• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Informaciniai pranešimai

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbia viešąjį aukcioną parduoti netinkamą (nereikalingą) ilgalaikį ir ūkinį inventorių.

Nereikalingo arba netinkamo ( negalimo ) naudoti turto, parduodamo 2018 m. aukcione, sąrašas.

Aukcionas įvyks 2018 m. birželio 28 d. 10.00  val.  adresu: Algirdo g. 19, Vilnius.

Pirmajame aukcione neparduotos prekės bus parduodamos antrajame  aukcione , kuris įvyks 2018 m. liepos 10 d. 10.00 val. Prekių kainos antrajame aukcione bus mažinamos 30 procentų ankstesniame aukcione nustatytos pradinės pardavimo kainos.

Aukcionas įvyks, jei dalyvaus ne mažiau kaip du dalyviai. Aukciono dalyvio ir žiūrovo dalyvavimas nemokamas.

Dalyvių registracija vyks aukciono vykdymo dieną nuo 9.00 val. iki 9.55 val., adresu: Algirdo g. 19, Vilnius. Dalyvis privalo pateikti: asmens dokumentą arba įmonės vadovo patvirtintą įgaliojimą ir asmens dokumentą.

Atsiskaitoma už parduotą turtą mokėjimo pavedimu per 3 darbo dienas nuo dokumentų apmokėjimui gavimo dienos. Nupirktą turtą laimėtojas pasiima (iš tos vietos, kur vyks turto apžiūra) per 3 darbo dienas po apmokėjimo.

Aukciono rengėjas už aukcione parduoto turto kokybę neatsako. Parduodamas turtas gali būti neveikiantis. Aukciono dalyvis, dalyvaudamas aukcione patvirtina, kad jis apžiūrėjo turtą iki turto pardavimo momento ir jokių pretenzijų dėl turto būklės ir/ar kokybės neturi.

Informuojame, kad parduodamam turtui registravimas valstybės registruose neprivalomas, tretieji asmenys teisių į jį neturi.

Parduodamo turto apžiūra organizuojama š. m. birželio 25-27 dienomis nuo 8.00 iki 10.00 val. Vilniuje: Algirdo g. 19, tel. (8 5) 2330843, Kauno g. 1A,  tel.  (8 5) 2104747; Kaune: Aušros g.   44, tel. (8 37) 338506, Panevėžyje: Respublikos g. 38, tel. (8 45) 430195;  Tauragėje: Žemaitės g. 37, tel. (8 446) 61085.

Informacija teikiama  telefonais: (8 5) 2330843, 2651495,  el.p.: robertas.gaidilionis@vdi.lt

Atsakingas asmuo: Robertas Gaidilionis, Paslaugų ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

darbo sutarties svarba

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) kviečia dalyvauti 14 kartą rengiamuose Saugių darbo vietų kampanijos darbuotojų saugos ir sveikatos gerosios praktikos apdovanojimuose. Konkurso, kuris yra 2018–2019 m. saugių darbo vietų kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ dalis, tikslas – pripažinti organizacijas, kurios darbo vietoje valdydamos pavojingas medžiagas išskirtinai ir naujoviškai prisideda prie darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros.

Saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimai

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) kartu su valstybėmis narėmis per savo saugių darbo vietų kampanijas rengia Saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimus. Apdovanojimai padeda atskleisti gerų saugos ir sveikatos darbe rezultatų naudą ir yra vienas iš būdų skleisti ir skatinti gerąją praktiką visoje Europoje.
Konkretus 2018–2019 m. saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimų tikslas – atkreipti dėmesį į geriausius pavyzdžius, kaip organizacijos efektyviai valdo pavojingų medžiagų darbo vietoje keliamą riziką. EU-OSHA ieško pavyzdžių, kuriais būtų perteikiamas visapusiškas požiūris į darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) valdymą ir realiai pagerinamas pavojingų medžiagų naudojimas ir tvarkymas, taip užtikrinant saugias ir sveikas darbo sąlygas. Vertinimo komisija taip pat žiūrės, ar intervencijos priemonės yra tvarios ir perduodamos.
Apdovanojimai bus įteikti 2019 m. lapkričio mėn. vyksiančioje ceremonijoje. Taip pat bus įvertinti visų dalyvavusių organizacijų pasiekimai. Išsami informacija apie visus pavyzdžius, už kuriuos skiriami apdovanojimai bei pagyrimai, bus pateikta leidinyje, kuris bus išplatintas visoje Europoje ir pristatomas EU-OSHA interneto svetainėje.

Kokius gerosios praktikos pavyzdžius galima teikti?

Paraiškose galima teikti visus realius pavyzdžius, susijusius su veiksmingu ir efektyviu DSS valdymu tvarkant ir naudojant pavojingas medžiagas. Paraiškose turėtų būti aiškiai apibūdinta, kaip geros valdymo priemonės praktiškai įgyvendinamos darbo vietoje ir ko pasiekta, įskaitant tokius aspektus:
• kaip buvo užtikrintas išsamus ir veiksmingas rizikos vertinimas, kuriame numatyti visi rizikos veiksniai, kylantys visoms darbuotojų grupėms;
• kaip buvo taikomas pagrindinis prevencijos hierarchijos principas ir kaip priemonės padėjo pašalinti arba gerokai sumažinti pavojingų medžiagų poveikį darbuotojams, įskaitant, jei įmanoma, sąnaudas ir naudą;
• informuotumo didinimo ir prevencijos kultūros skatinimo būdus;

Kas turėtų būti nurodyta paraiškoje?

Trišalė vertinimo komisija vertins tokius aspektus:
• visapusiškas požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą;
• realūs ir įrodomi darbuotojų saugos ir sveikatos pagerinimai, susiję su pavojingomis medžiagomis;
• pirmenybė kolektyvinėms priemonėms, o ne intervenciniams veiksmams, kuriais susitelkiama į atskirą asmenį;
• veiksmingas darbuotojų ir jų atstovų įtraukimas bei dalyvavimas;
• įgyvendintų priemonių ilgalaikis tvarumas;
• galimybė tai pritaikyti kitose darbo vietose (kitose valstybėse narėse, kituose sektoriuose ir skirtingo dydžio įmonėse);
• savalaikiškumas (intervencinė priemonė turėtų būti pradėta taikyti neseniai arba neturėtų būti plačiai žinoma).

Be to, intervencinė priemonė turėtų atitikti arba viršyti dabartinius teisės  aktų valstybės narės, kurioje ji įgyvendinama, reikalavimus. Komercinės paskirties produktai, priemonės ir paslaugos konkurse nebus svarstomi.
Apsilankykite EU-OSHA interneto svetainėje (https://osha.europa.eu/en/healthy-workplaces-campaigns/awards/good-practice-awards); joje rasite gerosios praktikos pavyzdžius, kurie buvo apdovanoti ankstesniais metais.

Kaip dalyvauti?

Pirmiausia visas paraiškas nacionaliniu lygmeniu įvertina EU-OSHA ryšių punktų tinklas (Lietuvoje - Valstybinė darbo inspekcija). Tuomet nacionalinio konkurso nugalėtojai gali dalyvauti visos Europos konkurse, kurio metu išrenkami bendro konkurso nugalėtojai.
Daugiau informacijos apie tai, kaip dalyvauti konkurse, kaip pildyti paraiškos formą jūs galite gauti nacionaliniame EU-OSHA ryšių punkte.
Lietuvoje - adresu: Algirdo g. 19 – 103 kab., Vilnius; e. paštu:  nerita.sot@vdi.lt arba  tel.: (8 5) 2651628.
Galutinis paraiškų pateikimo terminas Lietuvoje yra 2019 m. vasario 5 d.
Paraiškos priimamos e.paštu: nerita.sot@vdi.lt.

Paraiškos formą galima parsisiųsti čia

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“  nustato:
- informacijos pateikimo terminą (informacija teikiama už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos);
- informacijos pateikimo formas (atskirai juridiniams asmenims ir atskirai fiziniams asmenims).

Informacija VDI teikiama darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams patogiu būdu: paštu (Valstybinei darbo inspekcijai, Algirdo g. 19, 03607 Vilnius) arba elektroniniu paštu (dsspaslaugos@vdi.lt, jeigu pasirašoma elektroniniu parašu). Užpildytas ir vadovo pasirašytas nuskaitytas informacijos teikimo formas EXCEL arba WORD dokumentų formatais galima atsiųsti elektroniniu paštu info@vdi.lt.

Išsamesnė informacija – VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Violeta Skersienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas violeta.skersiene@vdi.lt .

 

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
Planavimo ir veiklos stebėsenos skyrius

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 18 (5) straipsnio nuostatas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdo rinkos priežiūrą. Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektorius 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. EV-284 patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos rinkos priežiūros programą 2018 metams .


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/530 2016 m. balandžio 1 d. dėl Vokietijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB priimtos priemonės, kuria draudžiama patiekti rinkai tam tikro tipo elektros generatorius.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/382 2016 m. kovo 15 d. dėl Vokietijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB priimtos priemonės, kuria draudžiama patiekti rinkai tam tikro tipo laidų izoliacijos šalinimo mašiną.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/175 2016 m. vasario 08 d. dėl Ispanijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB priimtos priemonės, kuria draudžiama patiekti rinkai tam tikro tipo slėginius plautuvus.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/2182 2015 m. lapkričio 24 d. dėl Vokietijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB priimtos priemonės, kuria draudžiama tiekti rinkai tam tikro tipo naminių paukščių pešimo mašinas.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1377 2015 m. rugpjūčio 7 d. dėl priemonės, kurios, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, ėmėsi Švedija, siekdama uždrausti pateikti rinkai dvi bendrovės Bonnet AB gaminamas malkų pjovimo ir skaldymo mašinas.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1301 2015 m. liepos 20 d. dėl standarto EN 13241–1:2003+A1:2011 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai“ nuorodinio žymens skelbimo su apribojimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1194 2015 m. liepos 20 d. dėl standarto EN 12635:2002+A1:2008 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Įrengimas ir naudojimas“ nuorodinio žymens riboto skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1159 2015 m. liepos 13 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Ispanija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai „Varo Belgium“ gaminamus kampinius šlifuotuvus.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1085 2015 m. liepos 2 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Švedija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai bendrovės „Hammars Verkstad AB“ gaminamas malkų skaldymo mašinas „Hammars vedklipp 5,5 hk“ ir „Hammars vedklipp 7,5 hk“.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1067 2015 m. liepos 1 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Ispanija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai „Yongkang Hengfa Electrical Appliance Co Ltd“ (Kinija) gaminamą pjūklą.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/975 2015 m. birželio 19 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Ispanija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai Ispanijos bendrovės HIDALGO'S GROUP į Ispaniją importuojamus smūginius gręžtuvus (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4086).
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/903 2015 m. birželio 10 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Ispanija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai NINGBO SPARK TOOLS Co Ltd China gaminamą styginę žoliapjovę
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/902 2015 m. birželio 10 d. dėl priemonės, kurios ėmėsi Latvija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai GGP Italy spa gaminamą vejapjovę.
Plačiau...

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015 05 18 dėl Ispanijos pagal Direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnį priimtos priemonės, kuria draudžiama tiekti rinkai „Prostart/KPAG 0501“ tipo kampinius šlifuoklius.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/27 2015 m. sausio 7 d. dėl standarto EN 474–1:2006+A4:2013 „Žemės darbų mašinos“ nuorodos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbimo ribojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB.
Plačiau...

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/16 2015 m. sausio 6 d. dėl standarto EN 1870-17:2012 „Rankinės horizontaliosios skersinio pjaustymo staklės su vienu pjovimo bloku“ nuorodos skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ribojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB.
Plačiau...

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015/15 2015 m. sausio 5 d. dėl pagal Tarybos direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnį Suomijos priimtos priemonės, kuria uždraudžiama pateikti rinkai galvos apsaugos priemonę „Ribcap“
Plačiau...

Naujiems šalies gyventojų prašymams skirti lėšų asbestiniams stogams keisti ir šiemet numatytas finansavimas iš atitinkamos Europos Sąjungos programos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ asbesto turintys šiferiniai stogai, juos pajudinus, kelia itin didelį pavojų. Toks šiferis, kaip ir kiti asbesto turintys statiniai, konstrukcijos, gaminiai ima grėsmingai veikti, kai būna pjaustomi, šveičiami, kai pažyra dulkės, plaušeliai ir aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto skaidulos. Jos lyg adatėlės susminga į šioje aplinkoje esančio žmogaus plaučių audinį, sukeldamos vėžinius susirgimus.
1976 m. asbestas tarptautiniu mastu įrašytas į vėžį sukeliančių medžiagų sąrašą. Pagal keliamą sveikatai pavojų asbestas yra prilygintas gyvsidabriui ar arsenui.
Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Šiferio su asbestu gamyba uždrausta nuo 2001 m. pradžios. Tačiau didžiausias aukų skaičius net ir šalyse, jau seniai uždraudusiose naudoti gaminius su asbestu, numatomas apie 2020 metus, nes kenksmingas asbesto poveikis ilgalaikis, jis pasireiškia po 20-30 metų.
Dar kartą įspėdama apie šios medžiagos keliamas grėsmes, VDI primena, kad prieš vykdydami asbesto šalinimo darbus, darbdaviai privalo VDI pateikti informaciją apie įmonės kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atlikti minėtus darbus bei nustatytos formos pranešimą. Darbuotojai turi būti specialiai mokomi, aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbdavys juos turi būtinai informuoti apie galimą pavojų sveikatai, kurį sukelia darbas su asbestu. Galima tikėtis, kad įmonės, dirbančios su asbestu ar jo turinčiais gaminiais bei patenkančios į VDI priežiūros sritį, žino, kaip maksimaliai saugotis jo poveikio atitinkamai pasirengiant darbui, jį organizuojant ir vėliau tvarkant darbo vietą.
Tačiau asbestinius stogus gali keisti ir patys pastatų savininkai, nebūtinai samdydami tam pasirengusias įmones. Todėl iškyla grėsmė, kad bus nepakankamai įvertinta atliekamo darbo žala sveikatai – iki nepagydomų vėžinių susirgimų.
Kiekvienam asbestinio stogo savininkui, užsiimsiančiam jo šalinimu, VDI primena pagrindinius reikalavimus, kuriuos vykdant būtų galima apsisaugoti nuo pražūtingo asbesto poveikio. Šalinant asbestinius stogus, dangą reikia nuolat sudrėkinti, būtina kiek įmanoma vengti šiferio lakštus laužyti ar trupinti, didesnes jų dalis atsargiai nuleisti ir sudėti ant lygaus paviršiaus, taip pat atsargiai pašalinti šiferio lakštus laikančias vinis ir jas įdėti į atliekų konteinerį. Ten pat sudedami ir šiferio lakštai arba šie lakštai apvyniojami dvigubu polietileno dangos sluoksniu, ant kurio pritvirtinami įspėjamieji asbesto lipdukai.
Privaloma dėvėti vienkartinius darbo kostiumus su gobtuvu (jei lyja – neperšlampamus), kvėpavimo takų apsaugos priemones bei batus, nuo kurių galima būtų pašalinti taršą (batai turi būti be raištelių). Taip pat privalu laikytis darbo aukštyje saugos reikalavimų bei naudoti tiek kolektyvines, tiek asmenines saugos priemones.
VDI rekomenduoja – prieš imdamiesi keisti asbestinį stogą apsilankykite VDI interneto svetainėje, nuoroda „Atsargiai – asbestas!“, kur rasite daugiau konkrečių naudingų patarimų.

Uždraudžiamas Italijos bendrovės „C.S.F. Srl.“ (via Pal? 6/8, 36040 Grumolo delle Abbadesse, Vičenca, Italija) gaminamų „Multione S630“ tipo mašinų tiekimas į Europos ekonominės bendrijos rinką.
Plačiau...
Uždraustas bendrovės „RegalToolsCo. Ltd.“ gaminamų „HV 0003“ tipo grandininių pjūklų tiekimas į Europos ekonominės bendrijos rinką.
Plačiau...

Suaktyvėjus žemės ūkio darbams, išauga ir nelaimingų atsitikimų tikimybė juos atliekant.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia visų, su žemės ūkio darbais susijusių įmonių ir ūkininkų dėmesį, kad dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei tikrinimų metu nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai nuolat kartojasi: nevertinama profesinė rizika; naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys darbo įrenginiai, netvarkinga technika; darbuotojai atlieka darbus, kurių dirbti jie nemokyti; nekontroliuojama, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Neretai nepatyrusiems darbuotojams pavedama atlikti darbus, kurių dirbti jie yra neapmokyti arba tokie darbai nenumatyti darbo sutartyje, o instruktavimas, kaip saugiai dirbti, yra formalus.
Pabrėžtina, kad darbuotojai turi būti išmokyti, kaip elgtis su technika, o techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi ir tvarkinga.
Atkreipkite dėmesį į apsaugas – žemės ūkyje dar dažnai dirbama nuo įrenginių, mechanizmų ar šalia judančių dalių, prie kurių prisilietęs darbuotojas gali būti traumuotas, nuėmus arba naudojant apsaugas, neatitinkančias dabartinių saugos reikalavimų. Sutrikus mechanizmų darbui, gedimus bandoma šalinti jų neišjungus, pažeidžiant gamintojo instrukcijose numatytą saugią remonto, sutrikimų šalinimo tvarką, todėl šie mechanizmai darbuotojus nelaimės metu tiesiog sumaitoja.
Darbuotojus privalu supažindinti su būtiniausiais gamintojo nustatytais reikalavimais, kaip saugiai naudoti įrenginį, užtikrinti, kad šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų būtų dirbama saugiai.
Prieš pradedant dirbti su žemės ūkio technika, būtina įsitikinti, ar darbo priemonė yra tvarkinga: ar įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kt. dalių apsaugai bei apsauginiai įtaisai uždėti tinkamai, yra savo vietoje ir veiksmingi.
Negalima leisti dirbti su techniškai netvarkingomis žemės ūkio mašinų mašinomis; jų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti ir norminių dokumentų nustatyta tvarka organizuoti jų apžiūras.
Prieš valant, reguliuojant ar jungiant įrenginius arba agregatus, reikia išjungti variklį ir kardaninę pavarą. Visus gedimus geriausiai šalinti tam skirtose remonto dirbtuvėse. Šių darbų negalima pavesti atlikti pašaliniams asmenims. Prieš vežant ar velkant prikabinamus žemės ūkio agregatus, juos būtina tinkamai parengti transportavimui ir įtvirtinti jų dalis.
Skolinant arba išnuomojant mašinas reikia sudaryti mašinos laikinosios panaudos (skolinimo) sutartį, aptariant joje laikinojo naudotojo atsakomybę už saugų mašinos naudojimą.
 Draudžiama leisti valdyti mašinas asmenims, neturintiems profesinių įgūdžių, atitinkamų pažymėjimų (teisių), tinkamai neapmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Turi būti įgyvendintos priemonės, kurios sutrukdytų mašina naudotis pašaliniams asmenims. Prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, taip pat būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų ir mašina ar traktorius savaime nepajudės iš vietos.
Siekiant, kad nesužalotų judančios ar besisukančios įrenginio dalys, reikia nevilkėti laisvų drabužių, kurie gali būti įtraukti ar įsukti į įrenginį. Darbo drabužiai turi būti prigludę, naudojamos tam darbui skirtos asmeninės apsaugos priemonės. Atitinkamas asmenines apsaugos priemones būtina dėvėti, kai dirbama su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (beicuotomis sėklomis, herbicidais, pesticidais, trąšomis ir pan.).
Žūčių, sužalojimų galima išvengti, jei būtų griežtai kontroliuojama, ar darbuotojas vykdo būtinus saugaus darbo reikalavimus, kad neliktų galimybės jam rizikuoti akivaizdžiai pavojingomis situacijomis. Trūkstamos darbo drausmės padarinys – neblaivus darbuotojas. Nelaimių darbe tikimybė sumažėtų, jei asmenys, vairuojantys transporto priemones, tarp jų ir traktorius, kombainus, taip pat ir kiti darbuotojai būtų nuolat tikrinami dėl apsvaigimo. Neblaivų darbuotoją nušalinti nuo darbo - įmonių, padalinių vadovų pareiga.
Išsamiau apie nelaimingus atsitikimus žemės ūkio darbuose, jų priežastis – VDI interneto svetainės www.vdi.lt rubrikoje INFORMACIJA APIE NELAIMINGUS ATSITIKIMUS DARBE, savo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais taip pat galite pagilinti apsilankę rubrikoje Metodinės rekomendacijos.

Į ką įmonių, padalinių vadovams būtina atkreipti dėmesį, kad organizuojant darbus žemės iškasose bei juos atliekant nebūtų prarandamos gyvybės?

Darbai iškasose – pavojingi darbai!
Visų pirma įsidėmėtina, kad darbai iškasose, gilesnėse nei 1,5 metro, darbai prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų yra įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Pavojingų darbų sąrašą (Žin., 2002, Nr. 87-3751). Toks darbas pasižymi didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio poveikio yra didesnė.
Darbai iškasose turi būti vykdomi pagal išduotoje paskyroje–leidime nurodytus saugos reikalavimus – tai padės išvengti nelaimių. Paskyra-leidimas turi būti išduodama darbų vadovui, kuris kontroliuoja, kad būtų įgyvendintos numatytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, įvertindamas, kad tai pavojingi darbai. Tačiau įmonėse toks dokumentas dažnai visai nerengiamas arba surašomas formaliai, neįvertinus specifinių konkrečios darbo vietos sąlygų.

Skaudus patyrimas
Atliekantys darbus iškasose darbininkai, dažnai neturėdami reikiamos kvalifikacijos, juos vykdo savo nuožiūra, rizikuodami gyvybe.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokius pavojingus darbus pavedama atlikti dargi naujiems, darbo patirties neturintiems, nemokytiems darbuotojams. Rengiant pavojingiems darbams privalu suteikti tiek žinių, kad darbuotojas galėtų dirbti saugiai ir nebūtų pakenkta jo bei aplinkinių sveikatai, itin akcentuojant darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, mokymą.
Vykdant darbus iškasose ir tranšėjose didelį pavojų kelia žemių, iškasų šlaitų nuošliaužos, todėl labai svarbu nuolat vertinti riziką ir, atsižvelgiant į besikeičiančias darbo sąlygas, imtis atitinkamų saugos priemonių.
Žmonės žūsta dėl to, kad dirba tranšėjose neįvertinus šlaitų nuslinkimo pavojaus ir nesutvirtinus šlaitų arba nesuformavus tinkamo šlaitų nuolydžio, o iškastas gruntas išpilamas prie pat iškasos krašto.

Reikalavimai nustatyti teisiškai
Įmonių, padalinių vadovams būtina prisiminti ir vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl darbuotojų mokymo bei šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatą dėl darbų sustabdymo, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti.
Atliekant darbus iškasose ir tranšėjose privalu laikytis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (Žin.,2008, Nr.10-362) 4 priedo 42 punkto („dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose, turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą; pašalintų darbuotojų, medžiagų arba daiktų kritimo, vandens prasiskverbimo pavojų; užtikrintų pakankamą visų darbo vietų vėdinimą, kad oras būtų nekenksmingas ir nepavojingas sveikatai; leistų darbuotojams išsigelbėti kilus gaisrui arba prasiskverbus vandeniui ar kitoms medžiagoms; prieš pradedant žemės darbus, turi būti atlikti matavimai, kad būtų nustatytas ir pašalintas arba kiek įmanoma sumažintas požeminių kabelių ir kitų inžinerinių tinklų keliamas pavojus; iškasos (tranšėjos) turi būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti; iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės turi būti laikomi saugiu atstumu nuo iškasų (tranšėjų). Kai reikia, turi būti pastatyti tinkami aptvarai.“). Taip pat būtina laikytis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (Žin., 2001, Nr.3-74) nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija apie darbus iškasose yra parengusi nemažai metodinės medžiagos, kuri įdėta į Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainę www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos.‘ Nuorodos į šią metodinę medžiagą taip pat pateikiamos toliau. Darbai nesutvirtintose tranšėjose; šlaitinės iškasos; sutvirtintos tranšėjos.

Valstybinė darbo inspekcija ir darbdaviams, organizuojantiems statybos darbus, ir darbuotojams dar kartą primena aplinkybes bei priežastis, kurios lėmė šiuose darbuose prarastas gyvybes.
Nuolat prisiminkime - statybų darbai, o ypač darbai aukštyje, keliantys riziką nukristi, itin pavojingi.
Praėjusiais metais statybos įmonėse žuvo 15 darbuotojų, 42 darbuotojai patyrė sunkius kūno sužalojimus (palyginti su 2011 m., ir netekčių statybose, ir sunkių traumų skaičius išaugo: jų tada buvo atitinkamai 13 ir 33).
Kada dažniausiai įvyksta nelaimės statybose?
Nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta darbuotojams atliekant darbus aukštyje – remontuojant stogus, atliekant apdailos darbus arba kopėčiomis lipant į darbo vietą. Tokių nelaimių galima būtų išvengti, jei pradedami darbai būtų planuojami, įvertinama rizika nukristi ir susižaloti, jei būtų įrengti tinkami pastoliai ar naudojamos kitos saugios paaukštinimo priemonės.
Pagrindinės nelaimių statybvietėse priežastys: netinkamai organizuoti ar vykdyti pavojingi darbai; neįrengtos kolektyvinės saugos priemonės; darbą atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir / ar neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais asmuo; nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje.
Prieš pradedant darbus būtina kiekvienu atveju nustatyti visus pavojus, imtis atitinkamų saugos priemonių, diegti saugius darbo metodus tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams darbams.
Pirmus metus įmonėje dirbantiesiems – ypatingas dėmesys!
Sunkių ir mirtinų traumų statybos įmonėse tyrimai rodo, kad dažniau susižaloja įmonėje pirmus metus dirbantys darbuotojai (2012 m. apie trečdalį visų statybos įmonėse sunkias traumas patyrusių ir panaši dalis žuvusių darbuotojų statybos įmonėje dirbo pirmus metus).
Suprantama, kad statybvietėse situacija labai dažnai keičiasi ir sprendimai turi būti priimti nedelsiant, kartais ir tuo momentu, kai šalia nėra darbų vadovo. Todėl darbuotojų mokymui, instruktavimui saugos ir sveikatos klausimais privalu skirti ypatingą dėmesį. Mokymas turėtų būti susietas su konkrečia esama situacija ir paremtas geru bendradarbiavimu – kad kiekvienas darbuotojas žinotų, jog gali drąsiai kreiptis patarimo, pamokymo ar pagalbos, kai reikia pradėti naują darbą ar atlikti naują užduotį.
Atsargiai - neblaivus darbuotojas.
Pabrėžtina, kad 3 iš 8 pernai darbe žuvusių ir 10 iš 16 sunkiai susižalojusių neblaivių darbuotojų buvo statybos įmonių darbininkai – beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. Tai betonuotojai, mūrininkai, apdailininkai, ekskavatorių mašinistai, pagalbiniai darbininkai ir kt. Dažniausiai tai nuo 45 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kurių kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 5,35 promilės etilo alkoholio.
Neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti; toks darbuotojas tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus.
Minėti atvejai patvirtina, kad nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje sudaro prielaidas darbuotojams pažeidinėti lokalinių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, įmonės vidaus darbo tvarką bei sąlygas nelaimei darbe įvykti.
Pagilinkite žinias.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad pagilinti savo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais prieš organizuojant ar atliekant statybos darbus galima apsilankius Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje: Metodinės rekomendacijos. Čia rasite ir patarimų, padėsiančių vertinant riziką.
Tikimės, kad pateiktos rekomendacijos ir jų pritaikymas statyboje padės nelaimei užbėgti už akių.