• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Komandiruojami darbuotojai

Darbuotojų komandiravimu iš Lietuvos Respublikos laikomas toks darbuotojo siuntimas laikinai dirbti į užsienio valstybę, kai siunčiantis darbdavys didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai.

Nustatant, ar siunčiantis darbdavys atlieka didžiąją dalį veiklos Lietuvos Respublikoje, vertinami šie kriterijai:
1. ar siunčiantis darbdavys turi registruotą buveinę ir administraciją (naudojasi biuro patalpomis) Lietuvos Respublikoje;
2. ar siunčiantis darbdavys Lietuvos Respublikoje moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir yra registruotas mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
3. ar siunčiantis darbdavys vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Darbdavio veiklos Lietuvoje dalis nepripažįstama didele, jeigu darbdavys iki darbuotojų komandiravimo Lietuvoje vykdė veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, po darbuotojų komandiravimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą arba darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per 12 mėn. laikotarpį iki darbuotojų komandiravimo.

Nustatant, ar darbuotojas yra faktiškai priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai, vertinami šie kriterijai:
1. darbas atliekamas užsienio valstybėje ribotą laikotarpį;
2 komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į Lietuvos Respubliką;
3. siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.

Pažymėtina, kad komandiruojant darbuotoją iš Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės teikti paslaugas užsienio darbdaviui, komandiravimo tvarka (informavimas apie darbuotojų komandiravimą užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms bei minimaliosios komandiruotam darbuotojui taikytinos darbo sąlygos komandiravimo laikotarpiu) vykdoma vadovaujantis ne Lietuvos, o atitinkamos užsienio valstybės teisės aktų ar visuotinai taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomos ne bendrosios Lietuvos ar užsienio valstybės nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, bet tarptautinės teisės normos, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus. Išsamią informaciją dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko rasite čia

O kiti su darbuotojų komandiravimu taikytini reikalavimai (informavimas apie vairuotojų darbą toje šalyje kompetentingoms institucijoms, įpareigojimas taikyti užsienio valstybės nustatytas minimalaus darbo apmokėjimo sąlygas) taikomi pagal atitinkamų valstybių teisės aktus ar visuotinai taikomas kolektyvines sutartis.

Informaciją apie užsienio valstybėse taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką teikia atitinkamos šalies ryšių tarnyba, atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais:
http://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/index_en.htm?topic=work&contacts=id-611492

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis specialistas Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 4 dalis).

Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turės per 7 kalendorines dienas užpildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą formą . Joje turės būti nurodomi komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenys, komandiravimo vieta ir komandiruotės terminai. Šią formą priimtinu būdu (elektroniniu paštu ar pristatant į vietą) reikės pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.

Esant rangos santykiams, jei subrangovo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos įmones, tiesioginis rangovas (komandiruotus užsieniečius priimanti Lietuvos įmonė) yra subsidiariai atsakingas už piniginių reikalavimų vykdymą komandiruotiems darbuotojams. Išskyrus atvejus, kai ėmėsi priemonių įsitikinti dėl užsieniečių darbo ir buvimo Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių priimančioji įmonė turėtų įsitikinti dėl šių dokumentų buvimo fakto:

  • dokumentai, pagrindžiantys darbuotojo įdarbinimo faktą (darbo sutartis);
  • socialinio draudimo dokumentai (trečiosios šalies įstaigos išduota pažyma, kuri patvirtina darbuotojo draudimą socialiniu draudimu toje šalyje);
  • teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentai (nacionalinė viza).

------------------------

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja 2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas.

Komandiruotam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, turi būti taikomos šio kodekso ir kitos Lietuvos Respublikos darbo teisės normos, nustatančios:

  1. maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę

Pagal DK 112 str. 3 d. ir 114 str. 1 ir 4 p., darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos ir negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, nurodyti Darbo kodekso 122 str., yra šie:
1 per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;
2) ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
3) kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
4) jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.

  1. minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę 

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 20 darbo dienų, jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos (Darbo kodekso 126 str. 2 d.).

  1. minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis 

Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis – 2,32 euro, minimali mėnesinė alga – 380 eurų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

  1. laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas 

Laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų ypatumai nustatyti Darbo kodekso II dalies VI skyriaus Antrajame skirsnyje:
Laikinojo darbo sutartis – tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens – laikinojo darbo naudotojo naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.
Darbo laikinojo darbo naudotojui laikotarpiu laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad laikinajam darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo darbuotojams galiojančios ir darbovietėje taikomos įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų darbo teisės normų nuostatos dėl:
1) nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos;
2) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo;
3) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčiu? trukmės.
Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikinieji darbuotojai tarp siuntimų dirbti gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų dirbti yra toks pats kaip ir siuntimų dirbti metu. Už pareigos mokėti laikinajam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai. Laikinojo darbo naudotojas, vykdydamas šią pareigą, laikinojo įdarbinimo įmonės pareikalavimu turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą darbo užmokestį.
Laikinojo darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios raštu supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą laikinojo darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais, imtis visų priemonių laikinojo darbuotojo sveikatai ir gyvybei išsaugoti pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas.
Laikinojo darbo naudotojas turi informuoti laikinuosius darbuotojus apie jo turimas laisvas darbo vietas, nurodydamas darbo funkciją ir jai keliamus reikalavimus. Informacija apie laisvas darbo vietas gali būti skelbiama viešai informaciniuose stenduose laikinojo darbo naudotojo patalpose ar kitais įprastais darbovietėje būdais.

  1. darbuotojų saugą ir sveikatą

Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme

  1. asmenų iki 18 metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų apsaugą darbe

Asmenų iki 18 metų apsauga darbe:

Vaikų (nuo 14 iki 16 m. amžiaus) darbo laiko trukmė:
1) ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę, – iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę;
2) mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
Paauglių (nuo 16 iki 18 m. amžiaus) darbo laiko trukmė – ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.
Vaikų darbas rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas draudžiamas.
Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbas nuo 20 iki 6 valandos draudžiamas;
Paauglių darbas nuo 22 valandos iki 6 valandos draudžiamas;
Asmenims iki 18 metų:
1) turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį;
2) kai darbo laiko arba praktinio mokymo laiko trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką arba praktinio mokymo laiką;
Vaikų kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų;
Paauglių kasdienio nepertraukiamojo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.

Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų sauga

Vyriausybė tvirtina Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašą, kuriame nustato nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, nėščioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms draudžiamus darbus, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms pavojingų darbo sąlygų, kenksmingų veiksnių ir medžiagų sąrašą.
Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai darbuotojai (jos sutikimu) suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Jeigu nėra galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią darbuotoją po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai darbuotojai (jos sutikimu) suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.
Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Jeigu tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

  1. diskriminacijos darbe draudimą 

DK įtvirtintas nediskriminavimo darbo teisėje principas – esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

Pažymėtina, kad užsienio valstybės darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, elektroniniu paštu, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema pateikia komandiruoto darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą lietuvių kalba apie komandiruotą darbuotoją. Pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios. Pranešimo teikimo tvarką ir formą galite rasti čia.
Siekiant užtikrinti efektyvų komandiruotų darbuotojų teisių užtikrinimo monitoringą, su komandiruotu darbuotoju susijusius dokumentus (darbo sutartis, darbo grafikus, darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir kt.) darbdaviai privalo turėti darbo funkcijos atlikimo vietoje visą komandiruotės laikotarpį ir nedelsdami pateikti kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

Atkreipiame dėmesį, kad rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai už piniginių įpareigojimų, susijusių su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įvykdymą komandiruotam darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė kyla iš teisių ir pareigų, nustatytų subrangos sutartyje.

Svarbu žinoti: Tarpvalstybinio komandiravimo sistema ir minimaliųjų darbo sąlygų komandiruotam darbuotojui užtikrinimas taikomas tik esant tikrajam komandiravimui (kai darbuotojas nuolat dirba užsienio valstybėje, o į Lietuvos Respubliką atvyksta dirbti laikinai kaip užsienio įmonės darbuotojas, taip pat kai darbuotojas priimamas darbui į Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę ir yra siunčiamas į užsienio valstybę teikti paslaugas terminuotam laikotarpiui). Siekiant užkirsti kelią fiktyviam komandiravimui, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. EV-241 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmų, siekiant nustatyti tikrąjį komandiravimą, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti tam tikri kriterijai, kuriuos vertinant nustatoma, ar komandiruoto darbuotojo darbas atitinka tikrojo komandiravimo sąlygas.

Darbuotojų komandiravimu iš Lietuvos Respublikos laikomas toks darbuotojo siuntimas laikinai dirbti į užsienio valstybę, kai siunčiantis darbdavys didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai. Nustatant, ar siunčiantis darbdavys atlieka didžiąją dalį veiklos Lietuvos Respublikoje, vertinami šie kriterijai:
1. ar siunčiantis darbdavys turi registruotą buveinę ir administraciją (naudojasi biuro patalpomis) Lietuvos Respublikoje;
2. ar siunčiantis darbdavys Lietuvos Respublikoje moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir yra registruotas mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
3. ar siunčiantis darbdavys vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Darbdavio veiklos Lietuvoje dalis nepripažįstama didele, jeigu darbdavys iki darbuotojų komandiravimo Lietuvoje vykdė veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, po darbuotojų komandiravimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą arba darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per 12 mėn. laikotarpį iki darbuotojų komandiravimo.

Nustatant, ar darbuotojas yra faktiškai priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai, vertinami šie kriterijai:
1 tai, kad darbas atliekamas užsienio valstybėje ribotą laikotarpį;
2. tai, kad komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į Lietuvos Respubliką;
3. tai, kad siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.

Darbuotojų komandiravimu į Lietuvos Respubliką laikomas toks darbuotojo komandiravimas, kai siunčiantis darbdavys yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotas ūkio subjektas, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas užsienio valstybėje, o darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo laikinai. Nustatant, ar darbuotojas yra komandiruotas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas nuolat vykdo užsienio valstybėje, vertinami šie kriterijai:
1. tai, kad darbas atliekamas Lietuvos Respublikoje ribotą laikotarpį;
2. tai, kad komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į siunčiančio darbdavio įsisteigimo valstybę;
3. tai, kad siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.

Įvertinus aukščiau nurodytus kriterijus ir nustačius, jog darbuotojas, komandiruotas vykdyti darbo funkcijų į Lietuvos Respubliką, neatitinka komandiruojamo darbuotojo kriterijų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso VII skyriaus Antrasis skirsnis netaikomas ir pripažįstama, kad darbuotojo komandiravimas yra fiktyvus, o darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje registruotam darbdaviui.

 

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kaip partneris dalyvauja projekte „Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“; projekto sutarties Nr. VS/2016/0024.
Projekto tikslai:
- Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir dalintis gerąja praktika  (konferencijos, bendri mokymai).
- Didinti informacijos prieinamumą ir skaidrumą  (svetainė, vaizdo filmas, mokymo medžiaga).
- Skatinti atitinkamų pareigūnų ir socialinių partnerių mainus ir mokymus.
- Skatinti priemones, skirtas keistis informacija ir geriausia praktika tarp atskirų sektorių (statybos ir transporto sektoriuose).
Šis projektas, atsižvelgiant į komandiruojamų darbuotojų teises ir pareigas, ne tik sustiprins keturių valstybių narių bendradarbiavimą, bet ir padidins socialinių partnerių integraciją, suteiks daugiau informacijos susijusios su darbuotojų komandiravimu, suteiks žinių apie darbuotojų ir įmonės informacijos poreikius.

Trumpas projekto aprašymas.

Darbuotojų komandiravimas į Estijos Respublikos įmones galimas šiais atvejais:

  • Darbdavys siunčia savo darbuotojus teikti paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį su Estijoje registruotu užsakovu.
  • Įmonė komandiruoja savo darbuotoją į grupės įmonę, registruotą Estijoje
  • Laikinojo įdarbinimo įmonė komandiruoja savo darbuotojus laikinojo darbo naudotojams, įsisteigusiems Estijoje.

Visais paminėtais atvejais komandiruojanti darbuotoją įmonė ir komandiruotas darbuotojas viso komandiravimo Estijoje laikotarpiu turi būti susiję darbo santykiais. Jei komandiruoto darbuotojo darbo sutartis pasibaigia komandiruotės metu ir darbdavys su tuo pačiu darbuotoju sudaro naują darbo sutartį Estijoje, toks darbuotojas nelaikytinas komandiruotu darbuotoju.

Darbo sąlygos, taikomos komandiruotiems į Estiją darbuotojams:
Nepaisant darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų, komandiravimo Estijoje laikotarpiu turi būti garantuojamos Estijos darbo teisės normos, nurodytos Estijos Respublikos įstatyme dėl darbo sąlygų komandiruotiems darbuotojams:

  • Darbo laikas
  • Poilsio laikas
  • Minimalus darbo užmokestis
  • Apmokėjimas už viršvalandinį darbą
  • Kasmetinių atostogų trukmė
  • Vienodas požiūris ir lygios galimybės
  • Laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sąlygos

išimtys

  • Nuostatos dėl lygių galimybių ir kasmetinių atostogų trukmės netaikomos kvalifikuotiems darbuotojams, jeigu jų komandiravimo trukmė neviršija 8 dienų. Kvalifikuotu darbuotoju laikomas darbuotojas, kurio funkcija yra užsakytų įrenginių instaliavimas, jei toks darbas yra neatskiriama paslaugų teikimo sutarties dalis.

Jeigu komandiruotam darbuotojui jo nuolatinės darbo vietos darbo įstatymai numato palankesnes nuostatas nei Estijos darbo teisė, turi būti taikomos darbuotojo nuolatinės darbo vietos teisės nuostatos.

Pranešimas apie komandiruotus darbuotojus
Nuo 2016 m. gruodžio 17 d. darbdavys, komandiruojantis darbuotojus į Estiją, privalo juos registruoti Estijos darbo inspekcijoje el. Būdu, išsiųsdamas el. laišką adresu posting@ti.ee nurodant šią informaciją:

  • Darbdavio, komandiruojančio darbuotojus, pavadinimas, fizinio asmens arba įmonės kodas, darbdavio ekonominė veikla, registracijos vieta, kontaktinė informacija (tel. Nr., el. paštas ir kt.);
  • Darbdavio atstovo/kontaktinio asmens duomenys- vardas, pavardė, kontaktinė informacija;
  • Komandiruojamų darbuotojų skaičius, vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos;
  • Planuojama komandiravimo pradžios ir pabaigos data;
  • Komandiruojamus darbuotojus priimantis asmuo (įmonės pavadinimas, jei komandiruojama pas fizinį asmenį- vardas, pavardė, įmonės ar asmens kodas, vykdoma ekonominė veikla, registracijos/gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
  • Komandiruotus darbuotojus priimančio darbdavio atstovo/kontaktinio asmens duomenys- vardas, pavardė, kontaktinė informacija;
  • Darbo funkcijos, kurias vykdys komandiruoti darbuotojai, darbų atlikimo vieta Estijoje (adresas).
  •  

Nurodyta informacija Estijos darbo inspekcijai turi būti pateikta ne vėliau kaip likus vienai dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo pradžios. Pranešimo forma pateikiama čia. Daugiau informacijos apie komandiruotų darbuotojų registravimą: http://ti.ee/en/organisation-contacts/the-labour-inspectorate/posted-workers/registration/

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai

  • The Occupational Health and Safety Act Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, taikomas visiems komandiruotiems darbuotojams, net ir tais atvejais, kai jis nustato mažiau palankias normas nei siunčiančiosios šalies teisės aktai. Už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys, priimantis komandiruotus darbuotojus.

Pagrindinės darbo teisės aktų nuostatos, taikomos komandiruotiems darbuotojams Estijoje

Minimalus darbo užmokestis:

2018 m. minimali mėnesinė alga- EUR 500, minimalus valandinis atlygis- EUR 2.97.
Kai kuriuose ekonominės veiklos sektoriuose galioja visuotinai taikomos kolektyvinės sutartys, nustatančios kitokius minimaliojo darbo užmokesčio dydžius.

Maksimalus darbo laikas:

Įprastas: 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę.
Darbuotojai privalo turėti mažiausiai 11 val. nepertraukiamojo poilsio per 24 val. laikotarpį. Taiga, pamainos trukmė, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 13 val. Taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo laikas neturi viršyti vidutiniškai 52 val. per 7 d. laikotarpį. Maksimalus apskaitinis laikotarpis- 4 mėn. (sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams, žemės ūkio darbuotojams ir turizmo sektoriaus darbuotojams maksimalus apskaitinis periodas gali būti iki 12 mėn.).

Viršvalandžiai:

Viršvalandinis darbas leidžiamas tik esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui. Esant suminei darbo laiko apskaitai viršvalandinis darbas reiškia darbo laiką viršijantį sutartą darbo sutartyje darbo laiką apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Viršvalandinis darbas kompensuojamas suteikiant tokios pat trukmės poilsio laiką arba apmokamas ne mažiau kaip pusantro karto.

Naktinis darbas:

Naktiniu darbu laikomas darbas nuo 22 val. iki 6 val.- šios darbo valandos apmokamos 1,25 karto, nebent šalys darbo sutartyje sutarė kitaip (pvz., galima sutarti, kad nustatytas darbo užmokestis apims ir apmokėjimą už naktines valandas). Šalys taip pat gali susitarti vietoje padidinto darbo užmokesčio naktines valandas kompensuoti papildomu poilsio laiku. Maksimalus leidžiamas naktinių valandų skaičius- vidutiniškai 8 val. per 24 val. 7 dienų periode. Negalima susitarti dėl ilgesnės kaip 8 val. pamainos trukmės su darbuotoju, dirbančiu naktį sveikatai kenksmingoje aplinkoje.

Minimalus poilsio laikas ir pertraukos darbe:

Turi būti suteikiama mažiausiai 30 min. pertrauka darbuotojams, dirbantiems ilgiau nei 6 val. per pamainą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, išskyrus atvejus, kai dėl darbo pobūdžio nėra galimybės pertraukos suteikti (tokiu atveju darbdavys privalo sudaryti galimybę darbuotojui pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje). Darbuotojams, dirbantiems fizinį ar protinį darbą, turi būti suteikiamos papildomos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką.
Poilsio laikas tarp darbo savaičių neturi būti trumpesnis nei 48 val. Paprastai savaitinis poilsio laikas suteikiamas šeštadieniais ir sekmadieniais.

Švenčių dienos:

Sausio 1- Naujųjų metų d.; vasario 24 d.- Estijos nepriklausomybės d.; Didysis penktadienis ir pirmoji šv. Velykų d.; gegužės 1 d.; birželio 23 d.- Pergalės d.; birželio 24 d.- Joninės; rugpjūčio 20- Estijos nepriklausomybės atkūrimo d.; gruodžio 24-26 d.- šv. Kūčios ir šv. Kalėdos.
Už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas darbo užmokestis arba, jei sulygta darbo sutartyje, suteikiamas papildomas poilsio laikas.

Kasmetinės ir papildomos atostogos

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė- 28 kalendorinės dienos, jei šalys darbo sutartyje nesusitarė dėl ilgesnės atostogų trukmės ar ilgesnės atostogos nenustatytos įstatymais.

Aktualios nuorodos: