• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Jaunimui

Sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, nepaisant jos rūšies, tampama darbdaviu.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo (toliau – darbdavys (įmonės vadovas)) žinias iš DSS srities privalomai tikrina Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka - prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.

Darbdavys (įmonės vadovas) pats asmeniškai turi būti pasitikrinęs žinias iš DSS srities, tad šiuo tikslu jis gali mokytis mokymo įstaigoje arba mokosi savarankiškai ir pasirengia žinių tikrinimui pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą.

Tampant darbdaviu (įmonės vadovu), jam atsiranda pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnyje – kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Šią savo pareigą darbdavys (įmonės vadovas) gali vykdyti šiais būdais:
- paskirti vieną ar daugiau DSS specialistų arba steigti DSS tarnybą;
- jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos DSS prevencinės priemonės, jis gali sudaryti sutartį su fiziniu asmeniu ar juridiniu asmeniu dėl DSS tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo;
- atlikti DSS tarnybos funkcijas pats ar pavesti tai daryti jo įgaliotam asmeniui, jei tai leidžia Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575.

Šiuose nuostatuose nustatytos ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9,19 ar 49 darbuotojų), ir profesinę riziką, įmonės DSS tarnybos funkcijas gali atlikti darbdavys (įmonės vadovas) ar darbdavio įgaliotas asmuo, apmokytas vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.A1-276.

Šie nuostatai nustato, kad darbdavys (įmonės vadovas), kuris pats nori atlikti įmonės DSS tarnybos funkcijas, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas turi mokytis pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą:
1. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą;
2. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa;
3. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa.

Darbdaviui (įmonės vadovui), kuris pats planuoja vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos  tarnybos funkcijas, mokytis ar/ir pasitikrinti žinių iš DSS srities pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas nereikia.

Šie darbdaviai (įmonės vadovai) iš karto mokosi ir pasitikrina žinias iš DSS srities pagal  atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.

Informaciją apie Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1 – 3 prieduose nustatytas ekonomines veiklos rūšis galima rasti čia.

Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. (8 5) 260 3393.

Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrina Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais  tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka - prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą.

Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką (reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas jis mokosi mokymo įstaigoje ir pasirengia žinių tikrinimui pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.

Tais atvejais, kai darbdavys prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas iš karto apsisprendžia pats vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir mokosi pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą, pasitikrinti žinių pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą jam nereikia.

Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. (8 5) 260 3393.

Darbdaviu gali būti:
fizinis asmuo, jei jis pilnametis ir jo teisės, susijusios su veiksnumu, nėra apribotos įstatymų nustatyta tvarka;
juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės
formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio) gali tapti darbdaviu tik tada, kai įgyja darbinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. nuo jo įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys.
_______________________________________________________

Darbuotoju gali būti
asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, kuriam sukako šešiolika metų. Išimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
_______________________________________________________

Darbdavys turi būti pasitikrinęs žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srities.
Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrina Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais  tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka - prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą.
Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką (reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu), darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais  tikrinimo bendraisiais nuostatais, prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas jis mokosi mokymo įstaigoje ir pasirengia žinių tikrinimui pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.
Tais atvejais, kai darbdavys prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas iš karto apsisprendžia pats vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir mokosi pagal atitinkamą (priklausomai nuo ekonominės veiklos) Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą, pasitikrinti žinių pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą jam nereikia.
_______________________________________________________

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
• įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose;
• nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
• organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą; pagal faktinę darbuotojų
saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias saugos priemones naudoti, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; diegti saugius darbo bei technologijos procesus; darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus; įrengti buities, sanitarines ir
asmens higienos patalpas.
Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.
• Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas (Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodines rekomendacijas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos).
• Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar (ir) sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas gali atlikti ir įmonės vadovas.
• Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais.
• Būtina nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo
apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
_______________________________________________________

Asmuo, kurį ketinama įdarbinti, turi darbdaviui pateikti šiuos dokumentus:
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle.
_______________________________________________________

Jei prieš įdarbinant norima patikrinti, ar asmuo šiam darbui tinka
Lietuvos darbo įstatymai numato darbdaviui galimybę nustatyti įdarbinamam asmeniui bandomąjį laikotarpį iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis. Ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie naują darbuotoją turi būti pranešta „Sodrai“.
Priešingu atveju toks darbas laikytinas nelegaliu ir už jį gresia administracinė atsakomybė - bauda nuo 868 eurų iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.
Bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos aptariamos darbo sutartyje. Jei bandomuoju laikotarpiu darbuotojas pasirodo netinkamas, jis gali būti atleidžiamas pagal Darbo kodekso 107 straipsnį.
_______________________________________________________

Kokiu dokumentu įforminamas asmens įdarbinimo faktas?
Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinis padalinys ir kt.), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), darbo užmokestis bei kitos darbo sutarties sąlygos.
_______________________________________________________

Kokios gali būti darbo sutartys?
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį bei jo atlikimo būdą, darbo sutartis gali būti kelių rūšių:
Neterminuota darbo sutartis. Tai darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui.
Trumpalaikė darbo sutartis. Ši sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Trumpalaikė darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Kada ir kaip sudaroma ši sutartis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.
Terminuota darbo sutartis. Ji sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys (Darbo kodekso 109 straipsnis).
Antraeilių pareigų darbo sutartis. Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Antraeilių pareigų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.
Nuotolinio darbo sutartis. Ši sutartis yra sudaroma, kai darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose jam priimtinose vietose, t.y. ne darbovietėje (pavyzdžiui, siuvimo paslaugos, informacinių technologijų administravimas ir t.t.). Tokiu būdu atliekamo darbo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.
_______________________________________________________

Koks gali būti darbuotojų darbo laikas?
Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
Sutrumpintas darbo laikas. Tokiu režimu privalomai dirba asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, dirbantys naktį; darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa – jų darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“, „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, „Dėl Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ne visas darbo laikas: jei darbuotojas dirba trumpesnį darbo laiką, pavyzdžiui, 1 valandą per dieną.
Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Darbo kodekso 149 straipsnis.
Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
_______________________________________________________

Kaip apskaitomas darbuotojų darbo laikas?
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike. Darbo (pamainų) grafikus tvirtinaadministracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku.
Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo, o įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis bei kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 144 eurų iki 1448 eurų.
_______________________________________________________

Kokia tvarka darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos?
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus - bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka gali būti įtvirtinta lokaliniame teisės akte, ji gali būti įgyvendinama sudarant darbuotojų atostogų grafiką ar žodine forma, kuri yra galiojanti ir teisėta, jei atitinka šalių tikrąją valią. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei nėra susitarta konkrečiai dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos ir nesuderintas kasmetinių atostogų grafikas, tai kasmetinių atostogų laikas derinamas šalių susitarimu.
_______________________________________________________

Ar darbdavys privalo parengti darbo tvarkos taisykles?
Tokios taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nustatoma
suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai) būtų tikslinga jas turėti, jei ateityje dėl darbo funkcijų ar drausmės kiltų su darbuotoju konfliktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės bus privalomos tik tada, kai šis su jomis bus supažindintas pasirašytinai.
_______________________________________________________

Ar būtina turėti darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiką?
Darbdaviui, remiantis Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalimi, yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su sveikatos priežiūros įstaiga, bei kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko.
Sąrašą darbdavys sudaro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Su sveikatos tikrinimo grafiku darbuotojai privalo būti supažindinti pasirašytinai.
_______________________________________________________

Jei siunčiate darbuotojus teikti paslaugų į kitą ES valstybę
Privalote apmokėti visas su komandiruote susijusias išlaidas - kelionės bei nakvynės išlaidų negalite
išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio.
Jei komandiruojate darbuotojus teikti paslaugas užsienio subjektui, komandiruotės metu taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbų saugos. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų privalomų darbo sąlygų, reikiamą informaciją galima gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už informacijos apie garantijas komandiruotiems darbuotojams teikimą - institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje: http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/contacts-list_en.htm
Su užsienio partneriais sudarydami sutartis dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų komandiravimo, išsiaiškinkite apie užsienio šalyse galiojančias komandiravimo procedūras (privalomą informavimą institucijoms apie siunčiamus darbuotojus, reikalavimą informuoti užsienio institucijas apie paskirtą darbuotojų atstovą ir pan.).
Prieš darbuotojų komandiravimą kreipkitės į SODROS Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 formų išdavimo – tai dokumentas, įrodantis, kad darbuotojai apdrausti socialiniu draudimu Lietuvoje. Šį dokumentą privaloma turėti komandiruojant darbuotojus į kai kurias ES šalis.
_______________________________________________________

Svarbiausi dokumentai:
• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;
• Profesinės rizikos vertinimo nuostatai;
• Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai;
• Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas;
• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai;
• Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai;
• Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai;
• Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai;
• Darbo sutarties pavyzdinė forma.

Eil. Nr.

LDB Jaunimo darbo centrai

Konsultacija

Darbo inspektoriai

 

ALYTUS

 

  1.  

Alytus

06-22; 10 val.

Rasa Baležentienė

  1.  

Druskininkai

06-20; 10 val.

Rasa Baležentienė

  1.  

Lazdijai

06-15; 10 val.

Rasa Baležentienė

 

MARIJAMPOLĖ

 

  1.  

Marijampolė

06-07; 14 val.

Marius Glodas

 

PANEVĖŽYS

 

  1.  

Panevėžys

07-17; 16 val.
08-07; 16 val.
08-24; 15 val.

Domas Rinkūnas
Rimas Truncė
Domas Rinkūnas

  1.  

Biržai

08-23; 13 val.

Rimas Truncė

  1.  

Rokiškis

07-11; 10 val.
08-24; 10 val.

Almantas Blažys
Rimas Truncė

  1.  

Pasvalys

07-26; 10 val.
08-09; 10 val.

Rimas Truncė
Domas Rinkūnas

  1.  

Kupiškis

07-20; 10 val.
08-17; 10 val.

Almantas Blažys
Domas Rinkūnas

 

TAURAGĖ

 

  1.  

Jurbarkas

06-13; 11 val.

Raimundas Leonavičius

  1.  

Šilalė

06-08; 10. 30 val.

Tadas Povilaitis

Artėjant vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: vaikai, paaugliai ir studentai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų. Kai kam tai – pirmasis darbas, darbinantis gali kilti daug klausimų. Todėl Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais pradėjo konsultacijų ciklą visoje Lietuvoje, skirtą informuoti jaunuosius darbuotojus apie jų teises ir pareigas. Konsultacijų grafikas nuo 2017 m. gegužės 24 dienos pateikiamas pridedamoje lentelėje.

Kiekvienam jaunajam darbuotojui svarbu atsiminti, kad darbinantis būtina pasirašyti darbo sutartį – ji yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju. Sutartis taip pat suteiks galimybes apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.

Jaunimas, jų tėvai ar norintys įdarbinti jaunus asmenis darbdaviai su darbo inspektoriais gali pasikonsultuoti telefonu Vilniuje 85 213 9772, elektroniniu paštu (info@vdi.lt) arba VDI „Facebook“paskyroje. Naudinga informacija taip pat pateikiama VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui“.

Kaip ir kasmet, VDI pateikia dažniausiai užduodamus klausimus bei atmintinę naujokams darbe.

  • Kas yra jaunas asmuo?

Tai asmuo iki aštuoniolikos metų. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Vaikas– jaunas asmuo iki šešiolikos metų.

  • Nuo kelerių metų galima įsidarbinti?

Įsidarbinti galima nuo keturiolikos metų. Net ir tokio amžiaus asmens darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

  • Kas yra darbo sutartis?

Tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų (kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai, kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir pan.). Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.

  • Ar keturiolikmetis gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį?

Ne. Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.

  • Kokius darbus gali dirbti vaikai?

Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra, pvz., uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose; laikraščių ir žurnalų pardavimas; smulkių ir lengvų prekių priėmimas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose; švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje ir t.t.

  • Ar nustatyti ir kiti apribojimai, susiję su jaunų asmenų darbais?

Minėtame Vyriausybės nutarime taip pat išvardyti jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai (pvz., kur galimas konstrukcijų griūties pavojus; darbas, keliantis aukštos įtampos elektros poveikio pavojų; darbas, kurio spartą lemia mechanizmai ir pan.) ir darbai, kuriuos dirbdami jauni asmenys gali būti paveikti jų sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (tam tikrų fizikinių, biologinių, cheminių, psichofiziologinių veiksnių).

  • Kada galima pradėti dirbti?

Kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis ir kai darbdavys informavo apie galinčius kilti pavojus ir priemones jiems išvengti, pasirašytinai supažindino su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktavo, kaip saugiai atlikti pavestą darbą.

  • Kokia gali būti vaiko darbo laiko trukmė?

Vaikas gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.

  • Koks nustatytas poilsio laikas?

Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val. paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto. Jauniems asmenims, kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., dar privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Savaitės poilsis turi trukti ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų – sekmadienį.

  • Kokios jauniems asmenims dar yra papildomos lengvatos?
  • Draudžiama skirti dirbti naktį.
  • Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
  • Negalima skirti budėti įmonėje ar namuose.
  • Poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus.
  • Negali būti nustatytas išbandymas darbdavio iniciatyva sudarant darbo sutartį.
  • Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas.
  • Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.
  • Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
  • Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotes.
  • Negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Naujoko darbe atmintinė
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų tinkamai neapmokė, kaip ją vykdyti.
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.
• Jei ko nors tikrai nežinote – paklauskite jus prižiūrinčio vyresnio asmens ar bendradarbio.
• Drąsiai sakykite, kai jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite tinkamas asmenines apsaugines priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate su kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan.
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo darbų vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos atstovui, jei toks yra, praneškite apie visus nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyrius tel. (8 5) 213 9093

Apibendrinta informacija, kaip turi būti sudaryta darbo sutartis, kokios yra Tavo, kaip darbuotojo, teisės, kada galėsi pasinaudoti atostogomis bei atsakymai į kitus svarbius klausimus.
_______________________________________________________

DARBO SANTYKIAI. KAS ŽINOTINA PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI
_______________________________________________________

Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, kuriuo Tu įsipareigoji dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti Tau darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose teisės aktuose ir šalių susitarimu.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.

Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!

_______________________________________________________

Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:
• neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
• terminuota – nenuolatinio pobūdžio darbui, tačiau ne ilgesniam nei 5 m. laikotarpiui;
• nuotolinio darbo - kai dirbama ne darbovietėje, o darbuotojo pasirinktoje vietoje, pvz., namuose;
• trumpalaikė - skubiems darbams atlikti, pavaduoti laikinai nesantį darbuotoją, ne ilgesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.
_______________________________________________________

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?
Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: Tavo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos) bei darbo funkcijų (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas).
Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; būsimo Tavo darbo užmokesčio (jo dydžio ir mokėjimo tvarkos); darbo laiko (darbo dienos, darbo savaitės trukmės); darbo sutarties įsigaliojimo ir darbo pradžios datos. Dirbant „įprastą“ darbo laiką – 40 val. per savaitę, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu, kolektyvine sutartimi.

_______________________________________________________

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę sulygti dėl išbandymo sąlygos darbuotojo iniciatyva. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką pareiškimą prieš tris darbo dienas.
_______________________________________________________

Kada pradėti dirbti?
Turi pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu nesutarei su darbdaviu kitaip.
_______________________________________________________

Kaip Tau bus mokama už darbą?
• Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už faktiškai dirbtas valandas), mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į tą mėnesį tenkančių valandų skaičių) ar mokama už pagamintą produkciją.
• Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
• Jei tenka dirbti poilsio ar šventės dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu per mėnesį suteikti papildomą apmokamą poilsio dieną ar dieną prie kasmetinių atostogų, o jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau.
_______________________________________________________

Koks turi būti Tavo darbo laikas?
Tavo darbo laikas neturi viršyti 8 darbo valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę. Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai turi būti skelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
_______________________________________________________

Po darbų turi ir pailsėti:
• Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama po pusės darbo dienos, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų.
• Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.
• Jei dirbi 5 dienas per savaitę, Tau abi poilsio dienos turi būti suteiktos iš eilės.
• Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).
Atmink, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki šių atostogų pradžios. Jei priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl Tavo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
_______________________________________________________

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:
• apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
• jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos bendrijoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už- informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams- institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/contacts-list_en.htm
• komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių normas tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454855&p_tr2=2 ;
• įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą- tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.
_______________________________________________________

Nori nutraukti darbo santykius?
• Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.
• Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
_______________________________________________________

JAUNŲ ASMENŲ ĮDARBINIMAS
_______________________________________________________

Kas yra jaunas asmuo?
Jaunas asmuo – asmuo iki aštuoniolikos metų, o paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų.
_______________________________________________________

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas
• Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku, viršvalandinius darbus.
• Poilsio ir švenčių dienomis gali būti skiriama dirbti tik Tavo sutikimu.
• Negali būti skiriamas budėti įmonėje arba namuose.
• Negali būti skiriamas dirbti darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai Tau per sunkus, taip pat darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos; jei darbas susijęs su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, kuri gali būti neatpažinta ar jos neišvengta dėl Tavo patirties ar mokymo trūkumo; jei darbas susijęs su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių.
• Jei esi paauglys – negali dirbti nuo 22 iki 6 valandos ryto.
_______________________________________________________

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:
• informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
• pasirašytinai supažindinti su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo sąlygas, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.
_______________________________________________________

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?
Turėtum dirbti iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje. Jei darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu, kuri įskaitoma į darbo laiką. Tau privaloma suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas iš eilės per savaitę, vieną iš jų – sekmadienį. Jei esi paauglys, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su savaitės pamokų trukme. Atsimink, kad paros nepertraukiamo poilsio laikas Tau privalo būti ne
trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 val. ryto.
_______________________________________________________

KITOS UŽIMTUMO FORMOS
_______________________________________________________

1. Stažuotė
Stažuotė – tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas kur nors išvykstant (pvz., į užsienį, jame studijuojant), dirbant kitoje organizacijoje arba apskritai pradedant kur nors dirbti, siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų konkrečioje veikloje arba pareigose. Taigi, stažuotė galima tiek esant darbo santykiams, tiek jei darbo santykių nėra (pvz., stažuotė studijų metu). Tačiau jei su stažuotės organizatoriumi sutarei dėl darbo vietos, funkcijų, užmokesčio ir pan., taip pat turi pasirašyti ir darbo sutartį. Tokiu atveju Tau taikomos visos darbo įstatymuose numatytos sąlygos, garantijos ir lengvatos. Atlyginimas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo laiką: minimalus darbo užmokestis dirbant visą darbo dieną (8 valandas) turi būti ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas. Stažuotės organizatorius, pavyzdžiui, mokėdamas pusę minimalaus darbo užmokesčio, neturi teisės reikalauti, kad dirbtum visą darbo dieną. Dėl darbo dienos trukmės ir atlyginimo taip pat turi susitarti darbo sutartyje.
_______________________________________________________

2. Civilinės sutartys
Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti, kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?
Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti, tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.
_______________________________________________________

3. Savanoriška veikla
Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik , jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?
Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.).
Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

Kas yra individualus darbo ginčas? Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina, jog darbuotojo atleidimo iš darbo ar grąžinimo į pareigas teisėtumo klausimai, kaip ir anksčiau, sprendžiami teismuose.

Kas yra darbo ginčų komisija? Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Lietuvoje veikia 16 darbo ginčų komisijų: 5 – Vilniuje, 3 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, po 1 – Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Telšių darbo ginčų komisijos. Komisijos yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių.

Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės pažeidžiamos.

Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti individualų darbo ginčą? Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą ( .doc  .pdf ) Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t.y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir vienai iš šalių nedalyvaujant posėdyje.

Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs individualų darbo ginčą? Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti? Ne, ši valstybės teikiama administracinė paslauga yra nemokama.

Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai? Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Trišalės tarybos sekretoriato sudaryto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo:

Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga?

Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti  kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI patalpas, iš anksto su darbo ginčų komisijos pirmininku arba darbo ginčų komisijos sekretoriumi (jiems nesant – su VDI teritorinio skyriaus vedėju arba kitu įgaliotu asmeniu) suderintu laiku. 
Bylą išsinešti iš VDI patalpų draudžiama. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, nurodyti susipažinimo datą ir laiką. Susipažįstančiam su bylos medžiaga asmeniui draudžiama lankstyti lapus, rašyti pastabas, braukyti, plėšyti ar kaip kitaip gadinti bylos medžiagą.
Jei asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus leidimą daryti bylos medžiagos kopijas, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
Paminėtina, jog už VDI pateiktų (žinomų) duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir/ar panaudojimą neteisėtiems tikslams, atsako tokius duomenis gavęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka.

Ar teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Tačiau priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.

Darbo ginčų komisijų veiklos teisiniai pagrindai

Viešoji konsultacija dėl dalyvavimo darbo bylos nagrinėjimo procese.

Bendras DGK puslapis

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra