• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Darbuotojams

Pagal gautą skundą grupė Vilniaus skyriaus darbo inspektorių 2017 metų sausį atvyko tikrinti statybos objekto Vilniuje. Įėję į aptvertą teritoriją inspektoriai prisistatė objekto sargui, kuris nurodė, jog už statybos objektą atsakingi asmenys yra vagonėliuose.

Vienas iš inspektorių nuėjo ieškoti statybos vadovo. Tuo metu kiti du inspektoriai tikrino, ar asmenys, pjaustę armatūrą, yra įforminti kaip įmonės darbuotojai. Peržiūrėjus dirbančiųjų duomenis Sodroje, paaiškėjo, kad šių darbuotojų įmonės apdraustųjų sąrašuose nėra. Kartu su minėtais asmenimis vienas iš inspektorių nuėjo į statybinį vagonėlį. Čia darbuotojai pateikė asmens tapatybės korteles. Jie taip pat buvo paprašyti užpildyti VDI patvirtintus paaiškinimų blankus.

Tuo metu į statybinį vagonėlį užėjo asmuo ir nurodė, kad dirba tikrinamoje įmonėje apie tris savaites. Dokumento nepateikė, o pagal Sodros duomenis, jo apdraustųjų sąrašuose irgi nebuvo. Paaiškinimą rašyti jis atsisakė, reikalavo advokato. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės teikti paaiškinimą. Inspektoriui pradėjus filmuoti tarnybine vaizdo kamera, apklausiamas žmogus necenzūriniais žodžiais pareikalavo nefilmuoti, grasino susidorojimu, siūlė susitikti po darbų „vyriškai pakalbėti“ ir, prirėmęs inspektorių prie sienos, mėgino atimti vaizdo kamerą. Vėliau prie jo prisijungė ir kitas agresyviai nusiteikęs darbuotojas. Kol vienas jų inspektorių laikė prirėmęs prie sienos, kitas, užlaužė inspektoriui ranką ir mėgindamas atimti vaizdo kamerą ją sulaužė. Incidento metu inspektoriui buvo sužaloti vienos rankos pirštai, apdraskyta plaštaka, patemptas petys.

Iškviesti policijos pareigūnai minėtus asmenis išvežė į Policijos komisariatą. Inspektoriui taip pat pasiūlyta vykti į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą, kur ir buvo parašytas atitinkamas pareiškimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs inspektoriaus užpuolimo bylą, nustatė, kad minėti asmenys padarė Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką. (Beje, abu jie buvo neblaivūs – nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas.) Teismo sprendimu pirmajam skirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Antrasis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu bei valstybės institucijos atstovu.

Dingus darbdaviui darbuotojai atsiduria tarsi tarp dangaus ir žemės: įmonės veikla stoja, atlyginimai nemokami, o kreiptis pagalbos į valstybę negalima – juk oficialiai žmonės tebedirba. Dingusių darbdavių problema išryškėjo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, tačiau net ir augant ekonomikai, ji išlieka aktuali. Valstybinėje darbo inspekcijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose kiekvienais metais yra registruojami skundai dėl dingusių darbdavių, ir vis daugiau darbuotojų gauna pažymas, kuriose konstatuojama apie darbo sutarties pasibaigimą, t. y. kad jų darbo santykiai įmonėse pasibaigę.

Išeitis – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją
Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 6 punktas ir 65 straipsnio 9 dalis bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-340 „Dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-95 yra patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato inspektorių vykdomų tyrimų dėl darbo sutarties pasibaigimo atlikimo ir įforminimo procedūras bei su jomis susijusios informacijos talpinimą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje.
Pagal Aprašą darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinus elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo (toliau – prašymas) pagal prašymo pavyzdinę formą.
Rašytinis prašymas valstybine kalba (ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu) turi būti darbuotojo pasirašytas, jame nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, taip pat darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefonas (jei darbuotojui jie yra žinomi) arba darbdavio pavadinimas, buveinės ir veiklos vykdymo adresai (jei darbuotojas juos žino). Prašyme nurodyti duomenys ryšiui palaikyti – telefono numeris, el. pašto adresas nėra privalomi. Prie prašymo turi būti pridedama darbuotojo darbo sutartis (jeigu darbuotojas ją turi) bei kiti dokumentai, reikšmingi tyrimo atlikimui.
Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai nenagrinėjami ir grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
Informacija apie pradėtą tyrimą dėl darbdavio buvimo vietos nustatymo pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės skiltyje ,,Ieškomi darbdaviai“.

Darbo sutarties pasibaigimo pažyma – per 10 dienų arba 5 darbo dienas
Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda (jei darbuotojas arba jo atstovas prašo) arba išsiunčia paštu (gyvenamosios vietos adresu, nurodytu prašyme) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą ir pažymos išdavimo dieną iš interneto svetainės pašalina informaciją apie pradėtą patikrinimą. Pažyma gali būti išduota per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, jeigu jau buvo atliktas tyrimas ir konstatuota, kad darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma ir nuo to laiko nepraėjo daugiau kaip 3 mėnesiai.
Prašymas dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavys yra miręs, išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, ir jeigu yra nustatoma, kad darbdavys yra miręs, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda (jei darbuotojas arba jo atstovas prašo) arba išsiunčia paštu (gyvenamosios vietos adresu, nurodytu prašyme) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintos formos pažymą. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, per 2 darbo dienas nuo pažymos apie darbo santykių pasibaigimą darbuotojui išdavimo dienos, pateikia pažymos kopiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Naudingiau yra susitarti su darbdaviu
Nors darbuotojai, dingus darbdaviui, nėra itin aktyvūs siekdami įforminti pasibaigusius darbo santykius, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, neretai pasitaiko atvejai, kai asmens pateikta informacija apie dingusį darbdavį nepasitvirtina: kartais darbuotojai tiesiog „permeta“ darbo inspektoriams naujų darbdavio kontaktų paiešką. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams susisiekus su darbdaviu, darbo sutartis lieka galioti. Tiesa, darbuotojams yra naudingiau susitarti su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo – Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus darbo sutarties pasibaigimą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas netenka teisės į išeitinę išmoką. Taigi galimybė konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą Valstybinės darbo inspekcijos pagalba, nors ir efektyvi, yra kraštutinė priemonė siekiant padėti tašką darbo santykiuose.

Dėl neišmokėto atlyginimo galima kreiptis į darbo ginčų komisijas
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Tokia valstybės pagalba atgaunant darbo užmokestį darbuotojai gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, ar jie, darbdaviui dingus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo sutarties pasibaigimo, ar ne.

Įmonės bankroto atveju su darbuotojais atsiskaitoma pirmiausiai
Kita vertus, jei darbuotojas nesikreips dėl darbo sutarties pasibaigimo į Valstybinę darbo inspekciją ir lauks, kol įsiteisės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, su darbuotojais darbo sutartis nutrauks teismo paskirtas bankroto administratorius. Jis per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio sprendimo raštu įspės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, ir ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo darbo sutartis bus nutraukta. Tokiu pat būdu darbo sutartis nutraukiama, kai kreditorių surinkime kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Darbo sutarčiai pasibaigus dėl bankroto, atleistam darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (tokia išmoka neišmokama, kai darbuotojų darbo teisinių santykių pabaigą konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija, išduodama pažymą apie darbo sutarties pasibaigimą). Pažymėtina, kad įmonei bankrutavus, pirmiausia yra atsiskaitoma su darbuotojais. Jei bankrutavusios įmonės turto nepakanka atsiskaityti su darbuotojais, dalis neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų gali būti mokami iš Garantinio fondo lėšų.

Visais su darbo įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais susijusiais klausimais galima pasikonsultuoti telefonu (8 5) 213 9772, raštu ar tiesiogiai kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba VDI profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Pirmasis darbas? Nori žinoti savo teises?

Šis leidinys suteiks Tau apibendrintą informaciją, kaip turi būti sudaryta darbo sutartis, kokios yra Tavo, kaip darbuotojo, teisės, kada galėsi pasinaudoti atostogomis bei atsakys į kitus svarbius klausimus.

Darbo santykiai. Kas žinotina prieš pradedant dirbti

Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį Tu įsipareigoji būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai Tau mokėti darbo užmokestį.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!


Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

  1. neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
  2. terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
  3. laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai;
  4. pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją;
  5. projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti;
  6. darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai;
  7. darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams;
  8. sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?

Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).

Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu dirbsi nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę susitarti dėl išbandymo. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Kada pradėti dirbti?

Turi pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą po darbo sutarties sudarymo dieną.

Kaip Tau bus mokama už darbą?

  1. Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
  2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
  3. Jei tenka dirbti poilsio ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Tavo prašymu viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Koks turi būti Tavo darbo laikas?

Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui. Tavo darbo laikas neturi viršyti 12 darbo valandų per dieną ir 52 valandų per savaitę.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Po darbų turi ir pailsėti:

  1. Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
  2. Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
  3. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, Tau turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).

Atmink, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbdaviui pateiksi prašymą.

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:

  1. apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
  2. nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, Tu turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie Tavo kasmetinių atostogų.
  3. jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos Sąjungoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, at- sakingose už informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams, institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm
  4. komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
  5. įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą – tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.

Nori nutraukti darbo santykius?

  1. Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
  2. Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
  3. Darbdavys su Tavimi turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba Tavo ir darbdavio atskiru susitarimu- ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo.

Asmenų iki 18 metų įdarbinimas


Vaikas – asmuo iki 16 metų.
Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas

  1. Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku ir budėti.
  2. Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu, darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt., taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas (visas draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:

  1. informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
  2. pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?

Jei esi 14-kos metų, gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. DRAUDŽIAMA dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos iki 6 valandos. Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 val. paeiliui.
Jei Tau yra 16 metų, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tavo darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.
Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 val. paeiliui. Tau turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo suteikti dar mažiausiai 30 min. papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Kitos užimtumo formos

Stažuotė

Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė gali būti organizuojama, jeigu esi bedarbis ir ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbi pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją. Stažuotė gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Stažuotės laikotarpiu Tau turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Daugiau informacijos apie stažuotes gali gauti teritorinėje darbo biržoje, kuri taip pat kartu su tavimi ir stažuotę organizuojančia įmone pasirašo stažuotės sutartį.

Civilinės sutartys

Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Norint verstis individualia veikla Tau reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įsiregistravimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?

Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaiko- mos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.

Savanoriška veikla

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?

Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.). Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

SĖKMĖS!

Valstybinė darbo inspekcija (Aguonų g. 4, Vilnius) konsultuoja: (8 5) 213 9772

I-IV – nuo 9 val. iki 16 val., V – nuo 9 val. iki 15 val. Pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val.
Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus per www.vdi.lt arba klausti mūsų paskyroje Facebook’e

NEBLAIVUS DARBE - KOKIE PADARINIAI? ATMINTINĖ DARBUOTOJUI
Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai parengė atmintinę darbuotojui apie neblaivumo darbe padarinius – kokiomis teisinėmis priemonėmis jie turėtų būti nušalinti nuo darbo.

AR AŠ GALIU Į DARBĄ ATEITI BŪDAMAS NEBLAIVUS?
Ne.
Jūs privalote laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos. Tačiau, jei Jūs atėjote į darbą būdamas neblaivus ar alkoholį vartojote darbo vietoje, kurioje privalote atlikti darbines pareigas, ar darbo metu (kai privalote atlikti darbines pareigas), darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo Jus (darbuotoją) nušalinti nuo darbo ir tą dieną (pamainą) nemokėti Jums darbo užmokesčio. Nušalinimo terminui pasibaigus, Jūs turite būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutarties.

KOKIOMS APLINKYBĖMS ESANT DARBDAVYS GALI TIKRINTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ?
Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.

KOKIOMIS PRIEMONĖMIS DARBDAVYS GALI NUSTATYTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ DARBO VIETOJE?
Darbdavys neblaivumui nustatyti gali naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.), kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, ar su Jumis sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik Jums sutikus.

KAIP DOKUMENTUOTAI ĮFORMINTŲ JŪSŲ NUŠALINIMĄ NUO DARBO?
Esant pagrįstam įtarimui, kad Jūs neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turės nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimo aktas).

AR JŪS TURĖTUMĖTE RAŠYTI PAAIŠKINIMĄ DĖL JUMS PATEIKTŲ ĮTARIMŲ DĖL NEBLAIVUMO?
Taip.

AR JŪS GALITE ATSISAKYTI PATEIKTI PAAIŠKINIMĄ?
Tokiu atveju darbdavys turės apie tai pažymėti Nušalinimo akte.

AR DARBDAVYS PRIVALĖTŲ JUS SUPAŽINDINTI SU NUŠALINIMO AKTU?
Taip, supažindinti būtina.
Jei Jus nušalintų nuo darbo dėl neblaivumo, Jums susipažinus su Nušalinimo aktu turi būti siūloma jame pasirašyti, nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo nušalinimu.

AR JŪS GALĖTUMĖTE NESUTIKTI SU PATEIKTAIS ĮTARIMAIS?
Galite, tačiau tada Jūs turėtumėte įrodyti, kad esate blaivus.
Įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas turėtų surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (toliau – Siuntimas), ir Siuntimą įteikęs Jums, pristatyti Jus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

AR NUŠALINIMO NUO DARBO ATVEJU JUS Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ TURĖTŲ PRISTATYTI ĮMONĖS VADOVO ĮGALIOTAS ASMUO, AR JŪS PRIVALĖTUMĖTE TAI PADARYTI PATS?
Galimi abu būdai.
Rekomenduojama, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo, tačiau, jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, nušalintam darbuotojui siūloma atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pačiam per 1 valandą nuo to laiko, kai buvo surašytas Nušalinimo aktas, arba per laikotarpį, kurį nustato darbdavys, atsižvelgdamas į atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam medicininės apžiūros atlikimui.
>Rekomenduojama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais Nušalinimo akte.

JEIGU JŪS ATSISAKYTUMĖTE IŠEITI IŠ DARBO ARBA VYKTI Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ ATLIKTI MEDICININĖS APŽIŪROS? KAIP BŪTŲ ELGIAMASI TOKIU ATVEJU?
Tada darbdavys turės kreiptis į įmonės vidaus saugos tarnybą (jei tokia įmonėje yra), o jei tokios tarnybos nėra - į policijos pareigūnus, neatsižvelgiant į tai, ar Jūs elgiatės agresyviai, ar ne.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys, neturėdamas medicinos specialistų išvados, patvirtinančios darbuotojo neblaivumą, turi teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų.

AR JŪS GALĖTUMĖTE BŪTI NUBAUSTAS PINIGINE BAUDA UŽ NEBLAIVUMĄ DARBE?
Jei Jūs darbo vietoje, įmonės, įstaigos, organizacijos patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus būtumėte neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei vengtumėte pasitikrinti girtumą ar apsvaigimą – tokiu atveju Jums grėstų 28 -86 eurų bauda Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 12 p.).

PRIMENAME!
Šiurkštus darbo pažeidimas. Jei darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai, laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Padarius darbuotojui šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. (Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas)
Bus privalu atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo (Darbo kodekso 255 straipsnio 6 punktas).

SIŪLOME JUMS, pastebėjus kitą neblaivų darbuotoją, nedelsiant apie tai pranešti įmonės ar padalinio vadovui, o, esant reikalui, imtis priemonių užkirsti kelią galimai nelaimei.

KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA NEBLAIVAUS DARBUOTOJO
NUŠALINIMO NUO DARBO SAMPRATĄ?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569); 123 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 56-2000).
Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (Žin., 2008, Nr. 55-2113).

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra