• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

 

Naujienų archyvas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas apie tai kaip tvarkingai ir saugiai paruošti darbo vietas ir vykdyti darbus vandentvarkos įmonėse bei leidimų išdavimo tvarką darbams šuliniuose, kitose uždarose erdvėse ir iškasose.
Laikantis šių rekomendacijų galima išvengti tragiškų įvykių darbe.
Su rekomendacijomis susipažinti galite ir VDI svetainėje: http://www.vdi.lt/Forms/MR_grid.aspx.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.

Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams

Nuo naujų metų bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. 
Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.
Darbo laiko trumpinimas taikomas dirbantiems visą darbo laiko normą
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę, bus taikomas darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., Darbo teisės skyriaus vedėjos nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems ir šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.).

Kas žinotina dėl tėvystės atostogų

Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos tėvystės atostogos galės būti skaidomos į dvi dalis, mat dabar jos suteikiamos visos iš karto, nepertraukiamos trukmės (DK 133 straipsnio pakeitimas). Bendra tėvystės atostogų trukmė nesikeis ir išliks ta pati – 30 kalendorinių dienų. Be to, kaip ir dabar, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai.

Kas žinotina dėl vaiko priežiūros atostogų

Randasi naujovė, susijusi su neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi (DK 134 straipsnio pakeitimas). Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį.

Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) galės imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Vaiko tėtis (įtėvis, globėjas) savo neperleidžiama dalimi galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai. Tai priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos, pavyzdžiui, jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėnesiais arba 23 ir 24 mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, kad neperleidžiamos dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu.

Kaip ir iki šiol, darbuotojai vaiko priežiūros atostogomis galės naudotis, kol vaikui sukaks 3 metai. Akcentuotina, kad anksčiau nurodyti 18 ir 24 mėnesiai, per kuriuos kiekvienas iš tėvų turės pasinaudoti neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi, yra susiję ne su atostogų trukme, o su pasirinkta vaiko priežiūros išmokų mokėjimo alternatyva. Be to, kaip ir dabar, šias atostogas pagal šeimos poreikį bus galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, grįžti į darbą joms nepasibaigus.

Europos darbo institucija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis ir socialiniais partneriais, inicijuoja informacinius susitikimus krovinių tarptautiniu vežimu kelių transportu užsiimantiems vežėjams ir vairuotojams valstybėse narėse, kurių tikslas – didinti informuotumą apie vairuotojų komandiravimą, vairavimo ir poilsio laiko taisykles, atsakyti į vairuotojų ir vežėjų informacinius poreikius.

Informacinė sesija krovininio transporto vairuotojams Lietuvoje vyks nuotoliniu būdu 2022 m. lapkričio 29 d. (18.30–20.00 val. Lietuvos laiku). Susitikimo metu kompetentingų institucijų atstovai pasidalins informacija su vairuotojais apie vairuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio laiko taisykles, atsakys į vairuotojams kylančius klausimus. Sesiją planuojama versti į anglų ir rusų kalbas.

Dalyvius kviečiame registruotis iki lapkričio 28 d. 14 val. paspaudus toliau esančią registracijos nuorodą https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/InformacinesesijavairuotojamsLT. Po registracijos dalyviams bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.    

Informacinė sesija vairuotojams LT (krovininis transportas) - darbotvarkė

Atsižvelgdama į išankstines 2022 m. lapkričio 11 d. įvykusios neįgaliųjų keltuvo avarijos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kai neįgaliųjų keltuvas buvo neregistruotas kaip potencialiai pavojingas, Valstybinė darbo inspekcija nori atkreipti biudžetinių įstaigų, t. y. pradinių, vidurinių mokyklų ir kt. švietimo įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų, bei visų kitų įmonių vadovų dėmesį į šių įstaigų pastatuose įrengtų neįgaliųjų keltuvų techninės būklės priežiūrą.

Kokie neįgaliųjų keltuvai laikomi potencialiai pavojingais įrenginiais?

Potencialiai pavojingais įrenginiais, kuriems taikomi specialūs priežiūros reikalavimai, laikomi neįgaliųjų keltuvai, skirti neįgaliems asmenims su neįgaliųjų vežimėliu arba be jo kelti, ir prie statinio konstrukcijos tvirtinami su varikline pavara, o jų platforma arba kabina ne didesniu kaip 0,15 m/sek. vardiniu greičiu juda tarp nustatytų sustojimo aikštelių vertikaliai arba pasvirai nuo vertikalės ne daugiau kaip 15 laipsnių kampu. Šie reikalavimai netaikomi asmeniniam naudojimui skirtiems neįgaliųjų keltuvams, vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvams, kurių kėlimo aukštis yra 1,5 m ir mažesnis bei nuožulniesiems (įrengtiems išilgai laiptų ar kito pasiekiamo paviršiaus ne didesniu kaip 75 laipsnių polinkio kampu) neįgaliųjų keltuvams.

Potencialiai pavojingiems įrenginiams priskirtinų neįgaliųjų keltuvų priežiūra

Anot VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno, neįgaliųjų keltuvas, priskirtinas potencialiai pavojingiems įrenginiams, turi būti prižiūrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo reikalavimais, t. y. šio keltuvo techninė būklė turi būti patikrinta ir įvertinta akredituotųjų įstaigų ekspertų bei gavus teigiamą išvadą – patvirtinimą, kad keltuvas yra saugus ir tinkamas naudoti. Be to, tokį keltuvą privalu užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Potencialiai pavojingų įrenginių registravimo, jų duomenų tikslinimo, išregistravimo procedūrų aprašymas ir prašymų formos yra pateiktos Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje, rubrikoje Paslaugos/Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos administracinių paslaugų teikimo aprašymai/Potencialiai pavojingų įrenginių registravimas ir duomenų keitimas pasikeitus savininkui Nr.2.

Variklinės pavaros vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvų priežiūros reikalavimai

Variklinės pavaros vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvų priežiūros taisyklėse išskirtas reikalavimas tikrinti jų techninę būklę: prieš pradedant neįgaliųjų keltuvą naudoti pirmą kartą; periodiškai – ne rečiau kaip vieną kartą per 24 mėnesius, po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, po atkuriamojo remonto ar modifikavimo bei pasibaigus neįgaliųjų keltuvo gamintojo nustatytam neįgaliųjų keltuvo naudojimo laikui arba, jei jis nėra nustatytas, po 15 metų nuo pirmojo neįgaliųjų keltuvo panaudojimo dienos.

Būtina domėtis neįgaliųjų keltuvų situacija įmonėse

Valstybinė darbo inspekcija ragina įstaigų ir įmonių, kurių statiniuose yra įrengti neįgaliųjų keltuvai, vadovus ir kitus atsakingus asmenis, nedelsiant pasidomėti, ar laikomasi anksčiau išvardytų reikalavimų ir įsitikinti, kad neįgalieji ir juos lydintys asmenys saugiai naudojasi neįgaliųjų keltuvu. 

Lapkričio 22 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) lankėsi Parlamentinė Armėnijos delegacija. Su Armėnijos Parlamento nariais ir Socialinių reikalų ministerijos bei jai pavaldžių institucijų atstovais susitiko Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, pavaduotojas Dalius Čeponas, kiti VDI atstovai. Armėnijos Respublikoje kol kas nėra tokios institucijos, kurios funkcijos apimtų ir darbo ginčų sprendimą bei psichologinio smurto darbe tyrimą, ką Lietuvoje atlieka VDI. Tačiau, kaip pažymėjo Armėnijos Respublikos socialinių reikalų ministerijos viceministras Rubenas Sargsyanas, yra numatytas finansavimas ir jau pradėti paruošiamieji darbai. Todėl jie labai džiaugiasi atsiradusia galimybe aptarti rūpimus klausimus ir pasisemti gerosios patirties.

Armėnijos delegacija

Armėnijos delegacija

Armėnijos delegacija

Armėnijos delegacija

Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kaip apskaičiuojami dienpinigiai?

Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, kaip numato Darbo kodeksas, darbuotojai turi būti informuoti ir jiems turi būti suteiktos reikiamos konsultacijos. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu (DK 25 straipsnio 2 dalis).

Kada darbdavys gali mokėti mažesnius dienpinigius?

Mažesnius dienpinigius darbdavys gali mokėti tada, kai šie diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus sudarytoje kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte galima nustatyti mažesnius, konkrečių dydžių, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus dienpinigių dydžius, tačiau jie negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Dienpinigių dydis turi būti aiškus

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės, dienpinigių dydis turėtų būti aiškus ir neturėtų kelti abejonių nei darbuotojui, nei darbdaviui, t. y. darbuotojai iš anksto turėtų žinoti, kokie dienpinigiai bus mokami vykstant į konkrečią komandiruotę ir negali būti sudarytos prielaidos vienašališkam darbdavio sprendimui dėl konkretaus dienpinigių dydžio, darbuotojui vykstant į paskirtą komandiruotę, taip pat užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą. Pavyzdžiui, nustačius kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte, kad darbuotojo dienpinigiai mažinami iki 50 procentų arba nustačius mokamų dienpinigių ribas, pvz., kad darbuotojui mokami dienpinigiai nuo 50 iki 100 procentų, nėra aišku, koks yra mokamas dienpinigių dydis.

Objektyvūs mažesnių dienpinigių diferencijavimo kriterijai

„Objektyvius kriterijus, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, vietiniame norminiame teisės akte nusistato darbdavys, o kolektyvinėje sutartyje – darbdavys ir darbuotojų atstovai, atsižvelgdami į individualius vykdomos komercinės-ūkinės veiklos ypatumus, darbo sąlygas, darbo santykių geografinę erdvę ir panašiai“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė. Svarbu akcentuoti, kad DK ir kituose teisės aktuose minėtos aplinkybės nėra reglamentuotos, o jų vertinimas paliekamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantiems subjektams.

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Taigi dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs ir negali būti mažinami, jeigu:

  • darbuotojas neįvykdo darbo normų (pavyzdžiui, darbdavio nustatytų pristatymo terminų, kelionės maršruto);
  • darbo funkcijas vykdo neekonomiškai (pavyzdžiui, didelės transporto priemonės kuro sąnaudos);
  • dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo neįvykdytos užduoties per nustatytą terminą (pavyzdžiui, kelio remonto darbai, automobilių spūstis ir pan.);
  • darbuotojas nepakluso darbdavio arba jo atstovo reikalavimams, kurie prieštarauja įstatymams;
  • darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą arba kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Tiesa, dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo darbdavys turi teisę inicijuoti atskirą tyrimą.

Kada turi būti išmokėti dienpinigiai?

Jeigu darbo ar kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, o grįžus iš komandiruotės dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. lapkričio 21 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

            Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Lapkričio 12 d. UAB "M. G." (Klaipėda) suvirintojas atliko statomo pėsčiųjų tilto suvirinimo darbus, pakilęs į aukštį kėlimo platformos pagalba. Dirbdamas kėlimo platformos lopšyje darbuotojas iškrito iš jo, iš maždaug 5-6 metrų aukščio bei patyrė daugybinius kūno sužalojimus. Pirminiais duomenimis nukentėjusio darbuotojo įvykio metu patirti sužalojimai priskiriami prie sunkių. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Lapkričio 11 d. UAB „E.“ (Kaunas) elektromonteris, pagal duotą nurodymą, vykdė elektros linijos darbus ir nukrito nuo oro linijos atramos. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

 Lapkričio 11 d. Vilniaus raj. Kalvelių „A.“ gimnazijos (Vilniaus r.) valytojos valė neįgaliųjų kėlimo platformos šachtą nuo dulkių ir voratinklių. Joms baigus valyti antrą aukštą, einamojo remonto darbininkas, užlipęs ant platformos, įjungė nusileidimo mygtuką. Po kelių sekundžių išgirdo sprogimą, ir visi trys darbuotojai su platforma nukrito į pirmą aukštą. Pagal 2022-11-15 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymas apie pakenkimo sveikatai sunkumą, vienas iš darbuotojų pakenkimas sveikatai buvo priskirtas prie sunkių.

Rugsėjo 28 d. UAB „A.“ (Alytus) vairuotojas, išlipdamas iš vilkiko puspriekabės, paslydo ir nukrito iš maždaug 1,20 m aukščio ant iškrovimo aikštelės. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Žuvo:

Lapkričio 14 d. buvo gautas iškvietimas dėl elektra nutrenkto vaikino, kuris gulėjo ant traukinio cisternos viršaus. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, vairuotojas, kartu su policijos pareigūnu ėjo padėti nukentėjusiam vaikinui, kuris gulėjo ant traukinio cisternos viršaus. Užlipęs ant cisternos greitosios medicinos pagalbos darbuotojas patyrė elektros smūgį ir nukrito nuo traukinio cisternos ant geležinkelio bėgių. Nukentėjęs darbuotojas buvo skubiai nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur 2022-11-16 nuo patirtų sužalojimų mirė.

Skaudi nelaimė įvyko pirmadienį, Naujojoje Vilnioje. Gelbėdamas paauglį buvo sunkiai sužalotas ir vėliau ligoninėje mirė greitosios pagalbos vairuotojas. Kai nukentėjo paauglys, kurį skubėjo gelbėti medikai, nebuvo atjungta įtampa linijoje, taigi darbuotojas pats patyrė iškrovą.
Darbuotojas, vykdydamas savo pareigą, gelbėdamas gyvybę, galimai manė, kad aplinka yra saugi. Tokia didelės kinetinės energijos trauma retai baigiasi laimingai. Nors darbuotojas susižeidė netiesiogiai dirbdamas su elektros srove, tačiau bet kokiu atveju darbo metu žuvo nuo elektros srovės pavojaus.
Įvykį tiria atitinkamos tarnybos, VDI taip pat pradėjo tyrimą dėl galimų saugos reikalavimų darbe pažeidimų.

Nelaimingi atsitikimai darbe dėl elektros srovės poveikio – dažniausiai mirtini

VDI ragina įmonių vadovus ir darbuotojus būti budresnius, mat mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dėl elektros srovės poveikio nemažėja. Šiais metais jau įvyko keli tragedija pasibaigę tokio pobūdžio nelaimingi atsitikimai darbe. Neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nuo elektros srovės poveikio šią savaitę vėlgi netekome vieno darbuotojo.

Elektros srovės pavojus dažnai tinkamai neįvertinamas

Daugumos tokių – nelaimingų – atsitikimų darbe priežastys – netinkamas darbų organizavimas ar darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas. Šią savaitę įvykusi skaudi nelaimė tik patvirtino, kad aplaidumas neišvengiamai lemia itin skaudžias, šiuo atveju – mirtinas, pasekmes.

Prieš vykdant didelio pavojaus darbuotojo sveikatai ir gyvybei keliančius darbus privalu įvertinti visas esamų ir galimų pavojų keliamas rizikas. Itin svarbu numatyti ir įgyvendinti adekvačias prevencines priemones. „Svarbu, kad visi atsakingi asmenys, nuo kurių pareigų vykdymo ar nevykdymo dažnai priklauso kitų darbuotojų sveikata ir gyvybė, padarytų viską, kad darbo vietose, kur susiduriama su elektros srovės pavojumi, būtų dirbama saugiai. Darbdavio įgalioti asmenys, vadovaudamiesi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, privalo užtikrinti nuolatinę darbų vykdymo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę“, – situaciją komentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Kur ieškoti informacijos apie darbų saugos vykdymą

VDI yra parengusi išsamias metodines rekomendacijas apie tokių darbų saugaus vykdymo ypatumus, visą informaciją rasite toliau nurodytuose dokumentuose: Darbai arti elektros oro linijų, Saugaus rankinių elektrinių įrankių naudojimo metodinės rekomendacijos, Įvykių darbe, kai darbuotojas patiria žalą sveikatai dėl pastato griūties, sprogimo arba elektros srovės poveikio, tyrimo metodinės rekomendacijos.

Inspekcija geranoriškai įspėja būti budrius tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Tik bendromis visų pastangomis, kartu vykdant tinkamą nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, saugiai atliekant darbus, sulauksime permainų – išvengsime tokių skaudžių ir beprasmių žūčių darbe.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. lapkričio 14 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai.

 Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 31 d. komandiruotės metu, kelte UAB „S.“ (Vilnius) vairuotojui įvyko nelaimingas atsitikimas. Įvykio aplinkybės tikslinamos. Įmonės vairuotojas paguldytas Vokietijos ligoninėje. Vairuotojas esantis komos būsenoje.

Šiandien, lapkričio 11-ąją, minint Verslo dieną, valstybinė darbo inspekcija (VDI), linkėdama verslui atsižvelgti į legalaus, saugaus ir įstatymiškai sąžiningo darbo svarbą bei stiprių darbo organizavimo principų laikymąsi, primena darbdaviams apie būtiną teikti informaciją VDI, darbdavio atsakomybę dėl vidaus tvarkų parengimo ir kitus svarbius, darbdaviams žinotinus bei Darbo kodekse numatytus aspektus.

Svarbu – kad darbdavys ir darbuotojas bendradarbiautų, abi pusės kurtų palankią, pasitikėjimu grįstą atmosferą, nes nuo to priklauso ir visos įmonės gerovė bei darbo rezultatas. Tik gerai darbo vietoje besijaučiantis darbuotojas pasižymi pakankama motyvacija ir maksimaliu įsitraukimu. Visgi tai randasi tik vertinančio savo darbuotojus darbdavio aplinkoje, taigi darbuotojo gerovė – ne atsitiktinumas, o kryptingų darbdavio pastangų kurti abipuse bendryste paremtą atmosferą rezultatas.

VDI primena, kad visa susisteminta, darbdaviams aktualiausia informacija patogiai pateikta VDI portale.

Kokią informaciją darbdaviai privalo teikti VDI?
Laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių (pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį).
Nustatyta, kad užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas sąlygas (pagal Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktus).
Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą (pagal Darbo kodekso 173 straipsnio 6 dalį).
Apie darbo tarybos veiklos pabaigą, kai nauja darbo taryba nesudaroma per šešis mėnesius, darbdavys raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

Ką turi žinoti darbdavys dėl vidaus tvarkų parengimo?
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones (Darbo kodekso 26 straipsnio 6 dalis).
Nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka (Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis).

Ką dar privalu žinoti darbdaviui?
Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra 20 ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per 6 mėn. nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją (Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalis): apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.

Nustatyta, kad darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį (Darbo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį (Darbo kodekso 71 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai 20 ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.
Darbdavys turi pateikti informaciją apie darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo. Taip pat privalu pranešti apie:

  • įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
  • darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
  • dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
  • kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai (Darbo kodekso 205 straipsnio 2 dalis).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna informacijos, kad nesąžiningi darbdaviai neteisėtai renka iš darbuotojų lėšas tariamai siekiant ateityje padengti galimai darbdaviui padarytus „nuostolius“, naudodamiesi tuo, kad darbuotojai nežino Lietuvos Respublikos įstatymų arba yra atvykę iš trečiųjų šalių ir nemoka valstybinės kalbos arba nedrįsta kreiptis į institucijas.

„Pasitaiko atvejų, kai renkamos lėšos į „fondus“ (pvz., vadinamosios „bačkos“) arba pasirašomi vekseliai, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą; transporto sektoriuje išskaitoma už transporto priemonės nusidėvėjimą ar apgadinimus arba už padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė; iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, komentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.

Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos tik darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kaltę.  

Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos šiais atvejais:

  • grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
  • grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
  • atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
  • išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (pagal Darbo kodekso 55 straipsnį) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 58 straipsnį).

Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Pažymime, jog Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant darbdavys turi teisę duoti nurodymą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Atkreipiame dėmesį, kad Darbo kodeksas nenumato kitokių išskaitų, atliekamų iš darbuotojo darbo užmokesčio, pvz., paties darbuotojo valia ar galimiems darbdavio nuostoliams padengti ateityje, pagrindų, todėl tokios išskaitos negalėtų būti daromos.

Vis dėlto, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 3 dalį, kai asmuo pageidauja savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis turi teisę pateikti darbdaviui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą; Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodoma, kad jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą.
Jeigu išskaičiuojama iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kaltę, galioja tokia tvarka:

Atlygintinos žalos ribos – ne daugiau kaip darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio).

Atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą: jeigu žala padaryta: tyčia; darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei šį terminą darbdavys praleido arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti savavališkai, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją (tai trišalė institucija, veikianti regioniniu principu, kurioje sprendimus priima to regiono profsąjungų, darbdavių ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai).

Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytų išskaitų dydžių:

  • iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų;
  • iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį (jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma - 50 procentų.

Žalos atlyginimas ir civilinės atsakomybės draudimas. Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, jeigu sugadintas krovinys ir kt.), darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Jeigu asmuo mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ir /ar neatitinka Darbo kodekse numatytos žalos išieškojimo tvarkos, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.  

Įgyvendinant Lietuvos ir Norvegijos darbo inspekcijų vykdomą projektą „Bendradarbiavimas užtikrinant teisėtą darbą“, š. m. lapkričio 3–4 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje vyko Lietuvos ir Norvegijos institucijų, atsakingų už nedeklaruoto darbo kontrolę, atstovų seminaras. Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos institucijų (VDI, VMI, SODROS, VSAT, FNTT ir Policijos departamento) bendradarbiavimo praktika. Norvegijos atstovai supažindinti su Rizikos analizės centro ir Jungtinių operacijų centro veikla, bendrų kontrolės veiksmų vykdymo iššūkiais. Seminaro metu taip pat diskutuota apie Lietuvos Respublikoje registruotas įmones, veikiančias Norvegijoje ir įtariamas darbuotojų teisių pažeidimais, bei derintos galimos jungtinės Lietuvos ir Norvegijos atstovų kontrolės priemonės.

Lietuvos ir Norvegijos projektas

Lietuvos ir Norvegijos projektas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. lapkričio 7 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 28 d. Vilniaus A. V. S. G. N. teritorijoje kiemsargė grėbė lapus ir krovė juos į maišus. Eidama pasiimti darbo pirštinių į savo darbo vietą, kuri yra pastato rūsyje, lipo laipteliais į apačią, paslydo ant jų ir parkrito. Darbuotoja įvykio metu sunkiai susižalojo.

Spalio 25 d. AB "R.- A." statybos objekte Panevėžyje, vykdant pirminius paruošiamuosius statybos darbus, lūžus grebėstams, kurie buvo po ruberoido danga, darbuotojas įkrito į sandėlio vidaus patalpą iš maždaug 5,74 m aukščio. Įvykio metu darbuotojas patyrė daugybinius sunkius kūno sužalojimus.

Spalio 9 d. A. D. firmos „E.“ (Kaunas) vairuotojas komandiruotės metu Belgijoje išlipdamas iš puspriekabės ištraukiamomis puspriekabės kopėčiomis, skubėdamas nepataikė kojos pastatyti ant pakopos ir nukrito iš maždaug 1,3 m aukščio ant kairio šono. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Rugsėjo 22 d. UAB „T.“ (Klaipėda) darbuotojas komandiruotės metu Olandijoje pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 31 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu 1 darbuotojas žuvo.

Žuvo:

Spalio 20 d. UAB „K.- D.“  teritorijoje, esančioje degalinėje Šilojų g. 2, Traksėdžių k., Šilutės raj., pagal rangos sutartį du UAB „A.“ (Šilutės raj.) darbuotojai keitė pažeistas degalinės aikštelės plyteles. Į degalinę atvykęs UAB „K.- D.“ darbuotojo vairuojamas traktorius VOLVO L120H, užvažiavo galiniu ratu ant vieno iš UAB „A.“ darbuotojo, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. UAB „K.- D.“ darbuotojas vairuodamas traktorių nepastebėjo įmonės UAB „A.“ dirbusio darbuotojo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 31 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu 1 darbuotojas žuvo.

Žuvo:

Spalio 20 d. UAB „K.- D.“  teritorijoje, esančioje degalinėje Šilojų g. 2, Traksėdžių k., Šilutės raj., pagal rangos sutartį du UAB „A.“ (Šilutės raj.) darbuotojai keitė pažeistas degalinės aikštelės plyteles. Į degalinę atvykęs UAB „K.- D.“ darbuotojo vairuojamas traktorius VOLVO L120H, užvažiavo galiniu ratu ant vieno iš UAB „A.“ darbuotojo, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. UAB „K.- D.“ darbuotojas vairuodamas traktorių nepastebėjo įmonės UAB „A.“ dirbusio darbuotojo.

Spalio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius su Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus kolegomis priėmė Moldovos delegaciją.

Vadovas apžvelgė VDI atliekamas veiklas, pasidalijo statistiniais situacijos pokyčiais, akcentavo situacijos kaitą neteisėtos veiklos srityje ir išreiškė palaikymą Moldovai dalyvaujant eurointegracijos procese. Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus atstovai pristatė vieną iš prioritetinių VDI funkcijų – nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės organizavimą. Svečiai supažindinti su VDI vykdomu tarpinstituciniu bendradarbiavimu, patikrinimų planavimu, disponuojamais resursais vykdant nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę.

Moldovos delegacija

Moldovos delegacija

Moldovos delegacija

Nuo balandžio 1 d., siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje, visi pagal darbo sutartį, savarankiškai vykdantys veiklą, mažųjų bendrijų vadovai ar į Lietuvą iš kitų šalių komandiruoti ir statybvietėse dirbantys asmenys privalo turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą. Šio dokumento turėjimas yra ne pasirinktinis, o privalomas.

VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas pastebi, kad „nors pagrindinis šios įgyvendinamos priemonės tikslas yra ne bausti, o skatinti statybos sektorių veikti sąžiningai, tikrinimai vyksta, nelegaliai dirbančiųjų, skaičius nemažėja, todėl yra skiriamos baudos“.

VDI įspėja: vyksta atsakingi tikrinimai, ir neturintys skaidriai dirbančiojo ID kodo yra baudžiami. Fiziniai asmenys – iki 2,5 tūkst. Eur, juridiniai – iki 7 tūkst. Eur bauda.

Skaidriai dirbančiojo ID – dokumentas, kuriame nurodomas darbuotojo statusas

Skaidriai dirbančiojo ID suformuojamas „Sodros“ informacinėje sistemoje. Tai – specialus QR kodas, kuriame užfiksuojamas statybvietėje dirbančio asmens statusas: asmuo dirba pagal darbo sutartį, savarankiškai, pagal civilinę sutartį dirbantis mažosios bendrijos vadovas arba į Lietuvos Respubliką komandiruotas asmuo.

Suformuotame QR kode užfiksuojami pagrindiniai darbuotojo duomenys: jo vardas ir pavardė, darbdavio arba draudėjo pavadinimas, juridinio asmens arba draudėjo kodas. Draudėjo vardo ir pavardės pakanka, jei darbdavys arba draudėjas yra fizinis asmuo. Skaidriai dirbančiojo ID kodą galima atsisiųsti į mobilųjį telefoną, kompiuterį ar kitą prietaisą arba atsispausdinti.

Būdai, kaip galima gauti skaidriai dirbančiojo ID kodą darbuotojams

Reikėtų prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros „Gyventojui“ > meniu skiltyje kairėje pasirinkti meniu punktą„Skaidriai dirbančiojo ID“.Skaidriai dirbančiojo ID kodas bus išduotas akimirksniu, taigi jį bus galima atsisiųsti iš karto. Prašymą taip pat galima pateikti fiziškai, t. y. atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių. Tačiau tokiu atveju dokumento išdavimas gali užtrukti iki 3 dienų.

Jei asmuo dirba pagal kelias darbo sutartis ar verčiasi savarankiška veikla, jis gaus po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai ir kiekvienai savarankiškai veiklai.

Būdai, kaip galima gauti skaidriai dirbančiojo ID kodą darbdaviams

Reikėtų prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros „Draudėjui“ > „Ataskaitos“ > „S54.Informacija apie suteiktus skaidriai dirbančiojo ID“. Prašymas taip pat gali būti išduotas fiziškai, tačiau vėlgi procesas trunka iki 3 dienų.

Vienos užklausos metu darbdavys gali atsisiųsti kelis skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Tačiau tiek darbdavys, tiek komandiruoto užsieniečio darbdavys gali gauti tik jo darbuotojams arba pas jį komandiruotiems užsieniečiams suformuotus skaidriai dirbančiojo ID.

Į Lietuvą komandiruotas darbuotojas informaciją apie jam suteiktą skaidriai dirbančiojo ID gali gauti tik pateikęs prašymą „Sodros“ skyriuje.

Skaidriai dirbančiojo ID galiojimo trukmė

Dokumento galiojimo trukmė – neterminuota. Jis panaikinamas, kai darbuotojas atleidžiamas, savarankiškai dirbantis asmuo nutraukia veiklą, mažosios bendrijos vadovas netenka vadovo statuso arba baigiasi dirbti Lietuvoje komandiruoto asmens sulygtas komandiruotės laikotarpis.

Darbdavio ir statytojo arba užsakovo pareigos ir atsakomybės

Darbdaviui privalu užtikrinti, kad visi statybvietėje dirbantys jo darbuotojai turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodą ir jį pateiktų patikrinti atsakingoms nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms, viena tokių – Valstybinė darbo inspekcija (VDI). ID statusą taip pat gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), FNTT, policija, statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas rangovas.

Statytojas arba užsakovas arba jo įgaliotas rangovas turi užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys būtų identifikuoti: tiek atliekantys, tiek neatliekantys statybos darbų.

Atsakomybė, pažeidus reikalavimus dėl skaidriai dirbančiojo ID

Baudos taikomos fiziniams asmenims – darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdavio, priimančios įmonės, statytojo (užsakovo) arba rangovo atsakingiems asmenims ir juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) arba įgaliotiems rangovams.
Darbdaviai arba kiti atsakingi asmenys, taip pat Lietuvos įmonės, kuri priima užsieniečius laikinai dirbti, vadovas arba jo įgaliotas asmuo už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą yra baudžiami nuo 500 iki 1 100 Eur bauda (padarius pakartotinai – nuo 1 100 iki 2 550 Eur).

Statybvietėje esantys darbuotojai ir kiti čia esantys asmenys už Statybos įstatyme nustatytų ir statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą yra baudžiami nuo 50 iki 150 Eur bauda (padarius pakartotinai – nuo 150 iki 250 Eur), rangovai arba statytojai (užsakovai) fiziniai asmenys ir savarankiškai dirbantys asmenys – nuo 500 iki 1 100 Eur bauda (padarius pakartotinai – nuo 1 100 iki 2 550 Eur), o rangovai arba statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys – nuo 1 100 iki 2 550 Eur bauda (padarius pakartotinai – nuo 4 000 iki 6 000 Eur).

Jei pagal Užimtumo įstatymą statybvietėje esantys asmenys nevykdo identifikavimo reikalavimų, juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) arba jo įgaliotam rangovui – skiriama bauda gali siekti anuo 2 000 iki 5 000 Eur (pakartotinai nusižengus – nuo 5 000 iki 7 000 Eur).

Skaidriai dirbančiojo ID kodo neturinčių darbuotojų statistika

VDI duomenimis, 2022 m. (per tris ketvirčius) atlikus 1 875 statybos sektoriaus ūkio subjektų patikrinimus buvo nustatyti 758 nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys, iš jų 109 užsienio piliečiai, 4 nepilnamečiai (asmenys iki 18 metų). 2022 m. beveik pusė visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų dirbo statybų sektoriuje.

Spalio 25 d. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė bendradarbiavimo stiprinimą užsieniečių kontrolės srityje bei galimybę VSAT pasinaudoti VDI duomenų bazėmis.

Iš VSAT pusės dalyvavo Vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas; Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis; Migracijos valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Kazakauskienė; Migracijos valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus viršininkas Audrius Šantaras. Iš VDI - Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas; Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika.

Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas

Spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko socialinės atsakomybės konferencija: „Darbuotojas su negalia – (ne)norma“. Šios konferencijos tikslas – didinant įmonių socialinę atsakomybę ir skatinant jas prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų, raginti laikytis nediskriminavimo principo, užkirsti kelią mobingui ir gerinti psichosocialinę situaciją.

Valstybinė darbo inspekcija, kaip partnerė, prisidėjo prie šios konferencijos organizavimo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius tarė sveikinimo žodį, pasidalijo mintimis apie šiandienę situaciją. Su šia kalba galite susipažinti toliau.

Renginyje dalyvavo ir VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė, kuri savo įžvalgomis pasidalijo skaitydama pranešimą tema „Psichologinis smurtas: požymiai, įrodinėjimas, prevencija“.

Gerbiami kolegos, bendraminčiai, konferencijos svečiai,

pirmiausia, prieš pradėdamas kalbą, noriu visų paklausti: kas yra neįgalusis? Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis apibrėžiamas kaip „asmuo, kuriam <...> nustatytas neįgalumo, darbingumo arba specialiųjų poreikių lygis“.

Bet kas mums, ne įstatymams, yra neįgalus žmogus? Paklauskime savęs, ar apskritai įmanoma apibrėžti žmogaus gebėjimus, galią ar (ne)galią? Taip, dažnai negalia riboja fiziškai, tačiau jos priešakyje pirmiausia turime matyti žmogų – tokį, kaip dauguma mūsų – lygiateisį šios visuomenės narį, taigi diskriminacija ar abejingumas, vis dar gajus mūsų visuomenėje, ir ypač darbo rinkoje, absoliučiai nepateisintinas.

Darbo rinkoje vis dar susiduriame su išankstinėmis nuostatomis, kad darbuotojas su negalia dėl sveikatos problemų negali kokybiškai atlikti darbo, negali dirbti pakankamai gerai ir pateisinti darbdaviui priimtino darbo intensyvumo. Daugumai darbdavių negalia – vis dar esminė kliūtis įdarbinti tokį darbuotoją. Ir niekas net nesvarsto ar nesidomi tais sėkmingais įdarbinimo pavyzdžiais, koks, pritaikius darbo vietą, produktyvus, motyvuotas ir lojalus gali būti žmogus su negalia ir kokią neįtikėtiną pridėtinę vertę jis gali sukurti.

Vis dėlto, galime ir pasidžiaugti, kad ženkliai pagerėjo darbo vietų pritaikymas neįgalių reikmėms. VDI 2021-2022 metais (iki spalio 1 d.) atliko 2,2 tūkst. patikrinimų, kurių metu tikrino darbo vietų bei poilsio ir persirengimo patalpų įrengimo atitiktį neįgaliųjų poreikiams. Malonu konstatuoti, kad beveik visų patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Per nurodytąjį laikotarpį buvo nustatyti tik 3 atvejai, kai  darbo vietų įrengimas neatitiko neįgaliųjų poreikiams, bei 2 atvejai, kai jų poreikiams neatitiko poilsio ir persirengimo patalpų įrengimas.

Kalbėdami apie neįgalumą, pasvarstykime, ką lemia žmogaus ūgis, svoris ar akių spalva? Visa tai – antraeilės, nieko nelemiančios ir niekaip žmogaus neapibrėžiančios fizinės skirtybės. Kaip ir neįgalumas: jis negali apibrėžti žmogaus. Taigi svarbu priimti žmogų, o ne matyti jo neįgalumą. Svarbu pastebėti jo galią.

Šiandien aš linkiu mums, gyvenantiems šioje ne visada tolerantiškoje bendruomenėje, nekurti skirtybių, bet jungti panašumus. Nes tik matydami, kaip negalia gali tapti galia ir stiprybe, visi tapsime lygūs. Tiesą sakant, linkiu, kad tokie būtume jau dabar.

Su pagarba –
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius

Konferencija

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 24 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 10 d. UAB „K.“ (Vilnius) pamainos meistras atvyko remontuoti automobilį, turintį pakabos ir stabdžių gedimų. Automobiliui važiuojant ant keltuvo, automobilių šaltkalvis stovėjo priešais keltuvą. Užvažiuodamas ant keltuvo, automobilis nesustojo, bet peršokęs keltuvo atraminius ribotuvus prispaudė automobilių šaltkalvį prie darbo metalinės spintelės bei sunkiai sužalojo.

Rugsėjo 25 d. parduotuvėje „Maxima“ (Vilnius) darbuotojas darbo metu išėjo į lauką, prie parduotuvės esančios rampos, parūkyti ir nepastebėjo, kad rampos vartai yra šiek tiek nuleisti žemyn, atsitrenkęs galva į vartus, nukrito nuo rampos ant žemės ir sunkiai susižalojo.

Rugpjūčio 31 d. AB „U. T.“ (Utenos raj.) apdailos cecho patalpose audinių dažytojas pasijuto blogai, griuvo ant žemės ir griūdamas patyrė sunkią galvos traumą.

Žuvo:

Spalio 13 d. Personalinės įmonės „U.“ (Elektrėnų sav.) vairuotojas vairuodamas vilkiką komandiruotės metu Rusijoje pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu žuvo.

Spalio 17 d. ŽŪB „G. A.“ (Šiaulių raj.) pirminiais duomenimis du bendrovės darbuotojai buvo pasiųsti į grūdų bokštą pakasti grūdų (bokštas buvo pusiau užpildytas apie 500 tonų grūdų). Darbuotojams kasant grūdus buvo vykdomas bokšto iškrovimas į priekabas ir vieną iš darbuotojų „įtraukė“ į grūdus. Įvykio metu darbuotojas žuvo.

Artėjant minėjimo ir šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis atminimo pagerbimui, poilsiui, susitikimui su šeima ir draugais. Tačiau yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Todėl:

  • švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 str. 2 dalis);
  • nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Pagal šią DSSĮ nuostatą taikoma išimtis, t. y. net ir dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (t. y. pamaininis darbas) reikalingas nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos sutikimas dirbti šventinę dieną. (DSSĮ 37 str. 8 dalis);
  • už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 str. 2 dalis);
  • už viršvalandinį darbą švenčių dieną – mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 str. 4 dalis);
  • darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš DK 144 str. 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko (DK 144 str. 5 dalis);
  • darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.

„Vienintelė išimtis, kai šis darbas neapmokamas įprasta tvarka, tai darbuotojo prašymas, kad darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginus iš atitinkamo koeficiento, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. Tai reiškia, kad darbo švenčių metu sąskaita galite pailginti kasmetines savo atostogas“, - primena VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Susidūrus su pažeidimais dėl darbo švenčių dienomis raginame kreiptis į VDI:
Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
Facebook paskyroje: Valstybinė darbo inspekcija
El.paštu: info@vdi.lt.

Žūčių darbe statistika negailestingai auga. Šiais metais darbe jau žuvo 19, o sunkiai sužeisti – net 97 asmenys. Šie skaičiai atspindi tik nelaimes darbo vietoje.

Tačiau nelaimingų atsitikimų dėl saugos reikalavimų nepaisymo pasitaiko ne tik darbo vietoje, bet ir namuose.

Šią savaitę Šiaulių r. 31 metų vyras užsimušė nukritęs nuo paties statomo namo stogo,  67 metų vyras mirtinai susižalojo elektriniu pjūklu, o 50 metų vyras nuskendo grūduose.

Saugos reikalavimų nesilaikymas dirbant darbus privačioje aplinkoje rodo, kad saugos kultūra vis dar nėra pakankamai aktuali mūsų visuomenėje. Saugos reikalavimų laikymasis dirbant pavojingus darbus turi tapti kasdieniu įpročiu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad net atsakingai į saugą žiūrinčių darbdavių įmonėse atsitinka nelaimių, nes patys darbuotojai atsisako paisyti saugos reikalavimų.

„Tokį požiūrį žmonės „parsineša“ ir namo, mat laisvu nuo darbo laiku atlikdami įvairius darbus pasmerkia save sužalojimams, – komentuoja VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, – tačiau yra ir kita pusė – nepakankamas ugdymo saugos klausimais sprendimų mastas, artimų asmenų netinkami pavyzdžiai kasdienėje aplinkoje suformuoja nesaugaus elgesio įpročius, o dėl to vėliau jau darbo vietoje darbuotojas mano galintis nesilaikyti saugos ir sveikatos reikalavimų, ir tai nulemia sunkias ar net fatališkas pasekmes darbo vietoje. Dar blogiau, kai minėti ugdymo ribotumai ir (arba) įgauta nepakankama arba netinkama asmeninė patirtis lemia įmonių vadovaujančių ir kitų atsakingų asmenų profesinės rizikos vertinimo sampratos ribotumus, o profesinės rizikos veiksnių neįvertinimas – neadekvačių arba nesaugių užduočių paskyrimą pavaldiems darbuotojams, kurie vykdydami patikėtus darbus rizikuoja savo sveikata ir (arba) gyvybe. Toks įvykis jau įvyko ir šią savaitę: žemės ūkio bendrovėje, atliekant grūdų krovimo darbus, tuo pačiu metu du darbuotojai buvo pasiųsti į įrenginį „pakasti grūdus“: vieną jų įtraukė byrantys grūdai ir darbuotojas žuvo.“

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 17 d. 8 val. duomenimis) gauta pranešimų, kad darbo metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

Sunkūs sužalojimai

Spalio 7 d. UAB „L. C. F.“ (Marijampolė) gamybinio korpuso patalpoje cukraus gamybos įrenginių operatorius galimai krito atbulomis nuo kėdės ir patyrė stiprų galvos smūgį į plytų sieną bei betonines grindis. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo. Rugsėjo 30 d. UAB „U. A. P.“ (Ukmergės r.), atsitrenkus į bagažinės dangtį, autobuso vairuotojui buvo sunkiai sužalota galva ir nugara.

Rugsėjo 29 d. vykdant Raseinių kultūros centro rekonstrukcijos darbus iš maždaug 1,3 m aukščio, ardydamas sienos pertvarą, nukrito ir buvo sunkiai sužalotas UAB „P. K.“ plataus profilio statybininkas.

Rugsėjo 22 d. UAB „M.“ (Panevėžys) tvirtinant metalinę 11,4 m ilgio, apie 300 kg svorio konstrukciją, t. y. prieš tvirtinant šakiniu krautuvu ją pakėlus į reikiamą aukštį, konstrukcija nuslydo ir parbloškė darbuotoją. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Rugsėjo 15 d. UAB „P. K.“ (Klaipėda) pagalbinis darbininkas statybos objekte nešiojo trinkeles. Darbuotojui pjaunant statybiniu peiliuku trinkelių, sukrautų ant paletės, plastikinę pakavimo juostą, lūžo peiliuko geležtė. Nulūžusi geležtė atsitrenkė į trinkeles ir  atšokusi nuo jų  pataikė ir sunkiai sužalojo darbuotojo akį. Darbuotojas nebuvo užsidėjęs jam išduotų apsauginių akinių.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet bus mažinamas kilnojamojo pobūdžio darbo, darbo atliekamo lauko sąlygomis ar susijusio su kelionėmis ir važiavimu kompensacijų dydis nuo 50% iki 30%.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad  darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Tokios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis neapmokestinamos.

“DK 144 str. 8 d. numatytomis kompensacijomis tam tikrais atvejais yra piktnaudžiaujama ir mokamomis maksimaliomis kompensacijos padengiamas darbo užmokestis. Kompensacijomis dengiamas atlyginimas neigiamai veikia darbuotojo padėtį, t. y., naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą minimos kompensacijos nėra traukiamos, taip pat jos neįtraukiamos naudojantis ir socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitomis išmokomis)”,- perspėja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.

DK pataisomis nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinamos aptariamos kompensacijos. Prieš įsigaliojant šiems pakeitimams numatytas pereinamasis laikotarpis ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažinamas tokių kompensacijų dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.

Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu konkretus kompensacijos dydis nustatytas darbo sutartyje ir jis didesnis nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjus maksimaliam dydžiui, darbdavio sprendimu gali būti keičiama sulygta darbo sutarties sąlyga dėl kompensacijos dydžio mažinimo, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams (DK 45 str. 4 d.).

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 17 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai ir vienas darbuotojas žuvo.

 Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Spalio 7 d. UAB "L. C. F." (Marijampolė) gamybinio korpuso patalpoje cukraus gamybos įrenginių operatorius galimai krito atbulomis nuo kėdės, patirdamas stiprų galvos smūgį į plytų sieną bei betonines grindis. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Rugsėjo 30 d. UAB „U. A. P.“ (Ukmergės raj.) autobuso vairuotojui autobuso bagažinės dangtis sunkiai sužalojo galvą bei nugarą.

Rugsėjo 29 d. vykdant Raseinių kultūros centro rekonstrukcijos darbus iš maždaug 1,3 m aukščio, ardydamas sienos pertvarą, nukrito UAB „P. K.“ plataus profilio statybininkas ir buvo sunkiai sužalotas.

Rugsėjo 22 d. UAB „M.“ (Panevėžys) tvirtinant metalinę (11,4 m ilgio, apie 300 kg svorio) konstrukciją, tai yra prieš tvirtinant šakiniu krautuvu ją pakėlus į reikiamą aukštį, konstrukcija nuslydo ir parbloškė darbuotoją. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Rugsėjo 15 d. UAB „P. K.“ (Klaipėda) pagalbinis darbininkas statybos objekte nešiojo trinkeles. Darbuotojui pjaunant statybiniu peiliuku trinkelių, sukrautų ant paletės, plastikinę pakavimo juostą, lūžo peiliuko geležtė. Nulūžusi geležtė atsitrenkė į trinkeles bei  atšokusi nuo jų  pataikė darbuotojui į akį ir ją sunkiai sužalojo. Darbuotojas nebuvo užsidėjęs jam išduotų apsauginių akinių.

Žuvo:

Spalio 11 d. MB „B. S.“ (Mažeikių raj.) apdailininkas statomame pastate montavo langų sąramų klojinius (dirbo vienas). Kitoje patalpoje dirbęs kitas darbininkas išgirdo riktelėjimą ir atėjęs rado darbuotoją gulintį ant grindinio. Darbuotojas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė (įvykio aplinkybės dar tikslinamos).

Spalio 12d. prasideda Europos darbo institucijos (ELA) inicijuojama ir organizuojama informacinė kampanija „Road2FairTransport“, kuri truks keturias savaites. Kampanijos tikslas - vairuotojams ir vežėjams išsamiau paaiškinti teisės aktų pakeitimus, kuriuos įvedė mobilumo paketas, informuoti apie vairuotojų ir vežėjų teises ir pareigas, didintų jų sąmoningumą užtikrinant saugų eismą ir sąžiningą transporto sistemą visuose Europos keliuose.

Lietuvos transporto saugos administracija kartu su Valstybine darbo inspekcija aktyviai įsitraukia į kampanijos įgyvendinimą ir jau nuo pirmųjų dienų vyks patikrinimai šalies keliuose.  Vykdomų akcijų metu LTSA ir VDI pareigūnai dalins  informacinę medžiagą vairuotojams, kurioje pateikiami pagrindiniai reikalavimai, susiję su vairavimo ir poilsio laiko taisyklėmis bei vairuotojų komandiravimu, kurio naujos taisyklės taikomos nuo šių metų vasario 2 d.

Keturias savaites skirtingose Europos šalyse vyksianti krovininių ir keleivinių transporto priemonių vežėjams ir vairuotojams skirta kampanija koordinuojama tarpusavyje su visomis ES valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, valstybinėmis institucijomis.

Informacinės kampanijos metu vairuotojams ir vežėjams bus pateikiama naudinga informacija video formatu, informaciniais pranešimais, patikrinimų metu. Kviečiame sekti informaciją LTSA ir VDI internetinėse svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU – OSHA) kartu su valstybėmis narėmis surengė Saugių darbo vietų gerosios praktikos konkursą, kuris yra 2020–2022 m. vykstančios kampanijos „Saugiose darbo vietose – mažesnis krūvis“ dalis. Šie apdovanojimai padeda atskleisti gerų saugos ir sveikatos darbe rezultatų naudą ir yra vienas iš būdų skleisti ir skatinti gerąją praktiką visoje Europoje. Šį kartą apdovanojimai buvo skiriami įmonėms ir organizacijoms, kurios veiksmingai ir inovatyviai užkerta kelią raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams darbo vietoje.

EU – OSHA sudaryta ekspertų komisija atrinko geriausius praktikos pavyzdžius. Apdovanojimų nugalėtojomis pripažintos aštuonios Europos įmonės ir organizacijos iš įvairių ekonominių veiklos sričių – nuo sveikatos priežiūros iki metalo apdirbimo. Lietuvą apdovanojimuose atstovavusių nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo gerosios praktikos konkurso nugalėtojų UAB „Vonin Lithuania“ taikomos darbuotojų saugos priemonės buvo pripažintos tarp aštuonių geriausių Europoje!

UAB „Vonin Lithuania“ yra žvejybinius tralus gaminanti įmonė, kuri siekdama iki minimumo sumažinti peties patempimų riziką darbuotojams, atliekant nuolat pasikartojančius rankos judesius, be tradicinių prevencijos priemonių, dar į pagalbą pasitelkė kineziterapeutą ir fizinio aktyvumo specialistus bei pritaikė specializuotus ergonomikos mokymus darbuotojams.

Su laimėtojų pavyzdžiais galite susipažinti čia: https://osha.europa.eu/lt/highlights/2022-good-practice-awards-booklet-now-available

Apdovanojimai geros praktikos laimėtojams bus iškilmingai teikiami Europos saugių darbo vietų 2020–2022 m. kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ uždarymo metu lapkričio 14 d. Bilbao mieste, Ispanijoje.

Tuo metu VDI spalio 26 d. organizuoja specialią konferenciją, skirtą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitei bei kampanijos uždarymui paminėti.

Daugiau informacijos apie visą kampaniją rasite čia.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliam, nedeklaruotinam  darbui, prekybai žmonėmis ir jų išnaudojimui darbo rinkoje, tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2022 m. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Pagal šį susitarimą VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai kartu su VDI Vilniaus skyriaus inspektoriais vykdo neplanines akcijas VSAT Varėnos pasienio rinktinės veiklos teritorijoje esančiose pasienio kontrolės punktuose. Jų metu tikrinami krovininio transporto priemonių vairuotojai.

„Bendri patikrinimai labai pasiteisino, nes suvienijus jėgas yra atskleidžiamos plačios nelegalaus darbo schemos. Tokiuose patikrinimuose galima nustatyti ne tik kontrabandos atvejus, bet ir atidžiau išsiaiškinti, ar vairuotojų pateiktos darbo sutartys nėra fiktyvios. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vienoje transporto įmonėje nelegaliai dirbo net 88 asmenys“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Organizuotos bendros prevencinės akcijos metu Šalčininkų pasienio kontrolės poste, Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav VSAT ir VDI pareigūnai patikrino 12 Lietuvos įmonių vairuotojų  ir tik 2 iš jų įdarbinti nepažeidžiant įdarbinimo tvarkų.  

VDI ir VSAT bendradarbiauja ne tik rengdami bendras akcijas, bet ir tirdami VSAT surinktus duomenis per kasdienius patikrinimus. Tokiu būdu nustatyti net 164 nelegalaus darbo atvejai, už juos įmonėms bendrai baudų skirta už beveik 150 tūkst. eurų. Vienai įmonei skirta net 76 384 eurų bauda.

„Nelegalus darbas daro didžiulę žalą tiek valstybei, tiek dirbančiam žmogui. Dirbantysis atsiduria vergo padėtyje, nes praranda teisę į socialines garantijas, sąžiningi verslai dalyvauja nesąžiningoje konkurencijoje, valstybei nėra sumokami mokesčiai, taigi didėja korupcija, krinta piliečių pasitikėjimas. Taigi VDI ir mūsų kolegų VSAT požiūris į šią situaciją yra bekompromisis“, – komentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Spalio 5 d. už bendradarbiavimą vykdant nelegalaus darbo prevenciją VDI vadovas Jonas Gricius įteikė padėkos raštą VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus viršininkei Boženai Voitkevič.

Bendri VDI ir VSAT patikrinimai bus tęsiami ir toliau.

Nuotraukose: 

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius;
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotojas Egidijus Pupšys;
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus viršininkė Božena Voitkevič;
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Ramūnas Rakauskas.

Bendri patikrinimai

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 10 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugsėjo 30 d. UAB „S.“ (Klaipėda) metalinių konstrukcijų montuotojas ant statomo namo stogo montavo daugiasluoksnes plokštes. Tuo metu, kai stūmė plokštę perdengimo paviršiumi, jis iškrito per stoge esančią stoglangiui skirtą angą. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Rugsėjo 8 d. UAB ,,V." (Alytus) vairuotojas – ekspeditorius vairavo įmonės krovininį automobilį autostradoje Lenkijos Respublikoje, kitas įmonės vairuotojas sėdėjo keleivio vietoje. Autostradoje prieš juos važiavęs vilkikas aplenkė šalikėje sustojusį kitą vilkiką, ir jie važiuodami dešine vilkiko puse atsitrenkė į ten stovėjusio vilkiko puspriekabę. Eismo įvykis ir aplinkybės dar tikslinamos. Įvykio metu abu įmonės darbuotojai patyrė traumas, vienas iš jų – sunkias.

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys – užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.

Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.

Kodėl dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai?

Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Kaip akcentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė, teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui. „Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali – tai turi būti daroma šalių sutarimu“, – pabrėžia specialistė.

Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?

Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

Kaip apskaičiuoti atostogų dienų skaičių už tam tikrą laikotarpį?

Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė – 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė – 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.

Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?

Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga – tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis. Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai – šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, – kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.

Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?

Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-10-01, vadinasi, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., taigi nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020–2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

Ką daryti, jeigu darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis?

Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Mokytojas – vertintojas, tačiau neretai visuomenėje jis vertinamas ir pats, dažniausiai pastebimi ne pasiekimai, ugdymo patirtis, bet nesklandumai, pasitaikę profesiniame kelyje. Valstybinė darbo inspekcija kviečia pasvarstyti, kaip, spaudžiamam visuomenės, mokytojui išlikti oriam.

Tarptautinę mokytojų dieną vėliau keičiant Diena už orų darbą, atsigręžkime į mokytoją, ugdytoją, ir dar kartą prisiminkime esminius orumo principus. Prisiminkime, ką reiškia būti ir jaustis oriam ne tik mokytoju, bet ir žmogumi.

Orus mokytojas – kartu ir orus žmogus

Mokytojas – ne tik tas, kuris moko vaikus, pirmiausia jis – žmogus. Visgi intensyviame ugdymo procese dažnai tai pamirštama. Ne visi mes – mokytojai, tačiau visi – žmonės. Koks mokytojas turėtų būti ir koks jis yra? Čia randasi daug hipotetinių aspektų. Mokytojas pirmiausia turi jaustis pagarbiai žmonių – mokinių, tėvų, kolegų – atžvilgiu, įvertintas ir suprastas. Negali žeminti mokytojo orumo netinkama leksika, negali leisti sumenkinti jo autoriteto nepagrįstais vertinimais.

Kaip pastebi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja- Liudmila Mironovienė, visgi šiandien, deja, dažnai yra kitaip: neretai mokykloje skamba ir užgauliojimai, ir keiksmų lydimi komentarai. Dažnai su mokytoju ginčijamasi, o ne ieškoma sprendimų, kaip išgirsti. Dažnai pedagogas – tas, kuris kaltas, ir daugmaž visuomenė žino, kaip reikėtų dirbti šį darbą, tačiau, atsižvelgus į statistiką, tam ryžtasi retas. Paklauskime savęs: kur dingo mokytojo autoritetas?

Orus mokytojas – pasitikintis – tas, kurio klauso ir klausomasi

Mokytojas turi galėti priimti sprendimus ir keisti. Jis negali būti „išmatuotas“ sistemos, kuri orientuota į rezultatą, negali būti išmatuota jo erudicija ar intelektualumas. Ir šiuo atveju reikia pagarbos bei supratimo. Mokytojai – žmonės, kurie, be išankstinių nuostatų, laisvi rinktis, kaip tobulėti ir kaip leisti atsiskleisti vaikams. Jie keičia gyvenimą. Jie turi būti suprasti ir priimti, su šypsenos, ne liūdesio veidu.

„Mokytojas mokykloje – pirmasis, rodos, svarbiausias, pasitikėjimo vertas žmogus. Kiek to pasitikėjimo yra likę šiandien? Kiek – pagarbos ir orumo jo darbui? Minėdami Dieną už orų darbą, akcentuokime pasitikėjimą mokytoju, jo misiją ne tik mokykloje, bet ir vaiko gyvenime. Tai turėdami galvoje ir grąžindami mokytojo autoritetą, galime padėti mokytojui jaustis oriam“, – pabrėžia specialistė L. Mironovienė.

Kaip pamatuojamas mokytojo orumas?

Be išankstinio visuomenės požiūrio, kad mokytojas, nepasiekus vaikui konkrečių akademinių rezultatų, gali būti ir blogas, spaudžiant išorei, slegiant jam iškeltiems lūkesčiams, randasi ir kitų emocinių bei psichologinių momentų – moralizavimo, teisimo, vertinimo. Sunku ar lengva būti mokytoju? Sumenkęs autoritetas šiandien, ko gero, iškelia negatyvius aspektus ir opias problemas, ypač leidžia pasvarstyti apie mokytojo emocinę būseną. Ar gali jis jaustis emociškai stiprus, kai niekas neklauso?

Už darbo vietos saugumą ir darbuotojo emocinę gerovę atsakingas darbdavys

Anot VDI atstovės L. Mironovienės, už tinkamą darbo aplinkos sukūrimą atsakingas darbdavys. Būtent jis turi imtis visų būtinų priemonių ir užtikrinti, kad darbuotojai savo darbo vietoje būtų  saugūs ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Joks darbuotojas, įskaitant ir mokytoją, negali ir neturi patirti priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių ar įžeidžiančių veiksmų.

Kokias įžvalgas galima daryti pagal VDI gaunamus skundus?

VDI gaunami skundai rodo, jog mokytojai yra psichologiškai (emociškai) veikiami ne tik  vaikų ir tėvų, bet ir savo bendradarbių bei vadovų, kurie sąmoningai jų atžvilgiu taiko psichologinį smurtą. Primintina, kad smurtas ir priekabiavimas yra draudžiamas įstatymo ir už jo taikymą darbo santykių aplinkoje atsakomybė gali būti taikoma ne tik darbdaviui, bet ir smurtą taikančiam darbuotojui.

Mūsų visų pareiga – padėti mokytojui jaustis oriam

Mokytojui, kad jis galėtų tinkamai dirbti ir ugdyti, pirmiausia turi būti sukurta tokia darbo ir mokymo aplinka, kokią apibrėžia ir pripažinti teisiniai reglamentai, kurių svarbiausias – LR darbo kodeksas. Mokytojas, be jau aptartų bendražmogiškų aspektų, negali būti bauginamas ar menkinamas, negali patirti priešiškumo, žeminimo, neetiško elgesio, agresijos, užgaulumo, įžeidaus elgesio ar veiksmų, o tokio mūsų visuomenėje šiandien – dar apstu. Gal nuo to ir reikia pradėti? Mat būtent tai pirmiausia pamina orumą ir žemina garbę, žaloja žmogų, mokytoją, psichologiškai.

Net jei kartais neprisimename, ką sako teisė, leiskime mokytojui būti oriam savo supratimu, palaikymu ir jau minėtu atlaidumu laisvei rinktis. Nekomentuokime tuščiai, nepasvėrę, pasitikėkime juo ir jo pasirinkimais. Atsižvelkime į mokytoją – žmogų. Mes visi turėjome skirtingus mokytojus. Bet juos turėjome. Didžiąja dalimi todėl kad jie jautėsi orūs ar įvertinti, mes esame tai, kas esame šiandien.

Dieną už orų darbą visus mokytojus sveikina VDI. Būkite gerbiami. Suprasti. Ir visada – orūs.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) misija – orus darbas. Spalio 7-ąją minint Dieną už orų darbą VDI primena, kad tarpusavio pagarba ir saugumas darbe saugo gyvybes ir leidžia klestėti mūsų visuomenei.
„Šią svarbią visiems dieną noriu priminti darbdaviams, kad jų pareiga – užtikrinti darbuotojams orias darbo sąlygas, t. y. sukurti saugią psichosocialinę aplinką, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir darbo sutartyse numatytų įsipareigojimų, o darbuotojams svarbu priminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur ginčus ar skundus spręsti padeda institucijos, ir viena jų – Valstybinė darbo inspekcija“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Svarbu akcentuoti, kad dirbantis žmogus turi gerai jaustis darbo vietoje, jo profesionalumas ir indėlis į bendrą rezultatą turi būti pastebėtas. Kiekvienas asmuo turi teisę dirbti pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją, išsilavinimą ir gauti už tai deramą atlyginimą. Darbe žmogus turi save realizuoti.

Darbe negali būti šešėlio, diskriminacijos, išnaudojimo. Lisabonos sutartyje orumas minimas kaip pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Iš tiesų vienas didžiausių orumą apibrėžiančių aspektų – būtent darbas ir jo tinkamas įvertinimas, taigi užtikrindami orumą darbe užtikriname ir pamatines žmogaus teises.
„Pritariu jau ne kartą profesinių sąjungų kartotam šūkiui: „Orus darbas – orus gyvenimas!“ Kartu su socialiniais partneriais rūpindamiesi darbuotojų sauga ir sveikata, socialinių garantijų apsauga, iš esmės dirbame dėl žmogaus“, – tęsia VDI vadovas J. Gricius.
Tai, kad ne visose darbo vietose yra užtikrinamas darbuotojų orumas, rodo Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, 2022 m. I pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau reikalavimų išspręsti ginčus dėl psichologinio smurto (2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų, o 2022 m. I pusmetį – 25 reikalavimai).
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti nuorodoje http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf

Šių rekomendacijų tikslas – pateikti darbdaviams išsamią informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose, šias grėsmes valdyti, taip užtikrinant darbuotojams saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Netinkamas elgesys, pasireiškiantis grasinimu susidoroti, panaudoti smurtą, ignoravimu, engimu, patyčiomis ir pan., neturi likti nepastebėtas ir negali būti toleruojamas, nes žaloja ar gali sužaloti nukentėjusiojo darbuotojo asmenybę, pažeisti asmens orumą, įstumti nukentėjusįjį į bejėgę padėtį ir turėti kitokį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai.

Priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį, darbo sutarties formą ir tarpusavio santykius. Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos. Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ir ekonominė bei socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Toks dokumentas leidžia ne vien nustatyti ir (arba) nubausti smurtautoją (be to, ne visais atvejais poveikio priemonių taikymas pastarąjį sustabdo), tačiau sudaro sąlygas pašalinti susidariusios problemos (konflikto) darbe priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui (-ams). Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės.

Orumo diena

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. spalio 3 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Rugsėjo 29 d. AB „K. P.“ (Kaunas) mašinų operatorius vairavo frezą ir su kitais darbuotojais remontavo kelio duobes. Bevažiuojant nuo vienos duobės prie kitos,  frezą lenkė lengvasis automobilis ir ją kliudė. Nuo smūgio darbuotojas buvo nublokštas iš frezos ant kelio. Įvykio metu buvo sunkiai sužalotas.
                                 
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugsėjo 16 d. UAB „A.“ (Panevėžio raj.) darbuotojas statybos objekte plaktuku kalė vandens grąžto metalinę detalę, nuo kurios atskilusi metalo skeveldra, pataikė darbuotojui į akį ir ją sunkiai traumavo.

Rugpjūčio 16 d. UAB "A. T." (Kaunas) vairuotojas ekspeditorius vairuodamas vilkiką greitkelyje Belgijoje atsitrenkė į prieš jį važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Rugsėjo 15 d. UAB „I. L.“ (Vilnius) Panevėžio kulinarijos gamybiniame centre technikos grupės darbuotojas vyniojo plovimo žarną. Eidamas atbulomis užkliuvo už įrenginio, griuvo ant jo ir sunkiai susižalojo.

Nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigalioja nauja pranešimų apie paskelbtas (atšauktas) prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarka. Įsigaliojus šiai tvarkai darbdaviai apie darbuotojams paskelbtas prastovas ar dalines prastovas VDI privalo informuoti pateikdami pranešimo formą per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.
Pranešimas pateikiamas Darbo kodekso 47 str. (redakcija įsigailosianti nuo spalio 1 d.) nustatytais terminais, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Įstatyme numatyta: „Ne vėliau kaip prieš darbuotojo darbo dieną (pamainą) iki prastovos arba dalinės prastovos paskelbimo arba atšaukimo darbdavys apie prastovos paskelbimą darbuotojui ir jos atšaukimą informuoja Valstybinę darbo inspekciją per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą <...> Valstybinei darbo inspekcijai pateikti duomenys ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pasikeitimo turi būti tikslinami, kai prastova yra pratęsiama ar keičiasi kita nustatyta tvarka pateikta informacija apie paskelbtą prastovą.“
Reikiamas užpildyti formas galima rasti čia:
https://www.vdi.lt/Forms/Formos.aspx
Pranešimo apie paskelbtas prastovas forma yra pažymėta numeriu 16.

Per 2022 m. I pusmetį gauta 2 916 prašymų išnagrinėti darbo ginčus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, prašymų skaičius išaugo daugiau kaip 20 proc. (palyginti – 2 284 praeitų metų pirmąjį pusmetį). Svarbu pastebėti, kad gerokai padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius: net 6 157 sprendimai, palyginti su 4 615 sprendimų praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Prašymų išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį – daugiausia

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, išlieka tendencija: absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta 4 647 (75 proc.), kai, palyginti, 2021 m. I pusmetį – 3 113 (67 proc.). Taigi reikalavimų dėl darbo užmokesčio išieškojimo skaičius 2022 m. I pusmetį gerokai išaugo.

Kitų prašymų pokyčiai pagal reikalavimų skaičių

Svarbu pastebėti, kad aptariamuoju laikotarpiu šiek tiek padaugėjo reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko (55 reikalavimai praeitais metais, I pusmetį, 65 – šiais, I pusmetį), dėl psichologinio smurto (18 ir 25), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (387 ir 411). Visgi, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, trigubai sumažėjo reikalavimų dėl nekonkuravimo susitarimų ir konfidencialios informacijos apsaugos (7 ir 21) bei dėl ikisutartinių santykių (vos 2 reikalavimai). 24 reikalavimais mažiau gauta dėl turtinės žalos atlyginimo bei 7 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo. Ginčų  dėl kitų  reikalavimų, pavyzdžiui, dėl  nušalinimo  nuo darbo teisėtumo, diskriminavimo, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo ir kt. skaičius, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, išliko panašus.

Dažniausios kreipimųsi priežastys pagal gautų prašymų skaičių:

 

Išnagrinėtuose prašymuose keliami reikalavimai

Prašymų skaičius

 

2021 m.

2022 m.

Dėl darbo užmokesčio

3 113

4 647

Dėl darbo sutarties sąlygų

133

129

Dėl drausminės nuobaudos ar atsakomybės

3

2

Dėl žalos atlyginimo (materialinės atsakomybės)

197

173

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

387

411

Dėl neturtinės žalos

208

197

Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo

92

101

Dėl duomenų VSDFV pateikimo ar tikslinimo

40

98

Dėl baudų paskyrimo

76

86

Dėl darbo ir poilsio laiko

55

65

Dėl įspėjimo ar įsakymo panaikinimo

53

34

Dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų

21

7

Dėl psichologinio smurto

18

25

Dėl diskriminacijos darbe

5

6

Dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo

12

15

Kolektyvinis ginčas dėl teisės

29

22

Dėl ikisutartinių santykių

6

2

Dėl minimalaus darbo užmokesčio už
kvalifikuotą darbą mokėjimo

1

-

Kiti

166

137

Iš viso

4 615

6 157

Ieškovas darbuotojas

2 219

2 696

Ieškovas darbdavys

141

125

Gautų prašymų pobūdis ir išnagrinėtų bylų baigtys

Kaip matyti pagal statistinius duomenis, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (411). Kaip ir 2021 m. I pusmetį, daugiausia visų reikalavimų išspręsti komisijai patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (apie 29,4 proc.). Didžioji dalis visų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo tenkinta visiškai arba iš dalies (apie 21,6 proc.), vadinasi, pasitvirtino maždaug kas penktas kreipimasis. Panašus skaičius reikalavimų buvo atmesta (apie 21,1 proc.).

Nemažai atvejų sudarė ir reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo (197). Apie 40 proc. tokių reikalavimų atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, o apie 24,8 proc. ginčių dėl šio reikalavimo baigėsi taikos sutartimis. Iš dalies arba visiškai tenkinta maždaug 11,1 proc. atvejų.

Asmenys kreipėsi ir dėl baudų skyrimo, darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo (nutarties) – gauti 86 reikalavimai. Net 83 proc. tokių reikalavimų tenkinta visiškai arba iš dalies.

Kiek mažiau, t. y. 7, prašymų gauta dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų vykdymo, 6 – dėl diskriminacijos darbe, tačiau 4 jų išspręsti sudarius taikos sutartį, 15 – dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, tačiau daugiau kaip pusė atmesta, 22 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo, tačiau mažiau nei pusė atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino, ir 25 dėl psichologinio smurto, tačiau tokių reikalavimų atmesta daugiausia – net 44 proc.

Akcentuotina, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš visų gautų reikalavimų visiškai patenkinti 2 409, iš dalies patenkinti 269 prašymai, ir tai bendrai sudarė apie 43,4 proc. visų išnagrinėtų prašymų. Atmesta net 861 prašymas, t. y. beveik 14 proc. visų priimtų sprendimų.

Užsieniečių kreipimosi į darbo ginčų komisiją tendencijos

Šių metų I pusmetį į DGK užsieniečių kreipėsi maždaug 17 proc. mažiau, gauta 278 prašymai, kai, palyginti, praeitais metais – 326. Daugiausia į komisiją, kaip ir praeitais metais, kreipėsi Ukrainos ir Baltarusijos šalių piliečiai.

Darbo ginčų komisijos efektyvumas

Įvertinus 2022 m. I pusmečio rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad ginčų sprendimas DGK išlieka ekonomiškas ir efektyvus, mat net 77 proc. išnagrinėtų darbo ginčų, t. y. 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, baigėsi reikalavimų patenkinimu visiškai arba iš dalies, taikos sutarčių tarp šalių sudarymu ir ieškovams atsisakius pareikštų reikalavimų dar iki svarstymo ar jo metu.

2022 m. rugsėjo 21 d. Valstybinė darbo inspekcija (atstovaujama vadovo Jono Griciaus) ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (atstovaujama pirmininko Arvydo Dambrausko) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Susitarta bendradarbiauti užtikrinant efektyvią nelegalaus, nedeklaruoto darbo Lietuvos Respublikoje kontrolę ir prevenciją, taip pat plėtojant socialinį dialogą darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. rugsėjo 19 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugsėjo 2 d. UAB „N. K.“ (Vilniaus r.) vairuotojas su šiukšliaveže Vilniaus raj. rinko buitines atliekas. Važiuodamas suko į kairę ir susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu "Škoda", tada atsitrenkė į pakelės medį ir patyrė sunkią galvos traumą.

Žuvo:

Rugsėjo 12 d. UAB „I. P.“ (Vilnius) gamybinėse patalpose įrenginys prispaudė ir mirtinai sužalojo darbuotoją, kuris dėl nežinomų priežasčių užlipo laiptais į bunkerio aptarnavimo aikštelę, esančią šalia betono vežimėlio judėjimo kelio, ir buvo mirtinai prispaustas.

„Darbo užmokestis yra būtinas veiksnys užtikrinant tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau dažniausia ginčų kilimo priežastis – nesumokėtas darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio. Laiku nesumokėjus atlyginimo už darbą, darbdavys privalės mokėti netesybas. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio, raginame darbuotojus per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – konsultuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kada turi būti mokamas darbo užmokestis darbo santykių metu?
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir turi būti nustatytas darbo sutartyje, taip pat iki darbo santykių pradžios darbuotojui raštu pateikiama ir kita su darbo užmokesčiu susijusi informacija, darbo užmokesčio sudedamosios dalys (jos nurodomos atskirai), darbo užmokesčio mokėjimo terminai ir tvarka.

Kokios pasekmės kyla darbdaviui, jeigu darbo santykių metu pavėlavo išmokėti darbo užmokestį?
Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami delspinigiai. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Šiuo metu nustatytas delspinigių dydis – 0,08 procento.

Kada išmokamas darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos, jeigu nutraukiama darbo sutartis?
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti išmokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent darbo santykių nutraukimo metu buvo susitarta kitaip.

Kokios pasekmės kyla darbdaviui, jeigu pasibaigus darbo santykiams vėluojama atsiskaityti?
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kada mokami atostoginiai ir ką daryti, jeigu atostogos jau prasidėjo, o atostoginiai vis dar neišmokėti?
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

Kokių veiksmų gali imtis darbuotojas?

  • Kilus ginčui dėl neišmokėto viso arba ne viso darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, ginčas nagrinėjamas DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Taigi, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 220 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kuriame nurodoma ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, buveinės adresas; pateikiamas suformuluotas reikalavimas; aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Prašymo formą galite rasti čia (19 forma) – https://www.vdi.lt/Forms/Formos.aspx
  • Be to, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Šiuo atveju darbuotojas turi raštu apie nutraukimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o darbdaviui tenka pareiga išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
  • Pastaba: darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 1408  straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. rugsėjo 12 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

                                 
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Rugpjūčio 25 d. statybos objekte, UAB "S. L." (Vilnius) darbuotojas ant stogo klijavo stogo difuzinę plėvelę. Baigęs darbus, lipdamas kopėčiomis žemyn paslydo ir nukrito ant žemės. Įvykio metu darbuotojas sunkiai traumavo galvą.

Rugpjūčio 13 d. Vilniaus lopšelio darželio „L.“ (Vilnius) sargas-pastatų priežiūros darbininkas, užlipęs ant kopėčių, pjovė nudžiūvusias medžio šakas. Baigęs pjauti, lipo kopėčiomis žemyn, susvyravo ir nukrito iš maždaug 4 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo.

Birželio 29 d. Kauno r., kelyje A5 MB „B. B.“ (Marijampolės sav.) vairuotojas - betono siurblio operatorius vairuodamas automobilį "Volvo" atsitrenkė į priekyje jo važiavusį automobilį. Darbuotojas eismo įvykio metu sunkiai susižalojo.

2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams įteisinta prievolė darbdaviui dar iki darbuotojo darbo pradžios raštu pateikti papildomą informaciją dėl išbandymo termino trukmės ir sąlygų, darbo sutarties pasibaigimo tvarkos, darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, viršvalandžių, būtina nurodyti teisę į mokymo paslaugas, darbdavio su socialiniu draudimu teikiamas susijusias apsaugas.

Jau anksčiau nustatyta, kad darbo sutartyje būtina pateikti informaciją apie darbdavį (visą darbdavio pavadinimą, kodą, registruotą buveinės adresą), darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo sutarties rūšį, darbo funkcijos apibūdinimą arba aprašymą, darbo pradžią, kasmetinių atostogų trukmę  ir kt. (visas sąrašas nurodytas Darbo kodekso 44 straipsnyje).

Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dažnai kreipiasi darbuotojai, kuriems aktualūs individualūs darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai, ypač susiję su darbo sutarties sudarymu bei vykdymu. Būtent todėl svarbu akcentuoti, kad 2022 m. liepos 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu pakeista pavyzdinė darbo sutarties forma.

Kaip teigia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė, darbuotojui, įdarbintam iki 2022 m. liepos 31 d., ši informacija, kuri į sąrašą įtraukta tik nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., pateikiama darbuotojo prašymu. Jeigu kasmetinių atostogų trukmę, viršvalandžių nustatymo ir mokėjimo už juos tvarką, darbo (pamainos) keitimo tvarką, išbandymo termino trukmę ir sąlygas, įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus, darbo sutarties pasibaigimo tvarką ar darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas.

Anot I. Piličiauskaitės, teisės aktai nenumato pareigos privalomai naudotis pavyzdine darbo sutarties forma, tačiau darbuotojui iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti Darbo kodekso 44 straipsnyje nurodytą informaciją, darbo sutartyje aptarti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, nustatyti darbo laiko normą, taigi sudarant darbo sutartis visgi rekomenduojama naudotis pavyzdine darbo sutarties forma.

Šią – pavyzdinę – darbo sutarties formą galima rasti VDI interneto svetainėje, skiltyse „Darbdaviams“ ir „Darbuotojams“, bei spustelėjus šią nuorodą – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7b2df7605cdc11e79198ffdb108a3753/asr

Statybininkų šventė rugsėjo 10-ąją: nelengva profesija ir nuolatinė sveikatos rizika

 

Jau nuo 2000-ųjų antrąjį rugsėjo šeštadienį minima profesinė statybininkų šventė, įtraukta ir į valstybės atmintinų dienų sąrašą. Tai šventė šio sudėtingo sektoriaus atstovams, siekiant akcentuoti jų nuveiktus darbus ir atsidavimą šiai nelengvai profesijai.

Siekiama ne tik pagerbti visus Lietuvos statybininkus, dirbančius šį neretai pasiaukojimo reikalaujantį ir labai rizikingą darbą, bet ir priminti visuomenei, kad statybų sektorius – viena svarbiausių ir bene pavojingiausių šalies ūkio sričių. Statybininkai stato, atnaujina, tobulina mūsų aplinką, kitaip tariant, stato dabartį ir ateitį.

Statybininkų dienos išvakarėse prisiminkime būtiną žinoti aktualiausią šio sektoriaus informaciją.

Darbas aukštyje: pavojus slypi kiekviename neatsargiame žingsnyje

Šiais metais užregistruoti net du mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė statybvietėse. Kone pusė darbuotojų, dirbančių statybvietėse, susižaloja. Tokie atvejai nuolat primena, kaip svarbu kalbėti apie realius darbo aukštyje pavojus.

Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – didžiulė. Dėl šios priežasties būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.

„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J. Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai. Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo taškai ir būna įrengti“.

Kalbant apie statybų sektorių, visa tai būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas. Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siekia netoleruoti nė vieno nelaimingo atsitikimo darbe ir akcentuoja, kad jų galima išvengti, darbdaviui nuolat kalbant su darbuotojais apie darbų saugą, suteikiant visas būtinas saugos priemones. Tokiu atveju, pradėjus nuo darbdavio, ir dirbantieji į savo saugumą imtų žiūrėti atsakingiau.

Nelegalus darbas: ryžtasi, norėdami išsaugoti pašalpas ir siekdami papildomai užsidirbti?

Kitas ne mažiau svarbu aspektas – šiame sektoriuje vis dar gaju susigundyti nelegaliu darbu. Statybų aikštelėse tokie atvejai vis dar aktualūs. O tai reiškia, kad žmogus darbuojasi neturėdamas jokios darbo sutarties, kartu neturi ir jokių socialinių garantijų.

„Už nelegalų darbą baudas darbdaviams taip pat numato ANK, o jų dydis siekia 1–5 tūkst. eurų. Be to, darbininkų neįdarbinusiai įmonei surašomas protokolas atsižvelgiant į Užimtumo įstatymą ir už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, ar tai būtų Lietuvos, ar ES, ar trečiųjų šalių pilietis, skiriama 868–2896 eurų bauda“, – sakė VDI vyriausiasis darbo inspektorius Andrejus Bondarenka. Anot jo, pagal teisės aktus kiekvienas užsakovas – ar tai būtų įmonė, ar namą besistatantis asmuo – privalo įsitikinti, kad statybvietėje esantys žmonės turi būtinus dokumentus.

Ko siekia statybų sektoriaus darbuotojai, dirbdami nelegaliai? Naudos, žinoma. Ko gero, žmonės bando nušauti du zuikius – išsaugoti bedarbio pašalpą ir dar papildomai užsidirbti. Tačiau slėpynėms vietos nebeliko.

Nuo liepos 1-osios, nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems, pavyzdžiui, už privalomąjį sveikatos draudimą.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus.

Skaidriai dirbančiojo ID: dokumentas, būtinas visiems skaidriai dirbantiems statybų sektoriaus darbuotojams
Nuo šių metų balandžio 1 d. kiekvienas statybos darbus atliekantis fizinis asmuo privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančio ID kodą. Skaidriai dirbančiam darbuotojui identifikuoti bus naudojama „Sodros“ informacinė sistema, apdraustųjų ir išmokų gavėjų registrai bei juose šiuo metu jau kaupiami duomenys – informacija apie darbuotoją, darbdavį, savarankiškai dirbantį asmenį bei informacija apie į Lietuvą komandiruojamus darbuotojus.
Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas – tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvos Respubliką ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas.
Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.
Jau nuo pat pirmos skaidriai dirbančio ID įsigaliojimo dienos VDI vykdomų patikrinimų metu statybos objektuose vertina ir reikalavimų dėl ID turėjimo laikymąsi. Už ID neturėjimą gresia baudos fiziniams asmenims nuo 500 iki 2,5 tūkst. eurų, o juridiniams – nuo 2 iki 7 tūkst. eurų.

Baudos taikomos fiziniams asmenims – darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdavio, priimančios įmonės, statytojo (užsakovo) ar rangovo atsakingiems asmenims ir juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) ar įgaliotiems rangovams.

Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų pasekmės

Nelegalus darbas

Užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams ar jų atstovams) nuo 1 iki 5 tūkst. eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Darbdaviui juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pažeidimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nedeklaruotas darbas

Darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams ar jų atstovams) nuo 300 iki 1 450 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 tūkst. eurų.

Bauda darbdaviui juridiniam asmeniui nuo 200 iki 600 eurų. Pažeidimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 600 iki 1 200 eurų.

Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos pažeidimas

Darbdaviui juridiniam asmeniui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, užtraukia baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Informavimo tvarkos pažeidimas įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, atsakingam asmeniui užtraukia baudą nuo 360 iki 660 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 720 iki 1320 eurų.

 

Į VDI galite kreiptis:
el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI „Facebook“ paskyroje
Telefonu 8 5 213 9772
Mobiliųjų įrenginių programėle „Žinok teises“ („Google Play“, „Apple Store“)

Statybininko dienos proga

Praėjusią savaitę iš įmonių gauti pranešimai apie nelaimes darbe

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. rugsėjo 5 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:

                     
Rugpjūčio 29 d. UAB "V. R." (Akmenės r.) tinkuotojas – apdailininkas  statybvietėje įtempė virvelę su kabliuku, pritvirtintu sienoje. Kabliukas, išslydęs iš mūro plytos, pataikė darbuotojui į akį ir sunkiai ją sužalojo.
                     
Rugpjūčio 28 d. įmonės UAB "V. K." teritorijoje, prie sandėlio, dengiant trąšų rietuvę, iš maždaug 1,5 - 2 m aukščio nukrito ir sunkius sužalojimus patyrė UAB "T." (Klaipėda) pagalbinis darbininkas.

Rugpjūčio 27 d. UAB "T." (Mažeikių r.) darbuotojas po pietų pertraukos atvykęs į darbo vietą, nugriuvo ir sunkiai susižalojo galvą.

Rugpjūčio 23 d. UAB "E. P. K." (Šilutės r.) darbuotojui atėjus į dažymo cechą pasiimti apšvietimo lempos, ant jo užvirto ceche stovėjusi metalo konstrukcija (metalo konstrukcijos ilgis apie 12 m, aukštis - 1,2 m). Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Liepos 22 d. UAB "V." (Vilnius) darbuotojas iškrito pro atviras automobilio bokštelio kabinos duris ir sunkiai susižalojo galvą.
        
Žuvo:  
         
Rugsėjo 1 d. komandiruotės metu Vokietijoje ant UAB "M. P." (Klaipėda) darbuotojo užkrito metalinė konstrukcija. Įvykio metu darbuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė.

Šį rudenį Europos darbo institucija (ELA) pradėjo naują kampaniją – Kelių transporto veiksmų programa (Framework for Actions on Road Transport). Ta proga ELA išleido lankstinukus, skirtus komandiruojamų vairuotojų teisėms ir pareigoms bei vairavimo ir poilsio laiko taisyklėms aprašyti. Lankstinukai bus plačiai platinami valstybėse narėse atliekant kelių transporto patikrinimus ir informavimo veiklą, todėl jie parengti ne anglų, bet ir lietuvių, ukrainiečių, albanų, turkų bei kitomis kalbomis ČIA.
Nuo 2022 m. vasario 2 d. taikomos naujos vairuotojų komandiravimo taisyklės. Lankstinuke „Susipažinkite su komandiruojamų vairuotojų teisėmis ir pareigomis“ pateikiamos pagrindinės sąvokos su apibrėžtimis ir aprašytos vairuotojų teisės į darbo užmokestį ir kitos darbo sąlygos.
Lankstinuke „Vairavimo ir poilsio laiko taisyklės“ pateikiamos poilsio trukmės taisyklės, vairuotojo darbo laiko trukmės taisyklės bei aptariamos 2020 m. rugpjūčio 20 d. Judumo dokumentų rinkinyje nustatytos papildomos kassavaitinio poilsio taisyklės.
ELA kampanijos veiklos rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su ES socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis, tad Valstybinė darbo inspekcija irgi prisidėjo prie šių priemonių rengimo.

Taip pat reikia atskirai įdėti lankstinukus prie metodinių rekomendacijų https://www.vdi.lt/Forms/MR_grid.aspx:

Darbo kodekse (DK) numatyta, kad privalu gerbti darbuotojo pasirinkimą tobulėti profesiškai, taigi darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas galėtų didinti savo kvalifikaciją ir profesionalumą, taip pat – gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.

Dėl šių tikslų, remiantis tiek DK, tiek darbo teisės normomis arba atvejais, kai susitaria abi šalys, darbdavys sudaro sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti.

Ką turi žinoti dirbantis studentas apie mokymosi atostogas

Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, reikėtų žinoti, kad, atsižvelgiant į švietimo įstaigos išduotas pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos:

Atostogų forma

Atostogų laikotarpis

Eiliniai egzaminai (pasirengimas ir laikymas)

Po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui

Įskaitos (pasirengimas ir laikymas)

Po 2 kalendorines dienas kiekvienai įskaitai

Laboratoriniai darbai (atlikimas ir konsultacijos)

Tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose

Diplominis (bakalauro, magistro) darbas, daktaro disertacija, meno projektas (baigimas ir gynimas)

30 kalendorinių dienų

Valstybiniai (baigiamieji) egzaminai (pasirengimas ir laikymas)

Po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui

Už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus.

Kaip akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė, darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas nurodytais atvejais. Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų DK numatytais atvejais (nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kt.), darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.

„Vis dėlto darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro arba magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko“, – sako specialistė.

Ką turi žinoti dirbantis studentas apie darbo laiko režimą

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės, studijų laikotarpiu (ir ne tik) darbuotojas ir darbdavys gali nustatyti įvarius darbo laiko režimus. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti darbdaviui prašymą dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo. Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodomos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos.

Ką turi žinoti dirbantis studentas apie pameistrystės darbo sutartį

DK, be mokymosi ir kasmetinių atostogų suteikimo, numatyta galimybė sudaryti pameistrystės darbo sutartį. Ši sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų mokoma pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaryta ir nesudarius mokymo sutarties arba sudaryta su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.

Pameistrystės darbo sutartis – terminuota, maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo. Tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnė mokymo trukmė.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ar neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.

Už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, ir jis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) konsultuoja darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų vykdymo klausimais, Darbo kodekso ir kitais su darbo teise susijusiais klausimais, taip pat – saugos ir sveikatos klausimais.

Fiziniai ir juridiniai asmenys konsultuojami keletu būdų

Galimos įvairios konsultacijų formos visuomenei, darbuotojams ir darbdaviams priimtiniausiu būdu. Teikiamos viešosios konsultacijos, informacijos galima ieškoti dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje (DUK), siųsti elektroninį paklausimą, bendrauti socialiniame tinkle „Facebook“, atvykti fiziškai VDI adresu Algirdo g. 19, Vilnius (I–IV 9.00–16.00 val., V 9.00–15.00 val.). Lankytojai priimami ir VDI teritoriniuose skyriuose (I–IV 7.30–16.15 val., V 7.30–15.00 val.), tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad prieššventinę dieną darbo laikas – viena valanda trumpesnis. Pietų pertrauka numatyta nuo 11.30 iki 12.00 val.

Visais atvejais – patogu susisiekti ir konsultuotis telefonu

Konsultacijų telefonu numeris, skambinant iš Lietuvos, – (8 5) 213 9772, skambinant iš užsienio, – + 370 5 213 9772. Interesantai telefonu konsultuojami: I–IV 9.00–15.00 val., V 9.00–14.00 val., o prieššventinę dieną – viena valanda trumpiau. Pietų pertrauka numatyta nuo 12.00 iki 13.00 val.

Galimos konsultacijos įmonėje darbdavio prašymu

Įmonės, pageidaujančios gauti metodinę pagalbą darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų vykdymo klausimais asmeniškai, gali pasikviesti į įmonę VDI inspektorių, kuris pakonsultuos visais rūpimais, galbūt tik konkrečiai įmonei aktualiais darbo teisės klausimais.

Kokiu būdu galima gauti asmeninę konsultaciją įmonėje

Norint, kad VDI inspektorius konsultacijas teiktų įmonėje, konkrečioje fizinėje vietoje, VDI teritorinio skyriaus vedėjui raštu arba el. paštu turi būti pateiktas laisvos formos prašymas ir jame nurodyti konsultavimo tikslai, mastas, probleminiai klausimai.

Inspektoriui baigus konsultuoti įmonės vadovas arba kitas įgaliotas asmuo gali pateikti atsiliepimus, t. y. užpildyti apklausos anketą VDI interneto svetainėje.

Konsultavimas Darbo kodekso ar su darbo teise susijusiais klausimais
Įmonė taip pat gali pasikviesti VDI specialistą į konsultaciją atsakyti išimtinai į su Darbo kodeksu ar su darbo teise susijusius klausimus. Specialistas gali atvykti į edukuojamojo pobūdžio seminarą, paskaitą ar kitą panašų renginį.
Prisireikus tokios paslaugos, maloniai kviečiame susisiekti telefonu (8 5) 265 0193 ir (arba) bendruoju paštu info@vdi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną, laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius/mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas.

Tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu „mamadieniu/tėvadienįu“ jau yra pasinaudojęs, VDI darbo santykių šalims rekomenduoja susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko, vadovaujantis DK 137 straipsnio 3 dalimi. Taip pat, darbuotojo auginančio vaiką iki 14 metų prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą, vadovaujantis DK 137 straipsnio 1 dalies 1punktu.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nenumato „mamadienių/tėvadienių“ sumavimo tuo atveju, kai yra skirtingi „mamadienio/tėvadienio“ suteikimo pagrindai. VDI laikosi pozicijos, kad esant keliems skirtingiems pagrindams, turėtų būti suteikiamas palankiausias variantas, t.y. „mamadienis/tėvadienis“ vieną kartą per mėnesį.

DK 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena – 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).

Jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas – kas 3 mėnesius. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojams kuriems numatytas papildomas poilsio laikas vieną kartą per tris mėnesius, bet jie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, pavyzdžiui, kurie dirba 12 valandų per parą, visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val. – per 4,5 mėn.

Žr. lentelę.


Situacija

Papildomas poilsio laikas

Augina vieną vaiką iki 12 metų

1 papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius

Augina vieną vaiką iki 18 metų, kuris turi negalią

1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę

Augina du vaikus iki dvylikos metų

1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę

Augina 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę

Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikmas keturiomis valandomis per savaitę

Augina du vaikus, tačiau vienas vaikas iki 12 metų, o kitas vaikas turi neįgalumą ir jam virš 12 metų

1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laiką dviem valandomis per savaitę

Augina tris vaikus, tačiau vienas vaikas iki 12 metų, kitas vaikas virš 12 metų, o trečias vaikas turi neįgalumą ir jam virš 12 metų

1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laiką dviem valandomis per savaitę

Dėl gaisroUAB „Žalvaris“ Kaune,kurio metu, anot ugniagesių gelbėtojų, daugiausia degė popierius, polietilenas, alyvų talpos bei kitos pavojingos cheminių medžiagų atliekos, į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Žmogaus sveikatai pavojingi cheminiai veiksniai galėjo patekti į netoli UAB „Žalvaris“ Kaune esančių įmonių teritorijas ir kelti pavojų ten esantiems darbuotojams.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios darbuotojų sveikatos dėl patirto neigiamo poveikio gaisro metu. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems dirbti konkrečius darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, darbdavys organizuoja profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir atskirose jos vietose. Akivaizdu, kad po gaisro, įmonių, esančių gaisro paveiktoje zonoje, darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą norminių teisės aktų reikalavimų, nes rizika tampa nepriimtina, dėl ko turėtų būti sustabdyti visi darbai ir evakuoti darbuotojai.

Įmonėms, patenkančioms į gaisro padarinių poveikio zoną, norinčioms atnaujinti savo veiklą, privalu atlikti profesinės rizikos vertinimą iš naujo ir įsitikinti, kad rizika šių įmonių darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones, kitaip tariant, būtina sumažinti riziką iki priimtino lygio.

Nors profesinės rizikos vertinimo metu esami/galimi rizikos veiksniai yra kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ir kokybiškai įvertinami, darbdaviams būtina išsiaiškinti, ar esanti darbo vietų vėdinimo sistema užtikrina Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 11.1 punkto reikalavimų vykdymą – „uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkanti parametrus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 ,,Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai".

Būtina vykdyti šiuos žemiau išvardintus veiksmus:

  1. Šalia gaisro vietos esančių įmonių darbdaviai turi įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir/ar dulkės. Jeigu yra nustatoma, kad tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris. Taip pat būtina atlikti patalpos priverstinių (mechaninių) ventiliacinių sistemų (angų, šachtų ir t.t.) apžiūrą, pašalinti visus dalykus, kurie gali trukdyti laisvai cirkuliuoti orui, išvalyti ventiliacines angas ir sistemas, patikrinti ventiliacinių sistemų efektyvumą. Paminėtina, kad darbdaviui gali tekti atlikti ventiliacinės sistemos projektinių sprendinių pakeitimus ir užtikrinti reikiamą ventiliacinės sistemos subalansavimą.
  2. Jeigu gaisro metu susidariusios pavojingos cheminės medžiagos pateko į patalpų vidų, jos nusėdo ant sienų, grindų ir kitų paviršių, jos gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant). Taigi, darbdavys turėtų organizuoti darbo patalpų, teritorijos, buitinių patalpų valymą nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų). Drėgnu būdu turėtų būtų valomos tiek patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos, tiek visos kitos vietos. Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti. Primename, kad valant patalpas yra privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo rūbus, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius su ne mažesniais kaip A1 ir P1 filtrais (geriau A2 ir P2 filtrais).  
  3. Atlikus aukščiau išvardintus veiksmus, neturėtų būti jaučiamas stiprus degėsio- dūmų kvapas, kadangi kvapas parodo, kad ore vis dar esama cheminių medžiagų. Jeigu degėsio kvapas bus jaučiamas, tuomet gali tekti pakartotinai atlikti patalpų ir ventiliacinių sistemų valymą drėgnuoju būdu.
  4. Įmonių vadovai turi vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro atliktais laboratorinių tyrimų dėl kietųjų dalelių bei lakiųjų medžiagų oro taršos koncentracijos šioje teritorijoje rezultatais, kurių pagrindu yra sprendžiama ar aplinka yra pavojinga, ar nepavojinga visuomenei.

Sutrumpėjo pranešimų apie laikinąjį įdarbinimą teikimo terminas

Laikinojo įdarbinimo įmonės pranešti faktą apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir įdarbintų darbuotojų skaičių VDI turės ne kas 6 mėn., kaip buvo anksčiau, bet kas mėnesį, t. y. iki kito mėnesio 15 d.

Kokiu būdu turės būti teikiami pranešimai

Pranešimus privalu teikti vieninteliu būdu – per VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS). Kiekvieną kartą, artėjant terminui, laikinojo įdarbinimo įmonėms jų nurodytu elektroniniu paštu bus išsiunčiamas automatinis pranešimas apie artėjančią prievolę nurodyti privalomą informaciją – įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinai įdarbintų žmonių skaičių.

VDI sprendimas, laiku nepranešus apie laikinųjų darbuotojų skaičių

Pranešimui pateikti skiriamos papildomos trys darbo dienos. Vadinasi, iki nurodytos datos nepateikus būtinos informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmonę ir laikinųjų darbuotojų skaičių, tą bus dar galima padaryti per tris darbo dienas, pasibaigus terminui.
Kaip akcentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė, svarbu laikytis nustatytų terminų: „Jeigu bus nepaisoma nustatytos tvarkos ir terminų, bus delsiama pateikti informaciją apie laikinojo įdarbinimo veiklą, t. y. įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir jose įdarbintų darbuotojų skaičių, VDI per penkias darbo dienas priims sprendimą išbraukti laikinojo įdarbinimo įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo kaip neatitinkančią laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomų kriterijų. Be to, jei teikiant informaciją apie laikinojo įdarbinimo situaciją įmonėje ir darbuotojų skaičių tris mėnesius iš eilės bus nurodyta, kad įmonėje nėra įdarbintų laikinųjų darbuotojų, įmonė taip pat bus išbraukiama iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.“

Keičiasi pranešimo apie laikinųjų darbuotojų skaičių forma

Kokią informaciją VDI turės pateikti laikinojo įdarbinimo įmonės? Informaciją, kokiose valstybėse dirbo laikinieji darbuotojai, taip pat informaciją apie kiekvieną konkrečią valstybę – pagal laikinojo įdarbinimo sutartį dirbusių laikinųjų darbuotojų skaičių per ataskaitinį mėnesį ir visų laikinųjų darbuotojų faktiškai iš viso dirbtų valandų skaičių.

Pirmas pranešimas apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmonę ir laikinųjų darbuotojų skaičių

Artimiausias informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmonę ir  laikinųjų darbuotojų skaičių pateikimas per EPDS sistemą už rugsėjo mėn. numatytas iki š. m. spalio 15 d.

SVARBU ŽINOTI
Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių pateikimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams tvarka yra numatyta Informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-298 „Dėl informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“.

           Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbia viešąjį aukcioną parduoti netinkamą (nereikalingą) ilgalaikį ir ūkinį inventorių.
Aukcionas įvyks 2022 m. rugpjūčio 22 d. 10.00 val.  adresu: Algirdo g. 19, Vilnius.
Pirmajame aukcione neparduotos prekės bus parduodamos antrajame  aukcione, kuris   įvyks 2022 m. rugsėjo 2 d. 10.00 val. Prekių kainos antrajame aukcione bus mažinamos 30 procentų ankstesniame aukcione nustatytos pradinės pardavimo kainos.
Aukcionas įvyks, jei dalyvaus ne mažiau kaip 2 dalyviai. Aukciono dalyvio ir žiūrovo dalyvavimas nemokamas.
Dalyvių registracija vyks aukciono vykdymo dieną nuo 9.00 val. iki 9.55 val., adresu: Algirdo g. 19, Vilnius. Dalyvis privalo pateikti: asmens dokumentą arba įmonės vadovo patvirtintą įgaliojimą ir asmens dokumentą.
Atsiskaitoma už parduotą turtą mokėjimo pavedimu per 3 darbo dienas nuo dokumentų apmokėjimui gavimo dienos. Nupirktą turtą laimėtojas pasiima (iš tos vietos, kur vyks turto apžiūra) per 3 darbo dienas po apmokėjimo.
Aukciono  rengėjas  už  aukcione  parduoto  turto  kokybę  neatsako. Parduodamas turtas gali būti neveikiantis. Aukciono dalyvis, dalyvaudamas aukcione  patvirtina, kad jis apžiūrėjo turtą iki turto pardavimo momento ir jokių pretenzijų dėl turto būklės ir/ar kokybės neturi.
Informuojame, kad parduodamam turtui registravimas valstybės registruose neprivalomas,  tretieji asmenys teisių į jį neturi.
Parduodamo turto apžiūra organizuojama  š. m. rugpjūčio 17, 18, 19  dienomis nuo 8.00 val. iki 10.00 val.: Kaune, Aušros g. 44, tel. +37037338507, Alytuje, Naujosios g.2/Tvirtovės g.1, tel. +37031573370,  Šiauliuose, Dvaro g. 50, tel. +37066942533, Utenoje, Aušros g.  2-4, tel.  +37038961226, Telšiuose, Respublikos g. 32, tel. +37044460269.
Informacija teikiama tel: +37052650082 arba +370 69547678, el. p.: arturas.verikovskis@vdi.lt.
Atsakingas asmuo: Artūras Verikovskis, Administravimo skyriaus organizavimo ir metodų specialistas.


Parduodamo aukcione turto sąrašas

Praūžus pandemijai vis daugiau darbuotojų norėtų tęsti darbus nuotoliniu būdu. Prašymus tokiam darbo pobūdžiui gali pateikti kiekvienas darbuotojas, tačiau ne kiekvienas toks prašymas privalo būti patenkintas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į išaiškinimus dėl nuotolinio darbo page 2022-08-01 įsigaliojusius Darbo kodekso (DK) 52 straipsnio pakeitimus. Šis DK straipsnis nustato nuotolinio darbo tvarką.

Kaip nuotolinį darbą apibrėžia įstatymas
DK 52 str. 1 dalyje nurodyta, kad nuotolinis darbas – tokia darbo organizavimo forma (darbo atlikimo būdas), kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko, suderinęs su darbdaviu, reguliariai atlieka nuotoliniu būdu ir darbo sutartyje sulygtoje kitoje, negu darbovietė, tačiau abiem šalims priimtinoje darbo vietoje. Taip pat sulygstama, kad darbuotojas naudoja informacines technologijas, t. y. vykdomas teledarbas.
Nuotolinis darbas – darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu
Dirbti nuotoliniu būdu pasirenkama arba susitarus abiem šalims, arba darbuotojui paprašius. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, teisėto pagrindo nei nutraukti darbo sutartį, nei pakeisti darbo sąlygų nėra.
Kada darbdavys privalo tenkinti nuotolinio darbo prašymą
DK 52 str. 2 dalis numato, kad nuotolinio darbo prašymą privalu tenkinti, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi arba krūtimi maitinanti darbuotoja. Privalu patenkinti nuotolinio darbo prašymą ir darbuotojo, kuris augina vaiką iki aštuonerių metų, arba vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Išskiriami šiuo atveju ir darbuotojai, kurių prašymai grindžiami sveikatos būkle, patvirtinta medicinos įstaigos išvada, taip pat teisę dirbti nuotoliniu būdu turi ir neįgalūs darbuotojai bei tie, kuriems būtina slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d., įsigaliojus DK pataisoms, išplėstas darbuotojų, galinčių pasinaudoti šia lengvata, sąrašas. Taip pat atsirado prievolė tenkinti prašymą ne dėl penktadalio darbo laiko normos, kuri buvo numatyta anksčiau, o dėl visos darbo laikos normos.
Darbdavio pareiga tenkinti darbuotojų pateiktus prašymus – ne absoliuti
„Net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas patenka tarp darbuotojų kategorijų, kuriems darbdavys turėtų tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, ši pareiga nėra absoliuti. Darbdavys, negalėdamas leisti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, privalo įrodyti, kad tokia darbo forma negalima dėl gamybinės situacijos arba darbo organizavimo keblumų, t. y. žmogus privalo būti darbo vietoje, nes nuotoliniu būdu galimybės (kokybiškai) atlikti darbo funkcijas nėra, arba tokia darbo forma lemtų per dideles sąnaudas. Tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi įvertinti ir tartis dėl darbo vykdymo nuotoliniu būdu sąlygų, ir jei darbuotojas savo darbo funkcijų tokiu būdu tinkamai įvykdyti negalės, toks prašymas gali būti netenkintas“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė.
Prašymą dirbti nuotoliniu būdu gali teikti kiekvienas darbuotojas
Darbdavys, gavęs nuotolinio darbo prašymą, turi jį svarstyti. Darbuotojai, kuriems taikytinos tam tikros išimtys pagal nurodytą DK straipsnį ir kurių prašymas dirbti nuotoliniu būdu turi būti patenkintas, kartu su prašymu privalo pateikti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius darbuotojo teisę pasinaudoti šia garantija. Tinkami dokumentai, pavyzdžiui, patvirtinantys vaikų amžių, neįgalumą ir pan. Dokumentų pagrįstumą sprendimui priimti vertina darbdavys, žinoma, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, vadovaudamasis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais.
Darbuotojas ir darbdavys gali tartis dėl nuotolinio darbo išimčių
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė akcentuoja, kad teisiškai numatyti atvejai, kai darbuotojas ir darbdavys gali tartis dėl nuotolinio darbo ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, jei darbas visą darbo dieną ar savaitę lemtų darbdaviui per dideles sąnaudas. Galimi įvairūs atvejai, vienas jų – pagal susitarimą nuotoliniu būdu dirbti dvi ir pan. darbo dienas per savaitę.
Ginčai gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje
Svarbu akcentuoti, kad tarp darbo sutarties šalių kilęs ginčas dėl pateikto dokumento pagrįstumo (pakankamumo) ir (arba) situacijos vertinimo galėtų būti sprendžiamas kreipiantis į darbo ginčų komisiją DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui patikslinti jau anksčiau perkeltą Europos Sąjungos teisės aktą dėl vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo ir poilsio laiko organizavimo aspektų į nacionalinę teisę, o su Darbo kodeksu suderinta pavyzdinės darbo sutarties su jūrininku forma.

Reguliuojant vidaus vandenų laivų poilsio laiką, numatyta, kad poilsio laikas apima poilsio laiką plaukiančiame arba stovinčiame vidaus vandenų laive ir sausumoje. Trumpos iki 15 minučių pertraukos į poilsio laiką neįskaitomos.

Taip pat nustatyta, kad ilgiausia darbo laiko trukmė apskaitiniu laikotarpiu yra 2 304 valandos. Jei darbo santykių trukmė yra trumpesnė nei apskaitinis laikotarpis, ilgiausias leidžiamas darbo laikas apskaičiuojamas proporcingai.

Be to, atnaujinti laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, bei papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, kuriame vietoj žodžių „toje pačioje darbovietėje“ įtvirtinti žodžiai „pas tą patį darbdavį“.

Tikimasi, kad naujovės pagerins darbo sąlygas.

VDI komunikacija

Mob. 8 612  29 596

Pastarieji du vasaros mėnesiai – pragaištingi. Vien per šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. įvyko keli tragedija pasibaigę nelaimingi atsitikimai darbe. Neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nuo elektros srovės poveikio netekome net 3 darbuotojų.

3 beprasmės netektys skirtingose Lietuvos regionuose

Vienas mirtinas nelaimingas įvyko atliekant elektros remonto darbus. Kitas darbuotojas, atlikdamas elektros remonto darbus transformatorinėje pastotėje, patyrė mirtiną elektros smūgį, trečias, keisdamas elektros oro liniją ir jos laidus tarp elektros oro linijos atramų, mirtiną traumą patyrė neaiškiomis aplinkybėmis, tiesiog vykdydamas montavimo darbus prie vienos iš atramų. Pastaruoju atveju darbuotojo, atvykus greitosios pagalbos darbuotojams, atgaivinti nepavyko.

Visais nurodytais atvejais pradėti tyrimai dėl galimo saugos reikalavimų darbe pažeidimo. Pripažinus kaltu darbdavį, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Darbdaviai turėtų žinoti, kokiomis pavojingomis sąlygomis darbuotojai dirba

Nenuostabu, kad dažniausiai nukenčia elektrotechnikos darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su rizika dėl elektros srovės pavojaus.

Taigi darbdavių ir jų įgaliotų asmenų atsakomybė – suvokti, kokiomis pavojingomis sąlygomis dirba darbuotojai, įvertinti, kokį pavojų kelia šis pavojingas rizikos veiksnys.

Elektros srovės pavojus dažnai tinkamai neįvertinamas

Nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų ar darbdavio parengtų ir patvirtintų darbų vykdymo tvarkų, taigi ir nenumatomos tinkamos prevencinės priemonės, neužtikrinami saugūs atstumai dirbant arti įtampą turinčių elektros įrenginių. Daugumos tokių – nelaimingų – atsitikimų darbe priežastys – netinkamas darbų organizavimas ar darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas. Toks aplaidumas neretai lemia itin skaudžias, mirtinas, pasekmes.

Didelį pavojų darbuotojo sveikatai keliantys darbai turi būti įvertinti atitinkamai

Prieš vykdant didelio pavojaus darbuotojo sveikatai ir gyvybei keliančius darbus privalu įvertinti visas esamų ir galimų pavojų keliamas rizikas. Itin svarbu numatyti ir įgyvendinti adekvačias prevencines priemones. „Svarbu, kad visi įmonės atsakingi asmenys, nuo kurių pareigų vykdymo ar nevykdymo dažnai priklauso kitų darbuotojų sveikata ir gyvybė, padarytų viską, kad darbo vietose, kur susiduriama su elektros srovės pavojumi, būtų dirbama saugiai, t. y. būtų užtikrinama, kad darbdavio įgalioti asmenys, vadovaudamiesi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, užtikrintų nuolatinę vidinę darbų vykdymo darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę“, – situaciją komentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.

Kur ieškoti informacijos apie darbų saugos vykdymą

VDI yra parengusi išsamias metodines rekomendacijas apie darbų saugos vykdymo ypatumus, visą informaciją rasite toliau nurodytuose dokumnetuose: Darbai arti elektros oro linijų, Saugaus rankinių elektrinių įrankių naudojimo metodinės rekomendacijos, Įvykių darbe, kai darbuotojas patiria žalą sveikatai dėl pastato griūties, sprogimo arba elektros srovės poveikio, tyrimo metodinės rekomendacijos.

VDI linki būti budrius tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Tik bendromis visų pastangomis, kartu vykdant tinkamą nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, saugiai atliekant darbus, pastangos bus akivaizdžios ir rezultatyvios, t. y. bus išvengta beprasmių mirčių.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. rugpjūčio 8 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:
                     
           Liepos 30 d. Ūkininko T. T. (Biržų raj.) ūkio darbininkas kuliant javus, norėdamas pataisyti byrančius grūdus, įkišo koją į besisukantį kombaino mechanizmą, ko pasėkoje patyrė sunkią kojos traumą (amputaciją).
         
Žuvo:  
         
           Rugpjūčio 2 d. AB „L.“ (Kėdainių raj.) fosforo rūgšties gamybos ceche, atliekant remonto darbus 10 KV transformatorinėje pastotėje, įrenginių eksploatavimo meistras patyrė mirtiną elektros smūgį.

          Liepos 25 d. UAB „G. C.“ (Panevėžys) plataus profilio statybininkas komandiruotės metu Norvegijos statybos objekte nukrito nuo kopėčių antro laiptelio, iš maždaug 1,20 m aukščio, ir galva trenkėsi į laiptų pakopą. Oslo ligoninėje nuo patirtų sužalojimų darbuotojas mirė. (Aplinkybės tikslinamos).

Ekspertų komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, parengė metodinę priemonę „Darbo apmokėjimo sistemos kūrimo metodinės rekomendacijos“.
Šios rekomendacijos skirtos įvairių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, personalo vadovams, visuomenine veikla užsiimantiems asmenims, mokslininkams-tyrėjams, inspektoriams ir visiems asmenims, kuriems svarbus teisingas ir efektyvus darbo užmokesčio valdymas.
Darbuotojų apklausos rodo, kad viena iš dažniausių išėjimo iš darbo priežasčių būna ne per mažas darbo užmokestis, o neteisingas darbo užmokestis. Šiomis metodinėmis rekomendacijomis siekiama suteikti darbdaviams reikiamų kompetencijų rengiant darbo apmokėjimo sistemas ir padėti užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą.
Rekomendacijose nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su darbo užmokesčio valdymu. Laikomasi vienos esminės nuostatos: neįmanoma užtikrinti lygybės, jei pats darbo užmokestis yra valdomas neaiškiai, nesistemingai, be aiškių taisyklių. Nors rekomendacijose dažniau minima lyčių lygybė, visos šios nuostatos vienodai galioja ir kitiems lygybės aspektams – nediskriminavimui pagal kilmę, socialinę padėtį, neįgalumą, tautybę ar kitiems. Taip pat laikomasi kitos nuostatos: gera darbo užmokesčio valdymo sistema savaime išsprendžia daugelį problemų, susijusių su lyčių nelygybe, kartu suteikia įrankį, naudingą siekiant vėlesnių tikslų, gerinant įmonių ir organizacijų veiklą.
Lygybė – būtina sąlyga tam, kad darbuotojai jaustųsi gerai. Kokybės vadybos kūrėjas Edwardsas Demmingas atkreipė dėmesį, kad emocinė darbuotojų būklė nulemia ir galimybes gerinti organizacijos procesus. Tai reiškia, kad jei darbuotojai jaučiasi nelaimingi, ko nors bijo ar pan., nepavyksta gerinti jokių įmonės procesų. Jei darbuotojai jaučiasi gerai, daug geriau veikia ir visi įmonės, įstaigos ar organizacijos procesai. Taigi lygybė tampa ir didesnio verslo įmonės pelningumo ar gero įstaigos veikimo sąlyga.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.

Informuojame, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 107 straipsnio 6 dalies pakeitimas: darbuotojui prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu dvidešimt aštuonių dienų laikotarpiui turi būti įteikti DK 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:

1) valstybės (valstybių) pavadinimas (pavadinimai) ir komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu;
3) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma;
4) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

Taip pat DK 107 straipsnis yra papildytas 7 dalimi, kuri numato, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju darbuotojas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę (valstybes) (toliau šioje dalyje – valstybė) komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose pagal šio straipsnio 6 dalį dokumentuose papildomai turi būti nurodoma:

1) darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią komandiruojamas, teisę;
2) dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;
3) nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.

Paaiškiname, jog darbdavys galėtų turėti pasitvirtinęs atskirus vidaus dokumentus, kuriuose būtų nurodytos pagrindinės bendros komandiruočių metu taikomos sąlygos, su kuriomis darbuotojai būtų supažindinti raštu. Prieš siųsdamas darbuotoją į komandiruotę, darbdavys turėtų įvertinti, ar patvirtintuose dokumentuose yra nurodyta visa informacija, su kuria turi būti supažindintas komandiruojamas darbuotojas. Jeigu patvirtintuose dokumentuose pateikiama ne visa DK 107 straipsnio 6 dalyje numatyta informacija arba ji skiriasi kiekvienos komandiruotės atveju (pavyzdžiui, komandiruotės trukmė), darbdavys turėtų pareigą pateikti šią informaciją darbuotojams atskirai.

       

Pažymėtina, kad jeigu komandiruojamas darbuotojas siunčiamas į kelias Europos Sąjungos valstybes ar Europos ekonominės erdvės valstybes laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas ir kiekvienoje iš jų vykdo darbo funkciją, darbdavys privalo pateikti darbuotojui DK 107 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas.

Pastebėtina, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis, – lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba (DK 25 straipsnio 3 dalis), todėl darbdavys, teikdamas informaciją, nurodytą DK 107 straipsnio 6–7 dalyse, turi ją pateikti raštu lietuvių kalba ir (arba) abiem šalims suprantama kalba. Tuo atveju, jeigu specialiame internetiniame tinklalapyje, kuriame nurodomas Europos Sąjungos valstybės darbo užmokestis, informacija skelbiama ne lietuvių ir ne kita, abiem šalims suprantama, kalba, darbdavio pateikta elektroninė nuoroda į minėtą tinklapį laikytina nepakankama. Šiuo atveju informacija turi būti išversta ir tinkamai bei suprantamai pateikta darbuotojui. Taigi, įgyvendinant DK 107 straipsnio nuostatas svarbu, kad darbdavys užtikrintų, jog darbuotojui pateikta informacija būtų suprantama, aiški ir aktuali.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. rugpjūčio 1 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad 1 darbuotojas žuvo.
          
         Žuvo:  
         
         Liepos 26 d. kelyje tarp Piniavos ir VIA Baltica žiedo UAB „H. S.“ (Panevėžys) darbuotojas pateko į eismo įvykį ir  nuo patirtų sužalojimų mirė.

Mamadienis ir tėvadienis – ir auginatiems vieną vaiką. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisęs į papildomą poilsio laiką („mamadienį ir tėvadienį“) 1 kartą per 3 mėnesius, o auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu vaikai turi negalią, - 2 dienos per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.).
Ne visas darbo laikas. Dirbti ne visą darbo laiką galės darbuotojas, slaugantis šeimos narį ar kartu gyvenantį artimąjį. Šią teisę turės darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 m.
Nuotolinis darbas ir lankstus darbo laikas. Jeigu nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 m., ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. paprašo dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Išskyrus atvejus, kai darbdavys įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Ta pati nuostata galioja ir darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šie išvardinti darbuotojai turi galimybę dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.
Jei įvaikinote. Patikslinti tėvystės ir vaiko priežiūros terminai, kai yra įvaikinamas vaikas, tėvystės atostogos turi būti suteiktos anksčiau nei atostogos vaikui prižiūrėti.
Nemokamos atostogos. Įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Nemokamas laisvas laikas. Nustatyta, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką ir darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pvz., liga ar nelaimingu atsitikimu.
Diskriminacijai – Ne. Įtvirtintos nuostatos, draudžiančios diskriminuoti darbuotoją dėl to, kad jis naudojasi Darbo kodekso suteiktomis garantijomis, pvz., dirba lanksčiu darbo grafiku, prašo papildomų atostogų ir kt. Bei dėl šeiminės padėties.
Darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi Darbo kodekse numatytomis garantijomis.
Psichologiniam smurtui – Ne. Įtvirtinta pareiga darbdaviui įprastais darbovietėje būdais skelbti informaciją kokių priemonių imasi psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti.
Išbandymo terminas. Papildyta nuostata dėl terminuotų sutarčių. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).
Pranešimas apie darbo sąlygas. Papildyta kokią informaciją iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui: teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia; socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimai ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas. Atkreipiame dėmesį, kad šio Darbo kodekso straipsnio pakeitimo pagrindu pakoreguota pavyzdinė darbo sutarties forma. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bd2b66800f2811edb4cae1b158f98ea5?fbclid=IwAR3XqdQ2Zg58cGro7RT0pT3OSazj7JnRTnbRwcw5wUCKvb__NhRRsB_AqfY
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Nutraukti darbo sutartį minimu pagrindu nuo šiol galės ir darbuotojai, kurie namuose slaugo kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taigi, minimas darbo sutarties nutraukimo pagrindas bus taikomas netik slaugantiems šeimos narį.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Papildyta, kad nutraukiant darbo sutartį minimu pagrindu, įspėjimo terminai bus trigubinami ir tiems darbuotojams, kurie pateiks išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą.
Laikinojo įdarbinimo įmonės. Įtvirtinta pareiga laikinojo įdarbinimo įmonėms kartą per mėnesį teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos ir kitus Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimus galite rasti https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f253c38000e511ed8fa7d02a65c371ad

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad  darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.
Šios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis neapmokestinamos. Pagal VMI pateiktus duomenis, 2020 m. Lietuvoje registruoti 4 993 juridiniai asmenys už kilnojamojo pobūdžio darbą pagal DK 144 str. 8 d. 90 618 darbuotojams išmokėjo 134 753 809 Eur. kompensacijų. Iš kurių daugiausia (53,2 %) buvo išmokėta statybų sektoriuje (42 900 darbuotojų išmokėta 71,4 mln. Eur), antroje vietoje – transporto sektorius (16 %).
Atsižvelgiant į tai, kad DK 144 str. 8 d. numatytomis kompensacijomis tam tikrais atvejais galimai piktnaudžiaujama ir mokamos maksimalios kompensacijos, kuriomis iš esmės mokamas darbo užmokestis, taip pat numatytos kompensacijos neigiamai veikia darbuotojo padėtį, t. y., naudojantis kasmetinėmis atostogomis, į atostoginių skaičiavimą minimos kompensacijos nėra traukiamos, taip pat jos neįtraukiamos naudojantis ir socialinėmis garantijomis (ligos, senatvės pensijos ir kitomis išmokomis), priimtos DK pataisos, kuriomis nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinamos aptariamos kompensacijos. Prieš įsigaliojant šiems pakeitimams numatytas pereinamasis laikotarpis ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažinamas tokių kompensacijų dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.
Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu konkretus kompensacijos dydis nustatytas darbo sutartyje ir jis didesnis nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjus maksimaliam dydžiui, darbdavio sprendimu gali būti keičiama sulygta darbo sutarties sąlyga dėl kompensacijos dydžio mažinimo, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams (DK 45 str. 4 d.).

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.
          
         Sunkiai sužaloti:
                     
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

          Kovo 23 d. komandiruotės metu Olandijoje UAB „I. T.“ (Vilnius) darbuotojas patyrė sunkią traumą, kai jam stebint pakrovimo darbus ant kojos nukrito krovinys nuo krautuvo, kurį vairavo kitos įmonės darbuotojas.

Žuvo:  
         
          Liepos 21 d. įmonės teritorijoje UAB „G. B.“ (Vilnius) dujinio krautuvo operatorius vairavo krautuvą ir vežė didmaišį, pakrautą susmulkintomis plastiko dalelėmis. Krautuvas apvirto ir darbuotojas buvo mirtinai susižalotas.

                      Liepos 12 d. komandiruotės metu Vokietijoje UAB „L.“ (Šilutės r.) vairuotojas pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu žuvo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.
          
         Sunkiai sužaloti:
                     
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

          Kovo 23 d. komandiruotės metu Olandijoje UAB „I. T.“ (Vilnius) darbuotojas patyrė sunkią traumą, kai jam stebint pakrovimo darbus ant kojos nukrito krovinys nuo krautuvo, kurį vairavo kitos įmonės darbuotojas.

Žuvo:  
         
          Liepos 21 d. įmonės teritorijoje UAB „G. B.“ (Vilnius) dujinio krautuvo operatorius vairavo krautuvą ir vežė didmaišį, pakrautą susmulkintomis plastiko dalelėmis. Krautuvas apvirto ir darbuotojas buvo mirtinai susižalotas.

                      Liepos 12 d. komandiruotės metu Vokietijoje UAB „L.“ (Šilutės r.) vairuotojas pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu žuvo.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 25 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.
          
Sunkiai sužaloti:
                     
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Kovo 23 d. komandiruotės metu Olandijoje UAB „I. T.“ (Vilnius) darbuotojas patyrė sunkią traumą, kai jam stebint pakrovimo darbus ant kojos nukrito krovinys nuo krautuvo, kurį vairavo kitos įmonės darbuotojas.

Žuvo:  
         
Liepos 21 d. įmonės teritorijoje UAB „G. B.“ (Vilnius) dujinio krautuvo operatorius vairavo krautuvą ir vežė didmaišį, pakrautą susmulkintomis plastiko dalelėmis. Krautuvas apvirto ir darbuotojas buvo mirtinai susižalotas.

Liepos 12 d. komandiruotės metu Vokietijoje UAB „L.“ (Šilutės r.) vairuotojas pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu žuvo.

Papildoma išimtis dėl atlyginimo mokėjimo prieglobsčio prašytojams ir kitiems užsieniečiams

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, jog 2022 m. liepos 12 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriame nurodoma, jog darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140.8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.

Minėta išlyga dėl darbo užmokesčio mokėjimo į darbuotojo mokėjimo sąskaitą taikoma tik Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140.8 straipsniuose nurodytiems subjektams. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai numato, kad būtent atvejais jeigu prieglobsčio prašytojas, įgijęs teisę dirbti ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“140.8 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant DK 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti į darbuotojo mokėjimo sąskaitą.

Primename, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeista DK 139 straipsnio 3 dalis, joje numatant, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.

Valstybinė darbo inspekcija nuolat plečia bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis. Liepos mėn. susitiko VDI ir Respublikinė jungtinės profesinės sąjungos vadovai, pradėjo derinti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.

Bendradarbiavimas su Respublikine jungtine profesine sąjunga1

Bendradarbiavimas su Respublikine jungtine profesine sąjunga2

Bendradarbiavimas su Respublikine jungtine profesine sąjunga3

Bendradarbiavimas su Respublikine jungtine profesine sąjunga4

Praėjusią savaitę iš įmonių gauti pranešimai apie nelaimes darbe

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 18 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.
          
         Sunkiai sužaloti:
             
           Liepos 11 d. UAB "K. S." (Vilnius) gamybinių patalpų metalo dažymo ceche darbuotojui atliekant dažymo darbus ant jo užkrito metalinė santvara. Darbuotojas patyrė sunkų pakenkimą sveikatai.

          Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

          Liepos 5 d. statybos objekte buvo vykdomi vandentiekio įrengimo statybos darbai. UAB „G.“ (Klaipėda) darbuotojas su betono pjaustikliu pjaudamas vamzdį sunkiai susižalojo ranką.

Šių metų statistika.
Išankstiniais duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per 2022 m. I pusmetį gavo 16 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (5 įvykius darbe lėmė eismo įvykiai), ir 71 pranešimas (iš jų apie 7 darbuotojus nukentėjusius eismo įvykių metu) apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2021 m. per tokį patį laikotarpį buvo gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (iš jų 6 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu), ir 73 pranešimai (iš jų apie 4 darbuotojus nukentėjusius eismo įvykių metu) apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, neįskaičiuojant eismo įvykių, skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 4 atvejais (arba 27 proc.), o sunkių – 5 atvejais (arba 7 proc.). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų), įvertis per 2022 m. I pusmetį buvo 1,2, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 5,3, 2021 m. I pusmetį – atitinkamai 1,6 ir 5,7.
Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirta 12 mirtinų ir 58 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (EVR).
Per 2022 m. I pusmetį daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (5 mirtini, iš jų 3 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 10 sunkių (iš jų – 2 eismo įvykiai) nelaimingų atsitikimų darbe), miškininkystės (3 mirtini ir 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos (2 mirtini ir 14 sunkių), žemės ūkio (2 mirtini), vandens tiekimo ir nuotekų valymo (2 mirtini (iš jų – 1 eismo įvykis) ir 3 sunkūs), apdirbamosios gamybos (1 darbuotojas žuvo eismo įvykio metu ir 13 sunkių), elektros dujų ir garo tiekimo (1 mirtinas) EVR įmonėse.

 

2021 m. I pusmetis

2022 m. I pusmetis

Mirtini atsitikimai

 

Apdirbamosios gamybos įmonėse

5

1

Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse

2

0

Miškininkystės įmonės

2

3

Statybos įmonėse

3

2

Transporto ir saugojimo įmonėse

6

5

Vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonėse

0

2

Sunkių nelaimingų atsitikimų

 

Apdirbamosios gamybos įmonėse

14

13

Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse

5

9

Miškininkystės įmonės

3

8

Statybos įmonėse

14

15

Administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse

6

3

Vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonėse

3

1

 

Kur ir kodėl?
Be eismo įvykių, kurių metu 5 darbuotojai (arba 31 proc. skaičiuojant nuo visų įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe) žuvo (2021 m. tuo laikotarpiu eismo įvykių metu žuvo 6 darbuotojai), per 2022 m. I pusmetį sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant įvyko 3 mirtini ir 14 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Atliekant miško kirtimo darbus taip pat žuvo 3 darbuotojai bei 3 darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai. Atliekant statybos darbus buvo mirtinai traumuoti 2 darbuotojai bei buvo sunkiai pakenkta 10 darbuotojų sveikatai. Aptarnaujant technines priemones, mechanizmus, darbo įrenginius žuvo 1 ir buvo sunkiai pakenkta 4 darbuotojų sveikatai, o aptarnaujant elektros įrenginius dėl elektros srovės poveikio žuvo 1 darbuotojas.

Kaip ir 2021 m. I pusmetį, daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio – žuvo 2 darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 14 darbuotojų sveikatai. Pastebima, kad iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybų, bet ir transporto ir saugojimo bei žemės ūkio EVR įmonėse. Taip pat 2 darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus nupjautiems medžiams, po 2 darbuotojus mirtinai sužalojo veikiantys įrenginiai ir virtę kroviniai, po 1 – pajudėjusi netinkamai stovėjimui parengta transporto priemonė ir elektros srovė.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2021 m. I pusmetį, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik pusė (40 proc.) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo šių straipsnių reikalavimų pažeidimus: 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – 10 atvejų, 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) – 7 atvejais, 14 ir 15 straipsnių („Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ ir „Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) – 7 atvejais. Net 17 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 26 proc., skaičiuojant nuo ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo, kai darbuotojai nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų (pažeisti minėto įstatymo 33 straipsnyje „Darbuotojo pareigos“ įtvirtinti reikalavimai).
2022 m. I pusmetį įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir 1 neblaiviam darbuotojui buvo sunkiai pakenkta sveikatai. Per atitinkamą 2021 m. periodą taip pat įvyko 2 mirtini ir 1 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe neblaiviems darbuotojams.
Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

  

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius

  

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 11 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:
             
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Birželio 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pakrovimo aikštelėje, kraunant autovežį autokrautuvo pagalba, UAB “T.” (Klaipėda) darbuotojas buvo autovežio viršutinėje platformoje. Autokrautuvas statydamas automobilį į platformos antrą aukštą, galimai kliudė darbuotoją, kuris nukrito ant žemės ir sunkiai susižalojo.

Kovo 14 d. komandiruotės metu, UAB „H.“ (Kauno r.) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui į akį pakliuvusi metalo skeveldra sunkiai ją sužalojo.

VDI dar kartą primena įmonių, įtrauktų į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, vadovams iki 2022 m. liepos 15 d.tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (toliau – EPDS) pateikti pranešimą apie ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą.

Įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2022 m. liepos 15 d., prisijungusios prie EPDS, privalo pateikti pranešimą apie laikinojo įdarbinimo veiklos tęstinumą arba tokios veiklos nutraukimą.
Tai turi būti atlikta, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 721 straipsnio 3 dalies nuostatais ir VDI įsakymu 2022-06-07 EV-172.
Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. visos įmonės, neketinančios tęsti laikinojo įdarbinimo veiklos, iš Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo bus išbraukiamos.

VDI taip pat primena , kad laikinojo įdarbinimo įmonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 79 straipsnio (Laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo pareigos) 6 punktu, turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-298 ,,Dėl informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta tvarka kokiu periodiškumu ir kokia forma Valstybinei darbo inspekcijai teikiama būtina informacija.
Laikinojo įdarbinimo įmonės Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pranešimus pateikia tokia tvarka:– apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones per 1 mėnesį, pradėjus teikti laikinąjį įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones (Pranešimo apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones forma);– paskutinę pusmečio dieną pagal darbo sutartis įdarbintų faktinį laikinųjų darbuotojų skaičių – periodiškai kas pusmetį iki liepos 15 d. ir sausio 15 d. atitinkamai (Pranešimo apie laikinųjų darbuotojų skaičių forma);– apie nutrauktą veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (laisva forma).

Taip pat pranešame, kad išsamią informaciją laikinojo įdarbinimo klausimais galite rasti VDI interneto svetainėje - https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=15

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. liepos 4 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 1 darbuotojo sveikatai ir 1 darbuotojas žuvo.

Sunkiai sužaloti:
             
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Birželio 20 d. Šalčininkų r., Šalčininkėlių km. nuo kelio nuvažiavo ir apvirto GPM automobilis, kuris skubėjo į eismo įvykio vietą. Automobilis važiavo kelio nuokalne, prie posūkio dėl šlapios kelio dangos automobilį sumėtė, automobilis kelis kartus apsisuko ir nuvažiavęs į griovį apvirto. Eismo įvykio metu VŠĮ G.M.P.S. vairuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Žuvo:
         
Birželio 28 d. statybvietėje, adresu: Vytenio g. 46 B, Vilniuje buvo vykdomi stogo ardymo darbai. UAB „E.“ (Jonavos r.) darbuotojas nusisegęs apsauginį diržą ėjo stogu ir nukrito iš 10-11 m aukščio. Įvykio metu darbuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. birželio 27 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 2 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Birželio 14 d. LSMU (Kaunas) klinikų, anesteziologijos klinikos, anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytoja ėjo į gimdymo skyrių paimti priemonių. Gimdymo skyriaus koridoriuje buvo išjungta šviesa. Įėjusi darbuotoja į tamsų gimdymo skyriaus koridorių ieškojo kur įjungti šviesą ir užkliuvusi už koridoriuje stovėjusių kėdžių griuvo ant šono ir patyrė sunkią traumą.

Birželio 11 d. UAB "S." (Klaipėdos r.) lovų dugnų ir rėmų gamybos padalinyje, lukšto paruošimo cecho linijoje užstrigo lukštas. Darbuotojas užlipęs ant lukšto rūšiavimo linijos metalinės konstrukcijos atramos, nukrito atsitrenkdamas į metalinio pakeltuvo kraštą. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Šiais metais turime užregistruotus jau du mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe: abiem atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė statybvietėse. Ir tai – ne visa statistika. Net 5 iš 10 darbuotojai statybvietėse, kritę iš aukštai, susižalojo. Tokie atvejai aktualizuoja svarbą informuoti apie realius darbo aukštyje pavojus.

„Paskutinis šių metų birželio 28 d. Vilniuje įvykęs skaudus, mirtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas darbe, kai maždaug 11 m aukštyje dirbęs vyras nukrito ir užsimušė, parodė, kaip svarbu kalbėti apie nelaimingus atsitikimus ir priminti saugaus darbo svarbą“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką ir įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Saugos priemonės turi atitikti darbo pobūdį ir galimą apkrovą, sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.

Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė. Dėl šios priežasties, kuriant profesinės rizikos prevencijos strategiją darbo vietose, būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.
„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J. Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai. Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti. Kalbant apie ypač jautrų – statybų – sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas. Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves. Juk darbdavys tiesiogiai atsakingas už jo darbo vietoje dirbančių darbininkų saugą ir sveikatą.“

Pastebėtina, kad VDI siekia netoleruoti nė vieno nelaimingo atsitikimo darbe, ir akcentuoja, kad jų galima išvengti, darbdaviui nuolat kalbant su darbuotojais apie darbų saugą, suteikiant visas būtinas saugos priemones. Tokiu atveju, pradėjus nuo darbdavio, ir dirbantieji į savo saugumą, tikėtina, imtų žiūrėti atsakingiau.

Mirtinų atvejų skaičius statybų sektoriuje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, užima visai negarbingą pirmąją vietą. Palyginus 2019–2022 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–birželio 27 d., 2019 m. užregistruoti 9 sunkūs ir 3 mirtini, 2020 m. – 10 sunkių ir 2 mirtini, 2021 m. – 15 sunkių ir 3 mirtini, 2022 m. – vėlgi 15 sunkių ir 1 mirtinas. Panašu, kad tendencijos linkusios didėti.

Visų ekonominės veiklos sektorių nukritimų iš aukštai skaičius neretais atvejais taip pat drastiškas, pastebimas augimas. 2019 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 50, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, užfiksuota 16. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 54, ir net 18 iš jų – nukritimų iš aukščio. 2021 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 70, ir net 21 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų – nelaimingų atsitikimų skaičius – 72, ir 14 – nukritimų iš aukščio.
Pasibaigusių mirtimi atvejų skaičius – įvairuoja: 2019 m. – 19 (3 nukritimai iš aukščio), 2020 m. – 14 (5 nukritimai iš aukščio), 2021 m. – 20 (3 nukritimai iš aukščio), 2022 m. – 16 (2 nukritimai iš aukščio).

Pastebėtina, kad nereta, tad apmaudi, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – nesaugūs pačių darbuotojų veiksmai darbo vietoje. Tokie dėl nesaugių veiksmų įvykę nelaimingi atsitikimai darbe sudaro daugiau nei trečdalį incidentų.

VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje, www.vdi.lt, Statybų rangovo vadove. Be to, VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais toliau nurodytais kontaktais.

Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems.

Pagrindiniai Užimtumo įstatymo pokyčiai susiję su siekiu mažinti dirbančiųjų šešėlyje skaičių. Šie žmonės nemoka mokesčių valstybei, neteisėtai gauna nemokamą sveikatos draudimą ir, be kita ko, – socialines išmokas.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus. Nuo liepos 1 d. pakaks vos vieno pranešimo iš atsakingos institucijos. Tokie pakeitimai priimti siekiant kontroliuoti nelegalaus darbo mastą, vertinama, kad žmogus, užsiimantis nelegalia veikla, pripažįsta, jog Užimtumo tarnybos paslaugų, kaip ir paramos iš valstybės biudžeto, jam nebereikia.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja, kad dėl nelegalaus darbo prarandamas ne tik bedarbio statusas, bet ir visos su šiuo statusu susijusios garantijos.

„Pokyčiai priimti pirmiausia siekiant padėti žmogui apsispręsti nesirinkti nelegalaus darbo. Kiek įmanoma daugiau stengiamės informuoti apie nelegalaus darbo žalą per organizuojamus renginius, konsultuoti apie legalaus darbo privalumus“, – komentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą  palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

2021 m. gerokai sumažėjęs VDI darbo ginčų komisijų prašymų skaičius pirmąjį 2022 m. ketvirtį tendencingai augo daugiau nei penktadaliu. Pagrindinė kreipimųsi priežastis – nekinta: tai prašymai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį.

Pokytis pamečiui: kreipimųsi skaičius svyruoja nežymiai

Pirmąjį 2022 m. ketvirtį apžvelgti visų darbo ginčų komisijų (DGK) veiklos rezultatai. Palyginti su tokiu pat laikotarpiu 2021 m., gautų prašymų skaičius šiais metais augo 21 proc., t. y. gauta 253 prašymais daugiau. Tačiau tą patį 2021 m. laikotarpį palyginus su 2020 m., 753 atvejais rezultatai aukštesni pastaraisiais metais. 2022 m. pirmojo ketvirčio prašymų skaičius atliepia 2016 m. rezultatus, kai pirmąjį metų ketvirtį gauta atitinkamai 1 435 ir 1 468 prašymai išnagrinėti darbo ginčus.

Svarbu pastebėti, kad kreipimosi į DGK priežastys išlieka tos pačios: dažniausiai darbuotojai susiduria su laiku nesumokėto darbo užmokesčio problema. Tokie ginčai sudaro gerokai per 70 proc. visų atvejų.

Darbo ginčų komisijų gautų prašymų pasiskirstymas 2016–2022 m.:

Metai

Gautų prašymų skaičius

2016

1 468

2017

1 573

2018

1 633

2019

1 818

2020

1 935

2021

1 182

2022

1 435

 
Dvigubai daugėja reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko

Padidėjusio reikalavimo dėl darbo ir poilsio priežastis galimai – grįžimas prie įprastinių darbo sąlygų. Pasibaigus suvaržymams vis aktualesnė tampa tinkamo darbo laiko organizavimo problemos, susijusios su sudaromais darbo grafikais, viršvalandžių kompensavimu, naktinio darbo, taip pat darbo poilsio ar švenčių dienomis, organizavimu ir kompensavimu, planuojamomis ir suteikiamomis atostogomis.

Gautų prašymų pobūdis ir ginčų priežastys

Be gautų prašymų išnagrinėti ginčus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, vis dar išlieka aktualios ir kitos su darbo santykiais susijusios problemos: nagrinėjami ginčai dėl psichologinio smurto, atleidimo iš darbo teisėtumo, baudų dėl DGK sprendimų nevykdymo, nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų nesilaikymo.

Akcentuotinos ir optimistinės prognozės: šiais metais negauta nė vieno prašymo išnagrinėti ginčą dėl lyčių lygybės ir diskriminavimo bei minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo. 

Prašymų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas

Išnagrinėjus visus atvejus, šiuo požiūriu tendencijos – stabilios. Prašymų išnagrinėti ginčus daugiausia gauta iš transporto ir saugojimo bei – atitinkamai – statybos sektoriaus įmonių. Kiti prašymai – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių. Kitos ekonominės veiklos sričių įmonės sudaro visiškai nežymią dalį.

Išnagrinėtų bylų baigtys

Su nežymiais nuokrypiais tendencijos vyrauja ir čia: apie 41 proc. atvejų buvo tenkinti visiškai arba iš dalies, 16 proc. atmesti, o apie 35 proc. baigti pasirašius taikos sutartis arba ieškovui atsisakius visų reikalavimų dar iki DGK posėdžio arba jau posėdžio metu.

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. birželio 20 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 7 darbuotojų sveikatai ir 2 darbuotojai žuvo.

Sunkiai sužaloti:

Birželio 14 d. įmonės UAB "G." (Šiaulių r.) gamybinėse patalpose, kur gaminamos medienos granulės, įvyko sprogimas ir kilus gaisrui du įrenginių operatoriai patyrė sunkius nudegimus. Sprogimas galimai įvyko susidarius sprogiai medienos dulkių koncentracijai
       
Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Birželio 6 d. komandiruotės metu Suomijos gamykloje  UAB „S.“ (Klaipėdos r.) metalinių laivų korpusų surinkėjas nupjovė komingso (vertikalūs plieniniai lakštai virš denio) storasienę detalę, prieš tai jos nepritvirtinęs prie betoninėse grindyse sumontuotų metalinių tvirtinimų. Nupjauta konstrukcijos dalis krito ant darbuotojo dešinės kojos ir ją sunkiai sužalojo.

Birželio 6 d. įmonės UAB "E." (Kauno r.) teritorijoje buvo vykdomi krovos darbai. Krautuvą vairavo įmonės sandėlininko padėjėjas. Tuo metu greta krautuvo darbo zonos mechanizatorius stovėdamas kalbėjosi su kitu kolega. Krautuvui važiuojant įmonės teritorija pro stovinčius darbuotojus, vienas iš darbuotojų netikėtai žengė kelis žingsnius atgal, ir krautuvas kliudė jo koją bei sunkiai sužalojo.

Birželio 7 d. UAB “Ž. M.“ (Mažeikių r.) vairuotojas vairavo miškovežį Volvo FH ir kelyje Radviliškis-Pakruojis (ties Mažaičių kaimu) pateko į eismo įvykį. Įvykio metu vairuotojas buvo sunkiai traumuotas.

Balandžio 19 d.  AB „ K. V.“ (Klaipėda) nuotekų apdorojimo įrenginių operatorius, lipdamas atbulomis iš specialaus transporto kabinos, prarado pusiausvyrą ir griuvo aukštielninkas sunkiai traumuodamas galvą.

2021 m. birželio 19 d. komandiruotės metu Vokietijoje, atliekant lauko sąlygomis interneto infrastruktūros darbus, MB „C. E.“ (Vilnius) darbų vadovas pastebėjo, kad darbuotojas pradėjo nekoordinuotai judėti, tad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė darbuotoją į gydymo įstaigą. Vokietijos gydymo įstaigoje darbuotojas buvo gydomas 103 dienas dėl sunkaus šilumos smūgio su daugelio organų disfunkcijos sindromu, vėliau pervežtas į Alytaus apskrities ligoninę.

Žuvo:
         
Birželio 12 d. AB „E. S. O.“ (Vilnius) komandos elektrikai tikrino gautą pranešimą apie įtampos dingimą Utenos raj. ir nustatė, kad nudegęs 10 kV OL skyriklio prie KT M-802 šleifas. Ruošiant darbo vietą vienas iš komandos elektrikų prisilietė prie 10 kV skyriklio ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Kovo 5 d. komandiruotės metu Baltarusijoje, kelyje Polockas-Glubokas, UAB „A.“ (Vilniaus r.) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (Baltarusijos pilietis) pateko į eismo įvykį ir nuo patirtų sužalojimų mirė.

2022 m. birželio 14 d. VDI lankėsi keturi Norvegijos darbo inspekcijos inspektoriai. Specialiame seminare buvo pristatyta VDI veikla, kalbėta apie nelegalaus darbo kontrolę, skambučių centrą, interesantų konsultavimą, pristatytos aktualios statistikos ir įžvalgos.

Susipažinę su Lietuvos darbo specifika ir aplinkybėmis specialiame seminare, Vilniaus skyriaus ir svečios šalies inspektoriai vėliau šią savaitę vykdys patikrinimus įmonėse, praktiškai vertindami kasdienes veiklas.

Pasiteisinus Vilniaus grupės priverstinio darbo atvejams nustatyti, įsteigtos jau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., veiklai, Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) stiprina pozicijas šioje veiklos srityje, todėl 2022 m. birželio 1 d. VDI specializuotą kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupę įsteigė ir Kaune. Šiandien grupių kontrolės ir prevenciniai veiksmai vykdomi VDI Vilniaus ir Kauno skyrių aptarnaujamose teritorijose. Šių grupių tikslas – bendradarbiaujant su Neteisėtos veiklos priežiūros skyriumi nustatyti priverstinio darbo atvejus ir imtis atitinkamų prevencijos priemonių tokiems atvejams užkardyti.

„Jau nuo 2020 metų, siekdami plėsti savo žinias prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo srityje, bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis ir policijos pareigūnais. Dalyvavome bendruose mokymuose. Keičiamės informacija ir patirtimi, konsultuojame vieni kitus. Vilniuje sukurta pilotinė grupė nustatė ne vieną galimą prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejį ir perdavė informaciją ikiteisminio tyrimo institucijai. Iki Vilniaus grupės įsteigimo, t. y. 2019–2020 m., nebuvo perduota nė vienas atvejis dėl galimos prekybos žmonėmis. Atsižvelgiant į gerąją praktiką Vilniaus skyriuje ir susiklosčiusią padėtį dėl karo Ukrainoje bei padidėjusį įdarbinamų užsieniečių skaičių, buvo nuspręsta įsteigti analogišką specializuotą grupę VDI Kauno teritoriniame skyriuje“, – komentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika.

Kodėl įkurtos priverstinio darbo grupės

Specializuotos kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupės suburtos nustatytiems galimiems priverstinio darbo atvejams išanalizuoti, informacijai kaupti ir sisteminti, įrodymams rinkti, vėliau visą surinktą medžiagą perduodant ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Kaip apibūdinamas priverstinis darbas

Priverstinis darbas – tai bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.

Oficialūs duomenys gali būti netikslūs

Neretai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, tačiau užfiksuoti tokias situacijas gana sudėtinga. VDI duomenys rodo, kad per metus oficialiai užfiksuojama vos keletas tokių atvejų, visgi realybėje statistika gali būti absoliučiai kontroversiška.

Kokie žmonės dažniausiai dirba priverstinį darbą Lietuvoje

Atsižvelgiant į vietos situaciją, priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba šalies kalbos nemokantys ir įstatymų nežinantys asmenys iš trečiųjų šalių. Tokie žmonės nežino, kaip elgtis patekus į panašias situacijas, į ką kreiptis pagalbos. Jie paprastai patiria darbdavio spaudimą ir grasinimus, taigi bijo prasitarti, neieško pagalbos. Tiesa, rečiau, bet pasitaiko, kad yra išnaudojami ir Lietuvos piliečiai, kurie dirba tik už suteiktą gyvenamąjį plotą ir maistą.

Kaip dažniausiai išaiškėja priverstinio darbo atvejai

Apie priverstinio darbo atvejus dažniausiai praneša nevyriausybinės organizacijos, viena jų – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centras (KOPŽI). Žmonės paprastai pirmiausia kreipiasi į organizaciją, o tada informacija perduodama mums, VDI. Pasitaiko ir tiesioginių kreipimųsi, kai žmonės, pastebėję įtartinas situacijas, susisiekia tiesiogiai. Tiesa, tokios bylos dažnai – sudėtinės, t. y. apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, taigi jos tiriamos pasitelkiant kitas ikiteisminio tyrimo institucijas.

Kur kreiptis, nukentėjus nuo prekybos žmonėmis

Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, vienijanti pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas. Linijos numeris + 370 616 91 119. Konsultacijos telefonu teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis visą parą, 7 dienas per savaitę.

Galite susisiekti su artimiausiu teritoriniu VDI skyriumi arba VDI administracija tel. (8 5) 213 9768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt. Taip pat galite kreiptis į teisėsaugos instituciją (policiją) arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyrių tel. (8 5) 271 9901 arba el. paštu prekybazmonemis@policija.lt.

Birželio 14 d. VU Teisės fakulteto docentė dr. Vida Petrylaitė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris dalyvavo spaudos konferencijoje BNS, kurioje pristatė tarptautinio projekto, skirto komandiruotų darbuotojų teisinio reguliavimo aspektams, rezultatus.

„Komandiravimas tapo nauja aktualija Lietuvoje. Ilgą laiką Lietuva buvo darbuotojus siunčianti į Vakarų valstybes šalis, todėl darbuotojų komandiravimo klausimai nebuvo ypatingai aktualūs. Keičiantis situacijai Lietuvoje ir pasaulyje, tampame vis patrauklesne valstybe darbuotojams iš trečiųjų šalių, matome nemenką komandiruotų darbuotojų į Lietuvą augimą. Bet lyginant su kitomis valstybėmis, pvz., Italija, komandiruotų į Lietuvą darbuotojų skaičius yra nepalyginamai mažesnis“, apibendrino VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

BNS

Birželio 9–10 d. VU Teisės fakulteto delegacija (prof. dr. Daiva Petrylaitė, doc. dr. Justinas Usonis, doc. dr. Vida Petrylaitė ir Laura Naimovičiūtė) kartu su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovais – LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju Daliumi Čeponu, VDI kancleriu Šarūnu Orlavičiumi Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėju Aru Petrevičiumi dalyvavo baigiamojoje tarptautinio Europos Komisijos finansuojamo projekto „STEP UP PROTECTION“ mokslinėje konferencijoje, skirtoje darbuotojų komandiravimo ES problematikai aptarti.

Delegacija

Praėjusią savaitę Valstybinėje darbo inspekcijoje (2022 m. birželio 13 d. 8 val. duomenimis) gauti pranešimai, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai.

Sunkiai sužaloti:

Birželio 6 d. LSMU (Kaunas) apdailininkas remontuojamame maisto produktų sandėlyje, palypėjęs ant kėdutės, dėjo ant stelažo plytas. Neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo nuo jos  bei patyrė sunkią galvos traumą.

Valstybinei darbo inspekcijai tik praėjusią savaitę pranešta, kad:

Birželio 2 d. UAB „K. M.“ (Vilnius) vyr. inžinierius atvyko į gamybinę bazę perduoti kolegoms darbinę įrangą. Išlipant iš mikroautobuso nikstelėjo koją ir griuvo ant jos visu kūno svoriu. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

Birželio 2 d. AB "K. M." (Klaipėda) padalinyje operatorė dirbo prie įrenginio, integruoto į „Holzma“ pjovimo stakles. Darbuotoja, būdama tarp medžio drožlės plokštės lakštų ir staklių, suveikdino plokščių pastūmą, ir plokštės prispaudė ją prie už nugaros esančių įrenginių. Įvykio metu darbuotoja buvo sunkiai traumuota.

Gegužės 30 d. UAB "K. T." (Kauno raj.) vairuotojas-ekspeditorius vilkiku Scania atvyko į įmonės  UAB ,,K. LT.“ sandėlį. Atidarant priekabos duris ant vairuotojo užkrito paletė su kroviniu, sveriančiu apie 200 kg. Įvykio metu darbuotojas patyrė sunkią traumą.

Gegužės 26 d. UAB „G.“ (Mažeikių raj.) pjovėjas  kirtavietėje Plungės raj. genėjo nupjautos eglės šakas, kai ant jo užvirto juodalksnis. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas

VDI primena įmonių, įtrauktų į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, vadovams iki 2022 m. liepos 15 d. tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (toliau – EPDS) pateikti pranešimą apie ketinimą tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą.

Įmonės, įtrauktos į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2022 m. liepos 15 d., prisijungusios prie EPDS, privalo pateikti pranešimą apie laikinojo įdarbinimo veiklos tęstinumą arba tokios veiklos nutraukimą.
Tai turi būti atlikta, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 721 straipsnio 3 dalies nuostatais ir VDI įsakymu 2022-06-07 EV-172.
Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. visos įmonės, neketinančios tęsti laikinojo įdarbinimo veiklos, iš Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo bus išbraukiamos.
VDI taip pat primena , kad laikinojo įdarbinimo įmonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 79 straipsnio (Laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo pareigos) 6 punktu, turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-298 ,,Dėl informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta tvarka kokiu periodiškumu ir kokia forma Valstybinei darbo inspekcijai teikiama būtina informacija.
Laikinojo įdarbinimo įmonės Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pranešimus pateikia tokia tvarka:– apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones per 1 mėnesį, pradėjus teikti laikinąjį įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones (Pranešimo apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones forma);– paskutinę pusmečio dieną pagal darbo sutartis įdarbintų faktinį laikinųjų darbuotojų skaičių – periodiškai kas pusmetį iki liepos 15 d. ir sausio 15 d. atitinkamai (Pranešimo apie laikinųjų darbuotojų skaičių forma);– apie nutrauktą veiklą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (laisva forma).

Taip pat pranešame, kad išsamią informaciją laikinojo įdarbinimo klausimais galite rasti VDI interneto svetainėje - https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=15

Informuojame, kad nuo birželio 13 d. iki rugpjūčio 31 d. laikinai viena valanda sutrumpinamas konsultavimo bendruoju konsultavimo telefonu (8 5) 213 9772 laikas.

Konsultacijos bus teikiamos bendruoju konsultavimo telefonu pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 9 iki 15 val.; penktadieniais nuo 9 iki 14 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.). Švenčių dienų išvakarėse konsultacijos teikiamos valanda trumpiau.

Baigiantis mokslo metams ir prasidedant sezoniniams darbams svarbu nepamiršti, kad vaikų ir paauglių darbas yra griežtai reglamentuojamas įstatymais ir tai yra skirta apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo.
Vaikų ir paauglių darbas galimas tik tokiomis sąlygomis, kurios nekelia grėsmės jų sveikatai ir protiniam bei fiziniams vystymuisi. Tai gali būti lengvas darbas, turintis labiau edukacinius tikslus, tinkantis pagal amžių ir galimybes bei netrukdantis vaiko mokslams ir poilsiui.
„Birželio 12-oji – Pasaulinė kovos prieš dirbančius vaikus diena. Tai proga atkreipti dėmesį į šiandien visame pasaulyje vis dar išnaudojamus vaikus. Nors Lietuvoje vaikų vergovė nėra taip paplitusi, kaip kai kuriose kitose pasaulio šalyse, negalime atsipalaiduoti ir pro pirštus žiūrėti į neteisėtai darbams priimamus paauglius. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvieną vasarą sulaukia žinių, kad vienur ar kitur buvo pažeistos dirbančių paauglių teisės. Svarbu suprasti, kad vaikų išnaudojimas darbe yra sudėtinė vaikų vergovės dalis (greta seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis ir kt.)”,- komentuoja VDI atstovė komunikacijai Jolanta Bielskienė.
VDI nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2021 metus atliko 3 881 nelegalaus darbo patikrinimą, kurių metu nustatyti 1 796 nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys, iš kurių 27 asmenys neturintys 18 metų, t. y. nelegaliai (neteisėtai) dirbę nepilnamečiai asmenys sudarė 1,5 proc. nuo visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų. VDI Šiaulių skyrius nustatė 9 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius nepilnamečius asmenis, Vilniaus ir Kauno skyrius po 8, Klaipėdos skyrius – 2.
Analizuojant VDI duomenis dėl nelegaliai (neteisėtai) dirbusių nepilnamečių asmenų išaiškinimo pagal ekonominės veiklos sektorius nustatyta, kad nepilnamečiai nelegaliai (neteisėtai) per 2021 metus dirbo: žemės ūkyje – 11 nepilnamečių (40,7 proc. visų nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių nepilnamečių), statyboje – 5 nepilnamečiai (18,5 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 5 nepilnamečiai (18,5 proc.), maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje – 3 nepilnamečiai (11,1 proc.), apdirbamojoje gamyboje – 2 nepilnamečiai (7,4 proc.), bei 1 kitoje veikloje (3,7 proc.).
Žemiau pateikiama VDI nustatytų pažeidimų dėl nelegalaus (neteisėto) nepilnamečių darbo lyginamoji statistika:

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Pagal lytį