RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR REITINGAVIMO MODELIAI

SEMINARO MEDŽIAGOS SANTRAUKA

1.0 Įvadas

Rizikos įvertinimas (Risk Assessment) yra esminis visų darbo saugos organizavimo sistemų elementas, pvz. BS 8800, OHRIS, ASCA, OSH-Vadybos-Sistemos gidas TDO.

1.1 pav.: Grėsmės-pavojaus-rizikos įvertinimo apibrėžimai

1 pav.: OSH-vadybos sistemos elementai

Darbo saugos vadybos sistemos yra orientuotos į eigą, o rizikos įvertinimas - į konkrečią situaciją. Tačiau, netgi be ypatingos vadybos sistemos, rizikos įvertinimas, susidedantis iš vertinimo ir analizės, yra privalomas kiekvienam darbdaviui ir gamintojui jau gaminio kūrimo procese.

1 lentelė: Rizikos įvertinimas ir analizė pagal ES-teisę

2 pav.: Iteratyvus saugumo užtikrinimo procesas

Paprastai sąvoka „saugu“ yra naudojama, jei rizika maža ar lygi ribinei rizikai. Ribinė rizika yra maksimaliai leistina rizika, kuri ne visuomet apibrėžiama kiekybiniais rodikliais, o apibūdinama netiesioginiais techniniais saugos parametrais.

3 pav.: Ribinė rizika

3a pav.: Rizikos modelio formulė

Rizikos įvertinimo reikšmė yra didelė.Tai pabrėžiama LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1 straipsnio nuostatose. Pagrindiniai principai įvardinti šio įstatymo 19 straipsnyje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Pagal šiuos nuostatus vertinant profesinę riziką būtina nustatyti ar darbo aplinkoje ji priimtina, ar nepriimtina.

1.1. Metodika

Europoje nėra nustatytų rizikos įvertinimo teisinių normų. Tai palikta nacionaliniam šalies reguliavimui (9 Str. 2 Par. Skėtinė Direktyva).

Prieš pradedant gilintis į ES šalyse egzistuojančias metodikas siūlome paskaityti Respublikinio darbų saugos centro parengtas rekomendacijas, kaip mažoms ir vidutinėms įmonėms formuoti ir įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos politiką.

Europoje sunorminti (EN 1050 ) yra mašinų rizikos vertinimo principai. Naudingi gali būti taip pat BS 8800 D priedas „Rizikos vertinimas“

Vertinant riziką, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

• suskirstymas, užtikrinant, kad visi svarbūs pavojai ir rizika būtų pastebėti (Pvz. Negalima pamiršti darbo užduočių, kurios atliekamos ne „normaliu“ darbo metu, kaip valymo darbai, arba kiti darbai, šiukšlių tvarkymas).
• Rizikos įvertinimo procedūros pasirinkimas priklauso nuo rizikos lygio. Kuo didesnė rizika, tuo sudėtingesnis metodas. BS 8800: „Paprastai nėra būtina riziką išreikšti skaičiais. Kompleksiškai kiekybinė rizikos įvertinimo procedūra būtina tik esant didelei ir turinčiai katastrofiškas pasekmes rizikai (Pvz. Gaisro ir sprogimo pavojus). Dažniausiai pakanka paprastų, subjektyvių procedūrų.“
• Kartais rizikos vertinimą atliekančių asmenų kvalifikacija nėra pakankama tam, kad ją atpažinti ir įvertinti. Tuomet reikia kviesti kompetentingus ekspertus (jei reikia pagal „Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą“).
• Nustačius riziką, jos vertinimą reikia pradėti nuo pradžių, atsižvelgiant į tai, ar riziką galima pašalinti, ar yra pavojų kelianti grėsmė? (Vien tik Compliance-Auditas yra statinis, konservuojantis).

Vertinant riziką galimi įvairūs atskaitos taškai (atskirai ar kombinuojant).

Veiksmų visumą sudaro:

• Darbo aplinkos stebėjimas (Pvz. Priėjimo galimybė, mašinų sauga, dulkės ir kvapai, temperatūra, apšvietimas, triukšmas), darbo vietoje atliktų užduočių nustatymas (visų užduočių nustatymas ir įtraukimas),
• Darbo vietoje atliktų užduočių analizė (su rizika susijusių darbo užduočių įvertinimas).

• Darbo eigos stebėjimas (ar darbo procesas atitinka nurodymus, ar yra kitos rizikos grėsmė, pvz. dėl sąveikos?),
• Veiklos bruožų stebėjimas (siekiant įvertinti grėsmę ekspozicijos atžvilgiu),
• Išorinių faktorių, kurie turį įtaką darbo vietai, analizė (Pvz. Oro sąlygos dirbant lauke),
• Psichologinių, socialinių ir fizinių faktorių, kurie gali turėti įtaką po tarpusavio sąveikos, arba su kitais darbo aplinkos ir organizavimo faktoriais, kontrolė,
• Patikrinti, kaip sukuriamos tinkamos darbo sąlygos, įskaitant aprūpinimą apsaugos priemonemis (t.p.pvz. Ar yra naujos įrangos, naujų darbo medžiagų rizikos vertinimo sistema, siekiant atnaujinti informaciją apie rizikas?).

Šie stebėjimo rezultatai lyginami su darbo ir sveikatos saugos reikalavimais; prie kurių priskiriami:

• Teisiniai aktai,
• Paskelbtos normos ir reglamentai, pvz. Atskirų valstybių techninės instrukcijos,
• Elgesio taisyklės,
• Koncentracija darbo vietoje,
• Profesinių susivienijimų normos,
• Gamintojų instrukcijos ir t.t.
• Vidiniai tikslai (Standartai, kolektyvinis susitarimas įmonėje)

4 pav.: Rizikos vertinimo kriterijai

Rizikos prevencijos hierarchijos principai,

• Rizikos išvengimas
• Pavojingų faktorių pakeitimas nepavojingais ar mažiau pavojingais
• Rizikos šaltinio pašalinimas
• Kolektyvinių apsaugos priemonių pirmenybė prieš asmenines apsaugos priemones (Pvz. Apsaugos nuo dūmų poveikio, įrengus išsiurbimo įrangą, pirmenybė prieš asmeninius respiratorius)
• Techninės pažangos ir naujų žinių pritaikymas
• Pastangos užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį.

5 pav.: Rizikos prevencijos hierarchijos principai

Ypač kompleksinėse situacijose, susijusiose su rizika ar ypatingomis problemomis kaip "maža tikimybė/sunkinančios aplinkybės" galima remtis matematiniu paskaičiavimu, kuris galėtų pagelbėti ieškant sprendimo.

2 lentelė: Norminiai rizikos vertinimo metodai

3 lentelė: Reitingavimo metodų pavyzdžiai

7 pav.: Rizikografija

8 pav.: Rizikografija parenkant valdymo kategoriją

Daugumoje darbo vietų vietoj matematinės „gaunamos“ rizikos išraiškos taikomas geros praktikos modelis. Pasaulyje pasiteisino smulkių ir suskirstytų klausimynų sistemos metodas. Compliance-Audito forma palyginami norminių rodiklių ir stebėjimų, arba matavimų rezultatai ir jais remiantis parenkami veiksmai.

(Pvz ASCA ir OHRIS , BS 8800 )

1.2 Įvertinimas (rezultatų įvertinimas)

1.2.1 Rezultatų įvertinimo tikslas

• Nustatyti, ar veiksmai darbo saugai užtikrinti įgyvendinti ir tikslai pasiekti
• Rasti darbo saugos vadybos sistemos klaidas
• Gauti informaciją iš suinteresuotų asmenų (feed back)
• Pateikti informaciją

1.2.2 Tinkamų rezultatų indikatorių parinkimas

a) prevenciniai kontrolės kriterijai

• Numatytų planų ir susitarimų įgyvendinimas
• Darbuotojų požiūris į vadovybės poziciją darbo saugos atžvilgiu
• Darbo saugos ekspertų įtaka/galimybė įtakoti
• Saugos strategijos paskelbimas
• Dalyvavimas darbo saugos mokymuose
• Atliktų rizikos vertinimų skaičius
• Įstatymų reikalavimų vykdymas/įvykdymo laipsnis
• Darbo saugos kontroliniai patikrinimai (a la Bassow-Metodas)
• Darbo saugos gerinimo pasiūlymų skaičius
• Darbuotojų požiūris į riziką pvz. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas
• Darbo saugos komisijų konsultacijų dažnumas ir efektyvumas
• Darbo saugos ekspertų ataskaitos
• Sveikatos patikrinimų rezultatai
• Ekspozicijos lygio darbo vietose matavimų duomenys
• Darbuotojų apklausa (anoniminė)

9 pav.: Prevenciniai kontrolės kriterijai – tinkami rezultatų indikatoriai

b) Kiti kontrolės kriterijai

• Nelaimingi atsitikimai (kritinis požiūris)

• Beveik-nelaimingi atsitikimai
• Avarijos (nelaimingi atsitikimai nesukėlę žalos asmenims)
• Pavojingi veiksmai
• Prastovos dėl ligos
• Priežiūros tarnybų nepalankus įvertinimas
• Priežiūros tarnybų veiksmai/sankcijos
• Darbuotojų apklausa (anoniminė) (raudona sp.: tiesioginiai indikatoriai)

10 pav.: Kontrolės kriterijai – tinkami rezultatų indikatoriai

1.2.3 Vertinimo procedūra

objektyvus įvertinimas: matavimai

subjektyvus įvertinimas: kontrolės rezultatai, ataskaitos

Veiksmingumo kontrolė:

• Nelaimingų atsitikimų statistika: SCC: maks. 50 AU/1 mil. darbo valandų, po 3 metų 40 (maždaug 76 arba 60/1000 AN)

5 lentelė: Nelaimingi atsitikimai pagal ūkio šakas

• Darbo valandų be trukdymų skaičius: darbo eigos optimizavimas gali būti nustatytas pagal „darbo valandų be trukdymų“ skaičių ir kaštus.Šie duomenys paskaičiuojami kaip skirtumas tarp apmokėtų darbo valandų ir kaštų, susijusių su nelaimingu atsitikimu arba prastova dėl ligos.

6 lentelė: Mirtini nelaimingi atsitikimai 10 000 darbuotojų pagal įmonės dydį

• Veiksmų darbo saugai užtikrinti efektyvumas taupant kaštus yra neteisingas, kadangi siekiama optimalumo, tačiau kažkoks procentas nelaimingų atsitikimų turi būti įskaičiuotas/įkalkuliuotas.

1.3 Metodinės rekomendacijos (klausimų forma)

(Remiantis Andreas Dlugi)

Kadangi rizikos situacija įmonėse pagal ūkio šakas ar veiklos pobūdį yra panaši, todėl tuo remiantis jas galima apibendrinti. Taip pat galima pateikti tinkamų darbo saugos priemonių rekomendacijas.

Tai pagalba tiek darbdaviui, tiek visiems darbo saugos sistemos dalyviams.

Metodinės rekomendacijos padeda darbdaviui:

• Veikti tikslingai
• Minimizuoti kaštus ir pastangas
• Sukurti įmonėje skaidrumą,
• Parodyti darbuotojams, kad darbdaviui svarbi darbuotojo sauga ir sveikata
• Kaip įrodymas priežiūros tarnyboms.

1.3.1 Darbdavio atsakomybė

Metodinės rekomendacijos palengvina ir išaiškina darbdaviui tiek rizikos vertinimą, tiek tinkamų priemonių parinkimą ir veiksmingumo kontrolę.

1.3.2 Tikslinės grupės

Metodinėje medžiagoje apibūdinamos tikslinės grupės. Ši medžiaga savo parengimu bei kalba turi būti orientuota į konkrečią tikslinę grupę, kur taip pat turi būti atsižvelgta į įmonės specifines ir individualias galimybes.

Tikslinėmis grupėmis gali būti pvz.:

• Įmonės darbo saugos ekspertai
• Darbuotojų atstovai
• Mažų įmonių darbdaviai

1.3.3 Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas

Metodinėse rekomendacijose turi būti numatomas dialogas su darbuotojais ir jų atstovais. Taip darbuotojus galima įtraukti į darbo saugos procesą bei labiau sudominti darbo saugos priemonėmis.

1.3.4 Teisinė situacija

Metodinėse rekomendacijose reikia išaiškinti teisinę situaciją. Jokiu būdu nereikia sudaryti įspūdžio, kad jos yra privalomos remiantis darbo saugos įstatymu arba jų nuostatos turi įstatymo galią, ypač jei valstybė narė pasinaudojo savo įgaliojimais, nurodytais 89/391/EEC direktyvos 9 straipsnio 2 pastr., nustatyti formą, turinį ir apimtis.

1.3.5 Motyvacija

Naudojant metodines rekomendacijas, išaiškinama bei sudominama geromis darbo sąlygomis bei darbo vietomis, kur nesukeliamas pavojus darbuotojų sveikatai.

1.3.6 Būdingi pavojai/rizika

Metodinėse rekomendacijose, jei įmanoma, turėtų būti išsamiai nurodomi būdingos darbo bei ūkio šakos rizikos bei pavojai. Kartu turi būti atsižvelgta į ligų ir nelaimingų atsitikimų eigą.

Metodinėse rekomendacijose taip pat reikia nurodyti, kad įmonėse gali egzistuoti ir kitokio pobūdžio rizika, kuri jose nėra paminėta.

1.3.7 Suskirstymas pagal ūkio šakas

Metodinėse rekomendacijose reikia atskleisti esminius aspektus. Šie aspektai apibendrinami pagal darbo arba ūkio šakos pobūdį. Metodines rekomendacijas, jei to reikalauja rizikos situacija, galima parengti taip pat pagal darbo vietas. Jei darbe naudojamos biologinės darbo arba kenksmingos medžiagos, tai taip pat galima apibrėžti, suskirstant pagal medžiagas.

1.3.8 Vertinimo kriterijai

Vadovaujantis galiojančiais teisiniais aktais, metodinėse rekomendacijose vartotojams turi būti aiškiai apibūdinamas rizikos vertinimas ir vertinimo kriterijai, pagal kuriuos suklasifikuoti pavojai turi būti aiškūs ir suvokiami.

Reikia pateikti taip pat ir informacijos šaltinius.

1.3.9 Sisteminiai veiksmai

Sisteminiai vertinimo veiksmai turi būti apibūdinami etapais. Metodinėse rekomendacijose reikia įvardinti įvairius faktorius, kurių sąveika gali sukelti pavojų.

7 lentelė: Metalo apdorojimo įmonės struktūros pavyzdys

Vertinimas, remiantis metodinėmis rekomendacijomis, neturi būti apribojamas tik normaliame darbe. Taip pat turi būti atsižvelgta į būdingus trukdžius bei aptarnavimą ir priežiūrą.

1.3.10 Vertinimo gilumas

Tikrinimo gilumas ir išsamumas metodinėse rekomendacijose turi būti orientuotas į potencialų pavojų. Pavyzdžiui, potencialiai aukštas pavojus slypi tokioje veikloje:

• Statybos aikštelėse,
• Dirbant elektros įtampos srityje
• Naudojant pavojingas medžiagas.

Metodinės rekomendacijos turi būti detalios, jei pavojus yra kompleksinis. Šioje medžiagoje taip pat turi būti atskleista, kada konkretūs, nors ir galimi pavojai, nėra svarbūs vertinimui.

8 lentelė: Metalo gamybos įmonės pavyzdys

1.3.11 Koncentruotas poveikis

Remiantis metodinėmis rekomendacijomis, vartotojui turi būti suteikta galimybė atlikti bendrą vertinimą, bet pavojai, kurie reglamentuoti pvz. Nelaimingų atsitikimų prevencijos taisyklėmis arba pavojingų medžiagų nuostatais, neturi būti vertinami iš naujo. Vertinimai turėtų būti susieti.

1.3.12 Ekspertų dalyvavimas

Metodinėse rekomendacijose reikia numatyti, kokiose rizikos situacijose yra būtinas darbo saugos ekspertų dalyvavimas. Jei rizikos vertinimui reikia specialių žinių, arba jei rizikos vertinimas galimas tik labai didelėmis pastangomis, ši vertinimo procedūra turi būti atlikta remiantis jau parengtais duomenimis arba pagalbine literatūra.

1.3.13 Vienodos darbo sąlygos

Metodinėje medžiagoje turi būti aiškiai numatyta, kokiomis sąlygomis esant, gali būti nustatytos vienodos darbo sąlygos ir pakaktų vienos veiklos ar darbo vietos vertinimo.

1.3.14 Veiksmingumo kontrolė ir patikrinimas

Vartotojui turi būti parodyta, ar ankstesnės priemonės yra pakankamos, ar reikalingos papildomos priemonės. Metodinėse rekomendacijose turi būti numatyta priemonių veiksmingumo kontrolė (Įvertinimas).

1.3.15 Priemonės

Remiantis galiojančia darbo saugos teise, metodinėje medžiagoje turi būti pasiūlytos konkrečios būdingų rizikų sprendimo priemonės. Rizikos turi būti išvengiama arba ją reikia sumažinti iki minimumo. Žinoma, reikia atsižvelgti į darbo saugos skėtinės direktyvos principus.

Veiksmai turi būti suderinti taip, kad

• Darbo organizacijos,
• Kitos darbo sąlygos,
• Socialiniai santykiai,
• Aplinkos įtaka darbo vietai ir
• Technika

tarpusavyje būtų susieti, o priemonės atitiktų techninį išsivystymo lygį. Pirmenybė teikiama rizikos šaltinio pašalinimui, tik po to reikia imtis individualių saugos priemonių. Nustatant priemones jų seka galėtu būti tokia:

• Techninės
• Organizacinės
• Asmeninės

Darbo saugos priemonių būtinybė ir svarba metodinėje medžiagoje turi būti išdėstyta pagal rizikos laipsnį. Tam, kad vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą atsižvelgdamas į galimybes ir rizikos potencialą, metodinėse rekomendacijose reikia numatyti ir alternatyvias priemones.

1.3.16 Praktinis organizavimas

Tiek kalbine, tiek praktine prasme metodinės rekomendacijos turi būti suprantamos (aiškios). Kartu reikia atsižvelgti į skirtingą įmonių dydį ir ūkio šakų struktūrą.

Papildoma orientacine medžiaga gali būti rizikos vertinimo skalės arba schemos. Įstatymuose ir darbo saugos nuostatuose numatyti reikalavimai turi būti konkretizuojami. Turi būti išaiškinama, ar jie yra:

• Teisiškai privalomi reikalavimai,
• Reikalavimai, kuriuos galima vykdyti savo nuožiūra arba
• Tik rekomendacijos.

1.3.17 Pakartotinis pavojaus/rizikos vertinimas

Metodinėse rekomendacijose reikia patikslinti, kada reikia atlikti pakartotinį rizikos įvertinimą. Tokiais atvejais gali būti:

• Naujų mašinų įsigijimas
• Naujos gamybinės įrangos įsigijimas
• Įvykus nelaimingam atsitikimui
• “Beveik” įvykus nelaimingam atsitikimui (esant nelaimingo atsitikimo grėsmei)
• Dėl darbo atsiradus sveikatos sutrikimams
• Pakitus darbo organizavimui

1.3.18 Aktualizavimas

Metodinėse rekomendacijose reikia apibrėžti naujų mokslinių duomenų ar teisinių pokyčių pritaikymą bei tų veiksmų planą.

1.3.19 Konsultavimas ir informacija

Metodinėje medžiagoje turi būti nurodyti informacijos šaltiniai bei institucijos, į kurias galima kreiptis konsultacijai.

1.3.20 Dokumentacija

Į metodines rekomendacijas reikia atsižvelgti taip pat rengiant dokumentaciją.