Darbuotojai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra laikomi neįgaliaisiais asmenimis. Neįgalieji gali sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis. Tokių darbuotojų darbo santykių vykdymo ypatumus, be Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), taip pat numato ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau - DSSĮ).
Taigi, darbuotojai, turintys negalią turi šias nustatytas papildomas lengvatas bei garantijas:

• Teisę naudotis tinkamomis, saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis (DK 158 str., DSSĮ).
• Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.). (DK 2  ir  26 str.) įtvirtintas ir nediskriminavimo dėl sveikatos būklės principas. Papildomai apie asmenų lygias galimybes galima pasidomėti čia: https://www.vdi.lt/Lygios_galimybes/Lygios_galimybes.aspx.
• Teisę į ne visą darbo laiką –  darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. 4 d.).
• Teisę dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
• Teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal DK 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str. 1-2 d.).
• Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal DK 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalųjį darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš šešias savaites.
• Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios – darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d. 4 p., 3 d.).
• Teisė pasirinkti pageidaujamą darbo režimą - darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę,  dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
• Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos – neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
• Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis – darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d. 4 p.).

DSSĮ normose taip pat įtvirtintos garantijos neįgaliesiems:

• Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui.
• Viršvalandiniai darbai, darbas naktį ir budėjimai yra galimi tik su neįgaliųjų darbuotojų sutikimu ir tik jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada (DSSĮ 38 str.).

Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės

Prašymo (skundo/ pranešimo) formos pavyzdys

Trečiųjų asmenų, apsilankymų VDI, taisyklės

Įsakymas dėl VDI trečiųjų asmenų apsilankymų

Darbo santykiai. Kas žinotina prieš pradedant dirbti

Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį Tu įsipareigoji būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai Tau mokėti darbo užmokestį.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 "Dėl pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo" yra patvirtinta rekomendacinio pobūdžio, t. y., pavyzdinė, darbo sutarties forma.
Pavyzdinę darbo sutarties formą galite rasti čia: https://www.vdi.lt/Forms/Grupe.aspx?Tema_ID=3
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai– pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!

Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

1. neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
2. terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
3. laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai;
4. pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją;
5. projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti;
6. darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai;
7. darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams;
8. sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?

Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).

Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu dirbsi nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę susitarti dėl išbandymo. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Kada pradėti dirbti?

Turi pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą po darbo sutarties sudarymo dieną.

Kaip Tau bus mokama už darbą?

1. Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
3. Jei tenka dirbti poilsio ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Tavo prašymu viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Koks turi būti Tavo darbo laikas?

Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui. Tavo darbo laikas neturi viršyti 12 darbo valandų per dieną ir 52 valandų per savaitę.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Po darbų turi ir pailsėti:

1. Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
2. Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
3. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, Tau turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).

Atmink, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbdaviui pateiksi prašymą.

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:

1. apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
2. nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, Tu turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie Tavo kasmetinių atostogų.
3. jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos Sąjungoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, at- sakingose už informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams, institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm
4. komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
5. įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą – tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.

Nori nutraukti darbo santykius?

1. Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
2. Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
3. Darbdavys su Tavimi turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba Tavo ir darbdavio atskiru susitarimu- ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo.

Asmenų iki 18 metų įdarbinimas

Vaikas – asmuo iki 16 metų.
Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas

1. Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku ir budėti.
2. Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu, darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt., taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas (visas draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:

1. informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
2. pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?

Jei esi 14-kos metų, gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. DRAUDŽIAMA dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos iki 6 valandos. Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 val. paeiliui.
Jei Tau yra 16 metų, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tavo darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.
Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 val. paeiliui. Tau turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo suteikti dar mažiausiai 30 min. papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Kitos užimtumo formos

Stažuotė

Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė gali būti organizuojama, jeigu esi bedarbis ir ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbi pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją. Stažuotė gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Stažuotės laikotarpiu Tau turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Daugiau informacijos apie stažuotes gali gauti teritorinėje darbo biržoje, kuri taip pat kartu su tavimi ir stažuotę organizuojančia įmone pasirašo stažuotės sutartį.

Civilinės sutartys

Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Norint verstis individualia veikla Tau reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įsiregistravimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?

Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaiko- mos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.

Savanoriška veikla

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?

Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.). Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

SĖKMĖS!

Valstybinė darbo inspekcija (Algirdo g. 19, Vilnius) konsultuoja: (8 5) 213 9772

I-IV – nuo 9 val. iki 15 val., V – nuo 9 val. iki 14 val. Pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val.
Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus per www.vdi.lt arba klausti mūsų paskyroje Facebook’e

Pavyzdinė darbo sutarties forma

Dingus darbdaviui darbuotojai atsiduria tarsi tarp dangaus ir žemės: įmonės veikla stoja, atlyginimai nemokami, o kreiptis pagalbos į valstybę negalima – juk oficialiai žmonės tebedirba. Dingusių darbdavių problema išryškėjo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, tačiau net ir augant ekonomikai, ji išlieka aktuali. Valstybinėje darbo inspekcijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose kiekvienais metais yra registruojami skundai dėl dingusių darbdavių, ir vis daugiau darbuotojų gauna pažymas, kuriose konstatuojama apie darbo sutarties pasibaigimą, t. y. kad jų darbo santykiai įmonėse pasibaigę.

Išeitis – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją
Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 6 punktas ir 65 straipsnio 9 dalis bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-340 „Dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-95 yra patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato inspektorių vykdomų tyrimų dėl darbo sutarties pasibaigimo atlikimo ir įforminimo procedūras bei su jomis susijusios informacijos talpinimą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje.

Pagal Aprašą darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinus elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo (toliau – prašymas) pagal prašymo pavyzdinę formą.
Rašytinis prašymas valstybine kalba arba turi vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka turi būti darbuotojo pasirašytas, jame nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, taip pat darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefonas (jei darbuotojui jie yra žinomi) arba darbdavio pavadinimas, buveinės ir veiklos vykdymo adresai (jei darbuotojas juos žino). Prašyme nurodyti duomenys ryšiui palaikyti – telefono numeris, el. pašto adresas nėra privalomi. Prie prašymo turi būti pridedama darbuotojo darbo sutartis (jeigu darbuotojas ją turi) bei kiti dokumentai, reikšmingi tyrimo atlikimui. Jeigu su prašymu kreipiasi darbuotojo atstovas, nurodomas atstovo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ar jo kopija ir darbuotojas, kurio vardu jis kreipiasi.

Informacija apie pradėtą tyrimą dėl darbdavio buvimo vietos nustatymo pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės skiltyje ,,Ieškomi darbdaviai“.

Darbo sutarties pasibaigimo pažyma – per 10 dienų arba 5 darbo dienas
Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda (jei darbuotojas arba jo atstovas prašo) patvirtintos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą ir pažymos išdavimo dieną iš interneto svetainės pašalina informaciją apie pradėtą patikrinimą.
Pažyma (elektroninio dokumento nuorašas (toliau - nuorašas)), darbuotojo prašymu, gali būti įteikiama darbuotojui ar jo įgaliotam asmeniui atvykus į Valstybinę darbo inspekciją arba išsiunčiama darbuotojo ar jo įgalioto asmens nurodytu elektroninio pašto adresu, kartu su elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašytu (toliau - ADOC) dokumentu. Jei elektroninio pašto adresas prašyme nėra nurodytas, pažymos nuorašas siunčiamas paštu.
Pažyma gali būti išduota per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, jeigu jau buvo atliktas tyrimas ir konstatuota, kad darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma ir nuo to laiko nepraėjo daugiau kaip 3 mėnesiai.

Prašymas dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavys yra miręs, išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, ir jeigu yra nustatoma, kad darbdavys yra miręs, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui patvirtintos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Pažyma (nuorašas), darbuotojo prašymu, gali būti įteikiama darbuotojui ar jo įgaliotam asmeniui atvykus į Valstybinę darbo inspekciją arba išsiunčiama darbuotojo ar jo įgalioto asmens nurodytu elektroninio pašto adresu, kartu su ADOC dokumentu. Jei elektroninio pašto adresas prašyme nėra nurodytas, pažymos nuorašas siunčiamas paštu. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, per 2 darbo dienas nuo pažymos apie darbo santykių pasibaigimą darbuotojui išdavimo dienos, informuoja VSDFV teritorinį skyrių. Pažyma (ADOC dokumentas) su lydraščiu, pasirašytu elektroniniu kvalifikuotu parašu išsiunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (e.pristatymas sistema).

Naudingiau yra susitarti su darbdaviu
Nors darbuotojai, dingus darbdaviui, nėra itin aktyvūs siekdami įforminti pasibaigusius darbo santykius, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, neretai pasitaiko atvejai, kai asmens pateikta informacija apie dingusį darbdavį nepasitvirtina: kartais darbuotojai tiesiog „permeta“ darbo inspektoriams naujų darbdavio kontaktų paiešką. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams susisiekus su darbdaviu, darbo sutartis lieka galioti. Tiesa, darbuotojams yra naudingiau susitarti su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo – Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus darbo sutarties pasibaigimą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas netenka teisės į išeitinę išmoką. Taigi galimybė konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą Valstybinės darbo inspekcijos pagalba, nors ir efektyvi, yra kraštutinė priemonė siekiant padėti tašką darbo santykiuose.

Dėl neišmokėto atlyginimo galima kreiptis į darbo ginčų komisijas
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Tokia valstybės pagalba atgaunant darbo užmokestį darbuotojai gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, ar jie, darbdaviui dingus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo sutarties pasibaigimo, ar ne.

Darbo santykių nutraukimas darbdavio bankroto atveju
Darbdaviui iškėlus bankroto bylą per tris darbo dienas arba šio kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos bankroto administratorius raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Tokiu pat būdu darbo sutartis nutraukiama, kai kreditorių surinkime kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Darbo sutartį nutraukiant dėl darbdaviui paskelbtos bankroto bylos atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pažymėtina, kad įmonei bankrutavus, su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai tenkinamai pirma eile kartu su kitais Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje kreditoriniais reikalavimais.
Jei bankrutavusios įmonės turto nepakanka atsiskaityti su darbuotojais, dalis neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų gali būti mokami iš Garantinio fondo lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad dėl išmokos iš Garantinio fondo, darbuotojas (darbuotojai) dėl su darbo santykiais neišmokėtų sumų, įsiteisėjus teismo nutarčiai arba kreditorių susirinkimo sprendimui patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ne vėliau kaip per 6 mėnesius kreipiasi į nemokumo administratorių.  Iš Garantinio fondo lėšų darbuotojui bus išmokama ne daugiau kaip šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmoka už ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį. (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 ir 8 straipsniai.)

Visais su darbo įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais susijusiais klausimais galima pasikonsultuoti telefonu (8 5) 213 9772, raštu ar tiesiogiai kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba VDI profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Darbo ginčų komisijų aptarnavimo teritorijos

Kas yra darbo ginčų komisija? Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 22 darbo ginčų komisijos: 7 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 - Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 1 Telšiuose. Utenos, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio ir Telšių darbo ginčų komisijos, o Marijampolės, Birštono, Prienų ir Kalvarijos apskritis – Alytaus darbo ginčų komisija.  

Kas yra individualus darbo ginčas? Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kas yra kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės? Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jei jų teisės pažeidžiamos.

Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti darbo ginčą? Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą (  .pdf ). Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs darbo ginčą? Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti? Ne, ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.

Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai? Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga?
Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti  kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI patalpas, iš anksto su darbo ginčų komisijos pirmininku arba darbo ginčų komisijos sekretoriumi (jiems nesant – su VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėju arba kitu įgaliotu asmeniu) suderintu laiku. 

Bylą išsinešti iš VDI patalpų draudžiama. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, nurodyti susipažinimo datą ir laiką. Susipažįstančiam su bylos medžiaga asmeniui draudžiama lankstyti lapus, rašyti pastabas, braukyti, plėšyti ar kaip kitaip gadinti bylos medžiagą.

Jei asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus leidimą daryti bylos medžiagos kopijas, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Paminėtina, jog už VDI pateiktų (žinomų) duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir/ar panaudojimą neteisėtiems tikslams, atsako tokius duomenis gavęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka.

Ar teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Tačiau priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.

Bendras DGK puslapis

• Kolektyvinių sutarčių registravimo tvarka
• Darbo kodekso aktualijos darbuotojui
• Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
• Socialinė partnerystė ir darbuotojų teisių gynimas
• Sauga ir sveikata darbe rūpi kiekvienam
• Socialinė partnerystė ir kolektyvinių sutarčių nauda
• Neblaivumas darbe - kokie padariniai?

Projektas – Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą

Projekto tikslas – Skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą vystant socialinį dialogą ir sudarant sąlygas socialinių partnerių interesų derinimo kokybei užtikrinti bei užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu.

Projekto uždaviniai ir veiklos

- Įgyvendinti bendras profesinių sąjungų ir darbdavių iniciatyvas: organizuoti apskritojo stalo diskusijas įmonių vadovams, darbuotojams ir konsultuoti juos kolektyvinių derybų, informavimo ir konsultavimo, darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme klausimais visoje Lietuvoje, viešinti socialinio dialogo temas
parengti vertinimo sistemas už pasiekimus socialinio dialogo srityje metodikas.
- Ugdyti socialinių partnerių gebėjimus ir kompetencijas: organizuoti mokymus – diskusijas socialinio dialogo klausimais institucijų ir organizacijų atstovams, socialiniams partneriams; atvirus mokymus visuomenei apie socialinį dialogą, darbo kodeksą, darbo sąlygas, darbo apmokėjimą; konferencijas apie darbo teisės naujoves darbdaviams, profesinių sąjungų atstovams ir visuomenei Lietuvos apskrityse).
- Sudaryti sąlygas socialinio dialogo situacijos analizei Lietuvoje: organizuoti tarptautines konferencijas socialinio dialogo temomis, siekiant pasidalyti gerąja patirtimi su užsienio valstybėmis; atlikti periodines visuomenės nuomonės apklausas socialinio dialogo tema).

Projekto veiklos sustiprins profesinių sąjungų atstovavimą, paskatins darbdavius ir darbuotojus vystyti socialinį dialogą įmonėse, didins jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kurios skatintų kolektyvinių sutarčių pasirašymą, skatins aktyvesnį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų įsitraukimą, prisidedant prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo, skatins aktyvesnį darbuotojų įtraukimą į įmonės valdymą ir bendrą socialinę kolektyvinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą įgyvendina kartu su 4 partneriais – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (LPS), Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais (ŽŪR).

Daugiau informacijos: www.socdialogas.lt

Projektas „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ vykdomas nuo 2017-04-01 iki 2021-01-31. Finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.