Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 4 dalis numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad pagal suderintą su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija poziciją, kelionės laikas turėtų apimti visą laiką nuo darbuotojo išvykimo iš namų iki jo atvykimo į darbdavio nurodytą vietą (pvz., vykstant į užsienį, nuo išvykimo iš namų į oro uostą iki atvykimo į viešbutį arba konkrečią nurodytą darbo pareigų atlikimo vietą kitoje vietovėje nei nuolatinė darbuotojo darbo vieta, jeigu darbuotojas iškart vyksta į ją) ir atvirkščiai grįžtant atgal. Vykstant į užsienį, kelionės laikas turėtų apimti ne tik faktinį skrydžio laiką, bet ir visą kitą kelionėje sugaištą laiką – vykimą į oro uostą / iš oro uosto, laukimo laiką prieš skrydį, laukimo laiką tarp skrydžių, bagažo atsiėmimo po skrydžio laukimo laiką, vykimo iš oro uosto į viešbutį ar darbdavio nurodytą vietą kitoje vietovėje laiką (ir atvirkščiai grįžtant atgal) ir visą kitą laiką, kurį darbuotojas sugaišta keliaudamas į darbdavio nurodytą vietą.

Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, kelionės laikas yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, todėl visas kelionės laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai darbuotojo dirbtas laikas viengubu darbo užmokesčiu, o darbuotojui, kurio kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, papildomai dar suteikiama teisė pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.

Pabrėžtina, kad vadovaujantis DK 144 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.

Taigi, tuo atveju, kai vadovas dirbo jo poilsio dieną, ši diena turėtų būti apskaitoma DK 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tuo tarpu, jeigu vadovas jo poilsio dieną praleido kelionėje, bet nedirbo, jam, šis laikas turėtų būti kompensuojamas DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kelionės laiką apmokant viengubu darbo užmokesčiu papildomai dar suteikiant teisę pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridedant prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį.