• Konsultacijų ir pranešimų apie nelegalų darbą tel. (8 5) 213 9772

 

 

Socialinis dialogas

Socialinė partnerystė
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Socialinės partnerystės tikslas yra spręsti darbo ir socialinius klausimus kolektyvinių susitarimų ir sutarčių būdu.

Socialinės partnerystės šalimis socialiniais partneriais laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio (ar atitinkamais atvejais – darbovietės) lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai.

Socialinė partnerystė grindžiama šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, įsipareigojimų realaus įvykdymo ir kitais principais, kurie, be kita ko, įgyvendinami vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis.

Taigi siekiant įgyvendinti socialinį dialogą, šalys turėtų vadovautis šiais principais tam, kad darbuotojų atstovai galėtų tinkamai atstovauti darbuotojus, o darbdavys galėtų prisidėti prie darbuotojų gerovės.

Socialinė partnerystė gali būti vykdoma šiais lygmenimis:
1) nacionaliniu;
2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu);
3) teritoriniu (savivaldybės, apskrities);
4) darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o DK 21 str. 4 d. nustatytu atveju – jo padalinio (filialo, atstovybės);
5) darbovietės (jeigu tai nustatyta DK, darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose).

Socialinė partnerystė įgyvendinama:
1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų;
2) inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis;
3) informavimo, konsultavimo procedūromis ir dalyvavimu darbdavio juridinio asmens valdyme.

Darbuotojų atstovavimas
Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.

Darbuotojų atstovų veikla turi būti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. Tačiau pažymėtina, jog darbo taryba negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal DK laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis.

 

Profesinės sąjungos
Profesinės sąjungos DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose.
Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose.

Profesinė sąjunga yra savarankiška ir savaveiksmė organizacija. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų: ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai, priimtas sprendimas dėl buveinės.

Pažymėtina, jog Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygmeniu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.
Tačiau teisės aktai nedraudžia profesinėms sąjungoms, kaip savarankiškiems juridiniams asmenims, siekiant užtikrinti tinkamą profesinės sąjungos veiklą bei veiksmingą darbuotojų atstovavimą, pasitelkti specialistus, pvz., teisininkus ir kitus tam tikros srities specialistus, atliekančius atitinkamas funkcijas pačioje profesinėje sąjungoje pagal darbo arba paslaugų sutartis, tačiau nesaistomais darbo santykiais su pačiu darbdaviu.

Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Kolektyvinės derybos
Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos DK nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo, jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.

Inicijuojanti kolektyvines derybas šalis privalo raštu prisistatyti kitai derybų šaliai. Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas. Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose. Profesinei sąjungai inicijavus kolektyvines derybas – darbdavys turi jose dalyvauti.

Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Kolektyvinė sutartis ir jos turinys
Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos.

Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Vis dėlto, jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija). Konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį privalo taikyti darbdavys – šios sutarties šalis.

Paminėtina, jog kolektyviniai darbo santykiai yra grindžiami kolektyvinių derybų laisvės ir sutarčių sudarymo laisvės principais, todėl kolektyvinių derybų šalys turi laisvę pačios nustatyti kolektyvinės sutarties turinį.

Paprastai kolektyvinėse sutartyse tariamasi dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustato DK ar kiti įstatymai, taip pat gali būti tariamasi dėl klausimų, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais.

Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas;
2) darbo užmokesčio sąlygas;
3) darbo ir poilsio laiko sąlygas;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemones;
5) šalių tarpusavio informavimo sąlygas;
6) informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų;
7) kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas;
8) kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką;
9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu (DK 193 str. 5 d.)

Atkreiptinas dėmesys, jog kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja kolektyvinės sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai. Ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymą ar netinkamą taikymą į jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams, sprendžiami darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka.

Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis
Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jeigu tai nustatyta DK ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą.

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas DK darbo tarybai priskirtas funkcijas.
Tokiu atveju profesinė sąjunga atstovautų visiems darbuotojams vykdydama darbo tarybos funkcijas ir įgydama visas DK 174 str. numatytas teises ir pareigas.

Darbo tarybos teisės
Darbo taryba turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą; atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius DK, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose (DK 174 str. 1 d.).

Darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus.

Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.

Darbuotojų patikėtinis
Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Jeigu nenustatyta kitaip, darbuotojų patikėtiniui mutatis mutandis taikomos visos DK ir kitų įstatymų, kitų darbo teisės normų nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

Informavimas ir konsultavimas
Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams, darbo tarybai ar  profesinei sąjungai,  siekiant supažindinti  su klausimo,  susijusio  su  darbuotojų  darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.

DK, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas (arba DK nustatytu atveju per profesinę sąjungą) turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

Taigi DK 206 – 208 str. numatytais atvejais (pvz., prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupės darbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jo dalies perdavimo atveju) darbdavys turi vesti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, o jeigu jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.
Taip pat darbdavys ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę (galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.) (DK 205 str.).  

Be to, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją: 1) apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; 2) kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai (DK 23 str. 2 d.). 

Svarbu pažymėti, kad manant, jog darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimo pareigos ar ją vykdo netinkamai, DK nuostatos darbuotojų atstovams suteikia teisę per du mėnesius nuo sužinojimo apie tokį pažeidimą inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.
Pripažinus pažeidimus, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija ar teismas) turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti darbdavį atlikti tam tikrus veiksmus.

Dalyvavimas juridinio asmens valdyme
DK ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių (DK 210 str.).

Darbuotojų atstovams taikomos garantijos
Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų narių, darbo tarybų narių ir darbuotojų patikėtinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai (DK 167 str. 1 d.)

Akcentuotina, jog DK 168 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovai jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Taip pat Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šioje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai.

ES projektai

Projekto tikslas – skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą vystant socialinį dialogą ir sudaryti sąlygas socialinių partnerių interesų derinimo kokybei užtikrinti. Projektu taip pat siekiama užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu.

Projekto veiklos sustiprins profesinių sąjungų atstovavimą, paskatins darbdavius ir darbuotojus vystyti socialinį dialogą įmonėse, didins jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kurios inspiruotų kolektyvinių sutarčių pasirašymą. Vykdomos veiklos skatins aktyvesnį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą, prisidedant prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo, padės darbuotojus aktyviau įtraukti į įmonės valdymą ir bendrą socialinę kolektyvinę atsakomybę.

Projektą kartu su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendins socialiniai partneriai. Tai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, sukurtos socialinio dialogo viešinimo priemonės, atliktas tiriamasis darbas ir sukurta metodika parengti vertinimo sistemai už pasiekimus socialinio dialogo vystymo srityje bei išleistas metodinis leidinys. Taip pat bus organizuojami mokymai–diskusijos institucijų ir organizacijų atstovams bei socialiniams partneriams. Visuomenei bus rengiami atvirieji mokymai, regioninės konferencijos. Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos, vykdomos kitos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, atliekamos socialinės apklausos socialinio dialogo vystymo srityje.

Numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus parengtos metodinės priemonės kolektyvinių derybų vedimui, kolektyvinių sutarčių šablonai ir pan. Visos šios priemonės ateityje pasitarnaus sklandesniam kolektyviniam bendradarbiavimui ir socialinės atsakomybės skatinimui Lietuvoje. Tai yra – darbo sąlygų ir aplinkos gerinimui, didesniam darbuotojų įtraukimui į įmonių valdymą, didesnei darbdavių atsakomybei kolektyvinių susitarimų rengimui ir įgyvendinimui.
Projekto metu sukurtos metodinės priemonės bus viešai pasiekiamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2017-04-10, pabaiga – 2020-10-09.

Administravimo skyriaus Organizavimo ir metodų specialistė Jolanta Ražanienė [email protected] +37052650082

Socialinis dialogas

_________________________________
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų

Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą

Projektas skatins darbuotojų dalyvavimą įmonių veikloje
 


Projektas
„Tarptautinio ekspertų tinklo darbuotojų dalyvavimo / finansinio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme informavimui, konsultavimui ir ekspertizei steigimas“

VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras įgyvendina projektą „Tarptautinio ekspertų tinklo darbuotojų dalyvavimo / finansinio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme informavimui, konsultavimui ir ekspertizei steigimas“.

Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais: Valstybine darbo inspekcija (Lietuva), European University Viadrina (Vokietija), Latvian Trade Union of Public Service and Transport Workers (Latvija), Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (Lietuva), Estonian Transport and Road Workers Trade Union (Estija), VšĮ „T & M Solutions“ (Lietuva). Projekto sutarties Nr. VS/2016/0279. Projektas finansuojamas Europos Komisijos, taip pat projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.

Darbuotojų finansinis dalyvavimas (DFD) įmonių veikloje yra brandi darbuotojų dalyvavimo įmonių veikloje forma. Ją taikant darbuotojai labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą įmonėse, kuriose jie dirba. Tai padeda stiprinti geresnį valdymą ir užtikrinti dalijimąsi finansine sėkmingai veikiančios įmonės nauda. Darbuotojai, kurie aktyviau dalyvauja įmonių veikloje ir kuriems atlyginama finansiškai, užmezga ilgalaikiškesnius ryšius su darbdaviais. Savo ruožtu darbdaviai turi didesnę paskatą daugiau investuoti į darbuotojų mokymo galimybes.

Darbuotojų finansinio dalyvavimo sistemų modeliai įvairūs, jais įmonėms ir darbuotojams suteikiamos galimybės bendradarbiauti siekiant naudos sau ir platesniajai visuomenei.

Skirtingais modeliais siekiama skirtingų tikslų – nuo tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme, kuriuo užtikrinamas ilgalaikių sprendimų priėmimas kuo geriau atsižvelgiant į darbuotojų interesus, iki mažos rizikos veiklos rezultatų bei pelningumo premijų ir investavimo galimybių, kuriomis darbuotojams suteikiama proga naudotis finansine jų įmonių sėkmės nauda.

Firmų, siūlančių darbuotojų finansinio dalyvavimo schemas savo darbuotojams, skaičius, nors ir lėtai, tačiau per pastaruosius metus daugumoje ES valstybių auga.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, išsakydamas savo nuomonę, kuri glaudžiai susijusi su strategija „Europa 2020“, pabrėžė, kad darbuotojų finansinis dalyvavimas gali padėti Europos verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip didinant darbuotojų lojalumą savo įmonei ekonomiškai tiek gerais, tiek blogais laikais, sudaromos galimybės pagerinti jų konkurencingumą, suteikti įmonėms stabilumo ir tikrumo, kartu apsaugoti darbo vietas.

Europos Parlamentas yra pabrėžęs svarbą skatinti darbuotojų finansinį dalyvavimą ES šalyse. Europos Komisijos tyrimas „Darbuotojų atsakomybės ir dalyvavimo skatinimas“ dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje Baltijos regione (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) nurodė svarbius faktus:
- Darbuotojų finansiniam dalyvavimui įmonių veikloje Baltijos šalyse yra palankus klimatas.
- Nacionalinės profesinės sąjungos suinteresuotos darbuotojų finansiniu dalyvavimu, tačiau trūksta jų aktyvumo.
- Nacionalinės darbdavių asociacijos remia individualias įmones, tačiau informacijos apie darbuotojų finansinio dalyvavimo formas ir mechanizmus bei naudą labai trūksta.

Šiuo projektu yra siekiama Baltijos socialiniams partneriams ir atitinkamoms suinteresuotosioms šalims sukurti naujovišką tarptautinį ekspertų tinklą darbuotojų dalyvavimo ir darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje sistemai, plėtoti bendrą tarptautinę ir nacionalinę veiklą bei vesti derybas ginant bendrus interesus. Šitaip tiesiogiai bus prisidėta prie ES darbo teisės ir socialinės politikos.

Vykdant projektą, nacionaliniai ekspertai bus mokomi, kaip, remiantis Vokietijos ir ES patirtimi, tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti darbuotojų finansinio dalyvavimo įmonių veikloje sistemas Baltijos šalyse. Projektas sudarys sąlygas partnerystei, siekiant šioje veikloje nustatyti geriausią praktiką, taip pat stebės ir praneš apie valstybių narių progresą skatinant darbuotojų finansinį dalyvavimą įmonių veikloje.

Dauguma projekto veiklų yra susijusios su patirties įgijimu iš profesionalių partnerių Vokietijoje – Europos universiteto Viadrina (EUV). Šio universiteto dėstytojai apmokys pasirinktus ekspertus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos (ne mažiau kaip 12 asmenų) ir parengs juos dirbti šiose šalyse nacionaliniu lygiu.

Po mokymų ekspertai įgytas žinias perduos minimų Baltijos šalių socialinių partnerių organizacijoms (bus mokomi 4 socialinių partnerių organizacijų nariai; iš viso 600 asmenų).

Bendros projekto veiklos apims specialistų mokymus, apskritojo stalo ir tarptautines konferencijas. Jos bus labai svarbios, nes per šiuos susitikimus EUV partneris dalysis savo patirtimi ir vienys projekto partnerius bendram tikslui – įsteigti profesionalių tarptautinių ekspertų tinklą, skatinti darbuotojų dalyvavimo procesus Baltijos šalyse, jų teisinėje sistemoje ir šių valstybių narių įmonėse.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 29 d.

Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Pranešime ar publikacijoje pateikta informacija atspindi tik autoriaus nuomonę ir Europos Komisija nėra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą.

ES projektai

Projektas „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statyba ir statybos valstybine priežiūra, plėtra“ (finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų)
Projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0006

Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiauja su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vykdant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) modernizavimo projektą „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statyba ir statybos valstybine priežiūra, plėtra“.

Projekto tikslas – panaudojant naujausias technologijas ir iš kitų institucijų gautus duomenis, sukurti į vartotoją (gyventojus ir ūkio subjektus) orientuotą patogią, sąveikią ir kokybišką viešą, su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusią, sudėtinę paslaugą.

Projekto uždavinys – modernizuoti IS Infostatyba, kitas susijusias IS ir sukurti reikiamas integracines sąsajas, siekiant realizuoti su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusią sudėtinę elektroninę paslaugą pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“.

Siekiamas projekto rezultatas – sukurta 6 ir išvystyta 14, su statybos dokumentų išdavimu ir statybos valstybine priežiūra susijusių, el. paslaugų, siekiant užtikrinti el. paslaugų užsakymo ir teikimo patogumą, efektyvumą, vientisumą, kompleksiškumą  bei sudėtinės paslaugos pagal gyvenimo įvykį „Statau namą“ sukūrimą.

Projekto tiesioginė tikslinės grupės – fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys/planuojantys vykdyti veiklą ar jos priežiūrą statybų srityje:
1. Statytojai;
2. Savivaldybių administracijų specialistai;
3. Inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai;
4. VTPSI specialistai;
5. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti ar vykdantys veiklą statybų srityje.

Projekto veiklos – programinių, konsultacinių priemonių, reikalingų IS „Infostatyba“ modernizavimui, integracijų sukūrimui bei el. paslaugų veikimui, įsigijimas ir įdiegimas.

IS „Infostatyba“ elektroninės paslaugos bus teikiamos per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroniniu vartus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. gruodžio 20 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

Įgyvendindama projektą „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su socialiniais partneriais šių metų liepos 1 - rugpjūčio 31 dienomis organizavo kūrybinį konkursą, kurio užduotis – sukurti logotipą, lauko/vidaus reklamos plakatą ir kitą vizualinę medžiagą socialinio dialogo tema.

Konkursui buvo pateikta daugiau kaip 20 kūrybinių projektų. Konkurso vertinimo komisiją sudarė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovai, vertinant pateiktus darbus buvo atsižvelgiama į atitikimą projekto tikslams, kūrybiškumą, išliekamąją vertę, socialinį poveikį, meniškumą. Susumavus komisijos balus, konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas vilniečio Nerijaus Širvio sukurtas socialinio dialogo logotipas.

Lauko/vidaus reklamos plakato kategorijoje daugiausiai komisijos balsų surinko kūrybinės grupės "Artelė T" iš Vilniaus sukurtas plakato projektas, kitos vizualinės medžiagos kategorijoje geriausiai įvertintas taip pat vilniškio Nerijaus Širvio pasiūlytas darbas.
Dėkojame visiems kūrybinio konkurso dalyviams už pateiktus darbus ir sveikiname konkurso nugalėtojus. Kviečiame projekto socialinius partnerius tinkamame kontekste aktyviai naudoti naują socialinio dialogo logotipą, didinant jo populiarumą ir atpažįstamumą.

Projektas „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ finansuojamas struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

foto1
Nerijaus Širvio sukurtas socialinio dialogo logotipas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 24 d. Nr. A1-183/V-687
Vilnius

Vykdydami Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, kuriuos reikia parengti arba suderinti su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 2003, Nr. 89-4039), 1 punktą,
1. T v i r t i n a m e Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad 1 punkte nurodyta tvarka įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. P r i p a ž į s t a m e netekusiu galios nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 137/573 „Dėl apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.95-3369).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas
______________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-183/V-687

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKA

1. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarka nustato šalis, kurios atstovauja šiose komisijose, bei šalių atstovų delegavimo į komisijas tvarką.
2. Apskrities teritorinė darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Apskrities komisija), Savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Savivaldybės komisija) steigiamos trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu ir nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų apskrities ar savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse prevencijos klausimus.
3. Apskrities komisija ir Savivaldybės komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir šalių lygiateisiškumo principu.
4. Komisijų šalys (toliau – šalys):
4.1. valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai;
4.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai;
4.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovai.
5. Bendras Apskrities komisijos ar Savivaldybės komisijos narių skaičius ne mažiau kaip 9 asmenys (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies).
6. Apskrities komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
6.1. valstybės institucijų ir įstaigų atstovus skiria: Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus du atstovus; Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą;
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 01 21 įsakymo Nr. A1-32/V-61 redakcija ( Žin., 2011, Nr.10-456).

6.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.2.1. darbdavių organizacijų ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovai bendru sutarimu;
6.2.2. nesant apskrities teritorijoje veikiančių darbdavių organizacijų – apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius mažiausias, vadovai. Apskrities komisijoje atstovauti tokių įmonių vadovus rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.3.1. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos ir apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos bendru sutarimu;
6.3.2. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos, apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos ir šakinės profesinės sąjungos, kurioms apskrities įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti darbuotojų interesus bendru sutarimu;
6.3.3. nesant apskrities teritorijoje veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų profesinių sąjungų – šakinės profesinės sąjungos, kurioms įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti šių įmonių darbuotojų interesus ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybų atstovai bendru sutarimu. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3.4. nesant apskrities teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų arba kai įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimai nedelegavo šakinėms profesinėms sąjungoms atstovauti ir ginti įmonių darbuotojų interesų – įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybos. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
7. Valstybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 6 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Apskrities komisiją praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas organizuoja pirmąjį (organizacinį) Apskrities komisijos posėdį, kuriame išrenkami Apskrities komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
8. Savivaldybės komisija gali būti steigiama savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių bei jų organizacijų, savivaldybės teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ar savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių darbo tarybų bendru sutarimu.
9. Savivaldybės komisija sudaroma iš vienodo savivaldybės institucijų ir įstaigų, savivaldybės teritorijoje veikiančių darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
9.1. savivaldybės administracijos atstovus skiria savivaldybės administracijos direktorius;
9.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai, darbuotojų bei jų organizacijų atstovai skiriami atitinkamai 6.2 ir 6.3 punktuose nustatyta tvarka.
10. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 9 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Savivaldybės komisiją praneša savivaldybės administracijos direktoriui, kuris organizuoja pirmąjį (organizacinį) Savivaldybės komisijos posėdį, kuriame išrenkami šios komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
11. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato šių komisijų nuostatai. Komisijų nuostatų papildymai bei pakeitimai įsigalioja juose nustatyta tvarka. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos rekomenduojamos funkcijos, teisės ir darbo organizavimas pateikiami šios tvarkos informaciniuose 1 ir 2 prieduose.
12. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos patvirtinusios savo nuostatus apie tai praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
13. Šalys delegavusios savo atstovą į Apskrities komisiją ar Savivaldybės komisiją gali bet kada pakeisti kitu atstovu. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos narių darbas šiose komisijose neapmokamas.
______________

Informacinis 1 priedas

APSKRITIES KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Apskrities komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, esančio apskrities teritorijoje, informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrities teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pakeitimų ir papildymų bei naujų projektų rengimo;
1.4. bendradarbiauja darbuotojų saugos ir sveikatos srityje su apskrityje veikiančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovais, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, įmonių darbuotojų atstovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. pasiūlyti išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ir kitų apskrities teritorijoje esančių įstaigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovų, apskrityje veikiančių darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų, įmonių darbuotojų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2.1. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tobulinimo, naujų rengimo;
2.3. suderinusi su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė visų komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius.
7. Komisijos sekretoriumi Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas paskiria šio skyriaus darbo inspektorių.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija savarankiškai nustato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei įmonės, įstaigos, organizacijos. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
12. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
13. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai.
14. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų ir rekomendacijų komisijos sekretorius per 10 dienų po posėdžio įformina protokolu. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
15. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
16. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
______________

Informacinis 2 priedas

SAVIVALDYBĖS KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Savivaldybės komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo savivaldybės įmonėse;
1.4. bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis darbdavių organizacijomis, apskrityje esančių įmonių darbuotojų atstovais, įmonių vadovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių organizacijų, įmonių vadovų, įmonių darbuotojų atstovų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, svarstyti ir siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2. teikti pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo apskrities įmonėse;
2.3. suderinusi su Apskrities komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia šalis, kurios atstovas išrinktas komisijos pirmininku.
7. Komisijos sekretoriumi gali būti renkamas vienas šalių, kurių atstovas neišrinktas komisijos pirmininku.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija nusistato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorius (inspektoriai), vykdantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę savivaldybės įmonėse ir įstaigose.
12. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, įmonės. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
13. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
14. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Apskrities komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai dėl šalių pasiūlymų ir nuomonių.
15. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų, rekomendacijų komisijos sekretorius įformina protokolu ne vėliau kaip per 10 dienų po posėdžio. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
16. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
17. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Apskrities komisija, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
Valstybės žinios, 2003, Nr. 113-5088

 

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ NARIAI IR JUOS DELEGAVUSIOS ORGANIZACIJOS

(2012 08 25 duomenys)

Apskritis

Darbuotojų atstovai

Darbdavių atstovai

Valstybės institucijų atstovai

Vilniaus
Būstinė:
Kauno g. 1A, Vilnius
Tel.: (8 5) 210 4721

Darius Jasiūnas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Rimtautas Ramanauskas(Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas")

Darius Didžgalvis (Lietuvos pramonininkų konfederacija) 
Saulius Stirna (Lietuvos ūkininkų sąjunga) 
Vaidotas Levickis (Lietuvos darbdavių konfederacija)

Ramūnas Rakauskas (Valstybinė darbo inspekcija) 
Rimantas Tebėra (Valstybinė darbo inspekcija) 
Teresa Blaževič (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas)

Kauno
Būstinė:
Aušros g. 44,
Kaunas
Tel.: (8 37) 33 85 06

Zigmas Jančauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninis centras)
Genovaitė Binderytė (Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“)
Gintautas Čižikas (Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities skyrius)

Vaclovas Vytautas Pečatauskas (Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija)
Kazys Jurgaitis (Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija)
Dženeta Tolišauskienė (Kauno apskrities darbdavių asociacija)

Mindaugas Petras Balašaitis(Valstybinė darbo inspekcija)
Ramutė Vieraitienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Jovita Šarkinienė (Kauno visuomenės sveikatos centras)

Klaipėdos
Būstinė:
Taikos pr. 28,
Klaipėda
Tel.: (8 46) 49 50 64

Žydrūnas Mineikis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Romas Tijūnėlis (Lietuvos Jūrininkų sąjunga).
Alvidas Balskus (Klaipėdos darbininkų sąjunga)

Arūnas Kazlauskas (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Dalia Jasadavičiūtė (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija).

Vytautas Ročys (Valstybinė darbo inspekcija)
Roma Vasiliauskienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Alma Mikutytė (Klaipėdos visuomenės sveikatos centras)

Šiaulių
Būstinė:
Dvaro g. 50,
Šiauliai
Tel.: (8 41) 52 46 35

Viktoras Miškūnas (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Rasa Barauskienė (Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas)

Rimgaudas Mickus (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Edmundas Adomavičius (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija) 

Zenonas Griguola (Valstybinė darbo inspekcija)
Stasys Joneikis (Valstybinė darbo inspekcija)
Janina Jakuš (Šiaulių visuomenės sveikatos centras)

Panevėžio
Būstinė:
Respublikos g. 38,
Panevėžys
Tel: (8 45) 43 01 95

Audrius Bukelis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Alma Kriščiūnienė  (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Jelena Soms (Lietuvos darbo federacija)

Algimantas Deveikis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)
Dalia Kuklerienė (Lietuvos pramonininkų konfederacija)

Rimantas Trota (Valstybinė darbo inspekcija)
Asta Gudonienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Bronė Mikšienė (Panevėžio visuomenės sveikatos centras)

Utenos
Būstinė:
Aušros g. 2,
Utena
Tel.: (8 389) 61 226

Birutė Zabarskienė (UAB ,,Utenos vandenys“)
Vilhelmas Čekuolis (Lietuvos darbo federacija)
Alvyda Verikienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Loreta Ribokienė (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Marytė Lukaševičienė (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Irina Šeršniova (Lietuvos verslo pramonininkų konfederacija).

Sigitas Mikučionis (Valstybinė darbo inspekcija)
Kęstutis Udras (Valstybinė darbo inspekcija)
Aida Bobrovienė (Utenos visuomenės sveikatos centras)

Alytaus
Būstinė:
Tvirtovės g. 1/
Naujoji g. 2, Alytus,
Tel./faksas: (8 315) 73 370

Danutė Bačinskienė (Alytaus apskrities profesinių sąjungų centras)
Onutė Dabušinskienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Algimantas Bujanauskas (Alytaus apskrities profesinių sąjungų centras)

Elena Žilinskienė (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)
Romualdas Ambroževičius (Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialas)
Dalia Matukienė (Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė)

Vytautas Gegužis (Valstybinė darbo inspekcija)
Sigitas Leskauskas (Valstybinė darbo inspekcija)
Rasa Burneckytė (Alytaus visuomenės sveikatos centras)

Marijampolės
Būstinė:
Vytauto g. 17/
Vasario 16-osios g. 1,
Marijampolė,
Tel.: (8 343) 54 921

S. Matulaitis (Marijampolės regiono  profesinių sąjungų susivienijimas)
Antanas Smelstorius (Lietuvos darbo federacija)
Gitana Paškevičiūtė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Janina Papeikienė (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)

Albinas Beinarauskas (Valstybinė darbo inspekcija)
Gintaras Daubara (Valstybinė darbo inspekcija)
Asta Šaučiūnienė (Marijampolės visuomenės sveikatos centras)

Telšių
Būstinė:
Respublikos g. 32,
Telšiai,
Tel.: (8 444) 60 269

Ramūnas Bertulis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Petras Jankauskas (Lietuvos darbo federacija)
Feliksas Latuškevičius (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Stasys Piepalius (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Vytautas Rakickas (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Antanas Kontrimas (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija)


Jonas Liekis (Valstybinė darbo inspekcija)
Rožė Juknienė (Telšių visuomenės sveikatos centras)

Tauragės
Būstinė:
Žemaitės g. 37,
Tauragė
Tel.: (8 446) 61 085

Žydrūnas Bagdonas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Loreta Kalnikaitė (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Martynas Savickas (Lietuvos darbo federacija)

Mečislovas Lenktaitis (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Regina Remeikienė (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Antanas Stankus (Tauragės verslininkų asociacija)


Raimundas Leonavičius (Valstybinė darbo inspekcija)
Elvyra Daubarienė (Tauragės visuomenės sveikatos centras).