtikrinamas saugus ne mažesnis kaip 10 kv. m. patalpos plotas arba vienu metu būtų aptarnaujamas vienas lankytojas.
  • Kontroliuokite, kad lankytojai laikytųsi saugaus atstumo vienas nuo kito (ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito).
  • Planuokite, kad vieno lankytojo aptarnavimas netruktų ilgiau kaip 20 min.
  • Planuokite susitikimus taip, kad po kiekvieno lankytojo apsilankymo būtų pakankamas laiko tarpas patalpoms išvėdinti, dezinfekuoti stalų ir kitus paviršius.
  • Užtikrinkite, jog darbuotojai, kurie aptarnauja lankytojus, dėvėtų medicinines veido kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, pirštines, išlaikytų bent 2 metrų atstumą tarp savęs ir lankytojų.

Nustatęs tokį darbo procesą, kad darbe būtų sumažinta COVID-19 ligos grėsmė, darbdavys turi ir efektyviai kontroliuoti, kaip nustatytų taisyklių laikomasi.
Visiems vienodų taisyklių nėra, tačiau minėtų rekomendacijų laikymasis padėtų saugiai ir sklandžiai grįžti į biurus bei saugiai vykdyti veiklą.

Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimus. Jų tikslas buvo įvertinti šių įstaigų pasirengimą galimam viruso plitimui bei darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Patikrinta 19 asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Patikrinimų metu nustatyta, kad daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir parengtas Prevencinių veiksmų planas, esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, tačiau pagrindine kliūtimi, užtikrinant medicinos darbuotojų apsaugą, buvo sutrikęs plane numatytų asmeninių apsaugos priemonių tiekimas arba tokio tiekimo netolygumas. Situacija ženkliai pagerėjo, kai Lietuvą pasiekė siuntos su šiomis priemonėmis.
Per patikrinimus nustatyta, jog ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos skiria pakankamą dėmesį medicinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Didesnį susirūpinimą kelia rajonuose esančios sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose medikų profesinė rizika dėl COVID-19 grėsmės įvertinta ar pradėta vertinti tik pareikalavus Darbo inspekcijai. Tuo tarpu didžiųjų miestų asmens sveikatos priežiūros įstaigose vangiai organizuojamas medicinos darbuotojų testavimas dėl COVID-19 ligos.

Tikrinant buvo atsižvelgta į gautus darbuotojų skundus bei viešoje erdvėje paskelbtą informaciją. VDI patikrinimuose galėjo dalyvauti darbuotojų ir juos vienijančių organizacijų atstovai, nuotoliniu būdu dėl darbo sąlygų kviestos pasisakyti visos suinteresuotos šalys.

Tarp dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. ir 28 str. bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimų pažeidimai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose nustatyti nežymūs neatitikimai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams, pateiktos rekomendacijos juos ištaisyti. Dalis informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus buvo perduota ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms.

Įsigaliojus Darbo kodekso reikalavimui informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie dėl karantino paskelbtas prastovas, inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi darbo teisės nuostatų dėl prastovų ir ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba. Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Patikrinus gautą informaciją, kad darbuotojai, kuriems yra paskelbta prastova, dirba vienoje Kauno įmonių, buvo užfiksuoti pažeidimai. Įmonės patikrinimo metu, dalis darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, įmonėje atliko darbo funkcijas. Už nustatytus pažeidimus įmonės vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už darbo įstatymų pažeidimus ir skirta bauda.
Tokios pačios administracinės atsakomybės priemonės skirtos ir vienai Mažeikių įmonei. Joje nuo karantino pradžios paskelbta prastova 13 darbuotojų. Patikrinimo metu dirbo 6 darbuotojai, kuriems buvo paskelbta prastova.
Bauda už darbo įstatymų pažeidimą siekia nuo 240 iki 880 eurų.

„Neteisėtas darbdavių elgesys nebus toleruojamas. Sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai karantino metu, neatleidžia jų nuo darbo įstatymų vykdymo. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikomos administracinės atsakomybės priemonės. Informacija bus perduodama institucijoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą, todėl tokie darbdaviai negalės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Šiuo metu VDI atlieka ir daugiau patikrinimų dėl galimai prastovų metu dirbančių darbuotojų.
Apie paskelbtas prastovas VDI yra pranešę 23809 darbdaviai.

Praėjusį šeštadienį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atliko patikrinimus Šiaulių mieste esančiose turgavietėse ir kavinėse.

Patikrinimų metu buvo nustatyti 5 fiziniai asmenys, vykdę prekybos maisto produktais veiklą, šiai veiklai vykdyti neturėję verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, ir 1 nelegaliai dirbęs darbuotojas.

Patikrinimus vykdė Šiaulių Jungtinių operacijų centras: VDI Šiaulių teritorinis skyriaus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento atstovai.

Šiandien minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekiama atkreipti dėmesį į saugą ir sveikatą darbe, kurių nepaisymas brangiai kainuoja visiems. Kvalifikuotų darbuotojų praradimas, susižalojus ar žuvus darbe, susirgus profesine liga sukelia neigiamus ir brangiai kainuojančius padarinius – produktyvumo smukimą, dideles gydymo išlaidas ir draudimo įmokas, jau nekalbant apie prarastus kokybiško gyvenimo metus darbuotojams.

„Žmogaus praradimas neturi kainos – ji visada yra per didelė. Turime eiti kitu keliu, skatinti ir darbdavių, ir darbuotojų sąmoningumą, diegti saugaus darbo kultūrą nuo mažens. Kiekvienas, išėjęs į darbą, privalo grįžti namo sveikas. Deja, dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai laikoma našta verslui. Tačiau neretai investicijų į saugą ir sveikatą grąža tinkamai neįvertinama. Taip pat neįvertinama ir dėl nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų patiriama finansinė žala, kuri tenka ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir valstybei.
Lietuvoje kasmet vidutiniškai per 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 – itin sunkiai ar mirtinai susižaloja, dar apie 200 – suserga profesinėmis ligomis.
2019 m. Lietuvoje 100 tūkst. darbuotojų teko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai. Šiais metais per itin trumpą laikotarpį darbe žuvo net 11 žmonių.

Specialistai pastebi, kad investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą naudingos ne tik darbuotojams. Jų dėka gali augti verslo našumas ir konkurencingumas. Aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, pasiekiami geresni darbo rezultatai, keliamas produktyvumas. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) vykdė projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“, kurio tikslas – sukurti ekonominį sąnaudų apskaičiavimo modelį, kad būtų galima rengti patikimas sąnaudų sąmatas.
Siekiant nustatyti dėl darbuotojų sužalojimų, ligų ir mirčių Europos lygmeniu patiriamų išlaidų dydį, parengti du išlaidų įvertinimo metodai: metodas „iš apačios į viršų“, pagal kurį apskaičiuojama tiesioginių, netiesioginių ir nematerialių išlaidų visuma, ir metodas „iš viršaus į apačią“, kuriame naudojami tarptautiniai duomenys apie ekonominę sužalojimų ir su darbu susijusių ligų naštą. Apskaičiavus darbe patirtų sužalojimų ir profesinių ligų sukeliamą finansinę naštą, paaiškėjo, jog didžiausia jos dalis tenka nukentėjusiems darbuotojams, darbdaviui tenkanti finansinė našta ES vidutiniškai siekia tik apie 14 proc., o visuomenei – kiek daugiau nei 17 proc.

Europos Sąjungoje darbe patiriamų sveikatos sutrikimų ir sužeidimų išlaidos siekia 3,3 proc. BVP ir tai kasmet tai sudaro 476 mlrd. eurų sumą, kurią būtų galima sutaupyti, įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos strategijas, veiklos kryptis ir praktikas.

VDI duomenimis, per 40 proc. žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti darbui. Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
„Kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, nežinantis pavojų darbe darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą – jis tarsi siunčiamas į žūtį, – sako Jonas Gricius. – Tačiau ir darbuotojai  ne visada suvokia būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Sunku suvokti, kad galima taip lengvabūdiškai elgtis“.
Daugiau nei 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl netinkamo darbų organizavimo (kai darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje.
Pasak Jono Griciaus, su pavojumi sveikatai ir saugai darbe gali susidurti kiekvienas, nuo kirpėjos iki biuro darbuotojo, todėl svarbu pačiam tuo rūpintis, žinoti galimas rizikas ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia – nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugų darbą. Apie tai – ir VDI informacinis vaizdo klipas: https://www.youtube.com/watch?v=11RYLQM8DUY.
Daugiau informacijos apie EU-OSHA projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“: https://osha.europa.eu/lt/themes/good-osh-is-good-for-business.

Nuo metų pradžios – 11 žuvusių darbe

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Be eismo įvykių, kurių metu 3 darbuotojai žuvo, per I-ąjį šių metų ketvirtį pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) bei statybos darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe). Atliekant elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo, miško kirtimo, techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių aptarnavimo darbus, medienos apdorojimo bei žemės ūkio darbus įvyko po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (36 proc.) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Tokių nelaimingų atvejų per tris mėnesius įvyko 10, 4 iš jų nusinešė gyvybes. Dar 3 darbuotojai darbo vietoje žuvo ant jų užkritus daiktams ir užvirtus birioms medžiagoms, 1 buvo mirtinai traumuotas veikiančio įrenginio.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių bei pačių darbuotojų požiūris. Jei ir vieni, ir kiti laikytųsi bazinių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisyklių, mirčių bei sužalojimų būtų išvengta. Nepakanka tik pasirašyti instruktažo lape, privalu patikrinti, ar darbuotojas iš tiesų suvokia esminius darbo saugos klausimus. Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos. Prie kiekvieno darbuotojo prižiūrėtojo nepastatysi, tačiau darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m. I ketvirtį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., VDI gavo 9 pranešimus apie mirtinus ir 32 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus: mirtinų įvykių skaičius padidėjo 2 atvejais, o sunkių – sumažėjo 2 atvejais.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 3 iki 1 atvejų), o sunkių nelaimingų atsitikimų – statybos (nuo 7 iki 4 atvejų) ir administracinės ir aptarnavimo veiklos (nuo 4 iki 1 atvejo) įmonėse. Tačiau ir mirtinų (nuo 1 iki 3 atvejų), ir sunkių nelaimingų (nuo 3 iki 6 atvejų) atsitikimų didėjo transporto ir saugojimo įmonėse.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną nemažai įmonių susidūrė su sunkumais, prisitaikant prie susiklosčiusios padėties. Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, valstybė priėmė sprendimą skirti subsidijas darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbuotojams, tų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.
Darbdaviai turi pranešti apie paskelbtas prastovas Valstybinei darbo inspekcijai ir kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų skyrimo.

Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojams paskelbtas prastovas pranešimus pateikė per 17,7 tūkst. įmonių. Tačiau tik apie 2,5 tūkst. darbdavių kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl valstybės subsidijų darbo vietoms išlaikyti.
Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.

Siekdama išsiaiškinti priežastis, kodėl neskubama kreiptis dėl subsidijų skyrimo, VDI parengė ir prašo darbdavius užpildyti trumpą anonimę anketą: ar dėl paskelbtų prastovų planuojama kreiptis į Užimtumo tarnybą siekiant gauti subsidijas, jeigu ne, dėl kokių priežasčių tai nebus daroma.

Apklausos rezultatai padėti optimizuoti procesus, jei paaiškėtų nenumatyti trikdžiai.
Apklausos forma paskelbta VDI interneto svetainėje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą dėl jos darbuotojams neužtikrinamų saugių darbo sąlygų.

VDI tyrimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtas ginant viešąjį interesą ir gavus Lietuvos medikus atstovaujančių organizacijų atstovų kreipimąsi į VDI, su prašymu patikrinti įstaigas dėl  pasiruošimo kovai su COVID-19 infekcija bei darbuotojų saugių darbo sąlygų užtikrinimo.

Patikrinimo metu surinkta medžiaga su nustatytais pažeidimais bus perduota atsakingoms institucijoms vykdomam ikiteisminiam tyrimui. Saugant ikiteisminio tyrimo paslaptį ir laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, ši tyrimo medžiaga neviešinama.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos toliau inspektuojamos, tikrinant ar jos laikosi VDI parengtų rekomendacijų, skirtų medicinos darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 viruso.  Jei nėra galimybių atlikti patikrinimo nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros įstaigos tikrinamos apsilankant patikros vietoje.

Prastovas darbuotojams dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbė 17 767 įmonės.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.

Nuo balandžio 8 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, jog darbdavys turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, VDI gavo per 28,8 tūkst. pranešimų.

Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.

Darbdavys turi turėti visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.

Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma: http://tiny.lt/46vcdmp.

Darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.
Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą (išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.
Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų. Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.
Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma: http://tiny.lt/46vcdmp.

VDI vykdo anoniminę darbdavių apklausą dėl prastovų, siekiant gauti subsidijas. Prašome skirti šiek tiek Jūsų laiko ir atsakyti, ar dėl paskelbtos prastovos planuojate kreiptis į Užimtumo tarnybą, siekiant gauti subsidiją; jeigu ne, dėl kokių priežasčių neketinate to daryti. Būsime dėkingi!

Apklausa: http://tiny.lt/m2mffft.

Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas

Darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdyta, sudaryta galimybė nuomoti savo darbuotojus gaunant laikinojo įdarbinimo įmonės statusą.

Karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu įmonės, kurios norėtų siųsti savo darbuotojus dirbti į kitas įmones, gali elektroniniu būdu kreiptis į VDI, nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo, kurį būtų galima dirbti nuotoliniu būdu, ir turi apriboti savo veiklą, bei prašyti įtraukti į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Prašyme turi būti nurodyti kontaktinio asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir interneto svetainės (jei ją turi) adresas.

Šiuo atveju VDI tikrins tik informaciją, ar nėra sustabdyta ar apribota įmonės vykdoma veikla, taip pat ar nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Įvertinusi kriterijus VDI per 1 darbo dieną priims sprendimą įtraukti ar ne įmonę į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir apie tai informuos prašymą pateikusią įmonę.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat gali prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.

Supaprastinta laikinojo įdarbinimo įmonės statuso suteikimo tvarka galioja tik karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu.
Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbdavį, kuris bus įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą supaprastinta tvarka, VDI per 1 darbo dieną nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo dienos išbrauks iš sąrašo.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai yra sustabdžiusi įmonių planinius ir neplaninius patikrinimus, tačiau atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė vykdoma.

Reaguojant į gautus pranešimus ir skundus, darbo inspektoriai vyksta į patikrinimus. Šiandien tokį patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo VDI atliko siuvykloje Lentvaryje. Inspektavimo metu nustatyti 7 nelegalūs darbuotojai. Trys iš jų užsieniečiai. Siuvyklos darbuotojai siuva kaukes.
Ir įmonės vadovui, ir pačiai įmonei gresia baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį minimali sankcija juridiniam asmeniui – 868 eurų. 

Karantino laikotarpiu į patikrinimus darbo inspektoriai vyksta tik išimtinais atvejais: pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, taip pat esant tiesioginiam pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, nelegalaus darbo apraiškoms. Tačiau VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo. Esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kasdien gauna per 1,5 tūkst. skambučių, apie šimtą žinučių į VDI „Facebook“ paskyrą, tiek pat užklausų elektroniniu paštu. Trečdaliu padidėjęs besikreipiančiųjų srautas susijęs su šalyje paskelbta ekstremaliąja situacija ir karantinu, kurie daro didelę įtaką darbo santykiams. VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo.

Paskelbus karantiną, nemažai įmonių susidūrė su sunkumais – ne visoms įmanoma prisitaikyti prie ekstremalios situacijos sąlygų. Siekdami tęsti veiklą, darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip spręsti ekonomines ir finansines pasekmes, tačiau ne visuomet sąžiningomis priemonėmis.

Karantino pradžioje didžioji dalis VDI gaunamų užklausų buvo dėl atostogų. Žmonės teiravosi, kada ir kaip gali būti suteikiamos nemokamos ir kasmetinės atostogos, taip pat klausė, ką jiems daryti, nes darbdaviai siūlo imti atostogas, ir neretai ne tik siūlo, bet ir primygtinai reikalauja tai daryti. Pastarosiomis dienomis  daugiau klausimų sulaukiama dėl prastovų, kai darbdavys negali suteikti darbo: kaip jos turėtų būti įforminamos, kaip darbdavys turėtų apie skelbiamą prastovą informuoti darbuotojus. Taip pat žmonės teiraujasi dėl darbo sutarčių nutraukimo. Jie nėra tikri, ar darbdavių sprendimai teisėti, ar priimdami jų pasiūlymus nepraras savo socialinių garantijų.

Nors VDI laikinai yra sustabdžiusi įmonių patikrinimus karantino laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, jog nereaguojamaį darbuotojų pranešimus bei skundus dėl galimų pažeidimų.

VDI įspėja, jog esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

„Suprantame, kad sudėtingoj situacijoje atsidūrę abi pusės – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Tačiau pirmiausia siekiame ne bausti, o suvaldyti situaciją, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Raginame darbdavius klausimus su darbuotojais spręsti teisėtais būdais ir sprendimus priimti nepažeidžiant jų teisių. Šiuo metu maksimalūs VDI resursai nukreipti konsultavimui ir informavimui.“

Siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, VDI įmones, kurioje fiksuojami galimi pažeidimai, įtraukia į sąrašą. Joms siunčiami įspėjamieji laiškai su informacija apie darbo santykių reglamentavimą šalyje paskelbus ekstremalią situaciją.
VDI gauna ir pranešimų dėl karantino metu vykdomos draudžiamos veiklos. Šią informaciją inspekcija nedelsdama ją perduoda policijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat įstaigoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą. Kaip jau ne kartą yra pabrėžta, darbdaviai, kurie naudodamiesi susidariusia situacija piktnaudžiaus savo teisėmis ar elgsis su darbuotojais neteisėtai, negalės pretenduoti į valstybės pagalbą.

VDI dar kartą primena, jog darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis atostogomis. Taip pat darbdavys negali atleisti darbuotojų, nesant įstatymuose numatytų pagrindų ir/ar daryti darbuotojams spaudimą nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva. Skelbdamas prastovą darbdavys turi vadovautis naujai priimtomis Darbo kodekso pataisomis.

Darbuotojams privaloma užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei aprūpinti darbuotojus būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Jeigu darbdavys nesudaro saugių darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti.

Darbo kodekse yra įteisintos kitokios darbo organizavimo formos, kurios gali būti naudingos šiuo metu. Tai  darbas nuotoliniu būdu, darbo keliems darbdaviams sutartis, susitarimas dėl ne viso darbo laiko, taip pat gali būti skelbiama prastova ar dalinė prastova, darbdavio priimtas sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo.
Daugiau informacijos VDI interneto svetainėje:
https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2775 https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2750

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai sustabdė įmonių patikrinimus, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje, tačiau siekdama užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų vykdymą karantino metu veikiančiose įmonėse, jas inspektuos nuotoliniu būdu.
Nuotoliniu būdu numatyta patikrinti daugiau nei 90 įmonių, kurių planiniai patikrinimai, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, buvo atšaukti dėl šalyje paskelbto karantino.

Iki balandžio 20 d. įmonės, įtrauktos į inspektuojamų nuotoliniu būdu karantino laikotarpiu, sąrašą, VDI turės pateikti informaciją apie darbuotojų darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės aktų reikalavimams elektroniniu būdu atsakant į atitinkamo kontrolinio klausimyno ar anketos klausimus.

Kiekviena įmonė, įtraukta į nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašą, iki kovo 27 d. individualiai gaus VDI pranešimą, kuriame bus nurodyta, kaip prisijungti prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) bei pagal kurį kontrolinį klausimyną ar anketą jai reikės įvertinti darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams. Taip pat šiame pranešime bus nurodyti VDI darbuotojų, į kuriuos įmonių atstovai galės kreiptis dėl konsultacijos, kontaktai.

Šių įmonių atsakingi darbuotojai, tiesiogiai prisijungę prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje, turės pateikti VDI užpildytą nurodytą kontrolinį klausimyną ar anketą, nurodytą VDI pranešime. Kontrolinių klausimynų ar anketų popieriniai variantai negalioja.
Nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“.

Įmonės, įvertinusios pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną ar anketą darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams, užpildžiusios ir pateikusios VDI atitinkamą ataskaitą per EPDS, 2020 m. nebus tikrinamos planine tvarka, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje.
Laikinai sustabdžius ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, į patikrinimus darbo inspektoriai vyks tik išimtinais atvejais pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo.

Kontaktai pasiteiravimui:
prisijungimas prie EPDS ir techninis pildymas:
Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt, 
Violeta Skersienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. violeta.skersiene@vdi.lt;
konsultacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
Saulius Balčiūnas, tel. (8 5) 2139759, 869539022, e. p. saulius.balciunas@vdi.lt;
Konsultacijos darbo teisės klausimais:
Šarūnas Orlavičius, tel. (8 5) 2603473, 869425878, e. p. sarunas.orlavicius@vdi.lt.

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų.

Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:

  • Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
  • Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
  • Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
  • Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.  
  • Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
  • Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
  • Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
  • Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  • Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
  • Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:
NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1.    Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
2.   Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų;
3.    Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
PRASTOVA. 
Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Pirmuoju atveju paskelbus prastovą neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.
Jeigu prastova paskelbta dėl antrosios priežasties, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka
DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Jeigu prastova skelbiama kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių, dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso  47 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
Antruoju atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (ne mažiau MMA) proporcingai.
ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams siūlome kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:

  • 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
  • 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
  • 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę.
  • 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.

Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.
SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį.  
Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.
Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų
Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.
ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:

  • 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.
Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.
Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

Pateikiame visą sąrašą priimtų sprendimų:

PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Valstybės subsidijų dydžiai:
- 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai buto.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo. 
Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.

MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).
Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio neįgaliojo iki 21 metų priežiūrai.
Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka sieks 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas.
Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skubiai priimti įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas darbdaviams skelbti prastovą ar nustatyti dalinį darbą, kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija.
Prastovos metu darbuotojui mokamas 40 proc. nuo vidutinio jo atlyginimo, nors jis nedirba. Dalinio darbo atveju darbuotojas dirba tik dalį darbo laiko, už kurį mokamas atlyginimas, tačiau kartu galima kreiptis į „Sodrą“ dėl dalinio darbo išmokos darbuotojui.
Šiuo metu darbdaviai gali taikyti abi šias priemones, tik kitais pagrindais – prastova skelbiama, kai darbdavys negali darbuotojui duoti darbo sutartyje numatyto darbo ir darbuotojas nesutinka imtis kito, o dalinis darbas – esant tam tikroms Vyriausybės nustatytoms ekonominėms sąlygoms.

Kartu siūloma aiškiai apibrėžti darbdavio teises ir pareigas, jeigu darbuotojas grįžta iš valstybių, kuriose Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos nerekomenduoja lankytis arba draudžia į jas vykti.
Darbo kodekso pakeitimuose ketinama įtvirtinti darbdavio pareigą siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų saugumui, pavyzdžiui, asmuo neseniai lankėsi Italijoje ar Kinijoje, kur šiuo metu tarp gyventojų plinta koronavirusas (COVID-19). Jeigu darbuotojas nesutiktų dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys galėtų jį nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio.

PRASTOVA. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremalią situaciją, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

DALINIS DARBAS. Dalinis darbas yra trumpesnis darbo laikas, kurį nustato darbdavys ir dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką iš „Sodros“.
Šiuo metu dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Siūloma įtvirtinti, kad dalinį darbą darbdaviai galėtų nustatyti Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją.

Dėl dalinio darbo išmokos kreipiamasi į „Sodrą“. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgus į  prieš tai buvusį darbuotojo darbo užmokestį, sumažinto darbo laiko dalį.
Dėl svarbių ekonominių priežasčių dalinio darbo išmokai paskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negalėtų būti didesnis kaip 58,18 proc., o dėl ekstremalios situacijos – 30 proc. nuo užpraėjusio ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalinio darbo išmoka iš „Sodros“ dėl svarbių ekonominių priežasčių mokama ne ilgiau nei 3 mėnesiai, o dėl ekstremalios situacijos – ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.

Dalinio darbo išmokoms mokėti 2020 metams numatyta 6,232 mln. eurų.
NUOTOLINIS DARBAS IR NUŠALINIMAS NUO DARBO. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais pasiūlymais, jeigu valstybėje yra paskelbta valstybės lygmens ekstremali situacija, darbdaviai taip pat galėtų primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą kilus įtarimų, kad jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems darbuotojams. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš rizikingomis zonomis paskelbtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jei darbdaviui pasiūlius darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu arba išvis nepateikia jokio atsakymo, tuomet darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo ir ribotą laiką nemokėti darbo užmokesčio.
PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme siekiama įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį.
Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.
Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 m. balandžio  1 d.

 

Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2019 m. gavo 7579 prašymus nagrinėti darbo ginčus. Tai 12 proc. daugiau nei 2018 m. Beveik pusė prašymų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti.

Apžvelgiant kelerių metų statistiką, pagrindinė tendencija nesikeičia: dauguma darbo ginčų komisijoms (DGK) pateiktuose prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta 7346. Jie sudaro 76 proc. visų per praėjusius metus gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.

Kita dažniausia kreipimosi į DGK priežastis – atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu. Tokių reikalavimų padaugėjo: 2019 m. gauta 664, 2018 m. – 530 reikalavimų. Apie trečdalis visų ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo buvo išspręsti taikiai (sudarytos 224 taikos sutartys), apie ketvirtadalis reikalavimų patenkinti.

Išaugo ir reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo skaičius: 2019 m. buvo pareikšti 289 reikalavimai, o 2018 m. – 170. Trečdalis šių ginčų baigėsi taikos sutartimis, o trečdalis reikalavimų buvo atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Daugiau nei 10 proc. šių reikalavimų buvo tenkinta arba tenkinta iš dalies.

2019 m. darbo ginčų komisijos visiškai patenkino 3356 reikalavimus, 994 – patenkino iš dalies ir bendrai tai sudaro beveik pusę visų priimtų sprendimų. Lyginant su 2018 m. šiek tiek padaugėjo darbo bylų, kurios išspręstos sudarant taikos sutartis. Dauguma atvejų, kai reikalavimai buvo atmesti, buvo tie, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio.

„Dėl padidėjusio gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus skaičiaus 2019 m. įsteigtos dar dvi darbo ginčų komisijos Vilniuje ir Alytuje, o nuo 2020 m. pradžios dar viena komisija pradėjo veiklą Vilniuje, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius. – Didesnis besikreipiančiųjų srautas rodo ne tik tai, kad darbuotojai aktyviau gina savo teises, bet ir tai, kad žmonės labiau pasitiki darbo ginčų komisijomis. Be to, ši paslauga nėra apsunkinta daugeliu formalumų, darbo ginčų nagrinėjimo laikas įprastai trunka iki vieno mėnesio ir tai atliekama nemokamai.“
DGK per 2019 m. priėmė sprendimų dėl daugiau nei 8,4 mln. eurų išieškojimo. Tai penktadaliu daugiau nei 2018 m. Per 8,2 mln. eurų priteista darbuotojų naudai ir per 182 tūkst. eurų darbdavių naudai. Lyginant su 2018 m. priteistomis sumomis, darbuotojams išieškotinos sumos padidėjo 27 proc., o darbdaviams sumažėjo 47 proc.

Nagrinėjant darbo ginčus bei nustačius galimus nelegalaus darbo ar kitų darbo įstatymų pažeidimų požymius, darbo ginčų komisijos pateikė tarnybinių pranešimų VDI teritoriniams skyriams dėl 59 darbdavių patikrinimų (dėl nelegalaus darbo ar kitų galimų pažeidimų). Iš jų 23 buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos piniginės baudos.
Darbo ginčų komisijos – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti  individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 22 komisijos: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės regionus aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių/Telšių darbo ginčų komisijos.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmuosius du metų mėnesius gavo 7 pranešimus apie darbe žuvusius darbuotojus. Per šį laikotarpį sunkiai pakenkta dar 21 darbuotojo sveikatai.
„Metų pradžioje netekome 7 gyvybių darbe, iš jų net 5 tik per vieną mėnesį, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Jau iš pirminių įvykių aprašymų matyti, kad nelaimės įvyko atliekant rizikingiausius darbus, apie kurių keliamus pavojus ir svarbą juos įvertinti bei pasirengti nuo jų apsisaugoti nuolat kalbame. 3 darbuotojai žuvo nukritę iš aukščio. Kitus darbuotojus mirtinai sužalojo užvirtęs gruntas iškasoje, virtęs medis, atliekant miško kirtimo darbus, veikiantis įrenginys, kelių transporto priemonė.“

Pirminės įvykių darbe tyrimo aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai kreiptų dėmesį į VDI nuolatinai kartojamas elementarias bazines darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisykles, kurios primenamos įvairias būdais: siunčiami asmeniniai laiškai pavojingiausių sektorių nelaimingiems atsitikimams darbe įmonių vadovams, nurodant galimus profesinės rizikos veiksnius darbo vietose, parengtos metodinės rekomendacijos, interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės, organizuojamos konsultacijos ir seminarai. Tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe statistika akivaizdžiai rodo, kad darbdaviai nenori ir nesiruošia girdėti VDI įspėjimų ir raginimų, o darbuotojų sauga ir sveikata dažnai lieka paskutinėje vietoje.

VDI jau pranešė, kad sausio 8 d. Druskininkuose įvyko pirmoji nelaimė darbe, nusinešusi darbuotojo gyvybę. UAB „Nava LT“ statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.
Vasario 5 d. UAB „Miškodara“ atliekant miško kirtimo darbus, norint nuversti įstrigusį medį kitu medžiu (kas yra griežtai draudžiama), virsdamas medis kliudė miško pjovėją, kuris vežant į ligoninę mirė.

Sausio 16 d. UAB „Emons transportas LT“ vairuotojas žuvo eismo įvykio metu.
Vasario 12 d. UAB „Via fortis“ sunkvežimio užlipo ant krovininio automobilio atlikti tentavimo darbus ir nukrito žemyn iš maždaug 4 m aukščio. Pakeliui į ligoninę nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.
Vasario 13 d. UAB „Kietasis biokuras“ šaltkalviui dirbant pjuvenų padavimo bunkeryje,  galimai klaidos pasėkoje įjungus įrenginį, pjuvenų padavimo sraigtas įtraukė darbuotojo ranką. Atvykę medikai teikė jam pagalbą, tačiau nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.
Vasario 15 d. UAB „Zelator“ darbuotojas statybose, montuojant metalines sijas, nukrito nuo perdangos iš 12 m aukščio  ir mirtinai susižalojo.
Vasario 21 d. ūkininko Č. V. Karbauskio fermoje ūkio energetikas taisė karvių varymo vartų pultą užlipęs ant į sieną atremtų kopėčių. Pirminiais duomenimis, slydus kopėčių apatinei daliai, jis nukrito žemyn iš beveik 4 metrų aukščio. Iškviesta greitoji medicinos pagalba konstatavo mirtį.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių bei pačių darbuotojų požiūris. Saugai darbe užtikrinti reikia skirti laiko ne tik žinių atnaujinimui, kaip organizuoti darbus, kokias technines priemones naudoti, bet ir aptarti darbus su užduotis vykdančiais darbuotojais, įsitinkinti, ar jie suprato, ko ir kaip saugotis. Šis neskirtas laikas ir yra darbuotojų gyvybių kaina,“ – sako Saulius Balčiūnas.

Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti www.vdi.lt.

 

Daugiau informacijos:
tel. 8 5 2603386,  el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt.

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė, vykdanti „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono rekonstrukcijos darbus, nemoka atlyginimų darbuotojams iš Turkijos.

Tyrimo metu nustatyta, kad darbdavys nevykdė darbo sutartimis jam nustatytos pareigos mokėti darbuotojams sulygtą darbo užmokestį iki darbo sutarties šalių sutarto darbo užmokesčio mokėjimo termino, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 146 str. 1 d., nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn.  darbą poilsio, švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą pagal nustatytas darbo teisės normas, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 144 str. 1, 2 ir 4 d. reikalavimus.

Įmonės atstovai nurodė, kad neatsiskaitymo priežastys – Turkijos įmonės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi turimos finansinės problemos. Darbuotojų darbo sutartys sudarytos su  KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialu „KAYI Construction“. Šis filialas sutartyse nurodomas kaip darbdavys. Nustatyta, kad filialo „KAYI Construction“ darbuotojams nesumokėta dalis darbo užmokesčio: kaip kuriems darbuotojams už 3, kaip kuriems darbuotojams už 5 mėnesius. Įmonės atstovai taip pat nurodė, kad filialas yra sumokėjęs visus mokesčius „Sodrai“ už visus filialo darbuotojus (visą laikotarpį).

VDI tyrimo metu taip pat nustatyta, kad darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo neorganizavo įvykių darbe (dviejų darbuotojų patirtų traumų) tyrimo ir juos nuslėpė, tuo pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 1 d. ir 45 str. 1 dalį bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatas.

Už minėtus nustatytus pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 97 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje. Skirta 150 eurų bauda ir surašytas reikalavimas patvirtinti įmonėje darbo apmokėjimo sistemą. Taip pat pradėta administracinė procedūra dėl atsakomybės taikymo pagal Užimtumo įstatymo 58 str. 1d. 1 ir 2 p., 3 d. Ji bus taikoma vadovaujantis procesinių sprendimų priėmimo nustatyta tvarka.

Atliekant tyrimą buvo tikrinta statybvietė „S. Dariaus ir S. Girėno stadionas“, taip pat apžiūrėtos ir Turkijos darbuotojų gyvenimo sąlygos, esančios šalia statybos objekto, bendrauta su streikuojančiais Turkijos darbuotojais. Vertėjo pagalba jiems buvo paaiškinta, kad dėl Lietuvoje esančio filialo sutartinių įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio nevykdymo, jie turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Daugiau informacijos
tel. 8 5 2603386, 8 37 338507,
el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt, adas.baliukevicius@vdi.lt

Šiandien gavusi informacijos apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Druskininkuose, kai statybvietėje žemės užvirto ant dviejų darbininkų ir vienas iš jų žuvo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kreipiasi į įmonių vadovus, ragindama juos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas.

2019 m. dirbant iškasose nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų buvo sunkiai sužalotas vienas ir žuvo trys darbuotojai.

Kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 m. trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų ir mirtinai juos traumavo.

„Įvykių darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantys asmenys tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėse. Nebuvo užtikrinta kontrolė kaip laikomasi įmonėse nustatytų tvarkų vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, ko pasėkoje tranšėjų šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti, sutvirtinti ir išramstyti specialiomis priemonėmis. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai (žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus, vykdant darbus iškasose), nebuvo išduotos paskyros-leidimai. Darbdaviui atstovaujantys asmenys neorganizavo darbuotojų mokymo bei instruktavimo, atliekant pavojingus darbus,“ – sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Įvertinti esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei bei numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė – darbdavio pareiga, numatyta įstatymais.
Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

VDI atkreipia darbdavį atstovaujančių asmenų, įmonių vadovų, statybos ir statybos darbų vadovų dėmesį, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymo sąlygoti sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, be ženklių moralinių pasekmių, sąlygoja baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą kaltiems asmenims.

Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie darbų iškasose saugaus vykdymo ypatumus galima rasti VDI interneto svetainėje, kur pateikiamos metodinės rekomendacijos: Darbai nesutvirtintose tranšėjose, Sutvirtintos iškasos, Šlaitinės iškasos, Darbai sutvirtintose tranšėjose, Rekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386,  mob. tel. 8698 73025, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdydama nuolatinę transporto sektoriaus stebėseną ir kontrolę, siekiant minimizuoti šešėlinės ekonomikos apraiškas, patikrino 22 krovininio kelių transporto įmones.

Vis dažniau nelegalų darbą transporto sektoriuje keičia nedeklaruoto darbo formos: nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, darbuotojai tariamai jų prašymu išleidžiami nemokamų atostogų. Esant didelei nedeklaruoto darbo rizikai transporto sektoriuje, kuris pagal „šešėlio“ dalį yra vienas lyderiaujančių, šis sektorius išlieka tarp prioritetinių Darbo inspekcijos veiklos sričių.

Atsižvelgiant į atliktą duomenų apie krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių veiklą analizę, įvertinus įmonėse didelį skaičių darbuotojų, kurie ilgą laiką turi nedraudiminius laikotarpius, vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kitų rodiklių tendencijas tiksliniams patikrinimams buvo atrinktos 22 transporto įmonės.

Inspektavimų metu tikrinta, ar transporto įmonės tinkamai veda darbo ir poilsio laiko apskaitą; ar teisingai paskaičiuojama bei apmokama vairuotojams už komandiruotes, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis, ar vairuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos nustatyta tvarka. Taip pat buvo aiškinamasi, ar pagrįstai darbuotojai turi didelį nedraudiminių laikotarpių skaičių, ar nedraudiminiu laikotarpiu vairuotojai nedirba. Darbo laiko apskaitos duomenys tikrinti su informacija esančia skaitmeninėse tachografų kortelėse.

Nustatyta 11 atvejų, kai asmenys dirbo nedeklaruotą darbą, bei 1 atvejis, kai asmuo dirbo nelegaliai. Patikrinimų metu pažeidėjams buvo surašyta 14 administracinių nusižengimų protokolų. Pusė jų dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, kiti dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, kitų darbo įstatymų pažeidimų, dėl nedeklaruoto darbo. Taip pat VDI inspektoriai darbdaviams surašė reikalavimus pašalinti 17 pažeidimų, iš kurių 13 darbo teisės pažeidimų.
VDI planuoja įmones patikrinti dar kartą, kaip įmonės atsiskaitė su darbuotojais pagal nustatytus pažeidimus, bei ar darbo ir poilsio laiko apskaitos sistema vedama laikantis Darbo kodekso normų.

Analizuojant patikrinimų duomenis nustatyta, kad darbuotojams suteikiamas nedraudiminis laikotarpis – „neatvykimas administracijai leidus“ arba nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į tai, VDI siūlo numatyti ribojimus transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams suteikiamiems nedraudiminiams laikotarpiams. Kitas VDI pasiūlymas – riboti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tokiose įmonėse, kuriose vairuotojai turi daugiau negu 20 kalendorinių dienų nedraudiminių laikotarpių per metus.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386,  mob. tel. 8698 73025, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) iniciatyva 2020 metais visi šalies kelių transporto priemonių, kuriose naudojami skaitmeniniai tachografai, savininkai privalės periodiškai nuskaitomus duomenis iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių kas ketvirtį teikti į bendrą stebėsenos ir informavimo valstybės informacinę sistemą „Vektra“. Ši naujovė įsigalios 2020 m. sausio 1 d., o duomenų pateikimo pradžia numatoma liepos 1 dieną.

„Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kur vienoje sistemoje bus kaupiami ir analizuojami šalies transporto įmonių periodiškai pateikiami skaitmeninių tachografų duomenys. Kurdami sąžiningą ir konkurencingą transporto sistemą, prisidedame prie Vyriausybės siekio kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti neteisėtos veiklos apimtis“, – naują iniciatyvą pristatydamas teigia LTSA vadovas Genius Lukošius.

Reikalavimas kas ketvirtį į sistemą teikti duomenis sumažins administracinę naštą verslui, padės ginti vairuotojų teises ir bus naudingas teisėsaugos, reguliavimo, patikros, mokesčių institucijoms, kurios vienoje vietoje ras jų veiklai vykdyti reikalingą informaciją.

Stebėsenos ir informavimo valstybės informacinė sistema „Vektra“ taip pat galės būti naudojama kaip tachografų ir vairuotojų kortelių duomenų talpykla, kadangi įmonės duomenis galės įkelti ir saugoti iki privalomo pateikimo, o pateikti duomenys bus saugomi trejus metus.

„Transporto sektorius yra vienas rizikingiausių dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo. Tarp dažniausiai transporto įmonėse nustatomų pažeidimų – darbo laiko apskaita, kai pateikiami neteisingi duomenys apie vairavimo ar poilsio trukmę. Šiais metais Darbo inspekcija gavo daugiau nei 750 darbuotojų prašymų nagrinėti darbo ginčus su transporto įmonėmis. Galimybė patikrinti tachografų duomenis atskiroje informacinėje sistemoje padės ginti vairuotojų darbo teises sprendžiant darbo ginčus, o darbo inspektoriams – identifikuoti rizikingas transporto įmones, atlikti jose patikrinimus ir nustačius pažeidimus bausti nesąžiningus darbdavius”, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

LTSA pareigūnų atliktų patikrų duomenimis, 2019 metais patikrinus daugiau kaip 500 kelių transporto vežėjų įmonių, 170 jų nustatyta pažeidimų dėl privalomai nesaugomų skaitmeninio tachografo duomenų.

Diegiama sistema nustatys tuos, kurie slepia duomenis, piktybiškai jų nepateikia, ir leis stebėti, ar darbdavys nesukčiauja nemokėdamas mokesčių, nepažeidžia vairuotojų teisių įtraukdamas į apskaitą jų darbo laiką dienos ir nakties metu, viršvalandžius, komandiruotes bei fiksuoja poilsį.

Ši naujovė palies daugiau kaip 7000 įmonių ir apie 70000 vairuotojų. 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) pasiekė informacija, jog kai kurie darbdaviai, pasinaudodami šia situacija, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį. VDI informuoja, jog NPD pasikeitimas nėra teisėtas pagrindas keisti darbo sutartyse sulygtą darbo užmokestį, t. y. NPD taikymas (netaikymas) neturi ir negali turėti įtakos darbo sutarčių keitimui.

Pažymime, kad darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva galima keisti tik Darbo kodekso 45 straipsnyje numatytais atvejais, t. y. pakeisti darbo sutarties sąlygas (tame tarpe ir darbo užmokestį) darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Pabrėžtina, jog toks darbdavių piktnaudžiavimas teise gali užtraukti darbdaviams baudą iki 880 eurų. Darbuotojai, kurie susidūrė su šia situacija, kviečiami informuoti VDI pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750. Taip pat, norint gauti teisinę konsultaciją kviečiami kreiptis bendruoju konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.

Artėjant metų pabaigos šventėms, vienose srityse darbai intensyvėja, ieškoma papildomų darbuotojų, padaugėja laikino darbų pasiūlymų. Tuo tarpu kitose srityse darbų mažėja, klientai įspėjami dėl pasikeitusio ar trumpesnio darbo laiko arba iš viso šventiniu laikotarpiu renkamasi nedirbti. VDI primena, kas svarbu tuo metu dirbsiantiems ar atostogausiantiems darbuotojams ir jų darbdaviams.

Terminuotos darbo sutartys. Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Viršvalandžiai – tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Nemokamos atostogos. Pagal Darbo kodeksą nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotoją (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar prašymo. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys yra neribojama.

Kasmetinės atostogos. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl kasmetini atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu. Tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kasmetinės atostogos suteikiamos, bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

Prastova. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.
Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Taikoma administracinė atsakomybė. Nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Analogiškos baudos taikomos  ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai. Asmenys, užsiimantys komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, turi turėti tai veiklai reikalingą licenciją (leidimą). Jei šių dokumentų neturi, gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų.
Turint konkrečių klausimų galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Per 10 dienų trukusią neplaninę nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės akciją, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 546 patikrinimus visoje Lietuvoje. Pažeidėjams VDI paskirtų baudų suma siekia 48 650 eurų.
Spalio 23 d. - lapkričio 6 d. vykdytų neplaninių patikrinimų metu buvo nustatyti 299 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbę, neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys. Iš jų 20 nelegaliai dirbo įmonėse, 2 pas ūkininkus, 277 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą, 96 asmenys dirbo nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą). Taip pat nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis, iš jų 9 nelegaliai dirbo įmonėse. Kiti nelegaliai dirbę užsieniečiai vykdė neregistruotą individualią veiklą, dauguma jų – Vilniuje.

Per VDI vykdytą akciją patikrinta 140 įmonių bei 403 dėl fiziniai asmenys. Juos inspektavo 113 darbo inspektorių.
„Tokios neplaninės išskirtinės akcijos, kai sutelkiamas kone visų darbo inspektorių pajėgos, žinoma, duoda ir puikių rezultatų. Jie parodė, kad kovojant su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, dėmesio turime skirti neregistruotos individualios veiklos kontrolei. Tarp visų nustatytų nelegaliai, nedeklaruotą ir neregistruotą darbą dirbusių asmenų – 92 procentai neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys. Ir toliau rengsime specialias nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės akcijas, nepamiršdami kitų svarbių Darbo inspekcijos kontroliuojamų sričių – darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos“, – sako  Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Patikrinimams pasirinkti rizikingiausi sektoriai: statybos, žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų.

Daugiausiai patikrinimų (431) atlikta statybos sektoriuje. Statybos įmonėse užfiksuota 13 asmenų dirbusių nelegaliai (9 atvejai) ir 27 asmenys dirbę nedeklaruotą darbą (6 atvejai), bei 259 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą.
66 patikrinimai atlikti prekybos sektoriuje. Jų metu nustatyta 12 asmenų vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą ir 2 asmenys dirbę nelegaliai pas asmenį, vykdantį individualią veiklą. 15 viešojo maitinimo įmonių nustatyta 30 asmenų dirbusių nedeklaruotą darbą, daugiausiai (20) Kaune. Variklinių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto sektoriuje patikrinti 25 fiziniai asmenys ir 9 įmonės, užfiksuoti 7 asmenys vykdę neregistruotą individualią veiklą.

Net 239 administracinių nusižengimų protokolų surašyti  asmenims vykdžiusiems neregistruotą individualią veiklą, 12 dėl darbo įstatymų pažeidimų (už laiko apskaitos pažeidimus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus), 7 įmonių atsakingiems asmenims – dėl nelegalaus darbo. Darbo inspektoriai darbdaviams taip pat pateikė 19 reikalavimų pašalinti 23 pažeidimus, iš jų 12 darbo teisės pažeidimų.

2018 m. vykdant analogišką akciją buvo nustatyti 454 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbę, neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, iš jų 48 nelegaliai dirbo įmonėse, 6 pas ūkininkus, 296 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą, 94 asmenys dirbo nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą). Nustatyti 39 nelegaliai dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų 17 dirbo įmonėse.

Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą pilietį A. G. kaltu dėl nelegalaus darbo bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų  ir skyrė jam 1100 eurų baudą.

Šių metų rugpjūtį VDI Vilniaus teritorinis skyrius gavo nepilnamečio pareiškimą dėl to, kad jis vasaros atostogų metu dirbo pagalbinius statybos darbus ir jį pasamdęs žmogus nesumokėjo jam už darbą.
Darbo inspektoriai atliko pareiškime išdėstytų teiginių patikrinimą, nustatė statybos objektus, kuriuose dirbo nepilnametis, surado šių objektų savininkus, surinko duomenis, patvirtinančius pareiškime išdėstytus faktus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad objektuose dirbo ir buvo apgautas (nebuvo sumokėta už darbą) mažametis asmuo (14 m.). Buvo surinkti ir jo darbo faktus patvirtinantys įrodymai.

VDI nustatė, kad vilnietis A. G., gim. 1987 m., neturėdamas verslo liudijimo ar pažymos apie gyventojo vykdomą individualią veiklą, susitardavo su statybos objektų vystytojais (savininkais) dėl statybų baigiamųjų darbų (trinkelių klojimo, aplinkos objekte sutvarkymo po statybų) atlikimo ir šiuos darbus atlikdavo. Kadangi darbų apimtys būdavo pakankamai didelės, šiems darbams atlikti jis pasamdydavo kitus asmenis, t. y. A. G. kaip pagalbinius darbuotojus buvo pasamdęs vieną mažametį asmenį (14 m.) ir vieną nepilnametį (17 m.), pažadėjo jiems sumokėti už darbą, tačiau jiems atlikus darbus su jais neatsiskaitė. Sužinojęs, kad jo veikla domisi VDI, su mažamečiu už darbą jis atsiskaitė.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad A. G. ne tik pats dirbo nelegaliai, nes nebuvo nustatyta tvarka įsigijęs verslo liudijimo, neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, bet ir veikdamas kaip fizinis asmuo – darbdavys, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino nepilnamečius asmenis. Taip pat nustatyta, kad A. G. 2019 m. jau buvo baustas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Konstatuota, kad A. G., pasinaudojęs nepilnamečių amžiumi ir nesubrendimu, gyvenimiškos patirties stoka, įstatymų neišmanymu ir nežinojimu, siekdamas pelno iš asmenų iki aštuoniolikos metų veiklos, neteisingai atlygindamas už darbą ir taikydamas apgaulę, galimai  ekonomiškai išnaudojo nepilnamečius.
Atlikus patikrinimą A. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus ir už nelegalų darbą. Teismas skyrė jam 1100 eurų baudą. Atsižvelgdamas į sunkią administracinėn atsakomybės patraukto asmens materialinę būklę, teismas baudą pakeitė 220 valandomis viešųjų darbų, įpareigodamas juos išdirbti per šešis mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
VDI primena, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti darbdavys.

Įmonėms, po gaisro sukeltos ekstremalios situacijos Alytuje norinčioms atnaujinti savo veiklą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė rekomendacijas kaip įsivertinti riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas.

Dėl gaisro sukeltos ekstremalios situacijos Alytuje į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Įmonėms privalu atlikti  profesinės rizikos vertinimą ir įsitikinti, kad rizika darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį, siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones.

Pirmiausia rekomenduojama išvalyti įmonės teritoriją, kad kuo mažiau papildomų naujų teršalų patektų į darbo patalpas (sugrėbti lapus, pašalinti nereikalingus daiktus (galima druskuotu vandeniu laistyti įmonės teritoriją). Visus įmonės teritorijoje (lauke) esančius daiktus, su kuriais bus kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) būtina gerai nuplauti su vandeniu. Darbuotojus, valančius teritoriją reikia aprūpinti tinkamais apsauginiais drabužiais, pirštinėmis, kvėpavimo apsaugos priemonėmis.
Antra, reikia įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir/ar dulkės. Jeigu tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris.

Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, ir nors lakios medžiagos išsivėdina labai greitai, tačiau ant sienų, grindų, dirvos ir kitų paviršių būna didžiausia nusėdusių dulkių (teršalų) koncentracija, kuri gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant).

Darbo patalpas nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų) būtina išvalyti drėgnu būdų: valomos patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos bei visos kitos vietos. Tai darant privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo rūbus, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius.  Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti.

Sprendžiant ar aplinka nebėra pavojinga žmonėms, reikia vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro atliktais laboratorinių tyrimų dėl kietųjų dalelių bei lakiųjų medžiagų oro taršos koncentracijos gaisro teritorijoje rezultatais.
VDI taip pat rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios darbuotojų sveikatos dėl patirto neigiamo poveikio gaisro metu. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems dirbti konkrečius darbus.

Rekomendacijos kaip įsivertinti profesinę riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas po padangų gaisro ekstremalios situacijos Alytuje, paskelbtos www.vdi.lt.

Darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu namuose, siūloma naudotis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, kaip valyti padangų gaisro dūmų paveiktas patalpas (http://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/rekomendacijos-kaip-valyti-padangu-gaisro-dumu-paveiktas-patalpas), ir Alytaus savivaldybės tinklapyje pateikiama informacija apie gaisro padarinius (https://pagd.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=b8532b8a71884f9ea59ca2a3adf64d39).

 

Kasmet paskutinė spalio savaitė visoje Europoje skelbiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite, kurios metu darbdaviai, įmonių vadovai, specialistai, profsąjungų nariai ir visi  darbuotojai kviečiami atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją darbe bei prevencijos kultūrą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais per Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę dėmesį skirs dviem aktualioms temoms: saugių darbo vietų dėl cheminių ir kitų pavojingų medžiagų užtikrinimui bei darbuotojų, pradėjusių dirbti naujoje darbo vietoje, saugai.

„Dėmesys nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų mažinimui svarbus ne tik šią savaitę. Tai turi rūpėti kasdien. Kviečiu peržiūrėti, kaip darbo vietose vyksta rizikos vertinimas, pašalinant galimus pavojus, įsitikinti, jog darbuotojai nerizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad užtikrinamos orios darbo sąlygos. Ypač atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius Alytuje“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Kalbant apie saugių darbo vietų užtikrinimą, dėmesys sutelktas į informuotumo apie riziką, kurią darbo vietoje sukelia pavojingos medžiagos, didinimą ir skatinimą diegti efektyvius jų valdymo principus. Cheminės ir kitos pavojingos medžiagos gali sukelti ir ūmių, ir ilgalaikių sveikatos problemų. Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Todėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitės šūkis – „Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui“.

Rytoj, spalio 22 d., Vilniuje VDI rengia konferenciją „Praktiniai  pavojingų medžiagų valdymo sprendimai“. Joje VDI specialistai, mokslininkai bei įmonių atstovai pasidalins gerąją praktika, kaip išvengti pavojingų medžiagų neigiamo poveikio dirbantiesiems. 

Siekdama  atkreipti visuomenės dėmesį į kitą skaudžią darbuotojų saugos aktualiją Lietuvoje, VDI pradeda informacinę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje propaguoti. Dirbantieji  įmonėje pirmus metus sudaro 40 proc. sunkiai ir mirtinai darbe nukentėjusių darbuotojų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.
Pradedantys darbuotojai yra ypač pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė rizika, nes jiems gali stigti patirties, psichinio ir psichologinio brandumo, įgūdžių ir mokymų. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai gali būti ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje.

Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
Informacinės kampanijos tikslas – skatinti pradėjusius dirbti naujoje darbo vietoje rūpintis savo sauga darbe, žinti apie galimus pavojus ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia - nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugaus darbo principus.
Darbdaviai turi tinkamai rūpintis darbuotojų priežiūra ir kontrole, organizuoti mokymus, teikti būtiną informaciją apie galimus pavojus darbe, išsamias instrukcijas darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, vertinti profesinę riziką, neleisti dirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis.

Darbuotojai turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, bendrus pavojus darbo vietose, taip pat, ką jie turi daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad kažkas yra nesaugu, įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga pirmoji pagalba.

Dėl gaisro Alytuje netoli gaisravietės esančioms įmonėms stabdant veiklą, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia laikinai nuo darbo atleidžiamų darbuotojų klausimų ne tik dėl jų saugos ir sveikatos užtikrinimo, bet ir dėl darbo užmokesčio mokėjimo, nedirbto laiko įforminimo.

VDI atkreipia dėmesį, kad esant pavojui darbuotojo saugai ir sveikatai, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, o darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai.

Išskirtinai ekstremalių situacijų sprendimo variantų Darbo kodeksas nereglamentuoja, todėl VDI nuomone, darbdavys, siekdamas įgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ekstremalių situacijų metu galėtų priimti vidinį sprendimą (gali būti įsakymas), kuriame numatytų, jog dėl susidariusios situacijos, nėra galimybės užtikrinti nekenksmingų darbo sąlygų darbo vietoje, todėl dienai ar tam tikram laikotarpiui darbuotojai atleidžiami nuo darbo, mokant už tą laikotarpį vidutinį darbo užmokestį ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymint neatvykimo dieną darbdavio nustatytu žymėjimu.
Pažymėtina, kad darbdavys neturi teisinio pagrindo ekstremalios situacijos metu (vienai ar kelioms darbo dienoms) darbdavio sprendimu darbuotojams suteikti tiek mokamas kasmetines, tiek nemokamas atostogas, nes atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, šalių susitarimu.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Lietuvoje veikiantys darbdaviai, kurie įdarbina Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečius arba pasitelkia iš kitų šalių laikinai komandiruojamus darbuotojus, nuo lapkričio turės pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį. Tai bus galima padaryti per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir ši informacija bus pasiekiama Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai, o pastaroji ją perduos dar ir Migracijos departamentui.

Dėl tokio sprendimo sutarė „Sodros“, Užimtumo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos vadovai, bendru įsakymu patvirtinę tvarkos aprašą, numatantį vieningą informacijos pateikimą, kuris sumažins administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.
„Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai turi teisę į visas socialines garantijas, todėl valstybės institucijos privalo turėti informaciją apie atvykstančius darbuotojus, jų darbo sąlygas, stebėti, kaip laikomasi įstatymų. Tačiau tuo pat metu negalime sukurti pernelyg painios sistemos, kurioje darbdaviai gaištų laiką teikdami analogišką informaciją skirtingoms institucijoms. Dėl šios priežasties trys institucijos sutarė dalintis informacija, kuri būtina bendros situacijos stebėsenai“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma) teikimas „Sodrai“:

  • Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, pranešama ne vėliau kaip įdarbinimo dieną;
  • Įdarbinus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį (įskaitant Europos Sąjungos šalis), pranešama ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.

Pranešimai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo 2019 m. lapkričio 4 d.
Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m. gruodžio 15 d.
Valstybinei darbo inspekcijai informacija apie Lietuvoje įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius ir komandiruojamus darbuotojus yra būtina siekiant įsitikinti, kad darbuotojams mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, kontroliuoti sezoninių ar komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, užkirsti kelią nelegaliam darbui.
„Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia galimybę darbdaviams sušvelninti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja: naudojasi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių. Atsitinka ir taip, kad nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negauna už darbą priklausančio atlygio. Pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba. Šie pakeitimai prisidės prie situacijos gerinimo“, – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Užimtumo tarnyba informaciją apie įdarbinamus užsieniečius naudos darbo rinkos tendencijų stebėjimui ir teikdama siūlymus dėl kvotų sąrašo pagal profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje stokojama.
„Užimtumo tarnybai yra pavesta teikti siūlymus dėl kvotos dydžio nustatymo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvos rinkoje. Per „Sodrą“ darbdavių teikiami duomenys sudarys sąlygas analizuoti patikimus duomenis, įvertinti realią situaciją darbo rinkoje, kad būtų suformuluoti tinkami pasiūlymai dėl kvotų dydžio“, - sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.
2018 m. Lietuvoje dirbo apie 42 tūkst. nenuolatinių užsieniečių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, be to, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. išduoti 515 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius
socmin.lrv.lt

SADM

Lietuvoje kasmet vidutiniškai virš 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 –susižaloja itin sunkiai ar žūsta, bet dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai.
Ekspertai tikina, kad daugelis problemų ir nelaimingų atsitikimų darbe kyla dėl nežinojimo
Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai vertinama kaip našta - ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurių ištekliai riboti. Tačiau investicijos į saugą naudingos ne tik darbuotojams bet ir verslui.
Specialistai pastebi, kad darbdaviui aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, gali augti įmonės našumas, sumažinant darbuotojų neatvykimų į darbą skaičių dėl ligos. Taip keliamas ir įmonės konkurencingumas, darbas tampa produktyvesnis ir pasiekiami geresni rezultatai.
„Remiantis naujausiais pasauliniais vertinimais, dėl darbe patiriamų sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų ES kasmet praranda 476 mlrd. Eurų, o tai siekia apie 3,3 proc. Europos Sąjungos  BVP. Šią sumą būtų galima sutaupyti įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS)  praktikas. Prasta DSS kainuoja brangiai eiliniams darbuotojams, verslui ir visuomenei“, - sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Investicijos į saugą darbe atsiperka
Langų, durų bei žiemos sodų fasadų gamyboje besispecializuojančios UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas Vytautas Silevičius pabrėžia, jog investicijos į visokeriopą saugą atsiperka.
"Kai pradėjome verslą 1992-aisiais metais, dar buvo rankiniai obliai. Pirmus metus  bandėm pirkti pigesnius įrengimus, tai nebuvo tokios savaitės, kad kažko neatsitiktų. Pasimokėme, ir nuo 1994-ųjų pradėjome pirkti tiktai naujus įrengimus ir tik pačius moderniausius", - Europos saugių darbo vietų kampaniją “Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ koordinuojančios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais praėjusią savaitę organizuoto geros praktikos vizito metu teigė V. Silevičius.  
Bendrovėje lankėsi  daugiau nei 40 atstovų iš mažų įmonių, norinčių sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip turėtų būti valdomos pavojingos medžiagos bei  organizuojamas visas darbo procesas.  Vizito metu dalyviams buvo suteikta proga aplankyti įmonės gamybines patalpas, apžiūrėti įrengimus, darbo eigą ir pamatyti, kaip užtikrinama darbuotojų sauga.
UAB „Doleta“ gamybinėse patalpose darbuotojai ne tik dėvi apsauginius rūbus, kaukes, pirštines, čia veikia drėkinimo ir vėdinimo sistemos, bei pilna klimato kontrolė.
Darbuotojų sauga nebūtinai kainuoja daug
"Darbdaviai, galvodami apie naujas priemones ir įrankius, dažnai nerimauja, kad kiekviena naujovė pareikalaus daug išlaidų, tačiau Europos kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas darbe“ interneto tinklapyje gausu nemokamų išteklių ir praktinių priemonių bei rekomendacijų, kurios gali padėti įmonėms valdyti riziką ir užkrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas", - sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Europos saugių darbo vietų kampanijų metu  kasmet visoje Lietuvoje VDI organizuoja nemažai  renginių, kurių metu yra skatinamos  diskusijos apie aktualiausias darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, o šių kampanijų renginiai pritraukia vis daugiau įvairių specialistų.
Daugiau informacijos:
www.healthy-workplaces.eu/lt  
www.vdi.lt

darbo sauga

darbo sauga

Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Vykdant Europos saugių darbo vietų kampaniją “Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ Valstybinė darbo inspekcija rugsėjo mėnesį Lietuvos aukštosiose mokyklose surengė 2 informacinius punktus studentams. Dar kartą įsitikinta, jog būsimiesiems vadovams ir specialistams trūksta žinių apie šiuos susirgimus darbo vietoje.

Renginio metu studentai atsakinėjo į klausimynus, kurie atskleidė, jog dauguma net neįsivaizduoja kokio masto problemos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vos 18,8% visų dalyvavusiųjų į viktorinos klausimus atsakė be klaidų. Dauguma tradiciškai galvoja, kad pavojingos medžiagos tyko tik transporto sektoriuje, ar chemijos pramonėje, tačiau sunkiomis profesinėmis ligomis bei vėžiu serga net ir kosmetologai ar kepėjai.

Netikėta grėsmė – profesinis vėžys

Dažniausiai studentai klydo atpažindami sektorius, kuriuose pavojingų medžiagų paplitimas itin didelis. Daugiau nei pusė dalyvių instinktyviai rinkosi transporto sektorių ar atliekų ir perdirbimo pramonę, tačiau, ESENER-2 apklausos duomenimis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojančiu sektoriumi laikomas žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
Didžiausią nuostabą studentams kėlė kasmet nustatomų su darbu susijusių naujų mirtinų vėžio atvejų skaičius. Dauguma dalyvių net nenutuokė, kad kasmet Europos Sąjungoje nustatoma net 80 tūkst. mirtinų vėžio atvejų, o ši liga dėl kancerogenų poveikio darbe išsivysto daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Negana to, pagal Tarptautinės darbo organizacijos ir ES skaičiavimus, kancerogenai yra daugumos mirtinų profesinių ligų ES priežastis.

Pavojingos medžiagos – ne tik chemikalai

Netikėta dalyviams buvo ir tai, jog didelę riziką dėl cheminių medžiagų darbe patiria ne tik žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, transporto ar atliekų ir perdirbimo pramonės darbuotojai, bet ir kosmetologai, kirpėjai bei maisto pramonėje dirbantys žmonės.
Pavojinga medžiaga gali tapti bet kuri kieta, skysta ar dujinė medžiaga, dėl kurios gali kilti pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, tačiau tokiomis medžiagomis gali būti ne tik chemikalai. Net miltai prastai vėdinamoje patalpoje gali sukelti sunkios formos astmą. Studentai buvo nustebinti sužinoję, jog vienu iš tokių atvejų Jungtinėje Karalystėje mokyklos virėjai buvo priteista 200 tūkst. svarų žala, kurią atlyginti įpareigota mokyklos vadovybė.

Rizikos vertinimas naudingas visiems

„Gal tema su mano studijuojamu dalyku ir nėra tiesiogiai susijusi, bet manau, kad ji yra labai svarbi, nes daugelis žmonių net nepagalvoja, kad susiduria su pavojingomis medžiagomis“, – teigė klausimyną užpildžiusi reklamos vadybos studentė Agnė.
Informaciniai punktai veikė po tris dienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto centriniuose rūmuose bei Vilniaus kolegijos verslo fakultete antrąją ir trečiąją rugsėjo savaitę, kasdien skatino studentus sužinoti daugiau informacijos apie kampaniją ir pasitikrinti jau turimas žinias apie darbuotojų saugą susiduriant su pavojingomis medžiagomis.

„Suteikta informacija padėjo praplėsti studentų žinias, susijusias su taršos mažinimo svarba profesinėje veikloje ir ne tik. Tai tiesiogiai siejasi su jų būsima specialybe ir atsakomybėmis, nes vienas iš taršos valdymo būdų yra tinkamas vėdinimas, kurį baigę studijas jie projektuos. Tinkamam vėdinimui darbo vietoje suprojektuoti būtina žinoti išsiskiriančių teršalų specifiką, keliamą pavojų, jų leistinas koncentracijas“, – renginio svarbą įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros profesorė Violeta Motuzienė.
Darbuotojų saugos ekspertai pabrėžia, jog nėra tokio sektoriaus, kuriame visiškai nebūtų pavojingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad darbdaviai ir patys darbuotojai sugebėtų įvertinti galinčią kilti riziką.

Daugiau informacijos:
www.healthy-workplaces.eu/lt

 

Vėžiniai susirgimai

Vėžiniai susirgimai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį.

VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus. Aptikus darbo skelbimą, kuriame nenurodomas darbo užmokestis, VDI įmonėms siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus.
„Ši prevencinė priemonė yra veiksminga ir įmonės, gavusios mūsų laiškus, pakoreguoja savo darbo skelbimus nurodydamos darbo užmokestį. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad tokius laiškus siųsime iki rugsėjo pabaigos. Nuo spalio 1 dienos tiems darbdaviams, kurie toliau nepaisys naujos Darbo kodekso nuostatos, bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – sako  Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Atsakomybė už šios Darbo kodekso nuostatos pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, įsigaliojo nuo šių metų liepos 27 d.

Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.
Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.
Į galimus minimos Darbo kodekso nuostatos pažeidimus VDI reaguoja ir gavusi pranešimus ar skundus, taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų  metu atkreipiamas dėmesys, ar nėra pažeidimų darbo skelbimuose nurodant siūlomą atlygį.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad jau daugiau nei mėnesį galioja reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Nuo šių metų liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

„Pirmiausia norime atkreipti darbdavių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, dėmesį į šią naują jiems įtvirtintą pareigą, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Į galimus Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbdaviams nurodyti siūlomą atlyginimą darbo skelbime pažeidimus, Darbo inspekcija reaguoja gavusi pranešimus ar skundus. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu atkreipiamas dėmesys, ar ši nuostata nėra pažeidžiama.“
Kol kas skundų gauta nedaug, ne visi skunduose pateikti pažeidimai pasitvirtino.
Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Papildomai reikėtų priminti apie darbdavio pareigą, susijusią su nuasmenintų duomenų apie darbo užmokestį teikimu. Ši nuostata galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai.

Viešas darbo užmokesčio skelbimas įneša skaidrumo, prisideda prie darbuotojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą ir nediskriminavimą užtikrinimo bei sustiprina darbuotojų derybines galias.

Atsakomybė už minėtų Darbo kodekso nuostatų pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt  arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Artėjant rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėveliams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims, auginantiems vaikus.

Kadangi šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

Jei mokyklos mokslo metų pradžios šventę rengtų rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, ir mokykloje tą dieną nenumatytas darbas pagal grafiką, šventėje dirbsiantiems mokytojams turėtų būti apmokama kaip už darbą poilsio dieną, t. y. dvigubai. Darbuotojo pageidavimu, padvigubintas darbo poilsio dieną laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.ltarba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijos per šių metų pirmąjį pusmetį gavo daugiau nei 3,7 tūkst. prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo, t. y. beveik 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Apie 20 proc. (iki 4,5 tūkst.) išaugo ir prašymuose keltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus nuo šių metų vidurio Vilniuje įsteigta dar viena – 20-oji – darbo ginčų komisija.

Žymus šių metų pokytis – 45 proc. išaugusi darbo ginčų komisijų (DGK) priteistų išieškoti lėšų suma. Per pirmąjį šių metų pusmetį DGK priėmė sprendimų dėl beveik 4,4 mln. eurų išieškojimo: iš jų apie 4,3 mln. eurų darbuotojų naudai. Lyginant su sumomis, išieškotomis tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, darbuotojams išieškotinos sumos 56 proc. padidėjo, o darbdaviams – 76 proc. sumažėjo.

„Didesnis gautų prašymų nagrinėti darbo ginčus skaičius rodo, kad darbuotojai dažniau ir drąsiau kreipiasi į darbo ginčų komisijas, aktyviau gina savo teises. Ko gero tai ir yra pagrindinės priežastys, kodėl išaugo išieškomų lėšų suma. Įtakos tam taip pat galėjo turėti ir mokestinė reforma bei padidėjusi minimali mėnesinė alga“, – teigia VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Darbo ginčų komisijos visiškai arba iš dalies patenkino beveik pusę visų išnagrinėtų prašymų (46 proc.). Dar trečdalį (30 proc.) visų priimtų sprendimų sudarė taikos sutartys ar šalių susitarimai tarpusavyje, ginčą išsprendus iki pirmojo DGK posėdžio. Taigi bendrai net 76 proc. pateiktų reikalavimų baigėsi teigiamu sprendimu.

„Tokių atvejų, kai ginčo pusės sudaro taikos sutartį ar ieškovas atsisako visų pateiktų reikalavimų iki pirmojo posėdžio, daugėja. Skatiname ginčo šalis tartis, nes tokie sprendimai efektyvesni ir iš socialinės, ir iš ekonominės pusės“, – sako Irina Janukevičienė.
Didžiausia dalis prašymų darbo ginčų komisijoms pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta per 3,4 tūkst., t. y. net 20 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį. Taip pat beveik ketvirtadaliu padidėjo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Perpus daugiau gauta prašymų dėl nekonkuravimo susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo,  dėl kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo.

Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėjos teigimu, prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl šių reikalavimų padaugėjo, nes įsigaliojus dabartiniam Darbo kodeksui išplėsta darbo ginčų komisijų kompetencija tokius reikalavimus nagrinėti. Iš viso reikalavimų pagal išplėstus darbo ginčų komisijų įgaliojimus šiais metais gauta beveik 70 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį.
Šiais metais šiek tiek sumažėjo reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų, darbo ir poilsio laiko.

Šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose veikia 20 darbo ginčų komisijų: Vilniuje – 7 darbo ginčų komisijos, Kaune – 4, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose – 2, Panevėžyje – 2, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės regionus aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Šiaulių darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, žemės ūkio įmonėse nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio žuvo 2 darbuotojai, dar 9 įvykių darbe metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Šiuo laikotarpiu užregistruoti 154 nelaimingi atsitikimai darbe, kai žemės ūkio įmonėse darbuotojai buvo sužaloti nesunkiai.

Darbai žemės ūkio sektoriuje priskiriami didelės rizikos kategorijai. Atliekamų darbų spektras žemės ūkyje yra labai platus, naudojama daug techninių priemonių, įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis. Ši veikla taip pat apima ir sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto, darbus su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei kitus darbus, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių.

Siekdama, kad darbymetis žemės ūkyje būtų saugus, VDI primena, į ką būtina atkreipti dėmesį, norint išvengti nelaimingų atsitikimų.

Dažnai nelaimės atsitinka dirbant su netvarkinga ar konkrečiam darbui nepritaikyta technika, atliekant nesaugius veiksmus. Nelaimė įvyko, kai ūkininkas krautuvu pakėlė siloso ruloną, norėdamas jį įkrauti į pašarų maišytuvą-dalytuvą, o ūkio darbininkas pamatė, kad nuo rulono pašalinta ne visa plėvelė, prisiartino prie krovinio ir norėjo ją nuplėšti. Tuo metu vos ne toną sveriantis rulonas krito iš kaušo ir darbuotoją mirtinai traumavo.

Skaudžių pasekmių sukelia ir nevykdomi paprasčiausi saugaus darbo su įrenginiais reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų. Pažeidus šį reikalavimą, vienos iš žemės ūkio bendrovių mechaninių dirbtuvių kieme, atliekant traktoriaus techninę apžiūrą, buvo mirtinai sužalotas bendrovės vairuotojas-tiekėjas. Jį prie traktoriaus korpuso prispaudė ir traumavo traktoriaus ratas, kurį vairu kabinoje pasuko traktorininkas. Sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko, kai paukštyno darbuotojo vairuojamas mini krautuvas „Bobcat“ pervažiavo ir sunkiai sužalojo koją greta buvusiai  to paties ūkio darbuotojai.

Vienos apmaudžiausių nelaimių, kai darbuotojus dėl jų pačių nesaugių veiksmų įtraukia ir sunkiai ar mirtinai sužaloja besisukančios mechanizmų dalys. Ignoruojamas kategoriškas saugaus darbo reikalavimas – negalima apžiūrinėti neišjungto mechanizmo, tuo labiau šalinti gedimų. Tokia nelaimė įvyko, kai žemės ūkio bendrovės darbuotojas, kviečių lauke dirbdamas traktoriumi, užlipo apžiūrėti prikabinamo šiaudų rulonavimo preso, kuris tuo metu veikė, ir besisukanti preso dalis įtraukė bei sunkiai traumavo darbininkui ranką.

Žemės ūkyje nereti darbai, kuriuos atliekant yra pavojus nukristi. Paminėtini keli atvejai, kai darbuotojai žemės ūkyje sunkiai susižalojo, nukritę iš aukštai. Ūkio darbininkas metalinėmis kopėčiomis užlipo ant stogo (aukštis – apie 5 m), koja stojo ant medinio grebėsto, šis lūžo ir darbuotojas nukrito ant grindinio. Kitu atveju, grūdų sandėlyje nesaugiai išmontuodamas seną elektros ventiliatorių, sandėlininkas krito iš maždaug 2 m aukščio ir patyrė sunkią galvos traumą.
Pavojingas yra ir darbas su gyvūnais. Ne vienerius metus būna atvejų, kai darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai. Nemaža dalis lengvų sužalojimų įvyksta melžiant karves, dalijant pašarus. 

Žemės ūkyje, kaip ir kitose veiklose, ypatingą dėmesį reikia skirti nepatyrusiems darbuotojams: negalima jiems pavesti atlikti darbus, kurių dirbti jie yra nemokyti. Šiuos darbuotojus instruktuoti, įsitikinti, ar darbuotojas žino ir geba atlikti užduotį saugiai, taip pat prižiūrėti darbo vietose reikia itin atsakingai.

Išvengti žūčių ar sužalojimų darbe padės, jei darbo vietose bus tinkamai ir kokybiškai įvertinta profesinė rizika. Be to, kiekviena žemės ūkio įmonė gali pati įvertinti, ar tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pagal VDI parengus klausimynus: „Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas“ ir „Saugaus žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbų vykdymo kontrolinis klausimynas“. Juos ir daugiau įvairios informacijos, kaip saugiai atlikti žemės ūkio darbus, naudoti techniką, galima rasti VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šešis šių metų mėnesius gavo 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 50 pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos darbuotojai patyrė sunkias traumas. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo.

Nors per šiuos metus sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, transporto ir saugojimo sektoriuose sumažėjo 12 proc., palyginti su 2018 m., tačiau šios sritys išlieka pačios rizikingiausios dėl mirtinų atsitikimų.

Be eismo įvykių, kurių metu žuvo 6 darbuotojai (arba 30 proc.), pavojingiausi buvo statybos darbai: įvyko 5 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Kiti sektoriai taip pat išlaiko nelaimingų atsitikimų riziką: apdirbamosios gamybos (5 mirtini ir 6 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 mirtini ir 10 sunkių), transporto ir saugojimo (4 mirtini – visi darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 8 sunkūs). Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota žemės ūkio, administracinės ir aptarnavimo veiklos, vandens tiekimo, nuotekų valymo įmonėse.

Pasak VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per pirmąjį šių metų pusmetį, sąlygojo netinkamas darbų organizavimas (darbuotojai dirbo nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buvo naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė. „Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Dėl darbuotojų didelio neatsargumo įvyko 12 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe“, – sako jis.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio (taip žuvo 3 darbuotojai) ar ant darbuotojų nukritus daiktams iš aukštai (žuvo 2 darbuotojai). Nors VDI nuolat atkreipia dėmesį į ypatingą pavojų dirbant tranšėjose, per pusmetį įvyko net 2 atvejai, kai atskilę iškasų šlaitai užvirto ant tranšėjose dirbusių darbuotojų ir mirtinai juos sužalojo. Kita dažna mirtinų įvykių darbe priežastis – neatsargus darbas su įrenginiais. 2 darbuotojus mirtinai prispaudė judantys įrenginiai (autokrautuvas ir traktorius). Vykdant darbus šalia veikiančių konvejerių, besisukantys įrenginiai įtraukė dviejų darbuotojų galūnes ir juos mirtinai sužalojo.

Šiais metais sumažėjo atvejų, kai mirtinai ar sunkiai žaloti darbuotojai buvo neblaivūs: žuvo 1 neblaivus darbuotojas ir buvo sunkiai pakenkta 1 neblaivaus darbuotojo sveikatai. 2018 m. per tą patį laikotarpį įvyko 3 mirtini ir 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais, vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, atliko beveik 3600 inspektavimų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyta 1010 nelegaliai dirbusių asmenų ir 478 nedeklaruotą darbą dirbę asmenys (dirbę pažeidžiant darbo ir poilsio laiką, ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ar švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį ar naktinį darbą). Didžioji dalis nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų dirbo statybose (665 asmenys), taip pat nemažai – prekybos (143 asmenys) bei žemės ūkio (66 asmenys) sektoriuose.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet padaugėjo nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio piliečių: pernai per pirmą pusmetį užfiksuotas 71 nelegaliai dirbęs užsienietis, šiemet – 102. Dauguma nelegaliai dirbusių užsieniečių nustatyti statybos sektoriuje.

„Kvalifikuotos darbo jėgos stoka, ypač statybų, transporto, paslaugų sektoriuose ir trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą tvarkos supaprastinimas ar komandiruojamų į Lietuvą dirbti užsieniečių, iš vienos pusės, suteikia didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės – sudaro galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių. Be to, neretai kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai darbuotojai yra komandiruoti ir ar jiems nustatyta tvarka yra mokamas darbo užmokestis, pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pastebima tendencija, kad ženkliai mažėja nedeklaruotą darbą (kai nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą) dirbusių asmenų skaičius: šiais metais nustatyti 478 asmenys, o 2018 m. per tą patį laikotarpį – 715 asmenų.

Šiais metais ypatingas dėmesys ir toliau skiriamas rizikingiausiems ekonominiams – statybos, žemės ūkio, miškininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto – sektoriams. Iš 971 nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų, užfiksuotų per šių metų pirmąjį pusmetį, 600 buvo statybos sektoriuje, prekybos – 146, apgyvendinimo ir maitinimo – 58.

Pasak Jono Griciaus, pastebėta, kad statybų sektoriuje vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, kurie dažnai dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose, kur fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, samdo kitus fizinius asmenis, tačiau nesudaro su jais darbo sutarties, taip slėpdami darbinius santykius.

Siekdama efektyviau kontroliuoti nelegalų darbą, VDI ne tik bendradarbiaujama su kitomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, Policijos komisariatais, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Užimtumo tarnybomis), bet ir sėkmingai naudoja VDI teritorinių skyrių inspektorių rotacijos metodą. Šiais metai pirmą kartą surengti patikrinimai, kuriuose dalyvavo kitų teritorinių skyrių inspektoriai. Atliekant inspektavimus Kauno ir Kauno rajono statybvietėse buvo pakviesti darbo inspektoriai iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių skyrių. Per savaitę 12 darbo inspektorių atliko 75 nelegalaus darbo patikrinimus. Atsižvelgiant į šių patikrinimų rezultatyvumą, analogiškai planuojama vykdyti ir kitus patikrinimus.

Pagal VDI inspektorių surašytus administracinių nusižengimų protokolus teismai darbdaviams skyrė 166800 eurų baudų.

Sinoptikams prognozuojant karščius ne tik artimiausiu metu, bet ir per visą vasarą, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kaip pasirūpinti tinkamomis darbo sąlygomis, kurios užtikrintų gerą darbuotojų savijautą.

Karščio pavojai dažniausiai siejami su darbu lauke, tačiau nemažiau jis pavojingas ir dirbantiems uždarose patalpose. Darbo vietos komfortinė oro temperatūra vasaros metu, dirbant vidutinio sunkumo darbus yra 21-23 laipsniai C (leidžiama 18-27 laipsniai C); dirbant biure, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant, darbo patalpų oro komfortinė temperatūra yra 22-24 laipsniai C (leidžiama 21-28 laipsniai C).

Uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Perteklinei šilumai darbo vietose pašalinti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas, taip pat naudojamos patalpose įrengtos vėdinimo sistemos. Patalpų mikroklimatą sukuria jų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Visus šiuos parametrus galima reguliuoti oro kondicionieriais. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Todėl rekomenduojamas temperatūros skirtumas turėtų būti ne didesnis kaip 6-8 laipsniai C. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.

Dirbant karštoje, nekondicionuojamoje aplinkoje kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo perkaitimo, darbdavys turi suteikti specialias pertraukas, kurių metu būtų galima palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas. Specialios pertraukos darbuotojams turi būti suteikiamos tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai padėtų išsaugoti darbuotojų sveikatą ir darbingumą.

Darbo vietose taip pat reikia atsižvelgti ir organizmo poreikį karštą vasaros dieną gauti daugiau skysčių.

Ypatingą dėmesį darbdaviai turėtų atkreipti į darbuotojus, dirbančius atvirame ore. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Patariama stengtis organizuoti darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje, aprūpinti darbuotojus, dirbančius karštyje, lengvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, stebėti, kad jie dėvėtų galvos apdangalą. Rekomenduojama suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti, aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu. Darbuotojai turi būti informuoti apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vien per šią savaitę šalies įmonėse žuvo trys darbuotojai. Nors pastaraisiais metais vyrauja mirtinų nelaimingų atsitikimų mažėjimo tendencija, toks žūčių proveržis akivaizdžiai rodo darbdavių atsakomybės stoką.

Gegužės 13 d. žuvo UAB „Raitva“ (Klaipėdos r.) staklininkas, kuris, pirminiais duomenimis, veikiant transporteriui bandė rankomis išimti įstrigusią nuopjovą. Besisukanti grandinė užkabino staklininko drabužius ir įtraukė darbuotoją. Prie transporterio nebuvo jo stabdymo įtaisų; judančios grandinės dalys neuždengtos.

Judanti technika gegužės 15 d. atėmė ir UAB „Motecha“ (Vilniaus r. sav.) darbuotojo gyvybę. Žuvusiajam atliekant konvejerio linijos bandomojo paleidimo ir derinimo darbus konvejerio būgnas įtraukė jo ranką.

Tą pačią diena Papilės ŽŪB mechaninių dirbtuvių kieme (Akmenės r. sav.), atliekant traktoriaus technikos priežiūrą, mirtinai sužalotas šios bendrovės vairuotojas-tiekėjas. Jį prie traktoriaus korpuso prispaudė ir traumavo traktoriaus ratas, kurį vairu kabinoje pasuko traktorininkas.

„Dvi viena po kitos įvykusios itin skaudžios žūtys dirbant su konvejeriais, kai įtraukiamos rankos, darbuotojas įsukamas užsikabinus drabužiams, tiesiog šaukte šaukia apie pavojų dirbant prie neuždengtų judančių dalių. Deja, grubiausių pažeidimų ir jų padarinių prasme tai beveik klasikiniai atvejai. Jie akivaizdžiai byloja apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą, pagrindinių saugos priemonių neįgyvendinimą. Apmaudu, kad net žmonių gyvybės kaina vis dar neišjudina atsakomybės visose darbo vietose, pro pirštus žiūrima į galimus pavojus darbe. Norėčiau, kad šie įvykiai nuskambėtų kaip dar vienas įspėjimas peržiūrėti galimas grėsmes bei įvertinti profesines rizikas. Ir pirmiausiai gal tai būtų taikoma nedidelėms įmonėms, kurių vadovams, atsakingiems asmenims labai klaidingai atrodo, kad jų mažose įmonėse nelaimių atsitikti negali“, – apie tragiškąją savaitę kalbėjo VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

„Profesinis vėžys“ – pavadinimas, kurį girdėjęs yra retas, nors vėžinių susirgimų šalyje nuolat gausėja. Sunkių ir net mirtimi pasibaigti galinčių ligų, sukeltų darbo kenksmingomis sąlygomis, tikslios priežastys Lietuvoje vis dar nustatomos itin retai.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), vykdančios Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto funkcijas Lietuvoje ir Lietuvos profesinės sveikatos specialistų draugijos (LPSSD) organizuotoje konferencijoje „Darbo aplinka ir profesinis vėžys“ ekspertai diskutavo apie per mažai įvertinamus pavojus sveikatai ir būtinybę didinti pačių darbuotojų sąmoningumą.

„Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst. žmonių kasmet susiduria su profesiniu vėžiu ir iš jų apie 80 tūkst. baigiasi mirtimi. Lietuvoje jau daug metų susirgimai onkologinėmis ligomis auga“, – situaciją pristato  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Asta Einikienė.

Taip pat A. Einikienė atkreipė dėmesį, kad oficialūs profesinio vėžio diagnostikos skaičiai neatspindi realios situacijos – nuo 1993 iki 2017 metų Lietuvoje buvo diagnozuoti viso labo 7 tokie atvejai. Anot specialistės tai tikrai neatspindi realios onkologinių susirgimų, susijusių su darbu, situacijos ir jų turėtų būti ženkliai daugiau.

„Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių ligų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai“, – pabrėžia Asta Einikienė.

Menkai vertinamas pavojus – cheminės medžiagos

EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė ir VDI komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot didžiausia problema įvardino tai, kad pavojingų cheminių medžiagų yra praktiškai visose darbo vietose.

„Supratimas ir informuotumas apie cheminių medžiagų paplitimą yra gana menkas. O jos gali sukelti tiek ūmių, tiek ilgalaikių sveikatos problemų. Blogiausia, kad ilgalaikį poveikį labai sunku pastebėti, nes pavojingos medžiagos organizme kaupiasi ilgą laiką“, – apie poveikį sveikatai kalba N. Šot.

Anot N. Šot, didelės įmonės vienu metu naudoja 1000 ir daugiau cheminių medžiagų, kurios tarpusavyje dar ir sąveikauja, tad daro kompleksinį poveikį. Taigi, darbuotojui vienu metu gali daryti poveikį šimtai skirtingų medžiagų.

„Ne tik mažos ir vidutinės, bet ir didelės įmonės vis dar turi mažai arba neišsamią informaciją apie naudojamas pavojingas medžiagas bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai arba darbo vietai. Tad pirmas ir svarbiausias žingsnis turėtų būti – tai išsiaiškinti“, – apie žinių svarbą kalba Kauno technologijos universiteto profesorė Dr. Jolanta Dvarionienė.

Be to J. Dvarionienė apgailestavo, kad iki šiol galima dažnai pamatyti įmonėse ant sienos kabančias apsaugos priemones, kurios dažniausiai nėra dėvimos. Tai, pasak jos, yra žmonių požiūrio ir nežinojimo problema.

„Ypatingai svarbus žingsnis yra supratimo didinimas. Darbuotojas turi suvokti, kad jam pjaustant statybinius blokelius, įkvepiamos dulkės besikaupdamos gali sukelti plaučių vėžį. Manau, šis suvokimas tikrai paskatintų naudoti asmenines apsaugos priemones”, – sako N. Šot.

Kenksmingos sąlygos gali būti ir nematomos

Dažnai kancerogenai suprantami kaip cheminės medžiagos ar cheminiai veiksniai, tačiau fizikiniai ir biologiniai veiksniai taip pat yra kancerogenai. Kuo toliau tuo daugiau mūsų aplinkoje yra fizikinių veiksnių, tad labai sunku išskirti, ar jie veikia darbo aplinkoje ar namų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Ustinavičienė atkreipė dėmesį į elektromagnetinės spinduliuotės įtaką vėžiniams susirgimams, o kadangi elektromagnetinių laukų žmogus negali jausti, tad šis veiksnys yra netgi pavojingesnis už chemines medžiagas.

„Vienas iš tokių nejuntamų veiksnių – mobilių telefonų spinduliuotė, kurios dažnis labai artimas mikrobangų krosnelių naudojamiems spinduliams. Pagalvokime, kaip veikiamas maistas mikrobanginėse krosnelėse, tai lygiai taip pat mobilieji telefonai veikia mūsų organizmą“, – ypatingai atkreipti dėmesį į mobiliųjų telefonų spinduliuotę ragina R. Ustinavičienė.

Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis yra kelių rūšių. Pirmiausiai tai – šiluminis poveikis, kurį puikiai iliustruoja mikrobangų krosnelės pavyzdys. Kitas nešiluminis poveikis yra kancerogeninis.

Poveikį valdyti įmanoma

Bevielės technologijos, kurių gausu tiek darbo, tiek namų aplinkoje, daro žmonių gyvenimą lengvesnį, tačiau kartu tai yra dar vienas elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis. O didžiausios rizikos grupėje yra visų pirma vaikai ir paaugliai, jeigu jie gyvena padidintos elektromagnetinės spinduliuotės sąlygomis, tai rizika iki 2 kartų didesnė susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. O antroji grupė – dirbantieji, kuriems rizika susirgti yra nuo 2 iki 4 kartų didesnė.

„Priemonių mažinti spinduliuotę tikrai yra. Prie tos ausies, kurios yra kalbama, smegenų dalis spinduliuotės sugeria daug daugiau. O dėl vaikų galvos dydžio, jie sugeria žymiai daugiau elektromagnetinės spinduliuotės. Tad vaikams iki 10 metų rekomenduojama kuo mažiau naudotis mobiliais telefonais. Geriausia kalbant mobiliuoju telefonu naudotis ausinėmis – tokiu būdu sumažinama rizika“, – pataria R. Ustinavičienė.

Taip pat profesorė atkreipia dėmesį, kad bevielio interneto  stotelės jokiu būdu nerekomenduojama įsirengti šalia miegamojo ar vaikų kambario, kitu atveju visą parą būsite veikiami elektromagnetinių laukų. Lygiai taip pat ir darbo vietoje – nederėtų jų įrengti kabinete. Žmonės, mėgstantys dirbti pasidėję nešiojamąjį kompiuterį ant kelių, turėtų žinoti, kad tai yra papildomos spinduliuotės šaltinis.

Mobilaus telefono krovimo metu spinduliuotė yra labai didelė, tad žmonės turintys įprotį, savo telefoną krauti nakties metu ant miegamojo stalelio, turėtų to atsisakyti.

 

Daugiau informacijos:
www.healthy-workplaces.eu/lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad kovo 6 d. ryte iš policijos buvo gautas pranešimas apie Švenčionių rajone esančiame Švenčionėlių miestelyje UAB „Žeista“ statybvietėje mirtinai sužalotą žmogų. Darbo inspektorius, nuvykęs į nelaimės vietą, nustatė, kad asmuo nuo renovuojamo daugiabučio pastolių nukrito (galimai dėl sveikatos sutrikimo) pro užlipimo kopėčiomis angą iš 2 metrų aukščio ir žuvo.

Įvykio aplinkybės aiškinamasi. Tačiau jau iš karto kyla pagrindinis klausimas: kadangi žuvusysis nėra oficialiai įformintas kaip UAB „Žeista“ darbuotojas, kokiu pagrindu jis pateko ant pastolių statybvietėje. Tai reiškia, kad statybvietėje neužtikrinama sauga ir į ją gali patekti pašaliniai asmenys. Kita vertus, jei paaiškėtų, jog žuvęs asmuo dirbo nelegaliai, be šio grubaus pažeidimo, kiltų klausimai, ar jis buvo išmokytas dirbti ant pastolių, ar jo sveikatos būklė buvo tinkama tokiems darbams.

Ši žūtis dar kartą patvirtina metai po metų besitęsiančią nuolatinę tendenciją – pagrindinė tragedijų darbe, t. y. apie trečdalio žūčių ar sunkių sužalojimų, priežastis yra kritimai iš aukštai. Pernai nukritę iš aukštai žuvo 11 darbuotojų, sunkiai sužaloti – 35. O minėtas įvykis tai jau galimai trečias šiais metais mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui nukritus iš aukštai. Sausį Mažeikiuose, Felikso Trijonio IĮ pagalbinis darbininkas nuo statomo pastato stogo pro stoglangį nukrito iš maždaug 8 m aukščio ant betoninių grindų ir žuvo. Vasario mėnesį UAB „Neįgaliųjų paslaugų centras“ (Klaipėda) kiemsargis atsistojo ant šalia eskalatoriaus esančios dekoratyvinės perdangos, kuri neišlaikė svorio, ir darbuotojas nukrito iš maždaug 3–4 metrų aukščio. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Metų pradžią žymi ir visa virtinė sunkių nelaimingų atsitikimų nukritus iš aukštai. Sausį statybvietėje Klaipėdoje tiesiant vamzdyną, UAB „Hidrostatyba“ darbuotojas įkrito į 2–3 m gylio iškasą; statybos objekte Vilniuje nuo stogo viršaus atliekant metalinės konstrukcijos dažymo darbus, darbuotojas pro uždengtą putų polistirolu stoglangio angą iš 4 m aukščio nukrito ant rekonstruojamo pastato betoninės perdangos. Vasarį iš maždaug 5 m aukščio nukrito nuo pastolių UAB „Tomaldras“ (Kaišiadorių r.) stogdengys, komandiruotėje Olandijoje užsienio šalies įmonėje dirbdamas stogo dengimo darbus; UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ darbuotojas, eidamas iš katilinės ir trumpindamas kelią, pralindo pro juosta aptvertą pavojingą vietą, kur buvo atkastas beveik metro gylio vamzdyno kanalas, ir, nukritęs ant betoninių blokų, sunkiai susižalojo. UAB „Kauno grūdai ir partneriai“ kombinuotų pašarų gamybos ceche gamybos darbininkas, atidarydamas rūsio angos grotas, kartu su jomis nukrito į rūsį iš beveik 3 m aukščio ir taip pat sunkiai susižalojo.

Minėti pavyzdžiai liudija, kad darbdaviai dar dažnai netinkamai organizuoja profesinės rizikos vertinimą; darbų vadovai leidžia dirbti neišmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojams; nekontroliuoja, kaip jie laikosi nustatytų reikalavimų, darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose.
Siekdami, kad įmonėse panašioms nelaimėms būtų veiksmingai užkertamas kelias, darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Tai yra nuolatinė viena iš prioritetinių VDI prevencinio darbo krypčių. Ieškant naujų, patogių ir patrauklesnių būdų, kaip mokyti bei gilinti žinias, visai neseniai buvo sukurtos Interaktyvios rekomendacijos kritimų iš aukščio prevencijai.

Jas galima rasti VDI interneto svetainės www.vdi.lt tituliniame puslapyje https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2163)

„Šiomis rekomendacijomis labai paprasta naudotis. Visos situacijos yra pavaizduotos vizualiai. Informacija pateikiama nuosekliai: nuo saugaus darbo su konkrečiu įrenginiu, atitinkamų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimo iki vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – O kokia bus šių rekomendacijų teikiama nauda, priklauso tik nuo įmonių, darbų vadovų, specialistų aktyvumo, jų sąmoningumo ir aiškaus suvokimo, kad dirbti aukštai galima leisti tik atitinkamai perengtą darbuotoją.“

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie socialinį dialogą. Ji atskleidė, kad tiek socialinio dialogo sąvoka, tiek pats procesas gyventojams yra mažai žinomi. Vis dėlto socialinio dialogo (SD) sąvokos žinomumas, palyginti su praėjusiais metais, šiek teik pagerėjo. Apie SD daugiau žino ir yra geriau informuoti vidutinio (30-49) amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštesnį išsimokslinimą bei aukštesnes pajamas. Dirbantys gyventojai yra geriau informuoti apie socialinį dialogą nei nedirbantys. Daugiau susipažinusių su šia sąvoka yra tarp dirbančių valstybiniame sektoriuje.

Gyventojai labiausiai domisi praktinėmis, su darbo santykiais susijusiomis ir juos asmeniškai liečiančiomis SD temomis: socialinio draudimo klausimais (31%), sveikatos ir saugos klausimais (28%), darbo santykių reguliavimo nuostatomis ir jų pakeitimais (23%). Mažai respondentai domisi darbdavių organizacijų (12%), darbo tarybų (14%), NVO (14%), profesinių sąjungų (15%) veiklomis. Trišalis socialinis dialogas tarp valdžios, darbdavių ir darbuotojų yra aktualus 17% apklaustųjų. Apklausos dalyvių nuomone, svarbiausiomis prioritetinėmis SD vystymo kryptimis turėtų būti darbuotojų ir darbdavių organizacijų stiprinimas (41%) bei SD svarbos iškėlimas nacionaliniu lygmeniu (37%).

Verslo įmonių apklausos rezultatai atskleidė, kad socialinio dialogo sąvoka yra žinoma daugumai vadovų (83%). Tačiau tik kiek daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų su socialinio dialogo tematika yra susipažinę išsamiau. Didesnė dalis žinančių ir geriau informuotų socialinio dialogo tema yra tarp vyresnio amžiaus (50-74) įmonių ir personalo vadovų. Daugiau šia tema yra informuoti didelių (150 ir daugiau darbuotojų) bei pramonės ir prekybos sektorių įmonių vadovai.

Kaip ir ankstesniais metais, geriausiai iš šių trijų organizacijų, atstovaujant darbuotojų interesus, įmonių vadovai vertina darbuotojų atstovus ir darbo tarybas. Didžioji dalis apklaustų vadovų mano, kad tiek darbuotojų atstovas (76%), tiek darbo taryba (74%) jų įmonėse gerai atstovauja darbuotojų interesams. Profesinių sąjungų veiklą savo įmonėse teigiamai vertina beveik šeši iš dešimties vadovų (58% tarp įmonių, kuriose yra profesinės sąjungos). Tuo tarpu keturi iš dešimties respondentų nurodė, kad profesinės sąjungos veikia tik formaliai (13%) arba darbuotojų interesus atstovauja blogai (28%).

Apibendrinant apklausos rezultatus galima teigti, kad išlieka bendra tendencija – daugiau besijaučiančių SD bei geriau vertinančiais savo galimybes jame dalyvauti yra tarp vidutinio mažiaus, gyvenančių miestuose, turinčių aukštesnį išsimokslinimą, dirbančių valstybiniame sektoriuje bei besidominčių SD tematika gyventojų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Primintina, kad jau keletą metų iš eilės žūčių darbe gana stabiliai mažėja (2017 m. – 37 žūtys; 2016 m. – 45; 2015 m. – 44; 2014 m. – 56 žuvusieji darbe).

Galima pasidžiaugti, kad pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko žemės ūkio (2017 m. žuvo 3 darbuotojai), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2017 m. žuvo 3 darbuotojai) įmonėse. Žūčių darbe (kaip ir sunkių sužalojimų) sumažėjo statybos – (iki 6 mirčių nuo 8 mirčių 2017 m.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (iki 2 mirčių nuo 4 mirčių 2017 m.) įmonėse. Sunkiai sužalotųjų taip pat ganėtinai sumažėjo miškininkystėje (7 atvejais).
Deja, praradome daugiau žmonių gyvybių apdirbamosios gamybos įmonėse – 9 mirtys (nuo 2 mirčių 2017 m.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (didėjo 4 atvejais), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (didėjo 2 atvejais) įmonėse.

Darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Tai yra nuolatinė viena iš prioritetinių VDI prevencinio darbo krypčių. „Tačiau, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, – pagrindinė tragedijų darbe, t. y. apie trečdalio žūčių ar sunkių sužalojimų, priežastis pernai ir vėl buvo – kritimai iš aukštai.“ Kone penktadalis žuvusių darbuotojų – užgriuvusių krovinių ar birių medžiagų aukos; 10 proc. – traumavo veikiantis įrenginys.“
Pasak S. Balčiūno, tradiciškai ir vėl fiksuota, kad apie 40 proc. mirtinai ir sunkiai sužalotųjų įmonėje stažas –  vienerių metų. Didžioji dalis tokių žuvusiųjų dirbo statybos įmonės