Lygios galimybės

Kas yra diskriminacija?

Diskriminacija laikomas nepalankus elgesys su žmogumi dėl jo lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo. Diskriminacija nėra laikomas bet koks nevienodas ar mažiau palankus elgesys su žmogumi. Kartais skirtingas ar mažiau palankus elgesys gali būti pateisinamas. Taip pat ne kiekvienas neteisingas poelgis su žmogumi bus laikomas diskriminacija.

Kam taikomos lyčių lygybės ir nediskriminavimo nuostatos?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau – Lygių galimybių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintos su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principais susijusios nuostatos taikomos visiems darbdaviams, neatsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių.

Teisės aktai, reglamentuojantys lygias galimybes
Lygių galimybių užtikrinimo pareiga yra įtvirtinta įvairiose tarptautinėse sutartyje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Jungtinių Tautų teisinėje sistemoje lygioms galimybėms taip pat skiriamas didelis dėmesys – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Aktualios ir vėliau priimtos tarptautinės sutartys – Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. .

Lygių galimybių reglamentavimas darbo teisiniuose santykiuose
Darbdaviui ne tik draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties ir kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, priekabiauti, seksualiai priekabiauti, tačiau jis taip pat privalo aktyviai imtis konkrečių veiksmų, kad tokių situacijų jo darbovietėje neatsirastų.
DK numatyta, kad darbdaviai, samdantys penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, turi organizacijoje įdiegti lygių galimybių politiką. Su lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo bei įgyvendinimo priežiūros priemonėmis būtina supažindinti visus darbuotojus. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus reguliuojančios darbo teisės normos taikomos esant bet kokiems darbdavio darbo santykiams su darbuotojais. Šie principai taikomi visų esamų ir potencialių darbuotojų (kandidatų) į darbo vietas atžvilgiu. Jie taikomi nepriklausomai nuo to, kokios rūšies darbo sutartis su darbuotoju sudaryta.

Diskriminacijos formos
Diskriminacija skirstoma į šias formas:

• Tiesiogine diskriminacija laikomas mažiau palankus elgesys su asmeniu dėl jo lyties, amžiaus, negalios, tautybės ir kitų tapatybės bruožų, nei tokiomis pačiomis aplinkybėmis yra, buvo arba būtų elgiamasi su kitu asmeniu, kuris šio tapatybės bruožo neturi. Pavyzdžiui, darbo skelbime nurodyta, kad į konkrečias pareigas priimamas tik konkrečios lyties asmuo arba atsisakoma įdarbinti moterį, turinčią šeimoje vaikų, kadangi greičiausiai ji dažnai nebus darbe, naudosis nedarbingumo pažymėjimu, nes vaikai sirgs ir todėl darbdavys bus priverstas jos darbo krūvį perkelti kitiems darbuotojams.
• Netiesioginė diskriminacija yra iš pažiūros neutrali taisyklė, sąlyga ar praktika, kurios taikymo arba įgyvendinimo metu asmuo dėl savo turimos tapatybės bruožo (lyties, amžiaus, negalios ir kitų) atsiduria ar gali atsidurti faktiškai nepalankesnėje situacijoje, palyginus su kitais asmenimis, kurie šio tapatybės bruožo neturi. Pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams ir specialistėms mokamas priedas, o informacinių technologijų skyriuje dirba tik vyrai. Tokį atvejį būtų galima laikyti netiesiogine diskriminacija.

• Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
• Seksualinis priekabiavimas - nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką.
• Nurodymas diskriminuoti - nurodymas diskriminuoti įvyksta situacijose, kai vienas asmuo nurodo kitam asmeniui diskriminuoti trečiąjį asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Pavyzdžiui, vadovas draudžia personalo skyriui įdarbinti moteris, vyresnes nei 50 metų, arba reikalauja įdarbinti tik jaunas moteris..
  
  Be išvardintų diskriminacijos formų, lygių galimybių pažeidimu laikomas ir persekiojimas, kuris suprantamas kaip netinkamas elgesys arba tam tikrų teisių neįgyvendinimas, nes asmuo skundžiasi dėl diskriminacijos. Diskriminaciją patyręs darbuotojas ar kitas asmuo, žinantis apie diskriminaciją, gali patirti daugiau žalos, jei jam arba jai dėl skundo būtų taikomos kokios nors poveikio priemonės iš darbdavio, todėl tokie veiksmai yra draudžiami ir laikomi lygių galimybių pažeidimu. Pavyzdžiui, jei asmuo atleidžiamas iš pareigų, nes jis pateikė skundą dėl diskriminacijos prieš darbdavį, tai laikoma persekiojimu. Persekiojimu taip pat laikoma kai, pavyzdžiui, taikoma kitokia darbo laiko patikra, nesuteikiamos atostogos, prašoma pateikti atliktų darbų ataskaitas ir pan., t. y. taikomi tokie veiksmai, kurie anksčiau iki skundo pateikimo nebuvo taikomi ir (ar) nėra taikomi kitiems darbuotojams. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas asmeniui nepageidaujamas elgesys yra persekiojimas. Veiksmas leidžiamas, jei jis nėra susijęs su diskriminacijos skundu. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris anksčiau skundėsi dėl diskriminacijos, yra atleidžiamas iš darbo, nes buvo padarė šiurkštų pareigų pažeidimą.
  
  Diskriminacija taip pat laikoma ir tinkamų sąlygų nesudarymas bei aplinkos nepritaikymas asmenims su negalia – darbdaviai turi atlikti būtinus ir tinkamus pakeitimus bei pritaikymus, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tai ne tik patalpų, bet ir kitų įvairių sąlygų pritaikymas, įskaitant informacijos prieinamumą.

Darbdavio prievolės laikytis darbo teisės normų (DK 26 straipsnis) ir įgyvendinti lygias galimybes darbe (Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis)
Svarbu pažymėti, kad darbdavys turi pareigą įgyvendinanti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus bei įvykdyti šias prievoles:
1) priimant į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
7) imtis priemonių, kad darbuotojai, valstybės tarnautojai, pateikę skundą dėl diskriminacijos, dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos ar pranešę apie diskriminaciją, jų atstovai ar asmenys, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių;
8) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nebūtų diskriminuojamas dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti (prižiūrėti), suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo.