• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Darbuotojams

Apibendrinta informacija, kaip turi būti sudaryta darbo sutartis, kokios yra Tavo, kaip darbuotojo, teisės, kada galėsi pasinaudoti atostogomis bei atsakymai į kitus svarbius klausimus.
_______________________________________________________

DARBO SANTYKIAI. KAS ŽINOTINA PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI
_______________________________________________________

Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, kuriuo Tu įsipareigoji dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti Tau darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose teisės aktuose ir šalių susitarimu.
Atmink, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.

Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!

_______________________________________________________

Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?
Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:
• neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui;
• terminuota – nenuolatinio pobūdžio darbui, tačiau ne ilgesniam nei 5 m. laikotarpiui;
• nuotolinio darbo - kai dirbama ne darbovietėje, o darbuotojo pasirinktoje vietoje, pvz., namuose;
• trumpalaikė - skubiems darbams atlikti, pavaduoti laikinai nesantį darbuotoją, ne ilgesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.
_______________________________________________________

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?
Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: Tavo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos) bei darbo funkcijų (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas).
Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; būsimo Tavo darbo užmokesčio (jo dydžio ir mokėjimo tvarkos); darbo laiko (darbo dienos, darbo savaitės trukmės); darbo sutarties įsigaliojimo ir darbo pradžios datos. Dirbant „įprastą“ darbo laiką – 40 val. per savaitę, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu, kolektyvine sutartimi.

_______________________________________________________

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?
Turi teisę sulygti dėl išbandymo sąlygos darbuotojo iniciatyva. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką pareiškimą prieš tris darbo dienas.
_______________________________________________________

Kada pradėti dirbti?
Turi pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu nesutarei su darbdaviu kitaip.
_______________________________________________________

Kaip Tau bus mokama už darbą?
• Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už faktiškai dirbtas valandas), mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į tą mėnesį tenkančių valandų skaičių) ar mokama už pagamintą produkciją.
• Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
• Jei tenka dirbti poilsio ar šventės dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu per mėnesį suteikti papildomą apmokamą poilsio dieną ar dieną prie kasmetinių atostogų, o jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau.
_______________________________________________________

Koks turi būti Tavo darbo laikas?
Tavo darbo laikas neturi viršyti 8 darbo valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę. Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui.
Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai turi būti skelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
_______________________________________________________

Po darbų turi ir pailsėti:
• Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama po pusės darbo dienos, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų.
• Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.
• Jei dirbi 5 dienas per savaitę, Tau abi poilsio dienos turi būti suteiktos iš eilės.
• Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).
Atmink, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki šių atostogų pradžios. Jei priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl Tavo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
_______________________________________________________

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:
• apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių;
• jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos bendrijoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų- reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už- informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams- institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/contacts-list_en.htm
• komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių normas tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454855&p_tr2=2 ;
• įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą- tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.
_______________________________________________________

Nori nutraukti darbo santykius?
• Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.
• Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
_______________________________________________________

JAUNŲ ASMENŲ ĮDARBINIMAS
_______________________________________________________

Kas yra jaunas asmuo?
Jaunas asmuo – asmuo iki aštuoniolikos metų, o paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų.
_______________________________________________________

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas
• Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku, viršvalandinius darbus.
• Poilsio ir švenčių dienomis gali būti skiriama dirbti tik Tavo sutikimu.
• Negali būti skiriamas budėti įmonėje arba namuose.
• Negali būti skiriamas dirbti darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai Tau per sunkus, taip pat darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos; jei darbas susijęs su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, kuri gali būti neatpažinta ar jos neišvengta dėl Tavo patirties ar mokymo trūkumo; jei darbas susijęs su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių.
• Jei esi paauglys – negali dirbti nuo 22 iki 6 valandos ryto.
_______________________________________________________

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:
• informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
• pasirašytinai supažindinti su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo sąlygas, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti Tave saugos darbe klausimais.
_______________________________________________________

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?
Turėtum dirbti iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje. Jei darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu, kuri įskaitoma į darbo laiką. Tau privaloma suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas iš eilės per savaitę, vieną iš jų – sekmadienį. Jei esi paauglys, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su savaitės pamokų trukme. Atsimink, kad paros nepertraukiamo poilsio laikas Tau privalo būti ne
trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 val. ryto.
_______________________________________________________

KITOS UŽIMTUMO FORMOS
_______________________________________________________

1. Stažuotė
Stažuotė – tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas kur nors išvykstant (pvz., į užsienį, jame studijuojant), dirbant kitoje organizacijoje arba apskritai pradedant kur nors dirbti, siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų konkrečioje veikloje arba pareigose. Taigi, stažuotė galima tiek esant darbo santykiams, tiek jei darbo santykių nėra (pvz., stažuotė studijų metu). Tačiau jei su stažuotės organizatoriumi sutarei dėl darbo vietos, funkcijų, užmokesčio ir pan., taip pat turi pasirašyti ir darbo sutartį. Tokiu atveju Tau taikomos visos darbo įstatymuose numatytos sąlygos, garantijos ir lengvatos. Atlyginimas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo laiką: minimalus darbo užmokestis dirbant visą darbo dieną (8 valandas) turi būti ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas. Stažuotės organizatorius, pavyzdžiui, mokėdamas pusę minimalaus darbo užmokesčio, neturi teisės reikalauti, kad dirbtum visą darbo dieną. Dėl darbo dienos trukmės ir atlyginimo taip pat turi susitarti darbo sutartyje.
_______________________________________________________

2. Civilinės sutartys
Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti, kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?
Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti, tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.
_______________________________________________________

3. Savanoriška veikla
Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik , jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoriu?
Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.).
Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.

Dingus darbdaviui darbuotojai atsiduria tarsi tarp dangaus ir žemės: įmonės veikla stoja, atlyginimai nemokamai, o kreiptis pagalbos į valstybę negalima – juk oficialiai žmonės tebedirba. Dingusių darbdavių problema išryškėjo prieš keletą metų, tačiau net ir ekonomikai atsigaunant ji išlieka aktuali: pernai Valstybinėje darbo inspekcijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose buvo užregistruota 515 skundų dėl dingusių darbdavių, o šiemet vien per pirmuosius devynis mėnesius šis skaičius padidėjo iki 616 skundų. Daugiau nei 500 darbuotojų jau gavo pažymas, kad jų darbo santykiai įmonėse pasibaigę.

Išeitis – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją

Reaguojant į darbuotojų skundus buvo pakoreguotas Darbo kodekso straipsnis, reglamentuojantis darbo sutarties pabaigą. Jis buvo papildytas nauju darbo sutarties pabaigos pagrindu: kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Pagal nuo 2010 m. birželio įsigaliojusią naują tvarką darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi Valstybinei darbo inspekcijai pateikti paštu, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai atnešdamas į VDI teritorinį skyrių rašytinį prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo (prašymo formą galima rasti VDI interneto svetainės rubrikoje Darbo santykių pasibaigimas). Prašymas turi būti darbuotojo pasirašytas, jame nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu darbuotojas ją žino) arba darbdavio pavadinimas, buveinės adresas (jeigu darbuotojas jį žino). Valstybinė darbo inspekcija ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo interneto svetainėje pateikia informaciją apie pradėtą patikrinimą dėl darbdavio buvimo vietos nustatymo.

Atleidimo iš darbo pažyma – per 20 dienų

Prašymas dėl dingusio darbdavio nagrinėjamas ir patikrinimas atliekamas ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Darbo inspektorius, atlikęs patikrinimą ir nenustatęs darbdavio buvimo vietos, surašo patikrinimo aktą. Jeigu darbdavio buvimo vieta nustatoma, apie tai raštu informuojamas darbuotojas ir patikrinimas nutraukiamas. Praėjus 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo ir nenustačius darbdavio buvimo vietos, darbo inspektorius darbuotojui išduoda nustatytos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo santykių pasibaigimą. Valstybinė darbo inspekcija, išdavusi darbuotojui pažymą, tą pačią dieną apie darbo santykių pasibaigimą informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Registruotis darbo biržoje galima tik gavus atleidimo pažymą

Darbo inspektoriai išskiria keletą pagrindinių kategorijų darbuotojų, susiduriančių su dingusio darbdavio problema, pvz., moterys, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, tiksliau neturinčios kur grįžti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Kita darbuotojų kategorija – asmenys, kurie susirūpina savo sutarties nutraukimu tik tada, kai, nerasdami jokio pajamų šaltinio arbą jį praradę (nenutraukta viena darbo sutartis nėra kliūtis sudaryti naują sutartį su kitu darbdaviu), siekia užsiregistruoti Darbo biržoje.

Patikrinimus dėl dingusių darbdavių atliekančių darbo inspektorių teigimu, laiko tarpas nuo faktinės darbo santykių pabaigos iki kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją įvairuoja nuo vieno mėnesio iki dvejų metų. Svarbu tai, kad darbo sutarties pabaiga negali būti konstatuota anksčiau, nei asmuo kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją, taigi tiems, kas realiai pasibaigus darbo santykiams su vienu darbdaviu delsia kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, praradus alternatyvius pajamų šaltinius, prieš kreipiantis į Darbo biržą reikės sugaišti laiko konstatuojant jau anksčiau pasibaigusių darbo santykių pabaigą.

Naudingiau yra susitarti su darbdaviu

Nors darbuotojai, dingus darbdaviui, nėra itin aktyvūs siekdami įforminti pasibaigusius darbo santykius, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, neretai pasitaiko atvejai, kai asmens pateikta informacija apie dingusį darbdavį nepasitvirtina: kartais darbuotojai tiesiog „permeta“ darbo inspektoriams naujų darbdavio kontaktų paiešką. Darbo inspektoriams susisiekus su darbdaviu, darbo sutartis palieka galioti. Tiesa, darbuotojams yra naudingiau susitarti su darbdaviu dėl darbo nutraukimo – Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus darbo santykių pabaigą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas netenka teisės į išeitinę išmoką. Taigi galimybė konstatuoti darbo santykių pabaigą Valstybinės darbo inspekcijos pagalba, nors ir efektyvi, yra kraštutinė priemonė siekiant padėti tašką darbo santykiuose.

Išsiieškoti neišmokėtą atlyginimą galima per teismą

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, darbuotojai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu darbdaviui. Tokia valstybės pagalba atgaunant darbo užmokestį darbuotojai gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, ar jie, darbdaviui dingus, kreipėsi į VDI dėl darbo santykių pabaigos, ar ne.

Įmonės bankroto atveju su darbuotojais atsiskaitoma pirmiausiai

Kita vertus, jei darbuotojas nesikreips dėl darbo santykių pabaigos į VDI ir lauks, kol įsiteisęs teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, su darbuotojais darbo sutartis nutrauks teismo paskirtas bankroto administratorius – jis per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio sprendimo darbuotojus raštu įspės, o dar po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo darbo sutartis bus nutraukta. Tokiu būdu pasibaigus darbo santykiams, atleistam darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (tokia išmoka neišmokama, kai darbuotojų darbo teisinių santykių pabaigą konstatuoja VDI). Pažymėtina, kad įmonei bankrutavus, pirmiausia yra atsiskaitoma su darbuotojais. Jei bankrutavusios įmonės turto nepakanka atsiskaityti su darbuotojais, dalis neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų gali būti mokami iš Garantinio fondo lėšų.

Visais su darbo įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais susijusiais klausimais galima pasikonsultuoti telefonu (8 5) 213 9772, raštu ar tiesiogiai kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją arba VDI profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

NEBLAIVUS DARBE - KOKIE PADARINIAI? ATMINTINĖ DARBUOTOJUI
Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai parengė atmintinę darbuotojui apie neblaivumo darbe padarinius – kokiomis teisinėmis priemonėmis jie turėtų būti nušalinti nuo darbo.

AR AŠ GALIU Į DARBĄ ATEITI BŪDAMAS NEBLAIVUS?
Ne.
Jūs privalote laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos. Tačiau, jei Jūs atėjote į darbą būdamas neblaivus ar alkoholį vartojote darbo vietoje, kurioje privalote atlikti darbines pareigas, ar darbo metu (kai privalote atlikti darbines pareigas), darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo Jus (darbuotoją) nušalinti nuo darbo ir tą dieną (pamainą) nemokėti Jums darbo užmokesčio. Nušalinimo terminui pasibaigus, Jūs turite būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutarties.

KOKIOMS APLINKYBĖMS ESANT DARBDAVYS GALI TIKRINTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ?
Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.

KOKIOMIS PRIEMONĖMIS DARBDAVYS GALI NUSTATYTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ DARBO VIETOJE?
Darbdavys neblaivumui nustatyti gali naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.), kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, ar su Jumis sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik Jums sutikus.

KAIP DOKUMENTUOTAI ĮFORMINTŲ JŪSŲ NUŠALINIMĄ NUO DARBO?
Esant pagrįstam įtarimui, kad Jūs neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turės nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimo aktas).

AR JŪS TURĖTUMĖTE RAŠYTI PAAIŠKINIMĄ DĖL JUMS PATEIKTŲ ĮTARIMŲ DĖL NEBLAIVUMO?
Taip.

AR JŪS GALITE ATSISAKYTI PATEIKTI PAAIŠKINIMĄ?
Tokiu atveju darbdavys turės apie tai pažymėti Nušalinimo akte.

AR DARBDAVYS PRIVALĖTŲ JUS SUPAŽINDINTI SU NUŠALINIMO AKTU?
Taip, supažindinti būtina.
Jei Jus nušalintų nuo darbo dėl neblaivumo, Jums susipažinus su Nušalinimo aktu turi būti siūloma jame pasirašyti, nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo nušalinimu.

AR JŪS GALĖTUMĖTE NESUTIKTI SU PATEIKTAIS ĮTARIMAIS?
Galite, tačiau tada Jūs turėtumėte įrodyti, kad esate blaivus.
Įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas turėtų surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (toliau – Siuntimas), ir Siuntimą įteikęs Jums, pristatyti Jus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

AR NUŠALINIMO NUO DARBO ATVEJU JUS Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ TURĖTŲ PRISTATYTI ĮMONĖS VADOVO ĮGALIOTAS ASMUO, AR JŪS PRIVALĖTUMĖTE TAI PADARYTI PATS?
Galimi abu būdai.
Rekomenduojama, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo, tačiau, jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, nušalintam darbuotojui siūloma atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pačiam per 1 valandą nuo to laiko, kai buvo surašytas Nušalinimo aktas, arba per laikotarpį, kurį nustato darbdavys, atsižvelgdamas į atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam medicininės apžiūros atlikimui.
>Rekomenduojama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais Nušalinimo akte.

JEIGU JŪS ATSISAKYTUMĖTE IŠEITI IŠ DARBO ARBA VYKTI Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ ATLIKTI MEDICININĖS APŽIŪROS? KAIP BŪTŲ ELGIAMASI TOKIU ATVEJU?
Tada darbdavys turės kreiptis į įmonės vidaus saugos tarnybą (jei tokia įmonėje yra), o jei tokios tarnybos nėra - į policijos pareigūnus, neatsižvelgiant į tai, ar Jūs elgiatės agresyviai, ar ne.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys, neturėdamas medicinos specialistų išvados, patvirtinančios darbuotojo neblaivumą, turi teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų.

AR JŪS GALĖTUMĖTE BŪTI NUBAUSTAS PINIGINE BAUDA UŽ NEBLAIVUMĄ DARBE?
Jei Jūs darbo vietoje, įmonės, įstaigos, organizacijos patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus būtumėte neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei vengtumėte pasitikrinti girtumą ar apsvaigimą – tokiu atveju Jums grėstų 28 -86 eurų bauda Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 12 p.).

PRIMENAME!
Šiurkštus darbo pažeidimas. Jei darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai, laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Padarius darbuotojui šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. (Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas)
Bus privalu atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo (Darbo kodekso 255 straipsnio 6 punktas).

SIŪLOME JUMS, pastebėjus kitą neblaivų darbuotoją, nedelsiant apie tai pranešti įmonės ar padalinio vadovui, o, esant reikalui, imtis priemonių užkirsti kelią galimai nelaimei.

KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA NEBLAIVAUS DARBUOTOJO
NUŠALINIMO NUO DARBO SAMPRATĄ?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569); 123 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 56-2000).
Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (Žin., 2008, Nr. 55-2113).

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra