• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

Darbo kodekso monitoringas už 2018 m.   2018-05-24

Teisės aktų pažeidimai

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., toliau ir ataskaitinis laikotarpis) gavo 4414 skundus ir pranešimus dėl viešo intereso, iš kurių ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėta 4299. Palyginti su 2017 m., gautų bei išnagrinėtų skundų ir pranešimų skaičius nežymiai padidėjo (apie 6 proc., 2017 m. buvo gauti 4166 skundai ir pranešimai). Bendras klausimų skaičius 2018 m. išnagrinėtuose skunduose ir pranešimuose sudarė 5097 klausimą, iš kurių didžioji dalis (kaip ir ankstesniais laikotarpiais) dėl darbo teisės – 3895, t. y. 76 proc. Daugiausia skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi (2148), darbo ir poilsio laiku (770) ir darbo užmokesčiu (641).

Per 2018 m. VDI pareigūnai surašė 1217 reikalavimą pašalinti pažeidimus (R1), ir tai yra 9 proc. daugiau, nei per 2017 m. (surašyta 1114 reikalavimai). Viso VDI reikalavimuose buvo nurodyti 2849 pažeidimai, o 2017 m. – 2676 (6 proc. mažiau). Taigi matyti, jog bendras reikalavimų ir juose nustatytų pažeidimų skaičius per metus išaugo.

Kaip ir kasmet, didžioji dalis R1 nurodytų pažeidimų buvo susiję su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimais (2240), ir tik apie 21 proc. pažeidimų (609) nustatyta dėl darbo įstatymų pažeidimų. Daugiausiai pažeidimų ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatyta dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėse (436), darbo vietų įrengimo (474), darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (259), darbo priemonių (173). Darbo teisės pažeidimų daugiausia nustatyta dėl darbo laiko (243), darbo užmokesčio (157), poilsio laiko (120), įdarbinimo (45).

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atlikti 7374 inspektavimai nelegalaus darbo kontrolės srityje, ir tai yra 8 proc. mažiau, nei per 2017 m. (7987 inspektavimų). Nors 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo tiek atliktų inspektavimų, tiek ir patikrintų ūkio subjektų skaičius (nuo 7549 ūkio subjektų 2017 m. iki 6534 ūkio subjektų 2018 m.), tačiau 2018 m. iš viso buvo nustatyti 2108 nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo bei įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejai, o tai yra 48 proc. daugiau nei 2017 m.(1425), ir 3622 nelegaliai (nedeklaruotai) dirbę asmenys, kas yra beveik dvigubai (88 proc.) daugiau nei 2017 m. (1931). Iš visų nelegaliai dirbusių asmenų, nustatyti 229 nelegaliai dirbę užsieniečiai (6 proc. visų nelegaliai dirbusių asmenų), taip pat 15 užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.

2018 m. buvo surašyti 2578 administracinių nusižengimų protokolai, kas yra 22 proc. daugiau, nei 2017 m. Vis dėlto, tendencijos išlieka panašios – kaip ir anksčiau, didžioji dalis protokolų buvo surašyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį „Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimai“ (1199),  ANK 96 straipsnio 3 dalį „Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai“ (548) ir ANK 95 straipsnio 1 dalį „Nelegalus darbas“ (362).

Iš viso ataskaitiniu laikotarpiu VDI priėmė nutarimus skirti baudas 338 atvejais, ir tai yra 64 proc. daugiau, nei 2017 m. (206). Minėtuose nutarimuose paskirtų baudų bendra suma sudarė 197 625 eurų,  o palyginus su 2017 m., paskirtų baudų suma išaugo beveik dvigubai (2017 m. paskirta baudų suma buvo 103 792 eurų). 2018 m. sumokėtos 1847 VDI skirtos baudos (iš jų 1759 administraciniai nurodymai), kurių suma sudarė 184 855 eurus. Pastebėtina, jog 2018 m. sumokėta VDI skirtų baudų suma yra perpus didesnė, nei 2017 m. (2017 m. – 164 180 Eur, o 2018 m. – 234 151 Eur).

Apibendrinant, pastebėtina, kad nuo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) stebimas VDI inspektorių surašytų reikalavimų pašalinti pažeidimus R1 bei juose nustatytų pažeidimų skaičiaus augimas (nuo 1114 reikalavimų, 2676 nustatytų pažeidimų 2017 m., iki 1217 reikalavimų, 2849 nustatytų pažeidimų per 2018 m.), taip pat, tendencingai auga surašytų administracinių nusižengimų protokolų skaičius (2016 m. surašyti 1521, 2017 m. - 2125, o 2018 m. - 2578 administracinių nusižengimų protokolai). Nors įsigaliojus DK VDI inspektoriai atsižvelgė į tai, jog keitėsi teisinis reglamentavimas, todėl pirmiausia ūkio subjektams dėl nustatytų darbo teisės pažeidimų išaiškinimo ir prevencijos buvo teiktos konsultacijos, surašytos atitinkamos rekomendacijos, tačiau, nuo DK įsigaliojimo praėjus daugiau nei metams, darbdaviams už nustatytus darbo įstatymų pažeidimus pradėtos taikyti griežtesnės administracinio poveikio priemonės.

Darbuotojų, darbdavių bei jų atstovų konsultavimas

2018 m. VDI viso gauti 9208 rašytiniai paklausimai, o išnagrinėta ir atsakyta į 4242. Pastebėtina, jog gautų paklausimų skaičius po DK įsigaliojimo nuolat mažėja: 2017 m. II pusmetį gauti 7148 paklausimai, 2018 m. I pusmetį – 5053 paklausimai, o 2018 m. II pusmetį – 4155 paklausimai. Bendras klausimų skaičius 2018 m. išnagrinėtuose paklausimuose – 10 321, iš jų net 95 proc. yra darbo teisės klausimai. Didžioji dalis gautuose paklausimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi (3112), poilsio laiku (1971), darbo užmokesčiu (1069), darbo laiku (889), ir kitais, nesuklasifikuotais darbo teisės klausimais (1233). 2018 m. stebimas ir kai kurių klausimų skaičiaus mažėjimas: mažiau kreiptasi konsultacijų dėl darbuotojų atstovų (2018 m. I pusm. – 120, 2018 m. II pusm. – 49), dėl kolektyvinių darbo santykių (2018 m. I pusm. – 37, 2018 m. II pusm. – 17), dėl garantijų darbuotojų atstovams (2018 m. I pusm. – 145, 2018 m. II pusm. – 33). Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 23 klausimai dėl darbo tarybų ir jų sudarymo, o tai yra net 5 kartus mažiau, nei tokių klausimų gauta 2018 m. I pusmetį (130).

Taip pat, VDI vis daugiau konsultacijų asmenims suteikia VDI paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. 2018 m. šioje paskyroje besikreipiantiems asmenims suteiktos viso 6544 konsultacijos. Nors „Facebook“ paskyroje pateiktų paklausimų skaičius mažėja – 2017 m. II pusm. suteiktos 3991 konsultacija, 2018 m. I pusm., - 3545 konsultacijos, o 2018 m. II pusm. – 2999 konsultacijos, tačiau, palyginti su senesniais laikotarpiais (pvz., 2017 m. I pusm., per kurį suteiktos 1672 konsultacijos), bendras suteikiamų konsultacijų skaičius yra išaugęs. Tai parodo, jog asmenys vis aktyviau naudojasi galimybe gauti konsultaciją bendraujant su VDI konsultantu „Facebook“ paskyroje, kadangi pareiškėjams atsakymas pateikiamas labai greitai, per 1 darbo dieną (tik labai retais atvejais gali užtrukti iki 5 darbo dienų), dažnai atsakoma kartu pateikiant nuorodas į VDI interneto svetainėje pateiktą informaciją, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, viešąsias konsultacijas, metodines rekomendacijas, formas, ir pan. Taip pat, VDI specialistų nuomone, toks konsultacijų skaičiaus išaugimas VDI „Facebook“ paskyroje galėjo turėti įtakos ir elektroninių paklausimų skaičiaus mažėjimui, t. y. asmenys, gavę VDI specialistų konsultaciją „Facebook“ paskyroje, nebesikreipė el. paštu ar el. paklausimu dėl rašytinės konsultacijos.
VDI ataskaitiniu laikotarpiu suteikė 109 110 konsultacijas asmenims telefonu. Nors tai yra apie 3 proc. daugiau, nei per 2017 m. (106 202 konsultacijos), tačiau, pastebėtina tendencija, jog konsultacijų skaičius mažėja. Po DK įsigaliojimo, t. y. 2017 m. II pusm., telefoniniu konsultacijų skaičius išaugo (2017 m. I pusm. suteiktos 49 876 konsultacijos, o 2017 m. II pusm. – 56 326 konsultacijos), tačiau praėjus daugiau nei metams nuo DK įsigaliojimo, vėl sumažėjo (2018 m. II pusm. suteikta 50 950 konsultacijų).

Teikiant konsultacijas telefonu pastebėta, jog paklausėjams, taikant DK normas, daugiausiai klausimų kilo dėl apmokėjimo už nukrypimus nuo įprasto darbo laiko, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, darbo sutarčių pasibaigimo, atostogų suteikimo bei apmokėjimo tvarkos, darbo sutarčių keitimo ir pan. 2018 m. II pusmetį gauta ir daug klausimų, kurie susiję su konkrečiais teisės aktų pakeitimais arba tam tikrais įvykiais, pvz., daug klausimų gauta dėl darbo sutarties sąlygų ir jų keitimo mokytojams (etatinio darbo apmokėjimo įvedimo), dėl streiko teisėtumo bei darbuotojų padėties streiko metu, dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo ir darbo sutarties keitimo (dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pasikeitimo) ir pan.

Palyginimui, teikiant konsultacijas iš karto po naujo DK įsigaliojimo, t. y. nuo 2017 m. liepos mėn., pareiškėjai daugiausiai kreipėsi dėl naujų DK normų, pvz., dėl budėjimo (DK 118 straipsnis), naktinio darbo (117 straipsnis), maksimaliojo darbo laiko normų (DK 114 straipsnis), atostogų suteikimo, esant papildomiems susitarimams, tvarkos (DK 35 straipsnio 7 dalis), nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos susitarimų (DK 38 - 39 straipsniai), dėl kilnojamojo pobūdžio darbo ar darbo lauko sąlygomis apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos (DK 144 straipsnio 8 dalis), komandiruotės kelionės laiko (DK 107 straipsnio 4 dalis) ir pan.

Elektroninių konsultacijų teikimo informacinėje sistemoje „Ugnė“ (toliau – EKTS) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. viso gauta 9645 elektroniniai paklausimai, tai yra vidutiniškai 803 paklausimų per mėnesį. Paklausimų kiekis nuolat mažėja, 2018 m. II pusmetį, palyginti su 2018 m. I pusmečiu, sumažėjo beveik dvigubai (2018 m. I pusmetį gautas 5 931 paklausimas, o 2018 m. II pusmetį – 3714 paklausimai). Kiekvieną dieną vidutiniškai gaunama apie 20 elektroninių paklausimų. Gaunamų paklausimų skaičius per mėnesį ar per dieną yra skirtingas, kadangi priklauso nuo tam tikrų faktorių. Pvz., savaitgaliais paklausimų gaunama mažiau, darbo dienomis – daugiau, taip pat 2018 m. gruodžio mėn. (galimai dėl mažesnio darbo dienų skaičius, švenčių laikotarpio) buvo gauta mažiau paklausimų (351), nei kitais mėnesiais (pvz., 2018 m. rugpjūčio mėn. gauta 820 paklausimų).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, VDI specialistų nuomone, didelį gautų paklausimų bei telefoninių skambučių VDI konsultacijų telefonu skaičių nuo 2017 m. II pusmečio lėmė naujojo DK įsigaliojimas bei atitinkamai naujas darbo santykių reglamentavimas tam tikrose srityse. Vis dėlto, į VDI konsultacijos besikreipiančių asmenų skaičius tendencingai mažėja (pvz., 2017 m. II pusmetį gauti 6432 elektroniniai paklausimai, 2018 m. I pusmetį 5053, o II pusmetį – 4155). Manytina, jog toks besikreipiančių į VDI dėl konsultacijos asmenų skaičiaus sumažėjimas patvirtina VDI suteikiamų konsultacijų kokybę ir efektyvumą. Darbo santykių dalyviams DK tampa aiškus ir suprantamas, todėl ir dėl konsultacijų kreipiamasi rečiau.

 

Darbo ginčų dėl teisės darbo ginčų komisijose skaičius, dalykas, rezultatai

Per 2018 m. darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių (toliau – DGK) viso gavo 6712 prašymą dėl individualių ar kolektyvinių ginčų dėl teisės nagrinėjimo (gauta 6675 prašymų). Ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėti 6704 prašymai, kuriuose buvo keliami 7637 reikalavimai. Palyginus su 2017 m. gautų prašymų skaičiumi – 6675, didelio pokyčio nestebima, tačiau 2018 m. ženkliai pakilo išnagrinėtų reikalavimų skaičius: 2017 m. išnagrinėtas 6831 keltas reikalavimas, 2018 m. – 7637 reikalavimai, t.y. apie 12 proc. daugiau.

Didžiausia dalis reikalavimų – beveik 77 proc. – buvo kelta dėl nesumokėto darbo užmokesčio (5848). 2017 m. reikalavimai dėl darbo užmokesčio sudarė 86,5 proc. visų gautų reikalavimų (gauti 5906 reikalavimai). Taigi, reikalavimai dėl darbo užmokesčio lieka dažniausiai DGK teikiamais reikalavimais. Taip pat DGK buvo kelta 139 reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų, 60 – dėl darbo ir poilsio laiko, 211 – dėl materialinės žalos atlyginimo.
Kita, dažniausiai DGK teikiamų reikalavimų kategorija 2018 m. buvo reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (530 reikalavimai, t.y. apie 7 proc. visų reikalavimų). Dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu laikotarpiu gauta 381 reikalavimai (211 reikalavimas dėl turtinės žalos ir 170 reikalavimų dėl neturtinės žalos), tokie reikalavimai bendrai sudaro 5 proc. visų reikalavimų  (2018 m. I pusmetį gauta 218 reikalavimų dėl žalos atlyginimo, t. y. 33 proc. daugiau, nei 2018 m. II pusmetį).

Per 2018 m. buvo visiškai patenkinti 2671 reikalavimai, 820 prašymai patenkinti iš dalies ir tai bendrai sudaro 46 proc. visų išnagrinėtų reikalavimų (2017 m. tokie reikalavimai sudarė 48 proc.). 1099 reikalavimų, t. y. 14 proc. nuo visų priimtų sprendimų, buvo atmesta (tokių sprendimų, palyginti su 2017 m., priimta 2,8 proc. daugiau). Buvo priimti 1113 sprendimai, kuriais patvirtintos ginčo šalių sudarytos taikos sutartys. Tokie sprendimai, kaip ir 2017 m., sudaro 15 proc. visų priimtų sprendimų. 135 atvejais, bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, ieškovui atsisakius visų reikalavimų posėdžio metu (beveik 2 proc. visų gautų reikalavimų). 1799 reikalavimų atsisakyti nagrinėti: 1) dėl praleisto kreipimosi termino (298); 2) ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki posėdžio (1077); 3) nesant DGK kompetencijos (391) ar dėl to, kad pareikšti reikalavimai jau buvo nagrinėti DGK ar teisme (33). Tokie sprendimai bendrai sudaro 24 proc. visų 2018 m. priimtų sprendimų (palyginti su 2017 m. šis baigčių skaičius liko toks pats).

Pastebėtina, jog DGK per 2018 m. išnagrinėjo  856 reikalavimus, susijusius su nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK papildyta DGK kompetencija. Pažymėtina, kad šis skaičius per kiekvieną DK galiojimo pusmetį nuosekliai kyla – 2017 m. II pusmetį (pirmąjį DGK galiojimo pusmetį) tokių reikalavimų išnagrinėta 239, 2018 m. I pusmetį – 407. Vertinant bendrą pagal naująją DGK kompetenciją pateiktų reikalavimų statistiką, paminėtina, kad 26 proc. tokių reikalavimų 2018 m. buvo tenkinta (kartu su tenkintais iš dalies), apie 25 proc. ginčų baigėsi taikos sutarčių tarp šalių sudarymu, apie 28 proc. reikalavimų atmesta.

Daugiausia ginčų nagrinėta dėl reikalavimų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo – 530, ir jie sudarė 62 proc. visų naujų reikalavimų. Palyginti su 2018 m. I pusmečiu, reikalavimų dėl neteisėto atleidimo padaugėjo 25 proc. (gauta 235 tokių reikalavimų). Pastebėtina, kad 2018 m. II pusmečiu, minėtų reikalavimų gauta 75 proc. daugiau, nei 2017 m. II pusmetį (gauti 169 reikalavimai dėl neteisėto atleidimo iš darbo).
Daugiausia reikalavimų pareikšta dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. (216 reikalavimų), pagal DK 55 straipsnį (135 reikalavimai) ir pagal DK 57 straipsnį (77 reikalavimai). Reikalavimai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo sudaro 7 proc. visų 2018 m. gautų reikalavimų. Beveik 27 proc. visų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo tenkinta, tai reiškia, kad beveik kas ketvirtas kreipimasis dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasitvirtino (tokia prašymų pasiskirstymo tendencija išlieka nuo DK įsigaliojimo).

Kaip jau minėta reikalavimų, susijusių su neturtine žala, DGK gauta buvo 170, t. y. apie 20 proc. nuo visų keltų naujų reikalavimų (2017 m. II pusmetį gauti 52 reikalavimai dėl neturtinės žalos, 2018 m. I pusmetį – 88). Paminėtina, kad 44 proc. šių reikalavimų buvo atmesta (74 reikalavimai), nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų ir tik 16 proc. reikalavimų tenkinta (27 reikalavimai). Asmenys taip pat kreipėsi dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties – gauta 88 reikalavimai,  68 proc. tokių reikalavimų tenkinta.
Aptariamu laikotarpiu DGK gauti 88 prašymai dėl baudų darbdaviui už DGK ar teismo sprendimo nevykdymą skyrimo (2018 m. I pusmetį gauti 45 tokie reikalavimai, 2018 m. II pusmetį - 43), kas sudaro beveik  10 proc. visų gautų naujų reikalavimų. Didžiojoje dalyje minėtų bylų reikalavimai tenkinami (68 proc. reikalavimų), nes ieškovai dažniausiai kreipiasi egzistuojant objektyviam faktui – neįvykdytam DGK ar teismo sprendimui.

2018 m. taip pat gauti šie reikalavimai, susiję su DK nustatyta naująja DGK kompetencija: 21 dėl nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimų vykdymo; 13 dėl diskriminacijos; 9 dėl nušalinimo nuo darbo; 6 dėl ikisutartinių santykių; 8 reikalavimais inicijuotas kolektyvinis ginčas dėl teisės; 1 reikalavimu – kolektyvinis ginčas dėl intereso, kuris atmestas, nes tokio pobūdžio ginčai nepriklauso DGK kompetencijai; 2 dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo. Taigi, dėl DK praplėstos DGK kompetencijos pažymėtina, kad darbuotojai nuo pat DK įsigaliojimo dažniausiai naudojasi galimybe DGK ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą, taip pat kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, baudos už DGK sprendimo ar teismo sprendimo nevykdymą skyrimo.

Reikėtų pripažinti, kad vis dar labai mažai socialinių partnerių naudojasi teise kreiptis į DGK dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės nagrinėjimo (per 2018 m. gauti 8 tokie reikalavimai – po 4 abiejuose pusmečiuose). Taip pat, VDI iki šiol negavo nei vieno prašymo dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso nagrinėjimo organizavimo arbitraže (DK 240 straipsnis). 
Apibendrinant DGK veiklą 2018 m. pažymėtina, kad per šį laikotarpį stebimas gautų reikalavimų skaičiaus padidėjimas – jų gauta 12 proc. daugiau, nei 2017 m., taip pat 2018 m. II pusmečiu gauta 4 proc. daugiau reikalavimų, nei 2018 m. I pusmečiu (3739 reikalavimai) bei 23 proc. daugiau reikalavimų nei 2017 m. II pusmečiu (3166 reikalavimai). Taigi, darbo santykių šalys vis dažniau renkasi kilusį ginčą spręsti kreipdamosi į DGK, taip reikšdamos vis didesnį pasitikėjimą šiuo institutu.

I instancijos teismuose nagrinėtos civilinės bylos, susijusios su darbo teisiniais santykiais

VDI kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydama pateikti duomenis apie 2018 m. teismuose nagrinėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias bylas. Iš Nacionalinės teismų administracijos pateiktos informacijos matyti, jog Lietuvos teismuose 2018 m. buvo pareikšta viso 919 ieškiniai dėl darbo ginčų dėl teisės (palyginimui, 2017 m. tokių ginčų buvo 18 proc. mažiau, t. y. 753). Iš jų 101 ieškinys buvo patenkintas visiškai (11 proc.), 112 ieškinių tenkinti iš dalies (12 proc.), o 194 ieškiniai buvo atmesti (21 proc.). Pastebėtina, jog patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį 2018 m. nutrauktos 96 bylos (11 proc.), o tai yra net 37 proc. mažiau, nei per 2017 m., kai buvo sudarytos 151 taikos sutartys (taip užbaigta 20 proc. 2017 m. gautų bylų).

Didžiausias kiekis teismuose gautų bylų individualių darbo santykių kategorijoje buvo susijęs su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis (334), tai sudaro 36 proc. visų teisme gautų bylų. Lietuvos teismuose gauti 194 ieškiniai dėl atleidimo (darbo sutarties nutraukimo) teisėtumo (21 proc. visų gautų ieškinių), ir tai yra 30 proc. mažiau, nei tokių ieškinių buvo gauta 2017 m. (275). Taip pat, 2018 m. sumažėjo ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo (2017 m. buvo gauta 57, o 2018 – 22), dėl darbo apmokėjimo klausimų (2017 m. – 377, 2018 m. – 334), dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo (2017 m. – 7, 2018 m. – 4). Teismuose 2018 m. padaugėjo ieškinių dėl baudos už darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo nevykdymą skyrimo (2017 m. – 29, o 2018 m. – 47), dėl kolektyvinių ginčų dėl teisės (2017 m. – 14, 2018 m. – 25), gauti 2 ieškiniai dėl diskriminavimo darbe (2017 m. tokių ieškinių negauta). 

Atsižvelgiant į tai, kad DGK jau nuo 2013 m. išlieka privaloma ikiteismine institucija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus, darytina prielaida, jog apie 80 proc. bylų (su galima paklaida dėl DGK kompetencijai nepriskirtų bylų) turėjo būti nagrinėtos DGK ikiteismine tvarka. Taigi, apie 80 proc. gautų teismuose bylų (apie 700) buvo inicijuojamos darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Svarbu pastebėti, jog per 2018 metus DGK buvo gauti 6 712 prašymų išnagrinėti tarp darbo santykių subjektų kilusius ginčus. Tai leidžia daryti išvadą, jog darbo santykių dalyviai aktyviai naudojasi nemokama ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo institucija, siekiant apginti galimai pažeistas teises ir tik apytiksliai dėl 10 proc. visų DGK priimtų sprendimų reiškiami ieškiniai teismuose. Vertinant patenkintų ieškinių teismuose statistiką, darytina išvada, kad darbo bylose, perkeltose iš DGK į teismus, ieškiniai pilnai tenkinami tik apie 12 proc. atvejų.

Taigi, apibendrinant pastebėtina, jog tiek DGK, tiek teismuose nagrinėjamų bylų kategorijos iš esmės lieka nepakitusios. Tačiau kaip jau minėtina, stebima tendencija, kad DGK darbo santykių dalyviai išsprendžia didžiąją dalį kilusių darbo ginčų ir tik apie 10 proc. atvejų nagrinėtos bylos DGK pasiekia teismą, iš kurių vos 12 proc. ieškinių tenkinami.

Darbo tarybos

 2018 m. iš viso VDI buvo gauti 2920 pranešimai apie darbo tarybų įmonėse, įstaigose ar organizacijose sudarymą, iš jų 90 proc. (2607) buvo gauti per 2018 m. I pusmetį. Pagal pranešimuose pateiktą informaciją matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu darbo tarybos nariais buvo išrinkti 11 021 darbuotojas, o vidutinis darbo tarybos nariu skaičius viename pranešime – 3,8.

Iš 108 797 Lietuvos Respublikoje veikiančių ūkio subjektų, nepaisant jų dydžio, darbuotojų skaičiaus ir teisinio statuso, VDI iki šiol sukaupė duomenis apie 42 585 ūkio subjektus bei darbuotojų atstovavimą juose. VDI duomenimis, iki 2018 m. gruodžio 31 d. 16 578 ūkio subjektuose (39 proc.) darbuotojus atstovauja paskirti atstovai (kai kurios įmonės turi kelis skirtingus atstovavimo būdus). Nustatyta, kad 4 904 atvejais ūkio subjektuose darbuotojus atstovauja darbo taryba (30 proc. ūkio subjektų, kuriuose darbuotojai atstovaujami), darbuotojams atstovauja įmonės profesinė sąjunga – 1 351 atvejai (8 proc.), darbuotojams atstovauja ekonominės šakos profesinė sąjunga – 138 atvejai (beveik 1 proc.). Dauguma atvejų – net 65 proc. – ūkio subjekte vietoj darbo tarybos yra išrinktas darbuotojų patikėtinis (10 769 atvejų). Iš viso 3 247 ūkio subjektuose galioja pasirašytos kolektyvinės sutartys, iš jų 425 – šakos kolektyvinių sutarčių nuostatos.

Pastebėtina, kad pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. sausio pradžioje veikė 105 093 ūkio subjektai, o iš jų tik 10 792 ūkio subjektai turi 20 ir daugiau darbuotojų (tik apie 10 proc. visų veikiančių ūkio subjektų) (nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6071086 ). Pastebėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. VDI iš viso gauti 3 998 pranešimai apie darbo tarybų sudarymą, kuriuose pateikta informacija apie 14 859 išrinktus darbo tarybos narius. Taigi, tik apie 37 proc. įmonių, kurios turėtų turėti darbo tarybą, pateikė VDI pranešimus apie darbo tarybos sudarymą. Nors tam tikrais atvejais darbo taryba gali būti neišrenkama (nepakankamas kandidatų skaičius, darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga ir pan.), vis dėlto, VDI inspektoriams nustačius, kad darbdavys nesudaro darbo tarybos rinkimų komisijos ar kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, siekiant neišrinkti darbo tarybos, kai tokią pareigą numato DK, VDI planuoja imtis veiksmų dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo darbdavį atstovaujantiems asmenims.

Pastebėtina, jog per 2018 m. II pusmetį darbdaviams surašyta 16 reikalavimų pašalinti pažeidimus R1 dėl nustatytų darbo pažeidimų, susijusių su darbuotojų atstovais, atitinkamai ir dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo. Viso per 2018 m. tokių reikalavimų pašalinti pažeidimus surašyta 31.

Darbdavių prašymai suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovu 

Vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

VDI nuo 2018 m. gavo 45 tokius darbdavių prašymus, o 2 iš jų, t. y. 4 proc. atvejų, buvo prašoma pabloginti darbo sutarties sąlygas. 2018 m. II pusmetį buvo gauti 26 prašymai, o tai yra 32 proc. daugiau, nei 2018 m. I pusmetį (19 prašymų), ir 66 proc. daugiau, nei 2017 m. II pusmetį (15 prašymų). Viso 45 darbdavių prašymuose buvo pateikti prašymai nutraukti darbo sutartis (ar pakeisti darbo sutarties sąlygas) su 59 darbuotojais, iš jų: 30 profesinių sąjungų valdymo ir (ar) atstovaujamų organų narių (51 proc.), 26 – darbo tarybos narių (44 proc.), 2 darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai (3 proc.), 1 specialiojo derybų komiteto narys (išrinktas pagal Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymą; 2 proc.).
Iš 45 gautų prašymų 38 atvejų prašymai buvo tenkinti (85 proc.), 2 netenkinti (4 proc.), o 5 atvejais tyrimas buvo nutrauktas arba prašymą atsisakyta nagrinėti (11 proc.).

Sutikimas nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas duodamas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Taigi, VDI, spręsdama klausimą dėl sutikimo / nesutikimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju (DK 168 straipsnio 3 dalis), vertina darbo sutarties nutraukimą tik tuo aspektu, ar darbo sutarties nutraukimas nėra galimai susijęs su atstovavimu darbuotojams arba su darbuotojo, kaip darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens, veikla (pvz., su atstovavimu profesinės sąjungos nariams, su veikla profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje ir t. t.), tačiau nesprendžia ginčų, kilusių tarp darbo santykių šalių, nevertina atleidimo ir darbo pagrįstumo ir kitų su atleidimo teisėtumu susijusių klausimų. 1 VDI sprendimas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su darbo tarybos nariu buvo darbuotojo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka administraciniam teismui, tačiau byla nutraukta pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų.

Pastebėtina, jog iš gautų prašymų 3 buvo nenagrinėti, nes darbdaviai atsisakė savo prašymų, o kiti 2 - nes DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos derinimo procedūros neturėjo būti taikomos, t. y. VDI teritorinio skyriaus vedėjo sutikimas/nesutikimas buvo nereikalingas. Vienu atveju buvo kreiptasi dėl darbo sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu), o kitu atveju – profesinė sąjunga, dėl kurios pirmininko kreiptasi, nebuvo veikianti darbdavio lygmeniu.

Kaip jau minėta, per 2018 m. VDI 2 atvejais darbdavių prašymų netenkino, nes nebuvo pateikta motyvų, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su profesinės sąjungos valdymo ir (ar) atstovaujamųjų organų narių veikla profesinėje sąjungoje. Šie abu prašymai nagrinėti 2018 m. II pusmetį,  2018 m. I pusmetį iš 19 gautų prašymų nebuvo nei vieno netenkinto, o 2017 m. II pusmetį - iš 15 gautų prašymų buvo netenkintas 1 prašymas (7 proc.). Taigi, dauguma atvejų (nuo DK įsigaliojimo apie 86 proc.) darbdavių prašymai nutraukti darbo sutartį ar pabloginti darbo sutarties sąlygas yra tenkinami.

Vis dėlto, vienu iš šių dviejų aukščiau paminėtų atvejų, kai nebuvo suteiktas VDI sutikimas, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gavus skundą panaikino VDI teritorinio skyriaus vadovo nesutikimą nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiu darbuotoju, kadangi buvo nustatyta, jog profesinė sąjunga nebuvo veikianti darbdavio lygmeniu, todėl VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo nereikėjo.

Taigi, VDI teritorinių skyrių vadovams labai svarbu tinkamai įvertinti, ar reikalingas sutikimas DK 168 straipsnio 3 dalies pagrindu, ar ne. Šiuo klausimu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018, kurioje Teisėjų kolegija suformulavo praktiką, kas yra laikytina darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, taip pat konstatavo, jog šakos ar teritoriniu principu įsteigtos profesinės sąjungos įmonėje veikiančio padalinio valdymo organų nariams DK 168 straipsnyje nustatytos garantijos netaikytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog gaunamų prašymų nutraukti darbo sutartį ar pabloginti darbo sutarties sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui (DK 168 straipsnio 3 dalis) skaičius didėja (nuo 15 prašymų 2017 m. II pusmetį, iki 26 prašymų 2018 m. II pusmetį), tačiau išlieka tendencija, jog dauguma atvejų (t. y. apie 86 proc.) darbdavių prašymai yra tenkinami.

Darbo sutartys

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis iš viso 2018 m. buvo sudaryta 624 711 darbo sutarčių (vidutiniškai 52 000 sutarčių per mėnesį). Didžioji sudarytų sutarčių dalis, apie 76 proc., 2018 m. išlieka neterminuotos darbo sutartys (469 903). Sudarytos 119 592 terminuotos darbo sutartys (19 proc.), 25 737 laikinojo darbo sutartys (4 proc.), 5 020 sezoninio darbo sutarčių (0,8 proc.).

Kaip jau minėta, terminuotų darbo sutarčių šiuo laikotarpiu sudaryta 119 592, iš jų 6 693 (6 proc.) – su užsienio šalių piliečiais. Dar 28 830 darbo sutarčių yra kitų rūšių darbo sutartys, kurias sudarant taip pat nustatomas terminas (pvz., terminuota darbo keliems darbdaviams sutartis, terminuota laikinojo įdarbinimo sutartis, terminuota sezoninio darbo sutartis ir pan.), arba sutartys, kurios savaime jau yra terminuotos (pvz., pameistrystės, projektinio darbo sutartys). Taigi, bendras sudarytų terminuotų darbo sutarčių skaičius nuo 2018 m. siekia 148 422 sutartis.

Nors stebimas terminuotų darbo sutarčių skaičiaus sumažėjimas (2017 m. II pusmetį sudarytos 65 304 terminuotos darbo sutartys, o 2018 m. II pusmetį – 60 603, t. y. sumažėjo apie 8 proc.), tačiau kitų darbo sutarčių rūšių, kurias sudarant nustatomas terminas, skaičius išaugo. 2017 m. II pusmetį sudaryta 8 970 tokių sutarčių, o 2018 m. II pusmetį – 14 514. Pavyzdžiui, perpus išaugo projektinių darbo sutarčių skaičius (2017 m. II pusmetį sudarytos 883 projektinio darbo sutartys, o 2018 m. II pusmetį – 1 364), daugiau kaip dvigubai išaugo pameistrystės darbo sutarčių skaičius (2017 m. II pusmetį sudarytos 155 pameistrystės darbo sutartys, o 2018 m. II pusmetį – 352).

Stebimas darbo sutarčių, sudaromų su užsieniečiais, skaičiaus didėjimas. 2017 m. II pusmetį su užsieniečiais sudarytos 8 210 darbo sutarčių, 2018 m. I pusmetį – 11 453 darbo sutartys, o 2018 m. II pusmetį – net 14 088 darbo sutartys. Daugiausiai užsieniečiai įdarbinami neterminuotai – tokių sutarčių 2018 m. II pusmetį buvo 10 232 (73 proc. su užsieniečiais sudaromų sutarčių). Pastebėtina, jog šios rūšies sutarčių su užsieniečiais sudaroma vis daugiau – nuo 4 443 neterminuotų darbo sutarčių 2017 m. II pusmetį, iki 10 232 darbo sutarčių 2018 m. II pusmetį.  Tokia tendencija susiklostė galimai dėl VDI išaiškinimo, paneigiančio nusistovėjusią nuostatą, jog su trečiųjų šalių piliečiais galima sudaryti tik terminuotas darbo sutartis (vizos ar leidimo laikinai gyventi laikotarpiui), taip pat ir dėl didesnių socialinio draudimo įmokų sudarant terminuotą darbo sutartį. 
Svarbu pastebėti, kad darbo sutarties šalys naudojasi galimybe sudaryti naujų rūšių darbo sutartis: 2018 m. sudarytos 3 254  projektinio darbo sutartys, 614 pameistrystės darbo sutartys, 464 darbo keliems darbdaviams darbo sutartys. Šių naujų darbo sutarčių rūšių skaičius auga, išskyrus darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, kurių skaičius sumažėjo – 2017 m. II pusmetį sudaryta 13, 2018 m. I pusmetį – 8, o 2018 m. II pusmetį - 1 tokios rūšies darbo sutartis.

Pastebėtina, jog per 2018 m. II pusm. buvo sudarytos 309 795 darbo sutartys, iš jų 14 088 darbo sutartys (apie 5 proc.) yra sudarytos su užsienio šalies piliečiais. Tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., sudarytos 308 452 darbo sutartys, su užsieniečiais sudaryta 8 210 darbo sutarčių (beveik 3 proc.). Taigi, nors nuo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) sudaromų darbo sutarčių skaičius išlieka panašus, tačiau su užsieniečiais sudaromų darbo sutarčių skaičius išaugo perpus – 2018 m. II pusm. jų įdarbinta beveik 70 proc. daugiau, nei 2017 m. II pusm. Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies darbdaviai 2019 metais planuoja įsteigti 32, 6 tūkst. naujų darbo vietų, iš jų 51 proc. įsteigs paslaugų sektorius. Taigi, darbuotojų ir sudaromų darbo sutarčių skaičius 2019 m. turėtų augti apie 5 proc.

2018 m. įvairiais pagrindais iš viso buvo nutrauktos 603 904 darbo sutartys (vidutiniškai 50 000 darbo sutarčių per mėnesį). Daugiausia darbo sutarčių, net 438 875 (73 proc.),  nutraukiama darbuotojo iniciatyva, iš jų darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) viso nutraukta 431 817 darbo sutarčių. Taip pat, darbuotojai aktyviau naudojasi galimybe nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, gaunant išeitinę išmoką (DK 56 straipsnis): 2017 m. II pusmetį šiuo pagrindu nutraukta 1739 darbo sutarčių, 2018 m. I pusmetį – 1824, o 2018 m. II pusmetį – 3882. Didžioji dalis šiuo pagrindu nutrauktų sutarčių, apie 60 proc., yra dėl DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų priežasčių, t. y. kai darbuotojas įgyja teisę į visą senatvės pensiją.

Pastebėtina, kad darbdavio iniciatyva ataskaitiniu laikotarpiu nutraukta 32 738 darbo sutartys (apie 5,4 proc.). Iš jų: 18 452 darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), daugiausia iš jų (77 proc.) - dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (14 232); 9 990 darbo sutarčių nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), o didžioji dalis jų – 7 864 (78 proc.) – dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 3 915 darbo sutarčių nutraukta darbdavio iniciatyva išbandymo metu (DK 36 straipsnio 3 dalis); darbdavio valia (DK 59 straipsnis), t. y. darbuotojui išmokant ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nutraukta 381 darbo sutartis. Darbdaviai vis dažniau naudojasi galimybe nutraukti darbo sutartį pastaruoju pagrindu – 2017 m. II pusmetį darbdavio valia buvo nutrauktos 125 darbo sutartys, 2018 m. I pusmetį – 147, o 2018 m. II pusmetį – 234 darbo sutartys.

Taip pat, 79 817 darbo sutartys nutrauktos pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui (DK 69 straipsnis; 13 proc. visų sutarčių), 32 428 (5 proc.) – šalių susitarimu (DK 54 straipsnis).
Taigi, darbo sutarties nutraukimo pagrindų pasiskirstymo tendencija išlieka panaši: didžioji dalis darbo sutarčių, apie 73 proc., nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva – 5 proc., šalių susitarimu – apie 5 proc. darbo sutarčių.

Per 2018 m. II pusmetį, tik 3 darbo sutartys nutrauktos vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatomis. Pvz., per 2018 m. I pusmetį tokių darbo sutarties nutraukimo pagrindų nurodyta net 5 340, iš jų daugiausia, net 75 proc., darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (senojo DK 127 straipsnio 1 dalis) – 4 009. Taigi, darbo santykių šalys, nutraukdamos darbo sutartį, nustojo vadovautis senojo DK nuostatomis, taiko galiojantį reglamentavimą.

Įmonių, taikančių suminę darbo laiko apskaitą, skaičius

2018 m. sausio – gegužės mėn., VDI vykdytų patikrinimų metu buvo užpildyta viso 1 630 teminių ataskaitų „Konsultavimas naujojo darbo kodekso klausimais“, kurių metu darbdaviams buvo suteiktos naujojo DK taikymo konsultacijos. 586 atvejais darbdaviai buvo konsultuojami darbo laiko režimo taikant suminę darbo laiko apskaitą klausimais (35 proc. visų darbdavių). 2018 m. gruodžio 31 d. VDI buvo sukaupta informacijos apie 3239 įmones, iš kurių suminę darbo laiko apskaitą taiko 876, t. y. apie 27 proc. darbdavių. Taigi, pagal VDI turimus duomenis darytina išvada, jog suminę darbo laiko apskaitą taiko apie 30 proc. darbdavių.

Išvados

DK įsigaliojimo pradžioje, VDI, tikrindama ūkio subjektus, visų pirmiausia vykdė konsultavimo funkciją ir dėjo dideles pastangas, jog darbo santykių šalys būtų supažindintos su darbo santykių reguliavimo pakeitimais bei naujovėmis. Vis dėlto, nuo DK įsigaliojimo praėjus daugiau nei pusantrų metų, stebimas VDI inspektorių surašytų reikalavimų pašalinti pažeidimus R1 bei juose nustatytų pažeidimų skaičiaus augimas, taip pat, auga surašytų administracinių nusižengimų protokolų skaičius.
Nuo DK įsigaliojimo smarkiai išaugęs VDI suteikiamų konsultacijų skaičius tendencingai mažėja. Manytina, jog tai patvirtina VDI suteikiamų konsultacijų kokybę ir efektyvumą, kadangi darbo santykių dalyviams DK tampa aiškus ir suprantamas, todėl ir dėl konsultacijų kreipiamasi rečiau.

Pastebėtina, jog DK įtvirtino privalomą darbo apmokėjimo sistemų įvedimą darbdaviams, turintiems daugiau nei 20 darbuotojų, taip pat minimalios mėnesinės algos mokėjimą tik už nekvalifikuotą darbą. Taigi daugumai darbuotojų per pastaruosius pusantrų metų darbo užmokestis pakilo. 2017 m. minimalią mėnesinę algą gavo 65 313 darbuotojų, o 2018 m. – 48 978 (t. y. 25 proc. mažiau). Taip pat, kilo ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 2017 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 840,4 Eur, 2018 m. I ketv. – 895,2 Eur, o 2018 m. II ketv. – 926,7 Eur, taigi išaugo apie 10 proc. Darbuotojų darbo užmokesčio augimą taip pat įtakojo bendras ekonominis augimas bei įvairūs instituciniai reikalavimai, pvz., minimalios mėnesinės algos augimas, socialinio draudimo įmokos nustatymas tiems darbuotojams, kurie neuždirba minimalios mėnesinės algos ir pan.

Teigiamai vertintinos ir DGK išplėstos kompetencijos ribos. DGK gaunamų prašymų bei juose keliamų reikalavimų skaičius nuolat auga, nors pasiskirstymas lieka panašus – daugiausia ginčų gaunama dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei kitų susijusių su darbo santykiais išmokų išieškojimo. Vis daugiau prašymų gaunama dėl su DGK naująją kompetencija susijusių reikalavimų (neteisėto atleidimo iš darbo ir pan.), taigi, darbo santykių šalys vis dažniau renkasi kilusį ginčą spręsti kreipdamosi į DGK, taip reikšdamos vis didesnį pasitikėjimą šiuo institutu. DGK veiklos efektyvumą parodo didelis tenkintų ir iš dalies tenkintų prašymų skaičius (46 proc.) bei didelis ginčų, užbaigiamų taikos sutartimi, skaičius (15 proc.). Taip pat, tik maža DGK sprendimų dalis yra apskundžiama - darbo santykių dalyviai išsprendžia didžiąją dalį kilusių darbo ginčų ikiteisminėje instancijoje ir tik apie 10 proc. atvejų nagrinėtos bylos DGK pasiekia teismą, iš kurių vos 12 proc. ieškinių tenkinami.

Nuo DK įsigaliojimo, kuriame įtvirtintas privalomas darbo tarybų steigimas darbovietėse,  VDI iš viso gauti 3 998 pranešimai apie darbo tarybų sudarymą, kuriuose pateikta informacija apie 14 859 naujai išrinktus darbo tarybos narius. VDI duomenimis, surinktais iki 2018 m. gruodžio 31 d., 16 578 ūkio subjektuose (39 proc. darbdavių, apie kuriuos VDI sukaupusi duomenis) darbuotojus atstovauja paskirti atstovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2017 m. II pusm. užregistruota 14 kolektyvinių sutarčių, o 2018 m. I pusm. – 46, t. y. dvigubai daugiau.
DK įtvirtino naujas darbo sutarčių rūšis (pameistrystės, projektinio darbo ir pan.), o darbo sutarties šalys vis aktyviau naudojasi galimybe jas sudaryti – naujų rūšių darbo sutarčių skaičius vis auga (išskyrus darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, kurių skaičius sumažėjo).

Pastebėtina, jog nuo DK įsigaliojimo sumažėjo nedarbo rodikliai. Statistikos departamento duomenimis , apie 2 proc. sumažėjo nedarbo lygis Lietuvoje: nuo 8 proc. 2017 m. I ketv. iki 6 proc. 2018 m. IV ketv. 2018 m. I pusmetį įregistruota 123,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir tai yra 4,4 proc. mažiau negu per 2017 m. II pusm. (129,4 tūkst.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dauguma aspektų DK įsigaliojimą galima vertinti teigiamai. Naujasis DK prisidėjo prie darbuotojų darbo užmokesčio augimo, efektyvesnio darbo ginčų sprendimo, nedarbo mažėjimo ir pan.

Nuo 2018 m. birželio mėn. nebeprivaloma pildyti

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R347#/