• Konsultacijų ir pranešimų apie nelegalų darbą tel. (8 5) 213 9772

 

Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nėra būtina žinoti   2023-12-01

Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nėra būtina žinoti

Darbuotojo psichologinė gerovė – vienas esminių darbdavio prioritetų, nes nuo jos tiesiogiai priklauso darbuotojo produktyvumas ir kuriama vertė darbdaviui. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 25-50 proc. visų darbuotojų patirtų nedarbingumo dienų yra nulemta depresijos, nerimo ar streso.

Vis dėlto, darbuotojų baimė kreiptis pagalbos iškilus psichikos sveikatos sunkumams, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritiškumas ar nepasitikėjimas psichikos sveikatos pagalbos paslaugomis išlieka iššūkiu siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą ir gerinant darbuotojų savijautą.

Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichikos sveikatą tikrinti?

Užtikrinamas darbuotojų konfidencialumas, rūpinantis savo psichikos sveikata

Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, išskyrus apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslais, kad darbdavys susipažintų su šių patikrinimų rekomendacijomis dėl asmens sveikatos būklės tinkamumo darbo funkcijoms atlikti (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).

Psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.

Kada darbuotojui gali būti reikalinga gydytojo psichiatro konsultacija?

Į gydytoją psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos psichikos sveikatos būklės įvertinimui. Pavyzdžiui, kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose konkretūs psichikos sutrikimai yra nurodyti kaip kontraindikacija dirbti tam tikrose kenksmingose sąlygose (pvz. dirbant su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, esant padidėjusio atmosferos slėgio sąlygoms ir kt.)-(žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles).?

Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).

Psichologas ir gydytojas psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi

Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.

Taigi tik gydytojas psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Gydytojas psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba gauti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas.

Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, dirbti naktį, vairuoti darbui reikalingas transporto priemones pagal kategorijas). Visi ribojimai – https://pagalbasau.lt/teisiu-ribojimai/.
Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą
Informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatą rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK?27?str. 1 d.).?Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su teisės aktuose nustatytais ribojimas dėl jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.?Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.).
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos būklę ir skirtą gydymą, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl jo pažeistų teisių, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichikos sveikatą

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka neskatintų psichikos sveikatos problemų atsiradimo.
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba didina stresą. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas, priekabiavimas – tai tik vos keletas darbuotojų psichikos sveikatai kenkiančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Darbo mikroklimatas turėtų skatinti darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasyti nuo to ar bauginti.