• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Komandiruojami darbuotojai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kaip partneris dalyvauja projekte „Tarptautinio bendradarbiavimo tarp suinteresuotųjų šalių vystymas skatinant gerosios patirties perdavimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su komandiruojamais darbuotojais, vykdymo“; projekto sutarties Nr. VS/2016/0024.
Projekto tikslai:
- Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir dalintis gerąja praktika  (konferencijos, bendri mokymai).
- Didinti informacijos prieinamumą ir skaidrumą  (svetainė, vaizdo filmas, mokymo medžiaga).
- Skatinti atitinkamų pareigūnų ir socialinių partnerių mainus ir mokymus.
- Skatinti priemones, skirtas keistis informacija ir geriausia praktika tarp atskirų sektorių (statybos ir transporto sektoriuose).
Šis projektas, atsižvelgiant į komandiruojamų darbuotojų teises ir pareigas, ne tik sustiprins keturių valstybių narių bendradarbiavimą, bet ir padidins socialinių partnerių integraciją, suteiks daugiau informacijos susijusios su darbuotojų komandiravimu, suteiks žinių apie darbuotojų ir įmonės informacijos poreikius.

Trumpas projekto aprašymas.

      Vairuotojų darbo/vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau – Reglamentas) bei Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo“ (toliau – Ypatumai). Reglamentas ir Ypatumai taikomi visiems vairuotojams, išskyrus Reglamento 2 str. nurodytus atvejus bei 3 str. ir 13 str. 1 d. a-d ir f-p punktuose nustatytas išimtis. Reglamentas taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių (t. y. Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino). Kai vežimas vykdomas į kitas šalis, ar per kitą šalį (pvz., Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją), visam reisui vietoje Reglamento taikomas Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR). Ypatumai papildo Reglamentą/AETR, nes Reglamentas/AETR reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus, o Ypatumai – darbo ir poilsio laiko režimus (vairavimas – tai tik dalis darbo laiko). Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis.
      Taigi, Reglamentas/AETR ir Ypatumai taikomi vežant keliais: a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui (Reglamento 2 str.), išskyrus išimtis, nustatytas Reglamento 3 str. ir 13 str. 1 d. a-d ir f-p punktuose. Tais atvejais, kai Reglamentas/AETR ir Ypatumai netaikomi, vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja bendros Darbo kodekso nuostatos, nustatančios darbo ir poilsio laiko režimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja vairavimo trukmės, kai vairuotojų darbo ir poilsio laikui taikomos bendros Darbo kodekso nuostatos.
     
      „Darbo ir poilsio laiko ypatumų kelių transporte“ 11.1 punkte nustatyta, kad mobiliems darbuotojams (sudarantiems kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuriam darbuotojui, dirbančiam įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita) savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tuomet, jeigu per 4 mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis. Dėl objektyvių arba techninių priežasčių arba priežasčių, susijusiu su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyti nukrypimai nuo 11.1, 11.4 ir 11.5 punktų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais, ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas, kaip tai numatyta Ypatumų 12 punkte. Jeigu taikoma išlyga 11.1 punktui, skaičiuojant maksimalų (48 valandų) savaitės darbo laiko vidurkį, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius. Pažymėtina, jeigu vairuotojas bent kiek laiko dirba nakties laiku (nuo 00.00 val. iki 07.00 val.), jo kasdienis darbo laikas (vairavimas ir „kiti darbai“) negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį, kaip tai numatyta Ypatumų 11.4 punkte. Nepažeidžiant Reglamente (jeigu to nepakanka AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, asmenys, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6–9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.
      Mobiliems darbuotojams, dirbantiems pagal Reglamentą ir Ypatumus, iš esmės taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis nustatomas darbdavio įsakymu (lokaliniu dokumentu). Jis gali būti iki 4 mėnesių, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas iki 6 mėnesių (Ypatumų 12 p.). Šių darbuotojų darbo laikas per apskaitinį laikotarpį apskaitomas, laikantis nuostatos, kad normali darbo savaitės trukmė yra 40 val. (DK 144 str. 1 d.). Darbo laikas virš nustatyto apskaitinio laikotarpio normalaus darbo valandų skaičiaus (40 valandų), laikomas viršvalandiniu ir jis apmokamas DK 193 str. nustatyta tvarka. Atskiromis savaitėmis vairuotojai gali dirbti iki 60 val. (Ypatumų 11.1 p.), tačiau savaitės darbo laiko vidurkis per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 val. Pažymėtina, kad vairuotojams, patenkantiems į Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma Darbo kodekso 152 str. nuostata dėl viršvalandinio darbo maksimalios trukmės per metus, t. y. 120 (180) val. (Darbo ir poilsio laiko ypatumų Ekonominės veiklos srityse Bendrųjų nuostatų 1.6 p.). Tai reiškia, kad per metus vairuotojai gali dirbti maksimaliai apie 416 val. (52 savaitės * 8 val.) viršvalandžių. Savaite yra laikomas laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. (Ypatumų 10 p. ir Reglamento 4 str. i punktas). Nuostata, kad savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 val., reiškia maksimalų vidutinį darbo laiką, kartu su viršvalandžiais, per savaitę, vertinant visą apskaitinį laikotarpį.

Vairuotojo darbo laiką sudaro vairavimas ir „kiti darbai“, numatyti Reglamento 4 straipsnio e punkte. „Kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų. Vairuotojų, patenkančių į Reglamento reguliavimo sritį, maksimalią darbo dienos ir savaitės vairavimo trukmę reglamentuoja Reglamento 6 straipsnis. Vairuotojų, patenkančių į Reglamento reguliavimo sritį, maksimalią savaitės darbo laiko (vairavimas – tai dalis darbo laiko) trukmę reglamentuoja Ypatumų 11.1 p. Ypatumai betarpiškai nereglamentuoja „kitų darbų“ trukmės per dieną. Jų maksimali trukmė (per dieną) nustatoma, atsižvelgiant į privalomą minimalią paros ir kassavaitinio poilsio trukmę, pertraukų trukmę bei kasdienio ir savaitės vairavimo trukmę. Pažymėtina, kad Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte neįtvirtina nuostatos, kad vairuotojo, patenkančio į Reglamento reguliavimo sritį, maksimalus darbo laikas (vairavimas ir „kiti darbai“) per darbo dieną neturi viršyti 12 darbo valandų. Svarbu, kad visais atvejais būtų išlaikyta privaloma paros ir savaitės poilsio trukmė (bei suteiktos į darbo laiką neįskaitomos pertraukos), numatytos Reglamento 4 straipsnio g punkte.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 2006 m. kovo 15 d. Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 4 straipsnio d punkte numatyta, kad „pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. Šio Reglamento g punkte numatyta, kad „kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“. „Normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis. „Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas.

Reglamento 4 straipsnio h punkte numatyta, kad „kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“: – „normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, – „sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų. Reglamento 8 straipsnyje numatyta, kad vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais. Per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: – dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba – vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.
Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad tokių nuostatų įtvirtinimas Reglamente leidžia teigti, kad vairuotojo darbo laikas, numatytas Reglamente ir Ypatumuose, įskaitant „kitus darbus“, gali būti organizuojamas tik išlaikant poilsio laiko nuostatas, tarp jų „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“, kuris visais atvejai negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis.

Darbuotojų komandiravimu iš Lietuvos Respublikos laikomas toks darbuotojo siuntimas laikinai dirbti į užsienio valstybę, kai siunčiantis darbdavys didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai.

Nustatant, ar siunčiantis darbdavys atlieka didžiąją dalį veiklos Lietuvos Respublikoje, vertinami šie kriterijai:
1. ar siunčiantis darbdavys turi registruotą buveinę ir administraciją (naudojasi biuro patalpomis) Lietuvos Respublikoje;
2. ar siunčiantis darbdavys Lietuvos Respublikoje moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir yra registruotas mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
3. ar siunčiantis darbdavys vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Darbdavio veiklos Lietuvoje dalis nepripažįstama didele, jeigu darbdavys iki darbuotojų komandiravimo Lietuvoje vykdė veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, po darbuotojų komandiravimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą arba darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per 12 mėn. laikotarpį iki darbuotojų komandiravimo.

Nustatant, ar darbuotojas yra faktiškai priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai, vertinami šie kriterijai:
1. darbas atliekamas užsienio valstybėje ribotą laikotarpį;
2 komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į Lietuvos Respubliką;
3. siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.

Pažymėtina, kad komandiruojant darbuotoją iš Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės teikti paslaugas užsienio darbdaviui, komandiravimo tvarka (informavimas apie darbuotojų komandiravimą užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms bei minimaliosios komandiruotam darbuotojui taikytinos darbo sąlygos komandiravimo laikotarpiu) vykdoma vadovaujantis ne Lietuvos, o atitinkamos užsienio valstybės teisės aktų ar visuotinai taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomos ne bendrosios Lietuvos ar užsienio valstybės nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, bet tarptautinės teisės normos, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus. Išsamią informaciją dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko rasite čia

O kiti su darbuotojų komandiravimu taikytini reikalavimai (informavimas apie vairuotojų darbą toje šalyje kompetentingoms institucijoms, įpareigojimas taikyti užsienio valstybės nustatytas minimalaus darbo apmokėjimo sąlygas) taikomi pagal atitinkamų valstybių teisės aktus ar visuotinai taikomas kolektyvines sutartis.

Pažymėtina, kad transporto įmonės, teikiančios paslaugas tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienyje, gali pasirinkti, ar vairuotojų išvykimą įforminti kaip tarnybinę komandiruotę ar jų darbo funkcijas laikyti kilnojamojo pobūdžio darbu. Vairuotojo darbą laikant tarnybine komandiruote, prieš kiekvieną reisą jam privalo būti mokami dienpinigiai, kurių dydis, atsižvelgiant į atitinkamą užsienio valstybę, yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116  . Tuo metu įforminant kilnojamojo pobūdžio darbą, ši sąlyga privalo būti nustatyta vairuotojo darbo sutartyje, ir tokiu atveju vairuotojui komandiruotės nefiksuojamos, o vietoje dienpinigių darbdavys turi mokėti kompensuojamas išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka (2003 m. sausio 28 d. Nutarimas Nr. 116). Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip įforminamas vairuotojų išvykimas (kaip komandiruotė ar kaip kilnojamojo pobūdžio darbas), reikalavimai į konkrečią valstybę atvykstantiems vairuotojams (informavimas, minimalus darbo užmokestis) taikomi pagal atitinkamų valstybių teisę.

Informaciją apie užsienio valstybėse taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką teikia atitinkamos šalies ryšių tarnyba, atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais:
http://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/index_en.htm?topic=work&contacts=id-611492

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 5 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatomis, komandiruotas darbuotojas – tai darbuotojas, paprastai dirbantis kitoje valstybėje, tačiau laikinai atsiųstas dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienio valstybėse registruoti ūkio subjektai, komandiruojantys darbuotojus laikinam darbui į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi laikytis Lietuvos teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinių sutarčių, nuostatų, nustatančių:

1. maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę

Pagal DK 144 str. darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Kita vertus, darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal kelis susitarimus dėl pagrindinio ir papildomo darbo, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
DK nustato šias poilsio laiko rūšis:
1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės;
4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas;
5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

2. minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę

 Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

3. minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis

 Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį arba minimaliąją mėnesinę algą. Šiuo metu Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis – 2,32 Eur, minimali mėnesinė alga – 380 Eur. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, už darbą švenčių dienomis mokama ne mažiau nei dvigubai, už darbą poilsio dienomis mokama ne mažiau nei dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

4. laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas

Laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas nustato bendrosios DK nuostatos bei Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas

5. darbuotojų saugą ir sveikatą

Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme

6. asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų apsaugą darbe

Papildomos pertraukos:
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.
Papildomos garantijos dėl darbo laiko:
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis neleidžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.
Papildomos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti.
Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:
1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;
2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;
3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;
4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

7. diskriminacijos darbe draudimą

 DK įtvirtintas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis principas.

Pažymėtina, kad užsienio valstybės darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema pateikia komandiruoto darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą lietuvių kalba apie komandiruotą darbuotoją. Pranešimo teikimo tvarką ir formą galite rasti čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0C388D4A0087/UdRhencOXC
Siekiant užtikrinti efektyvų komandiruotų darbuotojų teisių užtikrinimo monitoringą, su komandiruotu darbuotoju susijusius dokumentus (darbo sutartis, darbo grafikus, darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir kt.) darbdaviai privalo turėti darbo funkcijos atlikimo vietoje visą komandiruotės laikotarpį ir nedelsdami pateikti kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 m. birželio 28 d. nustatytos tam tikros pareigos susijusios su garantijų komandiruotiems darbuotojams užtikrinimu ne tik tiesioginiam komandiruoto darbuotojo darbdaviui, bet ir rangovui, kurio subrangovas yra darbdavys, įdarbinęs komandiruojamą darbuotoją.
Jeigu darbdavys yra subrangovas, jis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informavimo apie komandiruotam darbuotojui taikomas darbo sąlygas apie jas papildomai turi informuoti rangovą. Rangovo, gavusio informaciją apie komandiruotus darbuotojus, reikalavimu subrangovas turi pateikti susipažinti dokumentus, susijusius su komandiruotu darbuotoju.
Už piniginių įpareigojimų, susijusių su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įvykdymą komandiruotam darbuotojui rangovas, kai subrangovas yra darbdavys, atsako subsidiariai, išskyrus atvejus, kai rangovas apie komandiruotam darbuotojui taikytinas garantijas nebuvo informuotas.

Svarbu žinoti: Tarpvalstybinio komandiravimo sistema ir minimaliųjų darbo sąlygų komandiruotam darbuotojui užtikrinimas taikomas tik esant tikrajam komandiravimui (kai darbuotojas nuolat dirba užsienio valstybėje, o į Lietuvos Respubliką atvyksta dirbti laikinai kaip užsienio įmonės darbuotojas, taip pat kai darbuotojas priimamas darbui į Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę ir yra siunčiamas į užsienio valstybę teikti paslaugas terminuotam laikotarpiui). Siekiant užkirsti kelią fiktyviam komandiravimui, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. EV-241 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmų, siekiant nustatyti tikrąjį komandiravimą, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti tam tikri kriterijai, kuriuos vertinant nustatoma, ar komandiruoto darbuotojo darbas atitinka tikrojo komandiravimo sąlygas.
Darbuotojų komandiravimu į Lietuvos Respubliką laikomas toks darbuotojo komandiravimas, kai siunčiantis darbdavys yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotas ūkio subjektas, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas užsienio valstybėje, o darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo laikinai. Nustatant, ar darbuotojas yra komandiruotas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas nuolat vykdo užsienio valstybėje, vertinami šie kriterijai:
1. tai, kad darbas atliekamas Lietuvos Respublikoje ribotą laikotarpį;
2. tai, kad komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į siunčiančio darbdavio įsisteigimo valstybę;
3. tai, kad siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.
Įvertinus aukščiau nurodytus kriterijus ir nustačius, jog darbuotojas, komandiruotas vykdyti darbo funkcijų į Lietuvos Respubliką, neatitinka komandiruojamo darbuotojo kriterijų, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas netaikomas ir pripažįstama, kad darbuotojo komandiravimas yra fiktyvus, o darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje registruotam darbdaviui.

 

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 5 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt