• 2022 metų ataskaita apie DSS būklę ir teisės aktų vykdymą Lietuvos Respublikoje.
Pagrindinės DSS būklės tendencijos 2018-2022 metais.
• 2021 metų ataskaita apie DSS būklę ir teisės aktų vykdymą Lietuvos Respublikoje.
• 2020 metais. Tendencijų 2016-2020 m. apibendrinimas.
• 2019 metais. Tendencijų 2015-2019 m. apibendrinimas.
• 2018 metais. Tendencijų 2013-2018 m. apibendrinimas.
• 2017 metais. Tendencijų 2012-2017 m. apibendrinimas.
• 2016 metais. Tendencijų 2011-2016 m. apibendrinimas.
• 2015 metais. Tendencijų 2009-2015 m. apibendrinimas.
• 2014 metais
• 2013 metais
• 2012 metais
• 2011 metais
• 2010 metais
• 2009 metais
• 2008 metais
• 2007 metais

• Darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų vykdymo būklė. Pokyčių tendencijos 2010 – 2014 metais.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų vykdymo būklė. Pokyčių tendencijos 2009 – 2013 metais.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų vykdymo būklė. Pokyčių tendencijos 2008 – 2012 metais.

• Dėl apibendrintos informacijos apie „Privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams teminės ataskaitos“

Projekto tikslas – skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą vystant socialinį dialogą ir sudaryti sąlygas socialinių partnerių interesų derinimo kokybei užtikrinti. Projektu taip pat siekiama užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu.

Projekto veiklos sustiprins profesinių sąjungų atstovavimą, paskatins darbdavius ir darbuotojus vystyti socialinį dialogą įmonėse, didins jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kurios inspiruotų kolektyvinių sutarčių pasirašymą. Vykdomos veiklos skatins aktyvesnį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą, prisidedant prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo, padės darbuotojus aktyviau įtraukti į įmonės valdymą ir bendrą socialinę kolektyvinę atsakomybę.

Projektą kartu su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendins socialiniai partneriai. Tai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, sukurtos socialinio dialogo viešinimo priemonės, atliktas tiriamasis darbas ir sukurta metodika parengti vertinimo sistemai už pasiekimus socialinio dialogo vystymo srityje bei išleistas metodinis leidinys. Taip pat bus organizuojami mokymai–diskusijos institucijų ir organizacijų atstovams bei socialiniams partneriams. Visuomenei bus rengiami atvirieji mokymai, regioninės konferencijos. Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos, vykdomos kitos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, atliekamos socialinės apklausos socialinio dialogo vystymo srityje.

Numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus parengtos metodinės priemonės kolektyvinių derybų vedimui, kolektyvinių sutarčių šablonai ir pan. Visos šios priemonės ateityje pasitarnaus sklandesniam kolektyviniam bendradarbiavimui ir socialinės atsakomybės skatinimui Lietuvoje. Tai yra – darbo sąlygų ir aplinkos gerinimui, didesniam darbuotojų įtraukimui į įmonių valdymą, didesnei darbdavių atsakomybei kolektyvinių susitarimų rengimui ir įgyvendinimui.
Projekto metu sukurtos metodinės priemonės bus viešai pasiekiamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2017-04-10, pabaiga – 2020-10-09.

Administravimo skyriaus Organizavimo ir metodų specialistė Jolanta Ražanienė [email protected] +37052650082

_________________________________
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų

Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą

Projektas skatins darbuotojų dalyvavimą įmonių veikloje
 

Projektas
„Tarptautinio ekspertų tinklo darbuotojų dalyvavimo / finansinio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme informavimui, konsultavimui ir ekspertizei steigimas“

VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras įgyvendina projektą „Tarptautinio ekspertų tinklo darbuotojų dalyvavimo / finansinio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme informavimui, konsultavimui ir ekspertizei steigimas“.

Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais: Valstybine darbo inspekcija (Lietuva), European University Viadrina (Vokietija), Latvian Trade Union of Public Service and Transport Workers (Latvija), Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (Lietuva), Estonian Transport and Road Workers Trade Union (Estija), VšĮ „T & M Solutions“ (Lietuva). Projekto sutarties Nr. VS/2016/0279. Projektas finansuojamas Europos Komisijos, taip pat projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.

Darbuotojų finansinis dalyvavimas (DFD) įmonių veikloje yra brandi darbuotojų dalyvavimo įmonių veikloje forma. Ją taikant darbuotojai labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą įmonėse, kuriose jie dirba. Tai padeda stiprinti geresnį valdymą ir užtikrinti dalijimąsi finansine sėkmingai veikiančios įmonės nauda. Darbuotojai, kurie aktyviau dalyvauja įmonių veikloje ir kuriems atlyginama finansiškai, užmezga ilgalaikiškesnius ryšius su darbdaviais. Savo ruožtu darbdaviai turi didesnę paskatą daugiau investuoti į darbuotojų mokymo galimybes.

Darbuotojų finansinio dalyvavimo sistemų modeliai įvairūs, jais įmonėms ir darbuotojams suteikiamos galimybės bendradarbiauti siekiant naudos sau ir platesniajai visuomenei.

Skirtingais modeliais siekiama skirtingų tikslų – nuo tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme, kuriuo užtikrinamas ilgalaikių sprendimų priėmimas kuo geriau atsižvelgiant į darbuotojų interesus, iki mažos rizikos veiklos rezultatų bei pelningumo premijų ir investavimo galimybių, kuriomis darbuotojams suteikiama proga naudotis finansine jų įmonių sėkmės nauda.

Firmų, siūlančių darbuotojų finansinio dalyvavimo schemas savo darbuotojams, skaičius, nors ir lėtai, tačiau per pastaruosius metus daugumoje ES valstybių auga.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, išsakydamas savo nuomonę, kuri glaudžiai susijusi su strategija „Europa 2020“, pabrėžė, kad darbuotojų finansinis dalyvavimas gali padėti Europos verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip didinant darbuotojų lojalumą savo įmonei ekonomiškai tiek gerais, tiek blogais laikais, sudaromos galimybės pagerinti jų konkurencingumą, suteikti įmonėms stabilumo ir tikrumo, kartu apsaugoti darbo vietas.

Europos Parlamentas yra pabrėžęs svarbą skatinti darbuotojų finansinį dalyvavimą ES šalyse. Europos Komisijos tyrimas „Darbuotojų atsakomybės ir dalyvavimo skatinimas“ dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje Baltijos regione (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) nurodė svarbius faktus:
- Darbuotojų finansiniam dalyvavimui įmonių veikloje Baltijos šalyse yra palankus klimatas.
- Nacionalinės profesinės sąjungos suinteresuotos darbuotojų finansiniu dalyvavimu, tačiau trūksta jų aktyvumo.
- Nacionalinės darbdavių asociacijos remia individualias įmones, tačiau informacijos apie darbuotojų finansinio dalyvavimo formas ir mechanizmus bei naudą labai trūksta.

Šiuo projektu yra siekiama Baltijos socialiniams partneriams ir atitinkamoms suinteresuotosioms šalims sukurti naujovišką tarptautinį ekspertų tinklą darbuotojų dalyvavimo ir darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje sistemai, plėtoti bendrą tarptautinę ir nacionalinę veiklą bei vesti derybas ginant bendrus interesus. Šitaip tiesiogiai bus prisidėta prie ES darbo teisės ir socialinės politikos.

Vykdant projektą, nacionaliniai ekspertai bus mokomi, kaip, remiantis Vokietijos ir ES patirtimi, tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje sistemas Baltijos šalyse. Projektas sudarys sąlygas partnerystei, siekiant šioje veikloje nustatyti geriausią praktiką, taip pat stebės ir praneš apie valstybių narių progresą skatinant darbuotojų finansinį dalyvavimą įmonių veikloje.

Dauguma projekto veiklų yra susijusios su patirties įgijimu iš profesionalių partnerių Vokietijoje – Europos universiteto Viadrina (EUV). Šio universiteto dėstytojai apmokys pasirinktus ekspertus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos (ne mažiau kaip 12 asmenų) ir parengs juos dirbti šiose šalyse nacionaliniu lygiu.

Po mokymų ekspertai įgytas žinias perduos minimų Baltijos šalių socialinių partnerių organizacijoms (bus mokomi 4 socialinių partnerių organizacijų nariai; iš viso 600 asmenų).

Bendros projekto veiklos apims specialistų mokymus, apskritojo stalo ir tarptautines konferencijas. Jos bus labai svarbios, nes per šiuos susitikimus EUV partneris dalysis savo patirtimi ir vienys projekto partnerius bendram tikslui – įsteigti profesionalių tarptautinių ekspertų tinklą, skatinti darbuotojų dalyvavimo procesus Baltijos šalyse, jų teisinėje sistemoje ir šių valstybių narių įmonėse.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 29 d.

Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Pranešime ar publikacijoje pateikta informacija atspindi tik autoriaus nuomonę ir Europos Komisija nėra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą.

Projektas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statyba ir statybos valstybine priežiūra, plėtra“ (finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų)
Projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0006

Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiauja su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vykdant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) modernizavimo projektą „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statyba ir statybos valstybine priežiūra, plėtra“.

Projekto tikslas – panaudojant naujausias technologijas ir iš kitų institucijų gautus duomenis, sukurti į vartotoją (gyventojus ir ūkio subjektus) orientuotą patogią, sąveikią ir kokybišką viešą, su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusią, sudėtinę paslaugą.

Projekto uždavinys – modernizuoti IS Infostatyba, kitas susijusias IS ir sukurti reikiamas integracines sąsajas, siekiant realizuoti su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusią sudėtinę elektroninę paslaugą pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“.

Siekiamas projekto rezultatas – sukurta 6 ir išvystyta 14, su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusių, el. paslaugų, siekiant užtikrinti el. paslaugų užsakymo ir teikimo patogumą, efektyvumą, vientisumą, kompleksiškumą  bei sudėtinės paslaugos pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“ sukūrimą.

Projekto tiesioginė tikslinės grupės – fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys/planuojantys vykdyti veiklą ar jos priežiūrą statybų srityje:
1. Statytojai;
2. Savivaldybių administracijų specialistai;
3. Inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai;
4. VTPSI specialistai;
5. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti ar vykdantys veiklą statybų srityje.

Projekto veiklos – programinių, konsultacinių priemonių, reikalingų IS „Infostatyba“ modernizavimui, integracijų sukūrimui bei el. paslaugų veikimui, įsigijimas ir įdiegimas.

IS „Infostatyba“ elektroninės paslaugos bus teikiamos per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroniniu vartus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. gruodžio 20 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

Įgyvendindama projektą „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su socialiniais partneriais šių metų liepos 1 - rugpjūčio 31 dienomis organizavo kūrybinį konkursą, kurio užduotis – sukurti logotipą, lauko/vidaus reklamos plakatą ir kitą vizualinę medžiagą socialinio dialogo tema.

Konkursui buvo pateikta daugiau kaip 20 kūrybinių projektų. Konkurso vertinimo komisiją sudarė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovai, vertinant pateiktus darbus buvo atsižvelgiama į atitikimą projekto tikslams, kūrybiškumą, išliekamąją vertę, socialinį poveikį, meniškumą. Susumavus komisijos balus, konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas vilniečio Nerijaus Širvio sukurtas socialinio dialogo logotipas.

Lauko/vidaus reklamos plakato kategorijoje daugiausiai komisijos balsų surinko kūrybinės grupės "Artelė T" iš Vilniaus sukurtas plakato projektas, kitos vizualinės medžiagos kategorijoje geriausiai įvertintas taip pat vilniškio Nerijaus Širvio pasiūlytas darbas.
Dėkojame visiems kūrybinio konkurso dalyviams už pateiktus darbus ir sveikiname konkurso nugalėtojus. Kviečiame projekto socialinius partnerius tinkamame kontekste aktyviai naudoti naują socialinio dialogo logotipą, didinant jo populiarumą ir atpažįstamumą.

Projektas „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ finansuojamas struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Nerijaus Širvio sukurtas socialinio dialogo logotipas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 24 d. Nr. A1-183/V-687
Vilnius

Vykdydami Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, kuriuos reikia parengti arba suderinti su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 2003, Nr. 89-4039), 1 punktą,
1. T v i r t i n a m e Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad 1 punkte nurodyta tvarka įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. P r i p a ž į s t a m e netekusiu galios nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 137/573 „Dėl apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.95-3369).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas
______________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-183/V-687

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKA

1. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarka nustato šalis, kurios atstovauja šiose komisijose, bei šalių atstovų delegavimo į komisijas tvarką.
2. Apskrities teritorinė darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Apskrities komisija), Savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Savivaldybės komisija) steigiamos trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu ir nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų apskrities ar savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse prevencijos klausimus.
3. Apskrities komisija ir Savivaldybės komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir šalių lygiateisiškumo principu.
4. Komisijų šalys (toliau – šalys):
4.1. valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai;
4.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai;
4.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovai.
5. Bendras Apskrities komisijos ar Savivaldybės komisijos narių skaičius ne mažiau kaip 9 asmenys (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies).
6. Apskrities komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
6.1. valstybės institucijų ir įstaigų atstovus skiria: Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus du atstovus; Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą;
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 01 21 įsakymo Nr. A1-32/V-61 redakcija ( Žin., 2011, Nr.10-456).

6.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.2.1. darbdavių organizacijų ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovai bendru sutarimu;
6.2.2. nesant apskrities teritorijoje veikiančių darbdavių organizacijų – apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius mažiausias, vadovai. Apskrities komisijoje atstovauti tokių įmonių vadovus rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.3.1. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos ir apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos bendru sutarimu;
6.3.2. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos, apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos ir šakinės profesinės sąjungos, kurioms apskrities įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti darbuotojų interesus bendru sutarimu;
6.3.3. nesant apskrities teritorijoje veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų profesinių sąjungų – šakinės profesinės sąjungos, kurioms įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti šių įmonių darbuotojų interesus ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybų atstovai bendru sutarimu. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3.4. nesant apskrities teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų arba kai įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimai nedelegavo šakinėms profesinėms sąjungoms atstovauti ir ginti įmonių darbuotojų interesų – įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybos. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
7. Valstybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 6 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Apskrities komisiją praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas organizuoja pirmąjį (organizacinį) Apskrities komisijos posėdį, kuriame išrenkami Apskrities komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
8. Savivaldybės komisija gali būti steigiama savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių bei jų organizacijų, savivaldybės teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ar savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių darbo tarybų bendru sutarimu.
9. Savivaldybės komisija sudaroma iš vienodo savivaldybės institucijų ir įstaigų, savivaldybės teritorijoje veikiančių darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
9.1. savivaldybės administracijos atstovus skiria savivaldybės administracijos direktorius;
9.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai, darbuotojų bei jų organizacijų atstovai skiriami atitinkamai 6.2 ir 6.3 punktuose nustatyta tvarka.
10. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 9 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Savivaldybės komisiją praneša savivaldybės administracijos direktoriui, kuris organizuoja pirmąjį (organizacinį) Savivaldybės komisijos posėdį, kuriame išrenkami šios komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
11. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato šių komisijų nuostatai. Komisijų nuostatų papildymai bei pakeitimai įsigalioja juose nustatyta tvarka. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos rekomenduojamos funkcijos, teisės ir darbo organizavimas pateikiami šios tvarkos informaciniuose 1 ir 2 prieduose.
12. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos patvirtinusios savo nuostatus apie tai praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
13. Šalys delegavusios savo atstovą į Apskrities komisiją ar Savivaldybės komisiją gali bet kada pakeisti kitu atstovu. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos narių darbas šiose komisijose neapmokamas.
______________

Informacinis 1 priedas

APSKRITIES KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Apskrities komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, esančio apskrities teritorijoje, informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrities teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pakeitimų ir papildymų bei naujų projektų rengimo;
1.4. bendradarbiauja darbuotojų saugos ir sveikatos srityje su apskrityje veikiančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovais, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, įmonių darbuotojų atstovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. pasiūlyti išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ir kitų apskrities teritorijoje esančių įstaigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovų, apskrityje veikiančių darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų, įmonių darbuotojų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2.1. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tobulinimo, naujų rengimo;
2.3. suderinusi su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė visų komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius.
7. Komisijos sekretoriumi Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas paskiria šio skyriaus darbo inspektorių.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija savarankiškai nustato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei įmonės, įstaigos, organizacijos. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
12. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
13. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai.
14. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų ir rekomendacijų komisijos sekretorius per 10 dienų po posėdžio įformina protokolu. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
15. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
16. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
______________

Informacinis 2 priedas

SAVIVALDYBĖS KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Savivaldybės komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo savivaldybės įmonėse;
1.4. bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis darbdavių organizacijomis, apskrityje esančių įmonių darbuotojų atstovais, įmonių vadovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių organizacijų, įmonių vadovų, įmonių darbuotojų atstovų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, svarstyti ir siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2. teikti pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo apskrities įmonėse;
2.3. suderinusi su Apskrities komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia šalis, kurios atstovas išrinktas komisijos pirmininku.
7. Komisijos sekretoriumi gali būti renkamas vienas šalių, kurių atstovas neišrinktas komisijos pirmininku.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija nusistato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorius (inspektoriai), vykdantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę savivaldybės įmonėse ir įstaigose.
12. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, įmonės. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
13. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
14. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Apskrities komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai dėl šalių pasiūlymų ir nuomonių.
15. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų, rekomendacijų komisijos sekretorius įformina protokolu ne vėliau kaip per 10 dienų po posėdžio. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
16. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
17. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Apskrities komisija, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
Valstybės žinios, 2003, Nr. 113-5088

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ NARIAI IR JUOS DELEGAVUSIOS ORGANIZACIJOS

(2012 08 25 duomenys)