• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Dok.data 31-12-2019

 

Dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo (2 konsultacija)

Šiuo metu stebima tendencija, jog sėkmingo verslo siekiančios įmonės vis labiau rūpinasi savo darbuotojų gerove, sudarydamos darbuotojams palankias darbo sąlygas derinti darbą ir šeimą. Atlikti tyrimai rodo, kad sėkmingos įmonės žino, jog jų sėkmės garantas – darbu patenkinti, motyvuoti, sveiki ir laimingi darbuotojai. Pavyzdžiui, darbdaviai finansiškai rūpinasi savo darbuotojų sveikata bei kitais būdais prisideda prie darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principo įgyvendinimo (medicininiai draudimai, sveikatingumo užsiėmimų kompensavimas, vaikų priežiūros organizavimas darbo vietoje arba namuose, specialių renginių darbuotojams ir jų šeimoms organizavimas ir kt.).
Toliau VDI Darbo teisės skyriaus specialistai pateiks keletą rekomendacijų, kaip be aukščiau paminėtų priemonių bei DK numatyto reglamentavimo (žr. 1 konsultaciją), darbdaviai papildomai galėtų prisidėti prie galimybės darbuotojams derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 28 straipsnyje įtvirtintame darbo ir šeimos darnos principo kontekste pažymėtina, jog šiuo metu galiojančiame DK vyrauja sąvoka „šeimos nariai“, tačiau DK nepateikia paaiškinimo, kas priskiriami prie šeimos narių. Sistemiškai analizuojant atskiras DK normas, darytina išvada, kad šeimos nariams priskirtini sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką ar asmuo, paskirtas vaiko globėju, partneriai auginantys vaikus, vienas iš tėvų auginantis vaikus, asmenys turintys senyvo amžiaus/neįgalius artimuosius ir pan. Kitaip tariant, tai yra asmenys, susiduriantys su šeimos ir darbo derinimo problemomis. Be kita ko, Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijoje Nr. 156 „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“ 1 straipsnyje teigiama, jog ši konvencija taikoma moterims ir vyrams darbuotojams, turintiems pareigų savo išlaikomiems vaikams arba turintiems pareigų kitiems artimiausiems giminėms, kuriems akivaizdžiai reikalinga globa ir parama. Taigi, galima daryti išvadą, jog pagal TDO teisinį reglamentavimą šeima suprantama taip pat ne tik kaip sutuoktiniai ir jų vaikai, bet ir artimiausi giminės.

Praktiškai įgyvendindami darbo ir šeimos derinimo principą, darbdaviai, pavyzdžiui, galėtų priimti vietinius norminius teisės aktus, kuriuose būtų numatytos priemonės ir būdai šeimos derinimo principo įgyvendinimui, o taip pat šios priemonės ir būdai galėtų būti apspręsti darbo sutartyse ir/arba kolektyvinėse sutartyse. Kalbant apie minėto principo praktinį įgyvendinimą, paminėtina ir TDO rekomendacija Nr. 165 „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“, kurioje pabrėžiami šie aspektai:

  • įgyvendinant šeimos ir darbo suderinimo principą išskirtinis dėmesys turi būti teikiamas darbo valandų mažinimui, viršvalandžių mažinimui, lankstesnių darbo sąlygų sudarymui dėl darbo grafiko, poilsio laiko ir šventinių dienų (pvz., darbdaviai galėtų sudaryti grafiką šeiminių įsipareigojimų turintiems darbuotojams (ne tik tiems, kas augina vaikus) taip, kad pastarieji galėtų tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais);
  • sudarant darbo sutartis dėl pamaininio ar naktinio darbo, turi būti atsižvelgta į pareigų šeimai turinčių darbuotojų specialius poreikius (pvz., darbuotojai turėtų būti aiškiai informuojami apie pamaininio ir naktinio darbo organizavimą dar iki pradedant darbo santykius, taip pat tokiems darbuotojams turėtų būti galimybė pasirinkti pamainą, jeigu jie to prašo);
  • keičiant pareigų šeimai turinčio darbuotojo darbo vietą turi būti atsižvelgta į sutuoktinio darbo vietą bei vaikų mokymo įstaigos vietą (pvz., jeigu darbdavys ketina keisti darbo sąlygas, tai ypač aktualu, kai keičiama darbo funkcijų atlikimo vieta (teritorija), darbdavys esant galimybei (pvz., kai yra keli įmonės filialai ar padaliniai) galėtų numatyti darbuotojui, turinčiam šeiminių įsipareigojimų, teisę pasirinkti darbo vietą;
  • tam, kad būtų apsaugoti pareigų šeimai turinčių darbuotojų interesai, turi būti įtvirtinta atitinkama apsauga ir priežiūra sudarant ne viso darbo laiko darbo sutartis, laikinąsias darbo sutartis ir darbo iš namų darbo sutartis su šiais darbuotojais (pavyzdžiui, esant tam tikroms šeiminėms aplinkybėms (artimojo slauga ir pan.), darbdavys galėtų numatyti lankstesnę tvarką darbuotojui laikinai dirbti ne viso darbo laiko režimu arba nuotoliniu būdu);
  • tėvams turėtų būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vaikui (pvz., konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu);
  • pareigų šeimai turintiems darbuotojams – tiek vyrams, tiek moterims – turi būti suteiktos galimybės turėti papildomas atostogas susirgus vienam iš šeimos narių, jei šiam reikia tiesioginės šio darbuotojo priežiūros bei pagalbos (pvz., konkretus apmokamų atostogų dienų skaičius galėtų būti derinamas šalių valia susitariant darbo sutartyje arba darbdavys galėtų patvirtinti tvarką dėl tokių atostogų suteikimo vietiniu norminiu teisės aktu).