Virusas COVID-19: darbas ir šeima

Lietuvoje dėl viruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, taip pat paskelbtas karantinas, nustatant apribojimus dėl judėjimo per sienas, viešojo ir privataus sektoriaus veiklos, švietimo įstaigų darbo organizavimo.

Ar įmonės vadovui gali būti skelbiama prastova?
Kas gali vykdyti veiklą karantino metu? Kokie reikalavimai vykdant veiklą taikomi?
Ar turiu privalomai naudotis atostogomis, jeigu dėl nustatytų ribojimų negaliu vykdyti darbo funkcijų ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu?
Grįžau už užsienio, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?
Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?
Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš užsienio šalių?
Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš užsienio?
Dėl kokių asmens duomenų darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?
Dėl koronaviruso uždarytos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos). Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrėti darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui?
Ką daryti tėvams, auginantiems negalią turinčius vaikus?
Vaikas užsienyje lankėsi be tėvų, su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?
Dėl koronaviruso sustabdyta kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?
Ar esant ekstremaliai situacijai, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį?
Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?
Kai dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negali eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?
Ar gali būti skelbiama prastova jeigu darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis arba yra laikinai nedarbingas?
Kiek dienų ar valandų per savaitę turi būti sumažinamas darbo laikas, norint darbuotojams paskelbti dalinę prastovą?
Ar prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti į kitą darbovietę?
Kaip galima išnuomoti darbuotojus, jeigu nėra galimybės jiems suteikti darbą?
Kaip galėtų būti įdarbinami darbuotojai, kurių pareigybės patenka į konkursinių pareigybių sąrašą?
Ar Vyriausybei ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centrui rekomenduojant nevykti į jokią užsienio šalį, galiu atsisakyti vykti į komandiruotę?
Jeigu esu darbuotojas, komandiruojamas į užsienį, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas, – ar galiu komandiruotės atsisakyti?
Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?
Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?
Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Ar įmonės vadovui gali būti skelbiama prastova?
Darbo kodekso (toliau - DK) 47 straipsnis reglamentuoja prastovos paskelbimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
DK 101 straipsnyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu-fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis.
DK neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova. Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, jam taip pat taikomos DK numatytos garantijos, tame tarpe ir nuostatos, susijusios su prastovos paskelbimu. Todėl prastova gali būti skelbiama ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą. Svarbu, jog prieš skelbiant vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose (pvz., darbuotojų prašymų nagrinėjimas), tiek išoriniuose (pvz., sutarčių sudarymas, jų pasirašymas). Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.
Pabrėžtina, jog prastovos metu darbuotojai, tame tarpe ir vadovas, negali vykdyti darbo funkcijų, todėl būtų sunkiai įsivaizduojama įmonės ar bendrovės veikla tokiomis sąlygomis – ji tiesiog nevykdoma ir visi yra prastovoje. Šiuo aspektu paminėtina, kad VDI atlieka ir atliks patikrinimus, siekiant nustatyti, ar darbdaviai pasinaudodami susiklosčiusia situacija ir išskirtiniais atvejais galimai piktnaudžiaudami savo teise, neskelbia fiktyvių prastovų.

Kas gali vykdyti veiklą karantino metu? Kokie reikalavimai vykdant veiklą taikomi?
Nuo kovo 16 d., įsigaliojus karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, karantino metu veiklą gali vykdyti maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės. Šiose vietose rekomenduojama riboti klientų srautus, siekiant išvengti jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas.
Maisto prekių parduotuvės laikomos prekybos vietomis, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Parduotuvės, kurių didžiausią asortimentą sudaro ne maisto prekės, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu. Visos internetinės parduotuvės karantino metu gali vykdyti veiklą. Ne maisto prekių parduotuvės gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.
Taip pat karantino metu gali veikti visos finansines ir teisines paslaugas teikiančios įmonės, tačiau privaloma laikytis kitų nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Asmeninis klientų aptarnavimas galimas tik retais išimtiniais atvejais.
Viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla karantino metu yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams, laikantis higienos reikalavimų.
Karantino metu draudžiama teikti grožio paslaugas, vykdyti lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veiklą, sveikatingumo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Taip pat draudžiama turgaviečių, išskyrus maisto, veikla.
Tokia praktika Lietuvoje taikoma remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika karantino metu ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Visa aktuali informacija dėl koronaviruso verslui yra nuolat atnaujinama ir pildoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklalapyje http://eimin.lrv.lt. Kilus klausimų dėl verslo veiklos, verslininkai gali kreiptis el. paštu [email protected].

Ar turiu privalomai naudotis atostogomis, jeigu dėl nustatytų ribojimų negaliu vykdyti darbo funkcijų ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu?

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų tikslas – atkurti darbuotojo darbingumą, todėl įstatymas nustato abiejų šalių pareigą (darbuotojo – pasinaudoti, o darbdavio – suteikti) kasmetines atostogas bent vieną kartą per darbo metus. Todėl paprastai tokių atvejų, kai kasmetinės atostogos kaupiamos ir nenaudojamos daugiau kaip vienus darbo metus neturėtų būti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus. Šios pozicijos dėl kasmetinių atostogų išnaudojimo laikosi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/koronavirusas-darbas-ir-seima-kokie-klausimai-dazniausiai-kyla-lietuviams-atnaujinta

Grįžau už užsienio, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?
Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti anketą. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC.

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?
Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš užsienio šalių?
Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš užsienio?
Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo užsienyje, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Dėl kokių asmens duomenų darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?

• Ar asmuo buvo išvykęs į užsienį;
• Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į užsienį, ar sergančiu koronavirusu;
• Ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir koks karantino laikotarpis;
• Ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties).

Darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių koronaviruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui ir pan.

Dėl koronaviruso uždarytos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos). Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?
Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams ir priešmokyklinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.
NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo vaiko priežiūrai, bet ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – apmokamas kasmetines arba nemokamas.
PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrėti darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui?
7 žingsniai:

• Kreipiamasi į šeimos gydytoją – jei visi sveiki, rekomenduojama kreiptis telefonu.
• Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“, ligos kodas pagal TLK-10-AM - Z20.8. Reikia nurodyti prižiūrimą vaiką. Šie duomenys svarbūs šeimos gydytojams.
• Vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką.
• Jei niekada gyvenime nesate prašę ligos išmokos, turite vieną kartą pateikti elektroninį prašymą „Sodrai“ prisijungę prie asmeninės paskyros gyventojams.
• Pasirinkite skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį.
• Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
• Paspauskite „Pateikti“.

Išmoka išmokama į gavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, darbdavio pranešimo „Sodrai“ dėl išmokos skyrimo) gavimo.
Ligos išmoką vaikui prižiūrėti, kai švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, gali gauti tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai, kurie turi sukaupę ne trumpesnį nei 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėn. arba ne trumpesnį nei 6 mėn. stažą per 24 mėnesius.
Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu), taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbu žinoti, kad išmoka paskaičiuojama, kai gyventojas deklaruoja pajamas ir sumoka socialinio draudimo įmokas. Dirbant savarankiškai ir norint ligos išmoką gauti iškart, reikėtų „Sodrai“ teikti pranešimus apie pajamas ir įmokas mokėti avansu kiekvieną mėnesį.

Ką daryti tėvams, auginantiems negalią turinčius vaikus?
Atsižvelgus į skirtingas šeimų situacijas Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendime dėl koronaviruso valdymo priemonių buvo papildomai įrašyta, jog savivaldybių administracijoms pavedama „privalomai užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose“. Tai reiškia, kad nesant jokių galimybių pasirūpinti neįgaliuoju namuose, savivaldybės turės suteikti priežiūrą įstaigoje arba teikti paslaugas į namus.
NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbdaviai yra skatinami sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu kuo daugiau laiko arba net visą laiką.
NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Pažymime, kad tokia išeitis galima tik tokiu atveju, jei vaikas yra darželinukas, priešmokyklinukas arba pradinukas, ji netinka prižiūrint vyresnius vaikus su negalia.
ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – pavyzdžiui, kasmetines apmokamos arba nemokamas, jei kasmetinės atostogos išnaudotos.
PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti artimi asmenys ir draugai.
ĮPAREIGOJIMAS SAVIVALDYBĖMS. Vyriausybės pasitarimo protokole ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendime dėl koronaviruso valdymo priemonių buvo papildomai įrašyta, jog savivaldybių administracijoms pavedama „užtikrinti vaikų ir negalią turinčių žmonių priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose“.

Vaikas užsienyje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?
14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi užsienyje. Tokiu atveju reikia užpildyti anketą ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Dėl koronaviruso sustabdyta kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?
Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis. Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:
NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
NEDARBINGUMAS, JEI AUGINAMAS MAŽAS VAIKAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
PRASTOVA. Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).
Jeigu prastova paskelbta esant ekstremaliai situacijai ar karantinui šalyje ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka
Iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Paskelbus dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius, dalinės prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso (47 str. 3 ir 4 d.) nustatyta tvarka.
Prastova gali būti skelbiama nuo karantino pradžios.

Ar esant ekstremaliai situacijai, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį?
Darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.
Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir tvarka. Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.
Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan. Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse (57 str. 1 d.1 p.).

Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?
Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.

Kai dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negali eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis) ir už ją apmoka Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Jeigu prastova paskelbta esant ekstremaliai situacijai ar karantinui šalyje ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka
Iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Paskelbus dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius, dalinės prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso (47 str. 3 ir 4 d.) nustatyta tvarka.
Prastova gali būti skelbiama nuo karantino pradžios.

Ar gali būti skelbiama prastova jeigu darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis arba yra laikinai nedarbingas?
Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas (pvz., vaiko slaugos) arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms ir darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą.

Kiek dienų ar valandų per savaitę turi būti sumažinamas darbo laikas, norint darbuotojams paskelbti dalinę prastovą?
Darbuotojams, dirbantiems pilna darbo laiko norma (40 valandų per savaitę) darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičių (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). DK nenumato galimybės skelbti dalinę prastovą norint sumažinti darbo dienų skaičių, pavyzdžiui viena diena arba darbo valandų per dieną skaičių viena ar dviem valandomis. Darbo laikas mažinamas galėtų būti ir abiem paminėtais būdais kartu, pavyzdžiui, sutrumpinant darbo savaitę dviem dienomis ir taip pat sumažinat likusių darbo dienų valandų trukmę. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, dalinė prastova taip pat gali būti skelbiama, proporcingai sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių arba darbo valandų per dieną skaičių.

Ar prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti į kitą darbovietę?
Taip. Teisės aktai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis Darbo kodekse nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

Kaip galima išnuomoti darbuotojus, jeigu nėra galimybės jiems suteikti darbą?
Įsigaliojo palengvinta procedūra gauti laikinojo įdarbinimo įmonės statusą išimtinai karantino laikotarpiui. Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.
Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Po pakeitimų darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, sudarytos galimybės išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:

• darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota;
• ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.
Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.
Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.

Kaip galėtų būti įdarbinami darbuotojai, kurių pareigybės patenka į konkursinių pareigybių sąrašą?
Konkursas į sąraše nurodytas pareigas gali būti nerengiamas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir į sąraše nurodytas pareigas darbuotojai priimami pagal terminuotas darbo sutartis terminuotam ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiui.

Ar Vyriausybei ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centrui rekomenduojant nevykti į jokią užsienio šalį, galiu atsisakyti vykti į komandiruotę?
Remiantis Darbo kodeksu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbo teisės principais ir konstituciniu saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principu bei atsižvelgiant į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir Vyriausybės rekomendacijas, šiuo metu darbuotojas gali atsisakyti vykti į komandiruotes (ir į paveiktas, ir į nepaveiktas šalis), kadangi oro uostuose susiburia daug žmonių iš įvairių šalių, todėl, specialistų nuomone, ten yra padidinta rizika užsikrėsti koronavirusu. Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas ekstremalioje situacijoje yra nekvestionuotinas prioritetas.

Jeigu esu darbuotojas, komandiruojamas į užsienį, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas, – ar galiu komandiruotės atsisakyti?
Darbuotojas gali atsisakyti keliauti į užsienio valstybes, jei toks keliavimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai. Be kita ko, darbdavys taip pat turėtų būti suinteresuotas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu, darbdavio pareigą darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas nustato ir įstatymo leidėjas. Siunčiant darbuotojus į komandiruotes, kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti galimą riziką ir parinkti saugų kelionės maršrutą, taip pat aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, kaukėmis, dezinfekcinėmis higienos priemonėmis ir panašiai.

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?
Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

• Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
• Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.
• Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).
• Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
• Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
• Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

VISAS REKOMENDACIJAS RASITE ČIA: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2744
Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?
Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.
Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?
Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.
Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.
Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.