Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai per antrąjį 2018 metų ketvirtį gavo 4818 elektroninių paklausimų ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, suteikė 4923 rašytines individualias konsultacijas. Daugiausia konsultacijų teikta įdarbinimo bei darbo sutarties sudarymo ( 1571 kl.), poilsio laiko ( 1164 kl.), darbo užmokesčio ( 596 kl.), kitų darbo teisės klausimų (636 kl.) temomis.
Siekdama kuo plačiau skleisti teisines žinias ir darbuotojams, ir darbdaviams, VDI pateikia keletą aktualiausių klausimų, dėl kurių nurodytu laikotarpiu kreipėsi darbo teisinių santykių šalys. Pastebėta tendencija, jog ypač daug paklausimų gauta dėl kasmetinių atostogų suteikimo dirbant papildomą darbą, darbo tarybos veiklos aspektų ir apmokėjimo už darbą poilsio/švenčių dienomis.

Įdarbinimas. Priėmimas į pareigas konkurso būdu.

„Keičiama savivaldybės įstaigos valdymo struktūra: vietoje trijų ugdymo skyrių vedėjų steigiami trys pavaduotojų ugdymui etatai. 2008 m. rugsėjo 1 d., keičiant įstaigos valdymo struktūrą, pavaduotojai ugdymui jų sutikimu buvo perkelti į skyrių vedėjų pareigas. Skyrių vedėjų aprašymuose keičiamas pareigybės pavadinimas ir pavaldumas. Ar galima ugdymo skyrių vedėjus be konkurso perkelti (grąžinti) į jų buvusias pavaduotojų ugdymui pareigas?“
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas (toliau – Sąrašas).
Sąrašo 2 punkte nustatyta, jog konkursas organizuojamas siekiant parinkti darbuotoją į šias pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse (toliau – įmonė), iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė (toliau – įstaiga):
2.1. įmonės, įstaigos vadovas;
2.2. įstaigos vadovo pavaduotojas;
2.3. įstaigos struktūrinio padalinio vadovas;
2.4. įmonės, įstaigos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o jeigu įmonės, įstaigos buhalterinę apskaitą tvarko įmonės, įstaigos apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), – apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas;
2.5. darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartis ir gaunantis darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas).
Paminėtina Kauno apygardos teismo  2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1350-480/2015, kurioje teismas nagrinėjo situaciją, kuomet įstaigos vadovo pavaduotojas buvo priimtas į darbą neorganizuojant konkurso, nors specialusis įstatymas tokios pareigos nenustatė, tačiau teismas pažymėjo, jog „Atsižvelgdama į pateiktą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sistemiškai vertinant DK 101 straipsnio 2 dalies, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnio, 15 straipsnio bei 151 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 1.2. punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog DK 101 straipsnio 2 dalies nuostata, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai, reiškia, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nenumačius įstaigos vadovo pavaduotojo konkursinės pareigos sąrašo ir konkurso tvarkos, tokia tvarka specialiame įstatyme DK 101 straipsnio 2 dalyje suformuluota prasme nebuvo nustatyta, todėl šiai pareigybei turi būti taikoma DK 101 straipsnio 2 dalyje suformuluota nuoroda į tokios tvarkos nustatymą poįstatyminiu Vyriausybės aktu, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, kuriame nurodyta, kad įstaigos vadovo pavaduotojas patenka į viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, konkursinių pareigybių sąrašą.“
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, VDI asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad tuo atveju, kuomet specialieji įstatymai nenustato tam tikrų pareigybių konkursinių pareigų sąrašo ir konkursų tvarkos, tuomet konkursas įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybėms turi būti skelbiamas ir vykdomas Apraše numatyta tvarka.

Poilsio laikas. Papildomas poilsis darbuotojams, auginantiems vaikus.

„Kiek priklauso papildomų dienų jei šeimoje yra trys vaikai, du vaikai 2 ir 7 metų, o trečias vaikas turi neįgalumą ir jam 13 metų.Šeima pilna Mama,Tėtis ir vaikai.“
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Taigi, auginant tris vaikus – du vaikus iki dvylikos metų ir vieną neįgalų iki aštuoniolikos metų – suteikiamos dvi poilsio dienos per mėnesį. Darbuotojai šia lengvata naudojasi nepriklausomai nuo šeimyninės padėties. Esminis kriterijus, leidžiantis taikyti šią įstatymo nuostatą, yra aplinkybė, kad darbuotojas faktiškai augina vaikus.

Poilsio laikas. Papildomos atostogos neįgaliems darbuotojams.

Laba diena, pagal „Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, patvirtinto LRV 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, 5 punktą "Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba [...] prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos". Klausimas: pagal šį punktą, jeigu neįgalus ar vienas auginantis vaiką iki 14 m. darbuotojas pagal DK 138 str. 1 d. turi teisę į pailgintas 25 d.d. kasmetines atostogas, tai jam įmonėje išdirbus 10 m., jis turi rinktis ar palikti pailgintas 25 d.d. kasmetines atostogas, ar nesinaudoti pailgintomis atostogomis ir prisidėti 3 d.d. papildomų atostogų už stažą?“
DK 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. DK 138 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje numatyta, kad darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas (t.y., jei dirbama mažiau, nei 5 darbo dienas per savaitę arba per savaitę dirbamų darbo dienų skaičius kinta), darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Vadovaujantis DK 138 straipsnio 1 dalies 2 sakiniu, darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmės aprašas (toliau – Aprašas) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Nutarimas).         
DK 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Papildomų atostogų aprašas), patvirtintas Nutarimu. Papildomų atostogų aprašo 2.1. papunktyje numatyta, kad už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, suteikiamos 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – 1 darbo diena.
Atsižvelgiant į išdėstytą, informuojame, kad vadovaujantis Papildomų atostogų aprašo 5 punktu, darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos. Valią dėl atostogų suteikimo būdo turėtų pareikšti darbuotojas.
Taigi, jei darbuotojas naudojasi pailgintomis atostogomis pagal Aprašą, prie šių atostogų, papildomos atostogos už darbo stažą nepridedamos. Kita vertus, jei darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos pagal DK 126 straipsnio 2 dalį arba DK 138 straipsnio 1 dalies 1 sakinį, prie jų pridedamos ir papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą.

Darbo taryba.

„Esu išrinkta į darbo tarybą. Noriu pasiteirauti, ką konkrečiai veikia šis organas ir kokius klausimus sprendžia. Darbo kodekse parašyta, kad darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą su darbdaviu, konkrečiai dėl ko galima susitarti. Ar darbo taryba, išskyrus darbo veiklos reglamentą rengia metinį veiklos planą ir ar rengia kitus įstaigai reikalingus tvarkos aprašus ar tik pritaria jų patvirtinimui.“
DK 173, 174 bei 206 straipsniai reglamentuoja darbo tarybos teises ir pareigas, taip pat atvejus, kuomet darbdavys turi konsultuotis ir informuoti darbo tarybą dėl priimamų sprendimų.
Visų pirma, išrinkta darbo taryba, vadovaudamasi DK 173 straipsniu,savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti DK nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį darbo tarybos posėdį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo. Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių. Darbo tarybos pirmininkas: 1) šaukia darbo tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja; 2) atstovauja darbo tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinėmis sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis; 3) rengia metinės darbo tarybos veiklos ataskaitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos patvirtintą ataskaitą; 4) turi kitas DK ir kituose įstatymuose bei darbo tarybos veiklos reglamente, kuris tvirtinamas pirmajame darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises.
Antra, DK 206 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: 1) dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančių bendrąją tvarką įmonėje; 2) dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų; 3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; 4) dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos; 5) dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos; 6) dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo; 7) dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių; 8) dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių; 9) dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo; 10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.
Trečia, DK 165 straipsnyje yra įtvirtinta, kokia yra darbo tarybos funkcija. Darbo tarybos esminė funkcija – darbuotojų atstovavimas. Tai reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.
Taip pat DK 174 straipsnyje yra reglamentuota, kokias teises turi darbo taryba. Pavyzdžiui, dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo, inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų ir kt.
Dėl darbdavio ir darbo tarybos susitarimų informuojame, kad DK 175 straipsnis numato, kokiais klausimais šie susitarimai galėtų būti sudaromi. Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.

Apmokėjimas už darbą poilsio dieną, kuri nėra numatyta pagal grafiką.

„Ar gali darbdavys pasitvirtinti vidaus tvarką, kurioje bus numatytas tik vienintelis kompensavimo už darbą poilsio dieną būdas – dvigubas apmokėjimas?“
DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti.
DK 144 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų ir apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju, darbuotojo poilsio dieną dirbtas laikas nėra apmokamas.
Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas numato darbuotojui teisę prašyti kompensuoti poilsio dieną dirbtą laiką kasmetinėmis atostogomis, todėl darbdavys neturėtų paneigti šios darbuotojo teisės, įtvirtindamas savo lokaliniuose teisės aktuose vienintelį kompensavimo būdą – apmokėjimą dvigubu darbo užmokesčiu.

Loreta Laričeva, tel. (8 5) 260 34 73, el. p. [email protected]
Dovilė Gaušienė, tel. (8 5) 213 9771, el. p. [email protected]