• Konsultacijų ir pranešimų apie nelegalų darbą tel. (8 5) 213 9772

 

VDI darbų mastas per metus padvigubėjo   2024-03-27

2023 m. VDI atliko dvigubai daugiau patikrinimų dėl darbuotojų saugos nei ankstesniaisiais metais, išnagrinėjo 300 skundų dėl psichologinio smurto darbe, o darbo ginčuose darbuotojams priskirta grąžinti daugiau kaip 10 mln. eurų.

2023 m. VDI buvo išsikėlusi ambicingų uždavinių ir patyrė nemažai iššūkių. Per praėjusius metus pasiekti rezultatai, nors ne visi matomi plačiajai visuomenei, džiugina, nes kai kuriose srityse vyksta pokytis, kuris, palyginti su ankstesniaisiais metais, – akivaizdus.

„Kasmet atliekamos gyventojų ir įmonių apklausos rezultatai rodo, kad dauguma respondentų VDI pirmiausia mato kaip prižiūrėtoją, kiek mažiau – kaip konsultantą, dar mažiau – kaip baudėją. Iš esmės visi šie įvardijimai teisingi, nes tai yra pagrindinės VDI funkcijos, bet tikrai nemažai žmonių dalies pagrindinio VDI darbo nemato – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos sprendimai, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei norminių darbo teisės aktų pažeidimų kontrolė ir užkardymo sprendimai, darbuotojų skundų ir ginčų nagrinėjimai bei kita kasdienė veikla, užtikrinanti tinkamą darbdavių ir darbuotojų interesų gynimą teisės ir įstatymo ribose“, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Ne visi žmonės, išėję į darbą, grįžta namo

„Tikriausiai niekas išeidamas į darbą nesusimąsto, kad gali iš jo nebegrįžti. Deja, kartais taip nutinka – kasmet darbe dešimtys žmonių žūsta, o daugiau nei 100 būna sunkiai sužalojami“, – sako VDI vadovas.
Nors pastaraisiais metais nelaimingų atsitikimų darbe skaičius gerokai sumažėjo (2023 m. 17 žmonių žuvo, 106 buvo sunkiai sužaloti, 2022 m. – atitinkamai 21 ir 130, 2021 m. – atitinkamai 38 ir 124), liūdna mirčių darbe tendencija išlieka. Deja, nesikeičia situacija ir dėl darbuotojų nenoro laikytis darbų saugos reikalavimų – būtent dėl šios priežasties žūsta trečdalis darbuotojų.
VDI, vykdydama vieną svarbiausių savo funkcijų – nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) pažeidimų prevenciją, 2023 m. beveik 50 % patikrinimų (atliktų apsilankant patikros vietoje) ir tyrimų (atliktų nuotoliniu būdu) skyrė DSS klausimams. Palyginti su 2022 m., šių patikrinimų ir tyrimų skaičius (5,3 tūkst.) padidėjo beveik 15 %. Apskritai 2023 m. VDI atliko 20,8 tūkst. patikrinimų ir kitų inspekcinių veiksmų, tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m. (šiek tiek daugiau nei 10 tūkst.).
Didžiausias dėmesys buvo skirtas pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti ar darbuotojui susirgti profesine liga sektorių – žemės ūkio, miškininkystės, apdirbamosios gamybos, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo – įmonėms. Statybos sektoriuje buvo atlikta apie 44 % visų patikrinimų ir tyrimų, kurių metu buvo tikrinti DSS klausimai, apdirbamosios gamybos – apie 17 %, žemės ūkio ir miškininkystės – apie 5 %, transporto ir saugojimo – apie 10 %, didmeninės ir mažmeninės prekybos – apie 7 %.
VDI inspektorių 2023 m. nustatytų DSS pažeidimų skaičius (apie 21,6 tūkst.), palyginti su 2022 m., padidėjo beveik 15 %. Atitinkamai ir VDI inspektorių surašytų reikalavimų pašalinti pažeidimus, kuriuose buvo nurodyta DSS pažeidimų, skaičius (1,5 tūkst.), palyginti su 2022 m., padidėjo beveik 11 %. Dėl visų VDI inspektorių 2023 m. nustatytų DSS pažeidimų įmonėms surašytos rekomendacijos dėl šių pažeidimų pašalinimo galimybių. Dėl VDI inspektorių nustatytų DSS pažeidimų 2023 m. buvo surašyta beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų, arba 15 % daugiau nei jų buvo surašyta 2022 m. Įteiktų reikalavimų stabdyti darbus skaičius beveik tris kartus viršijo šių reikalavimų skaičių 2022 m.
2023 m. taip pat buvo ištirta apie 740 klausimų dėl DSS pažeidimų, išdėstytų skunduose arba pranešimuose dėl viešo intereso pažeidimų. Tai sudarė apie 18 % VDI 2023 m. skunduose ir pranešimuose ištirtų klausimų. Palyginti su 2022 m., jų dalis beveik nepakito. Tačiau ir toliau išlieka įprasta tendencija, kad dažniausiai skundžiamasi dėl darbo teisės klausimų.
„Užtikrinti darbuotojų saugumą pirmiausia yra darbdavio pareiga, bet laikytis saugios darbo tvarkos ir naudoti išduotas priemones turi pats darbuotojas, todėl ne tik tikriname įmones, bet ir bandome visais įmanomais būdais šviesti darbuotojus DSS klausimais“, – pažymi Jonas Gricius.
Siekdami, kad nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta arba jų padariniai būtų ne tokie skausmingi, vykdėme ambicingas informacines kampanijas, platinome įvairius pranešimus ir kitą informaciją DSS klausimais, konsultavome darbdavius ir darbuotojus įmonėse, teikėme konsultacijas realiuoju laiku ir viešuosiuose renginiuose visoje Lietuvoje bei organizavome nuotolinius seminarus. Iš viso 2023 m. DSS klausimais buvo organizuota beveik 130 konsultacinių ir švietėjiškų renginių, kuriuose dalyvavo beveik 8 tūkst. asmenų.

Mobingas ir psichologinis smurtas – ne norma

Psichologinio smurto darbe prevencijos srityje VDI vykdė planinius ir neplaninius (pagal skundus ir pranešimus) ūkio subjektų patikrinimus ir tyrimus, kurių metu tikrino, kaip darbdaviai vykdo imperatyvias įstatymų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija bei įpareigojimą užtikrinti, kad darbuotojams būtų sukurta psichologiškai saugi darbo aplinka, kurioje jie nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
2023 m. ypatingas dėmesys dėl mobingo ir psichologinio smurto buvo skirtas įvairiems subjektams, vienas jų – švietimo įstaigos, kur tikimybė pasireikšti psichologiniam smurtui – didžiausia. Taigi 2023 m. buvo atlikta 80 planinių patikrinimų rizikingiausiose švietimo įstaigose. Patikrinimų metu ne tik vertinta, kaip darbdaviai vykdo smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją, bet ir, siekiant įvertinti psichologinį mikroklimatą bei identifikuoti galimas psichologinio smurto apraiškas, tikrintose įstaigose, buvo organizuotos anoniminės darbuotojų apklausos pagal VDI parengtas anketas, kuriose, be kita ko, darbuotojai galėjo teikti ir savo pasiūlymus, kad būtų pagerinta psichologinė aplinka. Šie pasiūlymai su apibendrintais anoniminių apklausų rezultatais pristatyti tikrintų švietimo įstaigų vadovams ir darbuotojų atstovams.
Atsižvelgiant į patikrinimų metu surinktus duomenis ir įstaigų darbuotojų apklausos rezultatus, darytina išvada, kad psichologinio smurto problema švietimo įstaigose yra aktuali. Darbuotojai susiduria su psichologiniu smurtu, jį patiria ne tik iš kolegų ir vadovybės, bet ir iš trečiųjų asmenų (mokinių ar jų tėvų), todėl psichologinio smurto darbe prevencijai, darbuotojų tarpusavio santykiams, santykiams su darbdaviu ir trečiaisiais asmenimis švietimo įstaigose turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Reaguodama į gaunamą informaciją, VDI išnagrinėjo beveik 300 skundų ir pranešimų, kuriuose buvo keliami klausimai dėl psichologinio smurto darbe. Pastebėtina, kad kiekvienais metais šių skundų ir pranešimų skaičius didėja, todėl psichologinio smurto problema įmonėse, įstaigose, organizacijose ir toliau išlieka ypač aktuali ir reikšminga.
„Dažniausiai darbuotojai skunduose ir pranešimuose nurodo įvairias aplinkybes, kurios a priori galėtų būti laikomos psichologinio smurto ir (arba) priekabiavimo apraiškomis, pavyzdžiui, neetiškas bendravimas, įžeidinėjimai, patyčios, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, ignoravimas, pakeltas balso tonas ir pan., tačiau nepasitvirtinusių skundų ir pranešimų statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams visgi trūksta žinių apie psichologinio smurto sampratą ir savo teisių gynimą. Jie nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti psichologinio smurto ir (arba) priekabiavimo buvimą, nežino, kur pirmiausia reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio elgesį, nepasitiki darbdaviais, nelinkę spręsti psichologinio smurto problemų įmonės, įstaigos, organizacijos viduje, dėl to iškart kreipiasi į išorės institucijas“, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į psichologinio smurto problemas, VDI 2023 m. organizavo konsultacinius renginius ir viešus nuotolinius seminarus, kurių metu pateikė išsamią informaciją apie psichologinį smurtą ir priekabiavimą, darbuotojų teisių gynimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Šiuose renginiuose ir seminaruose iš viso dalyvavo daugiau kaip 3,1 tūkst. dalyvių.
Be to, VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt) buvo paskelbtos rekomendacijos, kuriose aptartos darbdavių pareigos, vykdant smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją, dažniausiai pasitaikančios darbuotojų klaidos, įrodinėjant psichologinio smurto ir priekabiavimo faktą, bei pateikta patarimų, kaip jų išvengti ateityje.

Darbo ginčai dažniau baigiasi darbuotojų naudai

2023 m. pradžioje buvo paminėtas darbo ginčų komisijos (DGK) įkūrimo 10-metis. Prieš dešimt metų sukurta visiškai nauja institucija tapo vienu svarbiausių ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo sprendimo įrankių. Tai yra didžiulis pasiekimas šalies teisinėje sistemoje, nes pirmiausia ne baudomis, o trišale diskusija, trišaliu susitarimu yra sprendžiami ginčai. 10 metų praktika parodė, kad sprendimas pasiteisino ir numatyti socialiniai tikslai yra pasiekiami, nes per šį laikotarpį DGK išnagrinėta daugiau kaip 60 tūkst. prašymų, kuriuose dauguma išdėstytų reikalavimų patenkinti – priteista apie 60 mln. eurų.
„Akcentuojant neginčijamą DGK svarbą, būtina paminėti, kad vien tik 2023 m. darbuotojams buvo grąžinta daugiau kaip 10 mln. eurų, o ginčai sprendžiami itin objektyviai ir operatyviai. Išanalizavus rezultatus, per 10 veiklos metų iš esmės nesikeitė nepatenkintų DGK sprendimais šalių kreipimosi į teismus atvejų skaičius – ne daugiau kaip 5–10 % darbo bylų toliau nagrinėjamos šalies teismuose. Iš jų mažiau nei 30 % DGK darbo bylose priimtų sprendimų teisme koreguojami. Taigi akivaizdu, kad DGK priima objektyvius sprendimus, o pirmininkai surašo pagrįstus ir kvalifikuotus sprendimus“, – pažymi Jonas Gricius.
Atsižvelgiant į gerokai padidėjusį gautų prašymų skaičių bei siekiant sumažinti ir sulyginti skirtingų Lietuvos regionų DGK darbo krūvius, dar viena DGK buvo įsteigta Klaipėdos regione. 23 DGK, veikiančios visoje Lietuvoje, per 2023 m. vidutiniškai išnagrinėjo po 320 prašymų (ir juose iškeltus 720 reikalavimus) ir tai yra maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2022 m.
DGK 2023 m. išnagrinėjo visus pateiktus darbuotojų ir darbdavių prašymus. Palyginti su 2022 m., 2023 m. gauta apie 27 % daugiau prašymų. Kaip ir visais pastaraisiais metais, išlieka stabili tendencija, kad absoliuti dauguma darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, tokie reikalavimai sudarė apie 77 % visų per 2023 m. pateiktuose prašymuose keltų reikalavimų. Kaip ir ankstesniaisiais metais, didžiąją dalį (apie 96 %) prašymų teikė darbuotojai.
Pagal gautų prašymų skaičių pirmą vietą pasidalijo statybos bei transporto ir saugojimo sektorių įmonės – iš jų gauta 34 % (atitinkamai po 17 %) visų prašymų. Nemažai prašymų gauta iš apdirbamosios gamybos įmonių (12 %) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių (9 % visų gautų prašymų).  
Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 40 % buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinti arba tenkinti iš dalies. Apie 14 % DGK išnagrinėtų reikalavimų buvo atmesti, nes ieškovų prašymuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Apie 22 % 2023 m. išnagrinėtų prašymų baigėsi darbdavio ir darbuotojo taikos sutartimi, t. y. 4 % daugiau nei 2022 m. Dalies reikalavimų nagrinėjimas (apie 14 %) buvo nutrauktas arba atsisakyta juos nagrinėti, ieškovui atsisakius visų reikalavimų, t. y. šalims pačioms išsprendus ginčą jo nenagrinėjus DGK. Taigi beveik 36 % sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas, – ginčas baigėsi taikiai, šalims pasirašius taikos susitarimą arba ieškovui atsisakius reikalavimų iki DGK posėdžio ar posėdžio metu, o tai yra 2 % daugiau tokių atvejų nei 2022 m.
Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, didėjo ir DGK darbo bylose priteistos piniginės sumos. 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. eurų, iš kurių 10,09 mln. eurų – darbuotojų naudai, 0,15 mln. eurų – darbdavių naudai, o tai yra apie 27 % daugiau nei 2022 m.

Kova su šešėline darbo rinka – dar daugiau kontrolės

2023 m. išskirtinis dėmesys buvo nukreiptas į nelegalaus darbo statybos sektoriuje kontrolę. Skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo (toliau – skaidriai dirbančiojo ID) tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje. 2023 m. šių patikrinimų skaičius (3,7 tūkst.) statybos sektoriuje, palyginti su 2022 m., padidėjo daugiau kaip 37 %.
VDI specialistų nuomone, skaidriai dirbančiojo ID turėjo įtakos nelegaliai dirbančių asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui. 2023 m., palyginti su 2022 m., šiame sektoriuje nustatytas panašus skaičius nelegaliai dirbusių asmenų (2022 m. – 1 007, 2023 m. – 1 072), nors patikrinimų atlikta vienu tūkstančiu daugiau. Be to, nustatytas toks pats nelegaliai dirbusių užsieniečių skaičius (2022 m. – 166, 2023 m. – 167). Didesni statybos objektai greičiau prisitaikė prie šios naujovės (skaidriai dirbančiojo ID), o daugiausia dirbančių be skaidriai dirbančiojo ID buvo nustatyta individualiose statybose, kai statybos vykdomos ūkio būdu.
2023 m. VDI intensyvino patikrinimus ir krovininio kelių transporto įmonėse. Palyginti su 2022 m., patikrinimų, kurių metu šiose įmonėse buvo tikrinti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų klausimai, padidėjo beveik 35 %, o nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius išaugo 50 %. Atlikdama patikrinimus šiame sektoriuje, VDI glaudžiai bendradarbiavo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija, atliko kontrolės veiksmus Lietuvos Respublikos sienos kirtimo punktuose, dalyvavo transporto sektoriui skirtoje Europos darbo institucijos kampanijoje.
Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 1–30 d. VDI atliko rizikingiausių laikinojo įdarbinimo įmonių, įtrauktų į VDI sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, tikslinius planinius patikrinimus. Minėtų patikrinimų metu buvo patikrintos 49 laikinojo įdarbinimo įmonės, iš kurių 21 laikinojo įdarbinimo įmonėje (apie 43 % visų tikrintų laikinojo įdarbinimo įmonių) buvo nustatyta pažeidimų. Kadangi 2023 m. įvykę laikinojo įdarbinimo įmonių tiksliniai planiniai patikrinimai buvo rezultatyvūs, VDI 2024 m. taip pat numatė vykdyti rizikingiausių laikinojo įdarbinimo įmonių tikslinius planinius patikrinimus.
Nustatytų nelegalaus, nedeklaruoto darbo bei įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejų skaičius (1,9 tūkst.), palyginti su 2022 m., padidėjo 11 %, asmenų, dirbusių nelegaliai, nedeklaruotą darbą, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius (4,7 tūkst.) – beveik 24 %. Už nelegalų, nedeklaruotą darbą bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyta beveik 2 tūkst. administracinių nusižengimų ir Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolų, arba 12 % daugiau nei 2022 m., už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus – beveik 1 tūkst. protokolų. „Tiesa, – akcentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, – didesni skaičiai nereiškia, kad šalyje padidėjo šešėlinės darbo rinkos mastas, VDI tiesiog sustiprino nelegalaus darbo kontrolės patikrinimų pasirengimo darbus.“
2023 m. VDI taip pat aktyviai dalyvavo Europos darbo institucijos ir jos darbo grupių veikloje bei Europos darbo institucijos organizuotuose renginiuose. VDI inspektoriai dalyvavo Vokietijoje, Latvijoje ir Belgijoje vykusiuose bendruose inspektavimuose nedeklaruoto darbo prevencijos tema statybos sektoriuje, Estijoje dalyvavo bendrame inspektavime nedeklaruoto darbo prevencijos tema krovininio kelių transporto sektoriuje. Be to, buvo organizuotas bendras patikrinimas kartu su kolegomis iš Latvijos darbo inspekcijos ir Europos darbo institucijos atstovais Lietuvoje statybos objekte.
„Statistika rodo, kad po VDI patikrinimų 40 % nelegaliai dirbusių asmenų 2023 m. buvo įdarbinti. Deja, Lietuvos visuomenė vis dar gana tolerantiškai žiūri į nelegalų darbą, nepripažįsta, kad jo žala valstybei yra didesnė negu trumpalaikė nauda žmogui. Labai rimtai žiūrime į su nelegaliu darbu susijusius pažeidimus, todėl ne tik vykdome patikrinimus, neplanines patikros akcijas, bet stipriname švietėjišką veiklą nelegalaus darbo prevencijos klausimais. 2023 m. organizavome beveik 140 konsultacinių renginių apie nelegalaus darbo žalą, kuriuose dalyvavo 3,2 tūkst. asmenų“, – akcentuoja Jonas Gricius.

VDI veiklos nauda – akivaizdi: iškalbingas finansinis naudingumas

2023 m. sukurtas ir metų pabaigoje įdiegtas naujos kartos virtualusis asistentas Vaidas – sistema, gebanti suprasti lietuvių kalba suformuluotas tekstines naudotojo užklausas. Naujasis virtualusis asistentas visiškai autonomiškai gali atsakyti į naudotojo užklausas apie VDI vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas, palaikyti pokalbį su naudotoju, prireikus – nukreipti jį į alternatyvius viešai prieinamus jo ieškomos informacijos šaltinius. Iki dabar jis jau atsakė į beveik 12 tūkst. paklausimų.
Be to, metų pabaigoje įdiegta ir su VDI valdoma Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema (EDPS), integruota virtualiosios atestacijos DSS klausimais sistema VASIS. Ši sistema suteikia galimybę laikyti VDI parengtą žinių DSS klausimais patikros egzaminą, nuotolinėmis priemonėmis save identifikuojant per EPDS sistemą, užtikrinant sukčiavimo ir papildomų informacijos šaltinių bei neleistinos išorinės pagalbos priemonių naudojimo prevenciją. Be to, pasitelktas dirbtinis intelektas nelegalaus darbo rizikoms vertinti, sukurta nelegalaus darbo apraiškų paieškai viešojoje erdvėje skirta platforma.
„Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad VDI, kaip ir kitos valstybės institucijos, nėra labai reikšmingos, jos dažniau tik baudžia žmogų, o ne jam padeda. Kasdien savo darbu siekiame pakeisti šią nuomonę ir nuolat stengiamės tobulėti visose srityse. Didelį dėmesį skiriame jaunimo ir vaikų švietimui. Vien per 2023 m. informacija apie įvairias VDI atliekamas funkcijas ir veiklas pasiekė apie 2 mln. Lietuvos gyventojų. O jeigu savo veiklą vertintume finansiškai, tai 2023 m. VDI veiklos finansinis naudingumas siekė 43,3 mln. eurų ir 4 kartus viršijo VDI išlaikymo sąnaudas“, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5  213 9772.