Valstybinė darbo inspekcija informuoja

Neblaivus darbuotojas – papildoma rizika

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliktų nelaimingų atsitikimų tyrimų duomenimis, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį nelaimių darbe, kai nukentėjusieji asmenys buvo neblaivūs, skaičius nuosekliai mažėja: mirtinų – nuo 29 atvejų 2007 m. iki 8 atvejų 2011 m. (arba atitinkamai 29 proc. ir 17 proc. nuo visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus); sunkių – nuo 37 atvejų 2007 m. iki 10 atvejų 2011 m. (arba atitinkamai 19 proc. ir 8 proc. nuo visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus).

Pernai Lietuvos įmonėse (preliminariais duomenimis) įvyko 57 mirtini ir 140 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (2011 m. per tą patį laikotarpį įvyko atitinkamai 53 ir 126). Iš VDI inspektorių ištirtų 49 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 8 atvejais (16 proc.) ir iš ištirtų 132 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe 16 atvejų (12 proc.) žuvusieji arba sunkiai sužalotieji buvo neblaivūs. Visgi nelaimingų atsitikimų darbe, kurių metu žuvo neblaivūs darbuotojai, dažnumo rodiklis, skaičiuojamas 100 tūkst. darbuotojų, per metus nukrito nuo 0,7 iki 0,6.

Manytina, kad sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji asmenys buvo neblaivūs, skaičius mažėja ir įvairių valstybės institucijų bei įstaigų vykdomos alkoholio vartojimo prevencinės kampanijos dėka.

Daugiausiai neblaivių nukentėjusiųjų - statybose

Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe neblaiviems darbuotojams 2012 m. įvyko šiose įmonėse: AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Gerbusta“ (Panevėžys), UAB „VZV Kasyba“ (Vilnius), UAB „Naresta“ (Vilnius), UAB „Baltic fields“ (Panevėžio r.), UAB „Viekšnių malūnas“ (Akmenės r.), Kalnųjų žemės ūkio bendrovė (Raseinių r.), UAB „Pakruojo komunalininkas“ (Pakruojis), UAB „Marijola“ (Šiaulių r.).

Pabrėžtina, kad 3 iš 8 pernai darbe žuvusių ir 10 iš 16 sunkiai susižalojusių neblaivių darbuotojų buvo statybos įmonių darbininkai; beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. Tai betonuotojai, mūrininkai, apdailininkai, suvirintojai, ekskavatorių mašinistai, pagalbiniai darbininkai ir kt. Dažniausiai tai nuo 45 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kurių kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 5,35 promilės etilo alkoholio. Dar 6 iš sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų dirbo su vienokiu ar kitokiu transportu susijusį darbą.

Nušalinimas nuo darbo neturi būti tik formalus

Visais minėtais atvejais, be kitų nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių, buvo nustatyta ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėse stoka. Neblaiviems darbuotojams, kurie kėlė ir kitiems, ir sau pavojų susižaloti, buvo leista dirbti - nebuvo nušalinti nuo darbo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 123 straipsnis. Bet dar blogiau, kai pats darbų vadovas darbe būna neblaivus – nebelieka moralinės teisės nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo.

Kartais neblaivaus darbuotojo nušalinimas nuo darbo būna tik žodinis, formalus, neįsitikinama, ar neblaivus darbuotojas tikrai išėjo iš įmonės. Paminėtinas atvejis, kai žemės ūkio bendrovėje fermos vedėja pastebėjusi, kad gyvulių šėrikas darbe neblaivus, jį nušalino nuo darbo, tačiau neįsitikino, ar tikrai jis išėjo iš fermos. Tuo tarpu darbininkas, veikiant mėšlo šalinimo transporteriui, pakėlė metalinį duobę dengusį atitvarą ir dėl girtumo galimai neišlaikęs pusiausvyros įkrito į mėšlo surinkimo duobę – ten jį mirtinai sužalojo transporteris.

Kitu atveju statybos įmonės vadovas pastebėjęs, kad ant pastolių dirbantis dažytojas yra neblaivus, liepė jam nulipti ir važiuoti namo. Direktoriui išvykus iš objekto, neblaivus darbininkas sugrįžo į tą pačią darbo vietą ant pastolių ir dirbo toliau. Pastoliuose kopėčios nebuvo įrengtos, todėl jis žemyn leidosi pastolių vidinės pusės stovu, paslydo ir nukrito ant žemės, sunkiai susižalodamas krūtinės ląstą.

Nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolė įmonėje sudaro prielaidas darbuotojams pažeidinėti lokalinių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, įmonės vidaus darbo tvarką bei sąlygas nelaimei darbe įvykti. Išimčių čia negali būti - kai jau kartą buvo leista dirbti neblaiviam ir „nieko neatsitiko“, tai pažeidimas tampa įpročiu. Kontrolės tikslas – sumažinti riziką susižaloti.

Akcentuotina, kad neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojai, kurie tyko dirbant aukštyje, su veikiančiais mechanizmais ir pan.

Nušalinant neblaivų darbuotoją nuo darbo siūlome vadovautis 2008-05-07 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-132 patvirtintomis Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinėmis rekomendacijomis (Žin., 2008, Nr.55-2113).

Neblaivios aukos darbe šiais metais

Iki šių metų gegužės pradžios, iš ištirtų 29 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, 5 atvejais darbe sunkiai sužaloti darbuotojai buvo neblaivūs; ištyrus 9 mirtinus atvejus darbe, nustatyta, kad neblaivūs buvo 3 žuvusieji. Pastebėtina, kad visi sunkiai susižaloję neblaivūs darbuotojai traumas patyrė nukritę iš aukščio; beveik visi jie, reiškinys ir šiais metais kartojasi, dirbo statybos darbus. Du iš trijų žuvusiųjų neblaivių darbe – irgi statybos įmonės darbuotojai, tačiau šiuo atveju jų žūtis gaisro darbe metu itin ryškiai liudija, kad darbe trūko vidinės kontrolės.

Nelaimių darbe, kai buvo sunkiai sužaloti ar žuvo neblaivūs darbuotojai, šių metų kronika:

● UAB „Ritista“ (Gineitiškės, Vilniaus r.) pagalbinėse patalpose kilus gaisrui žuvo šios įmonės stalius I. Š. ir vairuotojas A. A. Tą dieną vairuotojas, nuvežęs įmonės vadovą į namus, grįždamas sutiko darbuotoją I. Š. ir jie kartu vėl atvažiavo į bendrovę. Čia, po darbo, galimai, šie du darbuotojai vartojo alkoholinius gėrimus ir neatsargiai elgėsi su ugnimi. Žuvusiųjų kraujyje rasta 2,69 promilės ir 2,0 promilės alkoholio.

● UAB „Conresta“ (Vilnius) betonuotojas M. B., vykdydamas meistro nurodytą darbą nuplėšti nuo baigiamo rekonstruoti pastato vidinės sienos statybinę apsauginę plėvelę, darbui aukštyje naudojo mobilų su fiksuojamais ratukais pastolių bokštelį. Darbuotojas, galimai neužfiksavęs mobilaus pastolių bokštelio ratukų, plėšdamas plėvelę nuo sienos, atsirėmė į ją. Pasislinkus bokšteliui, jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant betoninių grindų, sunkiai susižalodamas galvą. Nukentėjusiojo kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio.

● UAB „Laukgusta“ (Varėna) darbuotojui A. S. nuėjus pakabinamomis skardinėmis lubomis kelis metrus, vieno iš skardos lakštų kampas išsprūdo iš po kito lakšto, nuo A. S. svorio nulinko ir, lubose atsivėrus plyšiui, A. S. iš 4,4 m aukščio nukrito ant betoninių grindų. Sunkiai traumuoto darbuotojo kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio.

● UAB „Strektė“ (Šiauliai) darbuotojas V. M., dirbęs glaistymo darbus, dėdamas glaisto kibirą ant pastolių pakloto, užlipo ant pastolių įstrižainių ir paslydęs nukrito, susitrenkdamas galvą į betonines grindis. Sunkiai nukentėjusiojo kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio.

● Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos elektrikas A. K. užlipęs ant stogelio, esančio virš gimnazijos valgyklos lauko durų, keisti elektros lemputės neišlaikė pusiausvyros, nukrito maždaug iš 3 m aukščio ir sunkiai susižalojo. Nukentėjusiojo kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio.

● UAB „VA Statyba“ (Alytus) statybininkas A. L. nukrito nuo pastato laiptų maždaug iš 2,6 m aukščio ir sunkiai susižalojo. Darbuotojo kraujyje rasta 2,09 promilės alkoholio.

● Alsių ŽŪB (Joniškio r.) traktorininkas P. Š., laukuose atlikdamas tręšimo darbus pastebėjo trąšų barstytuvo gedimą. Sustabdęs traktorių, palindo po juo taisyti gedimo ir mechanizmui prispaudus buvo mirtinai sužalotas.