• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Jaunimui

Valstybinė darbo inspekcija, siekdama padėti nepilnamečiams pasiruošti įsitraukti į darbo rinką ir  supažindinti juos su darbo teisės pagrindais, organizuoja nuotolines pamokas 8-12 klasių moksleiviams „Nešvaistyk ateities – dirbk legaliai!“, apie tai, ką svarbu žinoti jaunimui, ieškančiam pirmojo darbo, norinčiam užsidirbti per atostogas ar po pamokų.
Nuotolines pamokas veda Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, kurie pamokos metu apžvelgia svarbiausius su įdarbinimu susijusius aspektus: kokios yra darbo įteisinimo formos, kas yra nelegalus ir nedeklaruotas darbas, nuo kelerių metų galima pradėti dirbti, kokius darbus leidžiama dirbti nepilnamečiams, kiek laiko jie gali dirbti, kada ir kaip sudaroma darbo sutartis, kas joje turi būti aptarta, kaip apmokama už darbą, ką daryti ir kur kreiptis, jei darbdavys nesilaiko savo įsipareigojimų. Taip pat daug dėmesio skiriama legalaus darbo privalumams ir nelegalaus darbo žalai aptarti: kodėl dirbti nelegaliai „neapsimoka“, kaip žinoti, kad dirbama legaliai, kaip dėl nelegalaus darbo nukenčia pats darbuotojas, visuomenė, valstybė.

Tam, kad projektas moksleiviams būtų ne tik naudingas, bet ir smagus, įdomus, išklausę pamoką moksleiviai turi galimybę dalyvauti virtualioje viktorinoje, atsakyti į klausimus, stebėti visos klasės atsakymus.
Nuotolinė pamoka derinama prie kiekvieno pedagogo galimybių. Medžiaga gali būti integruojama į įvairias pamokas – ekonomikos, pilietiškumo ir kt., taip pat į klasės valandėles, derinama su projektine moksleivių veikla.
Šiomis pamokomis Valstybinė darbo inspekcija siekia ne tik padėti jaunuoliams susigaudyti darbo rinkoje, laiku sužinoti ir įvertinti neoficialaus darbo pavojus, bet ir ugdyti jų pilietiškumą bei socialinę atsakomybę.
Norėtumėte tokios pamokos savo klasei? Užsiregistruokite užpildydami šią formą. Gavę Jūsų registraciją, susisieksime su Jumis tiesiogiai.

Nuotolinės pamokos vyks nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 18 d.
Registracija į pamokas: http://tiny.lt/hzaecp9.
Daugiau informacijos: tel. 8 52139768, el. p. birute.macijauskiene@vdi.lt.

Nelegalus darbas

VDI organizuoja video darbų konkursą „Rinkis teisingai – dirbk legaliai!“ ir kviečiame jame dalyvauti 8–12 klasių moksleivius ir jaunimą iki 21 metų amžiaus.
Konkurso užduotis – sukurti socialinės reklamos vidoe klipą, kuris atskleistų legalaus darbo naudą, skatintų jaunimą rinktis dirbti tik legaliai, ir gal net pasiūlytų idėjų ar būdų kaip kovoti su nelegaliu darbu.

Kaip dalyvauti konkurse?
Konkurse galima dalyvauti individualiai arba su komanda (iš dviejų narių). Dalyvį ar komandos narius turi teisę konsultuoti mokytojai, galintys konsultuoti temos pasirinkimo, idėjos sukūrimo, techninio įgyvendinimo ir kitais klausimais.
Reikalavimai video klipui:

  • trukmė: ne ilgesnė nei 2 minutės;
  • formatai: avi, mov, wmv, mp4, mpg;
  • rezoliucija: 720x576 (4:3), 720x540 (16:9);
  • apimtis: ne daugiau kaip 100 Mb.

Kiekvienas dalyvis turi sukurti ir iki gruodžio 15 d. (24:00 val.) įkelti į www.youtube.com svetainę savo sukurtą video klipą, o nuorodą pridėti dalyvio registracijos formoje. Video darbą galima atsiųsti ir el. paštu info@vdi.lt.

Dalyvio registracijos forma

Konkurso darbų vertinimas ir prizai
Organizatorių sudaryta vertinimo komisija, vertindama darbus, atsižvelgs:  į darbo originalumą, kūrybišką ir nuoseklų išpildymą;  kaip atskleista konkurso tema ir tikslai; kokie pasiūlyti problemos sprendimo būdai; ar darbas yra techniškai išbaigtas ir tvarkingas.
Nugalėtojų prizai:

  • I vieta: išmanusis telefonas,
  • II vieta: išmanusis laikrodis,
  • III vieta: išmaniosios ausinės.

Svarbu!

  • Konkursas vyksta iki 2020 m. gruodžio 15 d.
  • Vienas dalyvis (viena komanda) gali pateikti vieną darbą.
  • Dalyvis arba komanda (ne daugiau kaip du nariai) turi užpildyti registracijos formą. Komanda laikoma vienu dalyviu, pildoma viena registracijos forma, joje nurodant abu komandos narius.

Video darbų konkurso „Rinkis teisingai – dirbk legaliai!“ nuostatai 

Nežinai, kodėl verta dirbti legaliai?
Legalus darbas VS nelegalus darbas

Kontaktai
Visais su konkursu susijusiais klausimais galima kreiptis elektroniniu paštu agne.kiskyte-rarivane@vdi.lt arba telefonu (8 5) 213 9771.

Valstybinė darbo inspekcija antrus metus organizuoja projektą, skirtą supažindinti 5–6 klasių moksleivius su saugiu darbu. Visą lapkričio mėnesį vyks nuotolinės pamokos, kurias ves darbo inspektoriai kartu su įmonėmis-partnerėmis. Pamokų metu moksleiviai bus supažindinami su dažniausiai kylančiais pavojais darbe, namų, mokymosi aplinkoje ir būdais, kaip jų išvengti. Siekiama ugdyti moksleivių saugaus darbo kultūrą  jiems patrauklia forma nuo ankstyvo amžiaus.

Kartu su VDI inspektoriais nuotoliniu būdu pamokose dalyvaus ir įvairių įmonių atstovai, kurie papasakos, kokie pavojai darbuotojams kyla jų įmonėse, kodėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai yra tokie svarbūs, pademonstruos įmonėse naudojamas apsaugos priemones.
Projektą užbaigs lapkričio pabaigoje vyksianti interaktyvi viktorina, kurioje savo jėgas galės išbandyti moksleiviai. Viktorinoje galės dalyvauti ir nuotolinėse pamokose nedalyvavusių klasių mokiniai.
Klasė, teisingai bei per trumpiausią laiką atsakiusi į visus paskelbtus interaktyvios viktorinos klausimus, laimės „Saugiausios klasės 2020“ titulą. Nugalėtojų klasę paruošusiai mokytojai(-ui) įteikiamas VDI padėkos raštas.

Kaip dalyvauti mokykloms?
Kviečiame užpildyti registracijos formą, kurioje rasite nuorodą į kalendorių – jame pažymėkite jums tinkamą nuotolinės pamokos datą ir laiką. Pamoką siūlome numatyti „Žmogaus saugos“ pamokų metu. Registracija vyksta iki spalio 23 dienos.
Registracijos forma: https://docs.google.com/forms/d/17vNhx3NUPh9F6TaqkbSF3XqJMGUA8h6CNCJdksOz3CE/edit
Projekto globėjos:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo misterija
Visais su projektu „Dirbsiu saugiai“ susijusiais klausimais galima kreiptis elektroniniu paštu 
agne.kiskyte-rarivane@vdi.lt arba telefonu (8 5) 213 9771.

KĄ SVARBIAUSIA ŽINOTI TAMPANT DARBDAVIU (ĮMONĖS VADOVU)

Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

Darbdaviu gali būti:

  1. fizinis asmuo, jei jis pilnametis ir jo teisės, susijusios su veiksnumu, nėra apribotos įstatymų nustatyta tvarka;
  2. juridinis asmuo turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą.

Darbuotoju gali būti
Darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka 16 metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Darbdavys turi būti pasitikrinęs žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srities

Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrina Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais  tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka – prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Darbdavys turi savarankiškai arba švietimo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais švietimo programą.
Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką (reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais  tikrinimo bendraisiais nuostatais, prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas jis mokosi švietimo įstaigoje ir pasirengia žinių tikrinimui pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, švietimo programą.
Tais atvejais, kai darbdavys prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas iš karto apsisprendžia pats vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir mokosi pagal atitinkamą (priklausomai nuo ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, švietimo programą, pasitikrinti žinių pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais švietimo programą jam nereikia.

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

• įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose;
• nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
• organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą; pagal faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias saugos priemones naudoti, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; diegti saugius darbo bei technologijos procesus; darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus; įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas.
Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.
• Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas (Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodines rekomendacijas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos).
• Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar (ir) sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas mažose įmonėse (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų) gali atlikti ir įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, apmokyti pagal atitinkamą Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens arba įgalioto asmens, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, švietimo programą.
• Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais. Jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje nėra darbuotojų atstovų, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime turi organizuoti įmonės vadovas.
• Būtina nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Įsidarbinant privalomai sveikata tikrinama:
1) darbuotojų iki aštuoniolikos metų;
2) darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai;
3) darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis;
4) neįgaliųjų.
Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Darbuotojų sąrašą darbdavys sudaro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Jei prieš įdarbinant norima patikrinti, ar asmuo šiam darbui tinka

Darbo kodeksas numato galimybę darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl išbandymo, kurio terminas gali būti iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, apie naują darbuotoją turi būti pranešta „Sodrai“. Susitarimas dėl išbandymo aptariamas darbo sutartyje.
Priešingu atveju toks darbas laikomas nelegaliu ir už jį gresia tiek administracinė nuobauda atsakingam fiziniam asmeniui – bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, tiek finansinė sankcija juridiniam asmeniui – bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, nemokėdamas išeitinės išmokos.

Kokiu dokumentu įforminamas asmens įdarbinimo faktas?

Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 „Dėl Pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo“. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbo funkcija (koks darbas bus dirbamas, kokias pareigos einamos), darbo apmokėjimas (mėnesio alga ar valandinis atlygis) ir darbovietė (konkretus veiklos padalinys). Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu darbuotojas dirbs nekvalifikuotą darbą, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei nustatytas minimalus.

Sudaręs darbo sutartį darbdavys apie tai turi pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Priešingu atveju, tokie darbo santykiai laikomi nelegaliu darbu.

Kokios gali būti darbo sutartys?
Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį darbo sutartis gali būti kelių rūšių:
neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai;
pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją;
projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti;
darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai;
darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams;
sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Koks gali būti darbuotojų darbo laikas?

Darbo laiko norma

  1. Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 40 valandų per savaitę.
  2. Sutrumpintas darbo laikas: 36–38 valandos per savaitę. Tokia darbo laiko norma nustatyta darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa arba kai viršijami sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai– sutrumpinto darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Asmenų iki 18 m. darbo laiko normos sutrumpinimą nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis.
  3. Ne visas darbo laikas: nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.

Darbo laiko režimas
Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti 3 paeiliui einančių mėnesių.
Vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys:
1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, darbuotojo darbo laiko norma išlieka 40 val. per savaitę (jeigu nenustatytas ne visas darbo laikas), tačiau galima darbą organizuoti iki 12 val. per dieną ir iki 52 val. per savaitę;
3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
5) individualų darbo laiko režimą.
Darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį;
3) negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo Darbo kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

Kaip apskaitomas darbuotojų darbo laikas?

Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.
Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.
Nurodytų darbuotojo darbo funkcijų atlikimą darbdavys privalo apskaityti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos, išskyrus atvejį, kai darbuotojas laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, dirba kitoje vietoje, negu yra darbovietė. Tokiu atveju darbo funkcijos atlikimas turi būti apskaitytas ne vėliau kaip kitą dieną po darbo funkcijos atlikimo kitoje vietoje pabaigos. Jeigu darbuotojas ilgiau kaip 5 darbo dienas dirba kitoje darbo vietoje, prievolė apskaityti darbuotojo darbo funkcijos atlikimą turi būti įvykdyta ne vėliau kaip praėjus savaitei nuo jos atlikimo.
Viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomo darbo nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą atsakingam fiziniam asmeniui nuo 150 iki 1450 eurų ir baudą juridiniam asmeniui nuo 200 iki 600 eurų.
Koks turi būti darbuotojų poilsio laikas?
1) per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;
2) ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
3) kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
4) jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.
Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Kokia tvarka darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos?

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (ši atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės). Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Įpareigojimai darbdaviams teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai:
1. laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių;
2. užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys turi teikti informaciją apie komandiruojamus darbuotojus (nuo š. m. rugsėjo 1 d. apie komandiruojamus darbuotojus informaciją turės pateikti ir Lietuvos įmonė, priimanti komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių);
3. darbo tarybos pirmininkas turi pateikti informaciją apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio pavadinimą;
4. darbdavys turi teikti informaciją, kai nesudaryta nauja darbo taryba per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu.
Įpareigojimai darbdaviams dėl vidaus tvarkų parengimo:
1. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti:
- lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones;
- darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones.
2. Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20, turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
3. Darbdavys savo tvarkomuoju dokumentu turi pasitvirtinti darbuotojų mokymo (įskaitant pavojingų darbų vykdymą) ir instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarką.
Darbuotojų atstovavimas:
Kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta darbo taryba. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas 3 metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.
Jei siunčiate darbuotojus teikti paslaugų į kitą ES valstybę
Privalote apmokėti visas su komandiruote susijusias išlaidas – kelionės bei nakvynės išlaidų negalite išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio.
Komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią darbuotojas komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
Jei komandiruojate darbuotojus teikti paslaugas užsienio subjektui, komandiruotės metu taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbų saugos. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų privalomų darbo sąlygų, reikiamą informaciją galima gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už informacijos apie garantijas komandiruotiems darbuotojams teikimą – institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje: http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm.
Su užsienio partneriais sudarydami sutartis dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų komandiravimo, išsiaiškinkite apie užsienio šalyse galiojančias komandiravimo procedūras (privalomą informavimą institucijoms apie siunčiamus darbuotojus, reikalavimą informuoti užsienio institucijas apie paskirtą darbuotojų atstovą ir pan.).
Prieš darbuotojų komandiravimą kreipkitės į „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 formų išdavimo – tai dokumentas, įrodantis, kad darbuotojai apdrausti socialiniu draudimu Lietuvoje. Šį dokumentą privaloma turėti komandiruojant darbuotojus į kai kurias ES šalis.

SĖKMĖS!

Valstybinė darbo inspekcija konsultuoja:
pirm.-ketvirt.: nuo 9 val. iki 16 val., penkt.: nuo 9 val. iki 15 val.; pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val.
(8 5) 213 9772         
Facebook'e
Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus, kurių formą rasite interneto svetainėje www.vdi.lt

Pirmasis darbas? Nori žinoti savo teises?

Šis leidinys suteiks Tau apibendrintą informaciją, kaip turi būti sudaryta darbo sutartis, kokios yra Tavo, kaip darbuotojo, teisės, kada galėsi pasinaudoti atostogomis bei atsakys į kitus svarbius klausimus.

Darbo santykiai. Kas žinotina prieš pradedant dirbti

Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį Tu įsipareigoji būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai Tau mokėti darbo užmokestį.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!


Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

  1. neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
  2. terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
  3. laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai;
  4. pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją;
  5. projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti;
  6. darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai;
  7. darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams;
  8. sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?

Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).

Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu dirbsi nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę susitarti dėl išbandymo. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Kada pradėti dirbti?

Turi pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą po darbo sutarties sudarymo dieną.

Kaip Tau bus mokama už darbą?

  1. Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
  2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
  3. Jei tenka dirbti poilsio ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Tavo prašymu viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Koks turi būti Tavo darbo laikas?

Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui. Tavo darbo laikas neturi viršyti 12 darbo valandų per dieną ir 52 valandų per savaitę.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Po darbų turi ir pailsėti:

  1. Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
  2. Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
  3. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, Tau turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).

Atmink, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbdaviui pateiksi prašymą.

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:

  1. apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
  2. nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, Tu turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie Tavo kasmetinių atostogų.
  3. jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos Sąjungoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, at- sakingose už informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams, institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm
  4. komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
  5. įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą – tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.

Nori nutraukti darbo santykius?

  1. Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
  2. Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
  3. Darbdavys su Tavimi turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba Tavo ir darbdavio atskiru susitarimu- ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo.

Asmenų iki 18 metų įdarbinimas


Vaikas – asmuo iki 16 metų.
Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas

  1. Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku ir budėti.
  2. Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu, darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt., taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas (visas draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:

  1. informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
  2. pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?

Jei esi 14-kos metų, gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. DRAUDŽIAMA dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos iki 6 valandos. Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 val. paeiliui.
Jei Tau yra 16 metų, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tavo darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.
Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 val. paeiliui. Tau turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo suteikti dar mažiausiai 30 min. papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Kitos užimtumo formos

Stažuotė

Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė gali būti organizuojama, jeigu esi bedarbis ir ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbi pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją. Stažuotė gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Stažuotės laikotarpiu Tau turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Daugiau informacijos apie stažuotes gali gauti teritorinėje darbo biržoje, kuri taip pat kartu su tavimi ir stažuotę organizuojančia įmone pasirašo stažuotės sutartį.

Civilinės sutartys

Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Norint verstis individualia veikla Tau reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įsiregistravimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?

Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaiko- mos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.

Savanoriška veikla

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?

Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.). Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

SĖKMĖS!

Valstybinė darbo inspekcija (Algirdo g. 19, Vilnius) konsultuoja: (8 5) 213 9772

I-IV – nuo 9 val. iki 16 val., V – nuo 9 val. iki 15 val. Pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val.
Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus per www.vdi.lt arba klausti mūsų paskyroje Facebook’e

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra