• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šiais metais jau gauti pranešimai apie 5 žūtis darbe – vos ne per pusę daugiau nei pernai tuo pačiu metu (3 žūtys).
Metų pradžioje UAB „Dominari logistika“ krautuvo vairuotojas nukrito nuo sandėliavimo konteinerio iš maždaug 5–6 m aukščio ir mirtinai susižalojo: žaliavų sandėlyje elektriniu krautuvu privažiavęs prie konteinerių krovėjas J. J. pakėlė konteinerį, pusiau pripildytą latekso lapų, kartu su jame esančiu krautuvo vairuotoju M. V. iki sandėliavimo konteinerio aukščio. Nuo šio konteinerio kraudamas latekso lapus į konteinerį, esantį ant elektrinio krautuvo, vairuotojas M. V. nuo latekso lapų nuslydo, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo.
Vos po kelių savaičių dėl saugos darbe pažeidimų, taip pat darbus atliekant krautuvu, žuvo UAB „Baltic home“ darbuotojas: pakeltas krautuvu pamatų blokas atsilaisvino, krito ir prispaudė po pakeltu bloku drožles valiusį pagalbinį darbininką.
Dar vienas darbuotojas – Eglės Navikaitės IĮ kvalifikuotas miško darbininkas žuvo dirbdamas VĮ Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje: darbuotojams kraunant sortimentus į krūvą po plynėje palikta drebule, jos šaka lūžo ir iš dešimties metrų aukščio krito ant vieno iš darbuotojų galvos. Nors darbuotojas buvo su šalmu, jis patyrė mirtiną sužalojimą. Manytina, kad ruošiniams krauti pasirinkta netinkama vieta, nes, esant ir silpnam vėjo gūsiui, papuvusi šaka galėjo lūžti.
Metų pradžioje taip pat mirtinai susižalojo darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvęs UAB „Vikšris“ virėjas; taip pat UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ autobuso vairuotojas, kai, esant blogoms eismo sąlygoms bei atsiradus netikėtai kliūčiai, kelyje Klaipėda–Kaunas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
„Pirminiais duomenimis, šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius Jonas Gricius. – Labai svarbu ir darbuotojo atsakomybė: kad dirbdamas nesielgtų savavališkai, neatsakingai, laikytųsi jam būtinų reikalavimų.“
Reaguodama į kiekvieną įvykusią skaudžią nelaimę darbe VDI rengia ir atitinkamos ūkinės veiklos įmonėms siunčia informacinius laiškus su patarimais, kaip išvengti tokių sunkių padarinių. „Patyrę darbų saugos specialistai sako, kad darbų saugos reikalavimai nėra tuščias formalumas – jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju, – akcentuoja VDI vadovas J. Gricius. – Todėl įmonių labai prašome atidžiai susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis ir jų laikytis.“
VDI primena, kad darbdavys įstatymiškai įpareigotas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisių aktų reikalavimų pažeidimus, sąlygojusius sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pernai gauti 44 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žūčių darbe skaičius liko nepakitęs, o sunkių sužalojimų 15 atvejų sumažėjo.
Mažėjimo tendencija? „Šie skaičiai, palyginti su ES nelaimingų atsitikimų darbe rodikliais (ypač įvertinant, kad mūsų šalies nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo įvertis bent du kartus viršija ES vidurkį), džiaugtis situacija ir nusiraminti bei apsiriboti vykdomos kontrolės, konsultavimo, švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje veiklos apimtimis pagrindo nesuteikia. Tačiau, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas, – jei prisimintume, kad pernai žūčių darbe, palyginti su 2014 m., buvo sumažėję daugiau nei trečdaliu, galima kalbėti apie nusistovinčią jų mažėjimo tendenciją.“ Tai patvirtina ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų – atitinkamai 3,6 ir 10,4 (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šie koeficientai buvo panašūs).
Pastebėtina, kad pernai sumažėjo nelaimių statybose: mirtinų – beveik 40 proc., sunkių – beveik per pusę. Tačiau daugiau darbuotojų žuvo žemės ūkyje – 4 darbuotojai (2015 m. – 2); miškininkystėje – 3 darbuotojai (2015 m. – 1). Sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir sandėliavimo įmonėse išaugo 65 proc. (nuo 17 sunkių sužalojimų 2015 m. iki 28 atvejų pernai).
Siekis – iki nulio žūčių darbe! Po 1 įvykį darbe, kuris baigėsi darbuotojo žūtimi, pernai įvyko informacijos ir ryšių; švietimo, meninės, pramoginės veiklos; administracinės ir aptarnavimo veiklos; profesinės, mokslinės ir techninės veiklos; kasybos įmonėse – o 2015 m. šių veiklų įmonėse nebuvo nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo. „Atrodo, tai tik pavieniai įvykiai. Tačiau, kai kalbame apie žmogaus gyvybę, vienetas nėra paprastas skaičius. Tai netektis daugeliui žuvusiojo artimųjų, slegiantis priekaištas aukštesnio ar žemesnio lygio vadovui dėl aplaidumo darbe, – pabrėžia R. Rakauskas. – Todėl VDI palaiko bei skatina jau ir Lietuvoje reiškiamą kai kurių įmonių iniciatyvą „Nulis žūčių darbe.“
Vieni – nekontroliavo, kiti – rizikavo. Kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.
Daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
Dažniausios nelaimių priežastys, kaip įprasta eilę metų: darbdavys netinkamai organizavo darbus neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Apie trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Didžiausios rizikos grupė. Beveik po 40 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. „Ne vienerių metų VDI statistikos duomenimis, – pastebi R. Rakauskas, – darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Siekdama išsiaiškinti šio reiškinio esmines prielaidas ir priežastis VDI praėjusių metų pabaigoje surengė prevencinius neplaninius patikrinimus; tikimės, kad tikrinimų rezultatų analizė padės išsiaiškinti, kas lemia nemažėjančią nelaimingų atsitikimų tokiems darbuotojams dalį, į ką įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad mažą darbo stažą įmonėje turintys darbuotojai taip dažnai nepatirtų sužalojimų.“
Deja, ir šių metų pradžia nedžiugina – VDI jau yra užregistruoti 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5)265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vakar prieš vieną iš darbo inspektorių, tikrinusių statybos objektą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, buvo panaudotas smurtas.

Grupė darbo inspektorių įmonės tikrinti išvyko VDI Vilniaus skyriui gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus. Bendraujant su UAB „Delorsa“ darbuotojais ir sutikrinus jų duomenis su Sodra paaiškėjo, kad ne visi šie darbuotojai yra Sodros apdraustųjų sąraše. Inspektoriams paprašius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas, vienas iš galimai nelegaliai dirbusiųjų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą.
Užpultas VDI inspektorius iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs darbuotojas ir nukentėjusysis policijoje apklausti. Dėl VDI inspektoriaus sužalojimo ir materialinio turto sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tokie agresyvūs ir protu nesuvokiami veiksmai, kada pareigūną užpuolė tariami darbuotojai, kurių teises šis pareigūnas gynė, yra už įstatymo ribų. Todėl bus atliktas išsamus tyrimas ir taikomos tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek administracinio poveikio priemonės visų atsakingų asmenų atžvilgiu,“ – situaciją įvertina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą. Pernai tokių atvejų buvo du: UAB „Aviera“ patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius, sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris; kitu atveju dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo MB „Remgeta“ vadovas grasino fiziniu susidorojimu. Iškvietus į pagalbą policijos pareigūnus, incidentas baigėsi be sveikatos pakenkimų ar materialinio turto sugadinimo.  
„Mūsų pareigūnai, tikrindami galimo nelegalaus, viršvalandinio darbo faktus, kitus pažeidimus dažnai dirba įtemptomis psichologinėmis sąlygomis, galinčiomis peraugti į agresiją. Labai norėtume, kad piliečiai dažniau suvoktų, kad savo darbo garantijas reikia teisiškai ginti – o būtent darbo inspektoriai, atlikdami savo pareigas, yra jų partneriai. Todėl, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – visus kviečiame bendradarbiauti su darbo inspektoriais, būti pilietiškais, ypač drauge įveikiant tikrą socialinį blogį – šešėlinį darbą: pranešti mums pasitikėjimo telefonu apie galimus nelegalaus darbo atvejus operatyviai, čia ir dabar. Savo ruožtu patikiname, kad VDI toliau visomis turimomis pajėgomis kovos su šiuo reiškiniu.“
Įvertindama smurto VDI inspektoriams tikrinant precedentus, VDI primena, kad pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Jau ketveri metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį jos gavo kone 22 tūkstančius piliečių prašymų; pagal juos darbo ginčų komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams – tai turėtų prisidėti ir gerinant šių darbuotojų šeimų finansinę padėtį.
Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausiai – apie 92 proc. atvejų.
Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc. Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
„Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai. Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingus polius – darbdavius, darbuotojus, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai. Tai rodo, kad socialinė partnerystė gali būti labai rezultatyvi.“
Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasak J. Griciaus, liudija teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Numatytas dar vienas svarbus žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į ANK įvardytus pažeidimus darbo srityje ir numatytus už juos skiriamų nuobaudų dydžius.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, minėtiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų.

Darbuotojo atsakomybė. Pavojingus darbus atliekančiam darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų.

Jei nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarka, darbdaviai ar juridinių asmenų vadovai gali būti nubausti nuo 90 iki 590 eurų, kiti atsakingi asmenys – nuo 20 iki 30 eurų. Nuslėpusiems nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams gresia bauda nuo 300 iki 1450 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 740 eurų.

Neblaivumas darbe irgi kainuoja. Jei neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat jei darbuotojas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jis gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.
Tokios būklės darbuotoją privalu nušalinti nuo darbo; už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų).
Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Darbo laiko slėpimas. Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį ANK numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Garantijos komandiruotiems darbuotojams.Informacijos apie komandiruotam darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą taikomas garantijas nepateikimas nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai – bauda nuo 240 iki 440 eurų.
Jei minėtame įstatyme nustatytos garantijos komandiruojamiems darbuotojams netaikomos, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymą bauda padidėja nuo 300 iki 560 eurų.

Už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 860 iki 1460 eurų).

Savarankiška veikla siekiant gauti pajamų. Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos, užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį tokį pat administracinį nusižengimą – baudą nuo 850 iki 1500 eurų.

Kliudymas pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.

VDI įspėja, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą, ypač pavojinga statybose dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17?C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20?C). Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

Ypač atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.

Šventiniu periodu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo bei kiti panašūs darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl kai kurių darbo laiko apmokėjimo ypatumų, darbo organizavimo.

Jei darbuotojas dirba prieššventinę dieną – darbo dienos (pamainos) trukmė trumpinama viena valanda. Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.

Viršvalandžiai galimi tik darbuotojui sutikus. Naktinis darbas ar darbas švenčių ir poilsio dienomis, taip pat viršvalandžiai galimi esant būtinybei ar vykdant nepertraukiamą darbo procesą. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Asmenims iki 18 metų skirti dirbti viršvalandinį darbą yra draudžiama.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta iki 180 valandų).
Darbo laikas privalo būti tinkamai organizuojamas, apskaitomas ir apmokamas. Neapskaitomas viršvalandinis darbas laikomas nedeklaruotu; už darbo laiko apskaitos pažeidimus darbdaviui gresia bauda nuo 144 iki 1448 eurų.

Apmokėjimas už viršvalandžius. Darbdavys privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Kiekvienas dirbtas viršvalandis turi būti apmokamas pusę karto daugiau nei valanda dirbtą dieną (pvz., jei darbuotojo valanda įvertinta 10 eurų, tai už darbo valandą virš nustatytos darbo laiko normos privalu mokėti 15 eurų). Jeigu darbuotojas dirba nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos), jam taip pat turi būti papildomai puse karto daugiau apmokėta ir už dirbtas valandas naktį.

Jei dirbama švenčių ar poilsio dieną. Darbą poilsio ir švenčių dienomis galima organizuoti, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
Už darbą švenčių (bet kokiu atveju) ar poilsio dieną (kai darbas poilsio dieną nenumatytas pagal darbo grafiką) turi būti apmokama dvigubai. Jeigu darbuotojas pageidauja, kad už darbą poilsio dieną jam per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena, ši suteikta poilsio diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai – turite įsigyti verslo liudijimą ar kitą dokumentą, leidžiantį vykdyti veiklą. Jei tokio dokumento nėra, už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus teisės aktai numato baudą nuo 144 eurų iki 289 eurų.

Šventinėmis dienomis gali kilti ir papildomų grėsmių saugai darbe. Jos susijusios su galimu alkoholio vartojimu, neblaiviais darbuotojais. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys teisiškai atsako už neblaivių darbuotojų nušalinimą nuo darbo; bauda numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

 

Pranešimų žiniasklaidai archyvas