• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Socialinis dialogas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 24 d. Nr. A1-183/V-687
Vilnius

Vykdydami Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, kuriuos reikia parengti arba suderinti su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 2003, Nr. 89-4039), 1 punktą,
1. T v i r t i n a m e Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad 1 punkte nurodyta tvarka įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. P r i p a ž į s t a m e netekusiu galios nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 137/573 „Dėl apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.95-3369).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                             Vilija Blinkevičiūtė
Sveikatos apsaugos ministras                                                             Juozas Olekas
______________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-183/V-687

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ STEIGIMO, SUDARYMO TVARKA

1. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarka nustato šalis, kurios atstovauja šiose komisijose, bei šalių atstovų delegavimo į komisijas tvarką.
2. Apskrities teritorinė darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Apskrities komisija), Savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Savivaldybės komisija) steigiamos trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu ir nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų apskrities ar savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse prevencijos klausimus.
3. Apskrities komisija ir Savivaldybės komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir šalių lygiateisiškumo principu.
4. Komisijų šalys (toliau – šalys):
4.1. valstybės institucijų ir įstaigų ar savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai;
4.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai;
4.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovai.
5. Bendras Apskrities komisijos ar Savivaldybės komisijos narių skaičius ne mažiau kaip 9 asmenys (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies).
6. Apskrities komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
6.1. valstybės institucijų ir įstaigų atstovus skiria: Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus du atstovus; Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą;
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 01 21 įsakymo Nr. A1-32/V-61 redakcija ( Žin., 2011, Nr.10-456).

6.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.2.1. darbdavių organizacijų ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovai bendru sutarimu;
6.2.2. nesant apskrities teritorijoje veikiančių darbdavių organizacijų – apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius mažiausias, vadovai. Apskrities komisijoje atstovauti tokių įmonių vadovus rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3. darbuotojų bei jų organizacijų atstovus skiria:
6.3.1. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos ir apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos bendru sutarimu;
6.3.2. apskrityje veikiančių įmonių darbo tarybos, apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos ir šakinės profesinės sąjungos, kurioms apskrities įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti darbuotojų interesus bendru sutarimu;
6.3.3. nesant apskrities teritorijoje veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų profesinių sąjungų – šakinės profesinės sąjungos, kurioms įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimų sprendimu deleguota teisė atstovauti ir ginti šių įmonių darbuotojų interesus ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybų atstovai bendru sutarimu. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas;
6.3.4. nesant apskrities teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų arba kai įmonių darbuotojų kolektyvų susirinkimai nedelegavo šakinėms profesinėms sąjungoms atstovauti ir ginti įmonių darbuotojų interesų – įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir/ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo tarybos. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
7. Valstybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 6 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Apskrities komisiją praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas organizuoja pirmąjį (organizacinį) Apskrities komisijos posėdį, kuriame išrenkami Apskrities komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
8. Savivaldybės komisija gali būti steigiama savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių bei jų organizacijų, savivaldybės teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ar savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių darbo tarybų bendru sutarimu.
9. Savivaldybės komisija sudaroma iš vienodo savivaldybės institucijų ir įstaigų, savivaldybės teritorijoje veikiančių darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus:
9.1. savivaldybės administracijos atstovus skiria savivaldybės administracijos direktorius;
9.2. darbdavių bei jų organizacijų atstovai, darbuotojų bei jų organizacijų atstovai skiriami atitinkamai 6.2 ir 6.3 punktuose nustatyta tvarka.
10. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, darbdaviai ir darbuotojai bei jų organizacijos, nurodyti 9 punkte, apie savo atstovų delegavimą į Savivaldybės komisiją praneša savivaldybės administracijos direktoriui, kuris organizuoja pirmąjį (organizacinį) Savivaldybės komisijos posėdį, kuriame išrenkami šios komisijos pirmininkas ir sekretorius bei komisijos nariai komisijos nuostatams ir šios komisijos darbo planui parengti.
11. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato šių komisijų nuostatai. Komisijų nuostatų papildymai bei pakeitimai įsigalioja juose nustatyta tvarka. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos rekomenduojamos funkcijos, teisės ir darbo organizavimas pateikiami šios tvarkos informaciniuose 1 ir 2 prieduose.
12. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos patvirtinusios savo nuostatus apie tai praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
13. Šalys delegavusios savo atstovą į Apskrities komisiją ar Savivaldybės komisiją gali bet kada pakeisti kitu atstovu. Apskrities komisijos ir Savivaldybės komisijos narių darbas šiose komisijose neapmokamas.
______________

Informacinis 1 priedas

APSKRITIES KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Apskrities komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, esančio apskrities teritorijoje, informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrities teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pakeitimų ir papildymų bei naujų projektų rengimo;
1.4. bendradarbiauja darbuotojų saugos ir sveikatos srityje su apskrityje veikiančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovais, darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, įmonių darbuotojų atstovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. pasiūlyti išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ir kitų apskrities teritorijoje esančių įstaigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, įmonių vadovų, apskrityje veikiančių darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų, įmonių darbuotojų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2.1. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tobulinimo, naujų rengimo;
2.3. suderinusi su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė visų komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius.
7. Komisijos sekretoriumi Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas paskiria šio skyriaus darbo inspektorių.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija savarankiškai nustato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei įmonės, įstaigos, organizacijos. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
12. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
13. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai.
14. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų ir rekomendacijų komisijos sekretorius per 10 dienų po posėdžio įformina protokolu. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
15. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
16. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
______________

Informacinis 2 priedas

SAVIVALDYBĖS KOMISIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

I. KOMISIJOS FUNKCIJOS

1. Savivaldybės komisija (toliau – komisija) atlieka šias funkcijas:
1.1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), svarsto ir siūlo prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;
1.2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;
1.3. teikia pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo savivaldybės įmonėse;
1.4. bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis darbdavių organizacijomis, apskrityje esančių įmonių darbuotojų atstovais, įmonių vadovais, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetais.

II. KOMISIJOS TEISĖS

2. Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
2.1. išklausyti posėdžiuose Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių organizacijų, įmonių vadovų, įmonių darbuotojų atstovų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų atstovų informaciją apie tai, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, svarstyti ir siūlyti priemones įmonėms, įmonių darbuotojų atstovams, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui šių teisės aktų reikalavimų pažeidimams šalinti;
2.2. teikti pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo apskrities įmonėse;
2.3. suderinusi su Apskrities komisija, kviesti į posėdžius šios komisijos šalių atstovus ar rengti bendrus posėdžius;
2.4. komisijos svarstomiems klausimams nagrinėti pasitelkti atitinkamos srities specialistus.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

3. Pirmąjį komisijos posėdį organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
4. Komisijai vadovauja pirmininkas, renkamas iš šalių atstovų vieneriems metams rotacijos būdu, kai už jo kandidatūrą balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, kviečia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš tos pačios šalies atstovų, už kurį balsuoja daugiau negu pusė komisijos narių.
6. Komisijos posėdžiams patalpas suteikia šalis, kurios atstovas išrinktas komisijos pirmininku.
7. Komisijos sekretoriumi gali būti renkamas vienas šalių, kurių atstovas neišrinktas komisijos pirmininku.
8. Komisija pasitvirtina savo nuostatus.
9. Komisija nusistato posėdžių periodiškumą.
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
11. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorius (inspektoriai), vykdantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę savivaldybės įmonėse ir įstaigose.
12. Svarstyti posėdžiuose klausimus gali pateikti komisijos nariai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, įmonės. Sprendimai dėl komisijos narių teikiamų svarstyti klausimų priimami, kai pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovai.
13. Komisijos sprendimai dėl pasiūlymų ir rekomendacijų priimami šalių atstovų susitarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip du kiekvienos šalies atstovų. Nepavykus susitarti, posėdžio protokole įrašomos šalių atstovų atskiros nuomonės ar pasiūlymai, kurie pateikiami šalims, delegavusioms savo atstovus.
14. Artimiausiame posėdyje komisija, atsižvelgdama į šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pakartotinai svarsto klausimą, dėl kurio nepavyko priimti sprendimo. Jeigu ir tokiu atveju nepavyksta priimti sprendimo, komisija apie tai informuoja Apskrities komisiją, kuri, savo posėdyje apsvarsčiusi šalių atskiras nuomones ar pasiūlymus, pateikia išvadas komisijai dėl šalių pasiūlymų ir nuomonių.
15. Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų, rekomendacijų komisijos sekretorius įformina protokolu ne vėliau kaip per 10 dienų po posėdžio. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolai pateikiami komisijos nariams kartu su kito posėdžio medžiaga.
16. Rengiamo posėdžio medžiagą ir ankstesnio posėdžio protokolą komisijos sekretorius išsiunčia komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 dienų iki posėdžio.
17. Neeiliniai posėdžiai kviečiami komisijos pirmininko iniciatyva, pasiūlius vienai iš šalių ar komisijos nariui ir pritarus ne mažiau kaip dviem kiekvienos šalies atstovų. Šaukti tokį posėdį gali rekomenduoti Apskrities komisija, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas.
Valstybės žinios, 2003, Nr. 113-5088

 

APSKRIČIŲ TERITORINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMISIJŲ NARIAI IR JUOS DELEGAVUSIOS ORGANIZACIJOS

(2012 08 25 duomenys)

Apskritis

Darbuotojų atstovai

Darbdavių atstovai

Valstybės institucijų atstovai

Vilniaus
Būstinė:
Kauno g. 1A, Vilnius
Tel.: (8 5) 210 4721

Darius Jasiūnas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Rimtautas Ramanauskas(Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas")

Jolanta Didžgalvienė (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Saulius Stirna (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Vaidotas Levickis (Lietuvos darbdavių konfederacija)

Teresa Aksionova (Valstybinė darbo inspekcija)
Jonas Survila (Valstybinė darbo inspekcija)
Teresa Blaževič (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas)

Kauno
Būstinė:
Aušros g. 44,
Kaunas
Tel.: (8 37) 33 85 06

Zigmas Jančauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninis centras)
Genovaitė Binderytė (Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“)
Gintautas Čižikas (Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities skyrius)

Vaclovas Vytautas Pečatauskas (Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija)
Kazys Jurgaitis (Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija)
Dženeta Tolišauskienė (Kauno apskrities darbdavių asociacija)

Mindaugas Petras Balašaitis(Valstybinė darbo inspekcija)
Ramutė Vieraitienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Jovita Šarkinienė (Kauno visuomenės sveikatos centras)

Klaipėdos
Būstinė:
Taikos pr. 28,
Klaipėda
Tel.: (8 46) 49 50 64

Žydrūnas Mineikis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Romas Tijūnėlis (Lietuvos Jūrininkų sąjunga).
Alvidas Balskus (Klaipėdos darbininkų sąjunga)

Arūnas Kazlauskas (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Dalia Jasadavičiūtė (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija).

Vytautas Ročys (Valstybinė darbo inspekcija)
Roma Vasiliauskienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Alma Mikutytė (Klaipėdos visuomenės sveikatos centras)

Šiaulių
Būstinė:
Dvaro g. 50,
Šiauliai
Tel.: (8 41) 52 46 35

Viktoras Miškūnas (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Rasa Barauskienė (Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas)

Rimgaudas Mickus (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Edmundas Adomavičius (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija) 

Zenonas Griguola (Valstybinė darbo inspekcija)
Stasys Joneikis (Valstybinė darbo inspekcija)
Janina Jakuš (Šiaulių visuomenės sveikatos centras)

Panevėžio
Būstinė:
Respublikos g. 38,
Panevėžys
Tel: (8 45) 43 01 95

Audrius Bukelis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Alma Kriščiūnienė  (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Jelena Soms (Lietuvos darbo federacija)

Algimantas Deveikis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)
Dalia Kuklerienė (Lietuvos pramonininkų konfederacija)

Rimantas Trota (Valstybinė darbo inspekcija)
Asta Gudonienė (Valstybinė darbo inspekcija)
Bronė Mikšienė (Panevėžio visuomenės sveikatos centras)

Utenos
Būstinė:
Aušros g. 2,
Utena
Tel.: (8 389) 61 226

Birutė Zabarskienė (UAB ,,Utenos vandenys“)
Vilhelmas Čekuolis (Lietuvos darbo federacija)
Alvyda Verikienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Loreta Ribokienė (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Marytė Lukaševičienė (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Irina Šeršniova (Lietuvos verslo pramonininkų konfederacija).

Sigitas Mikučionis (Valstybinė darbo inspekcija)
Kęstutis Udras (Valstybinė darbo inspekcija)
Aida Bobrovienė (Utenos visuomenės sveikatos centras)

Alytaus
Būstinė:
Tvirtovės g. 1/
Naujoji g. 2, Alytus,
Tel./faksas: (8 315) 73 370

Danutė Bačinskienė (Alytaus apskrities profesinių sąjungų centras)
Onutė Dabušinskienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)
Algimantas Bujanauskas (Alytaus apskrities profesinių sąjungų centras)

Elena Žilinskienė (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)
Romualdas Ambroževičius (Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialas)
Dalia Matukienė (Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė)

Vytautas Gegužis (Valstybinė darbo inspekcija)
Sigitas Leskauskas (Valstybinė darbo inspekcija)
Rasa Burneckytė (Alytaus visuomenės sveikatos centras)

Marijampolės
Būstinė:
Vytauto g. 17/
Vasario 16-osios g. 1,
Marijampolė,
Tel.: (8 343) 54 921

S. Matulaitis (Marijampolės regiono  profesinių sąjungų susivienijimas)
Antanas Smelstorius (Lietuvos darbo federacija)
Gitana Paškevičiūtė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Janina Papeikienė (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija)

Albinas Beinarauskas (Valstybinė darbo inspekcija)
Gintaras Daubara (Valstybinė darbo inspekcija)
Asta Šaučiūnienė (Marijampolės visuomenės sveikatos centras)

Telšių
Būstinė:
Respublikos g. 32,
Telšiai,
Tel.: (8 444) 60 269

Ramūnas Bertulis (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Petras Jankauskas (Lietuvos darbo federacija)
Feliksas Latuškevičius (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“)

Stasys Piepalius (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Vytautas Rakickas (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Antanas Kontrimas (Lietuvos verslo darbdavių konfederacija)


Jonas Liekis (Valstybinė darbo inspekcija)
Rožė Juknienė (Telšių visuomenės sveikatos centras)

Tauragės
Būstinė:
Žemaitės g. 37,
Tauragė
Tel.: (8 446) 61 085

Žydrūnas Bagdonas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Loreta Kalnikaitė (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija)
Martynas Savickas (Lietuvos darbo federacija)

Mečislovas Lenktaitis (Lietuvos pramonininkų konfederacija)
Regina Remeikienė (Lietuvos ūkininkų sąjunga)
Antanas Stankus (Tauragės verslininkų asociacija)


Raimundas Leonavičius (Valstybinė darbo inspekcija)
Elvyra Daubarienė (Tauragės visuomenės sveikatos centras).

1. Socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus.
2. Rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos darbdaviui atstovaujančiam asmeniui (toliau – ūkio subjekto vadovas), padėti parengti ir įgyvendinti deramo darbo politiką ir kaip vieną iš jos krypčių – platus konsultavimasis, darbuotojų įtraukimas įvairiomis priemonėmis į įmonės valdymą, darbuotojų atstovams padėti vystyti bendradarbiavimo formas, skatinančias socialinio dialogo tolesnį vystymą įmonės lygmenyje, atsižvelgiant į teisės nuostatas, reglamentuojančias socialinio dialogo plėtrą.
3. Valstybė, įvertindama socialinio dialogo šalių galių balansą, įpareigoja ūkio subjekto vadovą vykdyti tam tikrus reikalavimus, skatinančius socialinį bendradarbiavimą, ir tai įteisinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Kodeksas) 23 straipsnyje.
4. Socialinės partnerystės forma – darbuotojų informavimas ir konsultavimas, kai darbdavys įmonės valdymo klausimais priima sprendimus ne vienasmeniškai, o dalyvaujant darbuotojų atstovams. Pastarieji gaudami informaciją turi galimybę pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių su darbuotojų interesais susijusių įvykių ar sprendimų įmonėje. Darbuotojų atstovų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą per informavimą ir konsultavimą daro šį procesą demokratiškesniu, skaidresniu, o sprendimus – labiau priimtinais ir efektyviais.
Ūkio subjektų vadovai, vadovaujantis Kodekso 23 straipsnio 1 dalies 2punktu, ,,priimdami sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, turi konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą”. Sąrašas Darbo kodekso nuostatų, kurias darbdavys gali įgyvendinti tik su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga ar kolektyvo darbo taryba) per kolektyvines sutartis, darbo tvarkos taisykles, gavęs pritarimą, pasikonsultavęs ar atsižvelgęs į jų nuomonę, pridedamas (Rekomendacijų dėl socialinio dialogo vystymo  priedas).

SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE

5. Socialinis dialogas įmonės lygmenyje – įmonės darbuotojų kolektyvo atstovų ir ūkio subjekto vadovo ar jo įgaliotų asmenų tarpusavio santykiai, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais įstatymais ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, bei papildomų, palankesnių negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos numatymas ir įteisinimas kolektyvinėje sutartyje.
6. Socialinis dialogas turėtų būti grindžiamas šiais principais:
6.1 savanoriškumas ir savarankiškumas, priimant šalis susaistančius įsipareigojimus;
6.2 galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumas;
6.3 realus įsipareigojimų vykdymas;
6.4 objektyvios informacijos suteikimas;
6.5 tarpusavio atsakomybė ir kontrolė;
6.6 šalių lygiateisiškumas, geranoriškumas ir pagarba teisėtiems savitarpio interesams.
7. Dialogo įgyvendinimo įmonėje formos:
7.1. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus (kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai) organizuoja darbuotojų atstovai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo – toliau DSSĮ  13 straipsnio 4 dalis). Svarbu, kad išrinkti darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai būtų mokomi (įmonėje ar mokymo įstaigose), kaip naudojantis suteiktomis teisėmis (DSSĮ 13 straipsnio 6 dalis), tinkamai atlikti savo funkcijas (DSSĮ 13 straipsnio 5 dalis). Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai dirba kolektyve kartu su kitais darbuotojais, todėl jų dalyvavimas vertinant profesinę riziką darbo vietose ir aiškinant darbuotojams priemonių, mažinančių profesinę riziką, naudojimo būtinybę (ypač asmeninių apsaugos priemonių), operatyviai pateikiama informacija darbuotojams ir vadovams apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus, darbuotojų nuomonių apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę darbo vietose apibendrinimas ir teikimas įmonės aukščiausio lygio vadovams - tai garantai sėkmingai įgyvendinamos darbuotojų saugos ir sveikatos politikos įmonėje, grąža finansinių resursų, skirtų darbuotojų mokymui saugos ir sveikatos klausimais.
7.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veikla. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (toliau – Komitetas) įmonėje steigiamas ūkio subjekto vadovo ir darbuotojų atstovų bendru sutarimu arba komitetų steigimas numatomas kolektyvinėse sutartyse. Komiteto veikla organizuojama vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-502 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais Komiteto steigimas nėra privalomas nei ūkio subjekto vadovui, nei darbuotojų atstovams, t. y. abiem socialinio dialogo šalims, tačiau vienai iš šalių pareiškus siūlymą steigti Komitetą – kita šalis neturi ignoruoti siūlymo svarstyti įgyvendinimą.
7.3. Informavimo ir konsultavimo procedūros (numatyta Kodekso 47 straipsnyje):
7.3.1. konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas.
7.3.2. darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais.
7.3.3. konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo.
7.4. Kolektyvinės derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Galimybė pradėti kolektyvines derybas lygiomis teisėmis priklauso tiek darbuotojų atstovams, tiek ūkio subjektų vadovams.
7.5. Pasitelkiant darbuotojus ir jų atstovus vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Apie darbuotojų dalyvavimo vertinant profesinę riziką, įgyvendinat kitas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones svarbą ir efektyvumą Valstybinės darbo inspekcijos specialistai yra parengę eilę metodinių rekomendacijų, kurios skelbiamos Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt rubrikoje ,,Metodinės rekomendacijos“.
8. Rekomenduojami socialinio dialogo vystymo (įmonės vadovybės lygmuo) įmonėje būdai ir metodai:
8.1. organizuoti darbuotojų, jų atstovų konsultavimą darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo klausimais. Iš anksto informuoti dirbančiuosius apie laiką (dirbantiesiems patogų) ir vietą, kur bus organizuojamas dirbančiųjų konsultavimas jiems rūpimais klausimais:
8.2. parengti, skelbti, stebėti ir analizuoti įmonės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
8.2.1. ar planuojamos priemonės, gerinančios darbuotojų saugą ir sveikatą, ar numatytų priemonių vykdymas kontroliuojamas;
8.2.2. ar numatytų priemonių įgyvendinimui paskirti konkretūs asmenys, vykdymo terminai ir, ar apie tai informuoti darbuotojai;
8.2.3. ar planuojant atsižvelgta į darbuotojų (jų atstovų) pasiūlymus ir apie jų svarstymą bei įgyvendinimą informuoti dirbantieji.
9. Abipusiai naudingas, nesukeliantis interesų konflikto, yra darbdavio ir darbuotojų bendradarbiavimas vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę. Tačiau užtikrinant dirbančiųjų saugą ir sveikatą, socialinis dialogas turėtų būti suprantamas ir vertinamas dviem aspektais:
9.1. minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, vykdymas yra privalomas abiems socialinio dialogo šalims.
9.2. derybos dėl papildomų garantijų ir lengvatų, palankesnių negu numatyta galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose darbo sąlygų.

 

 

Parengė:
Valstybinės darbo inspekcijos
Planavimo ir veiklos stebėsenos skyrius

_________________________________

Rekomendacijų dėl
socialinio dialogo vystymo
priedas

Kodekso nuostatų, kurias darbdavys gali įgyvendinti tik su darbuotojų atstovais, per kolektyvines sutartis, darbo tvarkos taisykles, gavęs pritarimą, pasikonsultavęs ar atsižvelgęs į jų nuomonę, sąrašas


Darbo kodekso straipsnis

Straipsnio pavadinimas

Trumpas nuostatų turinys

Pastaba

23 str. 1 d. 2 p.

Darbdavių (toliau-D) pareigos, susijusios su darbuotojų atstovais (toliau - DA)

Priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai

D konsultuojasi, o įstatymų nustatytais atvejais gauna DA sutikimą

47 str. 2 d.

Informavimas ir konsultavimas

D informuoja DA apie įmonės veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuojasi su DA

D privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti DA apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais.

 47 str. 3 d.

Informavimas ir konsultavimas

D informuoja DA apie sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo ir konsultuojasi su DA

Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, D privalo informuoti DA ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.

47 str. 4 d.

Informavimas ir konsultavimas

D informuoja DA apie sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, o taip pat konsultuojasi su DA

Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, D privalo informuoti DA ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

47 str. 5 d.

Informavimas ir konsultavimas

Kiti DA informavimo ir konsultavimosi su DA atvejai

Kiti informavimo ir konsultavimo atvejai, sąlygos ir tvarka gali būti numatomi įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse (toliau – KS), darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimuose

101 str. 2 d.

Konkursas

Konkursinių pareigų sąrašų ir konkursų nuostatų tvirtinimas

Konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus (ne valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose) tvirtina D jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į DA nuomonę

103 str. 2 d.

Kvalifikaciniai egzaminai

 Kvalifikacinių egzaminų tvarkos (ne valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose) nustatymas

Kvalifikacinių egzaminų tvarką (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmonėse) nustato D, atsižvelgdamas į DA nuomonę

109 str. 2 d.

Terminuota darbo sutartis

Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio

Leidžiama, kai tai numato kiti įstatymai arba KS.

114 str. 2 d.

Papildomas darbas ir antraeilės pareigos

Galimybė dirbti antraeilėse pareigose ar darbus kitoje darbovietėje

Tokio darbo ypatumus nustato Vyriausybė ir KS

115 str.

Nuotolinio darbo sutartis

Joje gali būti nustatyta, kad darbuotojas darbo sutartyje sulygtą funkciją arba dalį funkcijų atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose

Tokių darbo sutarčių ypatumus nustato Vyriausybė ir KS

117 str.

Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai

Darbo sutartys su ūkininkų ūkių ir kitų žemės subjektų darbuotojais, specialios paskirties įmonių darbuotojais

Tokių darbo sutarčių ypatumus nustato norminiai teisės aktai ir KS

1301 str. 3,4 d

Grupės darbuotojų atleidimas

Prieš įteikdamas įspėjimus D turi surengti konsultacijas su DA. Išvados įforminamos protokolu, kurį pasirašo D bei DA

Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą D privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su DA ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su DA.

134 str. 1 ir 4 d.

Garantijos darbuotojų atstovams

Darbuotojų, išrinktų į DA organus atleidimas pagal 129 str.  bei profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininko atleidimas pagal 129 str. ir 136 str. 3 d. 1 p.

Atleisdamas šiuos darbuotojus D privalo gauti DA organo sutikimą.
KS gali būti nustatyta, kad ši garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Įstatymuose ar KS nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų sutikimo.

147 str. 1 d.

Darbo laiko režimas

Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija

Grafikai tvirtinami suderinus su DA arba KS nustatyta tvarka

149 str. 1 d.

Suminė darbo laiko apskaita

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas

Atsižvelgus į DA nuomonę ar kitais KS nustatytais atvejais

151 str. 7 p.

Išimtiniai atvejai, kai leidžiami viršvalandiniai darbai

Išimtiniai atvejai, kai leidžiami viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai darbai leidžiami šiame straipsnyje, o taip pat ir KS numatytais atvejais

152 str. 1 d.

Viršvalandinių darbų trukmė

Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Gali būti nustatyta kitokia, bet ne daugiau kaip 180 per metus, metinė viršvalandinių darbų trukmė

Kitokia (bet ne daugiau kaip 180 val. per metus) metinė viršvalandinių darbų trukmė nustatoma KS

158 str. 6 d.

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Pertraukos pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos

Pertraukos sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės (toliau-DTT), darbo grafikai, KS ir darbo sutartis

159 str. 5 d.

Papildomos ir specialios pertraukos

Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta

Pertraukų suteikimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatoma KS bei DTT

161 str. 3 d.

Savaitės nepertraukiamasis poilsis

Nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus

Grafikai tvirtinami suderinus su DA arba KS nustatyta tvarka

184 str. 2 d.

Nemokamos atostogos

Nemokamų atostogų dėl kitų priežasčių (neišvardintų šio straipsnio 1 d. 1-8 p.) suteikimas

KS nustatyta tvarka

188 str. 1 d.

Darbo apmokėjimo organizavimas

Darbo apmokėjimo dydžių, sąlygų nustatymas

Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi KS, o jei KS nėra, - DTT ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, suderinus su DA.

188 str. 2 d.

Darbo apmokėjimo organizavimas

Konkrečių apmokėjimo dydžių, sąlygų nustatymas

Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

192 str. 1 d.

Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų

Esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų mokamas padidintas tarifinis atlygis

Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi KS ir darbo sutartyse

230 str.

Darbo tvarkos taisyklės

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia DTT

DTT tvirtina D, suderinęs su DA

256 str. 1 d.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Tokių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas KS.

269 str. 1 d.

Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones

D privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės, analizės, kontrolės ir kt. klausimais, įsteigiant darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina D suderinęs su įmonės DA