Diskriminacija laikomas nepalankus elgesys su žmogumi dėl jo lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo. Diskriminacija nėra laikomas bet koks nevienodas ar mažiau palankus elgesys su žmogumi. Kartais skirtingas ar mažiau palankus elgesys gali būti pateisinamas. Taip pat ne kiekvienas neteisingas poelgis su žmogumi bus laikomas diskriminacija.
Kam taikomos lyčių lygybės ir nediskriminavimo nuostatos?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau – Lygių galimybių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintos su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principais susijusios nuostatos taikomos visiems darbdaviams, neatsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių.
Teisės aktai, reglamentuojantys lygias galimybes
Lygių galimybių užtikrinimo pareiga yra įtvirtinta įvairiose tarptautinėse sutartyje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Jungtinių Tautų teisinėje sistemoje lygioms galimybėms taip pat skiriamas didelis dėmesys – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Aktualios ir vėliau priimtos tarptautinės sutartys – Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
.
Lygių galimybių reglamentavimas darbo teisiniuose santykiuose
Darbdaviui ne tik draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties ir kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, priekabiauti, seksualiai priekabiauti, tačiau jis taip pat privalo aktyviai imtis konkrečių veiksmų, kad tokių situacijų jo darbovietėje neatsirastų.
DK numatyta, kad darbdaviai, samdantys penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, turi organizacijoje įdiegti lygių galimybių politiką. Su lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo bei įgyvendinimo priežiūros priemonėmis būtina supažindinti visus darbuotojus. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus reguliuojančios darbo teisės normos taikomos esant bet kokiems darbdavio darbo santykiams su darbuotojais. Šie principai taikomi visų esamų ir potencialių darbuotojų (kandidatų) į darbo vietas atžvilgiu. Jie taikomi nepriklausomai nuo to, kokios rūšies darbo sutartis su darbuotoju sudaryta.
Diskriminacijos formos
Diskriminacija skirstoma į šias formas:
Darbdavio prievolės laikytis darbo teisės normų (DK 26 straipsnis) ir įgyvendinti lygias galimybes darbe (Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis)
Svarbu pažymėti, kad darbdavys turi pareigą įgyvendinanti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus bei įvykdyti šias prievoles:
1) priimant į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
7) imtis priemonių, kad darbuotojai, valstybės tarnautojai, pateikę skundą dėl diskriminacijos, dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos ar pranešę apie diskriminaciją, jų atstovai ar asmenys, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių;
8) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti (prižiūrėti), suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.