• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Naujienų archyvas

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.).
Per 2020 m. I pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (4 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12  sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), statybos (4 mirtini ir 11 sunkių), apdirbamosios gamybos (2 mirtini ir 8 sunkūs). Mirtinų atsitikimų taip pat įvyko žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

Lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 7 iki 2 atvejų) įmonėse.
Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio: žuvo 6 darbuotojai ir smarkiai nukentėjo 19 darbuotojų sveikata. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.
Pavyzdžiui, atlikdamas montavimo darbus iš 12 metrų aukščio nukrito ir žuvo darbuotojas, įlūžus gegnei darbininkas nukrito nuo stogo iš 8 metrų aukščio, kitas darbuotojas, praradęs pusiausvyrą, įkrito į maždaug 2 metrų gylio lifto šachtos angą. Neretai pasitaiko, kad darbuotojai nukrinta virstant mobiliesiems pastoliams ar nuslydus kopėčioms. Traumas dėl kritimo iš aukščio patiria ir vairuotojai, pvz., tvirtindami krovinius, atlikdami tentavimo ir kitus darbus. Krisdami iš aukščio susižaloja ir ūkio darbininkai: vienas jų iš palėpės mesdamas šiaudus gyvuliams pro lubose esančią angą nukrito žemyn iš 3 metrų aukščio.
Taip pat darbuotojai dažnai mirtinai traumuojami užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui bei įjungus montuojamą įrenginį. Dėl šių priežasčių žuvo 3 darbuotojai.
Pagal gautus pranešimus šiais metais ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, – darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.
„Darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos“.
Tačiau apie saugą darbe neretai pamiršta ir patys darbuotojai. 17 proc. ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti www.vdi.lt.

Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo. Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“.

Nuo karantino pradžios VDI iš viso gavo daugiau nei 25 tūkstančius pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas. Padėtis įmonėse keičiasi kasdien, tačiau šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius siekia per 1000.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Dėl prastovų teisėtumo darbdaviai buvo tikrinami ir anksčiau. Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai per prastovas vis tiek dirba. Dalis gautų ir patikrintų skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų. Dar keletas tyrimų tebevykdomi.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. liepos 7 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 6 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužalotas :

Gegužės 11 d. komandiruotės metu, Olandijoje, Grioningeno mieste  UAB „Dirvintos transportas“ (Druskininkų sav.) vairuotojas atvyko pasikrauti krovinio „Icopal“ gamyklos teritorijoje. Puspriekabėje buvo tuščių palečių, kurias reikėjo iškrauti. Krautuvui paėmus keletą palečių ir nuvežus į sandėliavimo vietą, vairuotojas nusprendė likusias paletes patraukti arčiau puspriekabės krašto, kad krautuvui būtų lengviau paimti. Paėmė krovinių tvirtinimo diržą, jo sagties kablį užkabino už apatinės paletės ir, suėmęs už rankenos bandė patraukti. Kablys atsikabino, o vairuotojas, netekęs pusiausvyros, iškrito iš puspriekabės ant grindinio. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Birželio 20 d.          komandiruotės metu, Austrijoje, Sachsenburgo miestelyje UAB „ROSLITAUTO“ (Šiauliai) vairuotojas tvirtindamas krovinį pasijuto blogai, praradęs sąmonę iškrito iš puspriekabės, maždaug iš 4 m aukščio. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Birželio 23 d.  įmonės UAB „Nosted &“ (Utenos raj.) gamybinėse patalpose darbuotojas rastas gulintis ant grindų, nesąmoningas. VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės gautoje pažymoje trauma priskiriama prie sunkių.

Birželio 30 d. Prienų rajono " Nemuno" žemės ūkio bendrovės (Prienų raj.) nekvalifikuota ūkio darbuotoja eidama fermos taku netikėtai kryptelėjo koją. Įvykio metu išniro kojos kelio sąnarys. LSMUL Kauno klinikų pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą, sužalojimas priskiriamas prie sunkių.

Liepos 1 d. UAB „Virgista“ (Varėnos raj.) darbuotojas metalo laužo aikštelėje pjaustė metalo laužą, kai šalia esančioje, gulsčioje 200 ltr. metalinėje statinėje sprogo neaiškios kilmės dujos, ir liepsna sužalojo (apdegino) darbuotoją.

Liepos 2 d. atliekant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio: Didlaukio g. 49, Vilniuje, 1 laiptinės lifto kabinos keitimo darbus, nukrito lifto kabina, kurios viduje tuo metu dirbo du UAB „Benusta“ ( darbuotojai. Vienas darbuotojas V. R. žuvo įvykio vietoje, kitas darbuotojas R. B. (įmonės direktorius) dėl patirtų traumų buvo išgabentas į gydymo įtaigą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad lifto kabina ir kiti su jos sumontavimu susiję darbai buvo atliekami lifto kabiną kilnojant gervės pagalba (gervė pastatyta lifto pavaros patalpoje virš 9 pastato aukšto). Tikslaus kabinos kritimo aukščio nustatyti nepavyko, kadangi nėra liudininkų mačiusių, kuriame aukšte įvykio metu darbuotojai vykdė darbus.

2019 m. užregistruota 4915 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai. Įmonėse įvyko 4745 lengvi, 125 sunkūs ir 39 mirtini NA darbe.

Nors 2019 m. bendras mirtinų NA darbe skaičius lyginant su 2017 ir 2018 m. nežymiai didėjo (lyginant su 2018 m. – 1 atvejais, arba atitinkamai 2,5 %), tačiau 2014 – 2019 metų mirtinų NA darbe, neįskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimų, dinamikoje stebima kryptingo rodiklių mažėjimo tendencija. Nurodytuoju laikotarpiu mirtinų NA darbe skaičius reikšme sumažėjo nuo 50 (2014 m.) iki 24 (2019 m.) atvejų (tai yra daugiau nei 2 kartus) ir yra mažiausias per visą Lietuvos Respublikos atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2019 metus užregistruotos 366 profesinės ligos 189 asmenims. 2019 m. vyrams nustatytos 248 (67,8 %) profesinės ligos, moterims - 118 (32,2 %) profesinių ligų. Sergamumo profesinėmis ligomis dinamikos analizė rodo, kad per 2014 - 2019 m. laikotarpį sergamumas profesinės ligomis 2019 m. buvo mažiausias.

2019 metų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų analizė

Per pastaruosius penkerius sergamumas profesinės ligomis šalyje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė.  Tačiau ryškėja naujos profesinių ligų tendencijos.

2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).

Dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014–2019 m. diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei  pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad būtent labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.
Profesinėmis ligomis sergančių asmenų skaičius taip pat sumažėjo 32 proc. (nuo 278 asmenų 2014 m. iki 189 asmenų 2019 m.).

Darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys – priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris senais laikais vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 m. moterims teko 32 proc., vyrams – 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės. Pastebima, kad per 2014–2019 m. moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai, kaip vyrams, pvz. nuo  2017 m. iki 2019 m. moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams  nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net  39 proc.

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau – specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.
Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pvz., arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pvz., dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių užgedimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant  rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.
Daugiau informacijos apie profesines ligas galima rasti: https://www.vdi.lt/PdfUploads/PL_2019.pdf.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. birželio 29 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikata.

Sunkiai sužalotas :
Birželio 14 d. UAB „PERDANGA“ (Vilnius), darbuotojui užlipus ant konvejerio buvo prispausta koja. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Prasidėjusios moksleivių vasaros atostogos dažnam nepilnamečiui tampa darbinės patirties pradžia. Sezoniniai darbai traukia jaunuolius užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje, darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. Valstybė skatina jaunuolius lengviau įsitraukti į darbo rinką ir jiems suteikia papildomų garantijų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokie papildomi reikalavimai taikomi pradedantiems dirbti asmenims iki 18 metų, ką turėtų žinoti jų tėvai bei darbdaviai. 
Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 metų) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 metų) amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, saugai ir sveikatai, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. 
Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, turi vadovautis joje pateikta išvada, pavesdamas dirbti konkrečius darbus, suteikdamas visas reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Norėdamas įdarbinti vaiką darbdavys, iki sudarydamas darbo sutartį, turi raštu informuoti vaiko tėvus apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, o mokslo metų laikotarpiu – ir raštišką mokyklos, kurioje vaikas mokosi, sutikimą.
VDI atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus. Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi. Yra sudarytas asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašas, kurį galima rasti čia.   
Teisės aktai numato ir daugiau lengvatų nepilnamečiams darbo naujokams. Ne mokslo metų laiku vaikas gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę (mokslo metais – iki 2 val. per dieną ir iki 12 val. per savaitę). Paaugliams ne mokslo metų laiku darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę. Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Be to, vaikams turi būti užtikrintas nepertraukiamas 14  kalendorinių dienų poilsis per mokinių vasaros atostogas.
Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, jog negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo. 
VDI primena, kad kokio amžiaus darbuotojas bebūtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo. Tik taip darbuotojas įgyja darbo garantijas darbe įvykus nelaimingam atsitikimui ar  darbdaviui nevykdant darbo sutarties sąlygų. 

NAUJOKO DARBE ATMINTINĖ 
Šiuos patarimus būtų naudinga iškirpti ir įteikti kiekvienam pradedančiajam dirbti: jie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą.
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų nemokė, kaip ją saugiai vykdyti. 
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą instruktuodami jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikit už savo darbo vietos, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, slidžios grindys ir pan.
 • Jei ko nors nežinote – klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite išduotas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti speciali avalynė, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas rasti, kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų. 
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo tiesioginiam vadovui, darbuotojų atstovui saugos ir sveikatos, jei toks yra, praneškite apie visus incidentus, įvykius darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai netikėtai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius tiesioginiam vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
• Laikykitės gautų patarimų ir instrukcijų.        
Detaliau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko ar paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje. Taip pat dažnai užduodamus klausimus nepilnamečių įdarbinimo tema galima rasti čia.
VDI taip pat ragina jaunuosius darbuotojus pranešti apie galimus pažeidimus jų darbe: neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą jų darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu (8 5) 213 9750.

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama (nebent darbo santykiai pasibaigė ir darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį).

Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.
Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojų padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.
Po 2020 m. liepos 1 d. teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Darbo kodeksas nenumato aplinkybių sąrašo, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kt.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl aplinkybių, susijusių su Lietuvoje paskelbtu karantinu ir (ar) ekstremaliąja situacija, neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios kasmetinių atostogų panaudojimo terminai turėtų būti pratęsiami tam terminui, kiek truko aplinkybė (atitinkamai pratęsiama ir teisė gauti kompensaciją nutraukiant darbo sutartį). 
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nustatytas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše. Taigi, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį ir kt., papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai ir priemokos, premijos už atliktą darbą.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).
Pažymėtina, kad atitinkamai sutrumpėja ir laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, jei darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbtos prastovos, tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis bus apskaičiuojamas iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių ir gauto darbo užmokesčio, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos skaičiuojant atostoginius.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandos darbo užmokestis. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo diena (pamaina) visada yra tokios pačios trukmės, nėra reglamentuota, ar turėtų būti skaičiuojamas vidutinis darbo valandos, ar vidutinis darbo dienos užmokestis. Tokiu atveju darbdavys, įgyvendindamas sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus bei atsižvelgdamas į darbuotojui palankesnį skaičiavimo būdą, priima sprendimą skaičiuoti vidutinį valandos ar vidutinį dienos darbo užmokestį.

Susiklosčius situacijai, kai dėl paskelbtos dalinės prastovos sumažėjus darbo valandų per dieną skaičiui, darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, lyginant su darbo laiko trukme, kurią darbuotojas dirbtų jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova, tuomet turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris užtikrintų teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas.

Visais atvejais, darbdavys, priimdamas sprendimą skaičiuoti vidutinį valandinį ar vidutinį dieninį darbo užmokestį, turi ne tik užtikrinti teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas, bet ir įgyvendinti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tačiau tam darbuotojas per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų turi pateikti prašymą.

Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, iškilus būtinumui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, kadangi tai įmanoma tik pačiam darbuotojui sutinkant (turint jo raštišką sutikimą). Atšaukimo iš atostogų procedūros ir atvejai gali būti reglamentuoti įstaigos vidaus teisės aktuose.
Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. birželio 22 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužalotas :

Birželio 4 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (Kaunas), laikino sandėliavimo zonoje (Alytus) darbuotojas atrinkinėjo prekes ir ant jo užkrito stelaže sandėliuojama prekė. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Birželio 3 d.  UAB „Gontas“ (Kaunas) darbuotojai R. B. ir N. S. įmonei priklausančiu automobiliu VW Cady valst. NrCzc 694 grįžinėjo iš objekto, esančio adresu: Pramonės g. 16 G, Tauragė, kai kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- Klaipėda vienam iš darbuotojui N. S. nesuvaldžius automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir vertėsi. Eismo įvykio metu abu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. 
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. birželio 15 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti :

Birželio 9 d. komandiruotės metu, Vokietijoje  UAB "ME transportas" (Vilnius) vairuotojas vilkdamas  tentą ant vilkiko nuo jo nukrito iš maždaug 1,20 m aukščio ir sunkiai susižalojo.

Birželio 3 d. UAB „Pigu“ (Vilnius) logistikos centre sandėlio darbuotojas, iškraudamas prekes, elektriniu vežimėliu prispaudė sau koją ir ją sunkiai sužalojo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad bus vykdomas laikinojo įdarbinimo įmonių elektroninis inspektavimas. Numatyta patikrinti daugiau nei 200 įmonių.

Iki liepos 15 d. įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, turės VDI pateikti Pranešimą apie laikinojo įdarbinimo įmonės atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą. Pranešimas yra pateikiamas tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) ir e. būdu atsakant į šio pranešimo klausimus.
Elektroniniu būdu inspektuojamų Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.
Šis e. inspektavimas atliekamas vadovaujantis Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašu ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašu. Laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatytiems kriterijams atitikties tikrinimas VDI atliekamas kasmet, taip pat nusprendžiant, ar įtraukti įmonę į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Daugiau informacijos prisijungimo prie EPDS ir techninio pranešimo formos pildymo klausimais:
Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 2139763, el. p. valerija.maciuliene@vdi.lt;
Daugiau informacijos laikinojo įdarbinimo klausimais:
Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Noreika, tel. (8 5) 2139768; el. p. gediminas.noreika@vdi.lt.

Birželio 17 d. VDI organizuoja nemokamą vebinarą skirtą darbuotojų, dirbančių aukštyje, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje skatinti, darbuotojų mokymo tvarkų pakeitimams, panaikinus Pavojingų darbų sąrašą, aptarti. Renginys skirtas įmonių, jų padalinių vadovams, darbuotojų atstovams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų atstovams.

Vebinaro programa

10.00-12.00      Aktualijos dirbant po karantino dėl COVID-19 ligos
                             Darbuotojų mokymo tvarkų pakeitimai panaikinus Pavojingų darbų sąrašą
                             Potencialiai pavojingi įrenginiai. Naujienos
                             Asmeninės apsaugos priemonės dirbant aukštyje
                             Nelaimingi atsitikimai darbe statistika ir priežastys
                             Klausimai, komentarai

Norint dalyvauti venbinare būtina išankstinė registracija el. paštu. Laiške nurodykite savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis (el. pašto adresą). Dalyviams jų nurodytu el. paštu bus siunčiami pažymėjimai.
Registruotis į vebinarą galima iki 2020 m. birželio 15 d. el. paštu vesta.mace@vdi.lt.
Užsiregistravusiems asmenims bus išsiųstas kvietimas su prisijungimo nuoroda likus 1 dienai iki vebinaro pradžios.
Vebinaras vyks on-line, naudojantis Microsoft Teams platforma.

Daugiau informacijos:
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja- vyr. darbo inspektorė Vesta Macė,
tel. (8 5) 265 0189, el. paštas vesta.mace@vdi.lt.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino sprendimus dėl baudų už nelegalų darbą pagal Valstybinės darbo inspekcijos surašytus administracinio nusižengimo protokolus atlikus patikrinimus. Dviem įmonėms skirtos baudos už nelegaliai dirbusius darbuotojus siekia 3000 ir 1200 eurų.

VDI atlikus patikrinimus, vienoje maitino ir paslaugų sektoriaus įmonėje nustatyti 5 nelegaliai dirbę asmenys, kitoje pramogų sektoriaus įmonėje – taip pat 5 asmenys.

Naktinio klubo savininkas nubaustas už tai, kad nesudarė rašytinių darbo sutarčių su 5 asmenimis bei nepranešė „Sodrai“ apie jų įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Be to, ir po VDI patikrinimo darbdavys neteisėtų veiksmų nenutraukė ir leido dirbti nelegaliai kitiems asmenims.

Darbdavys teigė, kad buvo sudaręs paslaugų sutartis. Išnagrinėjus aplinkybes, apeliacinės instancijos  teismui nekilo abejonių, kad asmenys atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, o už atliktus veiksmus turėjo gauti atlygį priklausant nuo darbo laiko. Nors ir buvo sudarytos paslaugų sutartys, tarp šalių susiklostę santykiai atitiko darbo teisinius santykius, todėl turėjo būti įforminti taip kaip priklauso.

Kitas nubaustas darbdavys teigė, kad VDI patikrinimo metu dirbę asmenys, užfiksuoti kaip dirbę nelegaliai,  buvo atėję pabandyti dirbti, t. y. pademonstruoti savo gebėjimų ir kvalifikacijos. Tačiau siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, išbandymo laikotarpis aptariamas darbo sutartyje. Nė su vienu iš minėtų asmenų VDI patikrinimų metu darbo sutartys nebuvo sudarytos ir „Sodrai“ apie jų darbo pradžią nepranešta. Taigi susitarimai dėl išbandymo sąlygų neatitiko Darbo kodekso reikalavimų.
Išnagrinėjęs abi administracinio nusižengimo bylas, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirminės instancijos teismų sprendimus dėl baudų skyrimo pagal VDI surašytus administracinio nusižengimo protokolus ir  konstatavo, jog šių sprendimų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. birželio 8 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 6 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Gegužės 18 d.  UAB "Vijus" (Kauno raj.) direktoriaus pavaduotoja, eidama per įmonės teritoriją, pargriuvo ir patyrė sunkią traumą.

Gegužės 22 d. UAB "Kriščiūno transportas" (Panevėžys) transporto priemonių stovėjimo aikštelėje vairuotojas, grįžęs po reiso, belipdamas iš vilkiko kabinos, nukrito ant žemės nuo įlipimo/išlipimo pakopos, esančios apie 1m nuo žemės. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Gegužės 26 d. gamybinėse patalpose UAB "Ironmeta" (Kaunas) šaltkalvis-remontininkas gavo užduotį kartu su  kitu įmonės darbuotoju įrengti maždaug 2,5 m aukštyje pagalbinę aikštelę. Siekiant praplėsti aikštelę, cecho meistras nuėjo atnešti papildomų palečių. Atėjęs, rado vieną darbuotoją gulintį ant betoninių grindų. Kaip teigė pats nukentėjusysis, jis nukrito nuo rengiamos pagalbinės aikštelės. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Gegužės 27 d. statybos objekte Buivydiškių k., Vilniaus raj. UAB “CHANITAS” (Vilnius) darbuotojas nukrito nuo pastolių iš maždaug 2,6 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Gegužės 28 d. statybos objekte Vilniuje AB „PST" filialo „Betonas" darbuotojas vykdė statybos darbus ant perdangos, esančios maždaug 3 m aukštyje. Norėdamas kopėčiomis nulipti žemyn, statė koją ant skersinio ir nepataikė, praradęs pusiausvyrą nukrito žemyn ant smėlėto pagrindo.

Birželio 2 d. UAB "Savas medis" (Jurbarko raj.) statybininkas bendrovės teritorijos aikštelėje benzinine motorine betono glaistykle “Power Trowel S120” lygindamas šviežiai išpilto betono paviršių, jos nesuvaldė, krito ant sutvirtėjusio betono grindinio dalies ir sunkiai susižalojo galvą.

Valstybinė darbo inspekcija atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio finansų ir draudimo įstaigose priežastims nustatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis finansinės ir draudimo veiklos įmonėse buvo 37 proc.

Patikrinimų metu nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Atlikus dokumentų analizę bei gavus įstaigų paaiškinimus, nustatyta, kad darbo užmokesčių skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir susidaro dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip darbuotojo kvalifikacija, išsilavinimas, profesinė patirtis, dalykinės savybės ir elgsena, darbo kiekis ir kokybė, užduočių ir darbo įrankių bei metodų sudėtingumas bei kompleksiškumas, atskaitingumas, įstaigos veiklos rezultatų ir darbuotojų indėlis šiems rezultatams pasiekti.

Daugumoje tikrintų įstaigų vyrauja tam tikra vyrų ir moterų pasiskirstymo atskiruose įstaigų padaliniuose tendencija: moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje, kuriame paprastai nustatytas žemiausias  darbo užmokestis, tuo tarpu darbuotojų vyrų skaičius dažniausiai žymiai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų padaliniuose, kuriuose numatyti vieni didžiausių darbo užmokesčių.

Analizuojant surinktus duomenis, pastebėta, jog didelis atotrūkis tarp tam tikrose darbo apmokėjimo sistemose patvirtintų minimalių ir maksimalių darbo užmokesčių tai pačiai darbuotojų kategorijai ar pareigybei gali sudaryti prielaidas diskriminuoti lyties ar kitais pagrindais, kadangi sprendimą dėl darbo užmokesčio nustatymo priima vadovas, o tai gali reikšti subjektyvų konkretaus darbuotojo vertinimą.

Darbo kodeksas reglamentuoja, kad darbdavys turi taikyti ir naudoti vienodus atrankos bei vertinimo kriterijus ir sąlygas, tačiau neįpareigoja patvirtinti darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir darbuotojų darbo vertinimo kriterijų kaip atskirų dokumentų. Šias tvarkas reglamentuojančių dokumentų nebuvimas taip pat gali sudaryti prielaidas subjektyviam konkretaus atvejo vertinimui ir diskriminacijai lyties ir kitais pagrindais.

Visose patikrintose įstaigose patvirtintos bei paskelbtos lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės. Tačiau jos ne visada padeda efektyviai vykdyti darbuotojų lygių galimybių politiką, nes gana dažnai sudarytos formaliai bei deklaratyviai įgyvendinant įstatymų normas.

Vis dėl to patikrinimo metu nustatyta ir keletas geros praktikos pavyzdžių, naudojamų priemonių bei procesų, pasitelkiamų siekiant sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų. Viena išskirtiniausių priemonių – lygybės tarp skirtingų lyčių matrica: vykdant atlygio peržiūrą yra atsižvelgiama į tai, kuri lytis konkrečiame pareigybių lygyje yra dominuojanti pagal gaunamą darbo užmokestį. Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų. Kita priemonė, leidžianti objektyviai  įvertinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, –  darbo užmokesčio auditas bei nuolat atliekama darbo užmokesčio atotrūkio analizė, įtraukiant darbuotojų atstovus. Pažangia praktika laikytina ir įmonių vykdoma stebėsena, kiek vyrų ir kiek moterų pasinaudojo vertikalios karjeros galimybėmis, dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes, taip pat anoniminės apklausos, kurių pagalba siekiama išsiaiškinti, kokia yra pačių darbuotojų nuomonė ir darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų bei moterų, ir kitais diskriminacijos darbovietėje klausimais.

Veiksmingas priemones, mažinant darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų taiko šios įmonės: AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Apibendrinant atliktų patikrinimų rezultatus dėl didelio darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio finansų ir draudimo įstaigose, – tiesioginės  diskriminacijos požymių dėl darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo.

VDI toliau vykdys įstaigų stebėseną, kaip jos laikosi VDI rekomendacijų, įgyvendinant vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principą, kad būtų sumažintas ir galiausiai panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ne dėl objektyvių priežasčių.

VDI neplaninių patikrinimų finansų ir draudimo įstaigose apibendrinimas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. birželio 1 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužalotas :

Birželio 1 d. renovuojamame seniūnijos pastate (Ukmergės raj.) UAB „Virtualūs namai“ (Kaunas) plataus profilio statybininkas norėjo per liuką patekti į pastato palėpę ir lipdamas priešgaisrinėmis kopėčiomis nukrito maždaug iš 3 m aukščio ant laiptinės grindinio (laiptų). Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Balandžio 27 d. UAB "Kesko Senukai Lithuania" (Kaunas) kiemo darbininkas ruošėsi vykti į namus, kai įmonės buitinėse patalpose apsvaigus galvai nukrito ant grindų. Įvykio metu darbuotojas traumavo galvą. 2020-05-25 gautoje pažymoje apie sveikatos pakenkimo sunkumą, trauma priskiriama prie sunkių.

Nuo birželio 1 d. Valstybinė darbo inspekcija savo veiklą vykdys įprasta tvarka: atnaujinami ūkio subjektų planiniai ir neplaniniai patikrinimai bei kiti inspekciniai veiksmai, darbo inspektoriams apsilankant patikros vietose.
Nors rekomendacijos esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu išlieka, sušvelninus karantino sąlygas, VDI grįžta prie įprasto veiklos organizavimo ir inspektavimai bus atliekami išvykstant į tikrinamą įmonę, laikantis rekomendacijų dėl saugos reikalavimų inspektuojant ūkio subjektus.  Taip pat darbo inspektoriai kitų priežiūros įstaigų kvietimu dalyvaus jų inicijuojamuose ūkio subjektų planiniuose ir neplaniniuose patikrinimuose.
„Darbo inspekcija planuoja užbaigti tirti pranešimus, prašymus, skundus, viešai skelbtą informaciją dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurių buvo neįmanoma ištirti neišvykstant į patikros vietą“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.

Tiriant pranešimus, prašymus, skundus dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų, dėl tiesioginio pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai ar nelaimingo atsitikimo darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, bus taikoma įprasta nagrinėjimo tvarka – vykstama į patikros vietą.
Nuo birželio 1 d. vėl bus organizuojamas VDI lankytojų ir interesantų priėmimas VDI patalpose, laikantis saugos reikalavimų.

Nuo birželio 1 d. atnaujinamas žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrų organizavimas. Siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją, vienu metu bus priimama mažiau asmenų, taip pat trumpinamas žinių tikrinimo testo sprendimo laikas. Į žinių tikrinimą bus priimami asmenys, neturintys virusinio susirgimo požymių (pvz., sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas), dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius), laikantis asmens higienos bei saugaus atstumo reikalavimų.
VDI organizuojami konsultaciniai renginiai ir seminarai esant galimybėms vyks nuotoliniu būdu, o neturint tokių galimybių – VDI patalpose griežtai laikantis nustatytų saugos reikalavimų renginių organizavimui.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. gegužės 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužalotas :

Gegužės 18 d. UAB „Sandaila“ (Šiauliai) šaltkalvis – vairuotojas statybos objekte, užlipęs ant mobilių pastolių ruošėsi į kaminą įstatyti plastikinį, dujinio pečiaus įdėklą. Virstant mobiliems pastoliams kartu su jais nukrito iš maždaug 5 m aukščio darbuotojas, kuris patyrė sunkius kūno sužalojimus.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šalyje paskelbus karantiną, laikinai sustabdė planinius inspektavimus, atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė ne tik nenutrūko, bet ir buvo dvigubai rezultatyvesnė. Kas antro patikrinimo metu nustatyti nelegalaus darbo faktai.
Nuo metų pradžios, įskaitant ir karantino laikotarpį, VDI atliko beveik 800 patikrinimų, kurių metu vykdyta nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veikos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų kontrolė. Nustatyta per 770 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šių metų pradžioje darbo inspektoriai atliko perpus mažiau patikrinimų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau nustatė daugiau neteisėtai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų. Kas antras atliktas patikrinimas buvo sėkmingas, o nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas išaugo nuo 25 iki 58 proc. Tai rodo, kad Darbo inspekcijos veikla tampa efektyvesnė, inspektoriai atsakingai ruošiasi inspektavimams: atliekant įmonių rizikos vertinimą atsirenkamos rizikingiausios tikrintinos įmonės“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Daugiausia asmenų nelegaliai dirbo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.  Dauguma nelegaliai dirbusių ar nesilaikant tvarkos įdarbintų užsieniečių taip pat nustatyta statybose. Iš viso jų skaičius metų pradžioje siekė 46.

Pastebima, kad vis dažniau nelegalų darbą keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
Kaip rodo pirmojo šių metų ketvirčio patikrinimų duomenys, daugėja nustatomų nedeklaruoto darbo atvejų ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų skaičius: šiais metais rasta 456 tokių asmenų, o per tą patį laikotarpį  2019 m. – 311 asmenų.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 302 protokolai, skirtų baudų suma viršija 37 tūkst. eurų.
Po VDI atliktų nelegalaus darbo patikrinimų oficialiai buvo įdarbintas 81 darbuotojas.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.  VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Dar vienas darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualus klausimas, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų  sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Pasak VDI specialistų, verta priminti ir, atrodo, visiems, gerai žinomus dalykus apie atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų, VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. gegužės 18 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužalotas :

Gegužės 7 d. UAB „Investicinių sprendimų grupė“ elektrikas, vykdydamas gaisrinės signalizacijos ir kabelio montavimo darbus Žalgirio g., Vilniuje, krito kartu su mobiliais pastoliais (bokšteliu ) iš maždaug 5 m aukščio. Darbuotojas patyrė daugybinius galvos sužalojimus, kurie pagal pateiktą medikų pažymą priskiriami prie sunkių.

Gegužės 13 d. UAB “Mano aplinka” (Vilnius) sunkvežimio vairuotojas Vilniuje, lipdamas į sunkvežimį, paslydo ant pakopos ir nespėjęs įsitverti rankenos, esančios prie automobilio kabinos, nugriuvo, ir sunkiai susižalojo.

Gegužės 14 d. UAB "Lineksas" (Kaunas) darbuotojas, tvirtindamas krovinį, iškrito iš puspriekabės iš maždaug 1,5 m aukščio. Įvykio metu sunkiai traumavo koją.

Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata.

Saugiausiai ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, tačiau, jei būtina grįžti į biurą, pirmiausia reikėtų peržiūrėti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, nuotolinio darbo organizavimo tvarką bei įvertinus situaciją numatyti pakeitimus, pvz., ar ir kaip darbuotojai privalo naudoti darbdavio suteiktas asmenines apsaugos priemones; ar ir kaip bus vykdoma darbuotojų sveikatos stebėsena; kokie veiksmai bus atliekami, jei įmonės darbuotojui būtų nustatytas COVID-19.

Rekomendacijos darbo vietoms biuruose

  • Organizuokite darbą taip, kad tarp darbuotojų būtų įmanoma išlaikyti bent 1 metro atstumą vienas nuo kito, išskyrus atvejus, jeigu tarp darbo vietų yra įrengtos pertvaros.
  • Trūkstamas darbo vietas įrenkite posėdžių salėse, poilsio zonose, kad kuo mažiau darbuotojų dirbtų toje pačioje patalpoje.
  • Apsvarstykite galimybę atnaujinti darbą etapais, pvz., kad pirmąsias dvi savaites biuro patalpose dirbtų ne daugiau kaip 50 procentų visų darbuotojų. Sudarykite grafiką, kurie darbuotojai, kuriomis dienomis ir valandomis dirbs fizinėse darbo vietose, o kurie – nuotoliniu būdu.
  • Susirinkimus organizuokite nuotoliniu būdu.
  • Pagal poreikį darbuotojus aprūpinkite vienkartinėmis pirštinėmis, vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, veido skydeliais, apsauginiais akiniais bei mokykite darbuotojus tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones.
  • Vėdinkite patalpas.
  • Pasirūpinkite, kad nuolatos būtų dezinfekcinių ir asmens higienos priemonių.
  • Stebėkite darbuotojų sveikatą ir užtikrinkite, kad biure dirbtų tik sveiki darbuotojai.
  • Informuokite darbuotojus apie pokyčius ir pasirūpinkite, kad prieš jiems sugrįžtant į darbą, šie būtų supažindinti su nauja tvarka.

Rekomendacijos lankytojų aptarnavimui

  • Informuokite lankytojus, kokių taisyklių jiems privalu laikytis norint apsilankyti Jūsų įstaigoje (pvz., dėvėti apsaugines veido priemones, laikytis asmens higienos).
  • Sudarykite galimybę lankytojams dezinfekuoti rankas, turėkite rankų dezinfekcijai skirtų priemonių.
  • Lankytojų aptarnavimui numatykite ir, jeigu reikia, įrenkite atskiras patalpas, kuriose būtų užtikrinamas saugus ne mažesnis kaip 10 kv. m. patalpos plotas arba vienu metu būtų aptarnaujamas vienas lankytojas.
  • Kontroliuokite, kad lankytojai laikytųsi saugaus atstumo vienas nuo kito (ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito).
  • Planuokite, kad vieno lankytojo aptarnavimas netruktų ilgiau kaip 20 min.
  • Planuokite susitikimus taip, kad po kiekvieno lankytojo apsilankymo būtų pakankamas laiko tarpas patalpoms išvėdinti, dezinfekuoti stalų ir kitus paviršius.
  • Užtikrinkite, jog darbuotojai, kurie aptarnauja lankytojus, dėvėtų medicinines veido kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, pirštines, išlaikytų bent 2 metrų atstumą tarp savęs ir lankytojų.

Nustatęs tokį darbo procesą, kad darbe būtų sumažinta COVID-19 ligos grėsmė, darbdavys turi ir efektyviai kontroliuoti, kaip nustatytų taisyklių laikomasi.
Visiems vienodų taisyklių nėra, tačiau minėtų rekomendacijų laikymasis padėtų saugiai ir sklandžiai grįžti į biurus bei saugiai vykdyti veiklą.

Rekomendacijos dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino, patalpintos VDI interneto svetainėje

Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba. 

Pagalbos priemonių verslui linija sujungia pagrindines šalies verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.

„Lietuvos verslas aktyviai domisi ir naudojasi valstybės pasiūlytomis pagalbos priemonėmis, kurios leidžia lengviau įveikti COVID-19 sukeltą krizę. Priemonės dėl jų įvairovės ir specifikos yra išskaidytos per skirtingas atsakingas institucijas, todėl, siekiant, kad būtų paprasčiau surasti ir gauti reikiamą informaciją, verslui vietoj penkių telefono numerių nuo šiol reikia žinoti tik vieną – 1824. Tai leis verslui nesunkiai pasirinkti aktualią pagalbą ir instituciją, kuri suteiks reikiamą informaciją“, - sako Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas. 

Iki šiol visos institucijos teikė informaciją ir konsultacijas verslui tiesiogiai susisiekus su konkrečia institucija, ši galimybė tiesiogiai susisiekti išlieka ir toliau. Planuojama, kad speciali pagalbos priemonių verslui linija 1824 veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės sukeltų pasekmių mažinimo pagalba.

„Verslui susidūrus su COVID-19 pasekmėmis sulaukiame labai daug verslo užklausų, kurios yra susijusios su galimybe gauti apibendrintą informaciją, kokiomis pagalbos priemonėmis verslas gali pasinaudoti. Dažnai tenka nukreipti įmones į konkrečias institucijas tolesniam bendravimui, neretai įmonės painioja institucijas, kurios gali joms padėti, ir dėl to kyla tiek tam tikros sumaišties, tiek nepasitenkinimo. Todėl bendros pagalbos priemonių linijos įkūrimas turėtų padėti verslui lengviau, greičiau ir paprasčiau pasiekti tiek reikiamas institucijas, tiek gauti konkrečią pagalbą“, - sako Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.

D. Kleponės teigimu, prie sėkmingo nemokamos pagalbos linijos diegimo geranoriškai prisidėjo visos Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų bendrovės, jos sutiko neapmokestinti įeinančių skambučių tol, kol bus teikiama pagalba nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.

Paskambinę trumpuoju telefono numeriu 1824 verslo atstovai galės sužinoti visą informaciją apie minėtas institucijas, kokią pagalba jos šiuo metu gali suteikti verslui, ir pasirinkti norimą instituciją, su kuria iš karto bus sujungti. Nežinantiems, kokios pagalbos priemonės gali būti aktualios jų verslui, patariama rinktis „Verslios Lietuvos“ konsultanto pagalbą, jis, išklausęs ir įvertinęs verslo situaciją, sujungs su atsakinga institucija.

Trumpasis telefono numeris 1824 veiks darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

 

Daugiau informacijos:
Ieva Jonilienė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
El. p. ieva.joniliene@eimin.lt
Tel. 8 618 70353

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimus. Jų tikslas buvo įvertinti šių įstaigų pasirengimą galimam viruso plitimui bei darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Patikrinta 19 asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Patikrinimų metu nustatyta, kad daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir parengtas Prevencinių veiksmų planas, esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, tačiau pagrindine kliūtimi, užtikrinant medicinos darbuotojų apsaugą, buvo sutrikęs plane numatytų asmeninių apsaugos priemonių tiekimas arba tokio tiekimo netolygumas. Situacija ženkliai pagerėjo, kai Lietuvą pasiekė siuntos su šiomis priemonėmis.
Per patikrinimus nustatyta, jog ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos skiria pakankamą dėmesį medicinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Didesnį susirūpinimą kelia rajonuose esančios sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose medikų profesinė rizika dėl COVID-19 grėsmės įvertinta ar pradėta vertinti tik pareikalavus Darbo inspekcijai. Tuo tarpu didžiųjų miestų asmens sveikatos priežiūros įstaigose vangiai organizuojamas medicinos darbuotojų testavimas dėl COVID-19 ligos.

Tikrinant buvo atsižvelgta į gautus darbuotojų skundus bei viešoje erdvėje paskelbtą informaciją. VDI patikrinimuose galėjo dalyvauti darbuotojų ir juos vienijančių organizacijų atstovai, nuotoliniu būdu dėl darbo sąlygų kviestos pasisakyti visos suinteresuotos šalys.

Tarp dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. ir 28 str. bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimų pažeidimai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose nustatyti nežymūs neatitikimai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams, pateiktos rekomendacijos juos ištaisyti. Dalis informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus buvo perduota ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. gegužės 11 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužalotas :

Balandžio 29 d. statybos objekte, naujai statomame administracinės paskirties pastate (Vilnius), rastas UAB „Šiaulitas“ (Šiauliai) montuotojo padėjėjas gulintis su sumušimu galvoje (aplinkybės tikslinamos). Iškvietus greitąją medicinos pagalbą (GMP), darbuotojas važiuoti į gydymo įstaigą atsisakė, tačiau sveikatai blogėjant  GMP buvo iškviesta antrą kartą ir nukentėjusysis nuvežtas į gydymo įstaigą be jo sutikimo. Įvykio metu patirti sužalojimai medicinos įstaigos išduotoje pažymoje priskiriami prie sunkių

Įsigaliojus Darbo kodekso reikalavimui informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie dėl karantino paskelbtas prastovas, inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi darbo teisės nuostatų dėl prastovų ir ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba. Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Patikrinus gautą informaciją, kad darbuotojai, kuriems yra paskelbta prastova, dirba vienoje Kauno įmonių, buvo užfiksuoti pažeidimai. Įmonės patikrinimo metu, dalis darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, įmonėje atliko darbo funkcijas. Už nustatytus pažeidimus įmonės vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už darbo įstatymų pažeidimus ir skirta bauda.
Tokios pačios administracinės atsakomybės priemonės skirtos ir vienai Mažeikių įmonei. Joje nuo karantino pradžios paskelbta prastova 13 darbuotojų. Patikrinimo metu dirbo 6 darbuotojai, kuriems buvo paskelbta prastova.
Bauda už darbo įstatymų pažeidimą siekia nuo 240 iki 880 eurų.

„Neteisėtas darbdavių elgesys nebus toleruojamas. Sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai karantino metu, neatleidžia jų nuo darbo įstatymų vykdymo. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikomos administracinės atsakomybės priemonės. Informacija bus perduodama institucijoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą, todėl tokie darbdaviai negalės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

Šiuo metu VDI atlieka ir daugiau patikrinimų dėl galimai prastovų metu dirbančių darbuotojų.
Apie paskelbtas prastovas VDI yra pranešę 23809 darbdaviai.

Nuo 2020 m. gegužės 1 d. keitėsi potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrai bei patvirtintas naujas klasifikacinis žymėjimas.

Pažymėtina, kad perregistruoti potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (toliau – Registras) registruotų potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – PPĮ) nereikia. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimas pakeičia tik nedidelę dalį PPĮ kategorijų pagal jų parametrus.

Registruotų PPĮ klasifikacinis žymėjimas bus atnaujinamas automatiškai. Naujas PPĮ Registro numeris (klasifikacinis žymėjimas) bus automatiškai atsiųstas el. laišku įrenginio savininkui, kartu su techninės būklės tikinimo priminimu, todėl papildomų veiksmų PPĮ savininkui imtis nereikia.

Anksčiau išduota „Pažyma apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre“ galioja.

Praėjusį šeštadienį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atliko patikrinimus Šiaulių mieste esančiose turgavietėse ir kavinėse.

Patikrinimų metu buvo nustatyti 5 fiziniai asmenys, vykdę prekybos maisto produktais veiklą, šiai veiklai vykdyti neturėję verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, ir 1 nelegaliai dirbęs darbuotojas.

Patikrinimus vykdė Šiaulių Jungtinių operacijų centras: VDI Šiaulių teritorinis skyriaus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių departamento atstovai.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. gegužės 4 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti :

Kovo 30 d. UAB „TRANSGARDAS“ (Kaunas) vairuotojas - kurjeris mikroautobusu Peugot Boxer atvyko paimti iš kliento siuntą (Šeštokų g. Kaunas), sustojęs šalikelėje ir įjungęs avarines šviesas, įlipo į mikroautobusą paruošti vietą priimti naujai siuntai, kai netikėtai į mikroautobusą atsitrenkė lengvasis BMW markės automobilis. Įmonės darbuotojas  iškrito iš automobilio ir krisdamas sunkiai traumavo galvą. 2020-04-15 iš LSMUL Kauno klinikų gautoje pažymoje apie pakenkimą sveikatai, nurodoma, kad pakenkimas nepriskiriamas prie sunkių, o 2020-04-27 gautoje pažymoje - pakenkimas sveikatai visgi priskiriamas prie sunkių.

Balandžio 27 d. atliekant gipso kartono montavimo darbus statybos objekte adresu: Vito Gerulaičio g. 4, Vilnius, nuo kopetėlių nukrito ir sunkiai susižalojo (kojos ties čiurna atviras lūžis)  UAB „Cresta LT“ (Vilnius) tinkuotojas - apdailininkas (Ukrainos pilietis).

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimai. Potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) savininkai galės patys atlikti jų priežiūrą, jei  apsidraus arba apdraus savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, turės reikalingą kvalifikaciją, įgūdžių bei būtiną įrangą šiam darbui atlikti.

Nuolatinė potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) priežiūra gali būti atliekama paties įrenginio savininko arba pavedama atlikti fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal sutartį.

Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.
Jei nuolatinę PPĮ priežiūrą vykdys jų savininkas - fizinis asmuo, jis turi turėti kvalifikaciją ar specialių žinių ir įgūdžių, kurie privalomi darbuotojams, atliekantiems potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar jų pertvarkymą, ir atitikti reikalavimus darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams.
Jei  nuolatinę PPĮ priežiūrą vykdys jų savininkas - juridinis asmuo, tuomet jis privalo paskirti darbuotojus, kurie turi kvalifikaciją ar specialių žinių ir įgūdžių pagal darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams, reikalavimus.
Dar vienas privalomas reikalavimas savininkui (ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui), atliekančiam  nuolatinę PPĮ priežiūrą, – turėti reikalingą įrangą bei priemones, nurodytas sąraše „Būtiniausios įrangos, prietaisų ir priemonių, reikalingų nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti“.
Savininkas gali sudaryti sutartį dėl nuolatinės PPĮ priežiūros ir su fiziniu, ir su juridiniu asmeniu, jei jie atitinka minėtus reikalavimus.
Licencijos juridiniams asmenims atlikti nuolatinę PPĮ priežiūrą nebus išduodamos ir nebegalioja reikalavimas, kad nuolatinę PPĮ priežiūrą vykdytų tik licencijuotos įmonės.

Šiandien minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekiama atkreipti dėmesį į saugą ir sveikatą darbe, kurių nepaisymas brangiai kainuoja visiems. Kvalifikuotų darbuotojų praradimas, susižalojus ar žuvus darbe, susirgus profesine liga sukelia neigiamus ir brangiai kainuojančius padarinius – produktyvumo smukimą, dideles gydymo išlaidas ir draudimo įmokas, jau nekalbant apie prarastus kokybiško gyvenimo metus darbuotojams.

„Žmogaus praradimas neturi kainos – ji visada yra per didelė. Turime eiti kitu keliu, skatinti ir darbdavių, ir darbuotojų sąmoningumą, diegti saugaus darbo kultūrą nuo mažens. Kiekvienas, išėjęs į darbą, privalo grįžti namo sveikas. Deja, dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.
Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai laikoma našta verslui. Tačiau neretai investicijų į saugą ir sveikatą grąža tinkamai neįvertinama. Taip pat neįvertinama ir dėl nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų patiriama finansinė žala, kuri tenka ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir valstybei.
Lietuvoje kasmet vidutiniškai per 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 – itin sunkiai ar mirtinai susižaloja, dar apie 200 – suserga profesinėmis ligomis.
2019 m. Lietuvoje 100 tūkst. darbuotojų teko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai. Šiais metais per itin trumpą laikotarpį darbe žuvo net 11 žmonių.

Specialistai pastebi, kad investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą naudingos ne tik darbuotojams. Jų dėka gali augti verslo našumas ir konkurencingumas. Aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, pasiekiami geresni darbo rezultatai, keliamas produktyvumas. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) vykdė projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“, kurio tikslas – sukurti ekonominį sąnaudų apskaičiavimo modelį, kad būtų galima rengti patikimas sąnaudų sąmatas.
Siekiant nustatyti dėl darbuotojų sužalojimų, ligų ir mirčių Europos lygmeniu patiriamų išlaidų dydį, parengti du išlaidų įvertinimo metodai: metodas „iš apačios į viršų“, pagal kurį apskaičiuojama tiesioginių, netiesioginių ir nematerialių išlaidų visuma, ir metodas „iš viršaus į apačią“, kuriame naudojami tarptautiniai duomenys apie ekonominę sužalojimų ir su darbu susijusių ligų naštą. Apskaičiavus darbe patirtų sužalojimų ir profesinių ligų sukeliamą finansinę naštą, paaiškėjo, jog didžiausia jos dalis tenka nukentėjusiems darbuotojams, darbdaviui tenkanti finansinė našta ES vidutiniškai siekia tik apie 14 proc., o visuomenei – kiek daugiau nei 17 proc.

Europos Sąjungoje darbe patiriamų sveikatos sutrikimų ir sužeidimų išlaidos siekia 3,3 proc. BVP ir tai kasmet tai sudaro 476 mlrd. eurų sumą, kurią būtų galima sutaupyti, įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos strategijas, veiklos kryptis ir praktikas.

VDI duomenimis, per 40 proc. žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti darbui. Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
„Kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, nežinantis pavojų darbe darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą – jis tarsi siunčiamas į žūtį, – sako Jonas Gricius. – Tačiau ir darbuotojai  ne visada suvokia būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Sunku suvokti, kad galima taip lengvabūdiškai elgtis“.
Daugiau nei 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl netinkamo darbų organizavimo (kai darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje.
Pasak Jono Griciaus, su pavojumi sveikatai ir saugai darbe gali susidurti kiekvienas, nuo kirpėjos iki biuro darbuotojo, todėl svarbu pačiam tuo rūpintis, žinoti galimas rizikas ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia – nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugų darbą. Apie tai – ir VDI informacinis vaizdo klipas: https://www.youtube.com/watch?v=11RYLQM8DUY.
Daugiau informacijos apie EU-OSHA projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“: https://osha.europa.eu/lt/themes/good-osh-is-good-for-business.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. balandžio 27 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti :

Balandžio 8 d. UAB "Simas" (Šiaulių raj.) autošaltkalvis  įmonės patalpose Kuršėnuose, Šiaulių r. užsidegus rūbams patyrė sunkius kūno nudegimus. Dėl kokių priežasčių užsidegė rūbai ir kokius darbus vykdė nukentėjusysis tiksliai nėra žinoma, aplinkybės tikslinamos.

Balandžio 17 d. įmonės UAB „Skado medis“ produkcijos pakrovimo ceche (Rokiškio r.), keliant krovinį nuo žemės valdomu kėlimo įrenginiu, atitrūkęs krovinys sunkiai sužalojo šalia stovėjusį  įmonės darbuotoją.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu parengė neprivalomojo pobūdžio rekomendacijas „COVID19: darbo vietų pritaikymas ir  darbuotojų sauga“.
Rekomendacijos skirtos padėti darbdaviams ir darbuotojams, siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo vietas dėl pandemijos reikšmingai pasikeitusioje darbo aplinkoje. Pateikiama informacija ir patarimai apie rizikos vertinimo priemones, užkrato rizikos mažinimą darbo vietose, saugų grįžimą į darbą, darbuotojų įtraukimą į darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų sprendimą, nuotolinio darbo organizavimą, rūpinimąsi sergančiais darbuotojais, pasirengimą veiklai ateityje ir tolimesnių planų rengimą, tinkamo informavimo svarbą. 

Rekomendacijose taip pat pateikiami konkretūs įvairių valstybių (ne tik Europos Sąjungos) bendrųjų priemonių, kurios priklausomai nuo situacijos, padės užtikrinti tinkamai saugią ir sveiką darbo aplinką, palaipsniui grįžtant prie įprastinio darbo ritmo, pavyzdžiai pagal sektorius ir profesijas (statybos, mažmeninė prekyba, transportas, paslaugos, laisvalaikio ir pramogų įmonių veikla, mokymo įstaigos, kirpyklos, policija ir laisvės atėmimo įstaigos ir t.t).  

Rekomendacijos.COVID19: darbo vietų pritaikymas ir darbuotojų apsauga

Nuo metų pradžios – 11 žuvusių darbe

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 30 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pagal šiuos pranešimus ištirti 4 mirtini ir 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Be eismo įvykių, kurių metu 3 darbuotojai žuvo, per I-ąjį šių metų ketvirtį pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) bei statybos darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe). Atliekant elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo, miško kirtimo, techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių aptarnavimo darbus, medienos apdorojimo bei žemės ūkio darbus įvyko po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe.

Daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (36 proc.) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Tokių nelaimingų atvejų per tris mėnesius įvyko 10, 4 iš jų nusinešė gyvybes. Dar 3 darbuotojai darbo vietoje žuvo ant jų užkritus daiktams ir užvirtus birioms medžiagoms, 1 buvo mirtinai traumuotas veikiančio įrenginio.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių bei pačių darbuotojų požiūris. Jei ir vieni, ir kiti laikytųsi bazinių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisyklių, mirčių bei sužalojimų būtų išvengta. Nepakanka tik pasirašyti instruktažo lape, privalu patikrinti, ar darbuotojas iš tiesų suvokia esminius darbo saugos klausimus. Pavyzdžiui, dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, o darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos. Prie kiekvieno darbuotojo prižiūrėtojo nepastatysi, tačiau darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas,“ – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m. I ketvirtį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., VDI gavo 9 pranešimus apie mirtinus ir 32 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus: mirtinų įvykių skaičius padidėjo 2 atvejais, o sunkių – sumažėjo 2 atvejais.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 3 iki 1 atvejų), o sunkių nelaimingų atsitikimų – statybos (nuo 7 iki 4 atvejų) ir administracinės ir aptarnavimo veiklos (nuo 4 iki 1 atvejo) įmonėse. Tačiau ir mirtinų (nuo 1 iki 3 atvejų), ir sunkių nelaimingų (nuo 3 iki 6 atvejų) atsitikimų didėjo transporto ir saugojimo įmonėse.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą dėl jos darbuotojams neužtikrinamų saugių darbo sąlygų.

VDI tyrimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtas ginant viešąjį interesą ir gavus Lietuvos medikus atstovaujančių organizacijų atstovų kreipimąsi į VDI, su prašymu patikrinti įstaigas dėl  pasiruošimo kovai su COVID-19 infekcija bei darbuotojų saugių darbo sąlygų užtikrinimo.

Patikrinimo metu surinkta medžiaga su nustatytais pažeidimais bus perduota atsakingoms institucijoms vykdomam ikiteisminiam tyrimui. Saugant ikiteisminio tyrimo paslaptį ir laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, ši tyrimo medžiaga neviešinama.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos toliau inspektuojamos, tikrinant ar jos laikosi VDI parengtų rekomendacijų, skirtų medicinos darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 viruso.  Jei nėra galimybių atlikti patikrinimo nuotoliniu būdu, sveikatos priežiūros įstaigos tikrinamos apsilankant patikros vietoje.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. balandžio 20 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti :

Balandžio 3 d. Vilniaus pataisos namų (Vilnius), Resocializacijos skyriaus bibliotekininkė, išeinanti iš bibliotekos patalpų, prie durų buvo užpulta II-o būrio nuteistojo, kuris keliskart nuvertė nukentėjusiąją ant žemės ir ją smaugė. Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą, išduotoje LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, nurodyta, kad trauma priskiriama prie sunkių.

Balandžio 8 d. daugiabučių gyvenamųjų namų statybos objekte, Kernavės g. 4, Vilnius UAB „MOSTA“ (Vilnius)  mūrininkas, norėdamas atlikti lifto šachtos sienos mūro darbus, nuėmė šachtos angos uždengimo skydą. Pasilenkęs apžiūrėti darbų atlikimo vietos, darbuotojas prarado pusiausvyrą ir įkrito į lifto šachtos angą, į maždaug 2 metrų gylį ant lifto šachtoje įrengto medinio apsauginio pakloto. Įvykio metu nukentėjusysis sunkiai traumavo koją.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną nemažai įmonių susidūrė su sunkumais, prisitaikant prie susiklosčiusios padėties. Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, valstybė priėmė sprendimą skirti subsidijas darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbuotojams, tų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.
Darbdaviai turi pranešti apie paskelbtas prastovas Valstybinei darbo inspekcijai ir kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų skyrimo.

Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojams paskelbtas prastovas pranešimus pateikė per 17,7 tūkst. įmonių. Tačiau tik apie 2,5 tūkst. darbdavių kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl valstybės subsidijų darbo vietoms išlaikyti.
Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.

Siekdama išsiaiškinti priežastis, kodėl neskubama kreiptis dėl subsidijų skyrimo, VDI parengė ir prašo darbdavius užpildyti trumpą anonimę anketą: ar dėl paskelbtų prastovų planuojama kreiptis į Užimtumo tarnybą siekiant gauti subsidijas, jeigu ne, dėl kokių priežasčių tai nebus daroma.

Apklausos rezultatai padėti optimizuoti procesus, jei paaiškėtų nenumatyti trikdžiai.
Apklausos forma paskelbta VDI interneto svetainėje

VDI vykdo anoniminę darbdavių apklausą dėl prastovų, siekiant gauti subsidijas. Prašome skirti šiek tiek Jūsų laiko ir atsakyti, ar dėl paskelbtos prastovos planuojate kreiptis į Užimtumo tarnybą, siekiant gauti subsidiją; jeigu ne, dėl kokių priežasčių neketinate to daryti. Būsime dėkingi!

Apklausa: http://tiny.lt/m2mffft

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. balandžio 14 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužaloti :

Kovo 17 d. komandiruotės metu vidurio Suomijoje UAB "ELVITRA" (Panevėžio raj.) vairuotojas, veždamas krovinį, nuslydo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu patyrė sunkią traumą.

Darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas skelbiamas VDI interneto svetainėje.
Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.
Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą (išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.
Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų. Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.
Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.
Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma: http://tiny.lt/46vcdmp.

VDI vykdo anoniminę darbdavių apklausą dėl prastovų, siekiant gauti subsidijas. Prašome skirti šiek tiek Jūsų laiko ir atsakyti, ar dėl paskelbtos prastovos planuojate kreiptis į Užimtumo tarnybą, siekiant gauti subsidiją; jeigu ne, dėl kokių priežasčių neketinate to daryti. Būsime dėkingi!

Apklausa: http://tiny.lt/m2mffft.

Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. balandžio 6 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 1 darbuotojas mirė.

Sunkiai sužaloti :

Kovo 17 d. Milkuškų k., Švenčionių r. ūkininko Rimanto Stankūno ūkyje vykdant stogo remonto darbus darbininkas, baigęs darbą, per anksti atsisegė apsaugos diržą ir, įlūžus gegnei, nukrito nuo stogo maždaug iš 8 m aukščio. Įvykio metu buvo sunkiai sužalotas.

Žuvo :

Kovo 26 d. UAB ,,Vilkritis'' teritorijoje (Vilnius) M. Čyžienės individualios įmonės "Milčija" (Alytaus raj.) vairuotojas įlipo į puspriekabę sutvirtinti krovinį diržais. Tvirtindamas krovinį iškrito iš puspriekabės, iš maždaug 2 m aukščio atbulomis ir susižalojo galvą. Ligoninėje nukentėjusysis po atliktos operacijos 2020-03-31 mirė.

Nuo kovo 16 d., siekiant apsaugoti darbuotojų bei interesantų sveikatą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) keičia savo veiklos organizavimą.

VDI laikinai stabdo visus inicijuojamus ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus.
Į patikrinimus darbo inspektoriai vyks tik išimtinais atvejais pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, taip pat esant tiesioginiam pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe, ūmaus apsinuodijimo ar susirgimo ūmia profesine liga grėsmei.

Atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų ypatingą žalą valstybės ir visuomenės interesams, bus vykdoma ir nelegalaus darbo kontrolė, reaguojant į gautus pranešimus, skundus ar viešai paskelbtą informaciją dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų.
Dėl karantino nevykdomi planiniai patikrinimai bus atlikti pasitelkiant elektroninius inspektavimus. Į patikrinimų sąrašus įtrauktos įmonės turės užpildyti ir VDI pateikti atitinkamas temines ataskaitas, pagal kurias turėjo būti vykdytas planinis patikrinimas.

Pranešimų, skundų, viešai paskelbtos ar kitais būdais gautos informacijos dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų tyrimas bus vykdomas, esant galimybei, neišvykstant į ūkio subjektą. Tokiu atveju pareiškėjai, darbdaviai, darbuotojai, kiti suinteresuoti asmenys bus apklausiami elektroninių komunikacijos priemonių pagalba, o teikiant tyrimui atlikti būtinus dokumentus ir duomenimis bus taikomi būdai, užtikrinantys asmens duomenų apsaugą. Pranešimų ir skundų dėl darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurių neįmanoma ištirti neišvykstant į patikros vietą, nagrinėjimas bus atidėtas iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo.
Taip pat laikinai stabdomas VDI inspektorių dalyvavimas kitų priežiūros įstaigų inicijuojamuose ūkio subjektų planiniuose ir neplaniniuose patikrinimuose.

VDI konsultacijas gyventojams, darbdaviams ir darbuotojams teikia nuotoliniu būdu elektroninių komunikacijos priemonių pagalba. Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook profilyje.
Konsultacijų telefonu linija veikia:
darbo dienomis nuo 8 val. iki 20 val.
savaitgaliais nuo 10 val. iki 15 val.

Naktinis konsultavimas (nuo 20 val. iki 8 val.) vykdomas mobiliuoju telefonu +370 619 77971.   
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie VDI darbo ginčų komisijų posėdžius ir ginčų nagrinėjimą organizuos bei vykdys rašytinio proceso tvarka, su darbo ginčų komisijos nariais bendraujant bei sprendimus priimant elektroninių komunikacijos priemonių pagalba. Nesant galimybės nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, atidėti bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimo laikotarpiu.

VDI laikinai stabdo ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbdavių, darbdaviui atstovaujančių ir darbdavio įgaliotų asmenų, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą.
Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti el. paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius.
Darbo inspekcijos veiklos organizavimo tvarka keičiama iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai yra sustabdžiusi įmonių planinius ir neplaninius patikrinimus, tačiau atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė vykdoma.

Reaguojant į gautus pranešimus ir skundus, darbo inspektoriai vyksta į patikrinimus. Šiandien tokį patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo VDI atliko siuvykloje Lentvaryje. Inspektavimo metu nustatyti 7 nelegalūs darbuotojai. Trys iš jų užsieniečiai. Siuvyklos darbuotojai siuva kaukes.
Ir įmonės vadovui, ir pačiai įmonei gresia baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį minimali sankcija juridiniam asmeniui – 868 eurų. 

Karantino laikotarpiu į patikrinimus darbo inspektoriai vyksta tik išimtinais atvejais: pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo, taip pat esant tiesioginiam pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, nelegalaus darbo apraiškoms. Tačiau VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo. Esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. kovo 30 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Kovo 19 d. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda į apšvietimo stulpą tiesiame ruože atsitrenkė UAB ,,Statmax“ (Telšių raj.) vairuotojo vairuotojas mikroautobusas „Renault Trafic“. Autoįvykio metu važiavę du įmonės darbuotojai buvo sužaloti, vienas iš jų patyrė sunkią traumą (kaklo slankstelių lūžiai).

Kovo 25 d. statybvietėje (Kauno m. sav.), automobilių tilto per Nerį dešiniajame jungiamajame kelyje, atliekant polių pažeminimo darbus ant  AB "Kauno tiltai" (Kaunas) suvirintojo užgriuvo molio luistas. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kasdien gauna per 1,5 tūkst. skambučių, apie šimtą žinučių į VDI „Facebook“ paskyrą, tiek pat užklausų elektroniniu paštu. Trečdaliu padidėjęs besikreipiančiųjų srautas susijęs su šalyje paskelbta ekstremaliąja situacija ir karantinu, kurie daro didelę įtaką darbo santykiams. VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo.

Paskelbus karantiną, nemažai įmonių susidūrė su sunkumais – ne visoms įmanoma prisitaikyti prie ekstremalios situacijos sąlygų. Siekdami tęsti veiklą, darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip spręsti ekonomines ir finansines pasekmes, tačiau ne visuomet sąžiningomis priemonėmis.

Karantino pradžioje didžioji dalis VDI gaunamų užklausų buvo dėl atostogų. Žmonės teiravosi, kada ir kaip gali būti suteikiamos nemokamos ir kasmetinės atostogos, taip pat klausė, ką jiems daryti, nes darbdaviai siūlo imti atostogas, ir neretai ne tik siūlo, bet ir primygtinai reikalauja tai daryti. Pastarosiomis dienomis  daugiau klausimų sulaukiama dėl prastovų, kai darbdavys negali suteikti darbo: kaip jos turėtų būti įforminamos, kaip darbdavys turėtų apie skelbiamą prastovą informuoti darbuotojus. Taip pat žmonės teiraujasi dėl darbo sutarčių nutraukimo. Jie nėra tikri, ar darbdavių sprendimai teisėti, ar priimdami jų pasiūlymus nepraras savo socialinių garantijų.

Nors VDI laikinai yra sustabdžiusi įmonių patikrinimus karantino laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, jog nereaguojamaį darbuotojų pranešimus bei skundus dėl galimų pažeidimų.

VDI įspėja, jog esama situacija neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

„Suprantame, kad sudėtingoj situacijoje atsidūrę abi pusės – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Tačiau pirmiausia siekiame ne bausti, o suvaldyti situaciją, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Raginame darbdavius klausimus su darbuotojais spręsti teisėtais būdais ir sprendimus priimti nepažeidžiant jų teisių. Šiuo metu maksimalūs VDI resursai nukreipti konsultavimui ir informavimui.“

Siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, VDI įmones, kurioje fiksuojami galimi pažeidimai, įtraukia į sąrašą. Joms siunčiami įspėjamieji laiškai su informacija apie darbo santykių reglamentavimą šalyje paskelbus ekstremalią situaciją.
VDI gauna ir pranešimų dėl karantino metu vykdomos draudžiamos veiklos. Šią informaciją inspekcija nedelsdama ją perduoda policijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat įstaigoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą. Kaip jau ne kartą yra pabrėžta, darbdaviai, kurie naudodamiesi susidariusia situacija piktnaudžiaus savo teisėmis ar elgsis su darbuotojais neteisėtai, negalės pretenduoti į valstybės pagalbą.

VDI dar kartą primena, jog darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis atostogomis. Taip pat darbdavys negali atleisti darbuotojų, nesant įstatymuose numatytų pagrindų ir/ar daryti darbuotojams spaudimą nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva. Skelbdamas prastovą darbdavys turi vadovautis naujai priimtomis Darbo kodekso pataisomis.

Darbuotojams privaloma užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei aprūpinti darbuotojus būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Jeigu darbdavys nesudaro saugių darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti.

Darbo kodekse yra įteisintos kitokios darbo organizavimo formos, kurios gali būti naudingos šiuo metu. Tai  darbas nuotoliniu būdu, darbo keliems darbdaviams sutartis, susitarimas dėl ne viso darbo laiko, taip pat gali būti skelbiama prastova ar dalinė prastova, darbdavio priimtas sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo.
Daugiau informacijos VDI interneto svetainėje:
https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2775 https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2750

Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, keičiasi ir pats subsidijų modelis – Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.
Tokiems sprendimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seime šie pakeitimai bus svarstomi kitą savaitę.
Kaip žinoma, praėjusią savaitę Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais numatė paramą darbo vietų išsaugojimui. Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:
70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.
Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.
Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.

Kas nauja

  • Nauji subsidijų dydžiai – 70 ir 90 proc. Skiriasi valstybės subsidijos viršutinė riba, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo mokėti daugiau ar mažiau.
  • Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo.
  • Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.
  • Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.
  • Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.
  • Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
  • Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.
  • Didėja baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

Subsidijos
Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Minimali alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Galimi subsidijų dydžiai sudarys 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, antruoju atveju – ne daugiau nei 607 eurus bruto.
Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.
Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.
Apie paskelbtą prastovą darbdavys turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti darbuotoją ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos įmonėms, kuriose dirba neįgalieji ar kiti remiami darbuotojai
Įmonės, kuriose dirba neįgalieji ar kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgalaikiai bedarbiai, jauni darbuotojai – taip pat galės pretenduoti į valstybės subsidiją prastovos metu, kai ji paskelbiama dėl ekstremalios situacijos ar karantino. 
Papildomas rėmimas darbo rinkoje, kai nėra ekstremalios situacijos ar karantino, reiškia darbuotojo darbo užmokesčio subsidijavimą. Subsidiją, priklausomai nuo įdarbinamo asmens, toks darbdavys trumpiausiai gali gauti 3 mėnesiams, ilgiausiai – neterminuotai.
Tačiau tokiose įmonėse subsidija darbo užmokesčiui mokama tik tuomet, kai asmuo dirba, o kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbiama prastova – tuomet įprastas subsidijos mokėjimas turėtų nutrūkti.
Dėl šios priežasties Užimtumo įstatymo pataisomis numatoma, kad per prastovą darbdavys galėtų gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti. Subsidija siektų tiek pat, kaip ir kitoms įmonėms – 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju subsidija negalės viršyti 910,5 eurų bruto, antruoju 607 eurų bruto, o darbuotojas negalės gauti mažiau nei minimali alga, jei sulygta visa darbo laiko norma.
Kaip ir kitais atvejais, darbdavys subsidiją gautų tik tada, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną nebus atleidęs darbuotojų savo iniciatyva be darbuotojų kaltės bei darbdavio valia ir darbuotojų prašymu nebus suteikęs ilgesnių nei viena darbo diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos darbuotojams socialinėse įmonėse
Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.
Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma, kad per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba.
Subsidijų dydžiai socialinėms įmonėms per prastovas pagal darbuotojų tikslines grupes:

  • Sunkus neįgalumo lygis, 25 proc. ir mažesnis darbingumas ar didelių specialiųjų poreikių lygis – 75 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Vidutinis neįgalumo lygis, 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Lengvas neįgalumo lygis, 45-55 proc. darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Vyresnis nei 50 metų asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • Ilgalaikis bedarbis, kurio nedarbo laikotarpis ilgesnis nei dveji metai – 60 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui per prastovą turi mokėti ne mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu prastova paskelbta trumpesnį laikotarpį, subsidija apskaičiuojama proporcingai pagal jos trukmę.
Socialinė įmonė subsidija ekstremalios situacijos ar karantino metu galės pasinaudoti, jei neatleido tikslinei grupei priskiriamų darbuotojų be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia ir jei darbuotojų prašymu nesuteikė jiems ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.
Kai mokama subsidija prastovos atveju, nemokama įprasta subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

Paprastesnė darbuotojų nuoma ir įdarbinimas
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo. Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai. Tokie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jis įsigalioja pritarus Vyriausybei ir pasirašius ministrui pirmininkui.
DARBUOTOJŲ NUOMA. Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.
Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Trečiadienį priimtu nutarimu Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:
Darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota.
Ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat – prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.
Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.
Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.
PAREIGYBĖS, DĖL KURIŲ RENGIAMAS KONKURSAS. Vyriausybės nutarimu nustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Dažniausiai tai  – įstaigų vadovai, pavaduotojai, struktūrinio padalinio vadovai bei konkretūs darbuotojai, kurių pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (finansininkai, buhalteriai, personalo administratoriai, vidaus auditoriai, teisininkai ir panašiai).
Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai paskelbta ekstremali padėtis ar karantinas ir darbdaviai negali vykdyti konkurso reikiamai pareigybei, jie gali be konkurso į pareigas priimti darbuotoją terminuotam laikotarpiui – kol pasibaigs ekstremali padėtis ar karantinas.
Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, terminuota darbo sutartis su darbuotoju turės būti nutraukta.

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija
Kai neįgalus asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, jam mokama profesinės reabilitacijos išmoka. Ji negali būti mažesnė kaip 362 eurai, jeigu profesinė reabilitacija prasidėjo 2020 metais (2019 metais – 329 eurai).
Išmoka šiuo metu mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis siūloma, kad į šį 180 dienų laikotarpį nebūtų įskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis, kai sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, o išmoka būtų mokama ir sustabdžius programą dėl ekstremalios padėties ar karantino.

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikinai sustabdė įmonių patikrinimus, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje, tačiau siekdama užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų vykdymą karantino metu veikiančiose įmonėse, jas inspektuos nuotoliniu būdu.
Nuotoliniu būdu numatyta patikrinti daugiau nei 90 įmonių, kurių planiniai patikrinimai, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, buvo atšaukti dėl šalyje paskelbto karantino.

Iki balandžio 20 d. įmonės, įtrauktos į inspektuojamų nuotoliniu būdu karantino laikotarpiu, sąrašą, VDI turės pateikti informaciją apie darbuotojų darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės aktų reikalavimams elektroniniu būdu atsakant į atitinkamo kontrolinio klausimyno ar anketos klausimus.

Kiekviena įmonė, įtraukta į nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašą, iki kovo 27 d. individualiai gaus VDI pranešimą, kuriame bus nurodyta, kaip prisijungti prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) bei pagal kurį kontrolinį klausimyną ar anketą jai reikės įvertinti darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams. Taip pat šiame pranešime bus nurodyti VDI darbuotojų, į kuriuos įmonių atstovai galės kreiptis dėl konsultacijos, kontaktai.

Šių įmonių atsakingi darbuotojai, tiesiogiai prisijungę prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje, turės pateikti VDI užpildytą nurodytą kontrolinį klausimyną ar anketą, nurodytą VDI pranešime. Kontrolinių klausimynų ar anketų popieriniai variantai negalioja.
Nuotoliniu būdu inspektuojamų įmonių sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“.

Įmonės, įvertinusios pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną ar anketą darbo sąlygų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos ir/ar darbo teisės reikalavimams, užpildžiusios ir pateikusios VDI atitinkamą ataskaitą per EPDS, 2020 m. nebus tikrinamos planine tvarka, darbo inspektoriams apsilankant įmonėje.
Laikinai sustabdžius ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus, VDI inspektoriams apsilankant įmonėje, į patikrinimus darbo inspektoriai vyks tik išimtinais atvejais pagal pranešimą apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar žuvo.

Kontaktai pasiteiravimui:
prisijungimas prie EPDS ir techninis pildymas:
Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt, 
Violeta Skersienė, tel. (8 5) 2139763, e. p. violeta.skersiene@vdi.lt;
konsultacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
Saulius Balčiūnas, tel. (8 5) 2139759, 869539022, e. p. saulius.balciunas@vdi.lt;
Konsultacijos darbo teisės klausimais:
Šarūnas Orlavičius, tel. (8 5) 2603473, 869425878, e. p. sarunas.orlavicius@vdi.lt.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. kovo 23 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas mirė.

Sunkiai sužaloti:

Kovo 12 d. UAB "Metalo centras" (Panevėžys) gamybos meistras su kitu įmonės darbuotoju atliko vamzdžių kėlimo darbus. Užkabinę vieną vamzdžio galą, darbuotojai jį pakėlė ir ketino uždėti stropus, bet tuo metu sujudėjo šalia esantis vamzdis,  ir pakeltas vamzdis atsikabinęs užriedėjo ant vieno iš darbuotojo kojų. Įvykio metu sunkiai jį sužalojo (dešinio šlaunikaulio lūžis, dešinės blauzdos kaulų atviras lūžis).

Sausio 29 d. komandiruotės metu, Prancūzijos uoste (Pagny) UAB "Baltnautic Shipping Ltd" (Klaipėda) mechanikas bėgdamas laivo triumo dangčiu nepastebėjo, kad vienas laivo triumo dangtis buvo atidarytas ir nukrito į 1,5 m  gylyje  į laivo triumą.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

2019 m. rugpjūčio 15 d. komandiruotės metu, Suomijoje UAB „NAOTRANSA“ (Kaunas) vairuotojas-ekspeditorius sunkvežimiu Scania su puspriekabe gabeno krovinį iš Vilniaus į Suomiją. Atvykus į krovinio paskirties vietą, darbuotojas atidarė puspriekabės duris, ir nuo viduje esančios paletės ant jo nukrito ten sukrautos dėžės ir  sunkiai sužalojo.

Žuvo:

Kovo 18 d. pirminiais duomenimis, komandiruotės metu, Prancūzijoje (nelaimingo atsitikimo vieta tikslinama) UAB „Talša“ (Šiauliai) vairuotojas - ekspeditorius vairuodamas vilkiką įsirėžė į priekyje stovėjusį krovininį automobilį ir eismo įvykio metu žuvo.

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų.

Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:

  • Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
  • Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
  • Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
  • Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.  
  • Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
  • Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
  • Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
  • Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  • Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
  • Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:
NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1.    Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
2.   Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų;
3.    Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
PRASTOVA. 
Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Pirmuoju atveju paskelbus prastovą neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.
Jeigu prastova paskelbta dėl antrosios priežasties, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka
DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Jeigu prastova skelbiama kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių, dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso  47 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
Antruoju atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (ne mažiau MMA) proporcingai.
ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams siūlome kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:

  • 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
  • 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
  • 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę.
  • 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.

Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.
SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį.  
Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.
Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų
Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.
ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:

  • 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.
Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.
Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

Pateikiame visą sąrašą priimtų sprendimų:

PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Valstybės subsidijų dydžiai:
- 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai buto.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo. 
Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.

MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).
Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio neįgaliojo iki 21 metų priežiūrai.
Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka sieks 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas.
Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. kovo 16 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Kovo 12 d. Skilvionių ŽŪB (Joniškio raj.) elektrikas ir traktorininkas norėdami greičiau išleisti vandenį iš prie traktoriaus prikabintos 10 kub. m. cisternos, siurblio pagalba joje sudarė slėgį, ko pasėkoje, galimai neatlaikęs slėgio, atitrūko cisternos galas. Įvykio metu sužaloti prie cisternos buvę abu darbuotojai, kur vienam nustatyti paviršiniai nubrozdinimai, t. y. lengvi kūno sužalojimai o kitas patyrė sunkius kūno sužalojimus (dubens kaulų lūžiai, galvos ir kiti kūno sužalojimai).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skubiai priimti įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas darbdaviams skelbti prastovą ar nustatyti dalinį darbą, kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija.
Prastovos metu darbuotojui mokamas 40 proc. nuo vidutinio jo atlyginimo, nors jis nedirba. Dalinio darbo atveju darbuotojas dirba tik dalį darbo laiko, už kurį mokamas atlyginimas, tačiau kartu galima kreiptis į „Sodrą“ dėl dalinio darbo išmokos darbuotojui.
Šiuo metu darbdaviai gali taikyti abi šias priemones, tik kitais pagrindais – prastova skelbiama, kai darbdavys negali darbuotojui duoti darbo sutartyje numatyto darbo ir darbuotojas nesutinka imtis kito, o dalinis darbas – esant tam tikroms Vyriausybės nustatytoms ekonominėms sąlygoms.

Kartu siūloma aiškiai apibrėžti darbdavio teises ir pareigas, jeigu darbuotojas grįžta iš valstybių, kuriose Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos nerekomenduoja lankytis arba draudžia į jas vykti.
Darbo kodekso pakeitimuose ketinama įtvirtinti darbdavio pareigą siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų saugumui, pavyzdžiui, asmuo neseniai lankėsi Italijoje ar Kinijoje, kur šiuo metu tarp gyventojų plinta koronavirusas (COVID-19). Jeigu darbuotojas nesutiktų dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys galėtų jį nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio.

PRASTOVA. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremalią situaciją, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

DALINIS DARBAS. Dalinis darbas yra trumpesnis darbo laikas, kurį nustato darbdavys ir dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką iš „Sodros“.
Šiuo metu dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Siūloma įtvirtinti, kad dalinį darbą darbdaviai galėtų nustatyti Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją.

Dėl dalinio darbo išmokos kreipiamasi į „Sodrą“. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgus į  prieš tai buvusį darbuotojo darbo užmokestį, sumažinto darbo laiko dalį.
Dėl svarbių ekonominių priežasčių dalinio darbo išmokai paskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negalėtų būti didesnis kaip 58,18 proc., o dėl ekstremalios situacijos – 30 proc. nuo užpraėjusio ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalinio darbo išmoka iš „Sodros“ dėl svarbių ekonominių priežasčių mokama ne ilgiau nei 3 mėnesiai, o dėl ekstremalios situacijos – ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.

Dalinio darbo išmokoms mokėti 2020 metams numatyta 6,232 mln. eurų.
NUOTOLINIS DARBAS IR NUŠALINIMAS NUO DARBO. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais pasiūlymais, jeigu valstybėje yra paskelbta valstybės lygmens ekstremali situacija, darbdaviai taip pat galėtų primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą kilus įtarimų, kad jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems darbuotojams. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš rizikingomis zonomis paskelbtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jei darbdaviui pasiūlius darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu arba išvis nepateikia jokio atsakymo, tuomet darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo ir ribotą laiką nemokėti darbo užmokesčio.
PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme siekiama įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį.
Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.
Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 m. balandžio  1 d.

 

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. kovo 9 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Vasario 26 d. kelyje ties Kumpių k., Kauno r. atliekant kelio remonto darbus buvo pastatytas įmonės UAB „YIT LIETUVA“ (Kaunas) autobusiukas, prie kurio buvo prikabinta lengvojo automobilio priekaba su kelio ženklu. Autobusiuke buvo du įmonės darbuotojai, kai pravažiuojantis vilkikas atsitrenkė į priekabą ir autobusiuką. Autoįvykio metu sunkią traumą patyrė vienas iš darbuotojų.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktas, veikiantis Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI), 2020 m. kovo 26 d. organizuoja nemokamą seminarą įmonių, jų padalinių vadovams, darbuotojų atstovams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų atstovams „Profesinės rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.

Daugiau informacijos

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia jaunesnių klasių moksleiviams skirtą projektą „Dirbsiu saugiai“ ir kviečia įmones bei mokyklas įsitraukti į projektą, taip prisidedant  prie saugaus darbo kultūros ugdymo.

Prieš metus prie šios švietėjiškos iniciatyvos prisijungė per 40 įvairių Lietuvos įmonių, kurių atstovai kartu su darbo inspektoriais vedė saugaus darbo pamokas. Aplankyta daugiau nei 100 mokyklų. Toks susidomėjimas skatina projektą tęsti. 

VDI su įvairių Lietuvos įmonių atstovais jau keletą metų labai sėkmingai lankosi mokyklose, siekdami supažindinti mokinius su darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindais. Mūsų patirtis rodo, kad šiose saugiam darbui skirtose pamokose mokiniai visada aktyviai dalyvauja ir domisi pateikiama informacija. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šią temą pristatyti 5-6 klasių mokiniams sudėtinga, tačiau ir projekto iniciatoriai, ir projekto partneriai stengiasi tai daryti ir informatyviai, ir žaismingai.
Pamokų metu VDI inspektoriai supažindina mokinius su darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindais, su dažniausiai kylančiais pavojais darbe ir būdais, kaip galima išvengti nelaimių darbe. Įmonių atstovai pasakoja, kokie pavojai yra pas juos įmonėse, kodėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai yra tokie svarbūs, pademonstruoja įmonėse naudojamas apsaugos priemones ir pan.

Vizitai į mokyklas planuojami balandžio mėnesį, o pamokos bus skirtos 5-6 klasių mokiniams. Projektą užbaigs balandžio 28 d. – Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – organizuojama nacionalinė interaktyvi darbuotojų saugos ir sveikatos viktorina 5-6 klasėms. Viktorina bus paskelbta VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Kiekviena klasė, teisingai bei per trumpiausią laiką atsakiusi į visus paskelbtus interaktyvios viktorinos klausimus gali laimėti Valstybinės darbo inspekcijos ir jos partnerių įsteigtus prizus, o svarbiausia – „Saugiausios klasės 2020“ titulą!

Kaip dalyvauti įmonėms?

Įmonių registracija vyks iki kovo 16 d. Atkreipiame dėmesį, kad projekto partneriais bus atrinktos tik tos įmonės, kurios dirba saugiai ir kuriose nėra nustatyta kitų, su VDI kompetencija susijusių teisės aktų pažeidimų. Projekte negali dalyvauti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančios įmonės. Kviečiame registruotis, užpildžius šią formą.

Kaip dalyvauti mokykloms?
Suprasdami didelį mokytojų užimtumą, projekto iniciatoriai ir partneriai viskuo pasirūpins patys – jums tik reikia pasikviesti mus į svečius. Tą galite padaryti užpildę šią registracijos formą
Pamoką siūlome numatyti „Žmogaus saugos“ pamokų metu, todėl užsiregistravę nepamirškite užpildyti ir kalendoriaus, kuriame nurodykite jums tinkamą datą ir laiką.
Kviečiame nedelsti, nes galime aplankyti tik ribotą skaičių mokyklų. Registracija vyks iki kovo 16 d.

Projekto globėjai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo misterija

Jei kyla klausimų – bendraukime:
tel. (8 5) 2651628, (8 5) 2603386,
el. paštu nerita.sot@vdi.lt, jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. kovo 2 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Vasario 19 d. D. Akstinavičiaus ūkyje (Marijampolės sav.) ūkio darbininkas prie priekabos priremtomis kopėčiomis lipo pažiūrėti į priekabą byrančių grūdų ir nukrito iš maždaug 1,5 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo galvą.

Sausio 9 d. komandiruotės metu Lenkijoje, Ščecino uoste, prie krantinės, esant normalioms oro sąlygoms, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“ (Klaipėda) kvalifikuotas jūreivis, leisdamasis kopėčiomis į laivo triumą, dėl staigaus nugaros skausmo (radikulito) prarado pusiausvyrą ir nukrito iš maždaug 1,5 m aukščio ant celiuliozės maišų. Įvykio metu sunkiai susižalojo (stuburo slankstelio kompleksinis lūžis).

2019 m. gruodžio 14 d. komandiruotės metu Vokietijoje, Rheda-Wiedenbruck mieste, stovėjimo aikštelėje poilsio metu tarp vairuotojų įvyko muštynės, kurių metu sunkiai nukentėjo UAB "Transorloja" (Utenos raj.) vairuotojas-ekspeditorius. Vairuotojas buvo gydomas Vokietijoje, atvykęs į Lietuvą, kreipėsi į Visagino ligoninę, kur buvo išduota pažyma apie traumos sunkumą joje nurodoma kad patirta poli trauma yra priskiriama prie sunkių.

Žuvo:                                            
Vasario 18 d.  komandiruotės metu Vokietijoje, pirminiais duomenimis, pakrovus autovežį ant UAB „Autocentrum A5“ (Marijampolė) vairuotojo-ekspeditoriaus užvažiavo nuo autovežio nuriedėjęs automobilis. Įvykio metu darbuotojas buvo mirtinai traumuotas. Vokietijos policija atlieka ikiteisminį tyrimą, todėl tikslių duomenų apie įvykį neteikia, pateikta informacija yra preliminari ir nėra galutinai patvirtinta.

Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2019 m. gavo 7579 prašymus nagrinėti darbo ginčus. Tai 12 proc. daugiau nei 2018 m. Beveik pusė prašymų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti.

Apžvelgiant kelerių metų statistiką, pagrindinė tendencija nesikeičia: dauguma darbo ginčų komisijoms (DGK) pateiktuose prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta 7346. Jie sudaro 76 proc. visų per praėjusius metus gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.

Kita dažniausia kreipimosi į DGK priežastis – atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu. Tokių reikalavimų padaugėjo: 2019 m. gauta 664, 2018 m. – 530 reikalavimų. Apie trečdalis visų ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo buvo išspręsti taikiai (sudarytos 224 taikos sutartys), apie ketvirtadalis reikalavimų patenkinti.

Išaugo ir reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo skaičius: 2019 m. buvo pareikšti 289 reikalavimai, o 2018 m. – 170. Trečdalis šių ginčų baigėsi taikos sutartimis, o trečdalis reikalavimų buvo atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Daugiau nei 10 proc. šių reikalavimų buvo tenkinta arba tenkinta iš dalies.

2019 m. darbo ginčų komisijos visiškai patenkino 3356 reikalavimus, 994 – patenkino iš dalies ir bendrai tai sudaro beveik pusę visų priimtų sprendimų. Lyginant su 2018 m. šiek tiek padaugėjo darbo bylų, kurios išspręstos sudarant taikos sutartis. Dauguma atvejų, kai reikalavimai buvo atmesti, buvo tie, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio.

„Dėl padidėjusio gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus skaičiaus 2019 m. įsteigtos dar dvi darbo ginčų komisijos Vilniuje ir Alytuje, o nuo 2020 m. pradžios dar viena komisija pradėjo veiklą Vilniuje, – sako Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius. – Didesnis besikreipiančiųjų srautas rodo ne tik tai, kad darbuotojai aktyviau gina savo teises, bet ir tai, kad žmonės labiau pasitiki darbo ginčų komisijomis. Be to, ši paslauga nėra apsunkinta daugeliu formalumų, darbo ginčų nagrinėjimo laikas įprastai trunka iki vieno mėnesio ir tai atliekama nemokamai.“
DGK per 2019 m. priėmė sprendimų dėl daugiau nei 8,4 mln. eurų išieškojimo. Tai penktadaliu daugiau nei 2018 m. Per 8,2 mln. eurų priteista darbuotojų naudai ir per 182 tūkst. eurų darbdavių naudai. Lyginant su 2018 m. priteistomis sumomis, darbuotojams išieškotinos sumos padidėjo 27 proc., o darbdaviams sumažėjo 47 proc.

Nagrinėjant darbo ginčus bei nustačius galimus nelegalaus darbo ar kitų darbo įstatymų pažeidimų požymius, darbo ginčų komisijos pateikė tarnybinių pranešimų VDI teritoriniams skyriams dėl 59 darbdavių patikrinimų (dėl nelegalaus darbo ar kitų galimų pažeidimų). Iš jų 23 buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos piniginės baudos.
Darbo ginčų komisijos – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti  individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 22 komisijos: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės regionus aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių/Telšių darbo ginčų komisijos.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmuosius du metų mėnesius gavo 7 pranešimus apie darbe žuvusius darbuotojus. Per šį laikotarpį sunkiai pakenkta dar 21 darbuotojo sveikatai.
„Metų pradžioje netekome 7 gyvybių darbe, iš jų net 5 tik per vieną mėnesį, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Jau iš pirminių įvykių aprašymų matyti, kad nelaimės įvyko atliekant rizikingiausius darbus, apie kurių keliamus pavojus ir svarbą juos įvertinti bei pasirengti nuo jų apsisaugoti nuolat kalbame. 3 darbuotojai žuvo nukritę iš aukščio. Kitus darbuotojus mirtinai sužalojo užvirtęs gruntas iškasoje, virtęs medis, atliekant miško kirtimo darbus, veikiantis įrenginys, kelių transporto priemonė.“

Pirminės įvykių darbe tyrimo aplinkybės leidžia teigti, kad mirčių buvo galima išvengti, jei darbdaviai kreiptų dėmesį į VDI nuolatinai kartojamas elementarias bazines darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisykles, kurios primenamos įvairias būdais: siunčiami asmeniniai laiškai pavojingiausių sektorių nelaimingiems atsitikimams darbe įmonių vadovams, nurodant galimus profesinės rizikos veiksnius darbo vietose, parengtos metodinės rekomendacijos, interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės, organizuojamos konsultacijos ir seminarai. Tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe statistika akivaizdžiai rodo, kad darbdaviai nenori ir nesiruošia girdėti VDI įspėjimų ir raginimų, o darbuotojų sauga ir sveikata dažnai lieka paskutinėje vietoje.

VDI jau pranešė, kad sausio 8 d. Druskininkuose įvyko pirmoji nelaimė darbe, nusinešusi darbuotojo gyvybę. UAB „Nava LT“ statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trasos montavimo darbus, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.
Vasario 5 d. UAB „Miškodara“ atliekant miško kirtimo darbus, norint nuversti įstrigusį medį kitu medžiu (kas yra griežtai draudžiama), virsdamas medis kliudė miško pjovėją, kuris vežant į ligoninę mirė.

Sausio 16 d. UAB „Emons transportas LT“ vairuotojas žuvo eismo įvykio metu.
Vasario 12 d. UAB „Via fortis“ sunkvežimio užlipo ant krovininio automobilio atlikti tentavimo darbus ir nukrito žemyn iš maždaug 4 m aukščio. Pakeliui į ligoninę nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.
Vasario 13 d. UAB „Kietasis biokuras“ šaltkalviui dirbant pjuvenų padavimo bunkeryje,  galimai klaidos pasėkoje įjungus įrenginį, pjuvenų padavimo sraigtas įtraukė darbuotojo ranką. Atvykę medikai teikė jam pagalbą, tačiau nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.
Vasario 15 d. UAB „Zelator“ darbuotojas statybose, montuojant metalines sijas, nukrito nuo perdangos iš 12 m aukščio  ir mirtinai susižalojo.
Vasario 21 d. ūkininko Č. V. Karbauskio fermoje ūkio energetikas taisė karvių varymo vartų pultą užlipęs ant į sieną atremtų kopėčių. Pirminiais duomenimis, slydus kopėčių apatinei daliai, jis nukrito žemyn iš beveik 4 metrų aukščio. Iškviesta greitoji medicinos pagalba konstatavo mirtį.

„Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių bei pačių darbuotojų požiūris. Saugai darbe užtikrinti reikia skirti laiko ne tik žinių atnaujinimui, kaip organizuoti darbus, kokias technines priemones naudoti, bet ir aptarti darbus su užduotis vykdančiais darbuotojais, įsitinkinti, ar jie suprato, ko ir kaip saugotis. Šis neskirtas laikas ir yra darbuotojų gyvybių kaina,“ – sako Saulius Balčiūnas.

Darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi metodines rekomendacijas nelaimingų atsitikimų darbe įvairiose srityse prevencijai. Jas galima rasti www.vdi.lt.

 

Daugiau informacijos:
tel. 8 5 2603386,  el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt.

 

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. vasario 24 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Vasario 13 d. kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas vienos įmonės krovininio automobilio vairuotojas, esant slidžiai kelio dangai, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu vairuojamu UAB „Šiaurės tekstilė“ (Šiaulių raj.) vairuotojo, kuris eismo įvykio metu patyrė daugybinius sunkius kūno sužalojimus.

Vasario 13 d. Kraštų k., Pasvalio r. UAB „Pasvalio gerovė“ darbuotojai su šiukšliaveže rinko mišrias komunalines atliekas. Važiuodami atbuline eiga atsitrenkė į šalikelėje augančius medžius, ir ant automobilio gale esančios pakopos stovėjęs  (Pasvalio raj.) pagalbinis darbininkas buvo prispaustas ir  sunkiai sužalotas.

Vasario 11 d. komandiruotės metu Norvegijoje, Brekstad mieste, ruošiantis iškrovimo darbams, UAB „Gedlito transportas“ (Klaipėda) vairuotojas atidarė puspriekabės duris, o tuo metu stiprus vėjo gūsis durimis trenkė jam į galvą ir sunkiai sužalojo.

Vasario 5 d.  UAB "Baltic TS Group" (Klaipėda) gamybinėse patalpose pagalbinis darbininkas valė metalinės konstrukcijos (2 m - ilgis, 0,4 - m aukštis), padėtos ant stovų,  suvirinimo siūles. Darbininkas norėjo patraukti ant tiltinio krano kablio kabančias grandines, nes jos trukdė prieiti prie konstrukcijos. Traukiant grandinė užsikabino už plokštelės privirintos prie metalo konstrukcijos, ir konstrukcija pradėjo kristi. Darbuotojas bandė konstrukcija sulaikyti rankomis, bet ji buvo per sunki ir užkrito ant jo. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

                     
Žuvo:
                                           
Vasario 15 d.  metalinės sijos montavimo metu iš 12 m aukščio nukrito ir žuvo UAB "Zelator" (Kaunas) darbuotojas  (Baltarusijos pilietis).

Vasario 21 d.  ūkininko Česlovo Vytauto Karbauskio ūkyje, ūkio energetikas taisė karvių varymo vartų pultą. Darbus vykdė nuo į sieną atremtų kopėčių. Pultas įrengtas ant fermos sienos 3 m 75 cm aukštyje. Pirminiais duomenimis, nuslydus kopėčių apatinei daliai darbuotojas nukrito žemyn ant fermos betoninių grindų ir mirtinai susižalojo. Darbo metu energetikas apsauginio šalmo nenaudojo, apsiavęs buvo guminius pašiltintus batus (kroksus). Apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, kad grindys buvo vietomis šlapios ir su mėšlo likučiais.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. vasario 17 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Vasario 3 d. statybvietėje PC "Vilnius Outlet" (Vilnius) atliekant perdangos klojinių demontavimo darbus  UAB „EWCON“ (Kaunas) betonuotojas sunkiai susižalojo akį.

Sausio 29 d. UAB ,,Rezetas" (Vilnius) darbuotoja eidama paslydo ir nukritusi patyrė dešinio šlaunikaulio kaulo lūžį.

Žuvo:
                                           
Vasario 12 d. UAB „Via fortis“ (Vilnius) sunkvežimio vairuotojas atvykęs į AB ,,Grigeo“ teritoriją (Klaipėda) užlipo ant krovininio automobilio atlikti tentavimo darbus ir nukrito žemyn iš maždaug 4 m aukščio. Pakeliui į ligoninę nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.

Vasario 13 d. UAB „Bio Wood“ teritorijoje (Mažeikių raj.) UAB „Kietasis biokuras“ (Telšių raj.) suvirintojas šaltkalvis naujai pastatytame pjuvenų padavimo bunkeryje (gylis-2 m, plotis-1 m, ilgis-4 m) turėjo privirinti dviejų sraigtų dalines apsaugas. Elektros įtampa įrenginyje buvo atjungta. Šaltkalviui dirbant bunkeryje netikėtai pradėjęs veikti pjuvenų padavimo sraigtas įtraukė jo ranką. Atvykusi greitoji teikė jam medicininę pagalbą, tačiau nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė.

VDI organizuoja nemokamus seminarus labai mažų ir mažų įmonių vadovams, darbuotojų atstovams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų atstovams profesinės rizikos vertinimo bei interaktyvių rizikos vertinimo priemonių OiRA naudojimo klausimais.

VDI atkreipia labai mažų ir mažų įmonių vadovų dėmesį į tai, kad vadovai užtikrina darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

OiRA priemonės – tai praktinis nemokamas interaktyvus įrankis, skirtas mažų ir vidutinių įmonių darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Tai įrankis, padedantis atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones tai rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją. Šiuo metu Lietuvoje yra parengta 16 OiRA priemonių, skirtų įvairiems veiklos sektoriams.

Nemokami seminarai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose vasario-kovo mėnesiais. Detalesnė informacija – registracijos formoje.
Išankstinė registracija į seminarus būtina. Registruotis prašome čia:
Po seminaro pageidaujantiems bus išduodami pažymėjimai.

Seminaro programa

Daugiau informacijos:
Vesta Macė, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja – vyr. darbo inspektorė, tel. 8 5 265 0189, el. paštas vesta.mace@vdi.lt.

Darbdaviai privalės registruoti į Nyderlandus komandiruojamus darbuotojus

Įgyvendinant Europos Sąjungos darbuotojų komandiravimo direktyvą, Nyderlanduose nuo 2020 m. kovo 1 d. tampa privaloma informuoti apie laikinus darbuotojus, atvykstančius iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos. Tai siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ES valstybių narių, siunčiant darbuotojus dirbti iš vienos valstybės į kitą.
Ši prievolė tenka darbdaviui, kuris apie tai Nyderlandų institucijas turi informuoti interneto puslapyje www.postedworkers.nl. Sistema veikia nuo 2020 m. vasario 1 d.

Registruojant darbuotojus prieš jų atvykimą į Nyderlandus, reikės identifikuoti visus susijusius asmenis, pateikti informaciją apie darbo pobūdį, komandiravimo trukmę ir darbovietės adresą. Teisingai užpildžius visą reikalingą informaciją, bus atsiųstas patvirtinimas apie informavimo užbaigimą. Neinformavus apie komandiruojamą darbuotoją, įmonėms bus taikomos piniginės baudos.

Ši informacija aktuali:
- į Nyderlandus atvykstantiems darbdaviams su darbuotojais (pvz., pagal užsakymą statyti tilto);
- tarptautinėms kompanijoms, kurios į savo padalinius Nyderlanduose komandiruoja darbuotojus;
- laikino įdarbinimo agentūroms, siūlančioms laikinus darbuotojus Nyderlandų darbdaviams;
- tam tikruose sektoriuose dirbantiems įmonių savininkams.

Didžiajai daliai transporto sektoriaus atvejų taikomos išimtys, pvz., galimybė registruotis vieną kartą per metus krovinių vežėjams keliais.

Į Nyderlandus komandiruojami darbuotojai, planuojantys dirbti daugiau nei keturis mėnesius iš šešių, privalo registruotis Nyderlandų gyventojų registre.

Praėjusią savaitę iš įmonių gauti pranešimai apie nelaimes darbe

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. vasario 10 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

ausio 20 d. ūkininko Zenono Šiurkaus ūkyje (Radviliškio r.) ūkio darbininkas iš palėpės mesdamas šiaudus gyvuliams pro lubose esančia angą (matmenys 1.30 m x 0.63 m), nukrito žemyn iš 3 metrų aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Sausio 22 d. UAB "Dainavos aisčiai" (Alytus) sargas norėjo apžiūrėti saugomą automobilių aikštelės teritoriją esančią adresu: Santaikos g. 30E Alytus, eidamas kryptelėjo koją, pargriuvo ir patyrė sunkią traumą.

Sausio 25 d. UAB "Skonio era" (Alytaus r.) indų plovėjui (rankomis) greitai einant koridoriumi susipynė kojos, nugriuvo ir sunkiai susižalojo dubens kaulus.

Gruodžio 13 d. parduotuvėje MAXIMA (Vilnius), darbo dienos pabaigoje eidamas persirengti į parduotuvės pagalbines patalpas iš prekybos salės, nukrito ir sunkų pakenkimą sveikatai patyrė UAB „Maxima“ (Vilnius)  pardavėjas kasininkas. (Darbuotojui buvo išduoti du tęstiniai nedarbingumo pažymėjimai, nuo 2019-12-14 iki 2020-01-30)

Žuvo:

Vasario 5 d. pjaunant mišką Lančiūnavos girininkijos 3 kvartale (Kėdainių r.)  UAB „Miškodara“ (Utenos r.) miško pjovėjas pasijuto blogai ir vežant į Utenos ligoninę mirė. Aiškinantis nukentėjusiojo sužalojimus, įtariama, kad darbuotojas (galimai) sužalotas virstant medžiui.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė, vykdanti „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono rekonstrukcijos darbus, nemoka atlyginimų darbuotojams iš Turkijos.

Tyrimo metu nustatyta, kad darbdavys nevykdė darbo sutartimis jam nustatytos pareigos mokėti darbuotojams sulygtą darbo užmokestį iki darbo sutarties šalių sutarto darbo užmokesčio mokėjimo termino, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 146 str. 1 d., nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn.  darbą poilsio, švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą pagal nustatytas darbo teisės normas, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 144 str. 1, 2 ir 4 d. reikalavimus.

Įmonės atstovai nurodė, kad neatsiskaitymo priežastys – Turkijos įmonės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi turimos finansinės problemos. Darbuotojų darbo sutartys sudarytos su  KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialu „KAYI Construction“. Šis filialas sutartyse nurodomas kaip darbdavys. Nustatyta, kad filialo „KAYI Construction“ darbuotojams nesumokėta dalis darbo užmokesčio: kaip kuriems darbuotojams už 3, kaip kuriems darbuotojams už 5 mėnesius. Įmonės atstovai taip pat nurodė, kad filialas yra sumokėjęs visus mokesčius „Sodrai“ už visus filialo darbuotojus (visą laikotarpį).

VDI tyrimo metu taip pat nustatyta, kad darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo neorganizavo įvykių darbe (dviejų darbuotojų patirtų traumų) tyrimo ir juos nuslėpė, tuo pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 1 d. ir 45 str. 1 dalį bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatas.

Už minėtus nustatytus pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 97 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje. Skirta 150 eurų bauda ir surašytas reikalavimas patvirtinti įmonėje darbo apmokėjimo sistemą. Taip pat pradėta administracinė procedūra dėl atsakomybės taikymo pagal Užimtumo įstatymo 58 str. 1d. 1 ir 2 p., 3 d. Ji bus taikoma vadovaujantis procesinių sprendimų priėmimo nustatyta tvarka.

Atliekant tyrimą buvo tikrinta statybvietė „S. Dariaus ir S. Girėno stadionas“, taip pat apžiūrėtos ir Turkijos darbuotojų gyvenimo sąlygos, esančios šalia statybos objekto, bendrauta su streikuojančiais Turkijos darbuotojais. Vertėjo pagalba jiems buvo paaiškinta, kad dėl Lietuvoje esančio filialo sutartinių įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio nevykdymo, jie turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Daugiau informacijos
tel. 8 5 2603386, 8 37 338507,
el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt, adas.baliukevicius@vdi.lt

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. vasario 3 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 20 d. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ (Klaipėda) gamybiniame ceche, kranu leidžiant metalo lakštą į lenkimo įrenginį, metalo lakštas išslydo iš griebtuvo ir krisdamas sužalojo  įmonės darbuotojui koją.

Sausio 26 d. VŠĮ Telšių regioninėje ligoninėje (Telšių r.), akušerijos - ginekologijos skyriuje darbuotoja stovėdama prie gimdymo lovos netikėtai griuvo aukštielninka atgal, galva atsitrenkdama į grindis. Įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjų dėmesiui

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.

 Informuojame, kad nuo šių metų keičiasi informacijos pateikimo VDI forma ir būdas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. A1-254 redakcija),
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. EV-372 „ Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgyvendinimo“ nustatė informacijos VDI pateikimo formą per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).

Informuojame, kad šiais metais fiziniai ir juridiniai asmenys informaciją VDI apie jų suteiktas DSS paslaugas darbdaviams turės galimybę pateikti per EPDS nuo vasario 17 d.

Apie informacijos VDI per EPDS pateikimo pradžią informuosime papildomai.
Prašome nesiųsti el. paštu informacijos apie suteiktas DSS paslaugas Excel arba Word formatu.

Išsamesnė informacija – VDI Informacinių technologijų  ir dokumentų valdymo skyriaus programinės įrangos testuotoja Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas valerija.maciuliene@vdi.lt; VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė – Jolita Urbanavičienė, tel. (8 315) 74669; el. paštas jolita.urbanaviciene@vdi.lt .

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. sausio 13 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 4 d.  įmonės UAB "Vaidmilda" (Marijampolės sav.) vadovas atvarė vilkiką su puspriekabe į pakrovimo vietą, adresu: Sodų g. 10, Skaidiškės, Vilniaus raj. Krovinių pakrovimo į puspriekabę metu, bandydamas rankomis sulaikyti krentantį krovinį buvo sunkiai sužalotas.

Sausio 6 d. VŠĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro (Šalčininkų raj.) darbuotoja nešdama šiukšles į konteinerį nukrito ant važiuojamosios kelio dangos ir sunkiai susižalojo galvą.

Sausio 6 d. UAB „Krautoma“ (Vilnius) vairuotojas-ekspeditorius paslydo ant slidžios kelio dangos įmonės kieme ir nugriuvęs sunkiai susižalojo galvą.

Žuvo:

Sausio 8 d. Druskininkų miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstravimo darbų statybvietėje, adresu M. K. Čiurlionio g. 115, Druskininkai, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trąsos montavimo darbus UAB " Nava LT" (Kaunas) statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:
2019 m. rugsėjo 26 d. komandiruotės metu, Švedijoje UAB "LAUNETRA" (Vilniaus raj.) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas pritvirtino krovinį diržais ir tvarkydamas vilkiko priekabą (buvo plyšęs viršutinis tentas) nukrito ant žemės. Nuvykęs į kitą pakrovimo vietą Hudinge (Švedija) ir pakrovęs dar vieną transporto priemonę, važiuodamas link kelto darbuotojas pasijuto blogai. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir nuvežtas į Stokholmo klinikas.

2019 m. rugsėjo 30 d. kelyje Kaunas - Marijampolė – Suvalkai, įmonės UAB „Kelmynės Vytelė“ (Kazlų Rūda) vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pirmoje juostoje stovėjusį vilkiką. Autoįvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo, patyrė daugybinius kaulų lūžius.

2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Alytaus Albera“ (Alytus) pardavėją-kasininkę esančią darbo vietoje parduotuvėje „Žibutė“, užpuolė pašaliniai asmenys ir sunkiai sužalojo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. sausio 20 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 5 d.  svečių namuose „Milda“, adresu: Sausoji g. 14, Druskininkai,  UAB „Travel Technology“ (Vilnius) kambarinė užėjo į kambarį patikrinti, ar kambarys tinkamai paruoštas svečių atvykimui. Apžiūrėjusi vonios kambarį, norėjo patikrinti ar nėra dulkių po lovomis kambaryje  ir eidama lovos link, darbuotoja nepatogiai pastačiusi koją pajuto didelį skausmą. Ji nugriuvo ant žemės ir negalėjo pasikelti. Įvykio metu darbuotoja sunkiai traumavo koją.

Sausio 13 d. UAB „Hampidjan Baltic“ (Šiauliai) operatorei einant nuo vienos mašinos prie kitos, susipynė kojos ir krisdama patyrė sunkią kojos traumą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. sausio 13 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 4 d.  įmonės UAB "Vaidmilda" (Marijampolės sav.) vadovas atvarė vilkiką su puspriekabe į pakrovimo vietą, adresu: Sodų g. 10, Skaidiškės, Vilniaus raj. Krovinių pakrovimo į puspriekabę metu, bandydamas rankomis sulaikyti krentantį krovinį buvo sunkiai sužalotas.

Sausio 6 d. VŠĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro (Šalčininkų raj.) darbuotoja nešdama šiukšles į konteinerį nukrito ant važiuojamosios kelio dangos ir sunkiai susižalojo galvą.

Sausio 6 d. UAB „Krautoma“ (Vilnius) vairuotojas-ekspeditorius paslydo ant slidžios kelio dangos įmonės kieme ir nugriuvęs sunkiai susižalojo galvą.

Žuvo:

Sausio 8 d. Druskininkų miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstravimo darbų statybvietėje, adresu M. K. Čiurlionio g. 115, Druskininkai, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trąsos montavimo darbus UAB " Nava LT" (Kaunas) statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

2019 m. rugsėjo 26 d. komandiruotės metu, Švedijoje UAB "LAUNETRA" (Vilniaus raj.) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas pritvirtino krovinį diržais ir tvarkydamas vilkiko priekabą (buvo plyšęs viršutinis tentas) nukrito ant žemės. Nuvykęs į kitą pakrovimo vietą Hudinge (Švedija) ir pakrovęs dar vieną transporto priemonę, važiuodamas link kelto darbuotojas pasijuto blogai. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir nuvežtas į Stokholmo klinikas.

2019 m. rugsėjo 30 d. kelyje Kaunas - Marijampolė – Suvalkai, įmonės UAB „Kelmynės Vytelė“ (Kazlų Rūda) vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pirmoje juostoje stovėjusį vilkiką. Autoįvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo, patyrė daugybinius kaulų lūžius.

2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Alytaus prekyba“ (Alytus) pardavėją-kasininkę esančią darbo vietoje, parduotuvėje „Žibutė“ užpuolė pašaliniai asmenys ir sunkiai sužalojo.

Gerbiamieji įmonių vadovai, šiuo laišku dar kartą norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Ne išimtis ir praėję 2019 metai, kai dirbant iškasose, dėl nesilaikymo darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, buvo sunkiai sužalotas vienas ir žuvo trys darbuotojai.

Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 metais trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Visais atvejais, darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės u