• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Darbdaviams

OiRA

Darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2 p.). Darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavys) organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961.
Siekdama palengvinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ) įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiaudama su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA), dalyvauja OiRA (interaktyvus internetinis rizikos vertinimas) projekte.

Nuo 2013-09-01 yra paskelbta OiRA priemonė:
Automobilių remontas

Nuo 2014-07-15 yra paskelbtos 2 OiRA priemonės:
Darbas biure
Medienos apdirbimas

Nuo 2015-05-29 yra paskelbta OiRA priemonė:
Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais

Nuo 2017-02-23 yra paskelbtos 2 OiRA priemonės:
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Patalpų valymas

Nuo 2017-08-30  yra paskelbtos 3 OiRA priemonės:
Siuvimo paslaugos
Plastikinių gaminių gamyba
Baldų gamyba

OiRA priemonė (įrankis) yra skirta darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, padedanti atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją.

Daugiau apie OiRA projektą (anglų kalba)

Visas OiRA priemones galima rasti OiRA svetainėje
(priemonės surūšiuotos pagal ES šalis, todėl reikia rasti pavadinimą „Lietuva“).

Naudojimas OiRA priemonėmis (įrankiais) nereikalauja jokių specialių žinių ir įgūdžių – tereikia mokėti naudotis elektroniniais įrankiais. Norint naudotis OiRA, Jums reikia užsiregistruoti, tam būtina turėti galiojanti e-pašto adresą. Pasirinkęs konkrečią šalį, kiekvienas naudotojas gali pasirinkti tos šalies siūlomą OiRA priemonių ekonominės veiklos sektorių. Lietuvos naudotojai gali naudoti šias siūlomas priemones:  Automobilių remontas, Darbas biure, Medienos apdirbimas, Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais.

OiRA - tai nemokama rizikos vertinimo priemonė (įrankis)
Rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. OiRA dėka šis procesas tampa paprastesniu. OiRA suteikia visą būtiną informaciją, reikalingą SVĮ įvertinti profesinę riziką. OiRA yra nemokama, prieinama ir paprasta naudoti priemonė. OiRA siūlo pažangų sprendimą rizikos vertinimo procese, pradedant nuo darbo vietoje kylančių pavojų identifikavimo, pateikiant vartotojui konkrečiame sektoriuje dažniausiai pasitaikančius pavojus, baigiant prevencinių priemonių pasirinkimu iš sąrašo arba savo priemonių sukūrimu, ir galiausiai – rizikos vertinimo ataskaitų teikimą.

OiRA buvo sukurta siekiant suteikti SVĮ paprastus naudoti įrankius, kurie padėtų ir supaprastintų rizikos vertinimo atlikimą.
OiRA Lietuvoje buvo sukurta Olandijos rizikos vertinimo įrankio pagrindu, kuris yra žinomas kaip Kari & E ir pasirodė esąs labai sėkmingas bei plačiai naudojamas Olandijoje. Olandijoje yra sukurta apie 150 rizikos vertinimo įrankių įvairiems ekonominės veiklos sektoriams.

OiRA tikslas yra didinti SVĮ skaičių, kurios galėtų pačios atlikti rizikos vertinimą. Šie įrankiai leidžia SVĮ pradėti (arba pagerinti, atnaujinti) rizikos vertinimo procesą. Taigi, OiRA įrankiai gali padėti įmonėms tapti labiau konkurencingoms, pavyzdžiui, sumažinant išlaidas, susijusias su profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų rizika, o atsižvelgiant į siūlomas prevencines priemones, pagerinti darbo sąlygas ir įmonės veiklą.

Kodėl naudoti OiRA priemones?

Šiandien daugeliui SVĮ yra žinoma, kad reikia atlikti rizikos vertinimą, tačiau įmonėms trūksta lėšų, kompetentingų asmenų, patirties ir laiko, taip rizikos vertinimo procesas jiems tampa sudėtingas. OiRA gali palengvinti šį procesą, suteikdama SVĮ visą būtiną informaciją (trumpi aprašymai, teisės aktų nuorodos), kuri reikalinga norint tinkamai atlikti rizikos vertinimą.

OiRA įrankių nauda:

  • OiRA naudojama nemokamai;
  • OiRA priemonės yra prieinamos internete;
  • OiRA priemonės yra specialiai sukurtos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams;
  • OiRA priemonės pritaikytos prie realių verslo sąlygų;
  • OiRA priemonės suteikia galimybę parengti veiksmų planą ir pasirinkti prevencines priemones iš siūlomų prevencinių priemonių sąrašo.

Kaip veikia OiRA?

  1. Rizikos vertinimo priemonėje OiRA yra numatyti visi rizikos vertinimo etapai, apibrėžti Nuostatuose: parengiamieji darbai („Paruošimas“); pavojų nustatymas („Nustatymas“); pavojų vertinimas („Vertinimas“); prevencinio plano parengimas („Veiksmų planas“) ir dokumentavimas („Ataskaita“).
  2. Atlikus rizikos vertinimą naudojant OiRA priemonę, galutiniame etape automatiškai suformuojamas prevencinių veiksmų planas ir išsami ataskaita apie atliktą rizikos vertinimą. Šiuos dokumentus darbdavys ar jo paskirtas kompetentingas asmuo gali išsispausdinti, patvirtinti ir naudoti įgyvendinant numatytas prevencines priemones ir vykdant darbo vietų rizikos stebėseną.
  3. OiRA priemonėje yra numatyta galimybė įtraukti ir įvertinti kiekybinių matavimų rezultatus. Tais atvejais, kai darbdavys ar jo paskirtas kompetentingas asmuo (asmenys) OiRA priemonės pagalba vertindamas riziką nustato, kad neužtenka kokybinių būdų fizikinių, cheminių, biologinių ar kt. rizikos veiksnių keliamai rizikai įvertinti, vadovaudamasis Nuostatų 7 punkto reikalavimais, organizuoja šių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus ar naudoja kitus rizikos veiksnių tyrimo būdus.

Įrašius į OiRA priemonę atliktų kiekybinių matavimų rezultatus, nustatytą rizikos dydį, numatytas prevencines priemones, jos automatiškai patenka į formuojamą prevencinių veiksmų planą ir rizikos vertinimo ataskaitą.

VDI pozicija dėl Interaktyvios internetinės rizikos vertinimo priemonės OiRA

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis 2014-2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos uždavinys – didinti labai mažų ir mažų įmonių gebėjimą įdiegti veiksmingas ir efektyvias rizikos vertinimo priemones.  Strategijoje nurodoma, kad daugeliu atvejų darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo apimtis ir efektyvumas išlieka ypatingu uždaviniu labai mažoms ir mažoms įmonėms. Mažesnės įmonės vis dar nepakankamai griežtai laikosi nacionalinių ir ES taisyklių ir taiko mažiau darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo priemonių, palyginti su didesnėmis įmonėmis. Tai lemia įvairios priežastys: sunkumai, kurie dėl tiesiogiai prieinamų praktinių žinių trūkumo kyla laikantis teisės aktų ir administracinių nuostatų, nepakankamas informuotumas apie įsipareigojimus, gairių nebuvimas arba netinkamas vykdymo užtikrinimas.
Parengta ir siūloma interaktyvi internetinė rizikos vertinimo priemonė (OiRA) turėtų padėti SVĮ laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, galinti padėti labai mažoms ir mažoms organizacijoms įdiegti laipsnišką rizikos vertinimo procesą, pradedant nuo rizikos darbo vietoje nustatymo ir vertinimo, sprendimų priėmimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo bei baigiant stebėsena ir ataskaitų rengimu.

OiRA klausimais konsultuoja:
Vesta Macė, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyr. specialistė; el. paštas vesta.mace@vdi.lt arba tel. (8 5) 265 0189;
Gediminas Valentėlis, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius; el. paštas gediminas.valentelis@vdi.lt arba tel. (8 5) 265 0189

Įpareigojimai darbdaviams teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai

1. Pagal Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalį, laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.

2. Darbo kodekso 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytas sąlygas.

3. Darbo kodekso 173 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

4. Apie darbo tarybos veiklos pabaigą Darbo kodekso 176 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir 176 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, kai nauja darbo taryba nesudaroma per šešis mėnesius, darbdavys raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

Įpareigojimai darbdaviams dėl vidaus tvarkų parengimo

1. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti:
- lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones (Darbo kodekso 26 straipsnio 6 dalis);
- darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones (Darbo kodekso (27 straipsnio 7 dalis).

2. Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka.

Kiti aktualūs įpareigojimai darbdaviui

1. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį, darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.

2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją (Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalis):
- apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai;
- kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.

3. Darbo kodekso 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

4. Pagal Darbo kodekso 72 straipsnio 3 dalį, darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

5. Darbo kodekso 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.
Darbdavys turi pateikti informaciją apie (Darbo kodekso 205 straipsnio 2 dalis):
- darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;
- įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas;
- darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis;
- darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus;
- dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (jeigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);
- kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai.

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra