• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Naujienų archyvas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. sausio 20 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 5 d.  svečių namuose „Milda“, adresu: Sausoji g. 14, Druskininkai,  UAB „Travel Technology“ (Vilnius) kambarinė užėjo į kambarį patikrinti, ar kambarys tinkamai paruoštas svečių atvykimui. Apžiūrėjusi vonios kambarį, norėjo patikrinti ar nėra dulkių po lovomis kambaryje  ir eidama lovos link, darbuotoja nepatogiai pastačiusi koją pajuto didelį skausmą. Ji nugriuvo ant žemės ir negalėjo pasikelti. Įvykio metu darbuotoja sunkiai traumavo koją.

Sausio 13 d. UAB „Hampidjan Baltic“ (Šiauliai) operatorei einant nuo vienos mašinos prie kitos, susipynė kojos ir krisdama patyrė sunkią kojos traumą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2020 m. sausio 13 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Sausio 4 d.  įmonės UAB "Vaidmilda" (Marijampolės sav.) vadovas atvarė vilkiką su puspriekabe į pakrovimo vietą, adresu: Sodų g. 10, Skaidiškės, Vilniaus raj. Krovinių pakrovimo į puspriekabę metu, bandydamas rankomis sulaikyti krentantį krovinį buvo sunkiai sužalotas.

Sausio 6 d. VŠĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro (Šalčininkų raj.) darbuotoja nešdama šiukšles į konteinerį nukrito ant važiuojamosios kelio dangos ir sunkiai susižalojo galvą.

Sausio 6 d. UAB „Krautoma“ (Vilnius) vairuotojas-ekspeditorius paslydo ant slidžios kelio dangos įmonės kieme ir nugriuvęs sunkiai susižalojo galvą.

Žuvo:

Sausio 8 d. Druskininkų miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstravimo darbų statybvietėje, adresu M. K. Čiurlionio g. 115, Druskininkai, vykdant paviršinių nuotekų tinklo trąsos montavimo darbus UAB " Nava LT" (Kaunas) statybininkams dirbant 5,5 m iškasoje, nuslinkus gruntui buvo mirtinai traumuotas vienas iš ten dirbusių darbuotojų.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

2019 m. rugsėjo 26 d. komandiruotės metu, Švedijoje UAB "LAUNETRA" (Vilniaus raj.) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas pritvirtino krovinį diržais ir tvarkydamas vilkiko priekabą (buvo plyšęs viršutinis tentas) nukrito ant žemės. Nuvykęs į kitą pakrovimo vietą Hudinge (Švedija) ir pakrovęs dar vieną transporto priemonę, važiuodamas link kelto darbuotojas pasijuto blogai. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir nuvežtas į Stokholmo klinikas.

2019 m. rugsėjo 30 d. kelyje Kaunas - Marijampolė – Suvalkai, įmonės UAB „Kelmynės Vytelė“ (Kazlų Rūda) vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pirmoje juostoje stovėjusį vilkiką. Autoįvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo, patyrė daugybinius kaulų lūžius.

2019 m. gruodžio 6 d. UAB „Alytaus prekyba“ (Alytus) pardavėją-kasininkę esančią darbo vietoje, parduotuvėje „Žibutė“ užpuolė pašaliniai asmenys ir sunkiai sužalojo.

Gerbiamieji įmonių vadovai, šiuo laišku dar kartą norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Ne išimtis ir praėję 2019 metai, kai dirbant iškasose, dėl nesilaikymo darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, buvo sunkiai sužalotas vienas ir žuvo trys darbuotojai.

Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 metais trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Visais atvejais, darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų, kurie tuo metu buvo iškasose, ir mirtinai juos traumavo. Įvykių darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantys asmenys tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėse. Nebuvo užtikrinta kontrolė kaip laikomasi įmonėse nustatytų tvarkų vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, ko pasėkoje tranšėjų šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti, sutvirtinti ir išramstyti specialiomis priemonėmis. Darbų vykdymui pavojingose zonose (darbai iškasose – žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus), kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai, nebuvo išduotos paskyros-leidimai. Darbdaviui atstovaujantys asmenys neorganizavo darbuotojų mokymo bei instruktavimo, atliekant pavojingus darbus.
Dar sykį Jums primename, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme darbdaviui yra įvardinta pareiga įvertinti esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei bei numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė. Darbuotojų, dirbančių iškasose, saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai yra nustatyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 42 punkte ir Saugos ir sveikatos taisyklėse statyboje DT 5-00, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346.

Norime atkreipti įmonių vadovų dėmesį į tai, kad vadovai formuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, organizuoja jos įgyvendinimą ir užtikrina darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie tokių darbų saugaus vykdymo ypatumus, galite surasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje Metodinės rekomendacijos. Informaciją galite rasti paspaudę šias nuorodas: Darbai nesutvirtintose tranšėjose, Sutvirtintos iškasos, Šlaitinės iškasos, Darbai sutvirtintose tranšėjose, Rekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad pateikiama informacija bus tinkamai įvertinta, ir Jūs būtinai imsitės priemonių, kad darbai iškasose būtų vykdomi saugiai.

Šiandien gavusi informacijos apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Druskininkuose, kai statybvietėje žemės užvirto ant dviejų darbininkų ir vienas iš jų žuvo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kreipiasi į įmonių vadovus, ragindama juos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas.

2019 m. dirbant iškasose nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų buvo sunkiai sužalotas vienas ir žuvo trys darbuotojai.

Kiekvienais metais vykdant darbus iškasose įvyksta sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Skaudžios nelaimės įvyksta nebūtinai, kai kasamos gilios iškasos ir kai pavojai atrodo akivaizdūs. 2019 m. trys mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko, kai buvo kasamos sąlyginai negilios 1,40 - 1,60 m gylio tranšėjos ir vykdomi vamzdžių montavimo darbai. Visais šiais atvejais iš tranšėjos iškastas gruntas buvo kraunamas ant tranšėjos krašto (iškasto ir sukrauto grunto aukštis buvo nuo 1 m iki 1,5 m. aukščio). Darbuotojams dirbant tranšėjose, griuvo iškasos dalis ir žemės užgriuvo ant darbuotojų ir mirtinai juos traumavo.

„Įvykių darbe tyrimo metu nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantys asmenys tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėse. Nebuvo užtikrinta kontrolė kaip laikomasi įmonėse nustatytų tvarkų vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, ko pasėkoje tranšėjų šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti, sutvirtinti ir išramstyti specialiomis priemonėmis. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai (žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus, vykdant darbus iškasose), nebuvo išduotos paskyros-leidimai. Darbdaviui atstovaujantys asmenys neorganizavo darbuotojų mokymo bei instruktavimo, atliekant pavojingus darbus,“ – sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Įvertinti esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei bei numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė – darbdavio pareiga, numatyta įstatymais.
Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia padidintą pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

VDI atkreipia darbdavį atstovaujančių asmenų, įmonių vadovų, statybos ir statybos darbų vadovų dėmesį, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymo sąlygoti sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, be ženklių moralinių pasekmių, sąlygoja baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą kaltiems asmenims.

Siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas iškasose, išsamesnę informaciją apie darbų iškasose saugaus vykdymo ypatumus galima rasti VDI interneto svetainėje, kur pateikiamos metodinės rekomendacijos: Darbai nesutvirtintose tranšėjose, Sutvirtintos iškasos, Šlaitinės iškasos, Darbai sutvirtintose tranšėjose, Rekomenduojama paskyros–leidimo išdavimo tvarka, atliekant darbus iškasose.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386,  mob. tel. 8698 73025, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdydama nuolatinę transporto sektoriaus stebėseną ir kontrolę, siekiant minimizuoti šešėlinės ekonomikos apraiškas, patikrino 22 krovininio kelių transporto įmones.

Vis dažniau nelegalų darbą transporto sektoriuje keičia nedeklaruoto darbo formos: nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, darbuotojai tariamai jų prašymu išleidžiami nemokamų atostogų. Esant didelei nedeklaruoto darbo rizikai transporto sektoriuje, kuris pagal „šešėlio“ dalį yra vienas lyderiaujančių, šis sektorius išlieka tarp prioritetinių Darbo inspekcijos veiklos sričių.

Atsižvelgiant į atliktą duomenų apie krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių veiklą analizę, įvertinus įmonėse didelį skaičių darbuotojų, kurie ilgą laiką turi nedraudiminius laikotarpius, vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kitų rodiklių tendencijas tiksliniams patikrinimams buvo atrinktos 22 transporto įmonės.

Inspektavimų metu tikrinta, ar transporto įmonės tinkamai veda darbo ir poilsio laiko apskaitą; ar teisingai paskaičiuojama bei apmokama vairuotojams už komandiruotes, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis, ar vairuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos nustatyta tvarka. Taip pat buvo aiškinamasi, ar pagrįstai darbuotojai turi didelį nedraudiminių laikotarpių skaičių, ar nedraudiminiu laikotarpiu vairuotojai nedirba. Darbo laiko apskaitos duomenys tikrinti su informacija esančia skaitmeninėse tachografų kortelėse.

Nustatyta 11 atvejų, kai asmenys dirbo nedeklaruotą darbą, bei 1 atvejis, kai asmuo dirbo nelegaliai. Patikrinimų metu pažeidėjams buvo surašyta 14 administracinių nusižengimų protokolų. Pusė jų dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, kiti dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, kitų darbo įstatymų pažeidimų, dėl nedeklaruoto darbo. Taip pat VDI inspektoriai darbdaviams surašė reikalavimus pašalinti 17 pažeidimų, iš kurių 13 darbo teisės pažeidimų.
VDI planuoja įmones patikrinti dar kartą, kaip įmonės atsiskaitė su darbuotojais pagal nustatytus pažeidimus, bei ar darbo ir poilsio laiko apskaitos sistema vedama laikantis Darbo kodekso normų.

Analizuojant patikrinimų duomenis nustatyta, kad darbuotojams suteikiamas nedraudiminis laikotarpis – „neatvykimas administracijai leidus“ arba nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į tai, VDI siūlo numatyti ribojimus transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams suteikiamiems nedraudiminiams laikotarpiams. Kitas VDI pasiūlymas – riboti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tokiose įmonėse, kuriose vairuotojai turi daugiau negu 20 kalendorinių dienų nedraudiminių laikotarpių per metus.

Daugiau informacijos tel. 8 5 2603386,  mob. tel. 8698 73025, el. p. jurgita.sarnickiene@vdi.lt

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. gruodžio 31 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužalotas:

Gruodžio 25 d. Akcinės bendrovės-firmos "Šilutės Rambynas" (Šilutės r.) vairuotojas - laborantas, surinkinėjo pieną iš ūkininkų (ūkininkė Ubartienė, Paulaičių k., Švėkšnos sen., Šilutės r. sav.), pildamas pieną nukrito nuo pienovežio cisternos vaikšiojimo bortelio iš maždaug 1,8 m aukščio ant žemės ir sunkiai susižalojo (Dešinio šlaunikaulio kaulo lūžimas su poslinkiu.)

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) iniciatyva 2020 metais visi šalies kelių transporto priemonių, kuriose naudojami skaitmeniniai tachografai, savininkai privalės periodiškai nuskaitomus duomenis iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių kas ketvirtį teikti į bendrą stebėsenos ir informavimo valstybės informacinę sistemą „Vektra“. Ši naujovė įsigalios 2020 m. sausio 1 d., o duomenų pateikimo pradžia numatoma liepos 1 dieną.

„Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kur vienoje sistemoje bus kaupiami ir analizuojami šalies transporto įmonių periodiškai pateikiami skaitmeninių tachografų duomenys. Kurdami sąžiningą ir konkurencingą transporto sistemą, prisidedame prie Vyriausybės siekio kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti neteisėtos veiklos apimtis“, – naują iniciatyvą pristatydamas teigia LTSA vadovas Genius Lukošius.

Reikalavimas kas ketvirtį į sistemą teikti duomenis sumažins administracinę naštą verslui, padės ginti vairuotojų teises ir bus naudingas teisėsaugos, reguliavimo, patikros, mokesčių institucijoms, kurios vienoje vietoje ras jų veiklai vykdyti reikalingą informaciją.

Stebėsenos ir informavimo valstybės informacinė sistema „Vektra“ taip pat galės būti naudojama kaip tachografų ir vairuotojų kortelių duomenų talpykla, kadangi įmonės duomenis galės įkelti ir saugoti iki privalomo pateikimo, o pateikti duomenys bus saugomi trejus metus.

„Transporto sektorius yra vienas rizikingiausių dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo. Tarp dažniausiai transporto įmonėse nustatomų pažeidimų – darbo laiko apskaita, kai pateikiami neteisingi duomenys apie vairavimo ar poilsio trukmę. Šiais metais Darbo inspekcija gavo daugiau nei 750 darbuotojų prašymų nagrinėti darbo ginčus su transporto įmonėmis. Galimybė patikrinti tachografų duomenis atskiroje informacinėje sistemoje padės ginti vairuotojų darbo teises sprendžiant darbo ginčus, o darbo inspektoriams – identifikuoti rizikingas transporto įmones, atlikti jose patikrinimus ir nustačius pažeidimus bausti nesąžiningus darbdavius”, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

LTSA pareigūnų atliktų patikrų duomenimis, 2019 metais patikrinus daugiau kaip 500 kelių transporto vežėjų įmonių, 170 jų nustatyta pažeidimų dėl privalomai nesaugomų skaitmeninio tachografo duomenų.

Diegiama sistema nustatys tuos, kurie slepia duomenis, piktybiškai jų nepateikia, ir leis stebėti, ar darbdavys nesukčiauja nemokėdamas mokesčių, nepažeidžia vairuotojų teisių įtraukdamas į apskaitą jų darbo laiką dienos ir nakties metu, viršvalandžius, komandiruotes bei fiksuoja poilsį.

Ši naujovė palies daugiau kaip 7000 įmonių ir apie 70000 vairuotojų. 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) pasiekė informacija, jog kai kurie darbdaviai, pasinaudodami šia situacija, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį. VDI informuoja, jog NPD pasikeitimas nėra teisėtas pagrindas keisti darbo sutartyse sulygtą darbo užmokestį, t. y. NPD taikymas (netaikymas) neturi ir negali turėti įtakos darbo sutarčių keitimui.

Pažymime, kad darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva galima keisti tik Darbo kodekso 45 straipsnyje numatytais atvejais, t. y. pakeisti darbo sutarties sąlygas (tame tarpe ir darbo užmokestį) darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Pabrėžtina, jog toks darbdavių piktnaudžiavimas teise gali užtraukti darbdaviams baudą iki 880 eurų. Darbuotojai, kurie susidūrė su šia situacija, kviečiami informuoti VDI pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750. Taip pat, norint gauti teisinę konsultaciją kviečiami kreiptis bendruoju konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.

Per praėjusias 2 savaites Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. gruodžio 30 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Gruodžio 14 d. UAB "Mantinga" (Marijampolė) sluoksniuotų gaminių ceche, darbuotoja dirbo prie sluoksniavimo linijos, eidama prarado pusiausvyrą ir nugriuvo. Griūdama kairiu šonu atsitrenkė į tešlos kubilų verstuvo apsauginį lanką ir sunkiai susižalojo.

Gruodžio 12 d. kelyje Kėdainiai – Panevėžys, keičiant sprogusią krovininio automobilio padangą, automobilis nuslydo nuo hidraulinio kėliklio, prispaudė ir sunkiai sužalojo UAB „Kelga transportas“ (Panevėžio raj.) įmonės automechaniką.

Lapkričio 25 d. įmonės UAB "Vedada" neeksploatuojamose patalpose  Lentvaryje, Trakų raj., UAB „Statybos valdymo biuras“ (Kaunas) darbuotojas su kolegomis apžiūrėjo antrame aukšte remontuojamus sanitarinius mazgus. Besileidžiant kopėčiomis žemyn, jos nuslydo ir darbuotojas nukrito žemyn. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Spalio 24 d. komandiruotės metu, Prancūzijoje, prie Lyon‘o miesto, stovėjimo aikštelėje vilkiko Renault Premium kabinoje įvyko sprogimas (dėl neaiškių priežasčių) ir UAB „Milavita“ vairuotojas apdegė 20% viso kūno.

Žuvo :

Gruodžio 22 d. Toliejų k., Molėtų raj. 1,40 m gylio iškasoje buvo klojamas kanalizacijos vamzdis, srutų patekimui į tarpinį rezervuarą. UAB “Takažolė“ (Vilnius) darbuotoją, dirbantį iškasoje, užgriuvo žemės. Įvykio metu darbuotojas žuvo.

Gruodžio 21 d. komandiruotės metu, Vokietijoje, Osnabruck regione, eismo įvykio metu žuvo UAB „KAJ MADSEN KAUNAS“ (Kaunas) vilkiko vairuotojas (Baltarusijos pilietis).

Artėjant metų pabaigos šventėms, vienose srityse darbai intensyvėja, ieškoma papildomų darbuotojų, padaugėja laikino darbų pasiūlymų. Tuo tarpu kitose srityse darbų mažėja, klientai įspėjami dėl pasikeitusio ar trumpesnio darbo laiko arba iš viso šventiniu laikotarpiu renkamasi nedirbti. VDI primena, kas svarbu tuo metu dirbsiantiems ar atostogausiantiems darbuotojams ir jų darbdaviams.

Terminuotos darbo sutartys. Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Viršvalandžiai – tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Nemokamos atostogos. Pagal Darbo kodeksą nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotoją (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar prašymo. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys yra neribojama.

Kasmetinės atostogos. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl kasmetini atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu. Tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kasmetinės atostogos suteikiamos, bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

Prastova. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.
Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Taikoma administracinė atsakomybė. Nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Analogiškos baudos taikomos  ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai. Asmenys, užsiimantys komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, turi turėti tai veiklai reikalingą licenciją (leidimą). Jei šių dokumentų neturi, gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų.
Turint konkrečių klausimų galima pasikonsultuoti VDI: tel. (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba VDI socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė internetinę interaktyvią rizikos vertinimo OiRA priemonę, skirtą socialiniams darbuotojams, dirbantiems stacionariose dienos globos centruose, skirtose vaikams, neįgaliesiems, psichikos ir vystymosi raidos negalia turintiems asmenims, taip pat socialiniams darbuotojams, atliekantiems lankomąją priežiūrą socialinės paslaugos gavėjo gyvenimo vietoje.

„Socialinis darbuotojas yra arčiausiai rizikos grupių esantis asmuo, kurio saugumui darbe neretai kyla įvairių pavojų. Siekiant, kad šie darbuotojai nenukentėtų atlikdami savo kasdienį darbą, būtina įvertinti jų profesinę riziką, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Šios priemonės naudojimas padės darbdaviams lengviau ir paprasčiau atlikti rizikos vertinimą, nustatyti esamus pavojus, pasirinkti tinkamas prevencines priemones bei užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas socialinių paslaugų srities darbuotojams“.

Internetinė interaktyvi rizikos vertinimo OiRA priemonė yra skirta darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, padedanti atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją.

VDI primena, kad rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. OiRA dėka šis procesas tampa paprastesniu.

OiRA yra nemokama, prieinama ir paprasta naudoti priemonė. Naudojimas OiRA priemonėmis (įrankiais) nereikalauja jokių specialių žinių ir įgūdžių: tereikia mokėti naudotis elektroniniais įrankiais. Norint naudotis OiRA, Jums reikia užsiregistruoti, tam būtina turėti galiojanti el. pašto adresą.

OiRA priemonė socialinių paslaugų srities darbuotojams parengta įgyvendinant Nacionalinį darbuotojų saugos ir sveikatos 2017-2021 metų veiksmų planą. Ji patalpinta VDI interneto svetainėje. Priemonę rasite ČIA

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. gruodžio 9 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 28 d. statybvietėje Ragožių k., Jonavos r., buvo vykdomi vandentiekio trasos statybos darbai. UAB „Infes“ (Vilnius) pagalbiniam darbininkui dirbant tranšėjoje, kurios gylis apie 1,7/2,0 m įvyko grunto griūtis. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai traumuotas.

Lapkričio 26 d. administraciniame pastate Alytuje įmonės UAB "Kastelnokas" (Alytaus r.) technikas vykdė kabelių įrengimo prie lubų darbus (apie 2,5 m aukštyje) ir nukrito nuo nesaugiai atremtų (ant dulkėto plytelių pagrindo slystančių) kopėčių. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Lapkričio 22 d.  UAB  "MEDICATA FILIA" (Vilnius) operatorė-fasuotoja dirbo gamybos ceche, pasijutusi prastai (apsvaigo galva) nukrito ant grindų. Krisdama sunkiai traumavo koją (šlaunikaulio lūžis).

Lapkričio 19 d. nuteistasis dirbo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (Vilnius) Pravieniškių filialo medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Kraunant medienos drožlių plokštes, jos virto ir prispaudė darbuotoją. Įvykio metu jis sunkiai nukentėjo.

Rugsėjo 21 d. komandiruotės metu, Ispanijoje UAB „Me transportas“ (Vilnius) vairuotojas prieš tęsiant reisą ketino nuvalyti automobilio stiklą ir veidrodį, užlipęs ant kelio apsaugos įrenginio (atmuštuvo) nepastebėjo jo kraštų, paslydo ir nukrito ant nugaros. Nuvežus į Ispanijos gydymo įstaigą, gydytojai nustatė daugybinius kairės pusės šonkaulių lūžius. Trauma priskiriama prie sunkių.

Žuvo :

Lapkričio 25 d. komandiruotės metu, Lenkijos Respublikoje, Poznanės regione, autostradoje eismo įvykio metu žuvo UAB „FREINA“ (Kaunas) vairuotojas-ekspeditorius.

Per 10 dienų trukusią neplaninę nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės akciją, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 546 patikrinimus visoje Lietuvoje. Pažeidėjams VDI paskirtų baudų suma siekia 48 650 eurų.
Spalio 23 d. - lapkričio 6 d. vykdytų neplaninių patikrinimų metu buvo nustatyti 299 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbę, neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys. Iš jų 20 nelegaliai dirbo įmonėse, 2 pas ūkininkus, 277 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą, 96 asmenys dirbo nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą). Taip pat nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis, iš jų 9 nelegaliai dirbo įmonėse. Kiti nelegaliai dirbę užsieniečiai vykdė neregistruotą individualią veiklą, dauguma jų – Vilniuje.

Per VDI vykdytą akciją patikrinta 140 įmonių bei 403 dėl fiziniai asmenys. Juos inspektavo 113 darbo inspektorių.
„Tokios neplaninės išskirtinės akcijos, kai sutelkiamas kone visų darbo inspektorių pajėgos, žinoma, duoda ir puikių rezultatų. Jie parodė, kad kovojant su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, dėmesio turime skirti neregistruotos individualios veiklos kontrolei. Tarp visų nustatytų nelegaliai, nedeklaruotą ir neregistruotą darbą dirbusių asmenų – 92 procentai neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys. Ir toliau rengsime specialias nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės akcijas, nepamiršdami kitų svarbių Darbo inspekcijos kontroliuojamų sričių – darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos“, – sako  Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Patikrinimams pasirinkti rizikingiausi sektoriai: statybos, žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų.

Daugiausiai patikrinimų (431) atlikta statybos sektoriuje. Statybos įmonėse užfiksuota 13 asmenų dirbusių nelegaliai (9 atvejai) ir 27 asmenys dirbę nedeklaruotą darbą (6 atvejai), bei 259 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą.
66 patikrinimai atlikti prekybos sektoriuje. Jų metu nustatyta 12 asmenų vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą ir 2 asmenys dirbę nelegaliai pas asmenį, vykdantį individualią veiklą. 15 viešojo maitinimo įmonių nustatyta 30 asmenų dirbusių nedeklaruotą darbą, daugiausiai (20) Kaune. Variklinių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto sektoriuje patikrinti 25 fiziniai asmenys ir 9 įmonės, užfiksuoti 7 asmenys vykdę neregistruotą individualią veiklą.

Net 239 administracinių nusižengimų protokolų surašyti  asmenims vykdžiusiems neregistruotą individualią veiklą, 12 dėl darbo įstatymų pažeidimų (už laiko apskaitos pažeidimus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus), 7 įmonių atsakingiems asmenims – dėl nelegalaus darbo. Darbo inspektoriai darbdaviams taip pat pateikė 19 reikalavimų pašalinti 23 pažeidimus, iš jų 12 darbo teisės pažeidimų.

2018 m. vykdant analogišką akciją buvo nustatyti 454 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbę, neregistruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, iš jų 48 nelegaliai dirbo įmonėse, 6 pas ūkininkus, 296 asmenys vykdė neregistruotą individualią veiklą, 94 asmenys dirbo nedeklaruotą darbą (pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą). Nustatyti 39 nelegaliai dirbę užsienio šalių piliečiai, iš jų 17 dirbo įmonėse.

Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą pilietį A. G. kaltu dėl nelegalaus darbo bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų  ir skyrė jam 1100 eurų baudą.

Šių metų rugpjūtį VDI Vilniaus teritorinis skyrius gavo nepilnamečio pareiškimą dėl to, kad jis vasaros atostogų metu dirbo pagalbinius statybos darbus ir jį pasamdęs žmogus nesumokėjo jam už darbą.
Darbo inspektoriai atliko pareiškime išdėstytų teiginių patikrinimą, nustatė statybos objektus, kuriuose dirbo nepilnametis, surado šių objektų savininkus, surinko duomenis, patvirtinančius pareiškime išdėstytus faktus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad objektuose dirbo ir buvo apgautas (nebuvo sumokėta už darbą) mažametis asmuo (14 m.). Buvo surinkti ir jo darbo faktus patvirtinantys įrodymai.

VDI nustatė, kad vilnietis A. G., gim. 1987 m., neturėdamas verslo liudijimo ar pažymos apie gyventojo vykdomą individualią veiklą, susitardavo su statybos objektų vystytojais (savininkais) dėl statybų baigiamųjų darbų (trinkelių klojimo, aplinkos objekte sutvarkymo po statybų) atlikimo ir šiuos darbus atlikdavo. Kadangi darbų apimtys būdavo pakankamai didelės, šiems darbams atlikti jis pasamdydavo kitus asmenis, t. y. A. G. kaip pagalbinius darbuotojus buvo pasamdęs vieną mažametį asmenį (14 m.) ir vieną nepilnametį (17 m.), pažadėjo jiems sumokėti už darbą, tačiau jiems atlikus darbus su jais neatsiskaitė. Sužinojęs, kad jo veikla domisi VDI, su mažamečiu už darbą jis atsiskaitė.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad A. G. ne tik pats dirbo nelegaliai, nes nebuvo nustatyta tvarka įsigijęs verslo liudijimo, neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, bet ir veikdamas kaip fizinis asmuo – darbdavys, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino nepilnamečius asmenis. Taip pat nustatyta, kad A. G. 2019 m. jau buvo baustas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Konstatuota, kad A. G., pasinaudojęs nepilnamečių amžiumi ir nesubrendimu, gyvenimiškos patirties stoka, įstatymų neišmanymu ir nežinojimu, siekdamas pelno iš asmenų iki aštuoniolikos metų veiklos, neteisingai atlygindamas už darbą ir taikydamas apgaulę, galimai  ekonomiškai išnaudojo nepilnamečius.
Atlikus patikrinimą A. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus ir už nelegalų darbą. Teismas skyrė jam 1100 eurų baudą. Atsižvelgdamas į sunkią administracinėn atsakomybės patraukto asmens materialinę būklę, teismas baudą pakeitė 220 valandomis viešųjų darbų, įpareigodamas juos išdirbti per šešis mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
VDI primena, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti darbdavys.

Galiojančios nacionalinio, šakos, teritorinio ir darbdavio lygio kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje.

Kolektyvinių sutarčių registravimo tikslas – užtikrinti šalims ir kitiems darbo santykių dalyviams galimybę sužinoti kolektyvinėse sutartyse priimtas darbo teisės normas, jų turinį ir galiojimą.

Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia šiuos dokumentus:
- paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis;
- abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.
Profesinei sąjungai ar jų organizacijai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis – darbdavys ar darbdavių organizacija.

Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis.
Kolektyvinių sutarčių registre registruojami ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiami šie duomenys:
- kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;
- profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas;
- darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas;
- registravimo kolektyvinių sutarčių registre data;
- kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data;
- kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.
Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.
Kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka ir viešasis kolektyvinių sutarčių registras neatlieka kolektyvinių sutarčių normų turinio kontrolės funkcijos. 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį, kad pirmajam ledui padengus kelius, nepadaugėtų darbuotojų traumų vykstant į darbą arba iš darbo, taip pat ir darbo vietose.

Pirmiausia – prevencija.
Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai.
VDI atkreipia dėmesį, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti ir kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma, tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą. Itin pavojinga šiuo atžvilgiu ir statybose. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Einant per gatvę, juolab slidžią, pėstiesiems išvengti eismo įvykių padės atšvaitai. Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis, o atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau.

Jei susižalota pakeliui į darbą – kaip forminti?
Įvykus traumai pakeliui į darbą ar iš darbą, ir nukentėjusiųjų, ir darbdaviai teiraujasi, kaip elgtis, kokie turi būti veiksmai, kokia tvarka šias traumas forminti?
VDI primena pagrindines nuostatas, ką reikia žinoti darbdaviui, jei darbuotojas buvo traumuotas pakeliui į darbą ar iš jo.
Visi nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti nustatyta tvarka. Užpildomas Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo aktas. Jo forma N-2: https://www.vdi.lt/PdfUploads/NA_N-2.docx
Tik pristačius Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos nedarbingumo dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e40b0460397d11e48fcad59d61177654

Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo:
- nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui;
- įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija;
- komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą;
- komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą;
- komisija užpildo N-2 formos aktą.
Kaip užpildyti N-2 formos aktą, nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/716b84c043b911e4b328ee8724e3e13c

Užbaigus įvykio tyrimą, surašomas nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktas. Vienas jo egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Papildomai taip pat pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir kt.).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu parengtomis Miško darbų saugos rekomendacijomis ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, parengė Darbuotojų saugos ir sveikatos metodines rekomendacijas vykdant miško darbus (Rekomendacijos). Jos paskelbtos VDI interneto svetainėje, skiltyje „Metodinės rekomendacijos“ (https://www.vdi.lt/Forms/MR_grid.aspx ).

Šiomis Rekomendacijomis siūloma vadovautis fiziniams bei juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su įvairiais miško darbais. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Rekomendacijos neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti kitas priemones, užtikrinančias geresnę darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant pavojingus darbus miškininkystėje, atsižvelgiant į techninę pažangą

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. gruodžio 2 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, statybos fakulteto, statybinių medžiagų instituto, termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo vykdomi patalpų remonto (instaliacijos įrengimo) darbai. Elektrikas dirbo pasilipęs ant kopėčių, nuo kurių nukritęs iš maždaug 2,6 m aukščio patyrė sunkią galvos traumą.

Lapkričio 20 d. statybvietėje, esančioje įmonės AB „Achema“ teritorijoje, lūžus pastolių konsolei iš 3,5 m aukščio nuo pastolių nukrito UAB „Consolius LT“ (Kaunas) darbuotojas.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) patikslina 2018 m. spalio 29 d. VDI tinklalapyje paskelbtą informacinį pranešimą „Bendros tikrintojų pastangos sutaupė milijonus“ ir jame nurodytas aplinkybes:

1. VDI Vilniaus skyrius, bendradarbiaudamas su Užimtumo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybine mokesčių inspekcija, 2018 metais atliko UAB „Argentavis“ ir UAB „NTB VALDA“ (toliau – Bendrovės) veiklos tyrimą;

2. Tyrimo metu Bendrovių veikloje buvo nustatyta:

2.1 UAB „Argentavis“ organizavo darbus poilsio dienomis be darbuotojų sutikimų, bendrovėje nepatvirtinta darbo apmokėjimo sistema bei neorganizuoti darbo tarybos rinkimai, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 str. 2 d., 140 str. 3 d. bei 171 str. 2 d. reikalavimai. Už šiuos pažeidimus Bendrovės vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas;

2.2 UAB „NTB VALDA” (socialinė įmonė) neužtikrino, kad įmonės darbuotojai dirbtų darbo grafikuose nustatytu laiku; neužtikrino darbuotojų kassavaitinio poilsio, nes vidutinis darbuotojų darbo laikas per septynių dienų laikotarpį, taikant suminę darbo laiko apskaitą, buvo ilgesnis kaip penkiasdešimt dvi valandos; darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojų darbo laiko poilsio dienomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo viso dirbto darbo laiko darbo dienomis; darbuotojai dirbo darbo sutartyje nesulygtus darbus, t. y. vykdė fizinei apsaugai būdingas funkcijas. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 str. 1 ir 3 d., 120 str. 2 d., 33 str. 2 d. bei 44 str. 1 d. 4 p. reikalavimai. Už šiuos pažeidimus Bendrovės atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat finansinė sankcija skirta ir pačiam juridiniam asmeniui UAB „NTB VALDA”.

3. Tyrimo metu Bendrovių veikloje nebuvo nustatyti užslėpti pažeidimai ir piktnaudžiavimo atvejai, piktnaudžiavimo finansine valstybės parama ir nesąžiningo valstybės lėšų panaudojimo atvejai, nelegalaus darbo, atlyginimų mokėjimo vokeliuose pažeidimai;

4. Užimtumo tarnybos sprendimu UAB „NTB VALDA“ atstatytas socialinės įmonės statusas nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. ir visos valstybės pagalbos mokėjimas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. lapkričio 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 12 d. komandiruotės metu, Latvijoje UAB „RUSKO“ (Vilnius) vairuotojas lipo ant krovininio automobilio puspriekabės ir paslydęs nukrito iš maždaug metro aukščio ant žemės. Įvykio metu sunkiai susižalojo (daugybiniai dubens kaulų lūžiai).

Ar atlyginimų augimas yra visos šalies gerovės garantas? Ar augimas įmanomas be stiprių profsąjungų ir kolektyvinių derybų? Ar darbdaviams yra naudinga gerinti darbo sąlygas?

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Socialinis dialogas ir gerovės valstybė“. Socialinio dialogo svarba Lietuvoje vis labiau akcentuojama, tačiau kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, o plačiai aptarinėjama gerovės valstybė neįmanoma be gerų darbo sąlygų užtikrinimo ir abipusės pagarbos.
Konferencijos dalyviai apžvelgė, kaip vystosi socialinis dialogas Lietuvoje ir kokį vaidmenį jo vystymosi perspektyvoms vaidina valstybė. Organizatoriai – Valstybinė darbo inspekcija – siekė suderinti Lietuvos ir užsienio akademikų tyrimų įžvalgas su praktiškai kasdien su socialiniu dialogu susiduriančių darbuotojų ir darbdavių atstovų dalijimusi patirtimis.
Tardamas sveikinimo žodį Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Jonas Gricius teigė: „Neabejotinai socialinis dialogas yra svarbus pokyčių variklis darbo rinkos ir darbo teisinių santykių srityje. Jis gali sudaryti prielaidas darbo santykių stabilumui, prisidėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, sudaryti sąlygas naujų darbo vietų steigimui, darbuotojų darbo užmokesčio didėjimui, stiprinti darbdavių ir darbuotojų organizacijas, taupyti viešuosius finansus, ugdyti pilietiškai aktyvius visuomenės narius.“

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pabrėžė, kad socialinis dialogas yra stiprus socialinės gerovės ir stabilumo garantas ne tik valstybės, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. Būtent todėl socialinio dialogo stiprinimas yra įvardijamas kaip prioritetas ir Europos Sąjungos ramstis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad itin svarbu yra tiek valdžios institucijoms, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams – visiems susitarti dėl bendros gerovės: „Vienas iš pavyzdžių, kaip stiprėja socialinis dialogas – šakinių sutarčių sudarymas. Kadangi šakinės sutarties nuostatos taikomos tik ją sudariusios profesinės sąjungos nariams, tai skatina vis daugiau darbuotojų stoti į profesinę sąjungą ir atstovauti savo interesams, taigi deda pagrindą socialiniam dialogui.“ Ministras pažymėjo, kad jo vadovaujamojo ministerijoje jau yra darbuotojų profsąjunga ir su ja yra pasirašyta kolektyvinė sutartis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tik socialinio dialogo nulemti rezultatai gali užtikrinti gerovę. „Galima pastebėti, kad mažose įmonėse, turinčiose iki 10 darbuotojų, jų interesams atstovaujama vangiai. Jie vis dar nedrįsta išsakyti savo nuomonės. Tačiau darbdaviai turi suprasti, kad tik geros darbo sąlygos ir papildomos skatinamosios priemonės prisideda prie našesnio darbo ir geresnio rezultato. Todėl teikiame darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą. Jis apimtų tokias priemones kaip pavežėjimą į ir iš darbo ar papildomą sveikatos draudimą, kuris aktualus nemažai daliai darbuotojų.“

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Tomas Tomilinas, pristatydamas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą, pabrėžė, kad siekiama paskatinti aukštesnio – nacionalinio, šakos ar teritorinio – lygmens profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Pagal projektą socialiniams partneriams būtų teikiama valstybės pagalba, įtraukiant mokesčių, rinkliavų lengvatos, administracinių paslaugų, konsultacijų teikimą, papildomas garantijas darbuotojų ir darbdavių atstovams.

Panelinėje diskusijoje Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas, Agnė Ribašauskienė, Žemės ūkio rūmų atstovė, bei Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, diskutavo apie tai, kad socialiniam dialogui reikia lygiaverčių partnerių, kad tiek valstybės atstovai, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi ieškoti kompromiso ir visa šalis tenkinančių nuostatų. Išsakyta nuostata, kad Lietuvoje reikėtų stiprinti profesines sąjungas, o, pasak D. Arlausko, ir valstybės institucijos turėtų būti suinteresuotos žmonių gebėjimų ugdymu.

Tarptautinė konferencija yra Valstybinės darbo inspekcijos vykdomo projekto „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ dalis. Daugiau informacijos internete socdialogas.lt  

 

Gerovės valstybė

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. lapkričio 18 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 12 d. UAB "Clemence Richard" (Kaišiadorių raj.) šaltkalvis įmonės teritorijoje, Vladikiškių k., Kaišiadorių raj., valė džiovyklų šilumokaičius, todėl pasijungęs oro kompresorių, užlipo kopėčiomis ant sukrautų lentų rietuvės ir nuo jos nukrito ant grindinio iš 2,8 m aukščio. Kritimo metu darbuotojas patyrė kaklo slankstelių, krūtinės, stuburo slankstelių lūžius, susimušė galvą – tai yra patyrė sunkius sužalojimus.

Lapkričio 8 d.  UAB "Šilutės automobilių keliai" (Šilutės raj.) vairuotojas gavo nurodymą krovininį automobilį MAZ perstatyti į kitą aikštelės vietą. Nepavykus užvesti automobilio darbuotojas pajudino akumuliatoriaus gnybtus, kurie buvo pasidengę oksidaciniu sluoksniu. Tuo metu gnybtai sukibirkščiavo ir įvyko akumuliatoriaus sprogimas. Skeveldra pataikė darbuotojui į veidą ir aptaškė jį akumuliatoriaus sieros rūgštimi. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Spalio 14 d.  Vilniuje buvo vykdomi statomo pastato kilnojamų pastolių montavimo darbai. UAB „FOS LT“ (Vilnius) darbuotojas į surinkimo vietą įstatęs pastolių pakloto elementą ir nulipęs ant laiptų aikštelės pagrindo, žengė keletą žingsnių atgal ir per neaptvertą angą nukrito iš maždaug 6 m aukščio ant betoninių grindų. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 4 d. Giluišių k., Sangrūdos sen., Kalvarijos sav., UAB „TESOTA“ (Šiauliai) vairuotojas, tvirtindamas krovinį, t. y. rąstus diržais, paslydo ir nukrito nuo krovininio automobilio iš maždaug 1,5 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo galvą.

Žuvo:

Lapkričio 14 d. statybvietėje, Derceklių k., Klaipėdos r. sav., UAB „Rasugnė“ (Klaipėdos raj.) darbuotojas vykdė mūrbalkio (150 x 150 mm, 5,8 m ilgio, apie 80 kg) montavimo darbus. Balkis buvo padėtas ant kopėčių atramos. Darbuotojui taisant kopėčių padėtį, balkis krito ir mirtinai traumavo darbuotoją.

Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI), kuri koordinuoja nelegalų darbą kontroliuojančių institucijų nelegalaus darbo reiškinių kontrolės veiksmus, įvyko Nelegalaus darbo reiškinių atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinės koordinavimo grupės (CKG) posėdis.

Posėdyje dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos atstovai.

CKG pirmininkas, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius akcentavo, kad apjungtos įvairių institucijų pajėgos suteikia didesnes galimybes ieškoti bendrų sprendimų verslo skaidrumo užtikrinimui, visuomenės nepakantumo nelegaliam ir nedeklaruotam darbui didinimui.
Posėdžio metu buvo pristatyta nauja informacijos apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą pateikimo tvarka, diskutuota gautos informacijos nauda kontroliuojant užsieniečių įdarbinimą. Taip pat aptarti naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo aspektai, problemos ir galimi sprendimo būdai bei  kalbėta apie nelegalaus darbo reiškinių kontrolės ir prevencijos prioritetinių krypčių nustatymą 2020 m., tolimesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Posėdžio metu VDI atstovai taip pat pristatė Europos nedeklaruoto darbo platformos ekspertų rekomendacijas: įgyvendinti integruotą holistinę strategiją nedeklaruojamo darbo problemai spręsti, bendrus kompleksinius strateginius tikslus, skatinti šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisiją aktyviau bendradarbiauti ir konsultuotis su socialiniais partneriais, kviečiant jų ekspertus dalyvauti komisijos veikloje. Taip pat paminėta planuojama informacinė kampanija, kuri bus skirta nedeklaruoto darbo mažinimui. Posėdžio metu buvo akcentuojama nuolatinių informacinių, konsultacinių ir edukacinių priemonių svarba, atkreipiant visuomenės dėmesį į nelegalaus (neteisėto) darbo žalą valstybei bei visuomenei ir skatinant žmonių nepakantumą šiam reiškiniui.

Posėdyje dalyvavusių institucijų atstovai pateikė savo įžvalgas dėl rizikingų ekonominių veiklos sričių, kuriose dažniausiai pasireiškia nelegalus ir nedeklaruotas darbas, vykdoma neregistruota individuali veikla, galimi užsieniečių įdarbinimo pažeidimai. Buvo diskutuojama dėl prevencinių ir kontrolės priemonių taikymo 2020 m., didelį dėmesį skiriant bendradarbiavimui su socialiniais partneriais.
J. Gricius, apibendrindamas CKG posėdžio metu vykusius pasisakymus ir diskusijas, nelegalų darbą kontroliuojančių institucijų veikloje išskyrė kelis svarbius aspektus, kurie leis užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią institucijų veiklą mažinant nelegalaus ir nedeklaruoto darbo mastą: veiksmų konsolidavimas, nuolatinis dalijimasis informacija ir patirtimi, numatomų veiksmų derinimas, kasdienė tarnybinė pagalba.

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Socialinis dialogas ir gerovės valstybė“.
Socialinio dialogo svarba Lietuvoje vis labiau akcentuojama, tačiau kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis. Plačiai aptarinėjama Gerovės valstybė neįmanoma be gerų darbo sąlygų užtikrinimo ir abipusės pagarbos.
Kaip vystosi socialinis dialogas Lietuvoje, kokį vaidmenį jo vystymosi perspektyvoms vaidina Valstybė? Šiuos ir kitus klausimus aptars Lietuvos ir užsienio akademikai, profsąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.
Konferencija vyks 2019 m. lapkričio 19 d., 9.30 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).
Norinčius dalyvauti prašome registruotis.

Registracijos forma 

Konferencijos „Socialinis dialogas ir gerovės valstybė“ programa.

9:30-10:00 Registracija
10:00-10:30 Sveikinimo žodis (VDI vyriausiasis inspektorius Jonas Gricius, LR Prezidento patarėja Irena Segalovičienė, LR Socialinės apsaugos ir darbo Ministras Linas Kukuraitis, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai - pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir pavaduotojas Tomas Tomilinas)
Moderuoja: Dr. Marius Kalanta
10:30-11:00 Pranešimas Prof. Dr. Romas Lazutka (Vilniaus universitetas) "Gerovės valstybė verslininko ir darbuotojo akimis"
11:00-12:00 Partnerių panelis: Inga Ruginienė (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, pirmininkė), Kristina Krupavičienė (Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas", pirmininkė), Danas Arlauskas (Lietuvos darbdavių konfederacija, pirmininkas), Agnė Ribašauskienė (Žemės ūkio rūmai).
12:00-12:30 Pranešimas Prof. Dr. Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) "Socialinis dialogas kompromiso politikos kontekste"
12:30-13:00 Pranešimas Gavin Rae (Kozminski University, Lenkija) "Gerovės valstybės modeliai Centrinėje ir Rytų Europoje"
13:00-14:00 Pietūs (Spaudos konferencija)
Moderuoja: Dr. Jolanta Bielskienė
14:00-14:30 Pranešimas Vaidotas Levickis (Jaunimo verslumo skatinimo asociacija) "Socialinio dialogo ateities scenarijai"
14:30-15:00 Pranešimas Jenny Tabermann (Nordens Fackliga Samorganisation, Švedija) "Socialinis dialogas – šiaurietiška perspektyva"
15:00-15:30 Kavos pertrauka
15:30-16:00 Pranešimas Marius Kalanta (Versli Lietuva) "Kolektyvinės derybos ir konkurencingumas: ar suderinama?"
16:00-17:00 Moderuoja Seimo narys Tomas Tomilinas. Baigiamoji diskusija: "Ar svarstomas Socialinio dialogo įstatymas pagerins socialinį dialogą?"
Dalyvauja Seimo nariai, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. lapkričio 11 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Lapkričio 8 d. UAB „Ekovalis“ (Mažeikių raj.) teritorijoje ekskavatorius stumdė skaldą, sukdamasis kliudė darbuotoją ir nubloškė jį ant metalinių konstrukcijų.

Lapkričio 7 d. UAB „Ekovalis“ (Mažeikių raj.) vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, kelyje Panevėžio rajone ties Karsakiškio gyvenviete pateko į autoįvykį.

Spalio 31 d. UAB "Iksados" gamybinio ir techninio centro (Vilnius) darbuotojas automobilyje "DACIA" tvarkė elektros instaliaciją. Remonto metu kerpant instaliacinį laidą (storis 0,75 mm kvadratu), lūžo kandiklis ir atšokusi skeveldra pataikė į akį ir ją sunkiai sužalojo.

Spalio 25 d. UAB "Kauno spauda" (Kaunas) spaudos kiosko pardavėja išėjusi iš kiosko, kuriame dirbo, bandė sudrausminti merginą, kad nešiukšlintų, tačiau buvo jos užpulta ir sužalota peiliu į pilvą ir į krūtinę.

Spalio 18 d. rąstų žievinimo aikštelėje (Ukmergės raj.), rąstus transportuojant darbo įrenginio konvejeriu, nukrito konvejerio reduktoriaus grandinė, dėl ko 3 vnt. apie 14 cm diametro rąstų susikaupė vienoje vietoje, linijos metalo detektoriaus zonoje. Įvykus netipinei technologinei situacijai, UAB "UŽMOJAI SU GARANTIJOMIS" (Ukmergės raj.) darbuotojas V. B. sustabdė konvejerį ir į pagalbą pakvietė krautuvo operatorių S. S., kuris uždėjo reduktoriaus grandinę. Uždėjus grandinę, darbuotojas V. B. turėjo, įjungti konvejerį ir, valdydamas liniją iš operatoriaus kabinos, susikaupusius rąstus nukreipti į ,,broko kišenę“. Tačiau, kad būtų greičiau, abu darbuotojai savarankiškai nusprendė užlipti ant konvejerio ir išstumdyti sukritusius rąstų ruošinius. Darbuotojams numetus po vieną rąstą, V. B. ant konvejerio pastatė trečiąjį ruošinį, tačiau neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo konvejerio iš maždaug 1, 75 m aukščio veidu žemyn. Įvykio metu vienas iš darbuotojų buvo sunkiai traumuotas.

 

Žuvo:

Lapkričio 6 d. kelyje Panevėžys – Šiauliai, ties Šarkinės kaimu, UAB „Baldai 1“ (Vilnius) vairuotojas vežė užsakymą klientui ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su vilkiku. Eismo įvykio metu darbuotojas žuvo.

VDI ir policijos bendradarbiavimas – tai ne tik kartu vykdomi patikrinimai, bet ir operatyvus keitimasis informacija. 

Vakar atlikdami patikrinimą pagal gautą informaciją dėl galimo nelegalaus darbo Vilniaus rajone, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai aptiko didelį kiekį auginamų kanapių. Ši informacija buvo perduota policijai, kuri operatyviai ėmėsi veiksmų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. VDI savo ruožtu tęsia tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo.

Kritimai iš aukščio – viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių. Lietuvoje apie 30 proc. visų žuvusių darbe gyvybės neteko nukritę iš aukštai.  Trečdalis iš patyrusių sunkias traumas taip pat yra nukritę.  Daugiausia tai statybos sektoriaus darbuotojai, bet pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio įmonėse.
Ragindama visus atkreipti dėmesį į kritimų iš aukščio prevenciją, Valstybinės darbo inspekcija (VDI) inicijavo informacinę kampaniją, kurios tikslas – skatinti dirbančiuosius aukštyje saugoti savo gyvybę, nerizikuoti, naudotis pateikiamomis rekomendacijomis, kad būtų išvengta beprasmių ir skaudžių nelaimių darbe.

Kampanijos metu per socialinius tinklus, radiją bei kitus informacinius kanalus darbdaviai kviečiami aprūpinti darbuotojus tinkamomis apsaugos priemonėmis, juos tinkamai informuoti,  o darbuotojai – rūpintis savo sauga, atsisakyti dirbti, jei yra nesaugu.
Kasmet Europoje dėl kritimų iš aukščio žūsta apie 1300 žmonių. Ir dėl žmogiškųjų, ir dėl finansinių resursų, ekonominių bei socialinių padarinių šių nelaimingų atsitikimų darbe metu patiriami didžiuliai nuostoliai: nukritę žmonės dažniausiai žūsta arba sunkiai sužalojami – netenka galimybės judėti, patiria dalinę negalią. Dėl tokių sužalojimų darbuotojų galimybės grįžti į darbą ypač mažėja, jie praranda daug pajamų. Tai tampa nemenka našta artimiesiems ir visai visuomenei. 

Dažniausiai nelaimės įvyksta, kai nėra aptvarų aplink įvairias angas, lifto šachtas, kai stogo danga yra netvirta, neaptvertas stogo kraštas, pastoliai yra netvarkingi, darbuotojai dirba be specialių apraišų, kopėčios ar paaukštinimai yra netinkami.
VDI specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai šių nelaimių darbe galima išvengti laikantis elementarių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tinkamai ir laiku įvertinant profesinę riziką.

Darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Siekdama prisidėti prie prevencinio švietėjiško proceso VDI yra parengusi  interaktyvias rekomendacijas kritimų iš aukščio prevencijai. Šias rekomendacijas galima rasti VDI interneto svetainėje, jomis paprasta naudotis. Rekomendacijos yra vizualios, aprašytos situacijos ir pateikti  sprendimai.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. lapkričio 4 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

 Spalio 17 d. AB "Grigeo" (Vilnius) darbuotojas tvarkė suvirintojo darbo zonoje esančius nereikalingus metalo vamzdžius prieš išmetant juos į metalo laužą. Vienas vamzdis buvo šiek tiek įlenktas. Bandydamas atlenkti, darbuotojas ant metalinio priekalo smūgiavo jį kūju ir tuo metu sunkiai susižalojo kairę akį.

Spalio 18 d. Pakruojo r. savivaldybės administracijos Klovainių sen. (Pakruojo raj.) žemės ūkio specialistė kartu su kolege darbo reikalais vyko tarnybiniu lengvuoju automobiliu pas klientus. Važiuojant keliu Balsių k.-Rimšoniai nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu viena iš darbuotojų patyrė sunkią traumą, kita darbuotoja buvo traumuota nesunkiai.

Žuvo:

Spalio 26 d. komandiruotės metu Lenkijoje, UAB "TERMO trans" (Vilnius) vienam iš vairuotojų užmigus prie vairo, automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu vilkiku. Eismo įvykio metu žuvo abu įmonės vairuotojai.

Įmonėms, po gaisro sukeltos ekstremalios situacijos Alytuje norinčioms atnaujinti savo veiklą, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė rekomendacijas kaip įsivertinti riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas.

Dėl gaisro sukeltos ekstremalios situacijos Alytuje į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Įmonėms privalu atlikti  profesinės rizikos vertinimą ir įsitikinti, kad rizika darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį, siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones.

Pirmiausia rekomenduojama išvalyti įmonės teritoriją, kad kuo mažiau papildomų naujų teršalų patektų į darbo patalpas (sugrėbti lapus, pašalinti nereikalingus daiktus (galima druskuotu vandeniu laistyti įmonės teritoriją). Visus įmonės teritorijoje (lauke) esančius daiktus, su kuriais bus kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) būtina gerai nuplauti su vandeniu. Darbuotojus, valančius teritoriją reikia aprūpinti tinkamais apsauginiais drabužiais, pirštinėmis, kvėpavimo apsaugos priemonėmis.
Antra, reikia įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir/ar dulkės. Jeigu tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris.

Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, ir nors lakios medžiagos išsivėdina labai greitai, tačiau ant sienų, grindų, dirvos ir kitų paviršių būna didžiausia nusėdusių dulkių (teršalų) koncentracija, kuri gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant).

Darbo patalpas nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų) būtina išvalyti drėgnu būdų: valomos patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos bei visos kitos vietos. Tai darant privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo rūbus, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius.  Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti.

Sprendžiant ar aplinka nebėra pavojinga žmonėms, reikia vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro atliktais laboratorinių tyrimų dėl kietųjų dalelių bei lakiųjų medžiagų oro taršos koncentracijos gaisro teritorijoje rezultatais.
VDI taip pat rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios darbuotojų sveikatos dėl patirto neigiamo poveikio gaisro metu. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems dirbti konkrečius darbus.

Rekomendacijos kaip įsivertinti profesinę riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas po padangų gaisro ekstremalios situacijos Alytuje, paskelbtos www.vdi.lt.

Darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu namuose, siūloma naudotis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, kaip valyti padangų gaisro dūmų paveiktas patalpas (http://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/rekomendacijos-kaip-valyti-padangu-gaisro-dumu-paveiktas-patalpas), ir Alytaus savivaldybės tinklapyje pateikiama informacija apie gaisro padarinius (https://pagd.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=b8532b8a71884f9ea59ca2a3adf64d39).

 

77-ajame ES Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (VDIK) plenariniame posėdyje Helsinkyje praėjusią savaitę aptartos nacionalinių darbo inspekcijų aktualijos. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Susitikimo metu aptarti 2020 m. vyksiantys VDIK darbo inspektavimo sistemų vertinimai, darbo inspektorių mainų programa, pasirengimas 2020-2022 m. kampanijai kaulų-raumenų sistemos pakenkimų tema, diskutuota apie darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetus, komiteto veiklos planai.
Renginyje pristatyta VDIK kampanija „Laikinojo įdarbinimo agentūrų darbuotojų sauga ir sveikata“. ES daugėja laikinojo įdarbinimo įmonių bei jų teikiamų paslaugų, tai tampa vis dažnesne užimtumo forma. Apibendrinant kampanijos rezultatus, akcentuota, kad būtina stiprinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymą laikinųjų darbuotojų atžvilgiu, taip pat efektyvinti laikinojo įdarbinimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų keitimąsi informacija.

Dalyviams pateikta informacija apie Europos kovos su nedeklaruotu darbu platformos veiklą, Kartu apžvelgtas pasirengimas bendrai 2020 m. europinei informacinei kampanijai, kuri skatins nedeklaruoto darbo prevenciją bei kovą su juo. Rugsėjį platformos ekspertai lankėsi Lietuvoje ir  analizavo pasiektą pažangą bei 2018 m. pateiktų rekomendacijų dėl priemonių kovai su nedeklaruotu darbu gerinti įgyvendinimą.

Teminės dienos „Naujos darbo formos ir nacionalinės darbo inspekcijos“ metu diskutuota, kaip naujos darbo formos ir lankstesnės darbo sąlygos prisideda prie darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo, darbuotojų gerovės. Pastebėta, jog esant situacijai, kai darbą galima atlikti iš bet kur ir bet kuriuo laiku, svarbu išsaugoti darbuotojų sveikatą, kad būtų išvengta streso ir „perdegimo“. Darbuotojų sauga ir sveikata turi likti svarbiausiu prioritetu naudojant visas darbo formas, kurios tampa vis lankstesnės ir skaitmenizuotos. Atkreiptas dėmesys, kad darbo inspekcijoms taip pat reikia didesnio lankstumo, kultūrinių pokyčių, įgyjamų rengiant įvairius mokymus; svarbus glaudesnis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Darbo inspekcijoms reikia nuolat tobulėti ir modernizuotis, siekiant gebėti efektyviai nustatyti pažeidimus ir nedeklaruotą darbą, atsirandantį netinkamai naudojant naująsias technologijas.

Renginio metu gauta informacija apie naujų darbo formų keliamus iššūkius ir atitinkamus darbo inspekcijų pokyčius bus išanalizuota, pritaikant kai kurių šalių pasiekimus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veikloje, pagal aktualumą panaudota keičiant VDI veiklos formas bei metodus.

 

ES posėdis
ES Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto plenariniame posėdyje Helsinkyje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius

Suvaldžius gaisrą padangų perdirbimo gamykloje Alytuje,  imamasi jo padarinių likvidavimo darbų. Tarp kitų aktualijų iškyla darbdaviams ir gyventojams svarbūs klausimai, kaip tvarkytis, kad darbo ar gyvenamosios patalpos po gaisro nekenktų sveikatai.

Valstybinė darbo inspekcija siūlo susipažinti su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro parengtomis rekomendacijomis, kaip valyti padangų gaisro dūmų paveiktas patalpas:

http://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/rekomendacijos-kaip-valyti-padangu-gaisro-dumu-paveiktas-patalpas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. spalio 21 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

 Spalio 14 d. AB ,,Aurometa“  (Mažeikių r.) gamybinėje bazėje vykdant metalinių santvarų suvirinimo darbus, ant įmonės darbuotojo užvirto metalo konstrukcijos santvara, sverianti apie 670 kg, kuri buvo pastatyta ant skersai išdėstytų metalinių profilių, esančių 90 cm aukštyje bei paremta metaliniu strypu. Darbuotojui baigus virinti metalinę santvarą, elektriniu metalo pjaustytuvu buvo nupjauta atrama, todėl netekusi atramos santvara krito ir kliudė darbuotoją, kuris  krisdamas veidu trenkėsi į metalinę santvarą ir  sunkiai susižalojo.

Spalio 1 d. UAB „Mano aplinka“ (Vilnius) darbuotojas prie Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos grėbė lapus ir  praradęs sąmonę krito. Kolegės iškviesta greitoji medicinos pagalba išvežė darbuotoją į ligoninę.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugpjūčio 20 d. komandiruotės metu, Vokietijoje UAB „ANTARENA“ (Lazdijų r.) vairuotojas atvykęs į nurodytą vietą, ruošėsi krovinio iškrovimui. Privažiavęs prie rampos išlipo iš mašinos atidaryti puspriekabės duris, grįždamas į vilkiko kabiną pastebėjo, kad link jo krovininio automobilio priekio atbulas rieda kitas krovininis automobilis. Norėdamas įspėti automobilio vairuotoją apie galimą susidūrimą, darbuotojas išbėgo tarp savo automobilio ir atvažiuojančio automobilio puspriekabės. Nespėjus pasitraukti, jo kairė ranka buvo prispausta vilkikų puspriekabių.

Žuvo :

Rugpjūčio 20 d. įmonės teritorijoje į krovininio lifto šachtą įkrito UAB „Berchem“ (Klaipėda) darbuotojas (krito iš maždaug 6 m aukščio). Pirminiais duomenimis transportavimui skirtas liftas neturėjo apsauginių tvorelių ar durų. Įvykio metu darbuotojas žuvo.

Kasmet paskutinė spalio savaitė visoje Europoje skelbiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite, kurios metu darbdaviai, įmonių vadovai, specialistai, profsąjungų nariai ir visi  darbuotojai kviečiami atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją darbe bei prevencijos kultūrą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais per Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę dėmesį skirs dviem aktualioms temoms: saugių darbo vietų dėl cheminių ir kitų pavojingų medžiagų užtikrinimui bei darbuotojų, pradėjusių dirbti naujoje darbo vietoje, saugai.

„Dėmesys nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų mažinimui svarbus ne tik šią savaitę. Tai turi rūpėti kasdien. Kviečiu peržiūrėti, kaip darbo vietose vyksta rizikos vertinimas, pašalinant galimus pavojus, įsitikinti, jog darbuotojai nerizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad užtikrinamos orios darbo sąlygos. Ypač atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius Alytuje“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Kalbant apie saugių darbo vietų užtikrinimą, dėmesys sutelktas į informuotumo apie riziką, kurią darbo vietoje sukelia pavojingos medžiagos, didinimą ir skatinimą diegti efektyvius jų valdymo principus. Cheminės ir kitos pavojingos medžiagos gali sukelti ir ūmių, ir ilgalaikių sveikatos problemų. Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Todėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitės šūkis – „Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui“.

Rytoj, spalio 22 d., Vilniuje VDI rengia konferenciją „Praktiniai  pavojingų medžiagų valdymo sprendimai“. Joje VDI specialistai, mokslininkai bei įmonių atstovai pasidalins gerąją praktika, kaip išvengti pavojingų medžiagų neigiamo poveikio dirbantiesiems. 

Siekdama  atkreipti visuomenės dėmesį į kitą skaudžią darbuotojų saugos aktualiją Lietuvoje, VDI pradeda informacinę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje propaguoti. Dirbantieji  įmonėje pirmus metus sudaro 40 proc. sunkiai ir mirtinai darbe nukentėjusių darbuotojų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.
Pradedantys darbuotojai yra ypač pažeidžiami ir jiems iškyla didesnė rizika, nes jiems gali stigti patirties, psichinio ir psichologinio brandumo, įgūdžių ir mokymų. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai gali būti ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje.

Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad  daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
Informacinės kampanijos tikslas – skatinti pradėjusius dirbti naujoje darbo vietoje rūpintis savo sauga darbe, žinti apie galimus pavojus ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia - nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugaus darbo principus.
Darbdaviai turi tinkamai rūpintis darbuotojų priežiūra ir kontrole, organizuoti mokymus, teikti būtiną informaciją apie galimus pavojus darbe, išsamias instrukcijas darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, vertinti profesinę riziką, neleisti dirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis.

Darbuotojai turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, bendrus pavojus darbo vietose, taip pat, ką jie turi daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad kažkas yra nesaugu, įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga pirmoji pagalba.

Šių metų statistika.

Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) per 2019 m. III ketvirčius buvo gauti 29 pranešimai (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe (10 iš jų susiję su eismo įvykiais), dėl kurių darbuotojai mirė, ir 88 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2018 m. per tokį pat laikotarpį buvo gauta atitinkamai 28 ir 93 pranešimai, tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo 1 atveju (arba 4 proc.), o sunkių – sumažėjo 5 atvejais (arba 6 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų) įvertis per 2019 m. III ketvirčius buvo 2,2, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 6,8. Šių rodiklių įverčiai 2018 m. III ketvirtį buvo atitinkamai 2,2 ir 7,3.
Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirti 17 mirtinų ir 74 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – EVR).

Per 2019 m. III ketvirčius daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (išankstiniais duomenimis) įvyko: statybos (7 mirtini, iš jų 1 darbuotojas žuvo eismo įvykio metu, ir 21 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe), transporto ir saugojimo (8 mirtini – visi darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 12 sunkių, iš jų 2 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), apdirbamosios gamybos (6 mirtini ir 14 sunkių), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 16 sunkių), žemės ūkio (2 mirtini ir 6 sunkūs), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1 mirtinas ir 4 sunkūs), vandens tiekimo, nuotekų valymo (2 mirtini ir 3 sunkūs) EVR įmonėse. 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje. Po 2 sunkius nelaimingus atsitikimus darbe užregistruota švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo EVR įmonėse.

Palyginimas su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius labiausiai padidėjo statybos (nuo 5 iki 7 atvejų arba 1,4 karto), žemės ūkio (padidėjo 2 atvejais), apdirbamosios gamybos (nuo 5 iki 6 atvejų) EVR įmonėse. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo miškininkystės, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (2019 m. čia neįvyko nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe), taip pat administracinės ir aptarnavimo veiklos (sumažėjo 2 atvejais) EVR įmonėse. Transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos EVR įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 1 atveju.

Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 21 iki 14 atvejų), žemės ūkio (nuo 7 iki 6 atvejų), statybos (sumažėjo nuo 23 iki 21 atvejo), transporto ir saugojimo (sumažėjo nuo 20 iki 12 atvejų) EVR įmonėse. Didmeninės ir mažmeninės prekybos EVR įmonėse 2019 m. III ketvirtį, palyginti su 2018 m. atitinkamu periodu, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo 3,2 kartus (arba nuo 5 iki 16 atvejų). Miškininkystės sektoriuje per ataskaitinį periodą neįvyko nė vieno mirtino ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe.

Kur ir kodėl?

Be eismo įvykių, kurių metu 10 darbuotojų (arba 34,5 proc.) žuvo (2018 m. eismo įvykių metu žuvo 8 darbuotojai), per 2019 m. III ketvirtį statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant įvyko 6 mirtini ir 21 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe.
Kaip ir 2018 m. III ketvirtį, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio – taip žuvo 2 darbuotojai; dar 1 darbuotojas žuvo darbe ant jo nukritus / užvirtus daiktams iš aukštai. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir žemės ūkio EVR įmonėse. Stebima mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio / daiktų virtimo / kritimo skaičiaus mažėjimo tendencija, nes, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, tokių nelaimingų atsitikimų sumažėjo nuo 5 iki 3 atvejų. Tuo tarpu, sunkių nelaimingų atsitikimų, įvykusių dėl tos pačios priežasties padidėjo nuo 22 iki 31 atvejų (arba 1,4 karto).
Per 2019 m. III ketvirčius 4 darbuotojus mirtinai sužalojo judantys įrenginiai (autokrautuvas, automobilis ir traktorius). Vykdant darbus šalia veikiančių transporterių / konvejerių, besisukantys įrenginiai įtraukė 2-jų darbuotojų galūnes ir juos mirtinai sužalojo. 3 darbuotojai žuvo vykdydami darbus tranšėjose, kuomet atskilę iškasų šlaitai užvirto ant jų bei atsikabinę ritiniai mirtinai sužalojo.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų  nelaimingų atsitikimų darbe per 2019 m. III ketvirtį įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės, t. y. darbdavys neįgyvendino darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) šių straipsnių reikalavimų pažeidimus:

  • 25 straipsnio „Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“ – 21 atveju;
  • 19 straipsnio „Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“ – 16 atvejų;
  • 33 straipsnio „Darbuotojo pareigos“ - 14 atvejų (dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų);
  • 15 straipsnio „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 6 atvejais;
  • 14 straipsnio „Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“- 5 atvejais.

2019 m. III ketvirtį įvykių darbe metu žuvo 1 neblaivus darbuotojas ir buvo sunkiai pakenkta 2 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per atitinkamą 2018 m. periodą įvyko 4 mirtini ir 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

Dėl gaisro Alytuje netoli gaisravietės esančioms įmonėms stabdant veiklą, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia laikinai nuo darbo atleidžiamų darbuotojų klausimų ne tik dėl jų saugos ir sveikatos užtikrinimo, bet ir dėl darbo užmokesčio mokėjimo, nedirbto laiko įforminimo.

VDI atkreipia dėmesį, kad esant pavojui darbuotojo saugai ir sveikatai, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, o darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai.

Išskirtinai ekstremalių situacijų sprendimo variantų Darbo kodeksas nereglamentuoja, todėl VDI nuomone, darbdavys, siekdamas įgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ekstremalių situacijų metu galėtų priimti vidinį sprendimą (gali būti įsakymas), kuriame numatytų, jog dėl susidariusios situacijos, nėra galimybės užtikrinti nekenksmingų darbo sąlygų darbo vietoje, todėl dienai ar tam tikram laikotarpiui darbuotojai atleidžiami nuo darbo, mokant už tą laikotarpį vidutinį darbo užmokestį ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymint neatvykimo dieną darbdavio nustatytu žymėjimu.
Pažymėtina, kad darbdavys neturi teisinio pagrindo ekstremalios situacijos metu (vienai ar kelioms darbo dienoms) darbdavio sprendimu darbuotojams suteikti tiek mokamas kasmetines, tiek nemokamas atostogas, nes atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, šalių susitarimu.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šių metų spalio-lapkričio mėnesiais vykdys medienos apdirbimo įmonių elektroninį inspektavimą.

Šis inspektavimas bus atliekamas pagal Medienos apdirbimo įmonėse atliekamų darbų atitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams elektroninio inspektavimo teminę ataskaitą.
Šių įmonių atsakingi darbuotojai pagal nurodytą teminę ataskaitą turės įvertinti medienos apdirbimo darbų atlikimo  atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams ir VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) pateikti VDI užpildytą teminę ataskaitą.
Medienos apdirbimo ekonominės veiklos sektorius yra priskiriamas prie labai pavojingų ekonominės veiklos sektorių: šio sektoriaus įmonėse įvyksta daug nelaimingų atsitikimų darbe, medienos apdorojimui kartu su sudėtingais medienos apdirbimo įrenginiais yra naudojamos įvairios kenksmingos ir pavojingos cheminės medžiagos, šio sektoriaus įmonių darbuotojai kenčia nuo didelio triukšmo, medienos dulkių, sunkių krovinių kilnojimo ir cheminių medžiagų naudojimo.
Tad šio sektoriaus įmonėms sukurta speciali interaktyvi profesinės rizikos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vertinimo priemonė OiRA „Medienos apdirbimas“. Ji apima praktiškai visus medienos apdirbimo įmonėse įmanomus darbus ir įrenginius, kurie gali būti naudojami vykdant medienos apdribimo darbus. Be to šioje priemonėje pateikta labai daug efektyvių prevencinių priemonių šiai rizikai pašalinti arba sumažinti.

Interaktyvi profesinės rizikos OiRA padeda labai mažų ir mažų įmonių vadovams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, patiems atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti rizikos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mažinimo planus. Naudojantis OiRA profesinės rizikos vertinimo procesas tampa kur kas paprastesnis. Ši priemonė taip pat yra svari pagalba ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, dirbantiems medienos apdirbimo įmonėse, siekiant užtikrinti šių įmonių darbuotojų saugą ir sveikatą.
Nuoroda į šią priemonę paskelbta VDI interneto (www.vdi.lt) svetainės rubrikos „Sauga darbe“ skyriuje „Rizikos vertinimas OiRA“. Iki gruodžio 1 d. įmonėje įvertinus profesinę riziką atliekant medžio apdirbimo darbus, informaciją apie atliekamų darbų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams įmonės atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu atsakyti į teminės ataskaitos klausimus.
Įmonių, kurios inspektuojamos e. būdu, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) rubrikoje „Elektroninis inspektavimas“. Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.

Jeigu įmonė vykdo medienos apdirbimo darbus, tad pageidauja atlikti šių darbų atitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams įvertinimą, bet jos nėra nurodytame sąraše ar/ir ji negavo VDI pranešimo dėl e. inspektavimo, ši įmonė gali apie tai pranešti VDI elektroniniu paštu info@vdi.lt. Tada jai bus suteikta galimybė pateikti VDI užpildytą teminę ataskaitą.  
Inspektuojamos įmonės, kurių pagrindinė ekonominė veikla arba viena iš ekonominių veiklų yra:

  • medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba;
  • medienos pjaustymas ir obliavimas;
  • cheminis medienos apdorojimas konservantais;
  • gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba;
  • faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba;
  • medienos plaušo plokščių, padengtų dekoratyvine plėvele, gamyba;
  • presuotos medienos gamyba;
  • sumontuotų parketo grindų gamyba;
  • kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba;
  • fasoninių detalių ir malksnų (gontų) stogams dengti gamyba;
  • medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba;
  • medinių sieninių plokščių ir spintų gamyba;
  • medinės taros gamyba;
  • padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba;
  • kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba.

E. inspektavimas įteisintas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostata. Remiantis šia nuostata vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir vykdomos veiklos, galinčios kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, pobūdį, nustato kategorijas darbdavių, kurie teikia informaciją apie darbuotojų saugos būklę, bei šios informacijos pateikimo VDI tvarką.

Kontaktai pasiteiravimui: prisijungimas prie EPDS ir techninis teminės ataskaitos pildymas – VDI Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Valerija Mačiulienė, tel. (8 5) 213 9763,  e. p. valerija.maciuliene@vdi.lt; DSS klausimais – VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė, tel. (8 5) 213 9754; e. p. rita.zubkeviciute@vdi.lt, ir šio skyriaus vyresnioji patarėja – vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė, tel. (8 5) 265 0189, el. paštas: vesta.mace@vdi.lt.

 

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. spalio 14 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

 Rugsėjo 30 d.  UAB „MULTIVA“ (Vilnius) iškraunant krovinį iš automobilio, nukritęs krovinys sunkiai sužalojo  darbuotojui kojas.

Spalio 3 d. Marijampolėje, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo vykdomi  asfaltavimo darbai. UAB "Autokausta keliai" (Kaunas) darbuotojui paslydus, jis buvo nublokštas atbuline eiga važiuojančio volo ir sunkiai sužalotas.

Lietuvoje veikiantys darbdaviai, kurie įdarbina Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečius arba pasitelkia iš kitų šalių laikinai komandiruojamus darbuotojus, nuo lapkričio turės pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį. Tai bus galima padaryti per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir ši informacija bus pasiekiama Valstybinei darbo inspekcijai, Užimtumo tarnybai, o pastaroji ją perduos dar ir Migracijos departamentui.

Dėl tokio sprendimo sutarė „Sodros“, Užimtumo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos vadovai, bendru įsakymu patvirtinę tvarkos aprašą, numatantį vieningą informacijos pateikimą, kuris sumažins administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.
„Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai turi teisę į visas socialines garantijas, todėl valstybės institucijos privalo turėti informaciją apie atvykstančius darbuotojus, jų darbo sąlygas, stebėti, kaip laikomasi įstatymų. Tačiau tuo pat metu negalime sukurti pernelyg painios sistemos, kurioje darbdaviai gaištų laiką teikdami analogišką informaciją skirtingoms institucijoms. Dėl šios priežasties trys institucijos sutarė dalintis informacija, kuri būtina bendros situacijos stebėsenai“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma) teikimas „Sodrai“:

  • Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, pranešama ne vėliau kaip įdarbinimo dieną;
  • Įdarbinus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį (įskaitant Europos Sąjungos šalis), pranešama ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.

Pranešimai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo 2019 m. lapkričio 4 d.
Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m. gruodžio 15 d.
Valstybinei darbo inspekcijai informacija apie Lietuvoje įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius ir komandiruojamus darbuotojus yra būtina siekiant įsitikinti, kad darbuotojams mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, kontroliuoti sezoninių ar komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, užkirsti kelią nelegaliam darbui.
„Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia galimybę darbdaviams sušvelninti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja: naudojasi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių. Atsitinka ir taip, kad nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negauna už darbą priklausančio atlygio. Pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba. Šie pakeitimai prisidės prie situacijos gerinimo“, – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Užimtumo tarnyba informaciją apie įdarbinamus užsieniečius naudos darbo rinkos tendencijų stebėjimui ir teikdama siūlymus dėl kvotų sąrašo pagal profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje stokojama.
„Užimtumo tarnybai yra pavesta teikti siūlymus dėl kvotos dydžio nustatymo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvos rinkoje. Per „Sodrą“ darbdavių teikiami duomenys sudarys sąlygas analizuoti patikimus duomenis, įvertinti realią situaciją darbo rinkoje, kad būtų suformuluoti tinkami pasiūlymai dėl kvotų dydžio“, - sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.
2018 m. Lietuvoje dirbo apie 42 tūkst. nenuolatinių užsieniečių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, be to, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. išduoti 515 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius
socmin.lrv.lt

SADM

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. spalio 7 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Rugsėjo 27 d. komandiruotės metu, Reischstett mieste, Prancūzijoje UAB "Roslitauto" (Šiauliai) vairuotojas - ekspeditorius  krovinio iš automobilio iškrovimo metu buvo sunkiai sužalotas. Pirminiais duomenimis,  atlaisvinus krovinį prilaikiusius diržus ant darbuotojo užgriuvo transportuojami vamzdžiai.

Spalio 1 d. UAB „GAIRELITA“ (Radviliškio raj.) darbuotojas turėjo atlikti malūno techninės priežiūros darbus. Prieš pradėdamas dirbti išjungė įrenginį, tačiau jo neišjungė iš pagrindinio įvado, ir įlipo į įrenginio vidų. Atėjęs kitas įmonės darbuotojas nematydamas, kad  viduje yra kolega, įrenginį įjungė, bet išgirdęs riksmą, išjungė ir informavo atsakingus asmenis. Įvykio metu techninės priežiūros darbuotojas buvo sunkiai traumuotas.

 

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

 Liepos 3 d. komandiruotės Vokietijoje metu UAB "CARGO CONTINENTAL GRUPĖ" darbuotojas buvo sunkiai sužalotas, kai atvežė betono plokštes į statybvietę. Ruošiant krovinį iškrovimui, be darbuotojo leidimo, kranas pradėjo kelti jau atlaisvintą krovinį. Kėlimo metu susvyravo priekaba, ir kita ten esanti plokštė užkrito ant darbuotojo kojų ir sunkiai jas sužalojo

Lietuvoje kasmet vidutiniškai virš 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 –susižaloja itin sunkiai ar žūsta, bet dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai.
Ekspertai tikina, kad daugelis problemų ir nelaimingų atsitikimų darbe kyla dėl nežinojimo
Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai vertinama kaip našta - ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurių ištekliai riboti. Tačiau investicijos į saugą naudingos ne tik darbuotojams bet ir verslui.
Specialistai pastebi, kad darbdaviui aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, gali augti įmonės našumas, sumažinant darbuotojų neatvykimų į darbą skaičių dėl ligos. Taip keliamas ir įmonės konkurencingumas, darbas tampa produktyvesnis ir pasiekiami geresni rezultatai.
„Remiantis naujausiais pasauliniais vertinimais, dėl darbe patiriamų sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų ES kasmet praranda 476 mlrd. Eurų, o tai siekia apie 3,3 proc. Europos Sąjungos  BVP. Šią sumą būtų galima sutaupyti įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS)  praktikas. Prasta DSS kainuoja brangiai eiliniams darbuotojams, verslui ir visuomenei“, - sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Investicijos į saugą darbe atsiperka
Langų, durų bei žiemos sodų fasadų gamyboje besispecializuojančios UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas Vytautas Silevičius pabrėžia, jog investicijos į visokeriopą saugą atsiperka.
"Kai pradėjome verslą 1992-aisiais metais, dar buvo rankiniai obliai. Pirmus metus  bandėm pirkti pigesnius įrengimus, tai nebuvo tokios savaitės, kad kažko neatsitiktų. Pasimokėme, ir nuo 1994-ųjų pradėjome pirkti tiktai naujus įrengimus ir tik pačius moderniausius", - Europos saugių darbo vietų kampaniją “Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ koordinuojančios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais praėjusią savaitę organizuoto geros praktikos vizito metu teigė V. Silevičius.  
Bendrovėje lankėsi  daugiau nei 40 atstovų iš mažų įmonių, norinčių sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip turėtų būti valdomos pavojingos medžiagos bei  organizuojamas visas darbo procesas.  Vizito metu dalyviams buvo suteikta proga aplankyti įmonės gamybines patalpas, apžiūrėti įrengimus, darbo eigą ir pamatyti, kaip užtikrinama darbuotojų sauga.
UAB „Doleta“ gamybinėse patalpose darbuotojai ne tik dėvi apsauginius rūbus, kaukes, pirštines, čia veikia drėkinimo ir vėdinimo sistemos, bei pilna klimato kontrolė.
Darbuotojų sauga nebūtinai kainuoja daug
"Darbdaviai, galvodami apie naujas priemones ir įrankius, dažnai nerimauja, kad kiekviena naujovė pareikalaus daug išlaidų, tačiau Europos kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas darbe“ interneto tinklapyje gausu nemokamų išteklių ir praktinių priemonių bei rekomendacijų, kurios gali padėti įmonėms valdyti riziką ir užkrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas", - sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Europos saugių darbo vietų kampanijų metu  kasmet visoje Lietuvoje VDI organizuoja nemažai  renginių, kurių metu yra skatinamos  diskusijos apie aktualiausias darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, o šių kampanijų renginiai pritraukia vis daugiau įvairių specialistų.
Daugiau informacijos:
www.healthy-workplaces.eu/lt  
www.vdi.lt

darbo sauga

darbo sauga

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktas, veikiantis Valstybinėje darbo inspekcijoje, kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais 2019 m. spalio 17 d. Kėdainiuose organizuoja nemokamą seminarą  įmonių, jų padalinių  vadovams, darbuotojų atstovams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų atstovams „Profesinės rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.

OiRA priemonė – tai praktinis nemokamas interaktyvus įrankis, skirtas mažų – vidutinių įmonių darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Tai įrankis, padedantis atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones tai rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją. Šiuo metu Lietuvoje yra parengta 13 OiRA priemonių, skirtų įvairiems veiklos sektoriams.

OiRA priemonės yra parengtos šiems veiklos sektoriams: automobilių remontas; darbas biure; medienos apdirbimas; didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais; kasyba ir karjerų eksploatavimas; patalpų valymas; siuvimo paslaugos; plastikinių gaminių gamyba; baldų gamyba; skalbyklos; viešbučiai ir restoranai; žemės ūkis; švietimas.

Renginio data: 2019 m. spalio 17 d. (ketvirtadienis)
Renginio vieta: Viešbutis „Grėjaus Namas“, Didžioji g. 36, Kėdainiai

PRELIMINARI PROGRAMA


13.00–13.20

Dalyvių registracija ir sutikimo kava

13.20–13.30

Atidarymas. Sveikinimo žodis

13.30–13.50

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) vykdomi projektai
Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto koordinatorė, Valstybinė darbo inspekcija

13.50–14.30

Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA pristatymas
Vesta Macė, Valstybinė darbo inspekcija, Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

14.30–15.00

Kavos pertrauka

15.00–16.00

Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA praktinė demonstracija  Vesta Macė, Valstybinė darbo inspekcija, Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

16.00–16.30

Diskusijos

Dalyvio registracijos forma: https://forms.gle/YE8EvPTfyReiAxbQ9

Registruotis į renginį bus galima iki 2019 m. spalio 15 d.
Jeigu nuorodos Jums negalima pasiekti – registruotis galite el. paštu: gintare@integrity.lt.
Laiške nurodykite savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Apie sėkmingą registraciją dalyvius informuosime atskiru elektroniniu laišku.

Papildoma informacija:
Daugiau informacijos apie renginį galite gauti telefonu +370 650 00401 arba el. paštu gintare@integrity.lt

Išankstinė registracija į seminarą – būtina. Visiems dalyviams bus išduodami dalyvio pažymėjimai.

Renginyje gali būti fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, talpinamuose viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos priemonėse.  

Kontaktinis asmuo - Nerita Šot, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, tel. (8 5) 265 1628, el. paštas: nerita.sot@vdi.lt  

Ingrida Braziūnienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadybininkė, tel. +370 633 74431, el. paštas: ingrida.braziuniene@chamber.lt

 

Maloniai laukiame Jūsų atvykstant!

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugsėjo 30 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

 Rusėjo 20 d. "IKI" parduotuvėje Klaipėdoje šalinant krovininio keltuvo gedimą (keltuvas užstrigo tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų) sunkiai susižalojo UAB "Šiaulių liftas" (Šiauliai) elektromechanikas. Darbuotojas, klūpėdamas ant keltuvo platformos, kampiniu šlifuokliu pjovė prekinio vežimėlio priekinius ratukus, kurie buvo užstrigę tarp keltuvo platformos ir šachtos sienos. Ištraukus ratukus platforma staigiai krito apie 1 m žemyn ir traumavo darbuotojo koją.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugsėjo 23 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 3 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Rugsėjo 12 d. Kiemėnų k., Pasvalio r., rekonstruojamoje magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga trasoje, pakelta montuojamų vamzdžių gija atsikabino nuo ekskavatoriaus kaušo, krisdamas vamzdis prispaudė ir sunkiai sužalojo tranšėjoje dirbusį UAB „MT Group“ (Vilnius) šaltkalvį.

Rugsėjo 13 d. komandiruotės metu Švedijoje, UAB „Viarmi Turtas“ (Klaipėda) darbuotojas statybvietėje vykdė parengiamuosius darbus pastato fasado dažymui. Atsuktuvu lupo senus laidų tvirtinimus, kai nusprūdęs atsuktuvas pataikė darbuotojui į akį bei sunkiai ją sužalojo.

Rugsėjo 17 d. statybvietėje, Skaisgirio k., Joniškio r,  statomame paukščių skerdyklos pastate UAB „IE SOLUTIONS“ (Panevėžys) elektromontuotojas vykdė elektros kabelio klojimo darbus. Jis rastas gulintis ant grindų, įtariama, kad jis kopėčiomis lipo ant perdangos į 3,3 m aukštį ir krito. Darbuotojas patyrė kaukolės pamato lūžį ir kitas sunkias  traumas.

Žuvo:

Rugsėjo 18 d. komandiruotės metu, Vokietijoje, Magdeburgo mieste pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo UAB "Jugernautas" (Jurbarko r.) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės  2 vairuotojai G. M ir J. J.

Rugsėjo 19 d. žuvo UAB „Vilniaus betono gaminiai“ (Šalčininkų r.) pagalbinis darbininkas, kuris dėl nežinomų aplinkybių buvo gamybinėse patalpose, draudžiamoje zonoje, prie pulto sėdinčiam operatoriui nematomoje zonoje. Bėgiais važiuojantis, automatiškai valdomas, betono produkcijos transporteris pervažiavo darbuotojui kojas ir jį mirtinai sužalojo.

Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Vykdant Europos saugių darbo vietų kampaniją “Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ Valstybinė darbo inspekcija rugsėjo mėnesį Lietuvos aukštosiose mokyklose surengė 2 informacinius punktus studentams. Dar kartą įsitikinta, jog būsimiesiems vadovams ir specialistams trūksta žinių apie šiuos susirgimus darbo vietoje.

Renginio metu studentai atsakinėjo į klausimynus, kurie atskleidė, jog dauguma net neįsivaizduoja kokio masto problemos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vos 18,8% visų dalyvavusiųjų į viktorinos klausimus atsakė be klaidų. Dauguma tradiciškai galvoja, kad pavojingos medžiagos tyko tik transporto sektoriuje, ar chemijos pramonėje, tačiau sunkiomis profesinėmis ligomis bei vėžiu serga net ir kosmetologai ar kepėjai.

Netikėta grėsmė – profesinis vėžys

Dažniausiai studentai klydo atpažindami sektorius, kuriuose pavojingų medžiagų paplitimas itin didelis. Daugiau nei pusė dalyvių instinktyviai rinkosi transporto sektorių ar atliekų ir perdirbimo pramonę, tačiau, ESENER-2 apklausos duomenimis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojančiu sektoriumi laikomas žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
Didžiausią nuostabą studentams kėlė kasmet nustatomų su darbu susijusių naujų mirtinų vėžio atvejų skaičius. Dauguma dalyvių net nenutuokė, kad kasmet Europos Sąjungoje nustatoma net 80 tūkst. mirtinų vėžio atvejų, o ši liga dėl kancerogenų poveikio darbe išsivysto daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Negana to, pagal Tarptautinės darbo organizacijos ir ES skaičiavimus, kancerogenai yra daugumos mirtinų profesinių ligų ES priežastis.

Pavojingos medžiagos – ne tik chemikalai

Netikėta dalyviams buvo ir tai, jog didelę riziką dėl cheminių medžiagų darbe patiria ne tik žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, transporto ar atliekų ir perdirbimo pramonės darbuotojai, bet ir kosmetologai, kirpėjai bei maisto pramonėje dirbantys žmonės.
Pavojinga medžiaga gali tapti bet kuri kieta, skysta ar dujinė medžiaga, dėl kurios gali kilti pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, tačiau tokiomis medžiagomis gali būti ne tik chemikalai. Net miltai prastai vėdinamoje patalpoje gali sukelti sunkios formos astmą. Studentai buvo nustebinti sužinoję, jog vienu iš tokių atvejų Jungtinėje Karalystėje mokyklos virėjai buvo priteista 200 tūkst. svarų žala, kurią atlyginti įpareigota mokyklos vadovybė.

Rizikos vertinimas naudingas visiems

„Gal tema su mano studijuojamu dalyku ir nėra tiesiogiai susijusi, bet manau, kad ji yra labai svarbi, nes daugelis žmonių net nepagalvoja, kad susiduria su pavojingomis medžiagomis“, – teigė klausimyną užpildžiusi reklamos vadybos studentė Agnė.
Informaciniai punktai veikė po tris dienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto centriniuose rūmuose bei Vilniaus kolegijos verslo fakultete antrąją ir trečiąją rugsėjo savaitę, kasdien skatino studentus sužinoti daugiau informacijos apie kampaniją ir pasitikrinti jau turimas žinias apie darbuotojų saugą susiduriant su pavojingomis medžiagomis.

„Suteikta informacija padėjo praplėsti studentų žinias, susijusias su taršos mažinimo svarba profesinėje veikloje ir ne tik. Tai tiesiogiai siejasi su jų būsima specialybe ir atsakomybėmis, nes vienas iš taršos valdymo būdų yra tinkamas vėdinimas, kurį baigę studijas jie projektuos. Tinkamam vėdinimui darbo vietoje suprojektuoti būtina žinoti išsiskiriančių teršalų specifiką, keliamą pavojų, jų leistinas koncentracijas“, – renginio svarbą įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros profesorė Violeta Motuzienė.
Darbuotojų saugos ekspertai pabrėžia, jog nėra tokio sektoriaus, kuriame visiškai nebūtų pavojingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad darbdaviai ir patys darbuotojai sugebėtų įvertinti galinčią kilti riziką.

Daugiau informacijos:
www.healthy-workplaces.eu/lt

 

Vėžiniai susirgimai

Vėžiniai susirgimai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį.

VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus. Aptikus darbo skelbimą, kuriame nenurodomas darbo užmokestis, VDI įmonėms siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus.
„Ši prevencinė priemonė yra veiksminga ir įmonės, gavusios mūsų laiškus, pakoreguoja savo darbo skelbimus nurodydamos darbo užmokestį. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad tokius laiškus siųsime iki rugsėjo pabaigos. Nuo spalio 1 dienos tiems darbdaviams, kurie toliau nepaisys naujos Darbo kodekso nuostatos, bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – sako  Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Atsakomybė už šios Darbo kodekso nuostatos pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, įsigaliojo nuo šių metų liepos 27 d.

Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.
Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.
Į galimus minimos Darbo kodekso nuostatos pažeidimus VDI reaguoja ir gavusi pranešimus ar skundus, taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų  metu atkreipiamas dėmesys, ar nėra pažeidimų darbo skelbimuose nurodant siūlomą atlygį.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktas, veikiantis Valstybinėje darbo inspekcijoje, rugsėjo 26 d. Vilniuje pradinių klasių mokytojams organizuoja seminarą  „Mokytojams skirto darbuotojų saugos ir sveikatos ugdymo Napo priemonių rinkinių (Sauga su šypsena) pristatymas“.

Maloniai kviečiame visus pradinių klasių (1-4 kl.) mokytojus į seminarą, kuriame supažindinsime su metodine internetine medžiaga „Napo mokytojams“.

Renginio data: 2019 m. rugsėjo 26 d.
Renginio vieta: „Congress Avenue“ viešbutis (Gedimino pr. 12, Vilnius)
Seminaras nemokamas. Po seminaro dalyviai gaus pažymėjimus.
Trumpai apie „Napo mokytojams“ :
Napo yra animacinių filmų herojus, kuris linksmai pristato su darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) susijusias temas ir rizikos prevencijos klausimus bei skatina juos aptarti.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra kartu su Napo konsorciumu, pasitelkdama vis populiarėjantį animacinių filmų veikėją Napo, sukūrė mokytojams skirtus ugdymo priemonių rinkinius, kuriuose aptariami darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) klausimai. Jie skirti pradinių klasių vaikus supažindinti su sveikatos ir saugos temomis. Priemonėmis laisvai ir nemokamai galės naudotis mokytojai ir kiti specialistai, norėdami kūrybiškai pademonstruoti vaikams darbo vietoje esančius pavojus, išmokyti vertinti riziką ir ją kontroliuoti.

PRELIMINARI PROGRAMA

13.30 – 14.00     Dalyvių registracija
14.00 – 14.15     Atidarymas. Sveikinimo žodis
14.15 – 15.00     Napo priemonių pristatymas
Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, Valstybinė darbo inspekcija
15.00 – 15.30     Kavos pertraukėlė
15.30 – 16.00     Napo priemonių praktinė demonstracija
Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, Valstybinė darbo inspekcija
16.00 – 16.20     Diskusijos ir klausimai

Dalyvio registracijos forma: https://NapoSeminarasVilniuje.registracija.
Jeigu nuorodos Jums negalima pasiekti – registruotis galite el. paštu: gintare@integrity.lt. Laiške nurodykite savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Apie sėkmingą registraciją dalyvius informuosime atskiru elektroniniu laišku.

Papildoma informacija:
Daugiau informacijos apie renginį telefonu +370 650 00401 arba el. paštu gintare@integrity.lt.
Išankstinė registracija į seminarą – būtina.
Kontaktinis asmuo - Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot, Valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 265 1628, el. paštas: nerita.sot@vdi.lt.

Maloniai laukiame Jūsų atvykstant!

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) beveik 40 įmonių, kuriose darbuotojai susiduria ar gali susidurti su silicio dioksido dulkių poveikio rizika darbo aplinkoje, elektroninio inspektavimo pagalba atliko silicio dioksido dulkių keliamo pavojaus susirgti vėžiu įvertinimą.

Profesinė rizika susirgti vėžiu dėl silicio dioksido dulkių keliamo pavojaus buvo vertinama elektroniniu būdu atsakant į Silicio dioksido dulkių keliamo pavojaus susirgti vėžiu prevencinės anketos klausimus.
Prevencinę anketą užpildė 38 įmonės, kurių ekonominė veikla yra susijusi su stiklo, keramikos, cemento, akmens, abrazyvų, bitumo gaminių bei dirbinių gamyba. 21-oje iš anketas užpildžiusių įmonių darbuotojai susiduria ar gali susidurti su silicio dioksido dulkių poveikio rizika darbo aplinkoje. Šių įmonių dydis svyravo nuo 3 iki 14 darbuotojų. Su silicio dioksido poveikiu jose susiduria 69 darbuotojai, tačiau apmokyta ir instruktuota saugiai dirbti esant rizikai dėl silicio dioksido dulkių daugiau 79 darbuotojai.
Prevencinių anketų rezultatai parodė, kad visose įmonėse, net ir tose, kur silicio dioksido profesinis poveikis nėra įvertintas, numatomos ir įgyvendinamos silicio dioksido dulkių sklidimo darbo aplinkoje prevencinės priemonės, darbuotojai apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti esant rizikai dėl silicio dioksido dulkių, tikrinama visų darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje susiduriama su silicio dioksido dulkių rizika, sveikata, o asmens medicininėse knygelėse yra nurodyti visi darbo vietose esantys rizikos veiksniai.
Daug dėmesio anketoje buvo skirta silicio dioksido saugaus naudojimo užtikrinimui. 18 įmonių deklaravo, kad dirbama pagal reikalavimus, pateiktus silicio dioksido saugos duomenų lapuose, taip pat parenkant asmenines apsaugines priemones buvo atsižvelgiama į informaciją pateiktą saugos duomenų lapuose.
Silicio dioksido dulkės pavojingas rizikos veiksnys daugelyje darbo vietų. Labai smulkių kristalinio silicio dioksido dulkių ilgalaikis poveikis gali sukelti plaučių vėžį ir kitas kvėpavimo takų ligas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) kristalinio silicio dulkes priskiria 1-os grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad jis yra laikomas aiškia vėžio priežastimi.
Šio VDI e. inspektavimo tikslas – įsitikinti, kad imamasi reikiamų saugos priemonių užkirsti kelią susirgti plaučių ir kvėpavimo takų vėžio profesinėmis ligomis, įvertinant silicio dioksido dulkių keliamą pavojų darbuotojų sveikatai.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugsėjo 16 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Rugpjūčio 3 d. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (Kaunas) darbuotoja, važiuodama automobiliu NIVA, susidūrė su priešais atvažiuojančiu krovininiu mikroautobusu. Eismo įvykio metu sunkiai nukentėjo.

Rugpjūčio 8 d. UAB „Kamjorda“ (Šiaulių r.) staklininkas dirbo prie daugiapjūklių staklių linijos. Pjovimo metu iš staklių išlėkusi lentos atraiža, pataikė jam į krūtinę ir sunkiai traumavo.

Rugsėjo 5 d. Liberiškio žemės ūkio bendrovės (Panevėžio r.) grūdų sandėlyje ūkio darbininkas dirbo prie grūdų valomosios. Prieš pietus jis lipo kopėčiomis uždaryti grūdų tiekimo angą, kad nutraukus grūdų byrėjimą, galėtų išjungti grūdų valomąją ir eiti pietauti. Lipdamas nukrito ant atidengto betoninio kanalo, kuriame yra sumontuotas veikiantis juostinis grūdų transporteris. Išlipęs iš duobės darbininkas atsisėdo prie vieno iš grūdų aruodų. Po pietų pertraukos augalininkystės padalinio vadovas eidamas rado ūkio darbininką sėdintį ant žemės, atsirėmus į aruodo pertvarą. Įtarus, kad nukentėjusysis yra neblaivus, jis buvo nuvežtas namo, nes darbuotojas nieko nesakė, kad buvo nukritęs. Vėliau medikai jam nustatė sunkius vidinius sužalojimus,

Žuvo:

Rugsėjo 13 d. Aukštkiemių km., Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos raj. UAB “Virginijus ir Ko” (Plungės r.) įmonės teritorijoje žuvo 2 darbuotojai - preso operatorius A. M. ir TOV “EKO-TDM” darbuotojas P. F. (Ukrainos pilietis), kuris yra įdarbintas Ukrainos įmonėje ir komandiruotas į Lietuvos įmonę UAB „Virginijus ir Ko“. Pirminiais duomenimis nelaimingas atsitikimas įvyko presuojant žaliavas, ir dėl dar nenustatytų aplinkybių šiems darbuotojams būnant kanaliniame prese PGS 0840, prie preso atėjęs įmonės krautuvo vairuotojas pašaukė kolegas ir neišgirdęs jokio atsakymo, paspaudė preso paleidimo mygtuką. Tik išgirdęs šūksnius presą išjungė ir nubėgo kviesti pagalbos.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugsėjo 9 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 6 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Rugpjūčio 26 d. UAB "Tauragės vandenys" (Tauragės r.) katilinėje elektromonteris ardė katilų elektros instaliacijos laidus, užlipęs ant pristatomų medinių kopėčių (techniškai netvarkingų) apie 1,8 m aukštį. Joms lūžus darbuotojas krito ant betoninio grindinio ir sunkiai susižalojo (daugybiniai paviršiniai kūno sužalojimai, galvos trauma).

Rugpjūčio 22 d. Gaisrinės g. 10, Mūsninkų k., Širvintų raj. UAB "Paslaugų spektras"  (Vilnius) komercijos direktorius nuėjo prie granito plokščių, kad išmatuoti jas, pažiūrėti plokščių raštą bei paskaičiuoti užsakymo kainą klientui. Praskleidęs pirmąją plokštę, ji susiūbavo ir pradėjo virsti nuo vitrininio stovo. Darbuotojui nespėjus patraukti kojos plokštės kampas užkabino blauzdikaulį bei sunkiai sužalojo.

Rugpjūčio 29 d. statybvietėje T. Kosčiuškos g. 4, Druskininkai buvo vykdomi kultūros paskirties pastato bei maitinimo paskirties pastato rekonstravimo darbai. Nuo nedirbančio gręžimo mašinos grąžto, grąžto ašmenimis pasislinkęs grunto gabalas užkrito ant apačioje dirbusio UAB "Projektana" (Kaunas) darbuotojo nugaros, kur nuo smūgio darbuotojas linktelėjo į priekį ir atsitrenkęs į armatūrą sunkiai susižalojo veidą bei akį.

Rugsėjo 1 d. ūkininko Antano Laukaičio ūkyje, Jokūbonių km., Kriūkai, Šakių raj., cukinijų lauke ūkio darbuotojai nuiminėjo derlių, skynė cukinijas. Traktorius, kuris važiavo 1 km/h greičiu, sukant į dešinę ir kairiuoju priekabos ratu pervažiavo ūkio darbuotoją. Įvykio metu buvo sunkiai sužalota.

Rugsėjo 2 d. Žvirblonių k., Rozalimo seniūnija, Pakruojo raj. pjaunant žolę sodo žoliapjovės pagalba, ši užsidegė. Gesinant ją apdegė ir su ja dirbęs Pakruojo raj. savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos (Panevėžys) darbininkas.

Rugsėjo 3 d. statybos objekte Žvejų g. 11, Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen., Lazdijų r. sav. vykdant mūro darbus, nuo pastolių iš maždaug 5,1 m aukščio nukrito UAB ,,Rekonsta" (Kaunas) darbuotojas, kuris patyrė sunkią galvos traumą bei kitus kūno sužalojimus.

Žuvo:

Rugsėjo 2 d. komandiruotės metu, Anglijoje, šalia MOOR Farm, Bromyard Road, Whitbourne  UAB „NOSTRADA“ vairuotojas, vairuodamas vilkiką pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo. (Aplinkybės nežinomos).

Rugsėjo 5 d. įmonės patalpose, adresu:  Alytus, Naujoji g. 31A, UAB „Ordo“ (Alytus) darbuotojas, padalinio vadovo  nurodymu, remontavo krovininio automobilio Mercedes hidraulinį įrenginį. Atlikęs numatytus darbus ir stovėdamas šalia krovininio automobilio bandė jį užvesti. Automobilis buvo paliktas stovėti su įjungta atbuline pavara, užvedus, jis pajudėjo atbuline eiga ir durelėmis prispaudė darbuotoją prie šalia stovėjusios krovininio automobilio priekabos metalinio borto. Įvykio metu darbuotojas žuvo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad toliau tęsiamas pavasarį pradėtas stacionarines asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos paslaugas teikiančių įstaigų e. inspektavimas. Šios įstaigos turės įvertinti pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Tai susiję su tendencija, kad didėja pacientų kėlimą ir vartymą rankomis atliekančių darbuotojų profesinių ligų.

Iki rugsėjo 30 d., įstaigoje įvertinus profesinę riziką atliekant pacientų kėlimo ir vartymo rankomis darbus , informaciją apie pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams įstaigos atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu atsakyti į Pacientų kėlimo ir vartymo rankomis atitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams e. inspektavimo teminės ataskaitos klausimus.

Stacionarines asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos paslaugas teikiančių įstaigų, kurios inspektuojamos e. būdu, sąrašas paskelbtas VDI interneto svetainės (www.vdi.lt) srityje „Elektroninis inspektavimas“ (dalyje „Sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigų elektroninis inspektavimas“). Sąraše esančios įmonės apie e. inspektavimą bus informuotos ir individualiai.

VDI atkreipia dėmesį, kad pacientų priežiūra ir slauga, atliekama rankomis, yra pagrindinė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse dirbančių darbuotojų profesinių ligų priežastis. Slaugytojams ir jų padėjėjams dažniausia nustatoma profesinės ligos diagnozė – stuburo juosmeninės dalies radikulopatija, sukelta sunkių krovinių kėlimo rankomis. E. inspektavimo tikslas – siekti, kad įmonėse būtų užkertamas kelias šių ir panašių profesinių ligų priežastims, kad būtų įsitikinta, ar minėti darbai nekenkia juos atliekančiųjų sveikatai arba, jei reikia, būtų imamasi reikiamų saugos priemonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų rugsėjo 2 d. paskelbė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (NAVA) konkursą. Jis skirtas pagerbti įmonėms, 2019 m. labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės principų taikymo savo veikloje ir / ar už jos ribų.

Skelbiamo NAVA konkurso nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Šeimai palankiausia darbovietė“. Kiekviena iš šių NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones; vidutines įmones; dideles įmones.

Labiausiai pasižymėjusi įmonė pagerbiama pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
NAVA konkurso pretendentais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės. Pretendentai gali kandidatuoti į vieną, kelias ar visas nominacijas. Dėl kiekvienos nominacijos pildoma atskira paraiška. Jei nominacijai (?oms) pretendentą teikia ne jis pats, o kitas asmuo, toks siūlymas turi būti su juo iš anksto suderintas, prie paraiškos pridedant tai patvirtinantį (-čius) dokumentą (-us). Nominacijai „Metų socialiai atsakinga įmonė“ atskira paraiška nerengiama, o apdovanojimas skiriamas, atsižvelgiant į įmonių kitose jų teikiamose paraiškose pateiktą informaciją.

Įmonių paraiškas prašoma pateikti DOC ir PDF formatais elektroniniu paštu adresu nava@socmin.lt  iki 2019 m. spalio 31 d. imtinai.

Paraiškų formas, kitą detalesnę informaciją ir ankstesnių metų nugalėtojus galima rasti https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinio-atsakingo-verslo-apdovanojimas.

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA) – tai nuo 2008 m. vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir  kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. Nuo 2013 m. šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad jau daugiau nei mėnesį galioja reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Nuo šių metų liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

„Pirmiausia norime atkreipti darbdavių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, dėmesį į šią naują jiems įtvirtintą pareigą, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Į galimus Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbdaviams nurodyti siūlomą atlyginimą darbo skelbime pažeidimus, Darbo inspekcija reaguoja gavusi pranešimus ar skundus. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu atkreipiamas dėmesys, ar ši nuostata nėra pažeidžiama.“
Kol kas skundų gauta nedaug, ne visi skunduose pateikti pažeidimai pasitvirtino.
Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Papildomai reikėtų priminti apie darbdavio pareigą, susijusią su nuasmenintų duomenų apie darbo užmokestį teikimu. Ši nuostata galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai.

Viešas darbo užmokesčio skelbimas įneša skaidrumo, prisideda prie darbuotojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą ir nediskriminavimą užtikrinimo bei sustiprina darbuotojų derybines galias.

Atsakomybė už minėtų Darbo kodekso nuostatų pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt  arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punktas, veikiantis Valstybinėje darbo inspekcijoje, kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais rugsėjo 10 d. Prienuose organizuoja nemokamą seminarą  įmonių, jų padalinių  vadovams, darbuotojų atstovams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų atstovams „Profesinės rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.

OiRA priemonė – tai praktinis nemokamas interaktyvus įrankis, skirtas mažų – vidutinių įmonių darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Tai įrankis, padedantis atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones tai rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją. Šiuo metu Lietuvoje yra parengta 13 OiRA priemonių, skirtų įvairiems veiklos sektoriams.

OiRA priemonės yra parengtos šiems veiklos sektoriams: automobilių remontas; darbas biure; medienos apdirbimas; didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais; kasyba ir karjerų eksploatavimas; patalpų valymas; siuvimo paslaugos; plastikinių gaminių gamyba; baldų gamyba; skalbyklos; viešbučiai ir restoranai; žemės ūkis; švietimas.

Renginio data: 2019 m. rugsėjo 10 d. (antradienis)
Renginio vieta: Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mažoji salė, Vytauto g. 35, Prienai

PRELIMINARI PROGRAMA


10.00–10.20

Dalyvių registracija ir sutikimo kava

10.20–10.30

Atidarymas. Sveikinimo žodis

10.30–10.50

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) vykdomi projektai
Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto koordinatorė, Valstybinė darbo inspekcija

10.50–11.30

Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA pristatymas
Vesta Macė, Valstybinė darbo inspekcija, Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

11.30–12.00

Kavos pertrauka

12.00–13.00

Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA praktinė demonstracija  Valstybinė darbo inspekcija, Techninės saugos skyrius

13.00–13.30

Diskusijos

Dalyvio registracijos forma: Seminaras Prienuose rugsėjo 10d.

Registruotis į renginį bus galima iki 2019 m. rugsėjo 6 d.
Jeigu nuorodos Jums negalima pasiekti – registruotis galite el. paštu: gintare@integrity.lt.
Laiške nurodykite savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Apie sėkmingą registraciją dalyvius informuosime atskiru elektroniniu laišku.

Papildoma informacija:
Daugiau informacijos apie renginį galite gauti telefonu +370 650 00401 arba el. paštu gintare@integrity.lt.

Išankstinė registracija į seminarą – būtina. Visiems dalyviams bus išduodami dalyvio pažymėjimai.

Kontaktinis asmuo - Nerita Šot, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, tel. (8 5) 265 1628, el. paštas: nerita.sot@vdi.lt.

Ingrida Braziūnienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadybininkė, tel. +370 633 74431, el. paštas: ingrida.braziuniene@chamber.lt

 

Maloniai laukiame Jūsų atvykstant!

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugsėjo 2 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu žuvo 2 ir buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Rugpjūčio 25 d. statybos objekte „Lentvario geležinkelio stotis“, Geležinkelio g. 13, Lentvaris, laukiant prie šeštojo kelio gabarite eismo pertraukos prie atramos Nr. 190, kad atlikti kontaktinio tinklo pakabos remonto darbus, vienas iš dviejų UAB „Fima“ instaliuotojų, kilusių  autobokšteliu, sunkiai nukentėjo nuo elektros srovės poveikio.
Rugpjūčio 26 d. Olandijoje. Pajudėjus sunkvežimiui, gale stovėjęs UAB „Vidmindas“ vairuotojas buvo prispaustas. Sužalota krūtinė, galva.
Rugpjūčio 26 d. UAB „Tauragės vandenys“ katilinėje, adresu Šlaito g. 2, Tauragėje, elektromonteris arde katilų elektros instaliacijos laidus. Apie 14 val. 35 min. darbuotojui užlipus ant pristatomų medinių kopėčių į aukštį apie 1, 8 m jos lūžo ir darbuotojas  krito ant betoninio grindinio, ko pasėkoje buvo sunkiai susižalotas.

Žuvo:

Rugpjūčio 23 d. UAB „Isma“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas komandiruotėje Ukrainoje, perveždamas krovinį transporto priemone maršrutu Vokietija-Ukraina, Ukrainoje, Žitomiro srityje, patyrė autoįvykį, kurio metu žuvo.
Rugpjūčio 25 d. statybos objekte „Lentvario geležinkelio stotis“, Geležinkelio g. 13, Lentvaris, laukiant prie šeštojo kelio gabarite eismo pertraukos prie atramos Nr. 190, kad atlikti kontaktinio tinklo pakabos remonto darbus, vienas iš dviejų UAB „Fima“ instaliuotojų, kilusių  autobokšteliu, mirtinai sužalotas dėl elektros srovės poveikio.

VDI informuoja, kad nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies pakeitimas, įtvirtinantis darbdaviui prievolę į apskaitos dokumentus įtraukti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko (dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, darbą naktį) iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Anksčiau galiojo prievolė šiuos nukrypimus apskaityti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos ir dar buvo numatyta išimtis atvejui, kai darbuotojas laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, dirba kitoje vietoje, negu yra darbovietė – šiuo atveju darbo funkcijos atlikimas turėjo būti apskaitytas ne vėliau kaip kitą dieną po darbo funkcijos atlikimo kitoje vietoje pabaigos. Jeigu darbuotojas ilgiau kaip 5 darbo dienas dirbo kitoje darbo vietoje, prievolė apskaityti darbuotojo darbo funkcijos atlikimą turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip praėjus savaitei nuo jos atlikimo.

Nuo liepos 27 d. visiems atvejams galioja viena taisyklė – nukrypimai nuo darbo laiko privalo būti apskaityti iki tos pačios darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Nedeklaruotas darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos dalių, todėl efektyvesnė jo kontrolė, kurią suteikia šis pakeitimas, laikoma viena iš priemonių, prisidėsiančių prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugpjūčio 26 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
 
Liepos 22 d.  statybos objekte, Vilniaus g. 19, Švenčionių r., MB „Artevis“ (Kaunas) darbuotojas, nukrito nuo kopėčių kai buvo pasilipęs patikrinti, kaip atlikti rėžiai kabeliams pakloti. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Liepos 25 d. Ukmergės rajone, automagistralėje Vilnius - Panevėžys, A. Meldeikio firmos "MANDINA" vairuotojas, vairuodamas autotransporto priemonę, pateko į  eismo įvykį, kai į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kitas automobilis (galimai sprogus padangai). Eismo įvykio metu sunkiai  susižalojo.

Rugpjūčio 13 d. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbuotojui, vykdant darbus Rimkai-Vilkyčiai tarpstotyje, 22-23 km, geležinkelio kelio klojimo metu, kelio klotuvo UK-25/9-18 gardelės kėlimo traversas galimai užsikirto ir kliudė antakį, lūžo akiduobė. Trauma priskiriama prie sunkių sužalojimų.

Artėjant rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėveliams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims, auginantiems vaikus.

Kadangi šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo programas (nuo 5 iki 10 klasės), suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

Jei mokyklos mokslo metų pradžios šventę rengtų rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, ir mokykloje tą dieną nenumatytas darbas pagal grafiką, šventėje dirbsiantiems mokytojams turėtų būti apmokama kaip už darbą poilsio dieną, t. y. dvigubai. Darbuotojo pageidavimu, padvigubintas darbo poilsio dieną laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.ltarba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijos per šių metų pirmąjį pusmetį gavo daugiau nei 3,7 tūkst. prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo, t. y. beveik 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Apie 20 proc. (iki 4,5 tūkst.) išaugo ir prašymuose keltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus nuo šių metų vidurio Vilniuje įsteigta dar viena – 20-oji – darbo ginčų komisija.

Žymus šių metų pokytis – 45 proc. išaugusi darbo ginčų komisijų (DGK) priteistų išieškoti lėšų suma. Per pirmąjį šių metų pusmetį DGK priėmė sprendimų dėl beveik 4,4 mln. eurų išieškojimo: iš jų apie 4,3 mln. eurų darbuotojų naudai. Lyginant su sumomis, išieškotomis tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, darbuotojams išieškotinos sumos 56 proc. padidėjo, o darbdaviams – 76 proc. sumažėjo.

„Didesnis gautų prašymų nagrinėti darbo ginčus skaičius rodo, kad darbuotojai dažniau ir drąsiau kreipiasi į darbo ginčų komisijas, aktyviau gina savo teises. Ko gero tai ir yra pagrindinės priežastys, kodėl išaugo išieškomų lėšų suma. Įtakos tam taip pat galėjo turėti ir mokestinė reforma bei padidėjusi minimali mėnesinė alga“, – teigia VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Darbo ginčų komisijos visiškai arba iš dalies patenkino beveik pusę visų išnagrinėtų prašymų (46 proc.). Dar trečdalį (30 proc.) visų priimtų sprendimų sudarė taikos sutartys ar šalių susitarimai tarpusavyje, ginčą išsprendus iki pirmojo DGK posėdžio. Taigi bendrai net 76 proc. pateiktų reikalavimų baigėsi teigiamu sprendimu.

„Tokių atvejų, kai ginčo pusės sudaro taikos sutartį ar ieškovas atsisako visų pateiktų reikalavimų iki pirmojo posėdžio, daugėja. Skatiname ginčo šalis tartis, nes tokie sprendimai efektyvesni ir iš socialinės, ir iš ekonominės pusės“, – sako Irina Janukevičienė.
Didžiausia dalis prašymų darbo ginčų komisijoms pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta per 3,4 tūkst., t. y. net 20 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį. Taip pat beveik ketvirtadaliu padidėjo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Perpus daugiau gauta prašymų dėl nekonkuravimo susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo,  dėl kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo.

Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėjos teigimu, prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl šių reikalavimų padaugėjo, nes įsigaliojus dabartiniam Darbo kodeksui išplėsta darbo ginčų komisijų kompetencija tokius reikalavimus nagrinėti. Iš viso reikalavimų pagal išplėstus darbo ginčų komisijų įgaliojimus šiais metais gauta beveik 70 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį.
Šiais metais šiek tiek sumažėjo reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų, darbo ir poilsio laiko.

Šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose veikia 20 darbo ginčų komisijų: Vilniuje – 7 darbo ginčų komisijos, Kaune – 4, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose – 2, Panevėžyje – 2, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės regionus aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Šiaulių darbo ginčų komisijos. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugpjūčio 19 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
 
Rugpjūčio 7 d. Papilio kaime, Biržų raj., rugių lauke, ūkininko Mindaugo Adomonio ūkio (Biržų r.) vairuotojas ant pakrauto automobilio dengė tentą. Nuslydus kopėčioms jis nukrito iš maždaug 1 m aukščio ir sunkiai traumavo koją.

Rugpjūčio 13 d. statybvietėje, adresu Vaizgakiemio k., Balbieriškio sen., Prienų r. įmonės UAB „SANITVA“ (Kaunas) vadovas dirbo su kampiniu šlifuokliu. Keičiant pjovimo diską, netikėtai įjungė šlifuoklį ir įpjovė darbuotojui į kojos šlaunikaulį.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. rugpjūčio 12 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:
 
Rugpjūčio 4 d. AB „Klaipėdos mediena“ (Klaipėda) baldų gamybos ceche, atliekant automatinio medienos drožlės plokščių pjūklo HOLZMA“ HFL 02 technologinio proceso gedimo šalinimo darbus (užsikimšusių plokštės atraižų šalinimas iš juostinio transporterio), darbuotojo ranka, atraižų numetimo balkiu buvo prispausta prie nuopjovų transporterio korpuso ir sunkiai sužalota.

Rugpjūčio 5 d. statybos objekte, adresu Dariaus ir Girėno g. 21A, Vilniuje, atliekant talpyklos įrengimo darbus, UAB „VEIKMĖS STATYBA“ darbuotojas lipo kopėčiomis į talpyklos vidų, nuslydus kojai nuo kopėčių skersinio, neišlaikęs pusiausvyros nukrito į talpyklos vidų iš maždaug 2 m aukščio. Krisdamas darbuotojas sunkiai traumavo koją.

Liepos 26 d. UAB "Metalika LT" (Kaunas) sandėlyje, darbuotojas turėjo išpakuoti metalinių stačiakampio profilio vamzdžių pakuotę. Perkirpęs pakuotės tvirtinimo juostas, atsilaisvinę vamzdžiai krito nuo pakuotės viršaus ir sunkiai sužalojo darbuotojui koją.

Žuvo:

                      Rugpjūčio 7 d. Šilo g. Paįstrio kaime, Panevėžio raj. buvo vykdomi žemės kasimo darbai. Dirbant iškasoje atsikabinęs nuo grandinių keliamas šulinio ritinys užkrito ant iškasoje dirbusio UAB "A&R paslaugos" (Kėdainių r.)darbuotojo, kuris dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų ligoninėje mirė.

Šiaulių apskrities Jungtinio operacijų centro (toliau – JOC), kuris telkia 11 įvairių žinybų atstovus, pirmojo pusmečio veiklos rezultatai aptarti Šauliuose.

Susirinkusiems pristatyti bendri Šiaulių apskrities JOC veiksmai, bendras darbas su mokesčių mokėtojais, planuojamų priemonių gairės, lūkesčiai mažinant šešėlinę ekonomiką ir kaip reiktų daug racionaliau išnaudoti turimą potencialą.
Susitikime taip pat aptarta, ko reikėtų, kad bendra žinybinė veikla virstų bendru apčiuopiamu finansiniu rezultatu.

Susitikime dalyvavęs Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zenonas Griguola akcentavo, kad reikėtų bendromis jėgomis operatyviau reaguoti į informaciją dėl galimo nelegalaus darbo, nors ji būtų ir anoniminė. „Tai reikalauja tikrai nedaug laiko ir žmogiškųjų išteklių, o rezultatas gali būti labai veiksmingas“, – sakė jis. Z. Griguola taip pat pasiūlė, kad JOC rizikos analizės centras parengtų ir bendrą – visos respublikos „nepatikimų mokesčių mokėtojų“ sąrašą, nes ūkiniai subjektai veiklą vykdo nebūtinai pagal buveinės registracijos vietą, bet ir kituose miestuose bei regionuose. Per šių metų pirmąjį pusmetį dėl galimai nelegalus darbo VDI Šiaulių skyrius inicijavo 8 patikrinimus su kitomis kontrolės institucijomis, esančiomis Šiaulių apskrities JOC sudėtyje. Dalis jų atlikta drauge su šios apskrities Valstybine mokesčių inspekcija, dalis – su apskrities Policijos komisariatu.

Pagrindinis JOC tikslas – užtikrinti efektyvų jo veikloje dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimą regioniniu lygiu, įgyvendinant uždavinius, susijusius su mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, taip pat nusikaltimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai bei kitų nusikalstamų veikų prevencija ir nustatymu, šešėlinės ekonomikos mažinimu.

Dabartinių JOC pirmtakai – VDI iniciatyva suburtos Jungtinių operacijų grupės, siekiant koordinuoti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, kontrolės ir prevencijos veiksmus su kitomis kontroliuojančiomis ir teisėsaugos institucijomis.

JOC

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. liepos 29 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
 
Liepos 23 d. statybvietėje (Jurbarko r.), UAB „Arto statyba“ (Tauragės r.) darbuotojas nešdamas lentas pateko ant srutų kanalo atraminės sienos, kuri nebuvo paženklinta saugos ženklais ir nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės, nukrito nuo jos iš apie 1,5 m aukščio ir sunkiai susižalojo.

Liepos 17 d. statybos objekte (Vilnius) UAB „HR1“ darbuotojas lipdamas per lifto šachtos užtvarą, nuslydo ir nukrito į lifto šachtą, iš maždaug 7 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo. Nukentėjusysis yra Ukrainos pilietis.

Liepos 16 d. UAB „Plungės autobusų parkas“ garaže (Plungės r.) įmonės elektrikas eidamas pro automobilių apžiūros duobę įkrito į ją iš maždaug 1,3 m aukščio ir sunkiai susižalojo. (Daugybiniai kaulų lūžiai: gaktikaulio šakų lūžiai, klubikaulio lūžis).

Liepos 15 d. Ūkininkės Brigitos Mosiejauskės ūkyje (Utenos r.) buvo vykdomi žemės ūkio technikos angaro stogo remonto darbai. Ūkio darbininkas metalinėmis kopėčiomis užlipo ant stogo apie 4,9 m aukštyje, koja stojo ant šakoto pušinio grebėsto (aukštis 50 mm-plotis 80 mm,-ilgis 3,0 m), kuris lūžo ir darbuotojas nukrito ant grindinio. Įvykio metu patyrė sunkią galvos traumą.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, tik praėjusią savaitę Valstybinei darbo inspekcijai pranešta, kad:

Liepos 6 d. UAB „MAXIMA LT“ (Vilnius) kepykloje darbuotoja, atlikdama fasavimo darbus, prarado sąmonę ir nukritusi ant grindų susižalojo galvą.

 

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. liepos 22 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
 
Liepos 9 d. UAB „Kauno švara“ (Kaunas) atliekų tvarkymo skyriaus krovėjas, nulipdamas nuo transporto priemonės MAN EBN 867 kopėčių, skirtų įlipti į konteinerių vežimo talpą, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindinio iš maždaug 1,40 m aukščio ir patyrė sunkią galvos traumą.

Liepos 9 d. AB "Achema" (Jonavos r.) karbamido ceche buvo atliekami agregatų remonto darbai. Atidarant indo apatinį dangtį, atlaisvinus smeiges ir sujudinus flanšinį sujungimą, iš indo išsiliejo skystas amoniakas, kuris pateko UAB "Iremas" šaltkalviui-remontininkui į akis.

Liepos 12 d. UAB "Jurbarko autobusų parkas" (Jurbarko r.) šaltkalvis gavo užduotį išimti šarnyrus iš automobilio šakių. Išėmęs šakę, esančią komplekte su šarnyru, ėmėsi šarnyro demontavimo darbo. Kadangi šarnyras buvo įpresuotas į šakę, darbuotojas nutarė jį išimti, pakaitinant dujine metalo pjaustymo įranga. Pakaitinęs tą vietą apie 1 minutę, naudodamas metalinę detalę, plaktuku iškalė šarnyrą, kuris nukrito ant grindų. Šarnyro judamoji detalė dėl, galimai, viduje susidariusio dujų slėgio išlėkė iš šarnyro ir sunkiai sužalojo darbuotojui į koją.

Liepos 14 d. AB ,,Rokiškio sūris" teritorijoje (Rokiškio r.), UAB ,,Rokvesta" operatorius žoliapjove HUSQVARNA H-343FR šienavo nuotekų valymo įrenginių teritoriją. Nedėvint tinkamų asmeninių apsaugos priemonių (apsauginių akinių) iš pjovimo aparato išlėkęs vielos gabalėlis sunkiai traumavo darbuotojui akį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) organizavo susitikimą aptarti susirūpinimą keliančią informaciją dėl GOST tipo dujų balionų platinimo ir naudojimo. Susitikime dalyvavo Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir Techninių dujų pramonės asociacijos atstovai.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gali būti naudojami tik atitinkantys Gabenamųjų slėginių įrenginių techninį reglamentą besiūliai dujų balionai. Taip pat įsigaliojo nauja tvarka, kuria sugriežtinamos senų suskystintų naftos dujų balionų, pagamintų ne pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus, periodinės techninės patikros.

Susitikimo tikslas buvo aptarti klausimus, susijusius su problemomis užtikrinant, kad į rinką patektų tik saugūs balionai, kad jie būtų saugiai transportuojami ir naudojami. Kalbėjusieji minėjo atvejus, kai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vis dar platinami ir naudojami nesaugūs GOST tipo besiūliai dujų balionai. Pabrėžta, kad kartais GOST tipo dujų balionus mėginama perdaryti į EURO tipo balionus – o tai kelia ypatingą pavojų tokius balionus pildant, transportuojant ir naudojant. Susitikimo dalyviai aptarė ir problemas, susijusias su naujų reikalavimų įgyvendinimu eksploatuojant senus suskystintų naftos dujų balionus, pagamintus ne pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus.

VDI atkreipia dėmesį į tai, kad GOST tipo besiūliai dujų balionai yra nesaugūs ir juos naudoti yra uždrausta. Senų suskystintų naftos dujų balionų eksploatacija turi būti vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų: periodinė techninė patikra atliekama kas 5 metai, balionų naudojimo ribinis laikas – ne ilgesnis nei 40 metų. Nesaugių dujų balionų pildymas, transportavimas ir naudojimas kelia pavojų jų savininkams, pildytojams, naudotojams ir aplinkiniams asmenims.

Susitikimo metu institucijų, kontroliuojančių šias veiklos sritis, atstovai aptarė veiksmus, kurių bus imamasi užtikrinant, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai dujų balionus tiekiant į rinką, juos transportuojant ir naudojant.

Šiais klausimais besidomintiems daugiau informacijos gali suteikti VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šiandien, liepos 17 d., nuo 11 val. iki 15 val. dėl elektros darbų neveiks VDI konsultacijų telefonai. Atsiprašome už nepatogumus.
Lauksime Jūsų skambučių ir klausimų rytoj įprastu laiku.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. liepos 15 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 7 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Liepos 4 d. UAB „Palink“ (Vilnius) vairuotojas, atvežęs prekes į parduotuvę "IKI" Plungėje, paprašė vyr. kasininkės prilaikyti vežamą paletę su prekėmis. Išvežus paletę ant rampos ir sukant keltuvą, paletė su prekėmis pradėjo kristi ant parduotuvės darbuotojos, užgriuvusios prekės ją pargriovė. Nukritusi nuo rampos darbuotoja patyrė sunkią galvos traumą.

Liepos 4 d. UAB "Žvalguva" (Šiaulių r.), Margavonių padalinio darbuotojas užlipęs kopėčiomis prie grūdų valomosios (Radviliškio r.) neužsidarė liuko ir pro jį iškrito iš maždaug 5 m aukščio. Įvykio metu darbuotojas patyrė daugybinius sužalojimus.

Liepos 5 d. UAB "MV Stimelit“ (Vilnius) sandėliavimo patalpoje, darbuotojo vairuojamas krautuvas atsitrenkė į stovintį krautuvą, kuris pajudėjęs sužalojo šalia dirbusiam darbuotojui koją.

Liepos 8 d. Žemės ūkio kooperatyvo "Baltas lašas" grūdų sandėlyje (Pasvalio r.) nuo kombinuotų pašarų talpyklos, nesaugiu būdu išmontuojant seną elektros ventiliatorių, sandėlininkas krito iš maždaug 1,8 m aukščio ir patyrė sunkią galvos traumą.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, tik praėjusią savaitę Valstybinei darbo inspekcijai pranešta, kad:

Birželio 18 d. UAB "Padvaiskas ir Ko" gamybinėse patalpose (Vilniaus r.) kraudamas krovininį automobilį nuo kopėčių nukrito iš maždaug 1 m aukščio ir sunkiai susižalojo įmonės darbuotojas.

Balandžio 4 d. komandiruotės metu, Belgijoje, UAB "Kamida" (Kaunas) vairuotojas atvyko į pakrovimo vietą. Privažiavęs automobilinis pakrovėjas pradėjo krauti krovinį į puspriekabę, tačiau jis kliudė puspriekabės stogą. Vairuotojas, pribėgęs šalia krautuvo, bandė pakelti puspriekabės stogą, o tuo metu ant krautuvo buvęs pakeltas krovinys virto šonu ant šalia stovėjusio vairuotojo, ir jį sunkiai traumavo.

Balandžio 25 d. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, įmonės Magnetic MRO AS (Vilnius) direktorė vairuodama automobilį BMW X6, automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje nesilaikė atsargumo priemonių, t. y. sustojusi į stovėjimo vietą neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį, besinaudojant mobilia ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę bei ją išlaužęs nukrito iš 6-o aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu darbuotoja sunkiai susižalojo.

Verslas ir visuomenė kviečiami teikti pasiūlymus dėl preliminaraus viešojo sektoriaus institucijų tvarkomų atvirų duomenų sąrašo. Šis sąrašas taps pagrindu, kokius duomenis valstybės institucijos nuasmenins ir atvers visuomenei šiuo metu kuriamame Lietuvos atvirų duomenų portale.

Preliminarų atvirų duomenų sąrašą parengė Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), bendradarbiaudamas su daugiau nei 65 valstybės institucijomis bei atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lietuvos prioritetines duomenų sritis.

Tam, kad šis sąrašas kuo labiau atspindėtų duomenų naudotojų poreikius (tiek įmonių, tiek inovatyvius verslus kuriančių gyventojų, tiek nevyriausybinių organizacijų ir kt.), visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti ir teikti pasiūlymus dėl šio sąrašo papildymo ar pakeitimo.

Už aktualius duomenų rinkinius balsuoti ar teikti savo pasiūlymus galima čia.

Siekiant rezultatų patikimumo, reikalingas prisijungimas per Google, Twitter ar kitas socialines paskyras.

Pasiūlymų laukiama iki š. m. liepos 31 d. el. paštu egle.cepaitiene@ivpk.lt, julius.belickas@ivpk.lt

Šių metų statistika.

Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) per 2019 m. I pusmetį buvo gauta 20 pranešimų (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe (6 iš jų susiję su eismo įvykiais), dėl kurių darbuotojai mirė, ir 50 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2018 m. per tokį pat laikotarpį buvo gauta atitinkamai 21 ir 57 pranešimai, tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 1 atveju (arba 5 proc.), o sunkių – sumažėjo 7 (arba 12 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų), įvertis per 2019 m. I pusmetį buvo 1,5 o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 3,9. Šių rodiklių įverčiai 2018 m. I pusmetį buvo atitinkamai 1,6 ir 4,5.

Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirti 9 mirtini ir 37 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – EVR).

Per 2019 m. I pusmetį daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (išankstiniais duomenimis) įvyko: statybos (5 mirtini, iš jų 1 darbuotojas žuvo eismo įvykio metu, ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe), apdirbamosios gamybos (5 mirtini ir 6 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 mirtini ir 10 sunkių), transporto ir saugojimo (4 mirtini – visi darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 8 sunkūs), žemės ūkio (2 mirtini ir 1 sunkus), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1 mirtinas ir 2 sunkūs), vandens tiekimo, nuotekų valymo (1 mirtinas – darbuotojas žuvo eismo įvykio metu) EVR įmonėse. Po 2 sunkius nelaimingus atsitikimus darbe užregistruota švietimo, meninės ir pramoginės veiklos, administravimo ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo EVR įmonėse.

Palyginimas su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Palyginti su 2018 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius labiausiai padidėjo statybos (nuo 2 iki 5 atvejų arba 2,5 karto), žemės ūkio (padidėjo 2 atvejais), apdirbamosios gamybos (nuo 4 iki 5 atvejų) EVR įmonėse. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (2018 m. I pusmetį buvo užregistruoti 3 atvejai, o 2019 m. – nė vieno), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (sumažėjo 2 atvejais) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (sumažėjo 1 atveju) EVR įmonėse. Transporto ir saugojimo, didmeninės mažmeninės prekybos EVR įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, palyginti su 2018 m., nekito. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 13 iki 6 atvejų), žemės ūkio (nuo 7 iki 1 atvejo), statybos (sumažėjo nuo 14 iki 10 atvejų), transporto ir saugojimo (sumažėjo nuo 11 iki 8 atvejų) EVR įmonėse. Didmeninės ir mažmeninės prekybos EVR įmonėse 2019 m. I pusmetį, palyginti su 2018 m. atitinkamu periodu, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo 5 kartus (arba nuo 2 iki 10 atvejų). Miškininkystės sektoriuje per ataskaitinį periodą neįvyko nė vieno mirtino ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe.

Kur ir kodėl?

Be eismo įvykių, kurių metu 6 darbuotojai (arba 30 proc.) žuvo (2018 m. eismo įvykių metu žuvo 5 darbuotojai), per 2019 m. I pusmetį statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl mirtino elektros srovės poveikio (smūgio) po vieną darbuotoją žuvo vykdant medienos apdorojimo darbus bei elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo, remonto darbus.

Kaip ir 2018 m. I pusmetį, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio – taip žuvo 3 darbuotojai; dar 2 darbuotojai žuvo darbe ant jų nukritus / užvirtus daiktams iš aukštai. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio EVR įmonėse.

Per 2019 m. I pusmetį statybvietėse net 2 atvejais vykdant darbus tranšėjose atskilę iškasų šlaitai užvirto ant tranšėjose dirbusių darbuotojų ir mirtinai juos sužalojo. 2 darbuotojus mirtinai prispaudė judantys įrenginiai (autokrautuvas ir traktorius). Vykdant darbus šalia veikiančių transporterių / konvejerių, besisukantys įrenginiai įtraukė 2-jų darbuotojų galūnes ir juos mirtinai sužalojo.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2019 m. I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) šių straipsnių reikalavimų pažeidimus: 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – 7 atvejais, 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) – 7 atvejais, 14 ir 15 straipsnių „Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 4 atvejais. 12 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 26 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų (pažeisti Įstatymo 33 straipsnyje „Darbuotojo pareigos“ įtvirtinti reikalavimai).

2019 m. I pusmetį įvykių darbe metu žuvo 1 neblaivus darbuotojas ir buvo sunkiai pakenkta 1 neblaivaus darbuotojo sveikatai. Per atitinkamą 2018 m. periodą įvyko 3 mirtini ir 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.


Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais, vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, atliko beveik 3600 inspektavimų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyta 1010 nelegaliai dirbusių asmenų ir 478 nedeklaruotą darbą dirbę asmenys (dirbę pažeidžiant darbo ir poilsio laiką, ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ar švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį ar naktinį darbą). Didžioji dalis nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų dirbo statybose (665 asmenys), taip pat nemažai – prekybos (143 asmenys) bei žemės ūkio (66 asmenys) sektoriuose.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet padaugėjo nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio piliečių: pernai per pirmą pusmetį užfiksuotas 71 nelegaliai dirbęs užsienietis, šiemet – 102. Dauguma nelegaliai dirbusių užsieniečių nustatyti statybos sektoriuje.

„Kvalifikuotos darbo jėgos stoka, ypač statybų, transporto, paslaugų sektoriuose ir trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą tvarkos supaprastinimas ar komandiruojamų į Lietuvą dirbti užsieniečių, iš vienos pusės, suteikia didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės – sudaro galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių. Be to, neretai kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai darbuotojai yra komandiruoti ir ar jiems nustatyta tvarka yra mokamas darbo užmokestis, pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pastebima tendencija, kad ženkliai mažėja nedeklaruotą darbą (kai nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą) dirbusių asmenų skaičius: šiais metais nustatyti 478 asmenys, o 2018 m. per tą patį laikotarpį – 715 asmenų.

Šiais metais ypatingas dėmesys ir toliau skiriamas rizikingiausiems ekonominiams – statybos, žemės ūkio, miškininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto – sektoriams. Iš 971 nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų, užfiksuotų per šių metų pirmąjį pusmetį, 600 buvo statybos sektoriuje, prekybos – 146, apgyvendinimo ir maitinimo – 58.

Pasak Jono Griciaus, pastebėta, kad statybų sektoriuje vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, kurie dažnai dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose, kur fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, samdo kitus fizinius asmenis, tačiau nesudaro su jais darbo sutarties, taip slėpdami darbinius santykius.

Siekdama efektyviau kontroliuoti nelegalų darbą, VDI ne tik bendradarbiaujama su kitomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, Policijos komisariatais, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Užimtumo tarnybomis), bet ir sėkmingai naudoja VDI teritorinių skyrių inspektorių rotacijos metodą. Šiais metai pirmą kartą surengti patikrinimai, kuriuose dalyvavo kitų teritorinių skyrių inspektoriai. Atliekant inspektavimus Kauno ir Kauno rajono statybvietėse buvo pakviesti darbo inspektoriai iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių skyrių. Per savaitę 12 darbo inspektorių atliko 75 nelegalaus darbo patikrinimus. Atsižvelgiant į šių patikrinimų rezultatyvumą, analogiškai planuojama vykdyti ir kitus patikrinimus.

Pagal VDI inspektorių surašytus administracinių nusižengimų protokolus teismai darbdaviams skyrė 166800 eurų baudų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, iki 2019 m. liepos 15 d. turi VDI pateikti Pranešimą apie laikinojo įdarbinimo įmonės atitiktį nustatytiems kriterijams ir ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą.

Pranešimas yra pateikiamas tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) ir e. būdu atsakant į šio pranešimo klausimus. Įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, apie minėtą prievolę bus informuojamos ir individualiai.

Šis e. inspektavimas atliekamas vadovaujantis Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašu ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašu. Laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatytiems kriterijams atitikties tikrinimas VDI atliekamas kasmet, taip pat nusprendžiant, ar įtraukti įmonę į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. liepos 1 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu 2 darbuotojai žuvo.

Žuvo:

Birželio 28 d. Smailių kaime (Širvintų r.) iš statybvietės išvažiuojantis krovininis automobilis partrenkė ir galiniais ratais pervažiavo UAB „Conresta“ projektų vadovę.

Birželio 28 d. Alytuje UAB „Nerda“ darbuotoją tranšėjoje užvirto grunto nuošliauža. Darbuotojas patyrė sunkią traumą, vėliau ligoninėje mirė.

Vasaros metu vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų. Nenuostabu, kad įsidarbinant ar jau įsidarbinus kyla neaiškumų, taip pat tiek tėvams, vaikams, o ir darbdaviams rūpimų klausimų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, jog įdarbinant vaikus (asmuo iki 16 metų) ir paauglius (asmuo nuo 16 iki 18 metų) yra taikomi specialūs reikalavimai jų darbo laikui, darbuotojų saugai ir sveikatai. VDI specialistai parengė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos galima rasti VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui”. Ten pat pateikiama ir „Naujoko darbe atmintinė“. Tai – praktiniai patarimai, kurie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą darbe.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į kelis svarbius akcentus. Kokio amžiaus jaunasis darbuotojas bebūtų, svarbiausia, kad jis žinotų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises dėl darbo ir poilsio laiko, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus. Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui. Pradėti dirbti galima kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis.

Darbdavys leidžia pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, informuoja apie galinčius kilti pavojus darbe ir priemones jiems išvengti. Apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo turi informuoti asmenį tiek prieš įdarbindamas, tiek ir bet kuriuo metu prireikus. Be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti asmenų iki 18 metų tėvus ar globėjus.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Tokio amžiaus vaiką darbdavys gali įdarbinti, jeigu:

  • yra gavęs vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštišką sutikimą dėl vaiko darbo;
  • asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą;
  • mokslo metų laikotarpiu yra gavęs mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo.

Asmenys iki 18 metų taip pat turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl tokio amžiaus patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki 18 metų nepakankamos socialinės brandos.
Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu; darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt. Taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas.

Konkrečiau apie darbo sutarties sudarymą, apie vaiko ar paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką, ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ar norinčius įdarbinti jaunus asmenis darbdavius kviečiame konsultuotis su VDI specialistais bendruoju konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

VDI taip pat kreipiasi į jaunuosius darbuotojus, ragindama juos pranešti apie galimus pažeidimus jų darbe: neišmokamą darbo užmokestį, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą jų darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą anonimiškai galima pranešti telefonu (8 5) 213 9750 arba užpildžius internetinę formą.

Grupė Valstybinės darbo inspekcijos specialistų dalyvavo Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos birželio 26–27 d. Vilniuje organizuotame seminare „Darbo inspekcijų vaidmuo ir reikalingos kompetencijos ateityje“. Į seminarą atvyko darbo inspekcijų atstovai iš įvairių Europos Sąjungos šalių – Prancūzijos, Norvegijos, Slovėnijos, Ispanijos, Graikijos, Belgijos, Kipro, Liuksemburgo, Portugalijos, Švedijos, Airijos, Suomijos ir Slovakijos, taip pat – ekspertai iš Budapešto bei Šefildo universitetų.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Arūnas Lupeika seminare skaitė pranešimą tema „Nedeklaruota veikla. Visuomenės socialumo stoka ir perspektyva“, kuriame buvo akcentuota socialinės partnerystės, aktyvios profesinių sąjungų veiklos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo renkant duomenis bei keičiantis informacija svarba siekiant identifikuoti ir mažinti nedeklaruotą darbą. Susitikime pristatytos Ispanijos ir Belgijos darbo inspekcijų gerosios praktikos. Vyko darbas grupėmis, diskutuojant temomis „Būtinų darbo inspekcijos funkcijų ateityje identifikavimas“, „Identifikavimas pokyčių, reikalingų darbo inspektorių kompetencijoms ir įgūdžiams“, „Svarbiausi žingsniai siekiant modernizuoti inspekciją“.
Diskusijas šiomis temomis apibendrino Budapešto bei Šefildo universiteto ekspertai.
Seminaro metu išsakytos nuomonės, diskusijų rezultatai padės Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos atstovams parengti Europos Sąjungos šalių darbo inspekcijoms pagalbinę medžiaga dėl ateityje reikalingų inspektorių kompetencijų bei įgūdžių, taip pat numatyti priemones jų siekiant.

Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos organizuotame seminare

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. birželio 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Birželio 15 d. stovėjimo aikštelėje Lenkijoje UAB „Eivora“ vairuotojas pietaudamas smarkiai užsikosėjo, ėmė dusti ir nualpęs iškrito iš vilkiko kabinos. Nukentėjusysis išvežtas į ligoninę. Birželio 11 d. UAB „Rangos era“ statybininkas, lipdamas laiptais, susvirduliavo, parkrito ir patyrė stuburo traumą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad gegužės mėnesį Kauno miesto ir Kauno rajono statybvietėse, rizikingiausiame nelegalaus darbo apraiškoms atsirasti – statybos – ekonominės veiklos sektoriuje savaitę buvo vykdomi tiksliniai planiniai nelegalaus darbo patikrinimai.

Pabrėžtina, kad patikrinimus Kauno regione atliko atvykę VDI Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių skyrių inspektoriai. 75 nelegalaus darbo patikrinimų metu buvo nustatyti 32 asmenys, dirbę nelegaliai, nedeklaruotą darbą ar įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Taip pat nustatyti 23 asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. Patikrinimų metu pastariesiems pažeidėjams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus surašyta 14 administracinių nusižengimų protokolų. Primintina, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki tūkstančio vieno šimto eurų. Padarytas pakartotinai šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo tūkstančio vieno šimto iki tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Analogiškus patikrinimus numatoma organizuoti ir kituose VDI teritoriniuose skyriuose, tačiau ne tik statybų sektoriuje, bet ir viešojo maitinimo, prekybos ar kituose ekonominės veiklos sektoriuose, kurie dominuoja atitinkame regione.

Valstybinė darbo inspekcija paskelbė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus laišką medienos gaminių, mineralinių medžiagų ar produktų, antrinių žaliavų surinkimo-perdirbimo gamybos ekonominės veiklos rūšių įmonių vadovams ir socialiniams partneriams.

Šiuo laišku norima atkreipti dėmesį į gana dažnai pasikartojančius atvejus, kai dirbant su įrenginiais – transporteriais / konvejeriais – neįvertinami pavojai darbuotojų gyvybei ir sveikatai.
Pastaraisiais metais vis daugėja įvykių darbe, kada konvejerio ar kito darbo įrenginio besisukančios dalys (velenai, sraigtai, grandinės, juostos) įtraukia ar įsuka atliekančiojo darbus ranką, koją, drabužius. Padariniai dažniausiai būna tragiški: darbuotojas sunkiai sužalojamas ar net miršta.

Štai keli pavyzdžiai.

Šiais metais vien gegužės mėnesį tokiomis aplinkybėmis žuvo du darbuotojai. Judanti technika atėmė UAB „Motecha“ kėlimo ir krovimo įrangos gamybos įmonės darbuotojo gyvybę. Atliekant konvejerio linijos bandomojo paleidimo ir derinimo darbus, konvejerio juostos būgnas įtraukė darbuotojo ranką; darbuotojas mirtinai nukraujavo. Žuvo UAB „Raitva“ padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamybos įmonės staklininkas, kuris, veikiant transporteriui, bandė rankomis išimti įstrigusią nuopjovą. Darbuotoją įtraukė besisukanti grandinė, užkabinusi jo drabužius. O vasario mėnesį UAB „Korio formulė“ veikiantis įrenginys įtraukė darbuotojo, plovusio pjovimo staklių velenus, ranką; darbuotojas sunkiai sužalotas. Įvykio darbe tyrimo metu konstatuota, kad viena iš nelaimę sąlygojusių priežasčių – nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje.

Panašūs skaudūs įvykiai prisimenami ir iš praėjusių metų.

Pernai UAB ,,BioWood“ medienos granulių gamybos ceche, talpykloje  kasant  pjuvenas į sraigtinį transporterį,  vieno iš dirbusiųjų  koja pateko į talpyklos dugne veikusio sraigtinio transporterio angą; darbuotojas mirtinai traumuotas.
Sunkiai sužalotas UAB „Elmoris“ įmonės darbuotojas, kuriam valant pagalbinį veleną ranką įtraukė besisukantys apatiniai velenai. Darbuotojas nebuvo informuotas, kaip saugiai atlikti įrenginio priežiūrą.
Atliekant medienos pjaustymo darbus veikiantis įrenginys sunkiai traumavo plaštaką UAB „Headex“ darbuotojui. Įvykio priežastis – darbo priemonė neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Apibendrinant akivaizdu, kad dauguma nelaimingų atsitikimų dirbant su darbo įrenginiais įvyko todėl, kad buvo neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Laiške VDI vadovas J. Gricius primena ir akcentuoja, kad įmonėse turi būti naudojami tik techniškai tvarkingi, atitinkantys darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus įrenginiai. Jie turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įrengti darbo vietoje taip, kad darbuotojas negalėtų patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, o ypač į tas zonas, kuriose yra judančios dalys. Darbdaviai privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Parinkdami darbo įrenginius, darbdaviai taip pat privalo įvertinti ir papildomus pavojus (liekamąją riziką), kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, laiške įmonių vadovai raginami pasitikrinti, ar įmonėje tinkamai atliktas profesinės rizikos vertinimas dirbant su įrenginiais, ar įgyvendintos prevencijos priemonės užtikrina saugų darbą. Įmonių asociacijos – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“, Lietuvos pramonininkų konfederacija – prašomos, pagal savo kompetenciją bei galimybes, informuoti ir įspėti darbdavius apie pavojus, kylančius darbuotojams, jei įmonėje naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys darbo įrenginiai; apie itin didelę nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę bei skaudžias pasekmes, kai darbuotojai, naudojantys darbo įrenginius, neišmokyti / neinstruktuoti saugiai dirbti.

Dėl analogiškų pavojų savo narius prašoma įspėti ir profesinių sąjungų. Jos taip pat raginamos priminti apie galimybes darbuotojams aktyviai dalyvauti įmonėje formuojant saugaus darbo kultūrą, informuojant darbdavį apie galimai nesaugias darbo vietas ir / ar procesus, taip pat apie teisę atsisakyti dirbti, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata.

2018 metais užregistruoti 4 216 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau – NA darbe). Įmonėse įvyko 4 029 – lengvi, 150 sunkių ir 37 mirtini NA darbe.

2012–2017 metų mirtinų NA darbe dinamikoje (1 grafikas) stebima kryptingo rodiklių mažėjimo tendencija. Nurodytuoju laikotarpiu mirtinų NA darbe skaičius absoliutine reikšme sumažėjo nuo 59 iki 37 atvejų, o dažnumo rodiklis (mirtinų NA darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. dirbančiųjų) – nuo 5,1 iki 3,0 .

Nelaimingų atsitikimų darbe analizė 2013-2018

Birželio 16 d. sukako šimtas metų nuo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) įkūrimo. 1919 m. birželio 16 d. buvo priimtas Darbo inspekcijos departamento įsteigimo įstatymas.

„Per visą šį laikotarpį Darbo inspekcija išlaikė jai iškeltą tikslą – būti institucija, ginančia teisėtus interesus saugaus darbo, darbo santykių srityse. Kartu su socialiniais partneriais rūpindamiesi darbuotojų sauga ir sveikata, socialinių garantijų apsauga, dirbame dėl žmogaus kaip valstybės vertybės“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Tarpukariu Darbo inspekcija siekė pritaikyti ir laikytis pažangiausių Europos darbo teisės bei darbo saugos nuostatų: dėl darbo dienos ilgumo, darbo sąlygų, privalomo poilsio, moterų ir vaikų darbo. Po centralizuoto valdymo sovietmečiu, kai Darbo inspekcija buvo panaikinta, darbo teisės ir darbo saugos sritį reikėjo itin stiprinti. 1994 m. spalio 25 d. priimtas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Per atkurtos nepriklausomybės metus inspekcijos veiklos sritys plėtėsi.

Šiandien pagrindinė VDI funkcija – darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimai ir jų priežiūra Lietuvoje. Tai ir prevenciniai nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų mažinimo veiksmai, ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolė. Viena iš prioritetinių veiklos sričių yra nelegalaus, nedeklaruoto darbo prevencija. Dar viena svarbi veiklos kryptis – tai teisinių darbo santykių priežiūra, darbo ginčų nagrinėjimas.

Visuomenės nuomonės tyrimai taip pat rodo besikeičiantį žmonių požiūrį. Vis daugiau respondentų vertina inspekciją kaip atvirą ir draugišką instituciją. Tai lėmė pasikeitusi Darbo inspekcijos pozicija – pirmiausia teikti pagalbą, o ne bausti. Apie 50 proc. atliekamų patikrinimų yra orientuoti į įmonių konsultavimą bei informavimą.

VDI atliktų apklausų, kaip vertinama institucijos teikiamų paslaugų kokybė, duomenimis, apie 90 proc. verslo subjektų teigia, kad inspekcija padėjo išspręsti kilusią problemą. 

„Darbo inspekcijai svarbu bendradarbiauti su verslo įmonėmis, ypač tomis, kurios veikia regionuose, privalu domėtis įmonių interesais saugaus darbo srityje. Aktyviai bendradarbiaudami – teikti ekspertinę nuomonę, aktyviai reikšti poziciją diegiant saugaus darbo kultūrą – norime padėti išvengti nelaimių. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su profesinėmis sąjungomis, kaip darbuotojų teisių gynėjomis: visokeriopai padedame žinodami, kad joms sudėtinga ir sunku veikti. Joms teikiame informaciją, konsultuojame. Tarnybinis bendradarbiavimas su policija,  Mokesčių inspekcija, Užimtumo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba padeda efektyviau vykdyti funkcijas ir siekti geresnių rezultatų“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

Pasak Jono Griciaus, šiandieninė darbo rinka sparčiai kinta: keičiasi teisinių darbo santykių aplinka, daugėja savarankiškai dirbančių asmenų, atsiranda nuotolinis darbas, robotizacija, dalijimosi ekonomikos fenomenas, žmonės dažnai patys susikuria darbo vietas. Darbo inspekcija taip pat turi keistis ir prisitaikyti, siekdama užtikrinti, kad naujos darbo formos būtų saugios.

VDI yra Tarptautinės darbo inspekcijų asociacijos (IALI), Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (SLIC) narė.

Nuo šių metų gegužės 1 d. veikia 5 VDI teritoriniai skyriai, kurių pagrindinės buveinės yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje su nuotolinėmis darbo vietomis Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Darbo inspekcijoje dirba per 300 specialistų, iš kurių 150 darbo inspektorių. Prie VDI įvairiuose šalies regionuose dirba 19 darbo ginčų komisijų, į kurias, gindami savo teises, aktyviai kreipiasi ir darbuotojai, ir darbdaviai.

Daugiau sužinoti apie VDI istoriją galima čia www.vdi.lt/100/VDI100metu.html, o trumpai VDI istoriją ir dabartį pristato šis vaizdo klipas: https://youtu.be/XTewjSXcDrU

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. birželio 17 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužalotas:
 
Birželio 4 d. parduotuvės Maxima (Vilnius) kasininkas-pardavėjas eidamas prekybos salėje prarado sąmonę, nukrito ant grindų ir patyrė sunkią galvos traumą.

Birželio 10 d. UAB "Nelia" teritorijoje (Pasvalio r.) iš jūrinio konteinerio kraunant metalo konstrukcijas, jos nukrito ant šalia dirbusio įmonės direktoriaus ir jį sunkiai sužalojo.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, tik praėjusią savaitę Valstybinei darbo inspekcijai pranešta, kad:

Gegužės 23 d. UAB „TOODE“ (Vilnius) darbuotojui einant per važiuojamąją kelio dalį lengvasis automobilis pervažiavo koją ir ją sunkiai sužalojo.

Balandžio 19 d. komandiruotės metu, Švedijoje, Trueborgo uosto stovėjimo aikštelėje UAB "VOSAS" (Kaunas) vairuotojas – ekspeditorius iškrito iš puspriekabės ir patyrė sunkią  galvos traumą.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2019 m. birželio 10 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai apie atvejus, kai įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
 
Gegužės 21 d. UAB „Dayton“ (Vilnius) įrenginių eksploatavimo meistras, vykdamas  tarnybiniu automobiliu, eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas.

Gegužės 24 d. statybvietėje, adresu Studentų g. 8 a, Kaunas, UAB „Juice & Water Group” (Kaunas) mūrininkas lipdamas kopėčiomis, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito iš maždaug 3 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Pažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimą, tik praėjusią savaitę Valstybinei darbo inspekcijai pranešta, kad:

 Kovo 16 d. komandiruotės metu, Italijoje UAB „Girtrans“ (Šiauliai) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (Ukrainos pilietis), galimai užkliuvęs, iškrito iš vilkiko puspriekabės ir patyrė sunkią galvos traumą.

2018 m. liepos 19 d. UAB "Taudomas" (Tauragės r.) vairuotojas  Lenkijoje eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas.