• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Parama darbuotojams ir darbdaviams

Subsidija skiriama, jeigu darbdavys paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu darbuotojams paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas bei atitinka tam tikras sąlygas.
Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro:

  • kai prastovoje esantis darbuotojas nėra sukakęs 60:
    70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA).
    90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA).
  • kai prastovoje esantis darbuotojas yra sukakęs 60 ir daugiau metų:

70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA)
100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA).
Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir (ar) karantinas.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos išmoka asmeniui, kuris paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.

Taigi, jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).
Konsultacijas dėl laikinojo nedarbingumo išdavimo ir apmokėjimo tvarkos teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba: https://www.sodra.lt/

Po karantino darbdaviams dar 6 mėn. (ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d.) gali būti mokamos subsidijos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti. Šią valstybės paramą gali gauti ne tik darbdaviai, kurie skelbė prastovas ir per karantiną neatleido darbuotojų ir paprašė valstybės pagalbos, bet ir darbdaviai, kurie prastovų neskelbė, tačiau nukentėjo nuo COVID-19.
Pirmuoju atveju į subsidiją gali pretenduoti darbdaviai, kurie skelbė darbuotojams prastovas ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu ir kreipėsi dėl prastovos subsidijos, kuri nutraukta, nes darbuotojus atšaukė iš prastovų ir išlaiko jiems darbo vietas. Šiuo atveju darbdavys gaus subsidijas už visus prastovoje dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino buvusius darbuotojus, už kuriuos gavo prastovos subsidija ir kuriems išlaikė darbo vietas. Subsidijos bus mokamos 6 mėnesius nuo š. m. gegužės 15 d. arba atšaukus prastovą (bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d.).
Antruoju atveju įmonė turi būti įtrauktą į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaromus mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronoviruso (COVID-19), sąrašus. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos už 10 darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama  prastovų subsidija, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama  prastovų subsidija, jei įmonėje dirba daugiau nei 21 asmenų. Šiuo atveju subsidijos yra išmokamas 6 mėn. nuo š. m. gegužės 15 d.

Subsidijos dydis priklauso nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro:

  • pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius 100 proc. darbuotojui priskaičiuoto trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius 50 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA).
  • penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA).

Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios bus įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Šioms įmonėms subsidijos dydis siektų:

  • pirmą – antrą mėnesį darbdavio pasirinkimu 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau 1214 eurų (arba 2 MMA), arba 100 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA);
  • trečią – ketvirtą mėnesį 50 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1214 eurų (arba 2 MMA);
  • penktą – šeštą mėnesį 30 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1214 eurų (arba 2 MMA).

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurų (arba 0,5 MMA).
Darbdavio įsipareigojimai. Darbdaviai, pasinaudoję valstybės parama, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 proc. užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, neturi grąžinti gautų subsidijų, tačiau dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui. Kai vertinamas darbuotojų išlaikymas, neskaičiuojami tie darbuotojai, kurie atleidžiami darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo (pagal DK 36 straipsnio 3 ir 4 dalis), darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (pagal DK 55 straipsnį) ar dėl svarbių priežasčių (pagal DK 56 straipsnį), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (pagal DK 58 straipsnį) bei nesant darbo sutarties šalių valios (pagal DK 60 straipsnį) ar dėl darbuotojo mirties (pagal DK 53 straipsnio 5 punktą).
Plačiau apie subsidijų darbdaviams, įgyvendinantiems minėtas remiamojo įdarbinimo priemones, sąlygas, būtinus dokumentus ir jų pateikimą, taip pat apie susijusius darbdavių įsipareigojimus galima pasiskaityti Užimtumo tarnybos tinklapyje https://uzt.lt/covid-19/.