• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Žiniasklaidai

Rytoj, balandžio 28-ąją, Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekdama sudominti saugaus darbo klausimais kuo daugiau įvairaus amžiaus, įvairių profesijų bei užsiėmimų asmenų Valstybinė darbo inspekcija (VDI) trečius metus organizuoja Nacionalinį e. testą saugaus darbo tema. Konkursas skirtas plačiajai visuomenei, klausimai pateikiami populiariai.

Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos testo klausimai bus paskelbti VDI svetainės (www.vdi.lt) tituliniame puslapyje balandžio 28 d. nuo 6 val. (Testo nuoroda  http://testuojam.lt/)

Sprendėjai turės galimybę išsispausdinti savo atsakymus, su jų įvertinimu procentais. Po š. m. balandžio 28 d. 24 val. bus galima pasitikrinti teisingus atsakymus. Pirmiesiems 50 dalyvių, per trumpiausią laiką teisingai atsakiusiems į testo klausimus, bus įteikti specialūs pažymėjimai ir prizai.

Minėdama Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, jau vienuoliktus metus VDI įvairiais renginiais skatina darbuotojus ir darbdavius daugiau dėmesio skirti nelaimių darbe prevencijai, žinių apie saugų darbą sklaidai, taip pat visus aktyviau įsitraukti į darbo kultūros puoselėjimą. Nacionalinis testas yra viena iš 60 VDI organizuojamų veiklų, skirtų paminėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną.

Visą savaitę rengiamos tradicija tapusios VDI Pavasario konsultacijos, kurių metu inspektoriai vyksta į įvairias vietoves, savivaldybes, seniūnijas, susitinka su įmonių, padalinių vadovais, specialistais, darbuotojais, profesinių sąjungų atstovais, konsultuoja aktualiais darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės klausimais.

Balandžio 28-ąją, Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, vyks saugaus darbo pamokos, kurias darbo inspektoriai, įvertindami, kaip svarbu diegti saugaus darbo principus nuo mažų dienų, ves šalies mokyklose, gimnazijose.

Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta 2001 metais. Šios dienos ištakos susijusios su Tarptautine darbe žuvusiųjų ir sužalotųjų atminties diena, kurią 1989 m. balandžio 28 dieną pirmąkart paminėjo Amerikos ir Kanados dirbantieji.

Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992 – 2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių – palyginimui, tai beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičius kartu sudėjus.

Padidintos rizikos grupė – darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje yra iki vienerių metų; pastaraisiais metais jie sudaro apie 40 proc. sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų darbe. Papildomą riziką darbe kelia neblaivus darbuotojas: pernai beveik 10 proc. visų žuvusiųjų ir sunkai sužalotųjų darbe buvo neblaivūs.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Darbas negali būti visavertis, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove – net ir vienas žuvęs darbe yra per daug. Taip šiandien, kartu su Valstybine darbo inspekcija minėdamas Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena – tai sąmoningumo skatinimo diena. Sąmoningumas būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o tą pasiekti galima tik nuo mažens ugdant supratimą apie saugą darbe. Nuo to, kokie santykiai darbe, kokios sąlygos sudaromos, labai priklauso ir žmonių noras dirbti vienoje ar kitoje įmonėje ir šalyje. Todėl galima tvirtai teigti, kad atsakingi darbdaviai padeda stabdyti emigraciją, o neatsakingas požiūris, atvirkščiai, skatina darbuotojus išvykti ieškant tokios aplinkos, kur jų sveikata ir gyvybė bus labiau vertinami. Juk jokia kompensacija neprikels žuvusio darbe – turime eiti kitu keliu, prevencijos, švietimo keliu,“ – sakė ministras L. Kukuraitis.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 40 procentų žmonių, nukentėjusių darbe, yra tie, kurie įmonėse dirba pirmuosius metus. Ši tendencija rodo, kad nelaimingi atsitikimai dažnai nutinka ne dėl atsitiktinių aplinkybių sutapimo, o dėl to, kad darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, parengti.

„1992–2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių. Palyginkime: ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome – turėjusių savo gyvenimus ir vardus – beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus”, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pervažiuotos galūnės, amputuoti pirštai, kūno nudegimai, daugybiniai lūžiai, plyšę plaučiai, apsinuodijimas smalkėmis, cheminėmis medžiagomis – taip atrodo darbo kasdienybė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresniajam gydytojui ortopedui traumatologui Artūrui Zubrickui. Esant sunkiems sužalojimams darbe tenka tiesiog kovoti dėl gyvybės, tačiau jos kartais išgelbėti nepavyksta net atlikus sudėtingą operaciją. „Deja, ir tie, kurie išgyveno po sunkios traumos, jos padarinius jaus visą gyvenimą. Net ir po ilgo gydymo dažniausiai išgirs, kad dirbti ankstesniojo darbo nebegali,“ – atkreipia dėmesį gydytojas. Jis pabrėžia, kad nukentėjusieji dažnai daro didžiulę klaidą, kai spaudžiami darbdavio bando nuslėpti nelaimės aplinkybes ir tvirtina, jog susižalojo buityje. Tai gali atsiliepti finansiniais praradimais dėl žalos atlyginimo. „Paprasta tiesa, kurią reikia išmokti ir atsiminti: lengviau traumos išvengti, nei gydyti jos padarinius,“ – apibendrina A. Zubrickas.

Pagal žūčių darbe skaičių, tenkantį 100 tūkst. darbuotojų, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje. ES šio koeficiento vidurkis yra 1,81, o Lietuvoje – 3,7. Garbingiausioje – viršutinėje lentelės eilutėje yra Nyderlandai. Čia žūčių, tenkančių 100 tūkst. darbuotojų, koeficientas – 0,64. „Tačiau šis rodiklis Lietuvoje 1995 m. buvo 8,6, taigi, Lietuva saugaus darbo srityje pastaraisiais metais gerokai ūgtelėjo,“ – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas Arūnas Lupeika. Jis akcentuoja, kad saugant gyvybes darbe veiksmingas tik bendras darbas komandoje: darbdavys-darbuotojas-valstybė. „Todėl galima pasidžiaugti, kad tokiame svarbiame valstybės lygiu institute – trišalėje LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje svarstant saugaus darbo klausimus niekuomet nekyla prieštaravimų. Diskutuojama tik ieškant geresnių sprendimų, siūlymų, kaip tobulinti teisės aktus, sudarant sąlygas deramam darbui,“ – sako A. Lupeika.

Psichologiniu aspektu traumas darbe vertino dr. Paulina Želvienė, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos viceprezidentė, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės mokslininkė. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra labai menkai rūpinamasi psichologine darbuotojų gerove. Priežasties-pasekmės grandinė čia paprasta – darbuotojai patiria daug streso, o tai gali prisidėti prie didesnio traumuojančių įvykių darbe skaičiaus. „Šiandien Lietuvoje įvykus nelaimingam įvykiui darbe įprastai labiau akcentuojama ir reglamentuojama medicininė pagalba, finansiniai žalos kompensavimo, teisiniai aspektai, tačiau nėra psichologinės žalos įvertinimo sistemos ir profesionalios specializuotos psichologinės pagalbos darbuotojams. O juk nelaimingi atsitikimai paveikia ne tik patį nukentėjusį, bet ir jo artimiausią aplinką. Tyrimai rodo, kad po nelaimingų atsitikimų kilę sunkumai gali labai sutrikdyti ne tik nukentėjusiojo, bet ir bendradarbių darbingumą, stipriai sukrėsti lieka šeimos nariai,“ – sako P. Želvienė.

Balandžio 28 d. minime Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. 60 renginių vyks visą savaitę. Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena visame pasaulyje siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos problemas, aktyviai skleisti saugaus darbo kultūros idėją. Visų VDI šią savaitę organizuojamų renginių, skirtų paminėti šiai dienai, grafiką galima rasti čia.

foto1
Nuotraukoje: Spaudos konfernecijoje. Iš kairės: gydytojas ortopedas traumatologas A. Zubrickas, Traumų psichologijos tyrimų grupės mokslininkė P. Želvienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. Lupeika

foto2
Nuotraukoje: Interviu televizijai po spaudos konferencijos – A. Lupeika.


 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad per vakar vykusius bendrus reidus darbo inspektoriai ir policijos pareigūnai patikrino apie 80 statybviečių. Tikrinimai vyko nelegalaus (neteisėto) darbo bei nelaimingų atsitikimų darbe, įvykstančių dėl darbuotojų neblaivumo, prevencijai.

Buvusios šventės pėdsakų užfiksuota kone visose apskrityse – negalutiniais duomenimis, iš viso statybose nustatyta apie 18 neblaivių, nenušalintų nuo darbo, kaip to reikalauja įstatymai, darbuotojų.

Pirmoji tikrintojų žinia atskriejo iš Marijampolės, kur vienos iš įmonių darbuotojas, atliekantis mineralinės vatos plokščių montavimo darbus, buvo apsvaigęs iki 1,03 promilės. Neblaivių darbuotojų statybvietėse skaičiumi, pagal tikrinimo rezultatus, pirmavo Telšių apskritis. Čia nustatytas labiausiai apsvaigęs darbuotojas – mažeikietis į alkotesterį „įpūtė“ 2,01 promilės. Statybvietėje Plungėje darbavosi visa neblaivių darbuotojų brigada, iš kurios girčiausias buvo brigadininkas. Po kelis neblaivius darbuotojus nustatyta dviejose Tauragės įmonėse, taip pat ir vienoje statybviečių Alytaus rajone. Užfiksuota atvejų, kai buvo neblaivūs individualią veiklą vykdantys asmenys, taip pat ir vienas praktikantas.

Dėl šių pažeidimų bus aiškinamasi, surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, atitinkamos sankcijos taikomos ir darbdaviams, ir darbuotojams.

„Rezultatai, galima sakyti, šokiruojantys, tuo labiau, kad apie tikrinimų akciją buvome paskelbę iš anksto, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Jie liudija, kad tokioje pavojingoje statybų veikloje į darbą žiūrima vis dar labai neatsakingai. Todėl tikrinimai, organizuojami kartu su policija, įgauna dar didesnę svarbą, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams“. Jis pabrėžė, kad VDI yra dėkinga Policijos departamentui, su kuriuo tradiciškai bendradarbiauja rengdama prevencinius patikrinimus ir kurie paprastai yra itin efektyvūs.

„Drauge galime labiau atkreipti dėmesį į problemą, kad darbe negali būti toleruojamas ir menkiausias girtumo lygis. Savo darbo praktikoje susiduriame su įvairiomis situacijomis, bet vis tiek stebina, kad reido statybose metu beveik pusei nustatytų neblaivių darbuotojų girtumas siekė nuo 1 iki 2 promilių“, –teigia policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas.

Tikrinimai buvo naudingi ir nelegalaus darbo prevencijai – negalutiniais duomenimis, nustatyti 6 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai ir tiek pat atvejų, kai paslaugas teikė asmenys, neturėdami verslo liudijimų.

VDI primena, kad darbdaviui, neblaivaus ar kitaip apsvaigusio darbuotojo nenušalinusiam nuo darbo, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gresia bauda 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų. Darbo vietoje esantis neblaivus darbuotojas, taip pat darbuotojas, vengiantis pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.

Šalies įmonėse šiais metais sunkiai sužalotas vienas neblaivus darbuotojas ir vienas žuvo.  

foto1
Nuotraukoje: Darbo inspektorių ir policijos pareigūnų reido Marijampolėje akimirka

Išsamesnė informacija:
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, tel. 8 5) 213 9093; mob. tel. 8 698 73025
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tel. (8 5) 271 9709, mob. tel. 8 686 72619

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad statybos įmonės, kuriose per paskutinius trejus metus (2014–2016 m.) įvyko mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, turės įvertinti darbuotojų saugos būklę savo statybvietėse (statybos objektuose). Iki gegužės 1 d. informaciją apie esamą būklę reikės e. būdu pateikti VDI.
Statybos – pats rizikingiausias nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektorius. Nelaimės dažniausiai įvyksta darbuotojui nukritus iš aukštai, užgriuvus gruntui ar nuvirtus įrenginiams, daiktams. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas statybos sektoriuje skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų yra 1,6 karto didesnis nei vidutinis šalyje.
Naujovė – e. inspektavimas. E. inspektavimas įteisintas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostata. Remiantis šia nuostata vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir vykdomos veiklos, galinčios kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, pobūdį, nustato kategorijas darbdavių, kurie teikia informaciją apie darbuotojų saugos būklę, bei šios informacijos pateikimo VDI tvarką.
E. inspektavimas sudaro galimybes informaciją apie darbų saugą teikti ir gauti operatyviau. Priemone taip pat siekiama mažinti fizinių patikrinimų naštą įmonėms.
„Tikiuosi, kad e. inspektavimas taps bendradarbiavimo būdu tarp mūsų, kaip priežiūros institucijos, ir ūkio subjektų. Svarbiausia – tai turi stiprinti nelaimingų atsitikimų prevenciją. Ši priemonė yra ir paskata darbdaviui pačiam sąžiningai ir kritiškai įvertinti darbuotojo saugumą ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Kokios statybos įmonės turės pateikti informaciją? Statybos ekonominės veiklos įmonių, kuriose per paskutinius trejus metus įvyko mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, sąrašas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt ), rubrikoje Elektroninis inspektavimas. Įmonių vadovai turės užtikrinti, kad jų paskirti atsakingi asmenys įvertintų, ar statybvietė, kurioje įmonė vykdo statybos darbus, atitinka saugumo reikalavimus nesvarbu, koks būtų atliekamų darbų pobūdis bei trukmė.
Kokiu būdu informaciją pateikti VDI? Informaciją apie darbuotojų saugos būklę statybvietėje statybos įmonės atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu užpildyti Elektroninio inspektavimo dėl kritimų / virtimų iš aukščio / į gylį, grunto užvirtimo rizikos klausimyną. Į šį klausimyną ir yra įtraukti pagrindiniai saugumo statybos darbams atlikti reikalavimai.
Klausimynu siūloma pasinaudoti visoms statybos įmonėms. Kaip VDI jau informavo, nuo kovo antros pusės ir balandžio mėnesį vyksta intensyvūs statybviečių tikrinimai. Jie skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Taigi, VDI rekomenduoja minėtu klausimynu papildomai pasinaudoti visoms statybos įmonėms ir pasitikrinti, ar darbo vietose – saugu.

 

Daugiau informacijos: VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 213 9093

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo kovo antros pusės ir balandžio mėnesį suintensyvinami statybviečių tikrinimai nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Apie būsimąjį vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
Iš anksto pranešdama apie būsimus patikrinimus VDI ragina visas statybos darbus vykdančias įmones dar kartą peržvelgti darbo vietas – ar jos yra saugios. Statybvietės bus tikrinamos pagal Prevencinio statybviečių patikrinimo kontrolinį klausimyną arba Statybviečių, kuriose atliekami statinių renovacijos darbai, patikrinimo kontrolinį klausimyną. Šie klausimynai paskelbti viešai, VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt) – taigi, pagal juos darbdaviai gali pasitikrinti, ar nėra pažeidimų.
Gegužės mėnesį darbo inspektoriai iš naujo grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, kontroliuodami, ar pažeidimai ištaisyti pagal ankstesnius darbo inspektorių reikalavimus ar rekomendacijas.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad tikrinimų metu nustatę šiurkščius pažeidimus, tiesiogiai gresiančius darbuotojų saugai ir gyvybei, darbo inspektoriai tikrai neapsiribos prevenciniais įspėjimais, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. – Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų. Tai numato Administracinių nusižengimų kodeksas ir tuo pačiu darbo inspektoriui suteikia teisę adekvačiai ir griežtai įvertinti nusižengimo sunkumą.“
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.
Tokius intensyvaus tikrinimo reidus statybvietėse darbo inspektoriai vykdo nuosekliai metai iš metų. Darbų mobilumas, besikeičiantys pavojai, darbų vykdytojų suderinamumo stoka, darbuotojų kaita ir patirtis, vidinės kontrolės darbe organizavimo ypatumai ir pan. lemia, kad statybos sektoriaus įmonėse nelaimingų atsitikimų darbe rizika yra vieną iš didžiausių.
Apie trečdalis visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojui nukritus iš aukštai. Todėl, lankydamiesi statybvietėse, darbo inspektoriai ypatingą dėmesį skirs pažeidimams, dėl kurių darbuotojams yra pavojus nukristi iš aukštai arba į gylį. Kaip rodo skaudi praktika, nukrentama nuo stogų ar kitų pastato konstrukcijų – nesinaudojant kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo įvairaus pobūdžio kritimų. Nereti pažeidimai, kai neaptveriamos arba netinkamai aptveriamos pavojingos zonos, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi (angos sienose, grindyse, laiptų aikštelės, liftų šachtos, iškasos), taip pat neaptveriamos ir pačios statybvietės. Naudojamos pavojingos savadarbės paaukštinimo priemonės, kurių konstrukcija neatitinka saugų darbą užtikrinančių reikalavimų. Krintantys, virstantys daiktai, ruošiniai, kroviniai statybvietėse taip pat dažnai traumuoja darbuotojus.
Pastebėtina, kad nors pernai, palyginti su 2015 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos sektoriuje sumažėjo, tačiau skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų jų dažnumas čia yra 1,6 karto didesnis negu vidutinis šalyje.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ragina labiau rūpintis pirmus metus įmonėje dirbančiųjų saugaus darbo įgūdžiais.
Jau ne vienerius metus VDI, remdamasi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo duomenimis, akcentuoja, kad didelę sunkiai ir mirtinai darbe sužalotųjų dalį sudaro darbuotojai, įmonėje dirbę pirmus metus. Tačiau pernai metų statistika pranoko 2014–2015 m. skaičius: daugiau nei 40 proc. darbe žuvusiųjų įmonėje dirbo pirmus metus, išaugo ir sunkiai sužalotųjų su tokiu darbo stažu procentas.
Pusė patyrusių mirtinas traumas pirmais darbo įmonėje metais darbuotojų žuvo dirbdami pirmą mėnesį, o iš jų pusė – pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.
Išskirtinas statybų sektorius: pernai čia net 5 darbuotojai iš 9 mirtinai sužalotų įmonėje dirbo pirmus metus. Iš šių 5 patyrusiųjų mirtinas traumas du žuvo pirmą darbo mėnesį, iš jų vienas – antrą darbo dieną.
Iš šiais metais 5 mirtinai sužalotų darbuotojų vienas įmonėje tebuvo išdirbęs 6 dienas.
„Didžiausia rizikos grupė – jauni, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai, taip pat darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, taip pat praradę saugaus darbo įgūdžius dėl ilgesnio nedarbo“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad analizuojant šių nelaimių darbe priežastis krinta į akis, jog daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo. Panašiai tiek pat darbuotojų nebuvo instruktuoti bei apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal atliekamų darbų pobūdį.
„Labai ragintume kiekvienos įmonės darbdavius, specialistus peržiūrėti nelaimingų atsitikimų prevenciją įmonėje būtent šiuo aspektu – įvertinant papildomą rizika, susijusią su jaunų asmenų ar kitų pirmus metus įmonėje dirbančių darbuotojų nepatyrimu, įgūdžių, profesinio pasirengimo stoka. Organizuojant vidinę kontrolę būtina atkreipti dėmesį, kad ši darbuotojų grupė linkusi nepaklusti darbų vadovo nurodymams, imtis savavališkų veiksmų, pažeisti darbo drausmę, nesirūpinti savo saugumu darbo vietoje“, – pabrėžia R. Rakauskas.
Išanalizavę nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių pirmus metus dirbantiesiems, aplinkybes bei priežastis, VDI specialistai parengė pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms nelaimėms.
VDI primena, kad pernai iš viso buvo gauti 45 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šiol kasybos ir karjerų eksploatavimo darbus vykdančios įmonės bei įmonės, atliekančios patalpų valymą, galės pačios paprasčiau ir patogiau vertinti profesinę riziką darbo vietose.
Lietuvoje pradėjo veikti dar dvi naujos interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės OiRA: „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ ir „Patalpų valymas“, taip pat atnaujinta anksčiau paskelbta OiRA priemonė „Automobilių remontas“.
Naujosios priemonės papildė Lietuvoje jau sukurtų internetinių rizikos vertinimo priemonių OiRA grupę: „Darbas biure“, „Medienos apdirbimas“, „Automobilių remontas“, „Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais“. Šiomis interaktyviomis priemonėmis siekiama, kad labai mažų ir mažų įmonių darbdaviai patys galėtų atlikti profesinės rizikos vertinimą. Tai itin svarbu, kadangi profesinės rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių.
VDI primena, kad OiRA – paprasta naudoti, nemokama ir laisvai prieinama interneto programa, kuri gali padėti nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją. OiRA suteikia įmonėms visą būtiną informaciją (trumpi aprašymai, teisės aktų nuorodos), kuri reikalinga rizikai vertinti. Daugelyje ES šalių OiRA priemonės taip pat naudojamos darbuotojams mokyti.
Naudotis OiRA priemonėmis galima nemokamai, užtenka turėti kompiuterį ir interneto prieigą, be to, nereikia specifinių žinių ir įgūdžių. Pradedant naudotis OiRA priemonėmis tiesiog užsiregistruojama OiRA svetainėje; tam būtinas galiojantis el. pašto adresas.
Visas paskelbtas OiRA priemones galima rasti www.vdi.lt tinklalapyje (skiltyje Interaktyvus rizikos vertinimas OiRA) arba OiRA projekto svetainėje http://www.oiraproject.eu/available-tools, kur OiRA priemonės yra surūšiuotos pagal ES šalis, todėl reikia rasti „Lietuva“ (angl. – Lithuania).
VDI interaktyvaus internetinio rizikos vertinimo projekte OiRA dalyvauja bendradarbiaudama su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA).
VDI kviečia įmones aktyviai naudotis OiRA priemonėmis ir paprastai bei patogiai pačioms vertinti profesinę riziką darbo vietose.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šiais metais jau gauti pranešimai apie 5 žūtis darbe – vos ne per pusę daugiau nei pernai tuo pačiu metu (3 žūtys).
Metų pradžioje UAB „Dominari logistika“ krautuvo vairuotojas nukrito nuo sandėliavimo konteinerio iš maždaug 5–6 m aukščio ir mirtinai susižalojo: žaliavų sandėlyje elektriniu krautuvu privažiavęs prie konteinerių krovėjas J. J. pakėlė konteinerį, pusiau pripildytą latekso lapų, kartu su jame esančiu krautuvo vairuotoju M. V. iki sandėliavimo konteinerio aukščio. Nuo šio konteinerio kraudamas latekso lapus į konteinerį, esantį ant elektrinio krautuvo, vairuotojas M. V. nuo latekso lapų nuslydo, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo.
Vos po kelių savaičių dėl saugos darbe pažeidimų, taip pat darbus atliekant krautuvu, žuvo UAB „Baltic home“ darbuotojas: pakeltas krautuvu pamatų blokas atsilaisvino, krito ir prispaudė po pakeltu bloku drožles valiusį pagalbinį darbininką.
Dar vienas darbuotojas – Eglės Navikaitės IĮ kvalifikuotas miško darbininkas žuvo dirbdamas VĮ Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje: darbuotojams kraunant sortimentus į krūvą po plynėje palikta drebule, jos šaka lūžo ir iš dešimties metrų aukščio krito ant vieno iš darbuotojų galvos. Nors darbuotojas buvo su šalmu, jis patyrė mirtiną sužalojimą. Manytina, kad ruošiniams krauti pasirinkta netinkama vieta, nes, esant ir silpnam vėjo gūsiui, papuvusi šaka galėjo lūžti.
Metų pradžioje taip pat mirtinai susižalojo darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvęs UAB „Vikšris“ virėjas; taip pat UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ autobuso vairuotojas, kai, esant blogoms eismo sąlygoms bei atsiradus netikėtai kliūčiai, kelyje Klaipėda–Kaunas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
„Pirminiais duomenimis, šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius Jonas Gricius. – Labai svarbu ir darbuotojo atsakomybė: kad dirbdamas nesielgtų savavališkai, neatsakingai, laikytųsi jam būtinų reikalavimų.“
Reaguodama į kiekvieną įvykusią skaudžią nelaimę darbe VDI rengia ir atitinkamos ūkinės veiklos įmonėms siunčia informacinius laiškus su patarimais, kaip išvengti tokių sunkių padarinių. „Patyrę darbų saugos specialistai sako, kad darbų saugos reikalavimai nėra tuščias formalumas – jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju, – akcentuoja VDI vadovas J. Gricius. – Todėl įmonių labai prašome atidžiai susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis ir jų laikytis.“
VDI primena, kad darbdavys įstatymiškai įpareigotas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisių aktų reikalavimų pažeidimus, sąlygojusius sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pernai gauti 44 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žūčių darbe skaičius liko nepakitęs, o sunkių sužalojimų 15 atvejų sumažėjo.
Mažėjimo tendencija? „Šie skaičiai, palyginti su ES nelaimingų atsitikimų darbe rodikliais (ypač įvertinant, kad mūsų šalies nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo įvertis bent du kartus viršija ES vidurkį), džiaugtis situacija ir nusiraminti bei apsiriboti vykdomos kontrolės, konsultavimo, švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje veiklos apimtimis pagrindo nesuteikia. Tačiau, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas, – jei prisimintume, kad pernai žūčių darbe, palyginti su 2014 m., buvo sumažėję daugiau nei trečdaliu, galima kalbėti apie nusistovinčią jų mažėjimo tendenciją.“ Tai patvirtina ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų – atitinkamai 3,6 ir 10,4 (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šie koeficientai buvo panašūs).
Pastebėtina, kad pernai sumažėjo nelaimių statybose: mirtinų – beveik 40 proc., sunkių – beveik per pusę. Tačiau daugiau darbuotojų žuvo žemės ūkyje – 4 darbuotojai (2015 m. – 2); miškininkystėje – 3 darbuotojai (2015 m. – 1). Sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir sandėliavimo įmonėse išaugo 65 proc. (nuo 17 sunkių sužalojimų 2015 m. iki 28 atvejų pernai).
Siekis – iki nulio žūčių darbe! Po 1 įvykį darbe, kuris baigėsi darbuotojo žūtimi, pernai įvyko informacijos ir ryšių; švietimo, meninės, pramoginės veiklos; administracinės ir aptarnavimo veiklos; profesinės, mokslinės ir techninės veiklos; kasybos įmonėse – o 2015 m. šių veiklų įmonėse nebuvo nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo. „Atrodo, tai tik pavieniai įvykiai. Tačiau, kai kalbame apie žmogaus gyvybę, vienetas nėra paprastas skaičius. Tai netektis daugeliui žuvusiojo artimųjų, slegiantis priekaištas aukštesnio ar žemesnio lygio vadovui dėl aplaidumo darbe, – pabrėžia R. Rakauskas. – Todėl VDI palaiko bei skatina jau ir Lietuvoje reiškiamą kai kurių įmonių iniciatyvą „Nulis žūčių darbe.“
Vieni – nekontroliavo, kiti – rizikavo. Kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.
Daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
Dažniausios nelaimių priežastys, kaip įprasta eilę metų: darbdavys netinkamai organizavo darbus neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Apie trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Didžiausios rizikos grupė. Beveik po 40 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. „Ne vienerių metų VDI statistikos duomenimis, – pastebi R. Rakauskas, – darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Siekdama išsiaiškinti šio reiškinio esmines prielaidas ir priežastis VDI praėjusių metų pabaigoje surengė prevencinius neplaninius patikrinimus; tikimės, kad tikrinimų rezultatų analizė padės išsiaiškinti, kas lemia nemažėjančią nelaimingų atsitikimų tokiems darbuotojams dalį, į ką įmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad mažą darbo stažą įmonėje turintys darbuotojai taip dažnai nepatirtų sužalojimų.“
Deja, ir šių metų pradžia nedžiugina – VDI jau yra užregistruoti 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5)265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vakar prieš vieną iš darbo inspektorių, tikrinusių statybos objektą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, buvo panaudotas smurtas.

Grupė darbo inspektorių įmonės tikrinti išvyko VDI Vilniaus skyriui gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus. Bendraujant su UAB „Delorsa“ darbuotojais ir sutikrinus jų duomenis su Sodra paaiškėjo, kad ne visi šie darbuotojai yra Sodros apdraustųjų sąraše. Inspektoriams paprašius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas, vienas iš galimai nelegaliai dirbusiųjų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą.
Užpultas VDI inspektorius iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs darbuotojas ir nukentėjusysis policijoje apklausti. Dėl VDI inspektoriaus sužalojimo ir materialinio turto sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tokie agresyvūs ir protu nesuvokiami veiksmai, kada pareigūną užpuolė tariami darbuotojai, kurių teises šis pareigūnas gynė, yra už įstatymo ribų. Todėl bus atliktas išsamus tyrimas ir taikomos tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek administracinio poveikio priemonės visų atsakingų asmenų atžvilgiu,“ – situaciją įvertina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą. Pernai tokių atvejų buvo du: UAB „Aviera“ patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius, sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris; kitu atveju dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo MB „Remgeta“ vadovas grasino fiziniu susidorojimu. Iškvietus į pagalbą policijos pareigūnus, incidentas baigėsi be sveikatos pakenkimų ar materialinio turto sugadinimo.  
„Mūsų pareigūnai, tikrindami galimo nelegalaus, viršvalandinio darbo faktus, kitus pažeidimus dažnai dirba įtemptomis psichologinėmis sąlygomis, galinčiomis peraugti į agresiją. Labai norėtume, kad piliečiai dažniau suvoktų, kad savo darbo garantijas reikia teisiškai ginti – o būtent darbo inspektoriai, atlikdami savo pareigas, yra jų partneriai. Todėl, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – visus kviečiame bendradarbiauti su darbo inspektoriais, būti pilietiškais, ypač drauge įveikiant tikrą socialinį blogį – šešėlinį darbą: pranešti mums pasitikėjimo telefonu apie galimus nelegalaus darbo atvejus operatyviai, čia ir dabar. Savo ruožtu patikiname, kad VDI toliau visomis turimomis pajėgomis kovos su šiuo reiškiniu.“
Įvertindama smurto VDI inspektoriams tikrinant precedentus, VDI primena, kad pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Jau ketveri metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį jos gavo kone 22 tūkstančius piliečių prašymų; pagal juos darbo ginčų komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams – tai turėtų prisidėti ir gerinant šių darbuotojų šeimų finansinę padėtį.
Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausiai – apie 92 proc. atvejų.
Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc. Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
„Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai. Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingus polius – darbdavius, darbuotojus, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai. Tai rodo, kad socialinė partnerystė gali būti labai rezultatyvi.“
Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasak J. Griciaus, liudija teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Numatytas dar vienas svarbus žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į ANK įvardytus pažeidimus darbo srityje ir numatytus už juos skiriamų nuobaudų dydžius.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; pakartotinis nelegalus darbas – baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, minėtiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų.

Darbuotojo atsakomybė. Pavojingus darbus atliekančiam darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų.

Jei nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarka, darbdaviai ar juridinių asmenų vadovai gali būti nubausti nuo 90 iki 590 eurų, kiti atsakingi asmenys – nuo 20 iki 30 eurų. Nuslėpusiems nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams gresia bauda nuo 300 iki 1450 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 740 eurų.

Neblaivumas darbe irgi kainuoja. Jei neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat jei darbuotojas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jis gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų.
Tokios būklės darbuotoją privalu nušalinti nuo darbo; už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų).
Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Darbo laiko slėpimas. Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį ANK numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Garantijos komandiruotiems darbuotojams.Informacijos apie komandiruotam darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą taikomas garantijas nepateikimas nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai – bauda nuo 240 iki 440 eurų.
Jei minėtame įstatyme nustatytos garantijos komandiruojamiems darbuotojams netaikomos, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymą bauda padidėja nuo 300 iki 560 eurų.

Už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 860 iki 1460 eurų).

Savarankiška veikla siekiant gauti pajamų. Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos, užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį tokį pat administracinį nusižengimą – baudą nuo 850 iki 1500 eurų.

Kliudymas pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.

Atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų.

VDI įspėja, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą, ypač pavojinga statybose dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17?C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20?C). Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros.

Ypač atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.

Šventiniu periodu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo bei kiti panašūs darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl kai kurių darbo laiko apmokėjimo ypatumų, darbo organizavimo.

Jei darbuotojas dirba prieššventinę dieną – darbo dienos (pamainos) trukmė trumpinama viena valanda. Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.

Viršvalandžiai galimi tik darbuotojui sutikus. Naktinis darbas ar darbas švenčių ir poilsio dienomis, taip pat viršvalandžiai galimi esant būtinybei ar vykdant nepertraukiamą darbo procesą. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Asmenims iki 18 metų skirti dirbti viršvalandinį darbą yra draudžiama.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta iki 180 valandų).
Darbo laikas privalo būti tinkamai organizuojamas, apskaitomas ir apmokamas. Neapskaitomas viršvalandinis darbas laikomas nedeklaruotu; už darbo laiko apskaitos pažeidimus darbdaviui gresia bauda nuo 144 iki 1448 eurų.

Apmokėjimas už viršvalandžius. Darbdavys privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Kiekvienas dirbtas viršvalandis turi būti apmokamas pusę karto daugiau nei valanda dirbtą dieną (pvz., jei darbuotojo valanda įvertinta 10 eurų, tai už darbo valandą virš nustatytos darbo laiko normos privalu mokėti 15 eurų). Jeigu darbuotojas dirba nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos), jam taip pat turi būti papildomai puse karto daugiau apmokėta ir už dirbtas valandas naktį.

Jei dirbama švenčių ar poilsio dieną. Darbą poilsio ir švenčių dienomis galima organizuoti, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
Už darbą švenčių (bet kokiu atveju) ar poilsio dieną (kai darbas poilsio dieną nenumatytas pagal darbo grafiką) turi būti apmokama dvigubai. Jeigu darbuotojas pageidauja, kad už darbą poilsio dieną jam per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena, ši suteikta poilsio diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai – turite įsigyti verslo liudijimą ar kitą dokumentą, leidžiantį vykdyti veiklą. Jei tokio dokumento nėra, už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus teisės aktai numato baudą nuo 144 eurų iki 289 eurų.

Šventinėmis dienomis gali kilti ir papildomų grėsmių saugai darbe. Jos susijusios su galimu alkoholio vartojimu, neblaiviais darbuotojais. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys teisiškai atsako už neblaivių darbuotojų nušalinimą nuo darbo; bauda numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui.

 

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 265 1628

 

Pranešimų žiniasklaidai archyvas