• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Darbuotojams

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. gavo 2762 individualius paklausimus bei, vadovaudamiesi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise „konsultuoti darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais“, parengė rašytines konsultacijas. Lyginant su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, per kurį buvo gauti 1554 individualūs paklausimai, šiais metais  paklausimų gauta net 177,7 procentais daugiau. Daugiausia individualių konsultacijų teikta darbo teisės klausimais – 2733 (atitinkamai 2017 m. – 1629), pavyzdžiui, dėl įdarbinimo, darbo sutarties sudarymo, vykdymo (540), darbo ir poilsio laiko reikalavimų (447), darbo apmokėjimo (225) ir kitais darbo teisės klausimais; darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais teiktos 135 konsultacijos (atitinkamai 2017 m. – 80).
Siekdami, kuo plačiau skleisti darbo teisines žinias tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, VDI specialistai teikia aktualiausių situacijų, dėl kurių teisinio vertinimo nurodytu laikotarpiu kreipėsi darbo teisinių santykių šalys bei kiti asmenys, apibendrinimą.  

Dėl darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva. Kokia tvarka gali būti keičiamos darbo sutarties sąlygos darbdavio iniciatyva?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio ,,Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“ 1 dalyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (DK 34 straipsnis (darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė), papildomas darbo sutarties sąlygas (DK II skyriaus antras skirsnis ,,Papildomos darbo sutarties sąlygos“), nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Toks sutikimas turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 45 straipsnio 2 dalis). DK 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
DK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad DK 45 straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad darbdavys turėtų įvertinti, ar bus keičiamos darbuotojų darbo sutartyse sulygtos DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, ar kitos nepaminėtos darbo sąlygos pagal DK 45 straipsnio 4 dalį. Įvertinus minėtas aplinkybes atitinkamai turėtų būti laikomasi DK 45 straipsnio 1 ar 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Dėl darbo sąlygų keitimo darbuotojo iniciatyva. Ar darbo sutarties sąlygų keitimo iniciatyvą gali parodyti pats darbuotojas?

Vadovaujantis DK 46 straipsnio 1 dalimi, kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. To paties straipsnio 2 ir 3 dalis nurodo, kad atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo.
Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Ar privaloma atidirbti 20 kalendorinių dienų, jeigu darbuotojas prašo nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo ar dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį?

DK 56 straipsnio ,,Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“ 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 straipsnio 3 dalis).
Minėtu pagrindu nutraukiant darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis).
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada. Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Faktinių aplinkybių vertinimas priskirtas darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai.

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia.  Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją be jokios priežasties? Jeigu taip, prieš kiek laiko turi informuoti iki atleidimo, taip pat ar priklauso išeitinė išmoka?

DK 59 straipsnio ,,Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia“ 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
DK 59 straipsnyje nenumatyta, kad darbdavys nutraukdamas darbo sutartį minėtu pagrindu privalėtų nurodyti konkrečią atleidimo priežastį, tačiau numatyta, kad atleidimo priežastis privalo būti kita, nei DK 57 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys. Taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis DK 59 straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (DK 59 straipsnio 2 dalis).
Darbdavys taip pat gali siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnis ,,Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu“). Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais (DK 54 straipsnio 2 dalis). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (DK 54 straipsnio 3 dalis). Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 54 straipsnio 4 dalis).

Dėl darbo vietos po atostogų vaikui prižiūrėti. Ar darbdavys privalo po atostogų vaikui prižiūrėti darbuotojui išsaugoti jo darbo vietą?

DK 134 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal šio straipsnio 1 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Remiantis DK 131 straipsnio 2 dalies nuostata, darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų (pavyzdžiui, po atostogų vaikui prižiūrėti) grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą ir struktūrą (DK 5 straipsnio 1 dalis), todėl sistemiškai įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, per atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpį, darbuotojui gali būti išsaugoma tiek ta pati, tiek ir lygiavertė darbo vieta (pareigos) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis ir teisė naudotis visomis geresnėmis sąlygomis. Objektyviai nebegalint suteikti anksčiau dirbto darbo, o darbuotojui atsisakius lygiavertės darbo vietos (pareigų), nepažeidžiant įstatymo taikomų garantijų (DK 61 straipsnio 3 dalis), darbuotojui iki jo vaikui sukaks treji metai turėtų būti skelbiama prastova.

Dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Ar pagal naująjį DK darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti darbuotojo mokymui turėtas išlaidas?

DK 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl mokymosi išlaidų atlyginimo yra viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų (DK II skyriaus antras skirsnis ,,Papildomos darbo sutarties sąlygos“), dėl galimybės atlyginti darbdavio patirtas išlaidas darbuotojo mokymui, šalys turėtų susitarti darbo sutartyje, nustatydamos atlygintinų išlaidų dydį, terminus ir kitas svarbias sąlygas.
Be to, DK 37 straipsnio 4 dalis įtvirtina galimybę, jeigu darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro kvalifikacinio laipsnio ir (arba) profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalims papildomai susitarti dėl to, kad darbuotojas laikotarpiu, iki tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, ir per trejus metus po šio laikotarpio pabaigos darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių galės nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas.
Be šalių sutartinių sąlygų dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, DK 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina pagrindą, kada darbdavys turi teisę reikalauti mokymo išlaidų atlyginimo: ,,atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu“.
Taigi, darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio turėtas išlaidas jo mokymui ar kvalifikacijos tobulinimui DK 37 straipsnio 2 dalies pagrindu, turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), pavyzdžiui, darbuotojas įgyja papildomas kompetencijas (išsilavinimą). Vien tik vykdant darbdavio pareigą, nustatytą DK 29 straipsnyje, darbuotoją apmokyti dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, tokios darbdavio turėtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, neturėtų būti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Taip pat svarbu, kad atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų (DK 37 straipsnio 3 dalis).

Pagal gautą skundą grupė Vilniaus skyriaus darbo inspektorių 2017 metų sausį atvyko tikrinti statybos objekto Vilniuje. Įėję į aptvertą teritoriją inspektoriai prisistatė objekto sargui, kuris nurodė, jog už statybos objektą atsakingi asmenys yra vagonėliuose.

Vienas iš inspektorių nuėjo ieškoti statybos vadovo. Tuo metu kiti du inspektoriai tikrino, ar asmenys, pjaustę armatūrą, yra įforminti kaip įmonės darbuotojai. Peržiūrėjus dirbančiųjų duomenis Sodroje, paaiškėjo, kad šių darbuotojų įmonės apdraustųjų sąrašuose nėra. Kartu su minėtais asmenimis vienas iš inspektorių nuėjo į statybinį vagonėlį. Čia darbuotojai pateikė asmens tapatybės korteles. Jie taip pat buvo paprašyti užpildyti VDI patvirtintus paaiškinimų blankus.

Tuo metu į statybinį vagonėlį užėjo asmuo ir nurodė, kad dirba tikrinamoje įmonėje apie tris savaites. Dokumento nepateikė, o pagal Sodros duomenis, jo apdraustųjų sąrašuose irgi nebuvo. Paaiškinimą rašyti jis atsisakė, reikalavo advokato. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės teikti paaiškinimą. Inspektoriui pradėjus filmuoti tarnybine vaizdo kamera, apklausiamas žmogus necenzūriniais žodžiais pareikalavo nefilmuoti, grasino susidorojimu, siūlė susitikti po darbų „vyriškai pakalbėti“ ir, prirėmęs inspektorių prie sienos, mėgino atimti vaizdo kamerą. Vėliau prie jo prisijungė ir kitas agresyviai nusiteikęs darbuotojas. Kol vienas jų inspektorių laikė prirėmęs prie sienos, kitas, užlaužė inspektoriui ranką ir mėgindamas atimti vaizdo kamerą ją sulaužė. Incidento metu inspektoriui buvo sužaloti vienos rankos pirštai, apdraskyta plaštaka, patemptas petys.

Iškviesti policijos pareigūnai minėtus asmenis išvežė į Policijos komisariatą. Inspektoriui taip pat pasiūlyta vykti į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą, kur ir buvo parašytas atitinkamas pareiškimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs inspektoriaus užpuolimo bylą, nustatė, kad minėti asmenys padarė Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką. (Beje, abu jie buvo neblaivūs – nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas.) Teismo sprendimu pirmajam skirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Antrasis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu bei valstybės institucijos atstovu.

Dingus darbdaviui darbuotojai atsiduria tarsi tarp dangaus ir žemės: įmonės veikla stoja, atlyginimai nemokami, o kreiptis pagalbos į valstybę negalima – juk oficialiai žmonės tebedirba. Dingusių darbdavių problema išryškėjo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, tačiau net ir augant ekonomikai, ji išlieka aktuali. Valstybinėje darbo inspekcijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose kiekvienais metais yra registruojami skundai dėl dingusių darbdavių, ir vis daugiau darbuotojų gauna pažymas, kuriose konstatuojama apie darbo sutarties pasibaigimą, t. y. kad jų darbo santykiai įmonėse pasibaigę.

Išeitis – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją
Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 6 punktas ir 65 straipsnio 9 dalis bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-340 „Dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-95 yra patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato inspektorių vykdomų tyrimų dėl darbo sutarties pasibaigimo atlikimo ir įforminimo procedūras bei su jomis susijusios informacijos talpinimą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje.
Pagal Aprašą darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinus elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo (toliau – prašymas) pagal prašymo pavyzdinę formą.
Rašytinis prašymas valstybine kalba (ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu) turi būti darbuotojo pasirašytas, jame nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, taip pat darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefonas (jei darbuotojui jie yra žinomi) arba darbdavio pavadinimas, buveinės ir veiklos vykdymo adresai (jei darbuotojas juos žino). Prašyme nurodyti duomenys ryšiui palaikyti – telefono numeris, el. pašto adresas nėra privalomi. Prie prašymo turi būti pridedama darbuotojo darbo sutartis (jeigu darbuotojas ją turi) bei kiti dokumentai, reikšmingi tyrimo atlikimui.
Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai nenagrinėjami ir grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
Informacija apie pradėtą tyrimą dėl darbdavio buvimo vietos nustatymo pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainės skiltyje ,,Ieškomi darbdaviai“.

Darbo sutarties pasibaigimo pažyma – per 10 dienų arba 5 darbo dienas
Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda (jei darbuotojas arba jo atstovas prašo) arba išsiunčia paštu (gyvenamosios vietos adresu, nurodytu prašyme) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą ir pažymos išdavimo dieną iš interneto svetainės pašalina informaciją apie pradėtą patikrinimą. Pažyma gali būti išduota per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, jeigu jau buvo atliktas tyrimas ir konstatuota, kad darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma ir nuo to laiko nepraėjo daugiau kaip 3 mėnesiai.
Prašymas dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavys yra miręs, išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, ir jeigu yra nustatoma, kad darbdavys yra miręs, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda (jei darbuotojas arba jo atstovas prašo) arba išsiunčia paštu (gyvenamosios vietos adresu, nurodytu prašyme) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintos formos pažymą. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, per 2 darbo dienas nuo pažymos apie darbo santykių pasibaigimą darbuotojui išdavimo dienos, pateikia pažymos kopiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Naudingiau yra susitarti su darbdaviu
Nors darbuotojai, dingus darbdaviui, nėra itin aktyvūs siekdami įforminti pasibaigusius darbo santykius, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, neretai pasitaiko atvejai, kai asmens pateikta informacija apie dingusį darbdavį nepasitvirtina: kartais darbuotojai tiesiog „permeta“ darbo inspektoriams naujų darbdavio kontaktų paiešką. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams susisiekus su darbdaviu, darbo sutartis lieka galioti. Tiesa, darbuotojams yra naudingiau susitarti su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo – Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus darbo sutarties pasibaigimą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas netenka teisės į išeitinę išmoką. Taigi galimybė konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą Valstybinės darbo inspekcijos pagalba, nors ir efektyvi, yra kraštutinė priemonė siekiant padėti tašką darbo santykiuose.

Dėl neišmokėto atlyginimo galima kreiptis į darbo ginčų komisijas
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo darbuotojai turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Tokia valstybės pagalba atgaunant darbo užmokestį darbuotojai gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, ar jie, darbdaviui dingus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo sutarties pasibaigimo, ar ne.

Įmonės bankroto atveju su darbuotojais atsiskaitoma pirmiausiai
Kita vertus, jei darbuotojas nesikreips dėl darbo sutarties pasibaigimo į Valstybinę darbo inspekciją ir lauks, kol įsiteisės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, su darbuotojais darbo sutartis nutrauks teismo paskirtas bankroto administratorius. Jis per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio sprendimo raštu įspės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, ir ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo darbo sutartis bus nutraukta. Tokiu pat būdu darbo sutartis nutraukiama, kai kreditorių surinkime kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Darbo sutarčiai pasibaigus dėl bankroto, atleistam darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (tokia išmoka neišmokama, kai darbuotojų darbo teisinių santykių pabaigą konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija, išduodama pažymą apie darbo sutarties pasibaigimą). Pažymėtina, kad įmonei bankrutavus, pirmiausia yra atsiskaitoma su darbuotojais. Jei bankrutavusios įmonės turto nepakanka atsiskaityti su darbuotojais, dalis neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų gali būti mokami iš Garantinio fondo lėšų.

Visais su darbo įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais susijusiais klausimais galima pasikonsultuoti telefonu (8 5) 213 9772, raštu ar tiesiogiai kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba VDI profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Pirmasis darbas? Nori žinoti savo teises?

Šis leidinys suteiks Tau apibendrintą informaciją, kaip turi būti sudaryta darbo sutartis, kokios yra Tavo, kaip darbuotojo, teisės, kada galėsi pasinaudoti atostogomis bei atsakys į kitus svarbius klausimus.

Darbo santykiai. Kas žinotina prieš pradedant dirbti

Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį Tu įsipareigoji būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai Tau mokėti darbo užmokestį.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!


Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

  1. neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
  2. terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui;
  3. laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai;
  4. pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją;
  5. projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti;
  6. darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai;
  7. darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams;
  8. sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?

Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).

Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu dirbsi nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę susitarti dėl išbandymo. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Kada pradėti dirbti?

Turi pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą po darbo sutarties sudarymo dieną.

Kaip Tau bus mokama už darbą?

  1. Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
  2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
  3. Jei tenka dirbti poilsio ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Tavo prašymu viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Koks turi būti Tavo darbo laikas?

Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui. Tavo darbo laikas neturi viršyti 12 darbo valandų per dieną ir 52 valandų per savaitę.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Po darbų turi ir pailsėti:

  1. Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
  2. Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
  3. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, Tau turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).

Atmink, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbdaviui pateiksi prašymą.

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:

  1. apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
  2. nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, Tu turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie Tavo kasmetinių atostogų.
  3. jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos Sąjungoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, at- sakingose už informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams, institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm
  4. komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
  5. įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą – tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.

Nori nutraukti darbo santykius?

  1. Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
  2. Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
  3. Darbdavys su Tavimi turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba Tavo ir darbdavio atskiru susitarimu- ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo.

Asmenų iki 18 metų įdarbinimas


Vaikas – asmuo iki 16 metų.
Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas

  1. Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku ir budėti.
  2. Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu, darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt., taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas (visas draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:

  1. informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
  2. pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?

Jei esi 14-kos metų, gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. DRAUDŽIAMA dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos iki 6 valandos. Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 val. paeiliui.
Jei Tau yra 16 metų, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tavo darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.
Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 val. paeiliui. Tau turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo suteikti dar mažiausiai 30 min. papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Kitos užimtumo formos

Stažuotė

Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė gali būti organizuojama, jeigu esi bedarbis ir ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbi pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją. Stažuotė gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Stažuotės laikotarpiu Tau turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Daugiau informacijos apie stažuotes gali gauti teritorinėje darbo biržoje, kuri taip pat kartu su tavimi ir stažuotę organizuojančia įmone pasirašo stažuotės sutartį.

Civilinės sutartys

Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Norint verstis individualia veikla Tau reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įsiregistravimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?

Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaiko- mos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.

Savanoriška veikla

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?

Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.). Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

SĖKMĖS!

Valstybinė darbo inspekcija (Aguonų g. 4, Vilnius) konsultuoja: (8 5) 213 9772

I-IV – nuo 9 val. iki 16 val., V – nuo 9 val. iki 15 val. Pertrauka – nuo 12 val. iki 13 val.
Taip pat galite siųsti elektroninius paklausimus per www.vdi.lt arba klausti mūsų paskyroje Facebook’e

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra