• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

 

Dok.data 02-08-2022

 

Kokią informaciją ir kokia tvarka turi pateikti darbdavys komandiruojamam darbuotojui?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 6 dalies straipsnyje nurodyta, kad darbuotojui prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu dvidešimt aštuonių dienų laikotarpiui turi būti įteikti DK 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai) ir komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;
3) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;
4) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.
DK 107 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju darbuotojas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę (valstybes) (toliau šioje dalyje – valstybė) komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose pagal šio straipsnio 6 dalį dokumentuose papildomai turi būti nurodoma:
1) darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią komandiruojamas, teisę;
2) dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;
3) nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.

Įgyvendindamas DK nurodytus reikalavimus darbdavys galėtų pasitvirtinti atskirus vidaus dokumentus, kuriuose būtų nurodytos pagrindinės bendros komandiruočių metu taikomos sąlygos, su kuriomis darbuotojai būtų supažindinti raštu (DK 25 straipsnis). Pažymėtina, jeigu patvirtintuose dokumentuose pateikiama ne visa DK 107 straipsnio 6 dalyje numatyta informacija arba ji skiriasi kiekvienos komandiruotės atveju (pavyzdžiui, komandiruotės trukmė), darbdavys turi pareigą pateikti šią informaciją darbuotojams atskirai.

DK 107 straipsnio 7 dalies norma taikoma tais atvejais, kai komandiruoto darbuotojo buvimo kitoje valstybėje tikslas – turint darbo sutartį, pagal kurią nuolat dirbama Lietuvos Respublikoje, tam tikram laikotarpiui atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę ir joje atlikti savo darbo pareigas Lietuvos įmonės naudai, pavyzdžiui, pagal paslaugų teikimo sutartį. Jeigu komandiruojamas darbuotojas siunčiamas į kelias Europos Sąjungos valstybes ar Europos ekonominės erdvės valstybes ir kiekvienoje iš jų vykdo darbo funkciją, darbdavys privalo informuoti darbuotoją DK 107 straipsnio 7 dalies tvarka apie kiekvieną valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas.

Pastebėtina, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba (DK 25 straipsnio 3 dalis), todėl darbdavys, teikdamas informaciją, nurodytą DK 107 straipsnio 6 – 7 dalyse, turi ją pateikti raštu lietuvių kalba ir (arba) abiem šalims suprantama kalba. Tuo atveju, jeigu specialiame internetiniame tinklalapyje, kuriame nurodomas Europos Sąjungos valstybės darbo užmokestis, informacija skelbiama ne lietuvių ir ne kita, abiem šalims suprantama, kalba, darbdavio pateikta elektroninė nuoroda į minėtą tinklapį laikytina nepakankama. Šiuo atveju informacija turi būti išversta ir tinkamai bei suprantamai pateikta darbuotojui.