• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

 

Dok.data 01-06-2022

 

Kur kreiptis patyrus psichologinį smurtą darbe?

Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių – problemos viešinimas darbo kolektyve. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Rekomenduotina pradėti spręsti psichologinio smurto/mobingo problemas įmonės/įstaigos/organizacijos viduje ir taip skatinti socialinį dialogą.

Asmenims patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – pirmiausia patartina kreiptis į tiesioginį vadovą. Kai tiesioginis vadovas nesiima veiksmų – rekomenduotina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.

Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – patartina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.
Patyrusiems smurtą darbe reikia nebijoti prašyti pagalbos, kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas.

Tais atvejais kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra patvirtinta smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politika, rekomenduojama vadovautis joje nurodyta pranešimo apie smurtą ir priekabiavimą tvarka.
Nepavykus išspręsti psichologinio smurto problemų įmonės/įstaigos/organizacijos viduje, kai įstaigos įstaigos/organizacijos vadovas nesiima jokių veiksmų šiai problemai išspręsti arba pats taiko psichologinį smurtą, darbuotojas/ai gali kreiptis į:

  • Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo, jeigu darbdavys, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neorganizuoja psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo arba pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 str. nuostatas;
  • Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio smurto taikymo ir pan.
  • Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą;
  • Teismą (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).