Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos priemokos. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, priemokos dydis nustatomas konkrečiu procentu nuo pareiginės algos pastoviosios dalies (pareiginės algos koeficiento). Konkretų priemokos dydį, išreikšta procentu nuo pareiginės algos, nustato darbdavys, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį.

Taigi, nepaisant to, jog darbuotojui taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, vadovaujantis DK 112 straipsnio 5 dalimi, darbo užmokestis (pareiginės algos dydis) tokiam darbuotojui nemažėja. Pastebėtina, jog priemokos nustatomos konkrečiu procentais išreikštu dydžiu, kuris skaičiuojamas nuo darbuotojui nustatytos pareiginės algos. Taigi, kai, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, darbuotojui yra paskirta priemoka, išreikšta procentu nuo pareiginės algos (iki 30 procentų pareiginės algos dydžio), tokia priemoka skaičiuojama nuo šiam darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio, nepriklausomai nuo to, kad darbuotojas naudojasi DK 112 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija ir dėl to faktiškai dirba mažiau dienų (valandų).