• Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750

 

Darbdaviams

OiRA

Darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2 p.). Darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavys) organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961.
Siekdama palengvinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ) įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiaudama su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA), dalyvauja OiRA (interaktyvus internetinis rizikos vertinimas) projekte.

Nuo 2013-09-01 yra paskelbta OiRA priemonė:
Automobilių remontas
Nuo 2014-07-15 yra paskelbtos 2 OiRA priemonės:
Darbas biure
Medienos apdirbimas

Nuo 2015-05-29 yra paskelbta OiRA priemonė:
Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais
Nuo 2017-02-23 yra paskelbtos 2 OiRA priemonės:
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Patalpų valymas

OiRA priemonė (įrankis) yra skirta darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, padedanti atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, o po to parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją.
Daugiau apie OiRA projektą (anglų kalba)


Visas OiRA priemones galima rasti OiRA svetainėje
(priemonės surūšiuotos pagal ES šalis, todėl reikia rasti pavadinimą „Lietuva“).

Naudojimas OiRA priemonėmis (įrankiais) nereikalauja jokių specialių žinių ir įgūdžių – tereikia mokėti naudotis elektroniniais įrankiais. Norint naudotis OiRA, Jums reikia užsiregistruoti, tam būtina turėti galiojanti e-pašto adresą. Pasirinkęs konkrečią šalį, kiekvienas naudotojas gali pasirinkti tos šalies siūlomą OiRA priemonių ekonominės veiklos sektorių. Lietuvos naudotojai gali naudoti šias siūlomas priemones:  Automobilių remontas, Darbas biure, Medienos apdirbimas, Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais.

OiRA - tai nemokama rizikos vertinimo priemonė (įrankis)
Rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. OiRA dėka šis procesas tampa paprastesniu. OiRA suteikia visą būtiną informaciją, reikalingą SVĮ įvertinti profesinę riziką. OiRA yra nemokama, prieinama ir paprasta naudoti priemonė. OiRA siūlo pažangų sprendimą rizikos vertinimo procese, pradedant nuo darbo vietoje kylančių pavojų identifikavimo, pateikiant vartotojui konkrečiame sektoriuje dažniausiai pasitaikančius pavojus, baigiant prevencinių priemonių pasirinkimu iš sąrašo arba savo priemonių sukūrimu, ir galiausiai – rizikos vertinimo ataskaitų teikimą.

OiRA buvo sukurta siekiant suteikti SVĮ paprastus naudoti įrankius, kurie padėtų ir supaprastintų rizikos vertinimo atlikimą.
OiRA Lietuvoje buvo sukurta Olandijos rizikos vertinimo įrankio pagrindu, kuris yra žinomas kaip Kari & E ir pasirodė esąs labai sėkmingas bei plačiai naudojamas Olandijoje. Olandijoje yra sukurta apie 150 rizikos vertinimo įrankių įvairiems ekonominės veiklos sektoriams.

OiRA tikslas yra didinti SVĮ skaičių, kurios galėtų pačios atlikti rizikos vertinimą. Šie įrankiai leidžia SVĮ pradėti (arba pagerinti, atnaujinti) rizikos vertinimo procesą. Taigi, OiRA įrankiai gali padėti įmonėms tapti labiau konkurencingoms, pavyzdžiui, sumažinant išlaidas, susijusias su profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų rizika, o atsižvelgiant į siūlomas prevencines priemones, pagerinti darbo sąlygas ir įmonės veiklą.

Kodėl naudoti OiRA priemones?

Šiandien daugeliui SVĮ yra žinoma, kad reikia atlikti rizikos vertinimą, tačiau įmonėms trūksta lėšų, kompetentingų asmenų, patirties ir laiko, taip rizikos vertinimo procesas jiems tampa sudėtingas. OiRA gali palengvinti šį procesą, suteikdama SVĮ visą būtiną informaciją (trumpi aprašymai, teisės aktų nuorodos), kuri reikalinga norint tinkamai atlikti rizikos vertinimą.

OiRA įrankių nauda:

  • OiRA naudojama nemokamai;
  • OiRA priemonės yra prieinamos internete;
  • OiRA priemonės yra specialiai sukurtos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams;
  • OiRA priemonės pritaikytos prie realių verslo sąlygų;
  • OiRA priemonės suteikia galimybę parengti veiksmų planą ir pasirinkti prevencines priemones iš siūlomų prevencinių priemonių sąrašo.

Kaip veikia OiRA?

  1. Rizikos vertinimo priemonėje OiRA yra numatyti visi rizikos vertinimo etapai, apibrėžti Nuostatuose: parengiamieji darbai („Paruošimas“); pavojų nustatymas („Nustatymas“); pavojų vertinimas („Vertinimas“); prevencinio plano parengimas („Veiksmų planas“) ir dokumentavimas („Ataskaita“).
  2. Atlikus rizikos vertinimą naudojant OiRA priemonę, galutiniame etape automatiškai suformuojamas prevencinių veiksmų planas ir išsami ataskaita apie atliktą rizikos vertinimą. Šiuos dokumentus darbdavys ar jo paskirtas kompetentingas asmuo gali išsispausdinti, patvirtinti ir naudoti įgyvendinant numatytas prevencines priemones ir vykdant darbo vietų rizikos stebėseną.
  3. OiRA priemonėje yra numatyta galimybė įtraukti ir įvertinti kiekybinių matavimų rezultatus. Tais atvejais, kai darbdavys ar jo paskirtas kompetentingas asmuo (asmenys) OiRA priemonės pagalba vertindamas riziką nustato, kad neužtenka kokybinių būdų fizikinių, cheminių, biologinių ar kt. rizikos veiksnių keliamai rizikai įvertinti, vadovaudamasis Nuostatų 7 punkto reikalavimais, organizuoja šių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus ar naudoja kitus rizikos veiksnių tyrimo būdus.

Įrašius į OiRA priemonę atliktų kiekybinių matavimų rezultatus, nustatytą rizikos dydį, numatytas prevencines priemones, jos automatiškai patenka į formuojamą prevencinių veiksmų planą ir rizikos vertinimo ataskaitą.

VDI pozicija dėl Interaktyvios internetinės rizikos vertinimo priemonės OiRA

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis 2014-2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos uždavinys – didinti labai mažų ir mažų įmonių gebėjimą įdiegti veiksmingas ir efektyvias rizikos vertinimo priemones.  Strategijoje nurodoma, kad daugeliu atvejų darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo apimtis ir efektyvumas išlieka ypatingu uždaviniu labai mažoms ir mažoms įmonėms. Mažesnės įmonės vis dar nepakankamai griežtai laikosi nacionalinių ir ES taisyklių ir taiko mažiau darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo priemonių, palyginti su didesnėmis įmonėmis. Tai lemia įvairios priežastys: sunkumai, kurie dėl tiesiogiai prieinamų praktinių žinių trūkumo kyla laikantis teisės aktų ir administracinių nuostatų, nepakankamas informuotumas apie įsipareigojimus, gairių nebuvimas arba netinkamas vykdymo užtikrinimas.
Parengta ir siūloma interaktyvi internetinė rizikos vertinimo priemonė (OiRA) turėtų padėti SVĮ laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, galinti padėti labai mažoms ir mažoms organizacijoms įdiegti laipsnišką rizikos vertinimo procesą, pradedant nuo rizikos darbo vietoje nustatymo ir vertinimo, sprendimų priėmimo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo bei baigiant stebėsena ir ataskaitų rengimu.

OiRA klausimais konsultuoja:
Vesta Macė, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyr. specialistė; el. paštas vesta.mace@vdi.lt arba tel. (8 5) 265 0189;
Gediminas Valentėlis, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius; el. paštas gediminas.valentelis@vdi.lt arba tel. (8 5) 265 0189

Untitled Document

Darbdaviu gali būti:

• fizinis asmuo, jei jis pilnametis ir jo teisės, susijusios su veiksnumu, nėra apribotos įstatymų nustatyta tvarka;

• juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės
formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio) gali tapti darbdaviu tik tada, kai įgyja darbinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. nuo jo įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys.
_______________________________________________________

Darbuotoju gali būti

asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, kuriam sukako šešiolika metų. Išimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
_______________________________________________________

Darbdavys turi būti atestuotas
Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Vyriausybės nustatyta tvarka privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis). Darbdavių atestavimo tvarką reglamentuoja Darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą.

Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką (reglamentuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jis mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.

Informacija apie mokymo įstaigas, kurios moko ir atestuoja darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais,
pateikiama interneto svetainėje adresu www.aikos.smm.lt, rubrikoje AIKOS/Studijų ir mokymo programų paieška, įvedus mokymo programos valstybinį kodą.

_______________________________________________________

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

• įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose;
• nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
• organizuoti reikiamų prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą; pagal faktinę darbuotojų
saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias saugos priemones naudoti, pirmenybę teikiant kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; diegti saugius darbo bei technologijos procesus; darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus; įrengti buities, sanitarines ir
asmens higienos patalpas.

Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.

• Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas (Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodines rekomendacijas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos).
• Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar (ir) sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas gali atlikti ir įmonės vadovas.
• Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais.
• Būtina nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo
apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

_______________________________________________________

Asmuo, kurį ketinama įdarbinti, turi darbdaviui pateikti šiuos dokumentus:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle.

_______________________________________________________

Jei prieš įdarbinant norima patikrinti, ar asmuo šiam darbui tinka

Lietuvos darbo įstatymai numato darbdaviui galimybę nustatyti įdarbinamam asmeniui bandomąjį laikotarpį iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis. Ne
vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie naują darbuotoją turi būti pranešta „Sodrai“.

Priešingu atveju toks darbas laikytinas nelegaliu ir už jį gresia administracinė atsakomybė - bauda nuo
868 eurų iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos aptariamos darbo sutartyje. Jei bandomuoju laikotarpiu darbuotojas pasirodo netinkamas, jis gali būti atleidžiamas pagal Darbo kodekso 107 straipsnį.

_______________________________________________________

Kokiu dokumentu įforminamas asmens įdarbinimo faktas?

Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinis padalinys ir kt.), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), darbo užmokestis bei kitos darbo sutarties sąlygos.

_______________________________________________________

Kokios gali būti darbo sutartys?

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį bei jo atlikimo būdą, darbo sutartis gali būti kelių rūšių:

Neterminuota darbo sutartis. Tai darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui.
Trumpalaikė darbo sutartis. Ši sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Trumpalaikė darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Kada ir kaip sudaroma ši sutartis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.
Terminuota darbo sutartis. Ji sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys (Darbo kodekso 109 straipsnis).
Antraeilių pareigų darbo sutartis. Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. Antraeilių pareigų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.
Nuotolinio darbo sutartis. Ši sutartis yra sudaroma, kai darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose jam priimtinose vietose, t.y. ne darbovietėje (pavyzdžiui, siuvimo paslaugos, informacinių technologijų administravimas ir t.t.). Tokiu būdu atliekamo darbo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.

_______________________________________________________

Koks gali būti darbuotojų darbo laikas?

Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
Sutrumpintas darbo laikas. Tokiu režimu privalomai dirba asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, dirbantys naktį; darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa – jų darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“, „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, „Dėl Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Ne visas darbo laikas: jei darbuotojas dirba trumpesnį darbo laiką, pavyzdžiui, 1 valandą per dieną.

Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Darbo kodekso 149 straipsnis.

Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

_______________________________________________________

Kaip apskaitomas darbuotojų darbo laikas?

Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike. Darbo (pamainų) grafikus tvirtinaadministracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku.

Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo, o įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis bei kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 144 eurų iki 1448 eurų.

_______________________________________________________

Kokia tvarka darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos?

Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus - bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka gali būti įtvirtinta lokaliniame teisės akte, ji gali būti įgyvendinama sudarant darbuotojų atostogų grafiką ar žodine forma, kuri yra galiojanti ir teisėta, jei atitinka šalių tikrąją valią. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei nėra susitarta konkrečiai dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos ir nesuderintas kasmetinių atostogų grafikas, tai kasmetinių atostogų laikas derinamas šalių susitarimu.

_______________________________________________________

Ar darbdavys privalo parengti darbo tvarkos taisykles?

Tokios taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nustatoma
suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai) būtų tikslinga jas turėti, jei ateityje dėl darbo funkcijų ar drausmės kiltų su darbuotoju konfliktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės bus privalomos tik tada, kai šis su jomis bus supažindintas pasirašytinai.

_______________________________________________________

Ar būtina turėti darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiką?

Darbdaviui, remiantis Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalimi, yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su sveikatos priežiūros įstaiga, bei kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko.

Sąrašą darbdavys sudaro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Su sveikatos tikrinimo grafiku darbuotojai privalo būti supažindinti pasirašytinai.

_______________________________________________________

Jei siunčiate darbuotojus teikti paslaugų į kitą ES valstybę
Privalote apmokėti visas su komandiruote susijusias išlaidas - kelionės bei nakvynės išlaidų negalite
išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio.

Jei komandiruojate darbuotojus teikti paslaugas užsienio subjektui, komandiruotės metu taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbų saugos. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų privalomų darbo sąlygų, reikiamą informaciją galima gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už informacijos apie garantijas komandiruotiems darbuotojams teikimą - institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje: http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/contacts-list_en.htm
Su užsienio partneriais sudarydami sutartis dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų komandiravimo, išsiaiškinkite apie užsienio šalyse galiojančias komandiravimo procedūras (privalomą informavimą institucijoms apie siunčiamus darbuotojus, reikalavimą informuoti užsienio institucijas apie paskirtą darbuotojų atstovą ir pan.).
Prieš darbuotojų komandiravimą kreipkitės į SODROS Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 formų išdavimo – tai dokumentas, įrodantis, kad darbuotojai apdrausti socialiniu draudimu Lietuvoje. Šį dokumentą privaloma turėti komandiruojant darbuotojus į kai kurias ES šalis.

_______________________________________________________

Svarbiausi dokumentai:

• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
• Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;
• Profesinės rizikos vertinimo nuostatai;
• Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai;
• Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas;
• Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai;
• Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai;
• Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai;
• Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai;
• Darbo sutarties pavyzdinė forma.

Darbuotojų komandiravimu iš Lietuvos Respublikos laikomas toks darbuotojo siuntimas laikinai dirbti į užsienio valstybę, kai siunčiantis darbdavys didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai.

Nustatant, ar siunčiantis darbdavys atlieka didžiąją dalį veiklos Lietuvos Respublikoje, vertinami šie kriterijai:
1. ar siunčiantis darbdavys turi registruotą buveinę ir administraciją (naudojasi biuro patalpomis) Lietuvos Respublikoje;
2. ar siunčiantis darbdavys Lietuvos Respublikoje moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir yra registruotas mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
3. ar siunčiantis darbdavys vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Darbdavio veiklos Lietuvoje dalis nepripažįstama didele, jeigu darbdavys iki darbuotojų komandiravimo Lietuvoje vykdė veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, po darbuotojų komandiravimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą arba darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per 12 mėn. laikotarpį iki darbuotojų komandiravimo.

Nustatant, ar darbuotojas yra faktiškai priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai, vertinami šie kriterijai:
1. darbas atliekamas užsienio valstybėje ribotą laikotarpį;
2 komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į Lietuvos Respubliką;
3. siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.

Pažymėtina, kad komandiruojant darbuotoją iš Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės teikti paslaugas užsienio darbdaviui, komandiravimo tvarka (informavimas apie darbuotojų komandiravimą užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms bei minimaliosios komandiruotam darbuotojui taikytinos darbo sąlygos komandiravimo laikotarpiu) vykdoma vadovaujantis ne Lietuvos, o atitinkamos užsienio valstybės teisės aktų ar visuotinai taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomos ne bendrosios Lietuvos ar užsienio valstybės nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, bet tarptautinės teisės normos, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus. Išsamią informaciją dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko rasite čia

O kiti su darbuotojų komandiravimu taikytini reikalavimai (informavimas apie vairuotojų darbą toje šalyje kompetentingoms institucijoms, įpareigojimas taikyti užsienio valstybės nustatytas minimalaus darbo apmokėjimo sąlygas) taikomi pagal atitinkamų valstybių teisės aktus ar visuotinai taikomas kolektyvines sutartis.

Pažymėtina, kad transporto įmonės, teikiančios paslaugas tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienyje, gali pasirinkti, ar vairuotojų išvykimą įforminti kaip tarnybinę komandiruotę ar jų darbo funkcijas laikyti kilnojamojo pobūdžio darbu. Vairuotojo darbą laikant tarnybine komandiruote, prieš kiekvieną reisą jam privalo būti mokami dienpinigiai, kurių dydis, atsižvelgiant į atitinkamą užsienio valstybę, yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116  . Tuo metu įforminant kilnojamojo pobūdžio darbą, ši sąlyga privalo būti nustatyta vairuotojo darbo sutartyje, ir tokiu atveju vairuotojui komandiruotės nefiksuojamos, o vietoje dienpinigių darbdavys turi mokėti kompensuojamas išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka (2003 m. sausio 28 d. Nutarimas Nr. 116). Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip įforminamas vairuotojų išvykimas (kaip komandiruotė ar kaip kilnojamojo pobūdžio darbas), reikalavimai į konkrečią valstybę atvykstantiems vairuotojams (informavimas, minimalus darbo užmokestis) taikomi pagal atitinkamų valstybių teisę.

Informaciją apie užsienio valstybėse taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką teikia atitinkamos šalies ryšių tarnyba, atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais:
http://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/index_en.htm?topic=work&contacts=id-611492

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 5 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatomis, komandiruotas darbuotojas – tai darbuotojas, paprastai dirbantis kitoje valstybėje, tačiau laikinai atsiųstas dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienio valstybėse registruoti ūkio subjektai, komandiruojantys darbuotojus laikinam darbui į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi laikytis Lietuvos teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinių sutarčių, nuostatų, nustatančių:

1. maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę

Pagal DK 144 str. darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Kita vertus, darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal kelis susitarimus dėl pagrindinio ir papildomo darbo, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
DK nustato šias poilsio laiko rūšis:
1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų). Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės;
4) savaitės nepertraukiamasis poilsis. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas;
5) kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

2. minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę

 Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

3. minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis

 Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį arba minimaliąją mėnesinę algą. Šiuo metu Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis – 2,32 Eur, minimali mėnesinė alga – 380 Eur. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, už darbą švenčių dienomis mokama ne mažiau nei dvigubai, už darbą poilsio dienomis mokama ne mažiau nei dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

4. laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas

Laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas nustato bendrosios DK nuostatos bei Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas

5. darbuotojų saugą ir sveikatą

Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme

6. asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų apsaugą darbe

Papildomos pertraukos:
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.
Papildomos garantijos dėl darbo laiko:
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis neleidžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
Dirbti naktį draudžiama skirti asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.
Papildomos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti.
Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:
1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;
2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;
3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;
4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

7. diskriminacijos darbe draudimą

 DK įtvirtintas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis principas.

Pažymėtina, kad užsienio valstybės darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, paštu, faksu arba naudojantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Elektroninių paslaugų darbdaviams sistema pateikia komandiruoto darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą lietuvių kalba apie komandiruotą darbuotoją. Pranešimo teikimo tvarką ir formą galite rasti čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0C388D4A0087/UdRhencOXC
Siekiant užtikrinti efektyvų komandiruotų darbuotojų teisių užtikrinimo monitoringą, su komandiruotu darbuotoju susijusius dokumentus (darbo sutartis, darbo grafikus, darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir kt.) darbdaviai privalo turėti darbo funkcijos atlikimo vietoje visą komandiruotės laikotarpį ir nedelsdami pateikti kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 m. birželio 28 d. nustatytos tam tikros pareigos susijusios su garantijų komandiruotiems darbuotojams užtikrinimu ne tik tiesioginiam komandiruoto darbuotojo darbdaviui, bet ir rangovui, kurio subrangovas yra darbdavys, įdarbinęs komandiruojamą darbuotoją.
Jeigu darbdavys yra subrangovas, jis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informavimo apie komandiruotam darbuotojui taikomas darbo sąlygas apie jas papildomai turi informuoti rangovą. Rangovo, gavusio informaciją apie komandiruotus darbuotojus, reikalavimu subrangovas turi pateikti susipažinti dokumentus, susijusius su komandiruotu darbuotoju.
Už piniginių įpareigojimų, susijusių su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įvykdymą komandiruotam darbuotojui rangovas, kai subrangovas yra darbdavys, atsako subsidiariai, išskyrus atvejus, kai rangovas apie komandiruotam darbuotojui taikytinas garantijas nebuvo informuotas.

Svarbu žinoti: Tarpvalstybinio komandiravimo sistema ir minimaliųjų darbo sąlygų komandiruotam darbuotojui užtikrinimas taikomas tik esant tikrajam komandiravimui (kai darbuotojas nuolat dirba užsienio valstybėje, o į Lietuvos Respubliką atvyksta dirbti laikinai kaip užsienio įmonės darbuotojas, taip pat kai darbuotojas priimamas darbui į Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę ir yra siunčiamas į užsienio valstybę teikti paslaugas terminuotam laikotarpiui). Siekiant užkirsti kelią fiktyviam komandiravimui, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. EV-241 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmų, siekiant nustatyti tikrąjį komandiravimą, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti tam tikri kriterijai, kuriuos vertinant nustatoma, ar komandiruoto darbuotojo darbas atitinka tikrojo komandiravimo sąlygas.
Darbuotojų komandiravimu į Lietuvos Respubliką laikomas toks darbuotojo komandiravimas, kai siunčiantis darbdavys yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotas ūkio subjektas, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas užsienio valstybėje, o darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo laikinai. Nustatant, ar darbuotojas yra komandiruotas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas nuolat vykdo užsienio valstybėje, vertinami šie kriterijai:
1. tai, kad darbas atliekamas Lietuvos Respublikoje ribotą laikotarpį;
2. tai, kad komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus ar suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas, grįžta nuolatiniam darbui į siunčiančio darbdavio įsisteigimo valstybę;
3. tai, kad siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ar kitas su komandiravimu susijusias išlaidas.
Įvertinus aukščiau nurodytus kriterijus ir nustačius, jog darbuotojas, komandiruotas vykdyti darbo funkcijų į Lietuvos Respubliką, neatitinka komandiruojamo darbuotojo kriterijų, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas netaikomas ir pripažįstama, kad darbuotojo komandiravimas yra fiktyvus, o darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje registruotam darbdaviui.

 

Kontaktinis asmuo
VDI Teisės skyriaus
vyriausiasis darbo inspektorius Aras Petrevičius
Tel.: (8 5) 5 2139768
E.paštas: aras.petrevicius@vdi.lt

Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 str. 1 d.)

2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 315 "Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 292 "Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo" pakeitimo"

Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi mokymo įstaigoje arba savarankiškai mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-222. Mokymo programą, rasite spausti čia.

Jeigu įmonė vykdo veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1 – 3 prieduose ir įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.1 – 8.3 punktuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų) , darbdavys gali pats atlikti įmonės DSS tarnybos funkcijas. Šiuo atveju darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, kuris nori pats atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, papildomai mokosi ir jo žinios tikrinamos, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas mokymo programos:

1. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą (valstybinis kodas 560102202) spausti čia.
2. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą (valstybinis kodas 360102203) spausti čia.
3. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą (valstybinis kodas 360102202) spausti čia.

Darbdaviui atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių pakartotino pasitikrinimo tvarkos aprašas
Priėmė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Užregistruota TAR 2015-03-31, Identifikacinis kodas 2015-04827

AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema.

Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. (8 5) 260 3393

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų apie darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymą iš DSS srities.

Pavojingų darbų sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.138.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš DSS srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas), išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką.

Iš to seka, kad darbdavys (įmonės vadovas) savo tvarkomuoju dokumentu turi būti patvirtinęs darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš DSS srities patikrinimo tvarką.

Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 6 punkte nustatyta, kad darbuotojai, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus mokomi darbo vietose, įmonėse, seminaruose arba juos moko profesinio mokymo teikėjai darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių DSS klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo ir vertinimo tvarką.
Tad prievolės minėtus darbuotojus siųsti mokytis mokymo įstaigoje nurodytieji teisės aktai nenustato. Darbdavys (įmonės vadovas) pats sprendžia, kur mokyti darbuotojus prieš jiems pradedant dirbti pavojingus darbus.
Jeigu darbdavys (įmonės vadovas) nusprendžia siųsti juos mokytis mokymo įstaigoje, tai mokymas turi vykti pagal mokymo įstaigos parengtą ir su darbdaviu (įmonės vadovu) suderintą neformaliojo profesinio mokymo programą (nurodytųjų nuostatų 17 punktas).
Jeigu įmonė pati turi pakankamai kvalifikuotų specialistų ir resursų, kad kvalifikuotai apmokyti savo darbuotojus prieš jiems pradedant dirbti pavojingus darbus, tai galima padaryti ir įmonėje.
Taip pat VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt skyriuje DUK („Dažniausiai užduodami klausimai“) siūlome paskaityti ir kitas VDI specialistų konsultacijas darbuotojų mokymo ir instruktavimo iš DSS srities klausimais.

Planavimo ir veiklos stebėsenos skyrius

Sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, tampama darbdaviu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalimi, kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo (toliau – įmonės vadovas) žinios iš DSS srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įmonės vadovas pats asmeniškai turi būti atestuotas iš DSS srities, vadovaujantis Darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr.292. Įmonės vadovas mokomas mokymo įstaigoje arba savarankiškai mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą.

Tampant darbdaviu, įmonės vadovui atsiranda pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnyje – kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Šią savo pareigą įmonės vadovas gali vykdyti šiais būdais:
- paskirti vieną ar daugiau DSS specialistų arba steigti DSS tarnybą;
- jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos DSS prevencinės priemonės, įmonės vadovas gali sudaryti sutartį su fiziniu asmeniu ar juridiniu asmeniu dėl DSS tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo;
- atlikti DSS tarnybos funkcijas pats ar pavesti tai daryti jo įgaliotam asmeniui, jei tai leidžia Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575.

Šiuose nuostatuose nustatytos ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9,19 ar 49 darbuotojų), ir profesinę riziką, įmonės DSS tarnybos funkcijas gali atlikti darbdavys (įmonės vadovas) ar darbdavio įgaliotas asmuo, apmokytas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611.

Šie nuostatai nustato, kad darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas), kuris pats nori atlikti įmonės DSS tarnybos funkcijas, turi mokytis pagal atitinkamą (priklausomai nuo vykdomos ekonominės veiklos)Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą:

1. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą (valstybinis kodas (VK) 560086203);
2. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa (VK 360086203);
3. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio DSS tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa (VK 360086202).
Visą informaciją apie mokymo programas ir mokymo įstaigas rasite apsilankę VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt, skyriuje „DSS mokymas ir atestavimas“.

Be to, siūlome susipažinti su informacija "Ką svarbiausia žinoti tampant darbdaviu (įmonės vadovu)" , kurią rasite VDI internetiniame puslapyje www.vdi.lt, skyriuje „VDI – jaunimui“.

Informaciją apie Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1 – 3 prieduose nustatytas ekonomines veiklos rūšis galima rasti čia.

Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei.
Į Valstybinę darbo inspekciją dažnai kreipiasi darbdaviai, klausdami, ką daryti, kai darbuotojas ateina į darbą neblaivus, kaip įrodyti jo neblaivumą, kokiomis teisinėmis priemonėmis nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo ir pan. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai apibendrino klausimus dėl neblaivumo darbe ir teikia rekomendacijas.

KĄ DARYTI, JEI DARBUOTOJAS Į DARBĄ ATĖJO NEBLAIVUS?
Nušalinti nuo darbo ir tą dieną (pamainą) nemokėti jam darbo užmokesčio.
Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutarties.

KOKIE POŽYMIAI BYLOJA APIE DARBUOTOJO NEBLAIVUMĄ?
Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.
Darbuotojui nušalinti nuo darbo dėl neblaivumo būtinos aplinkybės: darbuotojas buvo neblaivus darbo vietoje, kurioje privalo atlikti darbines pareigas, ir darbo metu (kai privalo atlikti darbines pareigas arba privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos); apsvaigimo nesukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai arba kitas darbo aplinkos veiksnių, nepriklausančių nuo darbuotojo valios, poveikis.

AR DARBUOTOJO NEBLAIVUMUI NUSTATYTI GALIMA NAUDOTI TECHNINES PRIEMONES?
Naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.) neblaivumui nustatyti galima, kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, ar su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojui sutikus.

KAIP DOKUMENTUOTAI ĮFORMINTI DARBUOTOJO NUŠALINIMĄ?
Esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, reikia nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimoaktas).

KAS TURĖTŲ SURAŠYTI NUŠALINIMO AKTĄ?
Nušalinimo aktą rekomenduojama surašyti ir pasirašyti įmonės, įstaigos vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams.

KAS NUŠALINIMO AKTE TURĖTŲ BŪTI RAŠOMA?
Pagrindas (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas ar kita informacija), dėl kurio kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Požymiai, dėl kurių kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Nušalinimo akte taip pat rekomenduojama pažymėti:
informaciją apie įmonės vadovo (jo įgalioto asmens) įteiktą rašytinį reikalavimą nušalinamam darbuotojui nedelsiant raštu pasiaiškinti dėl jam pateiktų įtarimų dėl jo neblaivumo;
informacija apie darbuotojo pateiktą (nepateiktą) paaiškinimą.
AR BŪTINA SUPAŽINDINTI DARBUOTOJĄ SU NUŠALINIMO AKTU?
Taip, supažindinti būtina.
Nušalinamam darbuotojui susipažinus su Nušalinimo aktu, darbuotojui siūloma jame pasirašyti, nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo.

KĄ DARYTI, JEI DARBUOTOJAS ATSISAKO SUSIPAŽINTI SU NUŠALINIMO AKTU, NEPASIRAŠO JO, NEPATEIKIA PAAIŠKINIMO?
Apie tai irgi reikėtų pažymėti tame pačiame Nušalinimo akte.
Rekomenduojama, kad įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas surašytų Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (toliau – Siuntimas), jį įteiktų darbuotojui ir pastarąjį pristatytų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Siuntimo kopiją rekomenduojama saugoti įmonėje.

KĄ REIKĖTŲ RAŠYTI SIUNTIME ?
Siuntime reikėtų rašyti:
asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią darbuotojas siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą, pavadinimą ir adresą;
į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatančio darbdavio atstovo ar kito įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas, taip pat įstaigos, kurioje darbuotojas dirba, pavadinimą, adresą ir kodą;
siunčiamo darbuotojo vardą, pavardę ir gimimo datą;
siuntimo priežastį;
darbuotojo pristatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą datą ir tikslų laiką (valandą ir minutes);
siuntimo surašymo laiką;
darbdavio įsipareigojimą dėl medicininės apžiūros išlaidų atlyginimo pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą sąskaitą.

AR DARBUOTOJĄ Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ REIKIA PRISTATYTI ĮMONĖS VADOVO ĮGALIOTAM ASMENIUI AR NUŠALINAMAS DARBUOTOJAS PRIVALO TAI PADARYTI PATS?
Galimi abu būdai.
Rekomenduojama, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo, tačiau, jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, nušalintam darbuotojui siūloma atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pačiam per 1 valandą nuo to laiko, kai buvo surašytas Nušalinimo aktas, arba per laikotarpį, kurį nustato darbdavys, atsižvelgdamas į atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam medicininės apžiūros atlikimui.
Rekomenduojama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais Nušalinimo akte.

KĄ DARYTI, JEI NUŠALINAMAS DARBUOTOJAS ATSISAKO IŠEITI IŠ DARBO ARBA VYKTI Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ ATLIKTI MEDICININĖS APŽIŪROS?
Pažymėti apie tai Nušalinimo akte ir kreiptis į įmonės vidaus saugos tarnybą (jei tokia yra), o jei tokios tarnybos nėra - kreiptis į policijos pareigūnus, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas elgiasi agresyviai, ar ne.
Darbdavys, neturėdamas medicinos specialistų išvados, patvirtinančios darbuotojo neblaivumą, turi teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų.

KOKIAS PREVENCINES PRIEMONES SIŪLYTUMĖTE TAIKYTI?
Siūlome kurti nepakantumo atmosferą neblaiviam darbuotojui įmonėje.
Vidaus darbo tvarkos taisyklėse numatyti nuostatą, kad darbuotojas, pastebėjęs kitą neblaivų darbuotoją, privalo nedelsdamas apie tai pranešti įmonės ar padalinio vadovui, o, esant reikalui, imtųsi priemonių galimai nelaimei užkirsti.
Įmonės informaciniuose stenduose nuolat skelbti apie įmonėje išaiškintus alkoholio vartojimo atvejus, taip pat apie nelaimingus atsitikimus darbe, avarijas, incidentus, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA NEBLAIVAUS DARBUOTOJO NUŠALINIMO NUO DARBO SAMPRATĄ?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569); 123 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 56-2000).
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (Žin., 2008, Nr.55-2113). Rekomendacijų 1 ir 2 priedai:
Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto pavyzdinė forma.
Siuntimo dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pavyzdinė forma.

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V?132

NUŠALINIMO NUO DARBO DĖL NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO NUO PSICHIKĄ
VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ METODINĖS REKOMENDACIJOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (toliau – šios Metodinės rekomendacijos) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 123 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“ (Žin., 2006, Nr. 56-2000), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V?505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis (Žin., 2006, Nr. 71-2641).
2. Šių Metodinių rekomendacijų tikslas – rekomenduoti darbdaviui procedūras, kaip nušalinti nuo darbo darbuotoją, kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.
3. Šiose Metodinėse rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1073), Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711) vartojamas sąvokas.

II. NUŠALINIMO NUO DARBO DĖL NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO
NUO PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PROCEDŪRA IR ĮFORMINIMAS

4. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis).
5. Prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ir/ar apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (toliau – psichiką veikiančios medžiagos) procedūrą rekomenduojama įvertinti:
5.1. požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų:
5.1.1. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas;
5.1.2. neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ir kiti požymiai);
5.1.3. nerišli kalba;
5.1.4. nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena;
5.1.5. kitus požymius.
5.2. techninių (alkotesterių ir kitų) priemonių neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau – techninės priemonės) parodymus. Dėl techninių priemonių naudojimo gali būti susitarta darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, o tokio susitarimo nesant, techninės priemonės galėtų būti naudojamos tik esant darbuotojo sutikimui;
5.3. ar darbuotojas galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų yra:
5.3.1. darbo vietoje, kurioje privalo atlikti darbines pareigas;
5.3.2. darbo metu (kai privalo atlikti darbines pareigas arba privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos);
5.4. ar apsvaigimo nesukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai arba kitas darbo aplinkos veiksnių, nepriklausančių nuo darbuotojo valios, poveikis.
6. Įvertinus šių Metodinių rekomendacijų 5 punkte nurodytas aplinkybes ir esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, rekomenduojama nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (1 priedas) (toliau – Nušalinimo aktas).
7. Nušalinimo aktą rekomenduojama surašyti ir pasirašyti įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonės) vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams.
8. Nušalinimo akte rekomenduojama nurodyti:
8.1. pagrindą (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas ar kita informacija), dėl kurio kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
8.2. požymius, nurodytus šių Metodinių rekomendacijų 5.1 punkte ir kuriems esant kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
9. Rekomenduojama, kad nušalinamas darbuotojas įmonės vadovo arba kito darbdavio įgalioto asmens raštišku nurodymu nedelsdamas raštu pateiktų paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų. Apie tai, kad darbuotojui pateiktas raštiškas nurodymas, raštu pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų ir apie paaiškinimo pateikimą ar nepateikimą rekomenduojama pažymėti Nušalinimo akte.
10. Susipažinus su Nušalinimo aktu, nušalinamam darbuotojui siūloma jame pasirašyti nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų.
11. Apie nušalinamo darbuotojo atsisakymą susipažinti su Nušalinimo aktu ir pasirašyti rekomenduojama pažymėti pačiame akte.
12. Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu (apie tai pažymi Nušalinimo akte ar nepasirašo Nušalinimo akto) arba nepateikia paaiškinimo dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, rekomenduojama, kad įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas surašytų Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (2 priedas) (toliau – Siuntimas), jį įteiktų darbuotojui ir pastarąjį pristatytų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Siuntimo kopiją rekomenduojama saugoti įmonėje.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 23 punktu, Siuntime privaloma nurodyti:
13.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią siunčiamas darbuotojas atlikti medicininės apžiūros, pavadinimą ir adresą;
13.2. pristatančiojo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbdavio atstovo ar kito įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas, taip pat įstaigos, kurioje dirba, pavadinimą, adresą ir kodą;
13.3. siunčiamojo darbuotojo vardą, pavardę ir gimimo datą;
13.4. siuntimo priežastį;
13.5. darbuotojo pristatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą datą ir tikslų laiką (valandą ir minutes).
14. Siuntime taip rekomenduojama nurodyti:
14.1. Siuntimo surašymo laiką;
14.2. darbdavio įsipareigojimą dėl medicininės apžiūros išlaidų atlyginimo pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą sąskaitą.
15. Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo rekomenduojama surašyti ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nušalintą darbuotoją pristatyti (nušalintam darbuotojui atvykti) per 1 valandą nuo to laiko, kai buvo surašytas Nušalinimo aktas, arba per laikotarpį, kurį nustato darbdavys, atsižvelgdamas į atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam medicininės apžiūros atlikimui.
16. Rekomenduojama, kad nušalinto darbuotojo pristatymą medicininei apžiūrai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbdavio transporto priemonėmis organizuotų įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Siūloma, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo.
17. Jeigu nuo darbo nušalintas darbuotojas atsisako medicininės apžiūros atlikimo, apie tai rekomenduojama pažymėti Nušalinimo akte.
18. Siuntimas pateikiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistui, atliksiančiam pristatytojo darbuotojo medicininę apžiūrą.
19. Medicininės apžiūros išlaidos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 26 punkte nustatyta tvarka ir terminais.

III. NUŠALINTO DARBUOTOJO MEDICININĖ APŽIŪRA


20. Jeigu nušalintas darbuotojas atsisako vykti įstaigos transportu, įmonės vadovo arba kito darbdavio įgalioto asmens sutikimu, rekomenduojama, kad jis pats kreiptųsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą per šių Metodinių rekomendacijų 15 punkte nurodytą laikotarpį. Rekomenduojama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais Nušalinimo akte.
21. Medicininė apžiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis.
22. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros akto išvada patvirtina, kad nušalintas nuo darbo darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, medicininės apžiūros išlaidas Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyriuje nustatyta tvarka atlygina nušalintas darbuotojas.
23. Nušalinto dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo medicininę apžiūrą atlikti (nustatyti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų) gali darbdavio turimi asmens sveikatos priežiūros specialistai.
24. Rekomenduojama paaiškinti darbuotojui, kad ne vėliau kaip per 1 valandą nuo medicininės apžiūros atlikimo arba nuo atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą momento nušalintas darbuotojas turi teisę pats kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prašyti jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, jeigu jis atsisako darbdavio asmens sveikatos priežiūros specialistų arba siuntime nurodytos sveikatos priežiūros įstaigos specialistų atliekamos medicininės apžiūros ar nesutinka su jos rezultatais.

IV. DARBUOTOJŲ, VAIRUOJANČIŲ DARBDAVIUI PRIKLAUSANČIAS AR DARBO
TIKSLAIS NAUDOJAMAS ASMENINES TRANSPORTO PRIEMONES, NEBLAIVUMO (GIRTUMO)
IR APSVAIGIMO KONTROLĖ

25. Darbdaviai kontroliuoja savo darbuotojų, vairuojančių darbdaviui priklausančias ar darbo tikslais naudojamas asmenines transporto priemones, neblaivumą (girtumą). Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys transporto priemones, yra blaivūs ar neapsvaigę.
26. Darbuotojų, vairuojančių darbdaviui priklausančias ar darbo tikslais naudojamas asmenines transporto priemones, medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ VI–VIII, X skyriuose nustatyta tvarka ir šiomis Metodinėmis rekomendacijomis.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Šiomis Metodinėmis rekomendacijomis siūloma vadovautis darbdaviams (įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar kitoms organizacinėms struktūroms, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo), kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose nustatant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarką.
28. Įmonės vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens raštišką nurodymą darbuotojui pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbuotojo raštišką pasiaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų, Nušalinimo aktą, asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros akto išvadą rekomenduojama perduoti darbdavio atstovui ar kitam įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl drausminės atsakomybės.
29. Jeigu nušalinamas darbuotojas nesutinka pasirašyti Nušalinimo akto, Siuntimo arba atsisako vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, darbdavys turi teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis priemonėmis.
30. Medicinos, policijos įstaigų pateiktas pranešimas apie darbuotojo darbo metu nustatytą jo neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, laikomas rašytiniu įrodymu, kurio pagrindu gali būti surašomas darbuotojo Nušalinimo aktas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVI skyriuje nustatyta tvarka vykdoma drausminės atsakomybės taikymo procedūra.
31. Nušalinant darbuotoją dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų rekomenduojama vadovautis Neblaivių ir apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojų nušalinimo nuo darbo schema (3 priedas).
______________


Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų
1 priedas

......................................................................................................
(įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

NUŠALINIMO NUO DARBO DĖL NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO NUO PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ AKTO

PAVYZDINĖ FORMA

200....m. .......................... d.   Nr. ............

.................. val. ....................min.

......................................................
(surašymo vieta)

Pagrindas

(tarnybinis pranešimas, kita informacija)

Darbuotojas

(vardas ir pavardė)

 

Pareigos

 

Darbo vieta

 

Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų:

Iš burnos sklindantis alkoholio kvapas

 

(taip – 1, ne – 2)

Neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus, kt.)

 

(taip – 1, ne – 2)

Nerišli kalba

 

(taip – 1, ne – 2)

Nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena

 

(taip – 1, ne – 2)

Alkoholio nustatymo iškvepiamame ore aparato (alkotesterio) rezultatai:

 

 

Kiti duomenys

 

 

Darbuotojui įteiktas raštiškas nurodymas pateikti paaiškinimą dėl pateiktų įtarimų, kad jis yra

neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų

 

(taip – 1, ne – 2)

 

 

Nušalinamo darbuotojo paaiškinimas raštu

(pateikė, atsisakė pateikti, kita)

Siuntimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

 

(įteiktas – 1, neįteiktas – 2)

Darbuotojas atsisakė medicininės apžiūros atlikimo

 

(taip – 1, ne – 2)
Darbuotojas atsisakė vykti darbdavio transportu ir darbdavio atstovas sutiko, kad

darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

 

(taip – 1, ne – 2)

 

Nušalinimo aktą užpildė:

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

 

Nušalinamo darbuotojo įrašas ranka apie susipažinimą su nušalinimo aktu:
(susipažinau ir sutinku/nesutinku su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo)

 

 

 

 

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

(data)

 

 

 

 

Patvirtiname, kad darbuotojas atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu*

 

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

(parašas)

 

(vardas ir pavardė)

* Pildoma, jei nušalinamas darbuotojas atsisako susipažinti su nušalinimo aktu.

 

Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų
2 priedas
___________________________________________________________________________________(įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas,
___________________________________________________________________________________

adresas ir kodas)

SIUNTIMO

DĖL ASMENS NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO NUO PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO PAVYZDINĖ FORMA

200.....m. .....................   ......d.   Nr. ...........
 .................val. ...............min.
_________________________
(surašymo vieta)

Darbuotojas


(vardas ir pavardė)

(gimimo data)

(darbo vieta)

 

siunčiamas į

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas)

 

 

medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti

 

Siuntimo priežastis

(įtarimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų)

 

 

 

Darbdavys pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą sąskaitą įsipareigoja atlyginti

medicininės apžiūros išlaidas

.................................................      .....................................           ........................................................
(
darbdavio atstovo,
kito įgalioto asmens pareigos)              (parašas)                                                  (vardas, pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas, kodas)

 

Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbuotojas atvyko (pristatytas):

200.....m. ......................   .....d. .................val. ...............min.
(pildo asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas)

Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų
3 priedas

NEBLAIVIŲ IR APSVAIGUSIŲ NUO PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ DARBUOTOJŲ NUŠALINIMO NUO DARBO SCHEMA

Tarnybinis pranešimas ar kita informacija

 

DARBDAVIO PAREIGA NUŠALINTI DARBUOTOJĄ NUO DARBO
(LR DK 123 STR.)
(darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (LR DK 240 str.))

 ĮTARIMAS, KAD DARBUOTOJAS DARBE YRA NEBLAIVUS AR APSVAIGĘS, ESANT POŽYMIAMS:
  1. iš burnos sklinda alkoholio kvapas;
  2. neadekvati elgsena;
  3. nerišli kalba;
  4. nekoordinuoti judesiai ir kt.
 

DARBUOTOJAS NEPRIPAŽĮSTA, KAD YRA NEBLAIVUS AR APSVAIGĘS

DARBDAVYS SIUNČIA DARBUOTOJĄ  ATLIKTI MEDICININĖS APŽIŪROS

(surašomas siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo)

 

NEBLAIVAUS AR APSVAIGUSIO DARBUOTOJO BUVIMO DARBE FAKTO FIKSAVIMAS:
surašomas nušalinimo nuo darbo aktas
(nurodomas pagrindas (tarnybinis pranešimas ar kita informacija), dėl kurio kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat  požymiai,  kuriems esant kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų)

 

 

Oira interaktyvus internetinis rizikos vertinimas
Saugi darbo vieta
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra