|
Kokias garantijas ir lengvatas Darbo kodekso nuostatos nustato neįgaliesiems darbuotojams?
|
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 83-2983) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama darbingumo lygio sąvoka - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 18 straipsnyje yra nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, neįgaliųjų darbo pobūdžio bei sąlygų. Darbingumas, remiantis Įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Remiantis DK 260 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Minimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi darbdaviui ir darbuotojui.
DK 273 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbuotojas, kuris pagal NDNT ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys DK nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejį, nustatytą DK 212 straipsnyje.
Dėl darbo sutarties nutraukimo:
- DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas supaprastintas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu, t. y. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.
- Darbdavio iniciatyva nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, darbo sutartis su neįgaliaisiais gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (DK 129 str. 4 d.). Toks įspėjimas apie atleidimą iš darbo turi būti įteiktas darbuotojui raštu pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius (DK 130 str. 1 d.).
Dėl darbo laiko:
- DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą.
- DK 150 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia NDNT išvada.
- Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia NDNT išvada, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu (DK 154 str. 4 d.).
- Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia NDNT išvada, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu (DK 155 str. 4 d.).
Dėl atostogų:
- DK 166 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad neįgaliems darbuotojams suteikiamos minimaliosios 35 kalendorinių kasmetinės dienų atostogos.
- DK 184 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad neįgaliojo darbuotojo reikalavimu jam suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų per metus nemokamos atostogos.
|
Kiek papildomų poilsio dienų (mamadienių / tėvadienių) turi suteikti darbdavys, jei darbuotojas augina vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir du vaikus iki dvylikos metų?
|
DK 214 straipsnis „Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus“ numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Šis papildomas poilsio laikas suteikiamas darbuotojo rašytiniu prašymu ir taikomas per tą laiką, kol yra šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
DK 214 straipsnio nuostatos konkrečiai nereglamentuoja Jūsų paklausime nurodytos situacijos ir papildomo poilsio trukmės, kai darbuotojas augina vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir du vaikus iki dvylikos metų. Tokiu atveju turėtų būti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata, kaip tai numatyta DK 11 straipsnio 2 dalyje „Darbo įstatymų įgyvendinimas“. VDI specialistų nuomone, darbuotojui, auginančiam vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteiktina viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) ir, kaip darbuotojui, auginančiam du vaikus iki dvylikos metų, taip pat suteiktina viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Vadovaujantis išdėstytu teigtina, kad darbuotojui, auginančiam vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir du vaikus iki dvylikos metų, turėtų būti suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę).
|
Girdėjau, kad dabar galima sumuoti mamadienius (tėvadienius). Kaip ir už kiek laiko turi būti sumuojama laisva pamaina tiems darbuotojams, kurie dirba 9, 10 ar 11 val. arba kurie dirba pagal kintantį darbo grafiką, t. y. kiekvieną darbo dieną jų darbo laiko trukmė skirtinga?
|
Nuo 2011 m. gegužės 3 d. įsigaliojo pakeista DK 214 straipsnio „Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus“ redakcija. Palikta galioti nuostata, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Straipsnis papildytas nuostata, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
Iki straipsnio pakeitimo ši tikslinio pobūdžio lengvata darbuotojui, dirbančiam ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, turėjo būti suteikiama einamojo mėnesio laikotarpyje, t. y. šis poilsio laikas nesisumavo ir negalėjo būti perkeliamas į kitą mėnesį (pvz., kartą per mėnesį tokių darbuotojų pamainos trukmė galėjo būti trumpinama aštuoniomis valandomis, o likusį pamainos laiką darbuotojas turėjo dirbti, kas kėlė nepatogumų).
Straipsnio papildymas reiškia, kad darbuotojai, dirbantys ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis galės pasinaudoti papildomu poilsio laiku per ilgesnį nei mėnuo laikotarpį, t. y. papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai (pvz., darbuotojai, kurie dirba 12 val. per parą, laisva pamaina galės pasinaudoti kas 1,5 mėn., o kurie dirba 24 val. – kas 3 mėn.).
Atkreiptinas dėmesys, kad ir iki straipsnio papildymo, įstatymų leidėjas siekė suteikti darbuotojams aiškiai apibrėžtą, konkrečios trukmės laisvą nuo darbo laiką, t. y. 2 (ar atitinkamai 4) valandas per savaitę ar jų sumą per mėnesį 8 (ar atitinkamai 16) valandas (- ų).
Taigi, naujoji nuostata darbuotojui, kuris dirba ilgiau nei 8 valandas per darbo dieną, suteikia galimybę pasinaudoti visa laisva darbo diena (pvz., dirbant 11 valandų pamainą, vieną mėnesį darbuotojas gali pasinaudojus visa laisva darbo diena, tokiu atveju per kitus du mėnesius jam priklausytų 13 valandų poilsio laiko ir jas gali panaudoti savo nuožiūra, pvz. antrą mėnesį vėl pasinaudoti visa laisva darbo diena (11 val.), o trečią mėnesį – vieną iš pamainų sutrumpinti 2 valandomis).
|
Kaip apmokamas viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį poilsio ir švenčių dienomis?
|
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuoja DK 194 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-451/2006, (skelbta: Teismų praktika, 2007-03-20, Nr. 26) išaiškino, kad DK 194 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas.
|
Šių metų balandžio mėnesį baigiasi vaiko priežiūros atostogos. Darbdavys teigia, kad neturi man vietos, ir reikalauja, kad parašyčiau prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. Kokias turiu garantijas?
|
DK 180 straipsnyje yra nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Remiantis DK 180 straipsniu darytina išvada, kad darbuotojui, grižus iš vaiko priežiūros atostogų, darbdavys privalo suteikti tą patį darbą (tą pačią darbo vietą (pareigas), sulygtą darbo sutartyje, kurioje (kurias) jis (darbuotojas) dirbo (ėjo) iki nurodytų atostogų). Jei darbdavys minėtam darbuotojui dėl objektyvių priežasčių negali suteikti to paties darbo (tos pačios darbo vietos), jis turi darbuotojui DK 120 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti pakeisti darbo sutarties sąlygas.
Tuo atveju, jei darbuotojas sutinka pakeisti darbo sutarties sąlygas, tai minimas sutikimas įforminamas darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties egzemplioriuose. Jei darbuotojas nesutinka su siūlomu pakeitimu darbdavys, remiantis DK 120 straipsnio 1 dalimi, turi teisę su juo nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu, bei įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą prieš keturis mėnesius, ir išmokėti jam išeitinę išmoką.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojui, turinčiam vaiką iki trejų metų, DK 132 straipsnyje yra įtvirtinta garantija, kad su minimu darbuotoju darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis).
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad tuo atveju, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti grįžusiam iš vaiko priežiūros atostogų darbuotojui, kurio vaikui dar nėra suėję trys metai, darbo, kurį jis dirbo iki vaiko priežiūros atostogų, tai jis gali pasiūlyti šiam darbuotojui pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka su pasiūlymu, tai darbdavys negali nei įteikti pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu, nei nutraukti nurodytu pagrindu darbo sutartį iki to momento, kai minimo darbuotojo vaikui sueis trys metai. Per visą minėtą laikotarpį darbdavys darbuotojui gali skelbti prastovą, kuri apmokama DK 195 straipsnio nustatyta tvarka.
Pasibaigus darbuotojui DK 132 straipsnio garantijos terminui, darbdavys, ketindamas nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turėtų jį įspėti prieš keturis mėnesius (DK 130 straipsnio 1 dalis). Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys turi nurodyti atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo datą bei atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką.
Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio pagrindu, darbdavys turi sumokėti atleidžiamam darbuotojui išeitines išmokas, numatytas DK 140 straipsnio 1 dalyje, bei piniginė kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas iki darbo sutarties nutraukimo dienos nepasinaudoja teise į kasmetines atostogas.
|
2010 m. gruodžio d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į 2010 m. gruodžio 24 d. yra paskelbta poilsio diena, už kurią atidirbsime 2011 m. vasario 19 d. Ar skaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ar išeitinę išmoką turi būti mažinami patvirtinti metiniai darbo dienų koeficientai ir metiniai vidutiniai mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai 2010 metams, nes sumažėja 2010 m. gruodžio mėnesio darbo laikas?
|
Dėl metinių darbo dienų koeficientų, metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus, reikalingų apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. A1-694, kuriuo patvirtinti metiniai darbo dienų koeficientai ir metiniai vidutiniai mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai 2010 metams, nebuvo keistas priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1751 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais“, kuriuo poilsio diena perkeliama iš 2011 m. vasario 19 d. į 2010 m. gruodžio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad metiniai darbo dienų koeficientai ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų bei valandų skaičiai 2010 m. sumažėja dėl norminių teisės aktų pasikeitimo, tai, VDI specialistų nuomone, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį perskaičiuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. A1-694 numatytų koeficientų dydžių nėra teisinio pagrindo.
|
Ar darbdavys turi man duoti kiekvieną mėnesį atsiskaitymo lapelius, ir jei turi, kas jose turi būti nurodyta?
|
DK 202 straipsnyje yra numatyta darbdaviui pareiga teikti visiems darbuotojams atsiskaitymo lapelius. Šiuose lapeliuose turi būti nurodyta informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Atsiskaitymo lapelius darbdavys privalo išduoti išmokant darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviui pažeidus DK 202 straipsnio nuostatas, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį, bei jam gali būti paskirta administracinė nuobauda - piniginė bauda. |
Kas turi teisę į Darbo kodekso 214 str. nustatytą lengvatą?
|
Į vieną arba dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba darbo laiko sutrumpinamą dviem arba keturiomis valandomis per savaitę) turi teisę tiek du ir daugiau vaikų (arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų) auginantis tėvas, tiek motina, nepaisant to, ar šie asmenys dirba vienoje darbovietėje, ar skirtingose. |
Ar nustatant ne visą darbo laiką (ir dėl šios priežasties sumažėjus darbo užmokesčiui), darbuotojai privalo būti apie tai informuojami ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (Darbo kodekso 203 str.?)
|
Darbo kodekso 146 str. 3 d. nustatyta, kad darbas ne viso darbo sąlygomis yra apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Darbo laiko sąlygos pakeitimas nėra laikomas darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimu, todėl šiuo atveju, kai kitos darbo sutarties sąlygos nesikeičia, apie darbo laiko pakeitimą, ir su tuo susijusį darbo užmokesčio sumažėjimą, darbdavys Darbo kodekso 203 str. nustatyta tvarka informuoti darbuotojų neprivalo. |
Kaip įforminama prastova?
| Prastova ne dėl darbuotojo kaltės įforminama darbdavio įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma: darbuotojų kategorijos, kurioms yra skelbiama prastova, prastovos pradžia ir pabaiga, apmokėjimo už prastovą tvarka pagal Darbo kodekso 195 straipsnyje arba įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytus reikalavimus, darbuotojų buvimo (nebuvimo) savo darbo vietoje prastovos laiku ir jo apmokėjimo tvarka, kito darbo siūlymo (nesiūlymo) klausimai ir panašiai. Su šiuo darbdavio sprendimu supažindinami dėl prastovos nedirbsiantys darbuotojai. Tokį sprendimą darbdavys turėtų priimti ir su juo supažindinti darbuotojus prieš prastovą. Prastovos laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutartiniu žymėjimu PN (prastova ne dėl darbuotojo kaltės). |
Kaip žymimas komandiruotės laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje?
|
Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laikas yra žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį, faktiškai dirbtas darbo laikas (darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai bei darbas švenčių ir poilsio dienomis), išskiriant naktį dirbtą laiką, laiką, dirbtą tam tikromis sąlygomis, laiką komandiruotėse, atostogų laiką ir pan. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos trys eilutės. Pirmoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus. Antroje eilutėje nurodomas laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. Trečioje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies „Darbo laiko struktūra“ prilyginami darbo laikui. Kadangi prie darbo laiko priskiriamas tarnybinės komandiruotės ir tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, todėl komandiruotės laikas, nepriklausomai nuo jo trukmės (trunka vieną dieną ar ilgiau), mokami dienpinigiai ar nemokami, pirmoje darbo laiko apskaitos žiniaraščio eilutėje bus žymimas valandomis (darbo laikas per dieną komandiruotes metu, įskaitant darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kelionėje sugaištą laiką), o trečioje eilutėje sutartiniu žymėjimu „K“. |
Ar galimas susitarimas tarp šalių dėl atostoginių mokėjimų kartu su darbo užmokesčiu, t. y. vėliau nei prieš tris dienas iki kasmetinių atostogų pradžios?
| DK 176 straipsnyje reglamentuojamas kasmetinių atostogų apmokėjimas. DK 176 str. 2 d. įtvirtinta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad galiojančios DK nuostatos nenumato galimybės susitarti dėl atostoginių apmokėjimo vėliau negu numatyta DK 176 str. 2 d., todėl įmonės ar įstaigos darbo tvarkos taisyklėse tikslinga nustatyti, kad prašymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo būtų pateikiami ne vėliau kaip prieš keletą kalendorinių dienų iki kasmetinių atostogų pradžios. |
Ar gali darbdavys išmokėti visas priklausančias pinigų sumas darbuotojui vėliau nei darbo sutarties nutraukimo dieną?
| DK 141 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. |
Ar galima darbuotojui sumažinti darbo užmokestį be jo raštiško sutikimo?
| Negalima. DK 120 str. 3 d. įtvirtinta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. |
Kaip turi būti apmokama už darbą poilsio arba švenčių dieną ne pagal grafiką?
| Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d., arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (DK 194 str. 1 d.). |
Ar darbdavys privalo mokėti darbuotojui už darbo dieną, jei jis neatvyko į darbą dėl to, kad kaip nukentėjęs asmuo visą dieną praleido policijos komisariate?
| Lietuvos Respublikos darbo kodekso Remiantis Darbo kodekso 183 str. 1 ir 2 dalimis, pažymėtina, kad už dieną, kurią darbuotojas neatvyko į darbą dėl to, kad buvo pakviestas į ikiteisminio tyrimo įstaigą (šiuo atveju – į policijos komisariatą) kaip nukentėjusysis asmuo, darbdavys neprivalo mokėti darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokestį už šią dieną darbuotojui kompensuos įstaiga, kurios įpareigojimus jis vykdė, jeigu ko kita nenustato įstatymas. |
Ar visais atvejais asmeniui sugrįžtančiam po vaiko priežiūros atostogų darbdavys privalo užtikrinti tą pačią darbo vietą?
| Remiantis Darbo kodekso 180 str. 3 d., visais atvejais (išskyrus, kai įmonė visiškai likviduojama), kai darbuotojas sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų, jam turi būti suteikiama darbo sutartyje sulygta darbo vieta (pareigos). |
Kokiomis DK nuostatose nustatytomis teisėmis gali pasinaudoti darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus, laikotarpiu, kai dėl paskelbtos epidemijos daugelyje švietimo įstaigų yra nutrauktas vaikų ugdymo procesas?
|
Pažymėtina, kad švietimo ugdymo įstaigose, dėl daugelyje savivaldybių paskelbtos epidemijos, yra nutrauktas vaikų ugdymo procesas. Darbuotojai, kurių mažamečiai vaikai lankė šias įstaigas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių pagrindų įstatymo nuostatomis, turi užtikrinti savo vaikų saugumą, puoselėti jų sveikatą bei gerbūvį. Siekdami įgyvendinti šias pareigas minimi darbuotojai gali pasinaudoti DK nuostatose bei kituose darbo įstatymuose jiems nustatytomis teisėmis.
Dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Darbuotojams, auginantiems vaikus iki trijų metų, ar darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, remiantis DK 146 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatyta teisė reikalauti, kad jiems būtų nustatytas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas, t. y. remiantis minima nuostata, šie darbuotojai ugdymo nutraukimo trukmei gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką.
Pažymėtina, kad, remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, ne visas darbo laikas gali būti nustatomas šiais būdais: 1) sumažinant savaitės darbo dienų skaičių, arba 2) sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba 3) darant ir viena, ir kita.
Taip pat ne visas darbo laikas darbo diena gali būti suskaidoma dalimis, pavyzdžiui, nustatoma ne visa darbo diena sumažinant darbo laiką dviem valandomis prieš pertrauką pailsėti ir pavalgyti, po pertraukos tęsiant darbą (DK 146 straipsnio 2 dalis).
Darbuotojas, ketindamas pasinaudoti minima teise, remiantis Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1508 (Žin. 2004, Nr. 173-6406, 2007, Nr. 128-5219) (toliau – Aprašas) nuostatomis, pateikia darbdaviui savo prašymą, nurodydamas pageidaujamą ne viso darbo laiko dienos, savaitės darbo trukmę, jos įgyvendinimo būdą (-us) bei laikotarpį, kuriam prašo nustatyti ne visą darbo laiką. Darbdavys, remiantis Aprašo 2 punktu, šį prašymą privalo išnagrinėti ir raštu informuoti darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos, jeigu prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalims susitarus dėl ne viso darbo laiko, darbuotojui darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laikotarpį, jei šalys nesusitarė kitaip.
Dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Darbuotojai, auginantys nepilnamečius vaikus, laikotarpiui, kuriam dėl epidemijos paskelbimo yra nutrauktas ugdymo procesas ugdymo įstaigose, susitarę su darbdaviu, galėtų pasinaudoti teise į sukauptas kasmetines atostogas, arba teise į kasmetines atostogas už einamuosius metus.
Tuo atveju, jei darbovietėje, remiantis DK 169 straipsnio 2 dalimi, lokaliniais teisės aktais yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, darbuotojas gali pasinaudoti DK 174 straipsnio 2 dalimi, ir, susitarus su darbdaviu, perkelti kasmetines atostogas ir jomis pasinaudoti ugdymo proceso nutraukimo laikotarpiui.
Dėl nemokamų atostogų. Darbuotojai, auginantys nepilnamečius vaikus, neketindami pasinaudoti teise į ne visą darbo laiką, neesant galimybei pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, gali pasinaudoti teise į nemokamas atostogas. Taigi, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų trukmės nemokamas atostogas (DK 184 straipsnio 1dalies 1 punktas); darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali naudotis iki trisdešimties kalendorinių dienų trukmės nemokamomis atostogomis (DK 184 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai) gali būti suteikiamos iki trijų mėnesių trukmės nemokamos atostogos (DK 184 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad kitų pagrindų suteikti darbuotojo reikalavimu nemokamas atostogas darbo įstatymai nenumato, tačiau pažymėtina, kad DK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė darbuotojams ir darbdaviams kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl kitų, DK nenustatytų, nemokamų atostogų suteikimo atvejų.
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 170 straipsnyje yra nustatyta nemokamų atostogų trukmė, kuri yra įskaičiuojama į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Trukmė, viršijanti minimą laikotarpį, nėra įtraukiamą į nurodytą stažą.
Be to, DK 185 straipsnyje yra nustatyta, kad kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja DK. Šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
Dėl neatvykimo į darbą administracijai leidus. Tais atvejais, kai darbuotojai, auginantys mažamečius vaikus, pasinaudojo teise į maksimalią nemokamų atostogų trukmę, turi teisę, remiantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, epidemijos laikotarpiu prašyti darbdavio neatvykti į darbą administracijos leidimu. Minimo laikotarpio trukmė, skirtingai nuo nemokamų atostogų trukmės, nėra reglamentuota nei DK nei kitų darbo įstatymų, todėl šalys, t. y. darbuotojas ir darbdavys, susitaria, kokiam laikotarpiui darbuotojui leidžiama neatvykti į darbą. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, remiantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, 33 punktu, šis laikas žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“.
Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu vietiniu teisės aktu.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimas laikotarpis neįsiskaičiuoja į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Dėl karantino paskelbimo
DK 123 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdaviui teisė nušalinti darbuotoją neesant jo kaltės nuo darbo (pareigų) įstatymų nustatytais pagrindais.
Karantino režimo paskelbimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio nuostatomis.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama Įstatymo nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama Įstatymo nustatyta tvarka.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, remiantis Tvarkos priedo 31 punktu, minimas laikas yra žymimas sutartiniu žymėjimu „NN“. |
Kaip apmokama už darbą darbuotojui, kuris greta savo pagrindinių pareigų eina savivaldybės tarybos nario pareigas?
|
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. 4 d., savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. DK 143 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos neįeina į darbo laiką.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikas, kurį savivaldybės tarybos narys yra atleistas nuo tiesioginio darbo ar pareigų savivaldybės tarybos nario funkcijoms atlikti, pagal DK 143 str. 2 d. 3 p., neįeina į jo darbo laiką, taigi už jį darbo užmokestis darbovietėje neskaičiuojamas. Pažymėtina, kad šis laikas, kai darbuotojas atleidžiamas nuo tiesioginių pareigų, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, žymimas kaip neatvykimas į darbą sutartiniu žymėjimu „VV“. Tuo tarpu už laiką, kai asmuo eina savivaldybės tarybos nario pareigas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d., yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. |
Ar streiko metu darbuotojams turi būti mokamas atlyginimas?
|
Vadovaujantis DK 82 straipsnio nuostatomis, streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad jei mokykla yra biudžetinė įstaiga, tai susitarti dėl darbo užmokesčio mokėjimo streiko metu galima tik tais atvejais jei streikas yra teisėtas. Jei mokykla yra privati, tai susitarti dėl darbo užmokesčio mokėjimo streiko metu galima neatsižvelgiant ar streikas yra teisėtas ar ne. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl streiko negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės arba jie gali būti jų sutikimu perkelti į kitą darbą DK 82 str. 3 d.), tačiau prastova skelbiama tik įstaigos vadovo įsakymu ir jeigu tokio įstatymo nebuvo, o nestreikuojantys darbuotojai neturėjo darbo (nes nebuvo mokinių) jiems turi būti skaitoma kaip dirbta pilna darbo diena bei mokama kaip už pilną darbo dieną. |
Ar galima nemokėti atlyginimo streike dalyvaujantiems asmenims, jeigu pagal darbo grafiką jiems nepriklauso dirbti?
|
DK 82 str. 2 d. yra reglamentuojama, kad streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Tai reiškia, kad streikuotojai yra atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdymo pagal darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas ir darbuotojams nėra mokamas darbo užmokestis. Aiškinant šią teisės normą loginiu būdu – jeigu darbuotojui streiko metu pagal darbo grafiką neturėjo vykdyti darbo funkcijų, tai jam neturi būti išskaičiuoti pinigai iš jo darbo užmokesčio. |
Darbuotojui nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2006 m. sausio 6 d. suteiktos kasmetinės atostogos. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas jam paskaičiuotas bei išmokėtas 2005 m. gruodžio 15 dieną. Įsigaliojus 2005 m. gruodžio 20 d. „Lietuvos Respublikos darbo kodekso papildymo 162(1) straipsniu įstatymui“ 2006 m. sausio 2 d. tapo poilsio diena, už kurią minėtam darbuotojui apmokėta kaip už darbo dieną. Ar reikia išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio sumas, sumokėtas už tas dienas, kurios iki minėto įstatymo įsigaliojimo buvo darbo dienomis, o jam įsigaliojus šios dienos paskelbtos poilsio dienomis?
|
2005 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. X-458 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) Darbo kodeksas papildytas 162(1) straipsniu, kuris numato, kad DK 161 straipsnyje nustatyta tvarka suteiktos poilsio dienos, sutampančios su 162 straipsnio 1 dalyje nustatytomis švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka.
Šis klausimas 2005 m. gruodžio 22 d. buvo svarstomas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovų sudarytos Koordinacinės komisijos klausimams ir problemoms, iškilusioms dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso taikymo spręsti, veikiančios pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.166 (toliau – Koordinacinė komisija), posėdyje. DK 224 straipsnio 1 dalis numato, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. DK numato baigtinį išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindų sąrašą, t.y. išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;
2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės (224 str. 2 d.). DK 224 straipsnio 3 dalis draudžia iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Atsižvelgdama į DK nuostatas, Koordinacinė komisija pateikė išvadą, kad šiuo metu galiojantys norminiai teisės aktai nenumato teisinio pagrindo minėtu atveju daryti išskaitas dėl permokėtų sumų iš darbuotojo darbo užmokesčio. |
Įmonė sustabdė savo veiklą, viešai paskelbė apie savo nemokumą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kol bus priimti teismo sprendimai dėl tolimesnės įmonės veiklos, įmonė visų savo darbuotojų atžvilgiu paskelbė prastovą. Prašome paaiškinti, ar prastovos metu įmonė turi teisę darbuotojams mokėti Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą?
|
Apmokėjimas už prastovos laiką reglamentuotas DK 195 straipsnyje – prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 1 d.). Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 3 d.).
Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio atlygis darbuotojams turi būti mokamas tais atvejais, kai darbovietėje yra galimybė pasiūlyti darbuotojų profesiją, specialybę ir kvalifikaciją atitinkantį kitą darbą, kurį jie galėtų dirbti nepakenkdami savo sveikatai, tačiau toks darbas nepasiūlomas. Tuo tarpu įmonėje nesant kito darbo, į kurį prastovos atveju galėtų būti laikinai perkeliami darbuotojai, taikytina DK 195 straipsnio 1 dalis- darbuotojams prastovos metu turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. |
Su manimi 1,5 mėnesio laikotarpiui buvo sudaryta laikinoji darbo sutartis. Po mėnesio darbdaviui pateikiau pažymą, kad esu nėščia. Ar pasibaigus darbo sutartyje numatytam darbo sutarties galiojimo terminui būsiu atleista ar ne?
|
DK 132 str. 1 dalis numato, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.
Pagal laikinąją darbo sutartį dirbančiai moteriai pateikus darbdaviui medicininę pažymą apie nėštumą, draudimas darbdaviui nutraukti su tokia darbuotoja darbo sutartį netaikytinas. Todėl pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę šią sutartį nutraukti.
|
Kieno iniciatyva suteikiamos DK 214 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos asmenims, auginantiems vaikus? Jeigu įmonės darbuotojai, kuriems taikytinos šios garantijos, mėnesio bėgyje nepasinaudojo jiems skirta papildoma poilsio diena, ar šias dienas privalu suteikti kitą mėnesį?
|
DK 214 straipsnis numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Koordinacinės komisijos nuomone, minėtos poilsio dienos suteikiamos darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus). Šis papildomas poilsio laikas yra tikslinio pobūdžio. DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus nustatytu laiku priklausančiu papildomu poilsio laiku jį perkelti kitam laikui arba prijungti prie kasmetinių atostogų. |
Ar darbuotojui priklauso papildomas apmokėjimas už jo pageidavimu per mėnesį suteiktą papildomą poilsio dieną, jei už darbą poilsio dieną jam buvo mokamas viengubas darbo užmokestis?
|
DK 194 straipsnyje yra nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje.
DK 194 straipsnio nuostata nustato du apmokėjimo būdus už darbą poilsio dieną, t. y.:
1) ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje:
2) suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų, ir kuri apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu.
|
|
