Informuojame, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 107 straipsnio 6 dalies pakeitimas: darbuotojui prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu dvidešimt aštuonių dienų laikotarpiui turi būti įteikti DK 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai) ir komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;
3) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;
4) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.
Taip pat DK 107 straipsnis yra papildytas 7 dalimi, kuri numato, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju darbuotojas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę (valstybes) (toliau šioje dalyje – valstybė) komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose pagal šio straipsnio 6 dalį dokumentuose papildomai turi būti nurodoma:
1) darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią komandiruojamas, teisę;
2) dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;
3) nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.
Paaiškiname, jog darbdavys galėtų turėti pasitvirtinęs atskirus vidaus dokumentus, kuriuose būtų nurodytos pagrindinės bendros komandiruočių metu taikomos sąlygos, su kuriomis darbuotojai būtų supažindinti raštu. Prieš siųsdamas darbuotoją į komandiruotę, darbdavys turėtų įvertinti, ar patvirtintuose dokumentuose yra nurodyta visa informacija, su kuria turi būti supažindintas komandiruojamas darbuotojas. Jeigu patvirtintuose dokumentuose pateikiama ne visa DK 107 straipsnio 6 dalyje numatyta informacija arba ji skiriasi kiekvienos komandiruotės atveju (pavyzdžiui, komandiruotės trukmė), darbdavys turėtų pareigą pateikti šią informaciją darbuotojams atskirai.
Pažymėtina, kad jeigu komandiruojamas darbuotojas siunčiamas į kelias Europos Sąjungos valstybes ar Europos ekonominės erdvės valstybes laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas ir kiekvienoje iš jų vykdo darbo funkciją, darbdavys privalo pateikti darbuotojui DK 107 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas.
Pastebėtina, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba (DK 25 straipsnio 3 dalis), todėl darbdavys, teikdamas informaciją, nurodytą DK 107 straipsnio 6–7 dalyse, turi ją pateikti raštu lietuvių kalba ir (arba) abiem šalims suprantama kalba. Tuo atveju, jeigu specialiame internetiniame tinklalapyje, kuriame nurodomas Europos Sąjungos valstybės darbo užmokestis, informacija skelbiama ne lietuvių ir ne kita, abiem šalims suprantama, kalba, darbdavio pateikta elektroninė nuoroda į minėtą tinklapį laikytina nepakankama. Šiuo atveju informacija turi būti išversta ir tinkamai bei suprantamai pateikta darbuotojui. Taigi, įgyvendinant DK 107 straipsnio nuostatas svarbu, kad darbdavys užtikrintų, jog darbuotojui pateikta informacija būtų suprantama, aiški ir aktuali.
