Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. gruodžio 4 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo eismo įvykio metu.

        Sunkiai sužaloti:

          Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

          Lapkričio 10 d. UAB "R." (Kauno m.) darbuotojai statybos objekte atliko vidaus apdailos darbus. Norėdami apžiūrėti vandenį praleidžiantį ventiliacinį kaminėlį, turėjo palipti iki namo stogo. Tam tikslui darbuotojai ant namo balkono pasistatė mobilią paaukštinimo platformą, o ant šios dar ir kopėčias, kurias atrėmė į stogo konstrukciją. Vienas iš darbuotojų užsilipo ant paaukštinimo platformos ir bandė prilaikyti kopėčias, o kitas darbuotojas lipo kopėčiomis aukštyn. Tuo metu susvyravo platforma ir abu darbuotojai kartu su visomis paaukštinimo priemonėmis krito ant žemės iš maždaug 5,5 metro aukščio. Kritimo metu vienas iš darbuotojų patyrė sunkų pakenkimą sveikatai, o kito darbuotojo patirti sužalojimai nėra priskiriami prie sunkių.

          Rugsėjo 28 d. MB „F.“ (Klaipėdos m.) vairuotojas komandiruotės metu Vokietijoje, veždamas krovinį pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas.

          Žuvo:

          Lapkričio 24 d. VĮ V. M. Ū. (Kauno m.) girininkas kelyje Šeduva-Jonava vykdamas į mišką pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo.

Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti
Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Juk nuo darbuotojo emocinės ir psichinės gerovės tiesiogiai priklauso ir darbuotojo kuriama vertė darbdaviui.
Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?
Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).

Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.

Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?

Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos – darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles). 

Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).

Psichologas ir psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi

Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.

Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.

Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – čia.

Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą

Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.

Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą

Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui.
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.

Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad prašymą dirbti nuotoliniu būdu gali teikti kiekvienas darbuotojas, ir darbdavys, gavęs tokį prašymą, turi jį svarstyti. „Tiesa, – akcentuoja Š. Orlavičius, – Darbo kodeksas numato darbuotojų grupes, kurių prašymus dirbti nuotoliniu būdu darbdavys privalo tenkinti, jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo arba darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.“

Kokios šios grupės, kurių nuotolinio darbo organizavimo prašymai privalo būti tenkinami besąlygiškai? Galimybę dirbti nuotoliu darbdavys privalo suteikti nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai arba krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikusiam prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Kancleris pabrėžia vieną esminių sąlygų – darbdavys ir darbuotojas gali tartis dėl nuotolinio darbo ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, pagal susitarimą nuotoliniu būdu dirbti dvi, tris ir pan. darbo dienas per savaitę.

Be to, Š. Orlavičius primena, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios nuotolinį darbą, nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų arba jų dalies atlikimo nuotoliniu būdu ir kitoje valstybėje. Darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuotolinio darbo ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kitoje valstybėje. Darbo sutarties šalims susitarus dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų arba jų dalies atlikimo nuotoliniu būdu kitoje valstybėje, toks darbas nelaikytinas darbu kitoje valstybėje, todėl nėra taikomos DK 107 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų komandiravimą.

Kadangi nuotolinis darbas yra siejamas su darbuotojo galimybe sulygtą darbo sutartimi darbo funkciją arba jos dalį atlikti jam priimtoje, kitoje negu darbovietė, vietoje, taigi, anot kanclerio Š. Orlavičiaus, siekiant tinkamai vykdyti darbo organizavimą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai, darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, saugios darbo vietos kriterijai, leistinos valstybės, duomenų saugumas, išlaidų kompensavimas, taip pat atsiskaitymo už rezultatus tvarka, asmens duomenų apsaugos reikalavimų taikymas, darbo laiko apskaitos, bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais įstaigos darbuotojais tvarka. Pabrėžtina ir tai, kad nuotolinio darbo organizavimas užtikrinamas pasitelkus vietinius norminius teisės aktus, mat tokiu atveju abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – gali išvengti galimų grėsmių ar ginčų.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. lapkričio 27 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 15 d. UAB „K.“ (Klaipėdos m.) dažytojas statybos objekte Klaipėdoje atlikdamas vidaus dažymui paruošimo darbus nukrito nuo kopėtėlių ir sunkiai traumavo galvą.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugsėjo 19 d. UAB „I. T.“ (Vilniaus m.) transporto priemonės vairuotojas komandiruotės metu Anglijoje, muitinės teritorijoje lipdamas į vilkiko kabiną paslydo ant laiptelio ir nukritęs patyrė sunkią traumą.

VDI informuoja: taikos sutarties svarba ir jos neįvykdymo pasekmės

Darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.

Apskritai apie 20 proc. darbo ginčų baigiasi taikos sutarties tarp ginčo šalių sudarymu, kai ginčo šalys abipusių nuolaidų būdu sudaro rašytinę taikos sutartį ir darbo ginčų komisija ją patvirtina sprendimu, o kartu su kitais teigiamais darbo bylų baigties rezultatais, t. y. kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, taigi ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendžia iki pirmojo posėdžio ir darbo ginčų komisijos nenagrinėja pateiktų prašymų arba nutraukia jau pradėtas bylas, tokie sprendimai sudaro apie 35 proc.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad darbo ginčo šalių sutaikymas, patvirtinant ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, yra prioritetinis darbo ginčų komisijos tikslas, tokiu būdu ginčo šalims išvengiant ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi teisme.

Skyriaus vedėja I. Janukevičienė taip pat informuoja, kad pasitaiko atvejų, kai ginčo šalis piktybiškai nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ir pabrėžia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, įgyvendinamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi taikos sutarties nevykdymo atveju ginčo šalis turi teisę su įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kreiptis į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties įvykdymo.

Anot skyriaus vedėjos, taip pat svarbu akcentuoti, kad darbdaviui, nevykdančiam darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties, gali grėsti bauda – Darbo kodekso 232 str. 1 d. numato, kad, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

Pabrėžtina, kad bauda priteisiama darbuotojo naudai, o darbo ginčų komisijos sprendimas dėl baudos darbdaviui skyrimo taip pat yra vykdomasis dokumentas, taigi nevykdymo atveju taip pat gali būti pateiktas antstoliui dėl priverstinio įvykdymo.

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijoms tenka nagrinėti darbuotojų prašymus ne tik pripažinti darbuotojui paskelbtą prastovą neteisėta, bet ir priešingus prašymus – pripažinti susidariusią faktinę situaciją prastova ir priteisti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad vienas iš Darbo kodekse numatytų prastovos darbuotojui (arba darbuotojų grupei) paskelbimo pagrindų yra situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (DK 47 str. 1 d. 1 p.). Specialistė pažymi, kad tokiu atveju darbuotojui turi būti mokamas atitinkamas darbo užmokestis DK 47 str. 2 d. nustatyta tvarka, kuris negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga.

Be to, skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės, ir pažymi, kad pareiga tinkamai įforminti prastovą tenka darbdaviui, todėl jam neįvykdžius šios pareigos, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (LAT 2023-07-13 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-212-684/2023).

Nurodytoje teismo nutartyje kasacinis teismas sprendė, kad situaciją, kada darbdavio įsakymu nebuvo paskelbta darbuotojo prastova, nebuvo darbuotojo valios dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbuotojas neatvykdavo į darbą, nes jam nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, darbdavys dėl darbuotojo neatvykimo į darbą pretenzijų jam nereiškė ir jokių nurodymų dėl darbo funkcijų nedavė, taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai kvalifikavo kaip de facto prastovą ir atitinkamai sprendė dėl prastovos fakto sukeliamų padarinių – darbo užmokesčio už prastovos laiką ir netesybų priteisimo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. lapkričio 20 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 6 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 16 d. UAB „A.“ (Alytaus m.) darbuotojas Marijampolės sav. esančioje statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelėje vairuodamas traktorių ir apsisukdamas prie sandėliuojamos grunto krūvos prispaudė bei sunkiai sužalojo tuo metu ten buvusį kelio darbininką.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Lapkričio 8 d. UAB „M. R. D.“ (Jurbarko r.) įmonės miško darbų vadovas ir miško darbininkas Tytuvėnų apylinkės seniūnijoje pjovė po medkirtės likusius neiškirstus medžius. Miško darbininkui baigiant pjauti medį, jis virsdamas sunkiai sužalojo tuo metu ten stovėjusį miško darbų vadovą.

Lapkričio 6 d. Klaipėdoje sunkiai susižalojo UAB „K.“ (Klaipėdos m.) darbuotojas, galimai nukritęs iš aukščio. Aplinkybės tikslinamos.

Lapkričio 4 d.  Pasvalio raj. buvo vykdomi miško pjovimo darbai. Nupjautas medis atsirėmęs į kitą medį krito ir sunkiai sužalojo MB „P.“ (Vilniaus m.) kvalifikuotą miško darbininką.

Spalio 30 d. UAB „Š. T. S.“ ūkvedžiui, vykdant patalpų apšvietimo montavimo darbus,  buvo pavesta nuimti seną priešgaisrinį vamzdį, kuris kabojo 2,8 metrų aukštyje. Kaip buvo vykdomi darbai niekas nematė, tik atėjęs kitas įmonės darbuotojas rado ūkvedį gulintį ant žemės su praskelta galva.

Spalio 25 d. UAB „S. S.“ (Lazdijų r.) mechanikas – traktorininkas, dirbdamas su kukurūzų rulonavimo presu – vyniotuvu, darbo metu patyrė sunkią traumą, kai bandant suskleisti (pakelti) kukurūzų rulonavimo preso bunkerį nutrūko grandinė, ir krisdamas bunkeris prispaudė darbuotojui kojos pėdą, taip ją sužalodamas.

Lapkričio 8 d. įvyko antroji socialinės atsakomybės konferencija „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2023“, kurią organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Šios konferencijos tikslas – skatinti verslo socialinę atsakomybę įdarbinant žmones su negalia, dalytis gerąja praktika ir pavyzdžiais, kaip įtraukti šią žmonių grupę į atvirą darbo rinką arba – socialinius projektus. Konferencijos metu buvo aptarti žmonių su negalia įdarbinimo problemų sprendimo būdai.

Konferencijoje dalyvavo verslo atstovai, mokslo ir valstybės įstaigos, žmones su negalia darbinančios įmonės. Tarp pranešėjų buvome ir mes, VDI: čia kalbą sakė ir struktūrinėmis įžvalgomis dalijosi kancleris Šarūnas Orlavičius.

Toliau – keletas akimirkų iš renginio.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse. VDI nori įspėti apie realius darbo aukštyje pavojus, ir ypač statybų sektoriuje, kur tokių atvejų skaičius iš tiesų kelia nerimą.
LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pastebi, kad vos prieš savaitę, t. y. lapkričio 9 d., įvykęs nelaimingas atsitikimas vėl suaktualino ir iškėlė opią problemą – saugos reikalavimų nesilaikymą statybvietėse. Šįkart skaudi, mirtimi pasibaigusi nelaimė darbe pasiekė iš Plungės – iš maždaug 4 m nukritęs vyras užsimušė vietoje. Apmaudu, tačiau darbuotojai neretai per neatsargumą ir aplaidumą moka didžiausią galimą kainą.
VDI vadovas J. Gricius atkreipia dėmesį, kad darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką, taip pat įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Taigi siekdamas šio tikslo darbdavys privalo parinkti tinkamiausius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Akcentuotina, kad saugos priemonės turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.
Statybvietėse grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė, juolab kai darbuotojui, vykdančiam statinio techninę priežiūrą ar aptarnaujant aukštyje esančią įrangą, tenka kilti net į keliasdešimt metrų siekiantį aukštį. Taigi būtina prisiminti, kad darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos pagrindiniais principais ir tikslais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimas.
„Tokių – kritimo iš aukštai – atvejų, kurie žaloja žmones arba lemia žūtis, nepavyksta išvengti, ir jie kartojasi, nepaisant įspėjimų, saugos rekomendacijų ir nuolat viešinamos statistikos, – sako J. Gricius. – Rizikuoja tiek darbuotojai, kurie praranda sveikatą ar net gyvybę, tiek darbdaviai, nesilaikydami elementariausių saugos nurodymų. Juk kartais, gavus išvadas, kad, pavyzdžiui, buvo siekta kuo skubiau baigti darbus, tad į būtinybę prisirišti saugos diržais pažiūrėta pro pirštus, ir dėl to žymiai pakenkus sveikatai, atima žadą – visos rizikos lieka antrame plane.“
Anot LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, rizikų statybų sektoriuje toli ieškoti nereikia, tad čia darbų saugos reikalavimai turėtų būti ypač griežtai kontroliuojami. Užtenka labai paprastų priemonių, viena jų – dar prieš atliekant darbus įvertinti jų sudėtingumą, nustatyti pavojus ir galimas rizikas. Tačiau tokiu atveju ne mažiau svarbus veiksnys – paprasčiausia savimonė: tokiems atvejams užkardyti būtina pasitelkti vidinius įmonės resursus – atsakingus specialistus, ne tik išorės pagalbą, kuri nebūtinai yra susipažinusi su veiklos ir vykdomų darbų specifika. Apie darbdavio atsakomybes jau kalbėta, tačiau reikia nepamiršti ir žmogiškumo, ne tik laikytis numatytų atlikti darbų grafiko – nes, kaip matome, sutaupyta minutė neretai – prarasta gyvybė, o darbuotojo sveikata, jo gyvybė ir sauga pirmiausia – darbdavio rankose.
„Nuolat kalbame, kad netoleruojame tokių atvejų, ir primename mūsų tikslą išvengti bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe, taigi ne tik kalbame apie tai, teikiame rekomendacijas, bet ir įvairiomis formomis konsultuojame“, – pabrėžia VDI vadovas, ragindamas kalbėti darbdavius su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, nepaliauti akcentuoti jiems apie darbų saugą, kartu primindamas apie būtinybę suteikti darbuotojams visas būtinąsias saugos priemones. „Kitaip ši liūdna statistika bus kasmetė apžvalga pranešimuose, o mes ir toliau skaičiuosime visiškai nepelnytai prarastus žmones“, – sako apgailestavimo neslėpdamas J. Gricius.
VDI vadovas akcentuoja ir pačių darbuotojų neatsakingumą – dažnai nesaugūs ir pačių darbuotojų veiksmai darbo vietose lemia skaudžius nelaimingus atsitikimus, tokie – dėl neatsargumo – nelaimingi įvykiai siekia daugiau nei trečdalį visų atvejų.
Kaip jau minėta, statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis, šiame sektoriuje mirtinų atvejų skaičius nekinta jau keletą metų iš eilės, ir tendencijos, deja, ne optimistinės. Pavyzdžiui, palyginti 2020–2023 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–lapkričio 13 d., 2020 m. užregistruota 19 sunkių ir 4 mirtini, 2021 m. – 23 sunkūs ir 8 mirtini, 2022 m. – 21 sunkus ir 4 mirtini, 2023 m. – 16 sunkių ir 6 mirtini, o metai dar nesibaigė.
Kalbant apskritai apie bendrąsias, ne tik statybų sektoriaus tendencijas, visų ekonominės veiklos rūšių nukritimų iš aukštai rodmenys – pernelyg dideli ir, deja, jie svyruoja ne „mažėjimo tvarka“. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 116, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, – net 45. 2021 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 115, ir 31 iš jų – nukritimas iš aukščio. Šiokį tokį mažėjimą 2021 metais vėl pakeitė įprastinės tendencijos – 2022 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 121, ir net 41 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų – nelaimingų atsitikimų darbe – skaičius, tiesa, dar nesibaigus metams, taip pat įspūdingas – net 100 atvejų, iš kurių 26 – nukritimai iš aukštai.
Pasibaigę mirtimi atvejai – taip pat svyruoja: 2020 m. – 33 (7 nukritimai iš aukštai), 2021 m. – 46 (10 nukritimų iš aukštai), 2022 m. – 31 (7 nukritimai iš aukštai), 2023 m. kol kas – 24 (7 nukritimai iš aukštai).
„Akivaizdu, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – vis dar didelis, ir LR įmonėse VDI nuolat akcentuojamai kritimo iš aukščio prevencijai vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys“, – pabrėžia LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.
VDI vadovas nori atkreipti darbdavių, ypač veiklą vykdančių statybos srityje, bei statytojų (užsakovų) dėmesį į pareigą užtikrinti, kad statybvietėje, kai darbus vykdo daugiau nei vienas rangovas, būtų paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius, kurio pareiga, pastebėjus, kad statybvietėje nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir dėl to kyla pavojus darbuotojų arba (ir) savarankiškai dirbančių asmenų saugai ar sveikatai, nedelsiant sustabdyti konkrečius darbus, o jei tai nevykdoma – pranešti VDI. Kita vertus, pagal įstatymo reikalavimus, pats darbuotojas turi absoliučią teisę atsisakyti dirbti nesaugiai ir kreiptis pagalbos į VDI, jei darbdavys į jo prašymus nereaguoja.
Siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, VDI yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Šios rekomendacijos paskelbtos VDI interneto svetainėje www.vdi.lt – Statybų rangovo vadovas. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija nuolat konsultuoja darbdavius ir darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais toliau nurodytais kontaktais.

2023 m. lapkričio 13 d. vyko bendri Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso ir VšĮ „Socialinis architektas“ darbuotojų mokymai, skatinantys viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, stiprinantys prevencinį ir postvencinį darbą kovoje su nusikaltimais darbo vietoje, nelegaliu darbu bei prekyba žmonėmis transporto sektoriuje. Mokymų metu Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas ir kiti ekspertai, advokatai pasidalijo praktinėmis kovos su nelegaliu darbu ir mobingu transporto sektoriuje žiniomis, pristatė modernius sprendimus naudojant darbo laiko apskaitos programas ir išryškimo tokių programų galimybes bei subtilybes, kurios plačiai naudojamos transporto sektoriaus įmonėse.  

Valstybinė darbo inspekcija kartu su Lietuvos profesinių sąjungų aljansu ir partneriais (VšĮ „Socialinis architektas“, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, Norvegijos valstybinė darbo inspekcija, Norvegijos profesinė sąjunga, Lietuvos transporto saugos administracija) įgyvendina Norvegijos 2014–2021 m. Finansinio mechanizmo programos „Socialinis dialogas – orus darbas“ projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas stiprinant socialinę apsaugą ir kovą su nelegaliu darbu Lietuvos transporto sektoriuje“. Šie mokymai yra minėto projekto dalis.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžius reglamentuoja Darbo kodekso 119 str.

Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Tačiau Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Kliukoit atkreipia dėmesį, kad darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia keletu atvejų, pavyzdžiui, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms arba gaivalinėms nelaimėms, arba likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

G. Kliukoit akcentuoja, kad visgi pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. 7 d. nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Be to, pagal DSSĮ 38 str. 38 str. 3 d. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, tik tada, kai jiems to daryti nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu.

Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d. kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Bet kokiu atveju, pažymi vyriausioji specialistė, dirbant viršvalandinius darbus negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko (Darbo kodekso 114 str.) ir minimaliojo poilsio laiko (122 str.) reikalavimai, t. y.:

maksimalus darbuotojo darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas; 
jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.

Darbo kodekso 144 str. 4 d. numato ir viršvalandžių apmokėjimą, t. y.:

už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis;
už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Akcentuotina, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o apmokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. lapkričio 13 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 31 d. UAB „M. L.“ (Alytaus m. sav.)  įmonės direktorius su  rankine elektrine pjovimo mašinėle pjovė  neaiškios  kilmės metalinę konstrukciją, kuri tuo metu sprogo ir sunkiai sužalojo (apdegino) darbuotojui kaklą bei galvos sritį.

Spalio 2 d. AB ,,Ž. P." (Telšių r. sav.)  gamybinėse patalpose, darbuotojui buvo pavesta patikrinti sūrių gamybos padalinio plovyklos ir sūdymo skyriaus ventiliacijos kamerą, kuri įrengta virš operatorių patalpos. Aukštis nuo patalpos grindų iki ventiliacijos kameros yra maždaug 2,82 m. Palipimui prie ventiliacijos kameros darbuotojas pastatė, tam darbui skirtas aliuminines ,,KRAUSE" gamintojo kopėčias, kad pažiūrėti ar ventiliacijos kameros atidarymo angose yra paliktos atidarymo rankenos. Palipus kopėčiomis į maždaug 1 metrą aukštį, kopėčios pradėjo slysti ir darbuotojas nukrito ant grindinio bei patyrė sunkią traumą.

Žuvo:

Lapkričio 9 d. statybos objekte Plungėje, montuojant perdangos plokštes UAB „V.“ (Plungės r. sav.) darbuotojas nukrito nuo sijos (plotis 30 cm) iš maždaug 3,6 m aukščio ant smėlio grunto ir nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.

Terminuota darbo sutartis – tai viena iš darbo sutarties rūšių, kai darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Nustatytas šios darbo sutarties galiojimo terminas yra pagrindinis požymis, kai darbo santykių šalys sudarydamos darbo sutartį iš anksto numato pasibaigimo terminą.

Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos (pavyzdžiui, iki 2023 m. lapkričio 5 d.); tam tikromis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui (pavyzdžiui, dvejiems metams); iki tam tikros užduoties įvykdymo arba tam tikrų aplinkybių pasikeitimo, arba pasibaigimo (pavyzdžiui, iki iš vaiko priežiūros atostogų grįš atitinkamas darbuotojas).

Vis dėlto, pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, kad:

maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas tais atvejais, kai sudaroma darbo sutartis tai pačiai funkcijai atlikti, yra dveji metai, išskyrus Darbo kodekse reglamentuotus atvejus, kai darbuotojas priimamas pagal terminuotą sutartį dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą;
su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios sudarytos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė yra penkeri metai (maksimalus laikotarpis, ir jis negali būti ilgesnis);
terminuotų sutarčių iki penkerių metų sudarymo galimybę su renkamais arba skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais arba kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato specialūs įstatymai.

Taigi terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui. Bet kuriuo atveju toks darbo sutarties pasibaigimas turėtų būti įforminamas darbdavio sprendimu. Darbdaviui neįforminus terminuotos darbo sutarties pasibaigimo, o darbo santykiams su darbdaviu tęsiantis ilgiau nei vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota ir tokiu atveju ją galima būtų nutraukti tik kitais, Darbo kodekse nustatytais pagrindais.

Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai yra taikomos specialios garantijos: jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų; jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Vyriausioji darbo inspektorė primena ir apie dar vieną svarbią darbo santykių situaciją: jeigu darbdavys pavėluoja įspėti darbuotoją arba visai jo neįspėja apie darbo santykių pasibaigimą, terminuota darbo sutartis vis tiek pasibaigia, jos pasibaigimas gali būti įforminamas, tačiau tokiu atveju darbuotojui privalo būti išmokėta papildoma kompensacija – darbuotojo darbo užmokestis už kiekvieną tokio pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias arba dešimt dienų.

Taip pat labai svarbu paminėti, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Be to, jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį arba panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) kartu su ES valstybėmis narėmis, vykdydama saugių darbo vietų kampanijas, rengia saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimus. Apdovanojimai yra platforma, skirta dalytis visos Europos darbo vietų saugos ir sveikatos srities gerąja praktika ir ją propaguoti.
EU-OSHA kviečia dalyvauti 16-tajame darbuotojų saugos ir sveikatos srities saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimų konkurse. Konkursu, kuris yra 2023–2025 m. saugių darbo vietų kampanijos „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“ dalis, siekiama įvertinti organizacijas, kurios veiksmingai užkerta kelią DSS rizikai, susijusiai su skaitmeninių technologijų diegimu darbo vietoje, pavyzdžius. EU-OSHA ieško tvarių ir kitur pritaikomų pavyzdžių, atskleidžiančių visapusišką požiūrį į DSS valdymą, kai darbdaviai ir darbuotojai yra įsipareigoję dirbti kartu.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir jos nacionalinių ryšių punktų tinklo rengiami saugių darbo vietų geros praktikos apdovanojimai teikiami organizacijoms, kurios išskirtiniais ir naujoviškais sprendimais padeda skatinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Šie apdovanojimai – puiki proga įsitraukti į kampaniją, suteikianti galimybę keistis gerąja patirtimi su kitomis organizacijomis iš visos Europos ir skatinti ją perimti.
Konkursas vyksta dviem etapais. Paraiškos pirmiausia vertinamos nacionaliniu lygmeniu. Po to trišalė Europos vertinimo komisija atrenka laimėtojus Europos mastu. Į galutinį sąrašą įtrauktus, laimėjusius ir pagyrimo nusipelniusius gerosios patirties pavyzdžius aktyviai viešina EU-OSHA ir jos tinklo partneriai.
Jei jūsų organizacija jau taiko novatoriškas priemones, kuria ar naudoja skaitmenines išmaniąsias sistemas, kurios padeda darbuotojams atlikti darbą saugiai, dalyvaukite gerosios praktikos apdovanojimuose!
Komercinės paskirties produktai, priemonės ir paslaugos konkurse nebus svarstomi. Daugiau informacijos apie kvietimą teikti kandidatūras rasite geros praktikos apdovanojimų lankstinuke arba https://healthy-workplaces.osha.europa.eu/lt/get-involved/good-practice-awards.
Jei norite teikti paraišką, atsisiųskite užpildytą paraiškos formą ir susisiekite su EU-OSHA Lietuvos ryšių punktu, kurio funkcijas vykdo Valstybinė darbo inspekcija.
Paraiškos Lietuvoje priimamos iki 2024 m. spalio 15 d. el. paštu [email protected]. Nacionalinės komisijos atrinkti 2 geriausi pavyzdžiai bus pateikti EU-OSHA, kur juos vertins Europos komisija. Nominuotieji ir laimėję Europos gerosios praktikos apdovanojimus bus paskelbti 2025 m. balandžio mėnesį, o apdovanojimai teikiami 2025 m. lapkričio mėnesį Europos kampanijos uždarymo ceremonijos metu.

Kontaktinis asmuo:
Nerita Šot, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė, tel. +370 616 55899, el. paštas: [email protected].

Sužinokite daugiau apie saugių darbo vietų kampaniją „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“: www.healthy-workplaces.eu/lt.  

Kasmetinių atostogų metu, darbuotoją ištikus svarbioms priežastims, kai yra būtina pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą kasmetines atostogas perkelti į kitą laiką arba jas pratęsti. Atvejai, kai darbuotojas suplanuotu laiku negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: darbuotojas tampa laikinai nedarbingas; darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas; darbuotojui dėl svarbių priežasčių, kurios yra nustatytos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiamos nemokamos atostogos.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad tokiu atveju taikome bendrąją taisyklę, jog darbuotojui negalint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį anksčiau minėtais atvejais, kasmetinėms atostogoms dar neprasidėjus, tokių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsiranda kasmetinėms atostogoms jau prasidėjus, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais, jeigu darbuotojas nepateikia prašymo pratęsiamą kasmetinių atostogų dalį perkelti ir pridėti prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Pateikiame pavyzdį. Jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti kasmetinių atostogų laikotarpiu – kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. O jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti – kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku. Tarkime, darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. – kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d. – kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.

Kitu atveju, jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo laikotarpio arba pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku.

Spalio 18 d. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kartu su kolegomis iš Latvijos darbo inspekcijos ir Europos darbo institucijos (ELA) atstovais Lietuvoje vykdė bendrą patikrinimą. Patikrinimų veiksmų savaitė statybose yra kampanijos #EU4FairConstruction dalis.
Prieš patikrinimą vyko parengiamasis susitikimas, kurio metu buvo aptarti patikrinimų tikslai ir dalyvių pozicijos. Pasirinktame statybos objekte paslaugas kaip subrangovas teikė ir Latvijos įmonė, taigi kartu su kolegomis iš Latvijos buvo apklausti Latvijos įmonės darbuotojai, kurie teikė paslaugas statybos objekte. Latvijos kolegos susirinko visą reikiamą informaciją ir tolesnį tyrimą atliks grįžę į Latviją, bendradarbiaudami su VDI inspektoriais.
Spalio 17 d. prasidėjo nauja ELA vykdoma informavimo ir sąmoningumo didinimo statybų sektoriui skirta kampanija #EU4FairConstruction. Kampanijos tikslas – suteikti darbuotojams ir darbdaviams informacijos apie jų teises ir pareigas, ypač susijusias su darbuotojų komandiravimu, taip pat apie kitas su darbo jėgos judumu susijusias sritis.
Pirmą kampanijos dieną Helsinkyje surengtoje spaudos konferencijoje Suomijos darbo ministras Artas Satonenas sakė: „ELA statybų kampanija yra geras Europos institucijų bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo siekiama skleisti žinias ir bendrą praktiką.“ Tą pačią dieną vyko ir pirmasis ELA remiamas bendras Suomijos ir Estijos patikrinimas statybų sektoriuje.
Informacinė kampanija daugiausia dėmesio skiria darbuotojų komandiravimui statybų sektoriuje ir komandiruojamų darbuotojų bei jų darbdavių teisių ir pareigų situacijai aktualinti, nes, remiantis 2020 m. PDA1 dokumentų statistika, būtent statybų sektoriuje dirba daugiausia komandiruotų darbuotojų.
Komandiruojami darbuotojai turi konkrečias teises ir jiems taikomos priimančiojoje valstybėje narėje nustatytos darbo sutarties sąlygos, reglamentuojančios:

• darbo užmokestį, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas;
• maksimalų darbo valandų skaičių ir minimalų poilsio laiką;
• minimalias mokamas kasmetines atostogas;
• sveikatą, saugą ir higieną darbe;
• darbuotojų paskyrimo laikinai dirbti (pvz., per laikinojo įdarbinimo įmones) sąlygas;
• nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių moterų, vaikų ir jaunimo (iki 18 metų) darbo sąlygas;
• vienodą požiūrį į vyrus, moteris ir kitas kovos su diskriminacija taisykles;
• apgyvendinimo, kai jį suteikia darbdavys, sąlygas;
• komandiruotpinigius ir išlaidų kompensavimą, siekiant padengti kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas priimančiojoje valstybėje narėje. Ši taisyklė taikoma, jei komandiruotės metu reikia keliauti arba vykti į įprastą darbo vietą ir iš jos priimančiojoje valstybėje narėje, ir jei darbuotojams tokios sąlygos paprastai taikomos priimančiojoje valstybėje narėje.

Komandiruotas darbuotojas turi:

• gauti „Nešiojamąjį dokumentą A1“ (PD A1): darbdavys buveinės valstybės narės socialinės apsaugos įstaigai turi pateikti prašymą išduoti PD A1. Dokumentu A1 patvirtinama, kad jis lieka apdraustas buveinės valstybėje narėje pagal jos socialinės apsaugos sistemos nuostatas;
• užregistruoti savo gyvenamąją vietą priimančiosios valstybės narės institucijose, jei komandiruotė trunka ilgiau nei tris mėnesius. Komandiruotėje praleistas laikas nesikaups dėl teisės nuolat gyventi šalyje. Trečiųjų šalių piliečiams gali būti taikomos kitokios taisyklės;
• pasidomėti kolektyvinėmis sutartimis – atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės ir darbdavio valstybės narės darbo teisės nuostatus, darbuotojas gali turėti papildomų teisių pagal kolektyvines sutartis.

#EU4FairConstruction vyks iki šių metų pabaigos. Per šį laikotarpį numatyta skelbti komandiruojamiems darbuotojams ir jų darbdaviams aktualią informaciją. Visą svarbiausią informaciją galite rasti kampanijos puslapyje. Be to, kviečiame pasižiūrėti informacinį filmuką.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. spalio 30 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 6 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Spalio 22 d. prekybos centre „Hyper Maxima“, UAB "E. B." (Vilniaus m. sav.) darbuotojas dirbo apsaugos poste, kai pasijautęs prastai nukrito ant grindų ir patyrė sunkią galvos traumą.

Spalio 16 d. UAB "N. M." (Šiaulių m.) gamybinėse patalpose sandėlio darbuotojas-vairuotojas ruošė produkciją išvežimui. Produkcijos paletę vyniojo plėvele ir juosė įtempiama PET (plastikine) juosta. Apjuosęs paletę, uždėjo sukabinimo segtuką ir įtempimo įrankiu pradėjo tempti juostą, tuo metu  ištrūkusi juosta pataikė darbuotojui į akį bei sunkiai ją sužalojo.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 12 d. UAB „R. L.“ (Vilniaus m. sav.) krovėjas, statydamas elektrinį krautuvą pakrovimui, nuleido kairę koją nuo stovėjimo platformos, tuomet krautuvas atsitrenkė į blauzdą, įstrigusią tarp krautuvo platformos ir įrengtos pakrovimo zonos apsaugos, bei sunkiai ją sužalojo.

Rugsėjo 26 d. Vilniaus „V.“ pagrindinės mokyklos (Vilniaus m. sav.) ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėja, vesdama ikimokyklinio amžiaus vaikus iš lauko, neatsargiai pastatė koją ant laipto ir nugriuvo. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Rugsėjo 17 d. Ūkininko A. G. ūkio (Pasvalio r.) darbuotoja paskambinusi telefonu ūkininko sūnui pranešė, kad jai labai skauda galvą ir tirpsta kojos. Atėjęs kitas ūkio darbininkas pasižiūrėti, rado negaluojančią darbuotoją gulinčią ant grindų melžimo aikštelėje. Darbuotoja įvykio metu sunkiai susižalojo.

Liepos 20 d. UAB „I. L.“ (Vilniaus m. sav.) kasininkė-pardavėja perkeldama bananų dėžę nuo paletės ant vežimėlio, netyčia stuktelėjo į koją žemiau kelio. Pajutus stiprų skausmą buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri nukentėjusiąją darbuotoją 2023-07-20 22:58 pristatė į VŠĮ „RVUL“. Pagal VŠĮ „RVUL“ 2023-10-19 pažymą pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių.

Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, Lietuvos darbo teisėje ir darbo santykiuose stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai šiuos santykius reguliuoti. Būtent šį procesą apibūdina sąvokos socialinė partnerystė ir socialinis dialogas, kurios vartojamos darbdavių ir darbuotojų atstovų derybų ir konsultacijų procesui apibūdinti.

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Svarbu pastebėti, kad socialiniais partneriais laikomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais. Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis. Darbdaviui socialinėje partnerystėje darbdavio lygmeniu atstovauja juridinio asmens vienasmenis valdymo organas arba jo įgalioti asmenys. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu arba nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos.

Socialinė partnerystė įgyvendinama sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų; informavimo, konsultavimo procedūromis ir valdant darbdavio juridinį asmenį; inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis. Kolektyvinės derybos – tai būdas darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Kolektyvinės sutartys svarbus šalių derybų rezultatas, kadangi jose galima sutarti abipusiškai svarbias garantijas, įsipareigojimus ir panašiai, kurie aktualūs ir svarbūs konkrečiai darbovietei, teritorijai, šakai.

Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Kolektyvinės sutartys įstatymu priskirtos Lietuvos darbo teisės šaltiniams. Sudarant kolektyvines sutartis įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi galima nustatyti naujas darbo teisės normas ir (arba) pakeisti jau galiojančias.

Darbo kodekse numatyta skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų; dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, tačiau aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, šakos kolektyvinėse sutartyse galima susitarti kitaip; nereikalingas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, jei toks atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje; darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas; dėl darbuotojo kaltės padaryta ir atlygintina turtinė žala darbdaviui negali viršyti jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tiesa, teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbdavio arba darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas; darbo užmokesčio sąlygas; darbo ir poilsio laiko sąlygas; darbuotojų saugos ir sveikatos priemones; šalių tarpusavio informavimo sąlygas;  informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų; kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.

Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatoma ir daugiau čia nepaminėtų išimčių ir susitarimų. Šalyje auga suinteresuotumas socialinės partnerystės plėtra ir stiprinimu, nes tai ypač veiksmingas būdas siekiant palaikyti socialinę santarvę, skatinti visuomenės ekonominę bei socialinę pažangą.

2023 m. spalio 18 d. paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (NAVA) 2023 metų konkursas, kurio metu nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos atsakingai veikiančios įmonės, 2023 m. skyrusios išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai.

Skelbiamos NAVA 2023 metų konkurso nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“. Kiekviena iš šių NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojamos labai mažos ir mažos įmonės; vidutinės įmonės; didelės įmonės. Labiausiai pasižymėjusi įmonė pagerbiama pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“.

NAVA pretendentais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės. Pretendentai gali kandidatuoti į vieną, kelias arba visas nominacijas. Visus dokumentus reikia pateikti elektroniniu paštu adresu [email protected] iki 2023 m. lapkričio 21 d. imtinai.

Išsamesnę informaciją apie reikiamus dokumentus, paraiškų formas ir ankstesnių metų nugalėtojus rasite čia.

Lapkričio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyksiančioje socialinės atsakomybės konferencijoje „Darbuotojas su negalia – (ne)norma 2023“ bus ieškoma atsakymų į darbdaviams ir žmonėms su negalia rūpimus klausimus bei dalijamasi geraisiais pavyzdžiais.

Antrus metus vyksiančios socialinės atsakomybės konferencijos „Darbuotojas su negalia – (ne)norma, 2023“ tikslas – skatinti verslo socialinę atsakomybę įdarbinant žmones su negalia, dalytis gerąja praktika ir pavyzdžiais, kaip įtraukti šią žmonių grupę į atvirą darbo rinką arba į mini socialinius projektus. Konferencijos metu bus aptarti žmonių su negalia įdarbinimo problemų sprendimo būdai bei kiti, su šia aktualia tema susiję, klausimai.

Kaip užtikrinti žmonių su negalia teises ir galimybes darbo rinkoje? Kaip elgtis įdarbinus žmones su negalia ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją? Konferencijoje bus aptartos žmonių su negalia prieinamumo galimybės, teisės ir garantijos darbe, darbo rinkos apžvalga, neregių ir silpnaregių įdarbinimas, ES Prieinamumo direktyvos reikalavimai ir daugelis kitų temų.

Valstybinės darbo inspekcija visada siekia atkreipti dėmesį į aktualias temas ir jautrias socialines grupes, todėl labai skatina tokio pobūdžio renginius. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius konferencijos metu tars sveikinimo žodį, o kancleris Šarūnas Orlavičius skaitys pranešimą „Teisės ir garantijos darbe turint negalią“. Renginyje taip pat dalyvaus Neįgaliųjų? reikalu? departamento, Užimtumo tarnybos, VS?I? „Pietų? Lietuvos verslo kooperacijos centro“, Lietuvos kurčiųjų? draugijos, Lietuvos aklųjų? ir silpnaregiu? sąjungos, VS?I? „Valakupiu? reabilitacijos centro“, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“, Dienos centro „Šviesa“, leidybos namų „Tikra knyga“, UAB „DSP Plius“, Vilniaus universiteto ir kt. atstovai.

Norinčius dalyvauti renginyje kviečiame registruotis iki lapkričio 6 d. 12.00 val. Negalintys atvykti, turės galimybę renginį stebėti tiesiogiai www.vilnius.lt YouTube kanale: ONLINE. Konferencija bus tiesiogiai verčiama i? lietuviu? gestu? kalba?. Visą renginio programą rasite čia.

Renginio organizatoriai: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vilniaus verslo moterų tinklas, UAB „DSP Plius“, VŠĮ „Valakupių reabilitacijos centras“, Iceland, Liechtenstein and Norway grants.

Dėl išsamesnės informacijos galima susisiekti su Irma Spudiene, tel. +370 652 77772, el. p. [email protected]

Visoje Europoje prasideda saugių darbo vietų kampanija „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“.

Paskutinę spalio mėnesio savaitę pradedama nauja 2023–2025 m. Europos saugių darbo vietų kampanija „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“. Šią savaitę visoje ES ir už jos ribų vyksta šimtai informuotumo didinimo renginių, kurie sulaukia išskirtinio žiniasklaidos dėmesio.

Kampanijos misija – didinti informuotumą apie darbuotojų saugą ir sveikatą Europoje, o jos skleidžiama žinia aiški – „Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui.“
Kasdienis darbas yra vis labiau skaitmenizuojamas, todėl 2023–2025 m. kampanijos tikslas – skatinti bendradarbiavimą siekiant saugios ir produktyvios skaitmeninės darbo pertvarkos. Skaitmeninės technologijos, kurios vystosi sparčiau nei bet kurios kitos inovacijos mūsų istorijoje, pakeitė mūsų visuomenę ir kasdienį gyvenimą. Darbuotojams ir darbdaviams daugelyje darbo vietų ir visuose sektoriuose skaitmeninės technologijos suteikia daugiau galimybių, tačiau taip pat kelia sudėtingesnių uždavinių ir didesnę riziką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Kampanija siekiama gilinti žinias apie saugų skaitmeninių technologijų naudojimą visuose sektoriuose, skleisti informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos iššūkius, susijusius su darbo skaitmeninimu, informuoti apie kylančią riziką ir galimybes, skatinti rizikos vertinimą ir saugų skaitmeninių technologijų valdymą darbe, skatinti keistis informacija ir gerąja praktika.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdanti EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto funkcijas, pasitelkdama socialinius partnerius ir kitus tarpininkus, aktyviai dalyvauja šioje kampanijoje ir spalio 24 d. Vilniuje rengia konferenciją „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“, skirtą įmonių atstovams.

Europos saugių darbo vietų kampanijos yra didžiausios tokio pobūdžio kampanijos pasaulyje ir kiekviena jų turi aiškiai apibrėžtą temą. Buvusių kampanijų temos įvairios – nuo rizikos vertinimo ir prevencijos skatinimo iki informuotumo apie tvarias darbo sąlygas didinimo ir darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų ar su darbu susijusių kaulų-raumenų sutrikimų. Kampanijose išskirtinis dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, taip pat siekiama, kad kiekviena kampanija pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), koordinuojanti šias kampanijas, įmonėms paruošė daugybę informacinių leidinių, taip pat ji organizuoja arba remia daugybę informuotumo didinimo renginių ir iniciatyvų. Svarbiausieji jų – gerosios praktikos mainų renginiai, saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimai, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitė, kampanijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir filmo apie saugias darbo vietas apdovanojimas.

Pagal naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai bei atitikties vertinimo procedūros bus vienodai taikomi visiems veiklos vykdytojams visoje Europos Sąjungoje nuo 2027 m. sausio, tačiau atskiros nuostatos įsigaliojo jau 2023 m. liepą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia Lietuvos mašinų gamintojų, įgaliotojų atstovų, importuotojų ir platintojų, taip pat mašinų naudotojų dėmesį, kad 2023 m. birželio 14 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1230 dėl mašinų, kuriuo panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB ir Tarybos direktyva 73/361/EEB, (toliau – Mašinų reglamentas).

Šiame reglamente nustatomi mašinų, susijusių gaminių ir iš dalies sukomplektuotų mašinų projektavimui ir konstrukcijai keliami sveikatos ir saugos reikalavimai, taikomi siekiant sudaryti sąlygas juos tiekti rinkai arba pradėti naudoti. Reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių, pirmiausia vartotojų ir profesionalių naudotojų, sveikatos apsaugos ir saugos ir, kai tinkama, naminių gyvūnų, turto bei, kai taikytina, aplinkos apsaugos lygį. Juo taip pat nustatomos į šio reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje taisyklės.

Tai reiškia, kad į Mašinų reglamento taikymo sritį patenkantiems gaminiams keliami esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai bei atitikties vertinimo procedūros turi būti vienodai taikomos visiems veiklos vykdytojams visoje Europos Sąjungoje, nesuteikiant valstybėms narėms galimybių skirtingai jų įgyvendinti.

Šis reglamentas taikomas mašinoms ir šiems susijusiems gaminiams:

• sukeičiamajai įrangai;
• saugos komponentams;
• kėlimo reikmenims;
• grandinėms, lynams ir austiniams diržams;
• nuimamiems mechaninių pavarų įtaisams;
• iš dalies sukomplektuotoms mašinoms

Atkreipiame dėmesį, kad Mašinų reglamentas, kaip nurodyta jo 54 straipsnyje, įsigaliojo 2023 m. liepos 19 d. ir bendrai bus taikomas nuo 2027 m. sausio 20 d., bet atskiros jo nuostatos pradedamos taikyti anksčiau:

• dėl mašinų kategorijų įtraukimo į I priedo A dalį, Komiteto procedūrų, pereinamojo laikotarpių nuostatų (6 straipsnio 7 dalis ir 48 bei 52 straipsniai) – nuo 2023 m. liepos 19 d.;
• dėl sankcijų (50 straipsnio 1 dalis) – nuo 2023 m. spalio 20 d.;
• dėl atitikties vertinimo įstaigų notifikavimo (26–42 straipsniai) – nuo 2024 m. sausio 20 d.;
• dėl I priede išvardytų mašinų ir susijusių gaminių, kuriems taikomos atitinkamos atitikties vertinimo procedūros, kategorijų nustatymo (6 straipsnio 2–6 dalys, 8 ir 11 dalys) ir dėl įgaliojimų delegavimo (47 straipsnis) – nuo 2024 m. liepos 20 d.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Mašinų reglamento 52 straipsnio 1 dalį valstybės narės netrukdo tiekti rinkai gaminių, kurie buvo pateikti rinkai laikantis Direktyvos 2006/42/EB (t. y. atitinkamai techninio reglamento „Mašinų sauga“, perkeliančio minėtos direktyvos nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę) anksčiau nei 2027 m. sausio 20 d. Tačiau nuo 2023 m. liepos 19 d. Mašinų reglamento VI skyrius (Sąjungos rinkos priežiūra ir Sąjungos apsaugos procedūros) su tam tikrais pakeitimais taikomas tokiems gaminiams vietoj Direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnio (atitinkamai techninio reglamento „Mašinų sauga“ šeštojo skirsnio „Nacionaliniu lygmeniu taikomos tikslinės priemonės, skirtos mašinoms, galinčioms kelti pavojų. Apsaugos sąlyga“), įskaitant gaminius, kuriems procedūra jau pradėta pagal minėtas Direktyvos 2006/42/EB (atitinkamai techninio reglamento „Mašinų sauga“) nuostatas.

EB tipo tyrimo sertifikatai ir patvirtinimo sprendimai, išduoti pagal Direktyvos 2006/42/EB 12 straipsnį, galioja iki tol, kol jie nustoja galioti. Tai reiškia, kad turimų ir naujai gaminamų mašinų atitikties patvirtinimo dokumentai galioja ir galios iki datos, nustatytos juos išdavusių atitikties vertinimo įstaigų dokumentuose. 

Jeigu vykdote su į Mašinų reglamento taikymo sritį patenkančiais gaminiais susijusią veiklą, siūlome susipažinti su visu minėtu reglamentu.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. spalio 16 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

        Sunkiai sužaloti:

          Spalio 12 d. UAB „M.“ (Vilniaus m. sav.) darbuotojas statybos objekte, vyniodamas plėvelės ruloną ant naujai įrengtos monolitinės perdangos, esančios virš 3-io aukšto, užlipo ant lifto šachtos angos medinio pakloto, kurio lentos neatlaikė svorio, ir darbuotojas nukrito galva žemyn į lifto šachtos ertmę, ant betoninių grindų, iš maždaug 2,7 m. aukščio. Įvykio metu buvo sunkiai traumuotas.
         
          Spalio 8 d. UAB „J.“ (Kauno m. sav.) vairuotojas - ekspeditorius vilkiku atvyko į mašinų bandymo stotį prisikabinti puspriekabę. Atidarius vilkiko duris bei lipant žemyn, vėjo gūsis vairuotoją išmetė iš kabinos, ir jis nukritęs ant žemės sunkiai traumavo galvą. Pažymėtina, kad tą dieną buvo stichinis vėjas.

          Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

          Spalio 2 d. UAB „ B. V.“ (Šiaulių m. sav.) darbuotojas, baigęs dienos darbus, lipo metaliniais perforuoto paviršiaus laiptais žemyn ir, nepatogiai pastatęs koją, nukrito nuo jų. Įvykio metu sunkiai traumavo koją.

          Rugsėjo 25 d. UAB "A." (Kauno m. sav.) teritorijoje autošaltkalvis – autoplovėjas, užlipęs ant autocisternos viršaus, rankoje laikė aukšto vandens slėgio plovimo aparatą. Neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo autocisternos, iš maždaug 3,5 m aukščio ant grindinio. Įvykio metu darbuotojas sunkiai traumavo galvą.

Spalio 5 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė Rūmų narius į susitikimą su Jonu Griciumi, Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi, kuris čia apsilankė pirmą kartą. Susitikimo metu verslininkai su VDI vadovu aptarė ūkio subjektų patikrinimų principus, tvarkas, eigą, komunikaciją, bendradarbiavimo galimybes.

Be vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, susitikime dalyvavo VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis inspektorius Virginijus Lukavičius bei 30 įmonių atstovų. Diskusiją moderavo Zigmantas Dargevičius, Kauno PPA rūmų prezidentas.
Jonas Gricius išsamiai pristatė VDI tikslus ir darbo principus, ypač akcentavo darbdavių socialinę atsakomybę, svarbą darbuotojų saugai ir sveikatai, įmonių rizikingumo vertinimą, VDI parengtus kontrolinius klausimynus, elektroninį inspektavimą ir kitus klausimus.

Verslininkai domėjosi patikrinimų eiga, anoniminiais patikrinimais, teisiniais reikalavimais dėl apmokėjimo už atostogas, akcentavo, kad norėtųsi balanso atsižvelgiant ne vien į darbuotojų, bet ir į darbdavių interesus, ir kitais klausimais. Verslininkų pasiūlymas dėl lengvų sužeidimų darbe priskyrimo prie incidentų ir tvarkos supaprastinimas sulaukė inspektoriaus dėmesio, pažadėta nagrinėti šią temą plačiau. Nutarta toliau tęsti tarpusavio bendradarbiavimą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. spalio 9 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugsėjo 30 d. UAB "I." (Marijampolės sav.) pagalbinis darbininkaskomandiruotės metu Vokietijoje, atlikdamas terasos langų sandarinimo darbus,pirminiais duomenimis, nukrito ant žemės. Tikslesnės įvykio aplinkybės kol kas nežinomos. Duomenų apie darbuotojo sužalojimo pobūdį ir sveikatos būklę Vokietijos medikai neteikia.   

Rugsėjo 6 d. VšĮ R. Š. L. (Šiaulių m. sav.)  logistikos skyriaus vairuotojas norėjo pataisyti neštuvus ir juos traukiant krūtinės srityje pajuto skausmą. Iš gydymo įstaigos gautoje pažymoje nurodyta, kad darbuotojo patirta trauma priskirtina prie sunkių sveikatos pakenkimų.

Rugpjūčio 4 d. UAB „W.“ (Alytaus m. sav.) darbuotojas būdamas  komandiruotėje Vokietijoje, kur buvo vykdomi stogo ardymo darbai, atsidūrė pavojingoje zonoje,  ir krentantis statybinis laužas sunkiai sužalojo galvą.

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijose antroje vietoje, t. y. po ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio, pagal dažnumą vyrauja darbo bylos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų reikalavimai – pripažinti atleidimą savo noru (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad pagal DK 55 str. 1 d. darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo netaikyti. Be to, pažymi, kad darbuotojas turi teisę atšaukti darbdaviui pateiktą pareiškimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta, o vėliau atšaukti pareiškimą galima tik darbdaviui sutikus.

Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant tokias bylas, svarbu išsiaiškinti, ar darbuotojo pareiškimas atitiko jo tikrąją valią, nebuvo darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio arba dėl kitos neleistinos įtakos. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (LAT 2013-03-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-174/2013, LAT 2014-10-07 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-420/2014). Jeigu yra nustatyta, kad parašas pareiškime yra darbuotojo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas gali būti konstatuotas tik darbuotojui įrodžius, kad pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos (LAT 2020-09-30 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-243248/2020).

Specialistė pažymi, kad tokios bylos yra sudėtingos, tačiau DGK pavyksta sėkmingai jas išspręsti, tinkamai vadovaujantis teismų praktika. 2023-06-13 Vilniaus DGK sprendimu Nr. DGKS-3343 darbo byloje Nr. APS-131-8971/2023 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu, nustačiusi, kad darbuotojas neturėjo valios nutraukti darbo santykius savo noru, ir buvus neleistiną darbdavio kišimąsi – prašymas darbuotojui buvo „pakištas“. Kitoje byloje taip pat nustatyta, kad  darbuotojas prašymą parašė esant darbdavio neteisėtai įtakai ir nebuvus darbuotojo valios nutraukti darbo santykius – buvo prašoma rašyti prašymą (2023-06-29 Šiaulių DGK sprendimas Nr. DGKS-3694 darbo byloje Nr. APS-116-10983/2023).

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. spalio 2 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Rugsėjo 21 d. Šilutės raj. buvo vykdomi 330 kV elektros oro linijos rekonstravimo darbai. Demontavimo metu MB „E.“ (Telšių r.) darbuotojui vyniojant laidus nuo ritės, ji užkrito ant kojos ir sunkiai sužalojo.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugpjūčio 17 d. MB "J." (Rokiškio r.) darbininkas, eidamas per gamybines dirbtuves, nugriuvo ir krisdamas ant betoninių grindų sunkiai susižalojo galvą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2023 m. rugsėjo 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Rugsėjo 15 d. Lopšelio-darželio „R.“ (Panevėžys) darbuotoja neatsargiai sėdosi ant vaikiškos kėdutės, nepataikiusi ant jos nugriuvo ant žemės. Įvykio metu sunkiai traumavo galvą.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugpjūčio 16 d. komandiruotės metu Švedijoje, UAB „V. C.“ (Vilnius) darbuotojui vykdant pastolių išmontavimo darbus 0,5 metro aukštyje ir siekiant metalinės konstrukcijos, kurios ilgis 4 metrai, svoris 50 kg, konstrukcija atitrūko nuo tvirtinimo taškų ir užkrito ant darbuotojo nugaros, taip jį nublokšdama ant žemiau esančio stoglangio. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.